Administracinė byla Nr. eAS-98-520/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01735-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjos 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimą komisijoje per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3612-289/2019 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Administraciją Valstybės tarnautojų registre skiltyje „Veiklos vertinimai“ dėl 2017 metų J. J. (Departamento direktorius A-15) veiklos eilinio vertinimo pildytoje kortelėje „Vertinimo duomenys“ eilutėje „Pastabos“ per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrašyti: „Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3612-289/2019 tiesioginio vadovo (Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus) 2018 m. sausio 18 d. vertinimo išvada, kuria pareiškėjos J. J. tarnybinė veikla įvertinta „patenkinamai“ ir pasiūlyta panaikinti J. J. turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, pripažinta neteisėta.“, priteisė pareiškėjai iš atsakovo Administracijos 20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams 2019 m. liepos 31 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad pareiškėjos išlaidas, be kita ko, sudaro išlaidos degalams vykstant į / iš teismo posėdžių (į 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. birželio 5 d. teismo posėdžius pareiškėja vyko iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje; į 2019 m. kovo 26 d. teismo posėdį pareiškėja vyko iš Vilniaus ir grįžo į Vilnių per Jurbarką, kuriame dirba), taip pat vykimo konsultuotis pas advokatą išlaidos (2019 m. vasario 1 d., 2019 m. kovo 1 d., 2019 m. gegužės 17 ir 31 d.). Pareiškėja Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų prašė suskaičiuoti priteistinas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir priteisti jas iš atsakovo.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. lapkričio 26 d. gautas pareiškėjos J. J. patikslintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame pareiškėja prašė iš atsakovo jai priteisti 131,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Detalizuodama patirtas išlaidas, pareiškėja nurodė, kad: 2018 m. lapkričio 8 d. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vyko į / iš teismo posėdžio (35 Eur); 2019 m. kovo 26 d. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vyko į teismo posėdį, iš kurio grįžo per Jurbarką (28,72 Eur); 2019 m. gegužės 14 d. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vyko į / iš teismo posėdžio (28,43 + 13,42 Eur); 2019 m. birželio 5 d. iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) vyko į / iš teismo posėdžio (35 Eur); 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m kovo 1 d. iš Vilniaus vyko į advokato konsultaciją Marijampolėje (26 Eur × 2); 2019 m. gegužės 17 d. vyko į advokato konsultaciją (21,57 Eur); 2019 m. gegužės 31 d. vyko į advokato konsultaciją (17,96 Eur); už 2019 m. gegužės 17 ir 31 d. suteiktas teisines konsultacijas išrašyta 2019 m. birželio 8 d. sąskaita už teisines paslaugas (30 Eur). Pareiškėjos teigimu, minėtos išlaidos priteistinos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, o pirmosios instancijos teismui pareiškėjos skundą tenkinus iš dalies ji turi teisę į 50 proc. šių išlaidų atlyginimą.
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo prašė jį atmesti.
Administracija nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI-6843-394/2018 2018 m. lapkričio 8 d. nebuvo paskirtas teismo posėdis. Be to, minėtoje administracinėje byloje (taip pat kitose administracinėse bylose) teiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėja savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), Kaune. Aplinkybė, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės teise turi butą Vilniuje, neįrodo jos realios gyvenamosios vietos. Savo realią gyvenamąją vietą pareiškėja pati nurodė procesiniuose dokumentuose, todėl teismas neturėtų priteisti pareiškėjos kelionės į Vilnių išlaidų atlyginimo. Atstumas, kurį pareiškėja vyko į / iš 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. birželio 5 d. teismo posėdžių turėtų būti sumažintas iki 296 km, taip pat iki 14,76 Eur už kelionę mažintinos ir jos degalams patirtos išlaidos. Administracija taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašyme išlaidas už vykimą į / iš 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio nurodė du kartus. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-47-525/2019 pateiktais išaiškinimais, kad ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nenustatyta galimybė atlyginti išlaidas, patirtas vykstant pas advokatą ir grįžtant iš jo.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos J. J. 2019 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš atsakovo Administracijos 72,31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-47-525/2019 pateiktus išaiškinimus, pareiškėjos patikslintame prašyme nurodytos vykimo į advokato konsultacijas išlaidos nepriteistinos.
Vertindamas pareiškėjos nurodytas vykimo į / iš teismo posėdžių išlaidas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo posėdžiai vyko 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. birželio 5 d., tačiau pareiškėja tiek pateikdama pareiškimą, tiek vėliau teikdama paaiškinimus, savo gyvenamąją vietą nurodė Kaune. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. birželio 5 d. į teismo posėdžius pareiškėja vyko iš Vilniaus, be to, posėdžių dienomis kelionės išlaidos patirtos perkant kurą Šiauliuose ir Jurbarke, todėl, atsižvelgdamas į pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytą gyvenamąją vietą (iki prašymo priteisti procesines išlaidas pateikimo gyvenamosios vietos adresas Vilniuje nebuvo nurodomas) ir teismui pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad patirtų proceso išlaidų suma turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į 296 km atstumą (Šiauliai, Dvaro g. 80 – Kaunas (duomenys neskelbtini)).
Įvertinęs kuro kainas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai galėtų būti priteista 29,51 Eur 2018 m. lapkričio 8 d. kelionės išlaidų suma, 27,23 Eur 2019 m. kovo 26 d. kelionės išlaidų suma, 29,29 Eur 2019 m. kovo 26 d. kelionės išlaidų suma, 28,59 Eur 2019 m. birželio 5 d. kelionės išlaidų suma (iš viso 114,62 Eur). Atsižvelgęs į tai, kad išlaidos mažintinos dėl to, jog pareiškėjos patenkintų skundo reikalavimų dalis yra 50 proc., pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjai priteistina 57,31 Eur kelionės išlaidų suma.
Pasisakydamas dėl 2019 m. birželio 8 d. sąskaitoje Nr. 0803 už 2019 m. gegužės 17 d. ir 2019 m. gegužės 31 d. pareiškėjai suteiktas teisines paslaugas nurodytos 30 Eur sumos priteisimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.19 punktais, pažymėjo, jog pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija pagal Rekomendacijų kriterijus nustatytos maksimalios sumos. Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimu pareiškėjos skundo reikalavimai tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjai iš atsakovo Administracijos priteistina 15 Eur teismo išlaidų suma.
III.
Pareiškėja J. J. atskirajame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties prašo priteisti jai 131,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atskirajame skunde pareiškėja pakartotinai dėsto 2019 m. lapkričio 26 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus, nurodo analogiškas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja pažymi, kad jai nesuprantamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-47-525/2019 bei Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime pateiktas išaiškinimas, kad ABTĮ 39 straipsnyje nenumatyta galimybė atlyginti išlaidas, patirtas vykstant pas advokatą ir grįžtant iš jo. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju neaišku, kokiu teisės aktu vadovaudamasis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai nusprendė, kad transporto išlaidos priskirtinos prie išlaidų advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti ir kad klausimas dėl jų apmokėjimo yra sprendžiamas pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjo nuvykimas pas advokatą, jei jis dirba kitame mieste, negali būti priskirtas prie išlaidų advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti, nes jos neįeina į šias paslaugas, todėl ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje 2 punkte jos ir nenurodytos. Pareiškėjo patirtos transporto išlaidos ir advokato teisinės paslaugos nėra tas pats, advokatas, išrašydamas sąskaitą už savo paslaugas, negali į ją įrašyti asmens (pareiškėjo) transporto išlaidų, patirtų atvykstant pas advokatą. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą galima apmokėti tik advokato patirtas transporto išlaidas. Pasak pareiškėjos, įprastai kitose bylose transporto išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris reglamentuoja kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, nesusijusias su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Pareiškėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos, pažymi, jog pateikė dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į butą, esantį Vilniuje, ir pareiškėjos gyvenamąją vietą teismo proceso metu. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjai nuosavybės teise nepriklauso, pareiškėja jame gyveno tik skundo padavimo laikotarpiu, todėl tuo metu nurodė šį adresą. Pareiškėjos adresas bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktualus (jis nenaudojamas korespondencijai, nes visa informacija gaunama per elektroninių paslaugų portalą), todėl nebuvo poreikio rengiamuose procesiniuose dokumentuose jį pakeisti. Be to, pareiškėja nurodo nenorėjusi, kad šią informaciją žinotų atsakovas, siekė apsaugoti savo asmens duomenis (2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojus Bendrajam asmens duomenų apsaugos reglamentui duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, turimą turtą ar pan. iš viso neturėtų būti skelbiami ir matomi atsakovui).
