Administracinė byla Nr. eI-21-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00044-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 53.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant pareiškėjai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Deimantei Nikitinienei,
atsakovo Lietuvos futbolo federacijos atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,
atsakovų asociacijos ,,Hockey Lietuva“, viešosios įstaigos „Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga“ ir viešosios įstaigos „Nacionalinė ledo ritulio lyga“ atstovui advokatui Audriui Biguzui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės pareiškimą dėl Lietuvos futbolo federacijos 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo futbolo pirmos lygos pirmenybių nuostatų, 2020–2021 metų Lietuvos jaunučių futbolo čempionato nuostatų, 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo U-19 futbolo čempionato nuostatų, 2020–2021 metų Lietuvos vaikų futbolo čempionato ,,Wellkid lyga“ PRO lygmens nuostatų, asociacijos ,,Hockey Lietuva“ tarybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo (protokolas Nr. 63), 2020–2021 metų atvirųjų Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatų, 2020–2021 metų atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų dalies teisėtumo ištyrimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi buvo priimta nagrinėti pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės (toliau – ir pareiškėja) pareiškimo dalis, kurioje prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsniui, Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – ir Sporto įstatymas) 3 straipsnio 1 punktui, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 4 straipsnio 5 punktui bei konstituciniam proporcingumo principui neprieštarauja:
1.1. Lietuvos futbolo federacijos (toliau – ir LFF) 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo futbolo pirmos lygos pirmenybių nuostatų (toliau – ir Futbolo nuostatai 1) 1.11 papunkčio antrasis ir trečiasis sakiniai tiek, kiek juose nustatyta, kad ,,Nuo 2021–2022 metų Pirmenybėse dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Pirmenybėse nuo 2021–2022 metų sezono dalyvauti negali“;
1.2. LFF 2020–2021 metų Lietuvos jaunučių futbolo čempionato nuostatų (toliau – ir Futbolo nuostatai 2) 1.11 papunkčio antrasis ir trečiasis sakiniai tiek, kiek juose nustatyta, kad „Nuo 2021–2022 metų sezono Čempionate dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Čempionate nuo 2021–2022 metų sezono dalyvauti negali“;
1.3. LFF 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo U-19 futbolo čempionato nuostatų (toliau – ir Futbolo nuostatai 3) 1.11 papunkčio antrasis ir trečiasis sakiniai tiek, kiek juose nustatyta, kad „Nuo 2021–2022 metų sezono Čempionate dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Čempionate nuo 2021–2022 metų sezono dalyvauti negali“;
1.4. LFF 2020–2021 metų Lietuvos vaikų futbolo čempionato „Wellkid lyga“ PRO lygmens nuostatų (toliau – ir Futbolo nuostatai 4) 1.14 papunkčio antrasis ir trečiasis sakiniai tiek, kiek juose nustatyta, kad „Nuo 2021–2022 metų Čempionate dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Čempionate nuo 2021–2022 metų sezono dalyvauti negali“;
1.5. Asociacijos ,,Hockey Lietuva“ (toliau – ir Asociacija) tarybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo (protokolas Nr. 63) (toliau – ir Asociacijos sprendimas) 2 punkto antra pastraipa tiek, kiek joje nustatyta, kad „nuo 2020–2021 metų ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose asociacijos „Hockey Lietuva“ organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. „Hockey Lietuva“ organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis buvo mažesnė nei 50 proc.“;
1.6. Asociacijos 2020–2021 metų atvirųjų Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatų (toliau – ir Ledo ritulio nuostatai 1) 4.2 papunkčio pirmasis sakinys tiek, kiek jame nustatyta, kad „Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie yra Asociacijos nariai ir atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (2020 m. sausio 9 d. tarybos posėdžio protokolas Nr. 63)“;
1.7. Asociacijos 2020–2021 metų atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų (toliau – ir Ledo ritulio nuostatai 2) 3.6 papunktis tiek, kiek jame nustatyta, kad „Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie yra Asociacijos nariai ir nėra biudžetinės įstaigos (2020 m. sausio 9 d. Asociacijos tarybos susirinkimo protokolas Nr. 63)“.
2. Pareiškėja nurodė, kad LFF Nepaprastųjų atvejų komiteto 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 14 ir LFF Vykdomojo komiteto 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu (protokolas Nr. 204) buvo patvirtinti 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo futbolo pirmos lygos pirmenybių nuostatai, 2020–2021 metų Lietuvos jaunučių futbolo čempionato nuostatai, 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo U-19 futbolo čempionato nuostatai ir 2020–2021 metų Lietuvos vaikų futbolo čempionato „Wellkid lyga“ PRO lygmens nuostatai, kurių 2.2 papunkčiuose nustatyta, jog šie nuostatai įsigalioja juos patvirtinus LFF Vykdomajam komitetui ir galioja iki 2021–2022 metų čempionatų / pirmenybių nuostatų patvirtinimo. Atitinkamai 2021–2022 metų čempionatų / pirmenybių nuostatai dar nėra patvirtinti, todėl prieš tai minėti nuostatai, kurių atitinkamų dalių teisėtumą prašoma ištirti, šiuo metu yra galiojantys.
3. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad asociacijos „Hockey Lietuva“ taryba 2020 m. sausio 9 d. įvykusiame susirinkime (protokolas Nr. 63), vadovaudamasi Ledo ritulio vystymo Lietuvoje 2018–2022 m. strateginiu planu, nutarė, kad nuo 2020–2021 metų ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose Asociacijos organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose, o juose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis buvo mažesnė nei 50 proc. Asociacijos taryba 2020 m. rugpjūčio 5 d. įvykusiame susirinkime (protokolas Nr. 69) patvirtino 2020–2021 metų atvirųjų Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatus ir 2020–2021 metų atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatus. Ledo ritulio nuostatų 1 1.7 papunktyje ir Ledo ritulio nuostatų 2 1.4 papunktyje nustatyta, kad oficialus sezonas prasideda einamųjų metų liepos 1 dieną ir baigiasi kitų metų birželio 30 dieną. Tuo tarpu Asociacijos tarybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo (protokolas Nr. 63) galiojimas atskirai nei pačiame Asociacijos sprendime, nei kituose dokumentuose neaptartas, todėl jis yra galiojantis.
4. Pareiškimas dėl nurodytų Futbolo nuostatų 1, Futbolo nuostatų 2, Futbolo nuostatų 3, Futbolo nuostatų 4, Asociacijos sprendimo, Ledo ritulio nuostatų 1 ir Ledo ritulio nuostatų 2 dalių teisėtumo ištyrimo grindžiamas šiais esminiais motyvais:
4.1. Sporto įstatymo 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad sporto šakos federacija – tai narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (valstybės teritorijos administraciniame vienete ar visoje valstybės teritorijoje) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones. Sporto šaka – tai aukšto meistriškumo sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis, sportinės kovos metodais, technikos ir taktikos veiksmais, inventoriumi bei erdve, kurioje sportuojama; aukšto meistriškumo sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka; sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija (Sporto įstatymo 2 str. 21 p.). Aukšto meistriškumo sporto varžybos – tai nacionalinių ar tarptautinių subjektų organizuojamas tam tikros šakos renginių sistemai priklausantis sporto renginys, kuriame pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar nacionalinės sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) sportininkai varžosi tarpusavyje (individualiai ar komandomis), o šio renginio laimėtoją (laimėtojus) ir rezultatą lemia besivaržančiųjų fizinės ir psichinės savybės ir (ar) įgūdžiai (Sporto įstatymo 2 str. 7 p.). Pagal Sporto įstatymo 18 straipsnio 1 dalį aukšto meistriškumo sportas finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis; aukšto meistriškumo sportas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų (tame tarpe sporto šakos federacijos) pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti bei įstaigoms, rengiančioms ir sudarančioms sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti. Taigi už futbolo sporto šakos plėtrą Lietuvoje yra atsakinga LFF, o už ledo ritulio – Asociacija, kurios tvirtina aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo ir vykdymo tvarką, sporto šakos taisykles ir pan. Todėl LFF ir Asociacijai priėmus ginčijamus bendro pobūdžio teisės aktus, biudžetiniuose klubuose ir mokyklose sportuojantys vaikai turi galimybę dalyvauti tik pačių mokyklų organizuojamose vietinės reikšmės varžybose be teisės siekti aukštesnių sportinių rezultatų.
