Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-816-245-2015].docx
Bylos nr.: 1S-816-245/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus pataisos namai 149979142 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d. ).
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

              Bylos Nr. 1S-816-245/2015



Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gegužės 8 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 94-33 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. K.,

 

n u s t a t ė :

 

M. K. teistas 2005-04-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. – 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2005-04-07, bausmės pabaiga – 2016-10-07.

Komisija 2015 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 94-33 nutarė nuteistajam M. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad Komisija neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių. Taikius M. K. lygtinį paleidimą nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

M. K. skunde prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, suteikti galimybę sugrįžti į šeimą ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Skunde nurodo, kad su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-05 nutartimi nesutinka, nes teismas neįvertino jo pastangų taisyti savo elgesį, neatsižvelgė, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, išgyvena, savo elgesiu ir darbu bando išpirkti kaltę, atlygino žalą. Yra pasiryžęs gyventi dorai ir ramiai. Būdamas pataisos namuose, baigė aštuntą klasę, įgijo profesiją, dirba nuo 2005 m., sukūrė šeimą. Turėdamas problemų dėl alkoholio, lankė anoniminių alkoholikų pagalbos grupę. Be to, yra atlikęs nemažą dalį jam skirtos bausmės. Jis atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo kriterijus, Komisija nutarime nurodė lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Mano, jog administracija gali geriau įvertinti nuteistojo elgesio pokyčius, nes su juo dirba, jį pažįsta. Tai, jog turėjo nuobaudų, nėra pretekstas ketvirtą kartą atmesti teikimą lygtiniam paleidimui. Per atliktą bausmės laiką jis pasikeitė ne tik mąstymu, bet ir vidumi.

M. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą. Vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 41 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta bausmės paskirtis, kurios tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas su skundžiamos nutarties motyvacija sutinka.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (atimta žmogaus gyvybė), nėra pirmasis M. K. teistumas. Anksčiau jis teistas tris kartus, visais atvejais jam buvo taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau trumpalaikis laisvės suvaržymas teigiamų rezultatų nedavė, priešingai, M. K. elgesys tik pablogėjo. Todėl apygardos teismui sprendžiant dėl materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimo, būtina atidžiau įvertinti nuteistojo elgesio, mąstymo pokyčius. Tai, jog nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė šiuo metu svarstoma jau ketvirtą kartą, nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, suteikianti M. K. kokių nors vertinimo lengvatų. Kaip ir kiekvienu atveju, visapusiškai  įvertinamos visos sėkmingai probacijai turinčios reikšmės aplinkybės.

Nors M. K. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau apygardos teismas negali ignoruoti fakto, jog nuteistojo adaptacija pataisos namuose buvo itin sunki. Nuteistasis priešinosi nustatytai vidaus tvarkai ir taisyklėms, nereaguodavo į gautas nuobaudas ir toliau šiurkščiai pažeidinėdavo visiems nuteistiesiems vienodai taikomas taisykles. Iš viso gauta dvidešimt drausminių nuobaudų, devynios iš jų pirmaisiais bausmės atlikimo metais. Daugelis nuobaudų yra pasikartojančios už tuos pačius neteisėtus veiksmus (mobilaus telefono, SIM kortelės laikymas). Sutiktina, jog vėliau M. K. elgesys kito teigiama linkme, už nepriekaištingą elgesį bei stropų darbą gauta keturiolika paskatinimų, tačiau šie administracijos paskatinimai ilgalaikio poveikio neturėjo iki pat 2012 metų. Taigi, tik pastaruosius trejus metus M. K. sugeba tinkamai atlikti jam skirtą bausmę, t. y. įgyvendina savo, kaip nuteistojo, pareigą laikytis nustatyto režimo reikalavimų. Vis dėlto, to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.

Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad M. K. stokoja savikritiškumo, yra linkęs save kiek pateisinti ir apginti. Nors šiuo metu teigia pripažįstantis kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tačiau ilgą laiką savo kaltę pripažino tik iš dalies. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad nuteistasis dalinai palaiko subkultūras. Tai rodo, kad nuteistajam pakankamai lengvai neigiamą įtaką gali daryti aplinkiniai asmenys, nuteistojo valinės savybės dar turi būti ugdomos. M. K. pataisos namuose baigė aštuntos klasės kursą, tačiau tęsti mokslus ir įgyti vidurinį išsilavinimą jam ryžto pritrūko. Nuteistasis save teisina neva nesugebėjo suderinti mokslų su darbu, tačiau šie pasiteisinimai yra mažareikšmiai ir liudija, kad M. K. nesistengia įgyti žinių tam, kad išėjęs į laisvę turėtų daugiau galimybių įsidarbinti ir legaliai užsidirbti pragyvenimui.

M. K. yra atlikęs pakankamai didelę dalį jam skirtos bausmės – iš skirtosios 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės jam likę atlikti mažiau nei 2 metai (1 metai 8 mėnesiai 16 dienų Komisijos nutarimo dienai), tačiau pažymėtina, jog atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Apie tai sprendžiama iš jau anksčiau nurodytų aplinkybių visumos, todėl teismas pagrįstai įvertino tiek veikos, už kurią M. K. atlieka bausmę, pavojingumą, tiek ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nuteistojo asmenybę, charakterio savybes. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis atlieka bausmę už tyčinį nužudymą, veikiant bendrininkų grupėje, būnant neblaiviam. Padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Apygardos teismas pažymi, kad veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, kurį svarbu įvertinti ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, apibūdina padarytos veikos pobūdis – padarytas labai sunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, kas rodo žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą. Be to, ir Komisijos nariai, kurie taip pat yra ir visuomenės nariai, vieningai nebalsavo už lygtinio paleidimo taikymą M. K., taip parodydami, kad visuomenei jis nėra visiškai nepavojingas. Lygtinio paleidimo taikymui nepritarė ir prokurorė.

Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai, atspindėtų jo elgesio esminius pokyčius. Šiuo metu tokių duomenų teismui pateiktoje medžiagoje nėra. M. K. laikosi nustatytos pataisos namų vidaus tvarkos reikalavimų, tačiau tai nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities ir padaręs reikiamų išvadų bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

 

Teisėjas                                               Kęstutis Dargužis