Pareiškėjos teigimu, nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl kuro pirkimo, nes jokiame teisės akte nenurodyta, kad kurą asmuo turi įsipilti toje vietoje, iš kurios išvyksta į teismo posėdį ar pas advokatą, o ne tame mieste, kuriame vyksta teismo posėdis arba dirba advokatas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos J. J. prašymas priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos 58,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagrįstumas ir teisėtumas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė prašymą atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisti 131,05 Eur (50 proc. nuo šioje byloje patirtų 262,09 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų). Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjai iš atsakovo 72,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes netenkino pareiškėjos prašymo priteisti atlygį už patirtas transporto išlaidas, vykstant konsultacijų pas advokatą ir grįžtant iš jo, nurodydamas, kad pareiškėjos prašomos atlyginti transporto išlaidos yra susijusios su išlaidomis, priskirtinomis prie išlaidų advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); pareiškėjos prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų vykstant į teismo posėdžius, sumą sumažino iki 57,31 (114,62:2) Eur, nes nustatė, kad pareiškėjos apskaičiavimuose nurodytas 430 km atstumas nuo Vilniaus iki Šiaulių turi būti sumažintas iki 296 km, kadangi pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė gyvenamąją vietą Kaune (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija ir teigia, kad jos prašymas turėjo būti tenkinamas visa apimtimi, nes transporto išlaidos, patirtos vykstant pas advokatą, nėra teisinė paslauga ir negali įeiti į teisines paslaugas, o ji gyvena Vilniuje ir vyko į teismo posėdžius iš Vilniaus.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); 3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Iš ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos.
Pareiškėja kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jos patirtos išlaidos vykstant pas advokatą konsultuotis yra priskirtinos prie išlaidų advokato ar padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti, o ne prie išlaidų, nesusijusių su teisinėmis paslaugomis, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kad jos patirtos išlaidos yra susijusios būtent su bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos ir pagrįstos, t. y. kad ji neišvengiamai privalėjo vykti iš savo gyvenamosios vietos konsultuotis pas advokatą dėl šios bylos nagrinėjimo.
Pagal pareiškėjos nurodomų patirtų išlaidų pobūdį jos yra susijusios su teisinių paslaugų teikimu pareiškėjai, o ne su administracinės bylos nagrinėjimu teisme. Dėl konsultacijų teikimo vietos, formos ir datų pareiškėja tarėsi su savo pasirinktu advokatu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis); klientas advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas moka šalių sutartą užmokestį, kurį nustatant atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Be to, šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-47-525/2019) tokių pareiškėjos patirtų išlaidų nepripažino būtinomis ir pagrįstomis išlaidos, nesusijusiomis su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, dėl kurių nagrinėjamu atveju jos vykimo pas jos pasirinktą advokatą konsultuotis išlaidos turėtų būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai ir kurias privalo pareiškėjai kompensuoti atsakovas.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos pozicija, kad aplinkybė, jog asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė vieną adresą, nepanaikina teisės gauti kelionės į teismo posėdžius išlaidų atlyginimo, jeigu nustatoma, jog asmuo į teismą atvyko iš kitos nuolatinės savo gyvenamosios vietos. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog tuo metu, kai ji vyko į teismo posėdžius, ji gyveno Vilniuje jai nuosavybės teise priklausančiame bute, paaiškino aplinkybes, dėl kurių procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas kitas gyvenamosios vietos adresas. Teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pareiškėja negyveno Vilniuje ir į teismo paskirtus posėdžius vyko ne iš Vilniaus, o iš Kauno. Kuro pirkimas Šiauliuose (2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. birželio 5 d.) ir Jurbarke (2019 m. kovo 26 d.) nepaneigia pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad ji į teismo posėdžius vyko iš Vilniaus, o ne iš Kauno. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, padidinant priteistą 53,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (kelionės išlaidų į teismo posėdžius 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. gegužės 14 d. ir 2019 m. birželio 5 d.) sumą iki 83,34 Eur (suma apskaičiuota, taikant 430 km atstumą).
Apibendrinant pirmiau aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos atskirasis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, t. y. pareiškėjai iš atsakovo priteista 72,31 Eur bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 98,34 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį pakeisti.
Priteistą pareiškėjai J. J. iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos 72,31 Eur bylinėjimosi išlaidų suma padidinti iki 98,34 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų ir 34 centų).
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas
Dalia Višinskienė