Civilinė byla Nr. e2S-47-340/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27884-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.3
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1907-981/2021 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. G., kuriuo prašė: 1) nutraukti S. G. ir A. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini); 2) po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 3) nustatyti atsakovės A. G. teisę bendrauti su vaikais R. G. ir A. G.; 4) iš atsakovės A. G. po santuokos nutraukimo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui R. G. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurio dydis yra ½ Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesio algos, mokant jį kas mėnesį iki R. G. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, visą išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos į ieškovo S. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); sūnui A. G. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurio dydis yra ½ Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesio algos, mokant jį kas mėnesį iki R. G. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, visą išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos į ieškovo S. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); Ieškovą S. G., paskirti vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 5) santuokos metu iš dovanotų lėšų ieškovo S. G. įsigytą ir jo vardu įregistruotą transporto priemonę BMW X5 XDRIVE35D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe; 6) banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančias ir faktiškai kiekvieno iš sutuoktinių valdomas pinigines lėšas po santuokos nutraukimo palikti tos šalies asmenine nuosavybe, kieno vardu yra įgytos; 7) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), ieškovui – (duomenys neskelbtini).
2. Pateiktame ieškinyje ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki bylos nagrinėjimo pabaigos nustatyti nepilnamečių vaikų R. G. ir A. G. gyvenamąją vietą kartu su tėvu, ieškovu S. G.; 2) iki bylos nagrinėjimo pabaigos nustatyti tokią nepilnamečių vaikų R. G. ir A. G. bendravimo su atsakove A. G. (atsakove) tvarką: (i) ieškovas atveža sūnų R. G. ir perduoda jį atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu pirmojo ir trečiojo kiekvieno kalendorinio mėnesio penktadienio 18.00 val. ir pasiima iš atsakovės gyvenamosios vietos sūnų R. G. pirmojo ir trečiojo kiekvieno kalendorinio mėnesio sekmadienį 18.00 val.; (ii) ieškovas atveža sūnų A. G. ir perduoda jį atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu antrojo ir ketvirtojo kiekvieno kalendorinio mėnesio penktadienio 18.00 val. ir pasiima iš atsakovės gyvenamosios vietos sūnų A. G. antrojo ir ketvirtojo kiekvieno kalendorinio mėnesio sekmadienį 18.00 val.
3. Ieškovas pateiktame ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė yra bedarbė, neturi jokio turto ar kito pajamų šaltinio, todėl nebus pajėgi tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, skirtingai nei ieškovas, kuris turi nuolatinį pajamų šaltinį ir gali užtikrinti reikiamą nepilnamečių vaikų priežiūrą ir fizinių bei dvasinių poreikių užtikrinimą. Nurodė, kad būstas, kuriame gyvena atsakovė, nėra pritaikytas gyventi su vaikais; paaiškino, kad atsakovės elgesys yra neprognozuojamas, atsakovė elgiasi konfliktiškai ir agresyviai, kas daro neigiamą įtaką vaikų psichikai. Šalys gyvena skyrium, tačiau atsakovei pradėjus ramiau elgtis, nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė prižiūri jaunesnįjį sūnų A.
4. Atsakovė pateiktame atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutinka ir prašė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Paaiškino, kad vaikai yra mažamečiai, todėl jiems reikalinga motinos priežiūra. Nurodė, kad ieškovas yra priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, piktnaudžiauja alkoholiu, naudoja prieš atsakovę fizinį ir psichologinį smurtą; iš atsakovės tyčiojasi ne tik ieškovas, bet ir jo draugai, giminės, kaimynai, tokiu būdu siekdami atimti iš jos vaikus. Atsakovė tvirtino, kad į psichiatrijos ligoninę ji pakliuvo dėl ieškovo veiksmų, pažymėjo, kad psichikos liga ji neserga - jai nustatytas adaptacijos sutrikimas, kuris atsirado dėl nuolatos patiriamo streso dėl ieškovo veiksmų.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, pasisakydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nurodė, kad šeimos santykiams yra reikalingas stabilumas, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėčiu bei laikiną mamos bei berniukų bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo S. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies - nustatė laikiną nepilnamečių vaikų R. G. ir A. G. gyvenamąją vietą su ieškovu S. G. jo gyvenamojoje vietoje iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo; nustatė laikiną atsakovės A. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. G. ir A. G. tvarką iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, pagal kurią: 1) vaikų motina bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (neporinėmis metų savaitėmis) šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val., sekmadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val.; 2) vaikų motina bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (porinėmis metų savaitėmis) trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19.00 val.
