Civilinė byla Nr. e2-478-553/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00704-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Onyksta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria nukreiptas išieškojimas į bankrutavusios individualios įmonės „Onyksta“ savininko R. C. (R. C.) turtą, bankrutavusios individualios įmonės „Onyksta“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininko turtą pagrįstumo ir apimties.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi IĮ „Onyksta“ (toliau – įmonė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“. 2018 m. birželio 11 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
3. Įmonės bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininko R. C. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad įmonės savininkas R. C. turi nekilnojamojo turto, į kurį įmonės kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus. Siūlymas bankroto byloje įmonės buvusiam savininkui R. C. buvo įteiktas pasirašytinai, tačiau praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams jokio atsakymo nebuvo gauta.
4. Atsakovas R. C. atsiliepimu prašė prašo administratorės prašymą atmesti. Nurodė, kad jis jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, o dėl jo vardu registruotos turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą (67/100 dalis negyvenamosios patalpos – parduotuvės su bistro baru) vyksta teisminis ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido įmonės bankroto administratorei nukreipti išieškojimą į asmeninį R. C. turtą, neviršijant kreditorinių reikalavimų sumos.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju R. C. pranešta apie galimybę sudaryti taikos sutartį, tačiau taikos sutartis nesudaryta, įmonė turto neturi, 2018 m. birželio 11 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 88 straipsniu, tenkino bankroto administratorės prašymą leisti vykdyti išieškojimą iš įmonės savininkui R. C. priklausančio turto. Nors R. C. nurodo, kad jis jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, o dėl jo vardu registruotos turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą (67/100 dalis negyvenamosios patalpos – parduotuvės su bistro baru) vyksta teisminis ginčas, tačiau šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininko turimą turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
7. Įmonės bankroto administratorė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties dalį, numatančią apribojimą nukreipti išieškojimą, neviršijant kreditorinių reikalavimų sumos, ir tik į asmeninį R. C. turtą, ir išspręsti klausimą iš esmės – leisti teisės aktų nustatyta tvarka įmonės bankroto administratorei nukreipti išieškojimą į įmonės savininko R. C. turimą asmeninį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės bankroto byla iškelta iki 2019 m. gruodžio 31 d., taip pat vadovaujantis JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašymo išnagrinėjimui taikomas pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ).
7.2. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje nenumatytas išieškojimo nukreipimo į savininko turtą apribojimas, neviršijant kreditorinių reikalavimų sumos, ir tik į asmeninį turtą, nes bankroto procese yra susidariusios ir kitos bankroto bylos administravimo išlaidos, kurios turi būti tenkinamos iš savininkui priklausančio, parduoto turto vertės. Todėl apeliantė prašė priimti nutartį, leidžiančią nukreipti išieškojimą į savininkui priklausantį turtą.
7.3. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas pasiūlyti sudaryti taikos sutartį yra įgyvendintas, todėl yra visos sąlygos leisti teisės aktų nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turimą asmeninį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
7.4. Teismui priėmus nutartį dėl išieškojimo nukreipimo, apeliantė nustatys konkretų įmonės savininko turtą, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas, ir tik toks turtas galės būti realizuojamas.
8. Atsakovas R. C. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl jos savininkas pagal įmonės prievoles atsako subsidiariai. Skundžiama nutartis, nustatanti apribojimą nukreipti išieškojimą, neviršijant kreditorinių reikalavimų sumos, ir tik į asmeninį R. C. turtą, yra teisinga ir atitinka bankroto administratorės veiklos tikslus – apginti kreditorių interesus.
8.2. Skundas neįrodo skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo, todėl turi būti atmestas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nukreiptas išieškojimas į įmonės savininko R. C. turtą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymas leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą teismui pateiktas iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl ginčo klausimas spręstinas pagal ĮBĮ nuostatas.
12. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis).
13. Byloje nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininko R. C. turtą egzistavimo. Tačiau apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta išieškojimo apimtimi, prašo leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininko R. C. turimą asmeninį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat panaikinant apribojimą, kad išieškojimas tokiu atveju galimas, neviršijant kreditorinių reikalavimų sumos. Taigi, spręstina dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto išieškojimo nukreipimo apimties.
14. Leisdamas nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, teismas tik suteikia teisę (leidimą) bankroto administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus, bet nesprendžia dėl išieškojimo vykdymo tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019). Tokiu būdu, šioje proceso stadijoje teismas nevertina ir tokių klausimų kaip turto realizavimo ekonominis tikslingumas ir (ar) sudėtingumas, taip pat nesprendžia dėl išieškojimo galimumo iš konkretaus įmonės savininko turto, nes, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, realizavimą organizuoja bankroto administratorius, t. y. būtent bankroto administratorius turi nustatyti konkretų įmonės savininko turtą, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirajame skunde numatytais argumentais, kuriais ji kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą (susiaurintą) išieškojimo iš įmonės savininko turto apimtį. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje numatytas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas į įmonės savininko turimą ne tik asmeninį turtą, bet ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti (šios nutarties 12 punktas). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išieškojimą apribojo kreditorinių reikalavimų suma bei įmonės savininko turto apimtimi, nes, kaip minėta išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, iš kurio gali būti dengiami ne tik kreditoriniai reikalavimai, bet ir teismo bei administravimo išlaidos.
Dėl bylos procesinės baigties
16. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą tenkina ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį pakeičia – leidžiant teisės aktų nustatyta tvarka įmonės bankroto administratorei nukreipti išieškojimą į įmonės savininko R. C. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Bankrutavusios individualios įmonės „Onyksta“ bankroto administratorės prašymą tenkinti.
Leisti teisės aktų nustatyta tvarka individualios įmonės „Onyksta“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Tamtamas“ nukreipti išieškojimą į individualios įmonės „Onyksta“ savininko R. C. turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.“
Teisėja Aldona Tilindienė