Administracinė byla Nr. N575-3469/2010
Procesinio sprendimo kategorija 55.2.; 79.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2009 m. spalio 23 d. raštu
Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ V. B. buvo įpareigotas iki 2009 m. gruodžio 1 d. pašalinti Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini) laikomus nesudėtingus statinius, tai yra konteinerį ir vagonėlį. Tuo pačiu raštu V. B. buvo informuotas, kad laikydamas paminėtus statinius, jis pažeidė 2007 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-567 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 418 „Dėl Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamento 381 punktą bei daro Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 76 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Direkcija taip pat nurodė, kad konteineris ir vagonėlis buvo aptikti 2008 m. birželio 16 d., Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Kelmės skyriaus inspektorius pareiškėją jau buvo įpareigojęs pašalinti statinius arba sutvarkyti dokumentus – paruošti projektą ir gauti statybos leidimą. Pažymėta, jog V. B. 2009 m. kovo 30 d. buvo iškviestas į Direkciją, žadėjo susitvarkyti dokumentus. Tačiau praėjus pusei metų, neturi paruošto projekto, todėl nesudėtingų statinių buvimas saugomoje teritorijoje traktuotinas kaip administracinės teisės pažeidimas.
II.
V. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2009 m. gruodžio 1 d. (pagal pašto spaudą ant voko;
b. l. 4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Direkcijos
2009 m. spalio 23 d. raštą Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ Nr. 01-1.8.1-224, taip pat atnaujinti praleistą minėto rašto apskundimo terminą bei sustabdyti jo vykdymą. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamą raštą gavo 2009 m. lapkričio mėn. bei iš jo turinio suprato, kad minėtu raštu jam yra skirta nuobauda, dėl ko jis Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. raštą Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ laiko administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nurodė, kad: pirma, jam turėjo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau jis nebuvo rašomas. Antra, pažymėta, kad vadovaujantis ATPK 424, taip pat 76 straipsnių nuostatomis, nei Direkcija, nei kito regioninio parko direkcija neturi įgaliojimų nagrinėti administracines bylas. Trečia, ATPK 76 straipsnio 1 dalyje, už kurios pažeidimą pareiškėjui buvo skirta nuobauda, statinių nugriovimas, kaip nuobaudos rūšis, nėra numatyta, be to, ginčo statiniai buvo aptikti 2008 m. birželio 16 d., todėl nuobauda jam buvo skirta nuo pažeidimo paaiškėjimo praėjus daugiau kaip šešiolikai mėnesių. Ketvirta, skundžiamas Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. raštas Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ iš esmės neatitinka administracinio teisės pažeidimo byloje priimtam nutarimui keliamų reikalavimų, nes jame neanalizuojamos ir nevertinamos faktinės aplinkybės, o reikalavimas dėl statinių pašalinimo yra teisiškai nemotyvuotas. Penkta, pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jam procesinės teisės bei pareigos nebuvo išaiškintos, dėl ko jis negalėjo realizuoti savo teisės į kvalifikuotą gynybą, teikti reikalingus paaiškinimus ir tinkamai gintis. Pažymėta, kad skundžiamo rašto apskundimo tvarka ir terminai pareiškėjui taip pat nebuvo išaiškinti, dėl ko jis, vadovaudamasis logika, jog skundas dėl rašto gali būti paduotas iki jame nurodyto reikalavimo termino, tai yra iki 2009 m. gruodžio 1 d., į advokatą kreipėsi vėliau nei ATPK 293 straipsnyje nustatytu terminu.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. rašto Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“, nurodydamas, kad byla yra nepriskirtina tam teismui, o pareiškėjas su skundu turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pažymėta, kad Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. raštas Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ yra Direkcijos įpareigojimas (reikalavimas) pašalinti nesudėtingus statinius, kuris yra priimamas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (tolia – ir Statybos įstatymas) 27 ir 28 straipsniuose nustatytas funkcijas, susijusias su statybos taisyklių pažeidimais, savavališkos statybos padarinių šalinimu. Tokie įpareigojimai, teismo vertinimu, nors ir yra priimami viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Teismas nurodė, kad Direkcijos įpareigojimas pašalinti statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius, yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos galimai neteisėtai statomo (rekonstruojamo, perstatomo) statinio savininko nuosavybės teisėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 ir 28 straipsniai), todėl ginčai dėl tokių įpareigojimų turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis dėl teismingumo). Teismas taip pat nurodė, kad Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. rašte Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio, todėl toks ginčas laikomas civiliniu, o ne administraciniu, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
IV.