7. Teismas sprendė, kad esminę reikšmę turi aplinkybė, kad dėl šalių santykių ir skyrybų proceso yra sutrikusi atsakovės emocinė būklė (VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninės ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-05-05 epikrizė, iš kurios matyti, kad atsakovei diagnozuotas adaptacinis sutrikimas) ir atsakovei neabejotinai reikalinga specialisto (psichiatro ir (ar) psichoterapeuto) pagalba, tačiau atsakovė psichiatrijos ligoninėje jai išrašytų vaistų nevartoja, psichiatro konsultacijų nelanko, neigia jų būtinumą; Tarnybos siūlomos pagalbos atsisako, nebendradarbiauja, dėl šeimoje susidariusios situacijos kaltina tik atsakovą, teismo posėdžio metu kalba tik apie save ir santykius su ieškovu, neskirdama jokio dėmesio savo ir vaikų santykiui. Iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu atsakovo ir ieškovės duotų paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad atsakovė linkusi konfliktus spręsti impulsyviai ne tik žodžiu, bet ir reaguodama fiziškai, todėl sprendė, kad šiuo metu šalių laikina vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu.
8. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendė, jog ieškovo siūloma bendravimo tvarka dėl atsakovei diagnozuotų elgesio sutrikimų neatitiks nepilnamečių vaikų interesų, tačiau, siekiant iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo sudaryti galimybę atsakovei dalyvauti šalių nepilnamečių vaikų gyvenime, jais rūpintis, nustatytina laikina, atitinkanti susidariusią situaciją, atsakovės bendravimo su vaikais tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė A. G. (toliau – ir apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – atmesti ieškovo S. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nenurodė, kuo remdamasis padarė išvadą, jog atsakovei nustatytas adaptacijos sutrikimas ar kad atsakovei reikalinga psichiatro ar psichoterapeuto pagalba. Teismas turėjo atsakovės būklę vertinti pagal psichiatrine ekspertizę, atliktą ikiteisminiame tyrime; be to, epikrizėje pateiktos tik rekomendacijos pacientei, skirti vaistai prieš miegą.
10.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė teismo posėdžio metu, duodama paaiškinimus, netvardė savo emocijų, kalbėjo padrikai, kaltino aplinką ir ieškovą, mažai skyrė dėmesio vaikų klausimui. Atsakovė yra rusakalbė, jos paaiškinimai teisme buvo verčiami į lietuvių kalbą, o vertėjas nespėjo versti. Be to, nors klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, teismas neskyrė ekspertizės, nekvietė į posėdį psichiatrų ar psichoterapeutų, kurie būtų galėję pateikti paaiškinimus.
10.3. Teismo motyvai yra prieštaringi: nors teismas nurodo, kad vaikų gyvenimas su motina neatitiks vaikų interesų, teismas nenurodė, kokie konkretūs vaiko interesai būtų pažeisti, ir nustatė atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, nurodydamas atsakovės pareigą rūpintis vaikais ieškovo gyvenamojoje vietoje.
11. Ieškovas S. G. pateikė atsiliepimą į atsakovės (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties; atsiliepime su atskirojo skundo motyvais nesutiko ir prašė atskirąjį skundą atmesti.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog neturėdami tam būtinų specialiųjų žinių vaiko teisių apsaugos specialistai aiškino, jog atsakovei reikalingas gydymas, teigė, kad atsakovė nevykdė specialistų nurodymų, nebendradarbiavo. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, pateikdama savo nuomonę dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos laikino nustatymo su ieškovu, rėmėsi ne savo pačios, tačiau medikų, t. y. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, pateikta informacija apie tai, jog atsakovei diagnozuotas adaptacijos sutrikimas - atsakovei rekomenduota tęsti medikamentinį gydymą ir reguliariai konsultuotis su gydytoju psichiatru.
12.2. Pati atsakovė kartu su savo atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė 2020 m. gegužės 5 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės epikrizę, kurioje nurodyta jos ligos diagnozė pagal tarptautinę ligų kodą – adaptacijos sutrikimas. Taip pat nurodytas atsakovei taikytas gydymas bei rekomendacijos tęstiniam gydymui. Būtent šiuo rašytiniu įrodymu pagrįstai rėmėsi teismas, priimdamas atsakovės skundžiamą nutartį.