4.2. Prašomomis ištirti nuostatomis iš esmės buvo pakeista iki šiol galiojusi aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo tvarka, nuo 2020–2021 metų suteikiant teisę dalyvauti jose tik privatiems futbolo bei ledo ritulio sporto klubams. Kitaip tariant, įsigaliojus minėtoms nuostatoms buvo pakeista visų futbolo bei ledo ritulio mokyklų (klubų) teisių ir pareigų apimtis – privatiems sporto klubams teises išplečiant (sudarant sąlygas pritraukti daugiau sportininkų), o savivaldybės (valstybės) įsteigtiems – susiaurinant. Pareiškėjos teigimu, tokio pobūdžio reglamentavimas neteisėtai ir nepagrįstai riboja nepilnamečių, lankančių biudžetines neformalaus ugdymo mokyklas, galimybes dalyvauti neformaliajame švietime (sporto krypties) bei atitinkamos sporto šakos varžybose, o tai neatitinka Sporto įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatos, įtvirtintas vienas iš sporto veiklos principų – lygiateisiškumo, garantuojantis visiems asmenims lygias teises sportuoti. Tokiu būdu vaikai yra diskriminuojami dėl jų priklausymo tam tikrai konkrečiais požymiais pasižyminčiai grupei, t. y. biudžetinių futbolo bei ledo ritulio sporto mokyklų auklėtiniams draudžiant dalyvauti LFF ir Asociacijos organizuojamuose sporto renginiuose, pastarieji traktuojami skirtingai privačius klubus lankančių vaikų atžvilgiu. Diskriminavimo faktas nagrinėjamu atveju pasireiškia vaikų, lankančių biudžetines futbolo bei ledo ritulio sporto mokyklas, teisių suvaržymu, o nepakeitus sporto klubo – teisių atėmimu. Prašomose ištirti nuostatose įtvirtinti ribojimai vaikams dalyvauti futbolo bei ledo ritulio aukšto meistriškumo varžybose ir tokiu būdu siekti sportinių aukštumų vien dėl to, jog jie lanko biudžetinę įstaigą (neformaliojo švietimo mokyklą ir kt.) nepagrįsti jokiais objektyviais kriterijais ir nėra pagrindo išvadai, kad apribojus biudžetines mokyklas lankančių vaikų dalyvavimą aukšto meistriškumo varžybose, būtų siekiama pozityvių tikslų. Priešingai, LFF ir Asociacijos imperatyviai nustatytais draudimais buvo įsikišta į savivaldybių veiklą (vykdant savarankiškąją funkciją įmonių steigimo srityje), be to, vaikai, norintys siekti aukštesnių sportinių rezultatų, t. y. turėti galimybę dalyvauti aukšto meistriškumo futbolo bei ledo ritulio varžybose, yra priversti keisti savivaldybės (valstybės) įsteigtas sporto mokyklas į privačius sporto klubus. Tuo tarpu, siekiant įgyvendinti Sporto įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą lygiateisiškumo principą, visiems vaikams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti futbolo ir ledo ritulio sporto šakų sporto varžybose, visų pirma atsižvelgiant į jų meistriškumo lygį, o ne į atstovaujamos organizacijos teisinę formą ar jos savininką (dalininką, akcininką ir pan.).
4.3. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Taigi, nuo juridinio asmens teisinės formos priklauso, iš kokių šaltinių juridinis asmuo finansuojamas ir kokius interesus (viešuosius ar privačius) siekiama patenkinti, tačiau tai jokiu būdu negali lemti nevienodos valstybės išlaikomo juridinio asmens vystomoje veikloje dalyvaujančių fizinių asmenų (šiuo atveju – sportuojančių vaikų) teisių apimties, lyginant su asmenimis, užsiimančius iš esmės tokia pačia veikla, finansuojama privačiai. Pasak pareiškėjos, tai patvirtina, kad ginčijami bendro pobūdžio teisės aktai prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui, nes tam tikrų asmenų grupės, konkrečiai – biudžetines futbolo bei ledo ritulio sporto mokyklas lankantys nepilnamečiai vaikai, traktuojami skirtingai, lyginant su privačias mokyklas lankančiaisiais. Be to, konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimą įrodo ir teisinės padėties skirtumų tarp biudžetinėse bei privačiose sporto mokyklose sportuojančių vaikų nebuvimas. Visus juos vienijantis požymis – užsiėmimas sportine veikla, siekiant varžytis su kitais sportininkais aukšto meistriškumo sporto varžybose. Tuo tarpu priežastys, paskatinusios LFF bei Asociaciją nustatyti aptariamus ribojimus biudžetinių sporto mokyklų ir jas lankančių vaikų atžvilgiu, akivaizdžiai nėra susijusios su tokio pobūdžio ir apimties skirtumais, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas, nes tiek privačias, tiek valstybės ar savivaldybės įsteigtas sporto mokyklas lankančių vaikų padėtis ir tikslai yra vienodi. Pagal Sporto įstatymo 14 straipsnio nuostatas, nepilnamečių galimybė dalyvauti sporto varžybose ribojama tik dėl sveikatos būklės. Kitais pagrindais ribojimų įstatyme nėra, atvirkščiai – pagal minėtame įstatyme įtvirtintą lygiateisiškumo principą asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti. Atitinkamai vaiko teisės rinktis sporto šaką ar sportuoti ir dalyvauti tos sporto šakos varžybose gali būti ribojamos tik įstatymu, tačiau nei vienas galiojantis įstatymas ar poįstatyminis aktas nenumato Lietuvos Respublikos asociacijoms teisės nustatyti draudimus, kuriais remiantis sportuojantys asmenys būtų skirstomi pagal jų lankomos sporto mokyklos teisinę formą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašomos ištirti nuostatos prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje ir Sporto įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam lygiateisiškumo principui.
4.4. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad LFF, atsakydama į prokuratūros paklausimą, pateiktame paaiškinime nurodė, jog priimtais sprendimais siekiama aukšto meistriškumo, taip pat sudaryti visiems futbolo sporto šakos klubams vienodas sąlygas dalyvauti konkurse dėl savivaldybės finansavimo. Tačiau nei Futbolo nuostatų 1, Futbolo nuostatų 2, Futbolo nuostatų 3 ir Futbolo nuostatų 4 ginčijamose nuostatose, nei LFF Nepaprastųjų atvejų komiteto 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. 14 ir LFF Vykdomojo komiteto 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime (protokolas Nr. 204), kuriais jos buvo patvirtintos, nenurodytas tokio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, patvirtinantis būtinybę keisti aukšto meistriškumo futbolo varžybų organizavimo tvarką, eliminuojant iš jų biudžetines sporto mokyklas bei klubus, todėl tokio pobūdžio priemonių taikymas negali būti laikomas proporcingu siekiant išspręsti tam tikrus finansinio pobūdžio aspektus. Atitinkamai Asociacijos „Hockey Lietuva“ tarybos 2020 m. sausio 9 d. priimto sprendimo (protokolas Nr. 63) 2 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Ledo ritulio vystymo Lietuvoje 2018–2022 metų strateginiu planu. Iš šio strateginio plano matyti, kad jame nurodyta misija – sukurti galimybę mėgautis ledo rituliu visiems Lietuvos žmonėms, strateginė kryptis – aukštas meistriškumas per masiškumą, strateginiai tikslai – 5 000 ledo ritulio žaidėjų Lietuvoje ir kt., 2018–2022 metų planas – įsitvirtinti pasaulio TOP 20 visose amžiaus grupėse, Lietuvos vaikų čempionate – 50 komandų / 1 000 sportininkų ir kt., apie biudžetinių įstaigų teisę dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose šiame plane nekalbama. Taigi akivaizdu, kad ginčijamo sprendimo pagrindu nurodytas Ledo ritulio vystymo Lietuvoje 2018–2022 m. strateginis planas niekaip negali būti laikomas pakankamu tam, kad būtų atimta teisė biudžetiniams klubams ir mokykloms 2020–2021 metų sezone dalyvauti visuose Asociacijos organizuojamuose ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. Šiuo aspektu pareiškėja pabrėžia, kad remiantis Sporto įstatymo nuostatų visuma (2 str. 7 ir 22 p., 18 str., 19 str.), tik LFF ir Asociacija „Hockey Lietuva“ yra kompetentingos organizuoti aukšto meistriškumo sporto varžybas (turi teisę tvirtinti čempionatų nuostatus, taisykles ir pan.). Sporto šakos federacijos veikla visų pirma pasireiškia per tam tikros sporto šakos plėtojimą, atstovavimą savo atstovų interesams, įvairių tos sporto šakos populiarinimo priemonių rengimą bei įgyvendinimą (Sporto įstatymo 2 str. 22 p.). Tačiau atsakovų nurodyti ginčijamų bendro pobūdžio teisės aktų priėmimo motyvai, pareiškėjos vertinimu, nelaikytini pakankamais ir apskritai kaip nors susijusiais su sportininkų rezultatais atitinkamos sporto šakos srityje, meistriškumo lygiu, todėl nustatytų aplinkybių kontekste egzistuoja pagrindas teigti, kad tiek LFF, tiek Asociacija, turinčios nacionalinės sporto šakos federacijos statusą, pasinaudojo dominuojančia padėtimi ir ginčijamais sprendimais iš esmės siekė su sporto šakos kultivavimu nesusijusių tikslų, o tai vertintina kaip neproporcinga priemonė, siekiant organizacijų veiklos dokumentuose nurodytų tikslų (LFF įstatų 2 str.; Asociacijos įstatų 1.8 p.), juolab kad minėtos organizacijos, kaip vienintelės pripažintos futbolo ir ledo ritulio sporto šakoms atstovaujančios organizacijos, yra kompetentingos organizuoti reikšmingiausius Lietuvos mastu sporto renginius (futbolo bei ledo ritulio čempionatus, pirmenybes ar turnyrus). Be to, pareiškėja akcentuoja, kad iki 2020 metų čempionatuose ir turnyruose turėjo teisę dalyvauti visų teisinių formų sporto klubai bei mokyklos. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja teigia, kad ginčijamos bendro pobūdžio teisės aktų nuostatos savo turiniu prieštarauja iš Konstitucinio teisingumo ir teisinės valstybės principo kylančiam proporcingumo principui.
4.5. Pareiškėja taip pat nurodo, kad teisė sportuoti pilnavertiškai gali būti realizuojama tik suteikiant sportininkui galimybes dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose ir siekti jose kuo geresnių rezultatų. Tačiau ginčijamomis bendro pobūdžio teisės aktų nuostatomis nustačius, kad tam tikros teisinės formos juridinių asmenų auklėtiniai aukšto meistriškumo sporto varžybose dalyvauti negali, buvo panaikintos tokių sportininkų galimybės siekti geresnių sporto rezultatų. Nors šie ribojimai pagal savo formuluotę nukreipti į biudžetines įstaigas, jie teisines pasekmes iš esmės sukelia tokias mokyklas lankantiems vaikams, todėl, pareiškėjos manymu, šiuo atveju yra pagrindas nurodytų aktų teisėtumą įvertinti vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo aspektu. Šiame kontekste pareiškėja pažymi, kad konstitucinis lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas ir jo laikymosi pareiga įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, pagal kurį kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje, Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės. Tuo tarpu prašomomis ištirti nuostatomis nepagrįstai ir neteisėtai išskirti tam tikrai kategorijai priklausantys vaikai, uždraudžiant jiems siekti kuo geresnių sportinių rezultatų vien dėl to, jog pastarieji lanko valstybės ar savivaldybės finansuojamas sporto mokyklas, o tai prieštarauja minėtam VTAPĮ 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintam lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principui. Tokia situacija, kai privačias sporto mokyklas (klubus) lankantys vaikai priešpriešinami valstybinių mokyklų vaikams, teisinėje valstybėje neturi būti toleruojama ir nelaikytina atitinkančia bendruosius nediskriminavimo, t. y. asmenų lygybės, principus. Šiuo aspektu pagrįstai kyla klausimas, kaip konkrečiai biudžetinės sporto mokyklos statusas, o tiksliau – jas lankančių vaikų dalyvavimas aukšto meistriškumo sporto varžybose, daro įtaką ar trukdo asociacijai / federacijai įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus plėtojant konkrečią sporto šaką ir (ar) organizuojant aukšto meistriškumo sporto varžybas. Pareiškėjos manymu, nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas geriausiems vaiko interesams, o ne vien tik konkrečių organizacijų (privačių sporto klubų, asociacijų, kitų LFF ar Asociacijos narių ir pan.) interesams. Savo ruožtu LFF ir Asociacijos sprendimai ženkliai pablogina vaikų, kurie sportuoja biudžetinėse sporto mokyklose, padėtį ir neužtikrina vaikų neformalaus ugdymo paslaugų prieinamumo bei vaikų gerovės. LFF ir Asociacijos sprendimai savo esme paneigia pačią valstybės ir savivaldybių nustatytą teisę ir pareigą rūpintis vaikų sportu, remiant ne tik nevyriausybines organizacijas, bet ir steigiant sporto mokyklas, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir užtikrinant jų gerovę. LFF ir Asociacijos sprendimais yra neigiamai paveikiamos vaikų galimybės siekti aukšto meistriškumo sporto rezultatų, kadangi jiems, norint dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose (čempionatuose, turnyruose, pirmenybėse), tektų pakeisti iki šiol lankytas biudžetines sporto mokyklas į privačius sporto klubus. Tačiau ne visi vaikai galės sėkmingai tai padaryti, todėl nukentės jų galimybės siekti aukštesnių sporto rezultatų. Taigi šiais sprendimais nepagrįstai ir neteisėtai iškreipiamas siekis nuosekliai vykdyti vaikų sporto pasiekimų skatinimą ir bendros sporto politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Pareiškėjos įsitikinimu, LFF ir Asociacijos sprendimų pagrindu yra pažeidžiamos vaikų, lankančių biudžetines savivaldybių (valstybių) sporto mokyklas, teisės, lyginant juos su privačius sporto klubus lankančiais vaikais. LFF ir Asociacijos sprendimai sudarė sąlygas nepagrįstai diferencijuoti šiuos vaikus, atsižvelgiant tik į jų lankomos sporto mokyklos / sporto klubo teisinę formą ar savininką (akcininką, dalininką ir pan.). Tokiu būdu iš vaikų, kurie lanko biudžetines savivaldybių (valstybių) sporto mokyklas, atimama teisė dalyvauti futbolo ir ledo ritulio aukšto meistriškumo sporto varžybose. Pareiškėjos vertinimu, LFF ir Asociacijos sprendimais daroma žala ne tik vaikams, kurie šiuo metu lanko biudžetines sporto mokyklas, tačiau ir vaikams, kurie ketina lankyti šias sporto mokyklas, esančias LFF ir Asociacijos narėmis.
4.6. Pareiškėja pabrėžia, kad LFF ir Asociacija sudaro vienodas sąlygas tapti jų nariais tiek savivaldybių (valstybių) įsteigtoms sporto mokykloms, tiek privatiems sporto klubams, tačiau nepagrįstai riboja dalies savo narių auklėtinių galimybes toliau dalyvauti aukšto meistriškumo futbolo bei ledo ritulio čempionatuose, pirmenybėse ar turnyruose. LFF ir Asociacija nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, kurie patvirtintų poreikį nustatyti skirtingas vaikų, priklausančių savivaldybių (valstybių) sporto mokykloms ir privatiems sporto klubams, teises dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose. Be to, ginčijamais LFF ir Asociacijos sprendimais paneigiama valstybės formuojama politika sporto srityje, pagal kurią visiems asmenims turi būti sudaromos lygios sąlygos užsiimti sportu ir lygios galimybės dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose, formuojant stabilų pagrindą aukšto meistriškumo sportininkų rengimui. LFF ir Asociacijos sprendimų pagrindu sudaromos sąlygos varžytis (dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose) ne aukščiausius atitinkamos sporto šakos pasiekimus turintiems vaikams, tačiau tik vaikams, kurie, nepriklausomai nuo jų pasiektų rezultatų, priklauso privatiems sporto klubams. Tokie LFF ir Asociacijos sprendimai yra absoliučiai priešingi valstybės politikai aukšto meistriškumo sporto srityje. Atitinkamai vaikai, kurie lanko biudžetines sporto mokyklas, žinodami, jog neteks teisės dalyvauti LFF ar Asociacijos organizuojamuose čempionatuose, pirmenybėse ar turnyruose, gali prarasti motyvaciją ir apskritai nustoti lankyti sporto užsiėmimus. Tokie vaikų interesus pažeidžiantys sprendimai ženkliai blogina biudžetinėse sporto mokyklose sportuojančių vaikų padėtį ir paneigia valstybės įsipareigojimus plėtoti vaikų neformalaus ugdymo paslaugų prieinamumą bei siekti vaikų gerovės.
II
.
5. Atsakovas Lietuvos futbolo federacija atsiliepime į pareiškimą su juo nesutinka ir prašo pripažinti, kad ginčijamos LFF bendro pobūdžio teisės aktų nuostatos yra teisėtos bei neprieštarauja pareiškėjos nurodytoms aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Lietuvos futbolo federacijos atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. LFF yra FIFA ir UEFA narė, o visi LFF priimti sprendimai dėl vaikų bei jaunimo futbolo komandų dalyvavimo futbolo varžybose buvo priimti siekiant užtikrinti tinkamą sportuojančių vaikų teisių bei teisėtų interesų apsaugą ir įgyvendinimą, tinkamai įgyvendinti LFF tikslus, nustatytus LFF įstatuose, taip pat FIFA ir UEFA dokumentuose bei kituose teisės aktuose. Ginčijami sprendimai buvo priimti laikantis LFF įstatuose nustatytos tvarkos ir LFF Vykdomojo komiteto kompetencijos priimti tokio pobūdžio sprendimus. LFF jokiais būdais ir niekada nėra apribojusi vaikų teisių dalyvauti sporto varžybose ir visokeriopai skatina vaikų dalyvavimą tiek futbolo mokyklų veikloje, tiek varžybose. Apie LFF Vykdomojo komiteto sprendimus, susijusius su vaikų ir jaunimo dalyvavimu futbolo varžybose, buvo informuotos visos savivaldybės bei visos futbolo mokyklos, siekiant užtikrinti juridinių asmenų pertvarkymo procedūras, susijusias su tinkamos kokybės futbolo ugdymo suteikimu, ir šių įstaigų bei organizacijų dalyvavimo vaikų ir jaunimo futbolo pirmenybėse tęstinumą. LFF priimti sprendimai neužkirto kelio nei vienai savivaldybei reorganizuoti savo biudžetines įstaigas taip, kad vaikų futbolo mokyklų steigėjų tarpe atsirastų ir kitų tiek privačių, tiek viešųjų steigėjų, ir užtikrinti tolesnį sėkmingą futbolo žaidėjų ugdymą.
6.2. Diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Atitinkamai LFF, priimdama ginčijamus bendro pobūdžio teisės aktus, siekė šių pozityvių tikslių: (i) užtikrinti, kad vaikų futbolo mokyklos būtų integruotos į suaugusiųjų futbolo klubų struktūras ir perimtų jų meistriškumą bei patirtį; (ii) užtikrinti, kad FIFA, UEFA ir LFF mokamos kompensacijos galėtų pasiekti profesionalias organizacijas, kurios realiai prisideda prie vaikų ir jaunimo futbolo ugdymo; (iii) užtikrinti tarptautinės „Anderlecht“ futbolo žaidėjų ugdymo programos įgyvendinimą Lietuvoje, taip suteikiant Lietuvos futbolo mokykloms aukščiausią tarptautinį futbolo lygį ir įvedant vieningą futbolo ugdymo sistemą futbolo mokyklose; (iv) pagerinti sportuojančių vaikų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, skiriant tam papildomą tiek FIFA, tiek UEFA, tiek LFF finansavimą, sukuriant galimybes vaikams dalyvauti sporto mokyklų veikloje, kuriai yra nustatomi aukšti tarptautiniai profesiniai standartai; (v) užtikrinti, kad visos futbolo mokyklos Lietuvoje galėtų būti kontroliuojamos kompetentingų asmenų, kas būtų neįmanoma biudžetinių įstaigų atveju, kadangi LFF neturėtų jokių teisėtų priemonių teikti privalomus profesinius ir techninius saugumo nurodymus biudžetinei įstaigai, taip siekiant pagerinti jos veiklą futbolo ugdyme. Taigi, ginčijami LFF sprendimai yra priimti siekiant ne apriboti, o pagerinti sportuojančių vaikų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, skiriant tam papildomą tiek FIFA, tiek UEFA, tiek LFF finansavimą, sukuriant galimybes vaikams dalyvauti sporto mokyklų veikloje, kuriai yra nustatomi aukšti tarptautiniai profesiniai standartai. Todėl, atsakovo manymu, LFF priimti sprendimai tinkamai tarnauja sportuojančių ir gerų sportinių rezultatų siekiančių vaikų interesams. LFF priimtais sprendimais buvo siekiama visai futbolo bendruomenei svarbių tikslų, o būtent – užtikrinti šiuolaikinį futbolo mokyklų profesinį lygį Lietuvoje ir futbolo mokyklų kontrolę, vykdant futbolo ugdymo procesą, kad vaikai turėtų galimybes treniruotis geriausiomis įmanomomis sąlygomis, vieningoje FIFA, UEFA ir LFF nustatytų profesionalumo standartų vaikų ir jaunimo futbolo ugdymo sistemoje, ir šių tikslų nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis.
6.3. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį, o vertinant tai, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Atitinkamai privačių asmenų įsteigtos ar valdomos futbolo mokyklos, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai ar juridiniai asmenys, reikšmingai skiriasi nuo tik savivaldybių ar valstybės įsteigtų futbolo mokyklų, nes LFF gali nustatyti aukštus ir profesionalius futbolo žaidėjų ugdymo reikalavimus, profesionalumo reikalavimus trenerių personalui, futbolo žaidėjų ugdymo procesui tik privačių asmenų įsteigtoms ir (ar) valdomoms futbolo mokykloms, o reikalavimus tik savivaldybių ir valstybės įsteigtoms ir (ar) valdomoms futbolo mokykloms nustato tik savivaldybės ar valstybė. Taigi tarp savivaldybių ir valstybės biudžetinių įstaigų bei visų kitų sporto klubų yra objektyvūs profesionalumo, saugumo ir kiti reikšmingi skirtumai, kurie leidžia šiuos savivaldybių ir valstybės juridinius asmenis traktuoti skirtingai, todėl tai negali būti laikoma lygybės prieš įstatymą pažeidimu.
6.4. Pareiškėja nenurodė, kaip LFF priimti bendro pobūdžio teisės aktai diskriminuoja konkrečius asmenis dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties pagrindu. Todėl ši pareiškimo dalis yra nemotyvuota ir neleidžia LFF tinkamai suformuoti savo poziciją pagrindžiant jos priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumą.
6.5. Nors pareiškime akcentuojama, kad LFF priimtuose bendro pobūdžio teisės aktuose nenurodytos jų priėmimo priežastys, pareiškėja visiškai neatsižvelgė į tai, kad LFF teikė paaiškinimus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuriuose nurodė konkrečias ginčijamų sprendimų priėmimo priežastis ir aplinkybes. Be to, LFF nėra viešojo administravimo subjektas ir jai netaikomas reikalavimas priimti tik sprendimus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Atitinkamai LFF nėra saistoma Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintos pareigos motyvuoti savo priimamus sprendimus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis. LFF yra privačių Lietuvos juridinių asmenų įsteigta asociacija, kurios tikslas vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, plėtoti Lietuvoje futbolo ugdymą ir jo populiarinimą pagal UEFA ir FIFA nustatytus futbolo organizavimo bei vystymo pricipus, siekti aukštų sportinių rezultatų tarptautiniuose turnyruose. Taigi LFF valdymo organai turi teisę užtikrinti savo narių interesus ir savo nuožiūra priimti sprendimus, kurie atitinka jos steigimo tikslus bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.
6.6. LFF priimti sprendimai atitinka proporcingumo principą, kadangi jie buvo priimti siekiant asociacijų FIFA, UEFA ir LFF tikslų plėtoti Lietuvoje futbolo populiarumą tarp vaikų ir jaunimo, užtikrinti futbolo ugdymo tinkamą profesionalumą, sukurti sąlygas siekti ne tik aukšto sportinio meistriškumo, bet ir aukštų rezultatų tarptautinėse arenose, Be to, ginčijamų LFF bendro pobūdžio teisės aktų priėmimas yra aktualus itin siauram subjektų ratui – COMET sistemoje savo žaidėjus yra registravusios tik 39 biudžetinės įstaigos, iš kurių tik kelios turi galimybę sudaryti žaidėjų komandas, t. y. tik keli savivaldybių ar valstybės biudžetinių įstaigų klubai galėtų turėti teisę dalyvauti LFF organizuojamose varžybose.
6.7. LFF jokiais savo sprendimais ar priemonėmis nediskriminuoja vaikų ir neriboja jų teisių dalyvauti neformaliajame ugdyme įstaigose, kurių steigėju ar dalyviu yra tik savivaldybės ar valstybė arba tik jų įsteigta įmonė. LFF neturi jokios kompetencijos kaip nors riboti tokią veiklą net ir tuo atveju, jei tai yra futbolo žaidimo ugdymas. LFF priimtais sprendimais buvo siekiama tik užtikrinti LFF organizuojamų futbolo pirmenybių dalyvių atitinkamą profesionalaus parengimo lygį dalyvauti aukšto sportinio meistriškumo varžybose, t. y. taip organizuoti Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo ugdymą, kad futbolo mokyklų lygis atitiktų aukšto meistriškumo lygį, taip užtikrinant vaikų interesus treniruotis futbolo mokyklose pagal aukščiausius įmanomus tarptautinius standartus ir geriausias įmanomas galimybes. Dauguma LFF ir jos narių organizuojamų čempionatų buvo priskirti aukšto meistriškumo sporto varžyboms, o biudžetinių įstaigų futbolo mokyklos akivaizdžiai neatitinka aukšto meistriškumo sporto reikalavimų, kadangi neturi nei tinkamos kvalifikacijos trenerių, nei tinkamų priemonių, kad galėtų prisijungti prie tarptautinės „Anderlecht“ vaikų futbolo ugdymo programos, bei neužtikrina kitų kriterijų, kurie yra keliami futbolo mokykloms, kurios gauna finansavimą iš LFF, UEFA ir FIFA. Be to, LFF organizuojamų futbolo pirmenybių dalyviai yra juridiniai, o ne fiziniai asmenys, todėl fiziniams asmenims, net ir tiems vaikams ar jaunuoliams, kurie pasirinko neformalaus fizinio ugdymo pratybas savivaldybių ar valstybės įstaigose, pagal LFF varžybų organizavimo nuostatus nėra nustatytas draudimas dalyvauti LFF organizuojamose pirmenybėse – jie gali pasirinkti pagal savo gyvenamą vietovę ir savo meistriškumo lygį klubą, kuris yra registruotas LFF organizuojamose futbolo pirmenybėse, ir dalyvauti futbolo varžybose. Kitaip tariant, LFF nepriėmė jokių sprendimų dėl konkrečių vaikų, o tik nustatė reikalavimus LFF asociacijos organizuojamose pirmenybėse dalyvaujantiems sporto klubams, todėl nesutiktina, kad jos priimti bendro pobūdžio teisės aktai prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktui. LFF ėmėsi ir imasi visų įmanomų veiksmų, kad kiekvienas vaikas, siekiantis dalyvauti LFF ir jos narių organizuojamuose čempionatuose, juose galėtų dalyvauti.
6.8. LFF yra pagal Asociacijų įstatymą įsteigta ir veikianti asociacija, o Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Tuo tarpu pareiškėjos pateiktas pareiškimas yra bandymas be teisinio pagrindo kištis į LFF, kaip asociacijos, autonominį veikimą, į jos vidaus reikalus, vykdomą veiklą, jos organizavimo principus. Todėl tuo atveju, jeigu ginčijami LFF sprendimai būtų pripažinti neteisėtais ir netektų teisinės galios, būtų nepagrįstai apribota LFF galimybė tinkamai įgyvendinti asociacijos tikslus ir būtų pažeistas asociacijų laisvės bei autonomijos principas.
6.9. Nors Sporto įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad valstybė ir savivaldybės gali dalyvauti rengiant sportininkus, tokia veikla be privačių ir profesionalių tarptautinių sporto organizacijų sukauptų žinių bei techninio palaikymo neturi galimybių siekti aukšto sportinio meistriškumo, nes nei valstybė, nei savivaldybės pačios negali užtikrinti profesionalios pagalbos. Be to, abejonių kelia pats valstybės ir savivaldybės įsteigtų bei jų visiškai kontroliuojamų įstaigų biudžetinis finansavimo teisėtumas, kuris galbūt pažeidžia kitų – privačių – asmenų įsteigtų sporto klubų teises, kadangi pastarieji negali naudotis tokiu biudžetiniu finansavimu, t. y. savivaldybių ir valstybės steigiami bei iš biudžeto finansuojami sporto klubai yra teisiškai nepagrįstai geresnėje biudžetinio finansavimo padėtyje, nei privatūs sporto klubai.
7. Vėliau atsakovas Lietuvos futbolo federacija pateikė prašymą priteisti jam patirtas 1 789,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovas asociacija ,,Hockey Lietuva“ atsiliepime į pareiškimą prašo bylos dalį dėl Asociacijos bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo ištyrimo nutraukti ir priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Asociacijos ,,Hockey Lietuva“ atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ledo ritulio nuostatai 1 ir Ledo ritulio nuostatai 2 buvo patvirtinti ne tik Asociacijos tarybos, bet ir atitinkamai VšĮ „Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga“ (toliau – ir NVLRL) tarybos 2020 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 133 bei VšĮ „Nacionalinė ledo ritulio lyga“ (toliau – ir NLRL) tarybos 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 116. Taigi, pareiškimo reikalavimai dėl Ledo ritulio nuostatų 1 ir Ledo ritulio nuostatų 2 yra susiję ne tik su Asociacija, bet ir su kitais juridiniais asmenimis – NVLRL ir NLRL, tačiau jie į šią administracinę bylą neįtraukti.
9.2. Ledo ritulio nuostatai 1 nustojo galioti 2021 m. birželio 21 d. NVLRL priėmus sprendimą Nr. 144, kuriuo patvirtinti 2021–2022 metų atvirųjų Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatai (Asociacija šiuos nuostatus patvirtino 2021 m. birželio 23 d.). Tuo tarpu Ledo ritulio nuostatai 2 nustojo galioti 2021 m. birželio 23 d. NLRL priėmus sprendimą Nr. 119, kuriuo patvirtinti 2021–2022 metų atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatai (Asociacija šiuos nuostatus taip pat patvirtino 2021 m. birželio 23 d.). Taigi, pareiškimo pateikimo teismui metu Ledo ritulio nuostatai 1 ir Ledo ritulio nuostatai 2 nebegaliojo. Be to, Asociacijos visuotinis narių susirinkimas 2021 m. liepos 29 d. laisva valia, apskritai nežinodamas apie šios administracinės bylos egzistavimą, priėmė sprendimą, kuriuo atšaukė Asociacijos tarybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo (protokolas Nr. 63) dalį dėl biudžetinių sporto mokyklų, t. y. pareiškėjos prašoma ištirti minėto Asociacijos sprendimo dalis, kad „nuo 2020–2021 metų ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose asociacijos „Hockey Lietuva“ organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. „Hockey Lietuva“ organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis buvo mažesnė nei 50 proc.“, yra netekusi teisinės galios. Todėl pareiškimo dalykas, kiek tai susiję su Asociacijos bendro pobūdžio teisės aktais, yra išnykęs.
9.3. Asociacija, priimdama šiuo metu jau negaliojantį 2020 m. sausio 9 d. sprendimą (protokolas Nr. 63), įgyvendino savo, kaip asociacijos, teisę nusistatyti tokio pobūdžio taisykles ir veiklą, kokia palanki jos nariams. Todėl bet koks Asociacijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo ginčijimas pažeidžia jos interesus ir laisvę veikti taip, kaip patys Asociacijos nariai nori, t. y. kokią veikimo tvarką jie patys nustato.
9.4. Asociacijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimas neprieštaravo Sporto įstatymo 3 straipsnio 1 ir 6 punktams, kadangi šio sprendimo adresatai buvo ne sportininkai, o sporto klubai, t. y. Asociacijos nariai, kurie dalyvavo Lietuvos ledo ritulio veikloje pagal Asociacijos nustatytas taisykles. Asociacijos sprendimo turinys nebuvo nukreiptas į vaikus ar jaunimą ir jų tėvus, kiekvienas iš jų turėjo teisę savo valia pasirinkti sporto klubą, kuriame nori sportuoti. Asociacijos sprendimas buvo tik tam tikras organizacinis reikalavimas klubams, juridiniams asmenims, juo buvo siekiama skatinti ledo ritulio klubų sąžiningą konkurenciją, t. y. sudaryti lygiai konkurencingas sąlygas visiems sporto klubams dalyvauti Asociacijos prižiūrimuose čempionatuose bei turnyruose. Minėto sprendimo esmė – siekti, jog privatus kapitalas, privačių subjektų finansavimas, kaip ledo ritulio klubų lėšų šaltinis, sudarytų didesnę dalį, t. y. kad savivalda kuo mažiau „kištųsi“ į sporto veiklos finansavimą. Tik nustatydama tam tikrus kriterijus Asociacija galėjo siekti įgyvendinti ledo ritulio plėtros strategiją, kad ledo ritulio sportas būtų patrauklus rėmimui, didesnei auditorijai, jaunimo pritraukimui ne tik per neaiškiais kriterijais skirstomus biudžetinius pinigus (kas iš esmės iškreipia konkurenciją ir sudaro nelygias sąlygas tarp privačių sporto klubų ir iš valstybės / savivaldybių biudžetų finansuojamų sporto klubų), bet per treniravimo kokybę, privačias iniciatyvas. Asociacijos sprendimas nedraudė ledo ritulio komandoms dalyvauti jos veikloje.
9.5. Asociacijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimas taip pat neprieštaravo VTAPĮ 4 straipsnio 1 ir 5 punktams, kadangi neužkirto kelio vaikams, sportuojantiems biudžetiniuose sporto klubuose ir mokyklose, dalyvauti jos prižiūrimuose sporto čempionatuose ir varžybose. Niekas netrukdė Asociacijos nariams tik nedidele dalimi padidinti finansavimo dalį, gautiną iš privačių rėmėjų, ir toliau sėkmingai dalyvauti Asociacijos veikloje. Be to, vaikai (jų tėvai) turėjo teisę ir galimybę rinktis privačius ledo ritulio klubus bei juose sportuoti, todėl vaikų galimybė dalyvauti įvairiose sporto varžybose nebuvo eliminuota. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad vaikai ar jaunimas buvo priversti migruoti tarp ledo ritulio klubų, kad jiems būtų buvęs užkirstas kelias sportuoti ar atsiradusios kokios nors kitos neigiamos pasekmės. Minėtas Asociacijos sprendimas neturėjo jokios įtakos ledo ritulio sporto paslaugas teikiančių biudžetinių įstaigų paslaugų turiniui ar apimčiai, kaip ir anksčiau biudžetiniai sporto klubai turi ir turėjo teisę treniruoti vaikus, jaunimą.
10. Vėliau atsakovas asociacija ,,Hockey Lietuva“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodė, kad patyrė 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
11. Atsakovai viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga“ (toliau – ir NVLRL) ir VšĮ „Nacionalinė ledo ritulio lyga“ (toliau – ir NLRL) atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad palaiko atsakovo asociacijos „Hockey Lietuva“ atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus.
III.
12. Rengiantis nagrinėti bylą buvo gauta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuomonė, kurioje palaikomas pareiškėjos teismui pateiktas pareiškimas ir pritariama jame išdėstytiems motyvams bei argumentams. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos teigimu, ginčijami LFF ir Asociacijos sprendimai neatitinka proporcingumo principo, tokiais vienašališkais sprendimais sudaromos diskriminacinės ir nelygios galimybės vaikams dalyvauti aukšto sportinio meistriškumo varžybose, nepagrįstai ribojama valstybės ir savivaldybių neformalaus (sporto krypties) ugdymo mokyklų veikla, pažeidžiamos imperatyvios įstatymų nuostatos. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuomonė grindžiama šiais esminiais argumentais:
12.1. Ginčijamuose LFF ir Asociacijos sprendimuose nustatytos teisės normos skirtingai vertina tam tikras nepilnamečių grupes, kurioms šios normos taikomos: lankančius biudžetines neformalaus (sporto krypties) ugdymo mokyklas, sporto centrus bei lankančius privačius sporto klubus, mokyklas. Minėtų sporto federacijų sprendimais biudžetinėse (sporto krypties) ugdymo įstaigose sportuojantys vaikai vien dėl jų atstovaujamos organizacijos teisinės formos neturi teisės dalyvauti atitinkamo lygio sporto varžybose (Lietuvos čempionatuose ir kitose LFF bei Asociacijos organizuojamose aukšto meistriškumo sporto varžybose), kurias pagal Sporto įstatymo nuostatas gali organizuoti tik konkrečios sporto šakos federacija. Tuo tarpu LFF ir Asociacija nepateikė jokių objektyvių kriterijų, jog jų nustatytas teisinio reguliavimo tikslas pateisintų tokį skirtingą nepilnamečių asmenų vertinimą vien tik pagal vaikų atstovaujamos organizacijos teisinę formą. Todėl toks skirtingas vaikų grupių traktavimas laikytinas diskriminacija, sudarančia VTAPĮ 4 straipsnio 5 punkto pažeidimą.
12.2. LFF ir Asociacijos priimti sprendimai sukuria lygybės principui prieštaraujančią situaciją: be jokio objektyviai pateisinamo pagrindo yra įtvirtinama absoliuti atskirtis tarp vaikų, kurie treniruojasi biudžetinėse neformalaus (sporto krypties) ugdymo mokyklose, klubuose, ir vaikų, kurie treniruojasi privačiuose sporto klubuose, nors tarp šių vaikų nėra jokio pobūdžio ar apimties skirtumų, kuriais būtų galima pateisinti tokį skirtingą vaikų traktavimą. Vaikai diferencijuojami ir jiems uždraudžiama dalyvauti varžybose atsižvelgiant ne į sportinius rezultatus, meistriškumo lygį, o tik pagal jų atstovaujamos organizacijos teisinę formą ar jos savininką. Tokiais sprendimais sukuriama nepagrįsta privilegija privačių sporto klubų nariams, o biudžetinių sporto klubų, mokyklų auklėtiniams, norintiems dalyvauti atitinkamo lygio, t. y. aukšto meistriškumo, sporto varžybose, tenka palikti savo klubą, mokyklą ir įstoti į privačią įstaigą. Tai paneigia biudžetinių neformalaus (sporto krypties) ugdymo mokyklų, sporto klubų auklėtinių teisę lygiomis teisėmis dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose ir siekti aukštų sportinių rezultatų.
12.3. Siekti aukštesnių sportinių rezultatų ir dalyvauti aukšto meistriškumo sporto varžybose norinčius bei galinčius vaikus ir jų tėvus ginčijami sprendimai verčia pereiti į privačius sporto klubus – vaikai ir jų tėvai, rinkdamiesi sporto mokyklą bei žinodami, jog biudžetinė sporto mokykla negalės dalyvauti tam tikro lygio sporto varžybose ir siekti sportinių rezultatų, manytina, bus priversti rinktis privačią sporto mokyklą (sporto klubą), o galbūt tai paskatins apskritai atsisakyti dalyvauti neformaliajame (sporto krypties) ugdyme ir siekti aukštų sportinių rezultatų. Taigi LFF ir Asociacijos sprendimais faktiškai yra ribojama konkurencija tarp futbolo, ledo ritulio sporto mokyklų, o pripažįstant tokių sprendimų teisėtumą, būtų preziumuojama, jog ir kitos sporto šakų asociacijos, federacijos gali priimti sprendimus, kuriais privatiems sporto klubams (mokykloms) yra suteikiamas nepagrįstas konkurencinis pranašumas prieš biudžetines sporto mokyklas. Šiuo atveju akivaizdu, jog sporto federacijos, veikiančios savarankiškai ir vadovaudamosi tik savo interesais, susikuria išskirtines teises rengti sportininkus bei iš rinkos šalina biudžetines sporto mokyklas.
12.4. Ginčijami LFF ir Asociacijos sprendimai daro įtaką savivaldybių priimamiems sprendimams dėl sporto mokyklų veiklos ir paneigia valstybės bei savivaldybių teisę ir pareigą užtikrinti neformalaus švietimo (sporto krypties) įstaigų tinklą, kūno kultūros ir sporto plėtojimą.
13. Byloje taip pat buvo gauta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) nuomonė, kurioje nurodoma, jog sprendimai turi būti grindžiami lygiateisiškumo principu, sudarant vienodas sąlygas dalyvauti futbolo ir ledo ritulio sporto varžybose visiems vaikams, atsižvelgiant į jų meistriškumo lygius, o ne atstovaujamos organizacijos teisinę formą ar jos savininką. Ministerija pažymi šiuos aspektus:
13.1. Savivaldybių vaidmuo vystant Lietuvos sportą, užtikrinant sąlygas gyventojų fiziniam aktyvumui ir jaunųjų sportininkų meistriškumo ugdymui buvo ir lieka itin reikšmingas. Lietuvos savivaldybių sporto padalinių asociacija finansine išraiška Lietuvos savivaldybių indėlį, kasmet skiriamą sportininkų ugdymui, vertina maždaug 60 milijonų eurų. Savivaldybių įsitraukimas į sporto plėtrą darosi vis įvairesnis, atsirandant naujiems paslaugų teikėjams bei naujoms viešos ir privačios partnerystės formoms. Pastaraisiais metais perspektyvių sportininkų identifikavimas ir ugdymas vyksta tiek savivaldybių sporto centruose ar mokyklose, tiek valstybės finansuojamose sporto gimnazijose, tiek ir įvairaus tipo klubuose, kuriuose dažnai kartu su privačiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis dalyvauja ir savivaldybės. Sporto šakų federacijos taip pat aktyviai dalyvauja aukšto meistriškumo sportininkų rengime, tam skirdamos valstybės paskiriamą ir iš kitų šaltinių turimą papildomą finansavimą.
13.2. Dažniausiai įvardijami savivaldybių biudžetinių įstaigų privalumai yra susiję su stabiliu savivaldybės finansavimu aukšto meistriškumo ir fizinio aktyvumo grupėms, šių įstaigų darbuotojų darbo vietų ir socialinių garantijų stabilumu, galimybėmis skirti didesnį finansavimą vienam vaikui, galimybėmis vystyti ir tas sporto šakas, kurios nepasižymi didesniu vaikų skaičiumi, garantuota prieiga prie savivaldybių gerinamos ir valdomos infrastruktūros. Kita vertus, kai kurios sporto federacijos, įskaitant ir LFF bei Asociaciją, akcentuoja, jog biudžetinės įstaigos, vykdydamos tokią pačią funkciją kaip ir kiti tiekėjai, gauna išskirtinai didelį savivaldybės finansavimą ir yra iš esmės už sporto šakų federacijų reglamentavimo ribos: vykdo atskiras ir nebūtinai su sporto šakos federacijomis suderintas programas, treneriai dažnai ugdo sportininką nuo 6 iki 18 metų, jiems neprivalomos sporto šakos federacijos diegiamos trenerių licencijos, sudėtingiau paskirti du trenerius grupei ir užtikrinti lygiavertį finansavimą treneriams nepriklausomai nuo ugdomų vaikų amžiaus, per daug koncentruojamasi į komandinius rezultatus (nuo to priklauso biudžetinių įstaigų trenerių atlyginimas), o ne į individualaus sportininko ugdymą ir jo savybes konkrečiame amžiaus tarpsnyje.
13.3. Vien futbolo sporto šakoje, atsižvelgdamos į Lietuvos futbolo federacijos vykdomą politiką, biudžetines įstaigas į viešąsias įstaigas (klubus) pertvarkė apie 20 savivaldybių. Šias tendencijas paskatino Vakarų Europai būdingo klubinio sporto modelio plėtra, įvairesni ugdymo įstaigoms prieinami finansavimo mechanizmai, tarptautinių ir kai kurių vietos sporto federacijų vykdoma savo sporto šakos vystymo politika. Lietuvos aukšto meistriškumo sporto sistema iš esmės yra aktyvios kaitos būsenoje, pakankamai fragmentuota, dažnai veikėjai turi skirtingą savo veiksmų logiką ir keliamus tikslus.
13.4. Sportuojantys vaikai gali laisvai pereiti iš vienos ugdymo įstaigos į kitą, nepriklausomai nuo šių įstaigų statuso. Tačiau praktikoje didesnės galimybės tai padaryti yra didesniuose ir vidutiniuose miestuose, kur daugiau ugdymo paslaugų teikėjų, sporto šakų ir disciplinų.
13.5. Įvairios aukšto meistriškumo varžybos ir renginiai skirtinguose amžiaus tarpsniuose gali būti organizuojamos ne vien sporto šakų federacijų, tačiau iš esmės turi priklausyti tam tikros sporto šakos renginių sistemai.
14. Lietuvos savivaldybių asociacija savo nuomonėje dėl pareiškimo nurodo, kad dėl LFF ir Asociacijos priimtų sprendimų apklausė savivaldybes. Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonėje dėstomos šios aplinkybės:
14.1. Visos informaciją pateikusios savivaldybės, kurių sporto mokyklose yra futbolo būreliai, pažymėjo, kad LFF priimti sprendimai neleidžia biudžetinių įstaigų klubams dalyvauti Lietuvos aukšto meistriškumo futbolo varžybose. Treneriai, dirbantys su aukštesnio meistriškumo vaikais, jeigu nori dalyvauti varžybose, LFF yra verčiami išeiti iš sporto mokyklos.
14.2. Kauno miesto savivaldybės administracijos Sporto skyrius raštu kreipėsi į Asociaciją su prašymu iš naujo apsvarstyti ir pakeisti pernelyg skubotą bei išsamiai neapsvarstytą sprendimą, kuris pažeidžia vaikų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Tačiau Asociacijos taryba paliko galioti sprendimą, kad Lietuvos čempionatuose negali dalyvauti sportininkai, kurie treniruojasi biudžetinėse arba viešosiose įstaigose, kurių 50 proc. ir daugiau balsų priklauso savivaldybės ar valstybės institucijoms.
14.3. Savivaldybės siūlo inicijuoti sporto šakų federacijų teisinio reguliavimo peržiūrėjimą, kadangi šiuo metu sporto federacijos veikia kaip paprastos asociacijos, vadovaudamosi Asociacijų įstatymu, nors realiai turi išskirtines teises: vykdyti nacionalinius visų amžiaus grupių čempionatus, formuoti nacionalines rinktines ir siųsti oficialius šalies atstovus dalyvauti tarptautinių federacijų organizuojamuose čempionatuose, teikti paraiškas tarptautinėms federacijoms ir, jeigu paraiškoms pritarta, organizuoti tarptautinių federacijų čempionatus Lietuvoje. Taip pat šioms išskirtinėms teisėms ir funkcijoms įgyvendinti sporto šakų federacijos gauna finansavimą iš nacionalinio ir savivaldybių biudžetų, tačiau jų veiklos kontrolės mechanizmai neegzistuoja ir sudaro prielaidas priimti diskriminacinio pobūdžio sprendimus.
14.4. Savivaldybės pažymėjo, kad didžioji dauguma federacijų neišskiria vaikų pagal jų atstovaujamas sporto mokyklas, t. y. netaiko jokių diskriminacinių nuostatų savivaldybių biudžetinėse sporto mokyklose sportuojantiems vaikams. Tuo tarpu LFF ir Asociacijos priimti sprendimai neprisidės prie futbolo ir ledo ritulio populiarinimo šalyje.
14.5. Nepasikeitus situacijai, kai kurios savivaldybės ieško galimybių dalyvauti Latvijoje organizuojamose varžybose.
Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
15. Šioje norminėje administracinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsniu paduotas abstraktus, t. y. su individualia byla nesusijęs, pareiškimas, kuriame prašoma ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, Sporto įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktui bei konstituciniam proporcingumo principui neprieštarauja:
15.1. LFF 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo futbolo pirmos lygos pirmenybių nuostatų 1.11 papunkčio antrasis ir trečiasis sakiniai tiek, kiek juose nustatyta, kad ,,Nuo 2021–2022 metų Pirmenybėse dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Pirmenybėse nuo 2021–2022 metų sezono dalyvauti negali“;
15.2. LFF 2020–2021 metų Lietuvos jaunučių futbolo čempionato nuostatų 1.11 papunkčio antrasis ir trečiasis sakiniai tiek, kiek juose nustatyta, kad „Nuo 2021–2022 metų sezono Čempionate dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Čempionate nuo 2021–2022 metų sezono dalyvauti negali“;
15.3. LFF 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo U-19 futbolo čempionato nuostatų 1.11 papunkčio antrasis ir trečiasis sakiniai tiek, kiek juose nustatyta, kad „Nuo 2021–2022 metų sezono Čempionate dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Čempionate nuo 2021–2022 metų sezono dalyvauti negali“;
15.4. LFF 2020–2021 metų Lietuvos vaikų futbolo čempionato „Wellkid lyga“ PRO lygmens nuostatų 1.14 papunkčio antrasis ir trečiasis sakiniai tiek, kiek juose nustatyta, kad „Nuo 2021–2022 metų Čempionate dalyvauti gali tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Čempionate nuo 2021–2022 metų sezono dalyvauti negali“;
15.5. Asociacijos ,,Hockey Lietuva“ tarybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo (protokolas Nr. 63) 2 punkto antra pastraipa tiek, kiek joje nustatyta, kad „nuo 2020–2021 metų ledo ritulio sezono biudžetiniai klubai ir mokyklos neteks teisės dalyvauti visuose asociacijos „Hockey Lietuva“ organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose. „Hockey Lietuva“ organizuojamuose Lietuvos ledo ritulio čempionatuose ir turnyruose galės dalyvauti privatūs juridiniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis buvo mažesnė nei 50 proc.“;
15.6. Asociacijos 2020–2021 metų atvirųjų Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatų 4.2 papunkčio pirmasis sakinys tiek, kiek jame nustatyta, kad „Pirmenybėse gali dalyvauti Lietuvos mokyklos (juridiniai asmenys), kurie yra Asociacijos nariai ir atitinka reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų (2020 m. sausio 9 d. tarybos posėdžio protokolas Nr. 63)“;
15.7. Asociacijos 2020–2021 metų atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų 3.6 papunktis tiek, kiek jame nustatyta, kad „Čempionate gali dalyvauti tik Lietuvos klubų (juridiniai asmenys) komandos, kurie yra Asociacijos nariai ir nėra biudžetinės įstaigos (2020 m. sausio 9 d. Asociacijos tarybos susirinkimo protokolas Nr. 63)“.
16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai teisme nagrinėjama norminė administracinė byla pagal abstraktų pareiškimą (ABTĮ 112 str.), administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą; tokiais atvejais pripažinimas, jog nebegaliojantis norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, nebetenka prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams; toks poveikis būtų tik tada, jei teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su pažeistų subjektinių teisių gynimu, ir norminio administracinio akto teisėtumo bylą inicijuotų individualią bylą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I756-19/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-49-629/2020; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-6-556/2021; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-19-552/2021; ir kt.). Taigi tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo kreipiasi ne teismai, o ABTĮ 112 straipsnyje nurodyti subjektai su abstrakčiu pareiškimu, byloje nustačius, jog prašomas ištirti aktas nebegalioja (prilygintinas nebegaliojantiems), yra pagrindas nutraukti norminę administracinę bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I444-3/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2-261/2017; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-25-822/2018; išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-164-968/2021; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja į teismą, kaip minėta, kreipėsi pagal ABTĮ 112 straipsnį su abstrakčiu, t. y. su individualia byla nesusijusiu, pareiškimu, aktualus prašomų ištirti aktų galiojimo klausimas.
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad norminių teisės aktų galiojimas inter alia (be kita ko) gali pasibaigti, kai baigiasi akto galiojimo laikas, kuris buvo nurodytas pačiame norminiame teisės akte, kai atitinkama institucija, turinti teisę priimti norminį teisės aktą, tiesiogiai panaikina pirmiau galiojusį norminį teisės aktą, kai teisėkūros subjektas patvirtina kitokį tų pačių visuomeninių santykių teisinį reguliavimą ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I17-18/2007; 2009 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I444-2/2009; ir kt.).
18. Kiek tai susiję su Futbolo nuostatais 1, Futbolo nuostatais 2, Futbolo nuostatais 3 ir Futbolo nuostatais 4, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad juose pačiuose buvo nustatytas ribotas šių futbolo nuostatų galiojimo laikas – minėtų nuostatų 2.2 papunkčiuose įtvirtinta, jog jie galioja tik iki 2021–2022 metų, t. y. sekančio sezono, atitinkamų futbolo pirmenybių / čempionatų nuostatų patvirtinimo. Pagal minėtų nuostatų 2.1 papunkčius, šie nuostatai nustato 2020–2021 metų sezono čempionatų / pirmenybių organizavimo ir vykdymo tvarką, taip pat reglamentuoja kitus su 2020–2021 metų sezono čempionatų / pirmenybių organizavimu ir vykdymu susijusius klausimus. Atitinkamai pagal Futbolo nuostatų 1 ir Futbolo nuostatų 3 1.2 papunkčiuose bei Futbolo nuostatų 2 ir Futbolo nuostatų 4 1.1 papunkčiuose pateiktus čempionatų / pirmenybių apibrėžimus – tai 2020–2021 metų futbolo varžybos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad LFF Vykdomojo komiteto 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu (posėdžio protokolas Nr. 214) buvo patvirtinti naujo sezono, t. y. 2021–2022 metų, atitinkamų futbolo pirmenybių / čempionatų nuostatai, konkrečiai – 2021–2022 metų sezono LVJUFA Pirmos lygos futbolo pirmenybių nuostatai, 2021–2022 metų sezono Lietuvos jaunučių lygos futbolo čempionato nuostatai, 2021–2022 metų sezono Lietuvos jaunimo U-19 futbolo čempionato nuostatai ir 2021–2022 metų sezono „Samsung Galaxy Watch Active“ Lietuvos vaikų lygos futbolo čempionato PRO lygmens nuostatai, kurie yra viešai paskelbti ir prieinami LFF interneto svetainėje. Taigi, remiantis pačių Futbolo nuostatų 1, Futbolo nuostatų 2, Futbolo nuostatų 3 ir Futbolo nuostatų 4 2.2 papunkčiais, patvirtinus 2021–2022 metų sezono atitinkamų futbolo pirmenybių / čempionatų nuostatus, ankstesnio sezono nuostatai, kuriuose įtvirtintos šioje byloje pareiškėjos kvestionuojamos normos, nebegalioja. Kita vertus, pareiškėjos šioje norminėje administracinėje byloje kvestionuojamas Futbolo nuostatuose 1, Futbolo nuostatuose 2, Futbolo nuostatuose 3 ir Futbolo nuostatuose 4 įtvirtintas ribojimas buvo susijęs būtent su sekančio sezono, t. y. 2021–2022 metų, atitinkamomis futbolo pirmenybėmis / čempionatais, nustatant, kad tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėjas ir dalyvis yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys atitinkamose futbolo pirmenybėse / čempionatuose nuo 2021–2022 metų sezono negalės dalyvauti. Tačiau iš minėtų LFF Vykdomojo komiteto 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu (posėdžio protokolas Nr. 214) patvirtintų 2021–2022 metų sezonų atitinkamų futbolo pirmenybių / čempionatų nuostatų matyti, kad kompetentingam subjektui patvirtinus naują teisinį reguliavimą, t. y. reglamentuojant juridinių asmenų dalyvavimą būtent 2021–2022 metų sezono atitinkamose futbolo pirmenybėse / čempionatuose, nebeliko nagrinėjamoje norminėje administracinėje byloje pareiškėjos kvestionuojamo ribojimo šiose pirmenybėse / čempionatuose dalyvauti juridiniams asmenims, kurių steigėjas ir dalyvis yra tik savivaldybė arba valstybė, arba tik jų įsteigta įmonė.
19. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal Ledo ritulio nuostatų 1 1.4 punktą Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių rungtynės turėjo prasidėti 2020 m. rugsėjo 18 d. ir baigtis 2021 m. balandžio 30 d. Atitinkamai Ledo ritulio nuostatų 2 1.5.2 punktas nustatė, kad Lietuvos ledo ritulio čempionatas prasideda 2020 m. rugsėjo mėn. 4 savaitę; reguliarus sezonas baigiasi iki 2021 m. vasario 28 d.; atkrintamosios rungtynės, finalas vyksta 2021 m. kovo mėn. ir turi baigtis iki 2021 m. balandžio 4 d. Pagal Ledo ritulio nuostatų 1 1.7 punktą ir Ledo ritulio nuostatų 2 1.4 punktą tiek Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių, tiek Lietuvos ledo ritulio čempionato oficialus sezonas prasideda einamųjų metų liepos 1 dieną ir baigiasi kitų metų (šiuo atveju – 2021 metų) birželio 30 dieną. Taigi Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių ir Lietuvos ledo ritulio čempionato oficialūs sezonai jau yra pasibaigę. Kaip atsiliepime į pareiškimą akcentavo atsakovas Asociacija, Ledo ritulio nuostatai 1 ir Ledo ritulio nuostatai 2 nustojo galioti patvirtinus naujo sezono (2021–2022 metų) ledo ritulio pirmenybių / čempionato nuostatus, t. y. 2021–2022 metų atvirųjų Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatus bei 2021–2022 metų atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatus. Tai patvirtina atsakovo Asociacijos kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateikti dokumentai – NVLRL tarybos 2021 m. birželio 21 d. susirinkimo protokolas Nr. 144, NLRL tarybos 2021 m. birželio 23 d. susirinkimo protokolas Nr. 119 ir Asociacijos tarybos 2021 m. birželio 23 d. susirinkimo protokolas Nr. 80 bei jais patvirtinti minėti 2021–2022 metų atvirųjų Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių bei atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatai, kuriuose nėra ribojimo šiose pirmenybėse / čempionate dalyvauti biudžetiniams klubams bei mokykloms (juridiniams asmenims, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis nėra mažesnė nei 50 proc.). Savo ruožtu Asociacijos tarybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo 2 punktas „Dėl biudžetinių sporto mokyklų“ (protokolas Nr. 63), būtent kuriuo ir buvo remiamasi priimant šioje byloje prašomas ištirti Ledo ritulio nuostatų 1 4.2 papunkčio bei Ledo ritulio nuostatų 2 3.6 papunkčio normas, jose tiesiogiai darant nuorodas į šį protokolą, buvo atšauktas 2021 m. liepos 29 d. vykusio Asociacijos eilinio visuotinio narių susirinkimo, ką patvirtina kartu su atsakovo Asociacijos atsiliepimu į pareiškimą pateiktas nurodyto susirinkimo protokolas (darbotvarkės 3 punktas). Kitaip tariant, kompetentingas subjektas tiesiogiai panaikino šioje norminėje administracinėje byloje pareiškėjos kvestionuojamą pirmiau galiojusią bendro pobūdžio normą, ribojusią biudžetinių klubų bei mokyklų, kuriuose savivaldybių ar valstybės dalis nėra mažesnė nei 50 proc., dalyvavimą ledo ritulio pirmenybėse / čempionatuose.
20. Apibendrinant šios nutarties 18 ir 19 punktuose išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamoje norminėje administracinėje byloje pareiškėjos prašomos ištirti nuostatos, vertinant jas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijos pagal abstraktų pareiškimą tirti norminių administracinių aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams kontekste, nebegalioja (prilygintinos negaliojančioms) – yra nebetaikytinos ir neaktualios vertinant atitinkamų visuomeninių santykių sureguliavimo turinį dėl to, kad buvo panaikintos, pakeistos ir (ar) pasibaigė akto, kuriame jos įtvirtintos, galiojimo laikas. Tai, kad šioje norminėje administracinėje byloje prašomos ištirti nuostatos nebegalioja, teismo posėdžio metu iš esmės pripažino ir pati pareiškėja. Todėl, remdamasi nutarties 16 punkte nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotomis taisyklėmis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas šią norminę administracinę bylą nutraukti. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju tikslinga įvertinti ir šiuo metu jau nebegaliojančių normų teisėtumą, kadangi ateityje atsakovai vėl gali priimti panašaus pobūdžio teisės aktus, išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nenagrinėja hipotetinio, teorinio pobūdžio, prielaidomis grindžiamų reikalavimų. Taigi nurodyti pareiškėjos argumentai, grindžiami hipotetinio pobūdžio aplinkybėmis dėl teorinių galimybių, kad atsakovai ateityje galbūt gali priimti panašaus pobūdžio normas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamą situaciją ir pagal abstraktų pareiškimą tirti jau nebegaliojančio teisinio reguliavimo teisėtumą, o pareiškėja šioje byloje nesuformulavo jokio reikalavimo dėl šiuo metu galiojančių normų teisėtumo ištyrimo.
21. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje nebelikus tyrimo dalyko, išplėstinė teisėjų kolegija nutaria nutraukti šią norminę administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės pareiškimą dėl Lietuvos futbolo federacijos 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo futbolo pirmos lygos pirmenybių nuostatų, 2020–2021 metų Lietuvos jaunučių futbolo čempionato nuostatų, 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo U-19 futbolo čempionato nuostatų, 2020–2021 metų Lietuvos vaikų futbolo čempionato ,,Wellkid lyga“ PRO lygmens nuostatų, asociacijos ,,Hockey Lietuva“ tarybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo (protokolas Nr. 63), 2020–2021 metų atvirųjų Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatų, 2020–2021 metų atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų dalies teisėtumo ištyrimo, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).
22. Išplėstinė teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šios norminės administracinės bylos nutraukimas neužkerta kelio individualią bylą nagrinėjančiam administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti ir nebegaliojančio norminio akto teisėtumą, jeigu tai yra būtina sprendimui toje individualioje byloje priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I444-2/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I502-17/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1405/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I492-11/2012; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I756-19/2012; ir kt.).
23. Šioje byloje atsakovai LFF ir Asociacija pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad norminėse bylose teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas konkrečios proceso šalies naudai priimtu sprendimu ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tokioje byloje nėra nei „laimėjusios“ nei „pralaimėjusios“ šalies, todėl išlaidos šalims nėra atlyginamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1012-261/2020; 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4-1062/2020; išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-164-968/2021; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymai priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas netenkinami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Nutraukti norminę administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės pareiškimą dėl Lietuvos futbolo federacijos 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo futbolo pirmos lygos pirmenybių nuostatų, 2020–2021 metų Lietuvos jaunučių futbolo čempionato nuostatų, 2020–2021 metų Lietuvos jaunimo U-19 futbolo čempionato nuostatų, 2020–2021 metų Lietuvos vaikų futbolo čempionato ,,Wellkid lyga“ PRO lygmens nuostatų, asociacijos ,,Hockey Lietuva“ tarybos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo (protokolas Nr. 63), 2020–2021 metų atvirųjų Lietuvos vaikų ledo ritulio pirmenybių nuostatų, 2020–2021 metų atvirojo Lietuvos ledo ritulio čempionato nuostatų dalies teisėtumo ištyrimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dainius Raižys
Veslava Ruskan
Ernestas Spruogis
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė