Civilinė byla Nr. 2KT-89-658/2012
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00944-2012-5
Teismo procesinio sprendimo kategorija 94.4.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, spręsdamas klausimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1222-736/2012 pagal ieškovo – L. Z. ieškininį pareiškimą atsakovams – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui, Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai, trečiajam asmeniui – UAB „Aldilė“, atstovaujamam E. D., dėl neteisėtais policijos, prokuratūros ir teismo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijon patenkančiam apylinkės teismui,
n u s t a t ė:
Kauno apygardos teismo pirmininko 2012-05-02 nutartimi pareiškėjo – L. Z. ieškinys perduotas iš teismo, kuriam ieškinys yra teismingas pagal teritorinio ir rūšinio (dalykinio) teismingumo taisykles (t. y., Jonavos rajono apylinkės teismo), kadangi ieškovo pareiškime tvirtinama, jog turtinės ir neturtinės žalos jis patyręs inter alia ir dėl Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų, todėl nagrinėjant ieškinį Jonavos rajono apylinkės teisme būtų pažeista pareiškėjo teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas ir nešališkas teismas, bendrasis principas, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo neturėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (Nemo iudex in propria causa). Minėta Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi byla perduota Kėdainių rajono apylinkės teismui motyvuojant tuo, kad šio teismo veiklos teritorija ribojasi su Jonavos rajono apylinkės teismo veiklos teritorija, todėl proceso dalyviams nebus sunku atvykti į teismo posėdžius ir dalyvauti kituose teismo atliekamuose procesiniuose veiksmuose; tai nepareikalaus didelių laiko ir finansinių sąnaudų.
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjai: Audra Kriščiūnienė, Vitalijus Kondratjevas, Laima Šablevičienė, Bronius Varsackis ir Algimantas Brigadierius nusišalino nuo civilinės bylos pagal pareiškėjo – L. Z. ieškinį nagrinėjimo motyvuodami tai savo asmenine pažintimi su Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūrate Petraškiene, kurios atliktus procesinius veiksmus ir priimtus procesinius sprendimus pareiškėjas laiko neteisėtais ir sukėlusiais turtinės ir neturtinės žalos; nurodė, kad teisėja Jūratė Petraškienė nuo 2004 iki 2009 metų dirbo Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja, šio teismo teisėjai su teisėja Jūrate Petraškiene iki šiol bendrauja. Tokiu būdu, teisėjos Jūratės Petraškienės priimto procesinio sprendimo, jos atliktų procesinių veiksmų vertinimas keltų abejonių dėl teismo objektyvumo ir nešališkumo. Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkas, persiųsdamas bylą apygardos teismui, lydimajame rašte papildomai pažymėjo, kad dar dviems teisme dirbančioms teisėjoms ieškinys negali būti paskirtas nagrinėti, nes viena iš jų atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir bylos nagrinėjimui jai nėra skiriamos, o antroji yra vaiko priežiūros atostogose, todėl būtina spręsti klausimą dėl civilinės bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.
Pareiškėjo – L. Z. ieškininis pareiškimas perduotinas nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijon patenkančiam apylinkės teismui.
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė. Ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.
Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154).
Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, nors ir ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).
Civilinio proceso įstatymas (LR CPK 65 str.) įtvirtina sąrašą pagrindų, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, sąrašą, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis (numerus clausus). Pagrindu teisėjui nušalinti (nusišalinti) įstatymas laiko taip pat ir bet kurį atvejį, kai yra aplinkybių, keliančių abejonių teisėjo (teismo) nešališkumu. Apygardos teismo pirmininko nuomone, nagrinėjamu atveju abejonių gali kilti dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumo tiek subjektyviąja, tiek ir objektyviąja prasme. Nusišalindami nuo bylos nagrinėjimo Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjai šį savo procesinį veiksmą pagrindė nurodydami faktą, jog su Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūrate Petraškiene yra pažįstami, kadangi anksčiau ši teisėja yra dirbusi Kėdainių rajono apylinkės teisme, su ja Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjus siejo kolegiški santykiai. Tai leidžia daryti išvadą, jog galimai Jūratės Petraškienės atliktus procesinius veiksmus, jos priimtus procesinius sprendimus Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjai vertintų vadovaudamiesi subjektyviais kriterijais (gerais arba blogais kolegų tarpusavio santykiais, kurie buvo susiklostę teisėjai Jūratei Petraškienei dirbant Kėdainių rajono apylinkės teisme ir pan.), būtų neadekvačiai palankūs kuriai nors vienai iš ginčo šalių. Objektyviam stebėtojui situacija, kad anksčiau teisėja, kurios atliktų procesinių veiksmų teisėtumas yra ginčijamas, dirbo teisme, turinčiame nagrinėti bylą dėl žalos atlyginimo, taip pat gali sukelti abejonių, ar teismas išliks visiškai nešališkas ir bus pajėgus visiškai nepriklausomai priimti sprendimą dėl to, ar teismo procesiniai veiksmai, sprendimai galėjo būti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjui pagrindas. Teismo pirmininko nuomone, pareiškimai dėl galimai neteisėtais teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo per se yra išskirtinė bylų kategorija, kurioje teismas privalo ypač atsakingai vertinti nešališkumo ir objektyvumo reikalavimus, vadovautis ne netinkamai suprantamo profesinio solidarumo principu, o visapusiškai ištirti ginčo aplinkybes ir padaryti išvadą, ar teismo atliekama procesine veikla nebuvo pažeistos (pareiškėjo) ieškovo teisės, ar tokia teismo veikla nebuvo prielaida (pagrindas) kilti materialinei ar moralinei (neturtinei) žalai.
Nuspręsdamas dėl to, kuriam konkrečiam Kauno apygardai priklausančiam apylinkės teismui perduoti bylą, Kauno apygardos teismo pirmininkas atsižvelgia į šias reikšmingas aplinkybes. Pirma, sprendžiant bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, klausimą, privalo būti imamasi priemonių, kad papildomu darbu nebūtų apkrauti tie apylinkių teismai, kurių darbo krūvis ir taip yra didelis. Atsižvelgiant į statistinius duomenis, vienas iš santykinai mažiausią darbo krūvį turinčių Kauno apygardos apylinkių teismų yra Lazdijų rajono apylinkės teismas. Antra, Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimis šiam teismui yra perduoti ir šiuo metu nagrinėjami dar du pareiškėjo – L. Z. pareiškimai Lietuvos valstybei dėl galimai neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo (Lazdijų rajono apylinkės teismo žinioje esančios civilinės bylos Nr. 2-306-780/2012 ir Nr. 2-353-743/2012), todėl perdavus Lazdijų rajono apylinkės teismui ir šį L. Z. pareiškimą, kurio dalykas (petitum) yra vienarūšis su minėtame teisme jau nagrinėjamomis bylomis, o atsakovas, kuriam reiškiamas reikalavimas – tas pats, teismas, matydamas tam pagrindo, galėtų spręsti civilinių bylų sujungimo klausimą, jeigu taip sujungus ginčai bus išnagrinėti greičiau ir teisingai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 str. 4 d.).
Įvertindamas išdėstytus motyvus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3-4 dalimis, Kauno apygardos teismo pirmininkas
n u t a r i a:
Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1222-736/2012 pagal ieškovo – L. Z. ieškininį pareiškimą atsakovams – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Jonavos rajono apylinkės teismui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui, Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai, trečiajam asmeniui – UAB „Aldilė“, atstovaujamam E. D., dėl neteisėtais policijos, prokuratūros ir teismo veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Lazdijų rajono apylinkės teismui.
Nutartį kartu su byla išsiųsti Lazdijų rajono apylinkės teismui.
Patvirtintą nutarties kopiją pasiųsti šalims: ieškovui – L. Z., atsakovą – Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriui bei Kėdainių rajono apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teismo pirmininkas Nerijus Meilutis