12.3. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų savo vardu registruotą kokį nors kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu atsakovė išsikraustė iš ieškovui priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir grįžo gyventi pas savo motiną bute, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame 3 kambarių bute, kurio ½ dalis priklauso atsakovės motinai, šiuo metu gyvena 4 suaugę asmenys, t. y. atsakovė, jos tėvas, motina ir brolis. Akivaizdu, kad gyvendama kartu su savo motina jai priklausančioje ½ aukščiau nurodyto buto dalyje, o taip pat neturėdama jokių pajamų savo ir nepilnamečių laikų poreikių patenkinimui, atsakovė negalės užtikrinti šalių nepilnamečiams vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
18. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu 2020 m. lapkričio 19 d., 2020 m. gruodžio 16 d., 2021 m. sausio 12 d. apeliantė pateikė prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo. 2020 m. lapkričio 19 d. prašyme apeliantė prašė priimti šiuos dokumentus: 4 fotonuotraukas, nuotraukų aprašymą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo poskyrio skyriaus pranešimą dėl duomenų pateikimo, kuriuo pateikiama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SADM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto pažyma. 2020 m. gruodžio 16 d. prašymu apeliantė prašė priimti šiuos papildomus: Vilniaus apygardos prokuratūros 5-ojo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą; pranešimą apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą; apeliantės prašymą Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei; Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo poskyrio skyriaus pranešimą dėl prašymo išnagrinėjimo. 2021 m. sausio 12 prašyme priimti papildomus įrodymus apeliantė pateikė apeliantės atstovės kreipimąsi į VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės direktorių bei VšĮ Respublikinės psichiatrinės ligoninės pažymą dėl informacijos pateikimo.
19. Kaip matyti iš aptariamų įrodymų turinio, dalis teismui pateiktų dokumentų buvo parengta vėliau, nei buvo priimta skundžiama teismo nutartis, todėl negalėjo būti pateikti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teisme. Tačiau teismas pažymi, kad teismui pateikti įrodymai iš esmės nėra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu, t. y. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo kontrole. Pateiktuose dokumentuose nefiksuojamos aplinkybės, reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimo kontekste; be to, dalis pateiktų duomenų (fotonuotraukos ir jų komentarai) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, net ir įvertinus byloje egzistuojantį viešąjį interesą, anksčiau aptarti dokumentai prie bylos pagal šį atskirąjį skundą neprijungtini. Kita vertus, teismas pažymi, kad apeliantės pateikiami įrodymai gali būti aktualūs ir reikšmingi priimant galutinį procesinį sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovei nustatytas adaptacijos sutrikimas ar kad atsakovei reikalinga psichiatro ar psichoterapeuto pagalba. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo atsakovės būklę vertinti pagal psichiatrine ekspertizę, atliktą ikiteisminiame tyrime; be to, apeliantė pažymėjo, kad epikrizėje pateiktos tik rekomendacijos pacientei, skirti vaistai prieš miegą.
21. Iš byloje turimos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos dėl informacijos pateikimo matyti, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 5 d. buvo gydyta VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Pažymoje nurodyta diagnozė – adaptacijos sutrikimai. Nurodytos rekomendacijos – tęsti medikamentinį gydymą, reguliariai konsultuotis su gydytoju psichiatru, kreiptis dėl individualaus psichologinio konsultavimo.
22. Pažymėtina, kad išvadą teikiančios institucijos išvadoje taip pat nurodyta, kad vykusio atvejo vadybos posėdžio metu Tarnybos vyriausioji specialistė prašė apeliantės valdyti emocijas, nešaukti, nes toks motinos (apeliantės) elgesys Tarnybos specialistei nekelia pasitikėjimo. Atsakovei rekomenduota lankyti specialisto konsultacijas, gerti vaistus.
23. Iš byloje turimo antstolio Vytauto Mitkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (atliktų fotografijų) matyti šalių susirašinėjimas, kuriame apeliantė šalių susirašinėjimo metu naudojo agresyvią retoriką, grasino susidoroti su ieškovu ir jo šeima, reiškė akivaizdžiai neigiamą požiūrį į šeimą ir vaikus. Apeliantė itin dažnai į ieškovą kreipdavosi įžeidžiančiai, vadindama jį „narkomanu“, tačiau pastebėtina, kad byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad ieškovas būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas. Aplinkybę, kad šiuos apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų nėra, be kita ko, konstatavo ir išvadą byloje teikianti institucija.
24. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atsiliepime nurodytus argumentus, jų išraiškos būdą; taip pat įvertindamas byloje surinktų įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į apeliantės elgesio pobūdį žodinio proceso metu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai sprendė, kad apeliantė bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu yra linkusi konfliktus spręsti impulsyviai.
25. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu
26. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 178 str.).
27. Iš byloje turimų duomenų matyti, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto; nėra ginčo dėl ieškovo pakankamos finansinės padėties tinkamai išlaikyti vaikus. Kita vertus, išvadą byloje teikianti institucija pažymėjo, kad apeliantė gyvena ne savo būste; praktiškai negauna jokių pajamų. Atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos pateiktą vertinimą, jog šeimos santykiams visgi yra reikalingas stabilumas, todėl yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėčiu bei laikiną mamos bei berniukų bendravimo tvarką, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgė į daug skirtingų bylos nagrinėjimui aktualių aspektų ir laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė, vadovaujantis teismo nustatyta tvarka, gali ir toliau bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir jais rūpintis.
28. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu, todėl vaikų gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės. Be to, bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitus faktinei situacijai, šalys turi teisę kreiptis su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Apeliantės A G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Tatjana Žukauskienė