Administracinė byla Nr. A-1031-261/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00838-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2016 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 1P-116 (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 28 d. 9.32 val. iš Muitinės departamento Ryšių valdymo centro (toliau – ir RVC) el. paštu gavęs tikslinio tikrinimo užduotį Nr. 38, skirtą vykdyti 2015 m. gegužės 30 d. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) Mobiliųjų grupių skyriaus ekipažui VM08, netinkamai organizavo šio nurodymo vykdymą, nes mobiliosios grupės ekipažas nežinojo, kad šią užduotį turi atlikti, taip pat nežinojo, kur 2015 m. gegužės 30 d. turi vykdyti savo funkcijas, dėl ko dalį laiko buvo priverstas vykdyti funkcijas savo pasirinktoje vietoje, o RVC pateiktoje tikslinio tikrinimo užduotyje nurodyti tikrinimai pasirinktose tikrinimo vietose nebuvo vykdomi nustatytu laiku ir mastu, nes į tikrinimo vietą, nurodytą RVC tikslinio tikrinimo užduotyje, mobiliosios grupės ekipažas 2015 m. gegužės 30 d. atvyko tik 17 val., nors turėjo joje būti ir užduotį vykdyti nuo 10.30 val.
3. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, išvadoje išsamiai neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. gegužės 27 d. Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius V. M. paskambino pareiškėjui į tarnybinį telefoną ir informavo, kad Mobiliųjų grupių skyriaus ekipažas 2015 m. gegužės 30 d. turės atlikti specialią užduotį, o 2015 m. gegužės 28 d. pareiškėjui ir Vilniaus TM budinčiajam el. paštu RVC pateikė užduotį. Pasak pareiškėjo, formuodamas užduotį Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio registrų žurnale, jis nurodė iš budinčio pareigūno paimti suformuotą kuro ėmimui paruoštą rinkinį. Įvertinęs, kad tai buvo speciali užduotis, žurnale nenurodė išvykimo posto, o RVC pateiktą užduotį atspausdino ir įdėjo į voką, kurį paliko registrų žurnale pas budintį pareigūną. Pareiškėjo teigimu, tokia praktika naudojama Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriuje. Be to, siekdamas apsidrausti ir atsižvelgdamas į tai, kad užduotį reikės vykdyti 2015 m. gegužės 30 d. (šeštadienį), jis 2015 m. gegužės 28 d. bandė susisiekti su pareigūnu K. J., skambino jo asmeniniu telefonu, norėdamas informuoti apie suformuotą užduotį, tačiau pastarasis neatsiliepė ir neperskambino. Pareiškėjas teigė, kad jis K. J. skambino ir 2015 m. gegužės 30 d. apie 14.00 val. pasiteirauti, kaip sekasi vykdyti užduotį. K. J. informavo, kad jis yra Lavoriškių kelio poste, o laiško su informacija nepastebėjo, nurodė, kad žurnale neradęs vykimo maršruto skambino pareiškėjui, bet jam neatsiliepus nusprendė vykti į kelio postą savo nuožiūra. Pasak pareiškėjo, jis nurodė K. J. vykti į buvusį Smėlynės postą ir vykdyti nurodytą užduotį. Grįžęs iš darbo K. J. informavo pareiškėją, kad užduotis buvo žurnale. Pareiškėjas pabrėžė, kad tai buvo speciali užduotis, kurios tikslas ir maršrutas turėjo būti nežinomi iki nurodytos dienos, todėl pareiškėjas maršruto nenurodė žurnale, o tai padarė formuodamas užduotį, kuri buvo įdėta į voką. Šį voką galėjo atplėšti tik registracijos žurnale nurodyti pareigūnai ir tik pradėję darbą, tačiau komisija, tyrusi tarnybinį nusižengimą (toliau – ir komisija), nesiaiškino, kokiu tikslu ir kokiais teisės aktais vadovaudamasis RVC budėtojas siunčia informaciją Vilniaus TM budėtojui, nenagrinėjo Vilniaus TM funkcijų ir pareigų, nesiaiškino aplinkybių dėl Mobiliųjų grupių ekipažų darbo tvarkos.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad komisija taip pat nesiaiškino voko su užduotimi dingimo ir atsiradimo aplinkybių, neapklausė tuo metu budėjusios Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriaus inspektorės R. S.-V. Komisija nevertino, kodėl Mobiliosios grupės patrulis, pabaigęs darbą, neinformavo ir nepateikė ataskaitos apie atliktą užduotį, nors pagal nustatytą tvarką ir suformuotą užduotį tai privalėjo padaryti. Komisija nenagrinėjo aplinkybių dėl Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus V. M. veiksmų, kontrolės ir atsakomybės užtikrinant tikslinės užduoties įvykdymą. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog minėti įvykiai vyko šeštadienį, pareiškėjo nedarbo metu, jam nebuvo paskirtas budėjimas, jokio pavedimo dirbti nedarbo metu jis nebuvo gavęs.
5. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriuje yra nusistovėjusi tvarka, kaip organizuojamas RVC pateiktų tikslinių užduočių vykdymas, kai užduotis vykdoma savaitgalį arba naktį: į Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio registrą įrašoma, kad gauta RVC užduotis ir atspausdintas užduoties tekstas įdedamas į voką, kuris įdedamas į registrą. Vokas įdedamas tame puslapyje, kuriame yra nurodyta konkrečios dienos užduotis. Ši praktika yra žinoma visiems Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnams, dirbantiems mobiliosiose grupėse. Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriaus viršininkas R. S. patvirtino, kad jis asmeniškai su šia tvarka supažindino pareiškėją. Tačiau pareiškėjas pasielgė ne įprastu būdu ir voką su RVC užduotimi įdėjo ne į Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio registro lapą, kuriame įrašyti duomenys apie Mobiliųjų grupių skyriaus ekipažo išvykimą, o tarp registro viršelio ir pirmo registro lapo, be to, pareiškėjas nepažymėjo, jog ekipažui teks vykdyti RVC užduotį ir taip neužtikrino tinkamo Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio ekipažo darbo organizavimo.
7. Muitinės departamentas pabrėžė, jog 2015 m gegužės 30 d. mobiliosios grupės patruliui atvykus į Vilniaus TM patalpas susidarė situacija, kad Mobiliųjų grupių skyriaus vyresnysis inspektorius K. J., susipažinęs su Mobiliųjų grupių skyriaus patrulio registre esančiais įrašais (nurodymais) 2015 m. gegužės 30 d., nustatė, kad reikia paimti iš budinčio mėginių krepšį, tačiau nesuprato, kad buvo paskirta RVS užduotis, be to, pareigūnas nesuprato, į kurį postą ar kitą pareigų atlikimo vietą reikia nuvykti mobiliosios grupės ekipažui, nes to nebuvo nurodyta registre, todėl K. J. bandė susisiekti su pareiškėju, tačiau pastarajam neatsiliepus, pats pasirinko postus, kuriuose dirbs.
8. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausta Vilniaus TM Mobiliųjų grupių skyriaus inspektorė R. S.-V., nes tyrimo metu jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos, kurių metu su pareigūne susisiekti ir paimti jos paaiškinimą nepavyko. Dėl pareiškėjo teiginių, kad komisija nesiaiškino V. M. veiksmų ir atsakomybės, atsakovas pažymėjo, jog buvo nustatyta, kad V. M. aktyvių veiksmų apie negautą ataskaitą ėmėsi iš karto, kai nustatė, jog ataskaita apie 2015 m. gegužės 28 d. tikslinio tikrinimo užduoties Nr. 38 rezultatus nebuvo gauta.
9. Muitinės departamentas taip pat pažymėjo, kad, nors RVC užduotis buvo vykdoma šeštadienį, pareiškėjo nedarbo metu, tačiau veiksmus, lėmusius tarnybinį nusižengimą, pareiškėjas atliko tarnybos metu, 2015 m. gegužės 29 d.
10. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas paaiškinime nurodė prisiimantis atsakomybę dėl neatliktų veiksmų pagal RVC suformuotus uždavinius, taigi iš esmės pripažino padaręs tarnybinį nusižengimą.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.
12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1B-772 5 punkte, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.2 punkte, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalyje, 35 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K–237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių 3, 4, 21, 29 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimą, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena (2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-360/2011), teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2015 m. rugpjūčio 4 d., o tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tik 2016 m. sausio 28 d., todėl ginčijamas Įsakymas, yra priimtas pažeidžiant Statuto 35 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 29 punkte įtvirtintus terminus, todėl yra pagrindas pripažinti jį neteisėtu ir panaikinti.
III.
13. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
14. Apeliantas nurodo, kad terminas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą nebuvo praleistas. Abiem proceso šalims yra žinoma, jog pareiškėjas yra renkamojo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos organo Socialinių reikalų komiteto narys, todėl vadovaudamasis Lietuvos respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Muitinės departamentas 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (5.46)3B-8102 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu leisti skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą, tačiau Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2015 m. rugpjūčio 24 raštu Nr. 1P-370 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. 2015 m. rugpjūčio 27 dieną, t. y. praėjus 23 dienoms nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (2015 m. rugpjūčio 4 d.), Muitinės departamentas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimą. Kreipimasis į teismą ginčijant profesinės sąjungos nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą sustabdo Statuto 35 straipsnyje numatyto 1 mėnesio terminą. Byla buvo išnagrinėta LVAT 2016 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2260-520/2016, minėtą nutartį Muitinės departamentas gavo 2016 m. sausio 27 d., todėl nepažeidus naikinamojo vienerių metų termino nuo nusižengimo padarymo dienos ir vieno mėnesio termino nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, 2016 m. sausio 28 d. Įsakymu buvo skirta nuobauda pareiškėjui.
15. Klausimas dėl termino tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo aptartas ar analizuojamas nei pareiškėjo skunde, nei teismo posėdyje, nes ginčo dėl šios aplinkybės šioje byloje nebuvo. Teismui kilus abejonių dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, teismas privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir išsiaiškinti tų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismas ginčijamame sprendime pasisakė dėl aplinkybių, dėl kurių ginčo nebuvo ir kurios nebuvo nagrinėtos teismo posėdyje, o apie tas aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos, nepasisakė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Muitinės departamento 2016 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 1P-116, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas pažeidžiant Statuto 35 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 29 punkte įtvirtintus terminus, todėl jį panaikino.
18. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, jog klausimas dėl termino tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo aptartas ar analizuojamas nei pareiškėjo skunde, nei teismo posėdyje, nes ginčo dėl šios aplinkybės šioje byloje nebuvo; pareiškėjas yra renkamojo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organo Socialinių reikalų komiteto narys, todėl atsakovas prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą kreipėsi į profesinę sąjungą ir jos nesutikimą ginčijo teisme, o tai sustabdo Statuto 35 straipsnyje numatyto 1 mėnesio termino skaičiavimą.
19. Nustatyta, jog pareiškėjas skunde nekėlė klausimo dėl termino tarnybinei nuobaudai paskirti praleidimo. Pirmosios instancijos teismui pateiktame Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. birželio 18 d. rašte Nr. 1P-245 nurodyta, kad pareiškėjas yra Muitinės profesinės sąjungos valdymo organo Socialinių reikalų komiteto narys (b. l. 55), tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys faktą, kad atsakovas kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir į teismą dėl profesinės sąjungos nesutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismui kartu su atsakovo apeliaciniu skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad Muitinės departamentas 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (5.46)3B-8102 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu leisti skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą (b. l. 169), tačiau Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1P-370 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui (b. l. 170–171). 2015 m. rugpjūčio 27 d. Muitinės departamentas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimą (b. l. 172–175), byla buvo išnagrinėta LVAT 2016 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2260-520/2016 (b. l. 184–193).
20. Pagal Statuto 35 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda muitinės pareigūnui turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kompetentingos institucijos tikrinimo baigimo dienos; negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą; šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės statutiniam pareigūnui procedūra užtrunka dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą daro nepagrįstu ir neteisėtu tik tuomet, jei tokie atvejai trunka ilgiau ir tarnybinė nuobauda paskiriama praėjus vieneriems metams (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1927-629/2018).
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, jog būtinybė gauti profesinės sąjungos sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises (2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2293/2011). Tačiau draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti, kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Muitinės departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2483-520/2015).
22. Atsižvelgus į šią teismų praktiką, darytina išvada, kad sprendžiant tiek dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, tiek skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams, turi būti užtikrintas viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansas. Esant įstatyme nustatytai Muitinės departamento pareigai prieš skiriant tarnybinę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, kreiptis išankstinio profesinės sąjungos sutikimo, ir dėl to užtrukus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai ilgiau nei Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos muitinės pareigūnams skyrimo terminas, šio termino praleidimas neturėtų būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, jei nepraėjo vieneri metai (treji metai, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą) nuo nusižengimo padarymo dienos (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1927-629/2018).
23. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena (2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–360/2011). Šiuo atveju tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, t. y. tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2015 m. rugpjūčio 4 d., tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2016 m. sausio 28 d., atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (5.46)3B-8102 kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą ir teismuose pagal atsakovo 2015 m. rugpjūčio 27 d. skundą buvo nagrinėjamas Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. rugpjūčio 24 rašto Nr. 1P-370, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, pagrįstumas bei byla buvo išnagrinėta 2016 m. sausio 25 d., nėra pagrindo pripažinti Statuto 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio nuobaudos skyrimo termino praleidimą esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu, kadangi pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepraėjus naikinamajam vienerių metų terminui nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, todėl ši nustatyta aplinkybė nelemia paskirtos nuobaudos neteisėtumo, o Įsakymo nedaro nepagrįstu ir neteisėtu. Taip pat paminėtina, kad Įsakymas priimtas nepraėjus 1 metams nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas imasi procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai (ABTĮ 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 4 d., 80 str. 1 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės.
25. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai panaikinęs Įsakymą dėl praleisto termino tarnybinei nuobaudai paskirti, neišnagrinėjo byloje keltų klausimų dėl pareiškėjui skirtos tarnybinės teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisakė dėl ginčo šalių išdėstytų argumentų, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo. Pažymėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos konkrečiam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010).
26. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išvardytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išdėstyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai išspręsti svarbių aplinkybių, jų neištyrė visapusiškai ir objektyviai (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius