Civilinė
byla Nr. 2-696/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:103.4; 126.2(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro
Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009
m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovių M.
P. , J. S. , V. P. ieškinio pareiškimą
dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Egivela“
(civilinės bylos Nr. B2-450-278/2009).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovės M. P. , J. S. ir V. P. 2009 m. kovo 31 d. ieškinio
pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Egivela“ ir įmonės
bankroto administratoriumi paskirti V. Andrijauską. Ieškovės nurodė, kad
atsakovas nemoka joms darbo užmokesčio. Įmonei buvo įteiktas ieškovių 2009 m.
vasario 23 d. raštas dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo sumokėjimo iki 2009 m.
vasario 25 d. Jame nurodyta, jog nesumokėjus darbo užmokesčio įsiskolinimo, bus
kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo
31 d. nutartimi nustatė ieškovėms terminą ieškinio pareiškimo trūkumams
pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismui
nepateikti duomenys, kad ieškovės yra UAB „Egivela“ darbuotojos, įrodymai apie
bendrovės įsiskolinimą ir jo dydį, nenurodoma, jog minėtus duomenis atsakovas
atsisako ieškovėms išduoti. Apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo kreditorius turi pranešti įmonei raštu ir tik pasibaigus įmonei
nustatytam terminui atsiskaityti, kreditorius gali pateikti ieškinį teismui (ĮBĮ
6 str. 2 d.). Ieškovės teismui minėto pranešimo UAB „Egivela“ nepateikė.
Ieškovių pateiktas pranešimo nuorašas neatitinka įstatymo reikalavimų, taip pat
neaišku, ar jis atsakovui buvo išsiųstas. Ieškinio ir pateikiamų priedų
nuorašus kreditorius privalo pateikti įmonei (ĮBĮ 6 str. 4 d.). Ši aplinkybė
turi būti nurodyta ieškinyje bei patvirtinta įrodymais. Ar atsakovui išsiųstas
ieškinio ir jo priedų nuorašas, duomenų ieškinyje nėra. Prašydamos
administratoriumi skirti V. Andrijauską, ieškovės nepateikė duomenų, ar jis
turi teisę teikti administravimo paslaugas (nepateiktas civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo liudijimas).
Ieškovės M. P. , J.
S. ir V. P. šalindamos teismo nurodytus trūkumus, 2009
m. balandžio 9 d. patikslintu ieškinio pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą
UAB „Egivela“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti V. Andrijauską.
Teismas 2009 m. balandžio 15 d.
nutartimi (skundžiama nutartis) atsisakė priimti ieškovių M. P. , J. S. ir V. P. ieškininį
pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Egivela“.
Nutartyje rašoma, kad teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovės buvo įpareigotos pašalinti ieškinio trūkumus. Iš 2009 m.
balandžio 10 d. teisme gautų dokumentų matyti, kad visų nutartyje nurodytų
trūkumų ieškovės nepašalino. Jos nepateikė teismui duomenų apie atsakovo
įsiskolinimo dydį bei įspėjimo atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą,
neįvykdžius jų reikalavimo atsiskaityti. Teismas atsisako priimti ieškinį,
jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų
nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Apie ketinimą
kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius turi pranešti įmonei
raštu ir tik pasibaigus įmonei nustatytam terminui atsiskaityti, kreditorius
gali pateikti ieškinį teismui. Įspėjimo terminas negali būti trumpesnis nei 30
dienų (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Ieškovės nepateikė teismui pranešimo, atitinkančio
minėtus reikalavimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės nesilaikė
išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar gali ja pasinaudoti. Nors
teismui pateiktas atsakovui adresuotas 2009 m. vasario 23 d. įspėjimas, tačiau
jis neatitinka minėtų reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamu įspėjimu. UAB
„Egivela“ nustatytas dviejų dienų terminas atsiskaityti neatitinka įstatymo
nustatyto įspėjimo termino. Teismas konstatavo, kad ieškovės nepašalino ieškinio
trūkumų, todėl ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovėms.
Ieškovė M. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. balandžio
15 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto
bylos iškėlimo atsakovui UAB „Egivela“ nagrinėti iš naujo. Skunde rašoma:
1.
Teismo 2009 m. kovo 31 d.
nutartyje nurodyti trūkumai ištaisyti, todėl nebuvo pagrindo nepriimti
ieškinio.
2.
Ieškovė nurodo, kad jai nebuvo
išduotas darbo sutarties nuorašas, o dėl konfliktinės situacijos su darbdaviu
išreikalauti šio nuorašo nėra galimybės. Ieškovės darbo santykius su atsakovu
patvirtina Darbo pažymėjimas Nr. 283 bei Administracinės teisės pažeidimo
protokolas. Darbo sutartis nėra nutraukta. Ieškovių J. S. ir
V. P. darbo sutarties nuorašai pridėti prie ieškinio, o jų
darbo santykiai su atsakovu tęsiami. Atsakovas jau daugiau negu metus laiku
neišmoka darbo užmokesčio. Neišmokėtas sumas patvirtina prie ieškinio pridėtas
2009 m. kovo 23 d. prašymas UAB „Egivela“. Įsiskolinimo dydis pagrįstas
apskaičiavimais. Su atsakovu neįmanoma normaliai bendrauti dėl konfliktinės
situacijos, neatsiskaitymo su darbuotojais, todėl negalima gauti patvirtinimo
apie įsiskolinimų dydį. UAB „Egivela“ nebeįstengia atsiskaityti su kreditoriais
– laiku nemoka darbo užmokesčio, todėl ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl
bankroto bylos iškėlimo.
3.
Atsakovui buvo įteiktas raštas,
kuriuo reikalaujama sumokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą iki 2009 m. vasario
25 d. Jame nurodyta, kad nesumokėjus darbo užmokesčio įsiskolinimo, bus
kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatyme nenurodyta, kokius
reikalavimus turi atitikti pranešimas atsakovui, tačiau jis asmeniškai buvo
įteiktas atsakovo administratorei. UAB „Egivela“ žinoma apie ieškovių
kreipimąsi į teismą.
Ieškovės J. S. ir V.
P. atsiliepimu į ieškovės M. P. atskirąjį skundą prašo
ieškovės skundą patenkinti - panaikinti teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartį
ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo
atsakovui UAB „Egivela“ nagrinėti iš naujo. Atsiliepime išdėstyti iš esmės tie
patys motyvai, kaip ir ieškovės M. P. skunde.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje spręstinas
klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį dėl bankroto
bylos iškėlimo atsakovui UAB „Egivela“, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis
klausimas sprendžiamas neperžengiant ieškovės skundo faktinio ir teisinio
pagrindo bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo
nutarties negaliojimo pagrindų (CPK
320, 338
str.).
Teismas priima ieškinio pareiškimą, kuris
paduotas laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo
sąlygų. ĮBĮ
10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK
nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ
numatytas išimtis (CPK
1 str. 1 d.). ĮBĮ numato bankroto
bylų nagrinėjimo ypatumus, tad teismas turi vadovautis šiame įstatyme
įtvirtintomis nuostatomis, o jų nesant, remtis CPK normomis. Ieškinio
pareiškimui, kaip specialiam procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio
ir formos reikalavimai, kurie įtvirtinti CPK 111, 135 straipsniuose. Procesiniam dokumentui, kuriuo
siekiama bankroto bylos įmonei iškėlimo, be bendrųjų reikalavimų yra keliami ir
specialūs reikalavimai, kuriuos reglamentuoja ĮBĮ
normos. Ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą teismas turi išspręsti pagal CPK
137 straipsnyje
išdėstytas nuostatas, o šio pareiškimo trūkumų šalinimo klausimą spręsti pagal CPK
138 straipsnio
reikalavimus. Nepašalinus teismo nustatytų ieškinio pareiškimo trūkumų teismas
turi taikyti įstatyme nustatytas pasekmes (CPK
138 str., 115
str. 3 d.). ĮBĮ 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą
teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra ĮBĮ 4 straipsnyje nurodytos
sąlygos. Pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikiami vietovės,
kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu CPK nustatyta tvarka. Prie
pareiškimo pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai (ĮBĮ 5 str. 3, 4 d.).
Iš
bylos medžiagos matyti, kad ieškovės 2009 m. kovo 31 d. ieškinio pareiškimu prašė
iškelti bankroto bylą UAB „Egivela“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti
V. Andrijauską (b. l. 22-23). Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 31 d.
nutartimi nustatė ieškovėms terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti
(b. l. 2). Teisme 2009 m. balandžio 10 d. buvo gautas patikslintas ieškovių
ieškinio pareiškimas, kuriuo jos taisė teismo nurodytus trūkumus (b. l. 31-33).
Teismas skundžiama 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovių ieškinio
pareiškimą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad jos pašalino ne visus
trūkumus - nepateikė duomenų apie atsakovo įsiskolinimo dydį, taip pat neįrodė,
kad laikėsi ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, nes nepateikė
įstatymo reikalavimus atitinkančio įspėjimo atsakovui apie ketinimą kreiptis į
teismą, neįvykdžius jų reikalavimo atsiskaityti (b. l. 12).
Bankroto
teisinių santykių specifika, juose išryškėjantis viešasis interesas, glaudi
sąsaja su įvairiomis ūkinės veiklos sferomis ir galimi neigiami padariniai ne
tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir jų įtaka ekonomikai apskritai, lemia
būtinumą teismui bankroto bylose būti aktyviam. Teismine
tvarka nagrinėjant su galinčiais atsirasti arba jau atsiradusiais bankroto
teisiniais santykiais susijusius klausimus, teismui privalu ex officio aktyviai
veikti, nes pagal įstatymą jam
suteiktos didesnės galimybės nustatant reikšmingas faktines aplinkybes (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK
159
str. 1 d., 179
str. 2 d.).
Įstatyme nustatyta išankstinė neteisminė tvarka,
kurios kreditorius privalo laikytis prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl
bankroto bylos iškėlimo skolininkui. ĮBĮ 6
straipsnio nuostatos reglamentuoja kreditoriaus veiksmus, kuriuos jis turi atlikti
prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ
6 straipsnio 1 dalis
nustato, kad jeigu yra bent viena ĮBĮ 4 straipsnio 1, 2 ir 3
punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam
terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl
bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK
nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai,
ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. Įstatymo 6
straipsnio 2 dalis nustato, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą
kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime
nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus
įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai)
kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams
įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų
laikotarpį. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. , J. S. , V. P. 2009 m. vasario 23 d.
pareiškimu, adresuotu UAB „Egivela“ direktoriui, reikalavo sumokėti darbo
užmokesčio įsiskolinimą: „M. – 1 654,77 Lt, J. – 1 020,54 Lt, V. - 1 011,78 Lt
iki 2009 m. vasario 25 d“. Pranešime nurodyta, kad nesumokėjus darbo užmokesčio
įsiskolinimo, jos kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiame pranešime
yra UAB „Egivela“ spaudas, kad pranešimas įmonėje gautas 2009 m. vasario 23 d.
(b. l. 24). Teisėjų kolegija pagal bylos medžiagą neturi pagrindo abejoti, jog
šis pranešimas tikrai buvo pateiktas įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto
bylą. Iš 2009 m. vasario 23 d. pranešimo, adresuoto UAB „Egivela“ direktoriui, turinio
matyti, kad jame nurodyta įmonės įsiskolinimo suma, nustatytas atsiskaitymo
terminas, nurodyta, kad neįvykdžius reikalavimų bus kreipiamasi į teismą dėl
bankroto bylos įmonei iškėlimo. Toks ieškovių pranešimo turinys iš esmės
atitinka ĮBĮ 6
straipsnio 2 dalies reikalavimus. ĮBĮ
6
straipsnio 2 dalis nustato, kad įsipareigojimams įvykdyti kreditorius
(kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Nors šios bylos
atveju ieškovės nustatė skolininkui trumpesnį atsiskaitymo laikotarpį, tačiau į
teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi praėjus daugiau kaip 30 dienų nuo
pranešimo pateikimo skolininkui dienos (ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo
teismui pateiktas 2009 m. kovo 31 d. (b. l. 22), todėl faktinė aplinkybė dėl
skolininkui nustatyto termino įsipareigojimams įvykdyti trukmės nesudaro
pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeistos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies
nuostatos bei tuo pagrindu atsisakyti priimti ieškinį dėl bankroto bylos
iškėlimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje Nr. 2-540/2009).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju ieškovės tinkamai įvykdė ĮBĮ
nustatytą pareigą informuoti skolininką apie savo ketinimą kreiptis į teismą
dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.), o teismas
šiuo pagrindu neturėjo atsisakyti priimti ieškovių ieškinio pareiškimo.
Teisėjų
kolegijos nuomone, šiuo atveju nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieškovių
ieškinio pareiškimą ir motyvuojant tuo, esą jos nepateikė duomenų apie
kreditorinio reikalavimo dydį. Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama,
kad teismas, rengdamasis nagrinėti bankroto bylą, turi būti aktyvus, nes to
reikalauja viešas interesas. Pagal ĮBĮ
9
straipsnio 2 dalį teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali:
įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką
(savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio
padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus
dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą; kviesti į
teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką
(savininkus), įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios
įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį
buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai,
kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės sutartys, jeigu jie
buvo atleisti iš darbo ar su jais nutrauktos civilinės sutartys per 12 mėnesių
iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir
reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu;
reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės
ūkinės ir finansinės būklės duomenis (1, 2, 4 p. nuostatos). Ieškovės savo reikalavimus
dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia darbo užmokesčio joms nemokėjimu (ĮBĮ
3 str. 2 p., 4
str. 1 p., 5
str. 1 d. 1 p.). Pagal bylos medžiagą darytina išvada, kad ieškovės yra
atsakovo (skolininko) darbuotojos, jų teiktuose įmonei raštuose nurodytas
įsiskolinimo dydis. Ieškovės akcentuoja, kad su atsakovu neįmanoma normaliai
bendrauti dėl esamos konfliktinės situacijos, neatsiskaitymo su darbuotojais,
todėl gauti iš atsakovo patvirtinimą apie įsiskolinimo dydį nėra galimybės (b.
l. 24-26, 34-38). Teismui leidžiama rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ar
kitų įstatymų numatytais atvejais (CPK 179 str. 2 d.). CPK 178 straipsnyje
nustatyta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia
savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tačiau bankroto procese teismas turi pareigą
prisidėti prie įrodymų rinkimo, įvertinus bankroto instituto esmę, tikslus,
paskirtį, tai, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių
įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios
įmonės interesus. Nors ieškovės nereiškė prašymų išreikalauti įrodymus apie konkretų įmonės įsiskolinimą, šiuo
atveju pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus, nes to reikalauja
viešas interesas, bei atsižvelgdamas į tai, kad dėl bankroto bylos iškėlimo
kreipėsi įmonės darbuotojai, galėjo įrodymus apie konkretų įsiskolinimo dydį
išreikalauti pats, išduoti ieškovėms liudijimą apie teisę gauti tokius įrodymus
arba taikyti kitas ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies atitinkamuose punktuose numatytas
priemones.
Įvertinus išdėstytas
aplinkybes darytina išvada, jog
nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio pareiškimo dėl
bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje nepagrįstai nusprendė dėl ieškinio
trūkumų nepašalinimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovės nepateikė duomenų apie
atsakovo įsiskolinimo dydį bei įrodymų apie išankstinės ginčo sprendimo tvarkos
laikymąsi (įspėjimą atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą, neįvykdžius
reikalavimo atsiskaityti), ir šiais motyvais atsisakydamas priimti ieškovių
ieškinio pareiškimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos
teismas neatsižvelgė į nagrinėjamo dalyko pobūdį ir specifiką, į teismo
pareigos šiuo atveju veikti aktyviai principą, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ bei
CPK nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Išdėstytų motyvų
pagrindu skundžiama nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovių M.
P. , J. S. , V. P. ieškinio
pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Egivela“, naikintina. Kadangi
ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, ieškovių
ieškinio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Egivela“
priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n
u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. balandžio
15 d. nutartį ir perduoti ieškovių M. P. , J.
S. , V. P. ieškinio pareiškimo dėl bankroto bylos
iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Egivela“ priėmimo klausimą
nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Audronė
Jarackaitė
Gintaras Pečiulis
Donatas Šernas