V. B. 2009 m. gruodžio 24 d. (pagal pašto spaudą ant voko; b. l. 14) pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties panaikinimo ir bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismo vertinimas, jog yra sprendžiamas ginčas tarp šalių, kilęs iš civilinio teisinio santykio, atsakovui įpareigojus pareiškėją pašalinti statybos taisyklių neatitinkančius statybos darinius, tokiu būdu įgyvendinant Statybos įstatymo 27, 28 straipsnių nustatytas funkcijas, yra nepagrįstas, nes teismo nurodytos Statybos įstatymo nuostatos nurodo, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Be to, teismas, darydamas išvadą, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Statybos įstatymo normų įgyvendinimo, tokios savo išvados niekuo nepagrindė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. raštas Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ savo forma ir turiniu neatitinka ATPK nutarimui nustatytų reikalavimų, tačiau skundžiamame rašte yra elementai, leidžiantys identifikuoti jį kaip administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą, tai yra: skundžiamame rašte nurodomas tam tikras juridinis faktas, kuris yra vertinamas kaip administracinis teisės pažeidimas, be to, už minėtą pažeidimą skiriama sankcija – įpareigojimas pašalinti statinius. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. raštas Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“, kuris yra vertintinas kaip nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, yra skundžiamas administraciniam teismui. Pažymėta, kad teismas nenurodė, kodėl skundžiamas raštas nėra laikytinas nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, jam būtų užkirsta galimybė nuginčyti jam inkriminuojamą pažeidimą, o administracinio teisės pažeidimo fakto buvimas civilinėje byloje bent iš dalies būtų laikomas tam tikru pareiškėjo neteisėtus veiksmus patvirtinančiu prejudiciniu faktu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Atskirasis skundas tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės yra sprendžiamas klausimas dėl to, ar pareiškėjui adresuotas Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. raštas Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ yra laikytinas nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat dėl to, kuriam, tai yra bendrosios ar administracinės kompetencijos teismui, pareiškėjas turėtų pateikti skundą, norėdamas apskųsti paminėtą Direkcijos raštą.
Iš Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. rašto Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ matyti, kad skundžiamu aktu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2009 m. gruodžio 1 d. pašalinti Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini) laikomą konteinerį ir vagonėlį. Skundžiamu raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad laikydamas nurodytoje teritorijoje konteinerį ir vagonėlį, jis pažeidė 2007 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-567 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 418 „Dėl Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Kurtuvėnų regioninio parko apsaugos reglamento 381 punktą, be to, toks konteinerio ir vagonėlio laikymas saugomoje teritorijoje traktuotinas kaip ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėto rašto turinį, sprendžia, kad pareiškėjo skundžiamas raštas yra laikytinas ne Direkcijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, o Direkcijos įpareigojimu (reikalavimu) V. B. pašalinti galimai daromą administracinės teisės pažeidimą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad Direkcija 2009 m. spalio 23 d. raštu Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ įpareigojo pareiškėją pašalinti regioninio parko teritorijoje laikomą konteinerį ir vagonėlį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vienintelė minėtame rašte pareikšto Direkcijos įpareigojimo (reikalavimo) neįvykdymo pasekmė – pareiškėjui per nustatytą terminą nepašalinus konteinerio ir vagonėlio iš nurodytos teritorijos, įgaliota institucija galėtų surašyti V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl regioninio parko režimo pažeidimo, tai yra dėl ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. raštą Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ taip pat vertina kaip tarpinį Direkcijos dokumentą, kuris yra reikalingas pačiai institucijai, kad ji galėtų atlikti iš to sekantį regioninio parko režimą pažeidžiančių veiksnių šalinimą.
Dėl administracinio teismo kompetencijos nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą, pažymėtina, kad 2009 m. spalio 23 d. raštą Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ surašiusi Direkcija yra valstybės biudžetinė įstaiga. Pažymėtina ir tai, kad Direkcija yra viešojo administravimo subjektas, tačiau tai nėra viešojo administravimo subjektas, kuris vadovaujantis Statybos įstatymo 27, 28 straipsniais, būtų įpareigotas atlikti statybos valstybinę priežiūrą bei įgyvendintų teisės normų priskirtas funkcijas nuosavybės teisinių santykių srityje CK 4.103 straipsnio prasme. Todėl atsižvelgus į pareiškėjui įpareigojimą (reikalavimą) reiškiantį subjektą, taip pat į Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. rašto Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ turinį (skundžiamu raštu pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti ne regioninio parko zonoje vykdomos savavališkos statybos padarinius, o ten laikomą konteinerį ir vagonėlį), bei į tai, kad ATPK 76 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta atsakomybė už savavališkas statybas, spręstina, kad V. B. skundas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje spręstinas Direkcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, įpareigojimo (reikalavimo) pareiškėjui pašalinti konteinerį ir vagonėlį teisėtumo klausimas.
Dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos manymu, minėtos nutarties motyvai buvo surašyti bei išvados priimtos tinkamai neįvertinus Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. rašte Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ reiškiamo įpareigojimo (reikalavimo) turinio bei neatsižvelgus į tai, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartyje nurodytas reguliavimas yra taikomas subjektams, vykdantiems statybų valstybinę priežiūrą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakydamas priimti V. B. skundą bei nurodydamas, kad skundas dėl Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. rašto Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“ turi būti paduodamas bendrosios kompetencijos teismui, netinkamai vertino paties skundžiamo rašto turinį, taip pat nutartyje nurodytas Statybos įstatymo bei CK nuostatas. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama kaip negrįsta, o
V. B. skundo priėmimo klausimas grąžinamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, spręsdamas V. B. skundo priėmimo klausimą, turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą dėl Direkcijos 2009 m. spalio 23 d. rašto Nr. 01-1.8.1-224 „Dėl laikinų statinių pašalinimo“, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas raštas nėra vertintinas kaip nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, o turėtų būti sprendžiamas įpareigojimo (reikalavimo) pagrįstumo (teisėtumo) klausimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
V. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir V. B. skundą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti priėmimo klausimą iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius