Civilinė byla Nr. 2-299-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02029-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 

3.4.4.7.3

                                                               (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 6 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Oreva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus R. B. prašymas dėl likvidavimo termino pratęsimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lithuanian glass recycling“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo efektas“.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d., 2020 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. gruodžio 22 d., 2022  m. vasario 10 d., 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimis.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Paskutinį kartą likvidavimo terminas 2023 m. gruodžio 29  d. rezoliucija pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d. 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi atstatydino UAB „Verslo efektas“ iš bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorės pareigų ir paskyrė nemokumo administratoriumi R. B. (toliau – nemokumo administratorius).

5.       Nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą pratęsti likvidavimo terminą iki 2025 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad vyksta teisminiai ginčai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 20 d. nutartimi prašymo dėl likvidavimo termino pratęsimo netenkino ir įpareigojo BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorių iki 2025 m. vasario 27 d. pateikti teismui dokumentus, reikalingus teismui priimant sprendimą dėl atsakovės BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ pabaigos.

3.       Nurodė, kad bendrovei bankroto byla iškelta 2013 m. spalio 21 d., ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2014 m. birželio 2 d. Paskutinį kartą likvidavimo terminas 2023 m. gruodžio 29  d. rezoliucija pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taigi, bendrovės likvidavimo terminas tęsiasi dešimt su puse metų.

4.       Remdamasis nemokumo administratoriaus pateikta informacija ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatė, kad teismuose yra nagrinėjamos trys civilinės bylos, kuriose BUAB „Lithuanian glass recycling“ dalyvauja kaip bylos šalis. Iš nagrinėjamų civilinių bylų matyti, kad dvejose iš jų finansiniai reikalavimai yra pareikšti pačiai BUAB „Lithuanian glass recycling“, kas patvirtina, jog išnagrinėjus šias civilines bylas, neatsiras galimybės didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Trečia nagrinėjama civilinė byla yra BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių pareikštas netiesioginis ieškinys dėl žalos atlyginimo BUAB „Lithuanian glass recycling“ naudai. Nors tenkinus šį ieškinį, BUAB „Lithuanian glass recycling“ įgytų teisę į lėšas, kuriomis galėtų patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau reikalavimą atsakovės vardu reiškia kiti asmenys, pati BUAB „Lithuanian glass recycling“ nedalyvauja byloje, todėl bendrovės pabaiga netrukdo kreditoriams ir toliau siekti žalos atlyginimo.

5.       Atkreipė dėmesį, kad bendrovės pabaiga neužkerta kelio BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį likviduotos dėl bankroto bendrovės turtą. Kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama ir po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo bei įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

6.       Pažymėjo, kad bendrovės likvidavimo procedūrai vykdyti buvo suteiktas pakankamai ilgas laikas, daugiau kaip dešimt kartų ilgesnis nei įtvirtinta įstatyme, būtinybės dar kartą pratęsti teismo nustatytą terminą nemokumo administratorius neįrodė, o teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl nemokumo administratoriaus prašymo nėra pagrindo tenkinti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.       Kreditorė UAB ,,Oreva“ (toliau – ir apeliantė), atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti BUAB ,,Lituanian glass recycling“ likvidavimo terminą iki 2025 m. gruodžio 31 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

11.1.                      Likvidavimo termino pratęsimo skaičius nėra ribojamas. Iki skundžiamos nutarties, analogiško turinio prašymuose nemokumo administratoriaus nurodyti argumentai dėl tebevykstančių teisminių ginčų teismo buvo pripažįstami pagrįstais. Faktinės aplinkybės nepasikeitė. Neužbaigtose bylose sprendžiamas bankroto proceso administravimo išlaidas sudarančių sumų klausimas. Be šių teismo sprendimų nebus galima įgyvendinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 99 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos – galutinėje ataskaitoje nurodyti visų bankroto proceso administravimo išlaidų sumą.

11.2.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 iš buvusių BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ direktoriaus ir akcininkų priteisė 679  558,61 Eur žalos atlyginimą, iš kurio 323 891,98 Eur buvo priteista kreditoriams. Dėl teismo priteistos sumos BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ kreditoriai 2021 m. birželio 22 d. nemokumo administratorių įpareigojo parengti ir pateikti tvirtinti kitam kreditorių susirinkimui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu priteistos sumos panaudojimo planą. Nemokumo administratorius, perėmęs BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ bankroto proceso administravimą, priteistos sumos paskirstymo plano taip, kaip nustatė kreditorių susirinkimas, nepateikė. Planas nėra pateiktas iki šiol. Nors apeliantė 2022 m. liepos 12 d. kreipėsi į nemokumo administratorių ragindama paskirstyti lėšas, tačiau nemokumo administratorius atsakyme nurodė, kad nėra aiškus BUAB ,,Lithuanian grass recycling” administravimo išlaidų dydis, todėl jis negali skirstyti lėšų bendrovės kreditoriams.

11.3.                      Būtent administravimo išlaidos yra kliūtis vykdyti teismo ir kreditorių susirinkimo sprendimus. Nemokumo administratoriaus prašyme nurodytose civilinėse bylose yra sprendžiamas bankroto proceso administravimo išlaidų klausimas. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad neatlikti visi būtini su bendrovės likvidavimu susiję veiksmai. Vien tai, kad likvidavimas tęsiasi 10 metų, negali būti pagrindu nepratęsti likvidavimo termino. Skundžiama nutartis užkerta kelio tolimesnei bankroto bylos eigai, o tai nesuderinama su viešuoju interesu, nes iš esmės ne tik bus pažeisti kreditorių interesai, bet ir paneigtas įsiteisėjusio 2020 m. rugpjūčio 12  d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 privalomumas.

2.                      Kreditorė UAB ,,Euromisa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo: 1) apeliacinį procesą, pradėtą pagal UAB „Oreva“ atskirąjį skundą, nutraukti; 2) tuo atveju, jei prašymas nutraukti procesą nebūtų tenkinamas – kreditorės UAB „Oreva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Kreditorės įsitikinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta. Be to, atskirasis skundas neturėjo būti priimtas, todėl yra pagrindas pradėtą apeliacinį procesą nutraukti.

12.2.                      Apeliantė sąmoningai klaidina teismą, neva jai apie skundžiamą nutartį tapo žinoma tik 2025 m. vasario 3 d. Nemokumo administratorius nutartį visiems BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditoriams el. paštu išsiuntė 2025 m. sausio 21 d. Kaip matyti iš laiško turinio, jis taip pat buvo išsiųstas ir apeliantei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Prie 2025 m. sausio 21 d. nemokumo administratoriaus el. laiško buvo prisegta ir skundžiama nutartis (.docx ir .adoc formatais) bei 2025 m. sausio 21 d. pranešimas apie nutarties pateikimą visiems kreditoriams. El. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra būtent tas adresas, kurį apeliantė naudoja bendraudama su nemokumo administratoriumi, tai matyti iš prie atskirojo skundo pridėtų nemokumo administratoriaus ir jos raštų. Būtent šį el. pašto adresą apeliantė nurodo balsuodama BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkime.

12.3.                      Kreditorės nuomone, byloje pateikti objektyvūs duomenys patvirtina, kad skundžiama nutartis apeliantei buvo įteikta 2025 m. sausio 21 d., terminas pateikti atskirąjį skundą baigėsi 2025 m. sausio 29 d. Taigi, apeliantė praleido nutarties apskundimo terminą. Atskirajame skunde neprašo jo atnaujinti. Be kita ko, pateikia melagingus duomenis apie nutarties įteikimo dieną.

12.4.                      Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad atskirojo skundo palikti nenagrinėtu ir apeliacinio proceso nutraukti visgi nėra pagrindo, apeliantės pateiktas atskirasis skundas turėtų būti atmestas. Atskirajame skunde apeliantė nepateikė argumentų ir nenurodė objektyvių aplinkybių, patvirtinančių skundžiamos nutarties neteisėtumą. Atskirojo skundo teiginiai nesuponuoja išvados, kad egzistuoja pagrindas ir toliau tęsti BUAB „Lithuanian glass recycling“ likvidavimo procesą. Apeliantė nepaaiškino, kokie JANĮ numatyti veiksmai dar turėtų būti atlikti, kad galėtų būti užbaigtas bendrovės bankroto procesas, apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, tačiau jie nesudaro pagrindo spręsti, kad likvidavimo terminas turėtų būti pratęstas dar metams.

12.5.                      BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procesas tęsiasi 11,5 metų. Tokia ilga bankroto proceso trukmė neatitinka bankroto proceso operatyvumo, efektyvumo principų, o taip pat pažeidžia bendrovės kreditorių interesus. Esant tokiai ilgai bankroto proceso trukmei bankroto proceso administravimo išlaidos pasiekė neprotingas sumas. Šiuo metu BUAB „Lithuanian glass recycling“ neturi likusio turto, yra sutvarkiusi atliekas, taip pat išspręsti visi kiti likvidavimo metu spręstini klausimai. Taigi, nėra priežasčių konstatuoti, kad likvidavimo terminas turėtų būti dar kartą pratęstas.

12.6.                      Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai akcentuoja, kad nemokumo administratorius neįvykdė 2021 m. birželio 22 d. BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo įpareigotas kreditorių susirinkimui pateikti bendrovei priteistos žalos atlyginimo sumos panaudojimo planą (sąmatą). Šis kreditorių susirinkimas vyko, kai nemokumo administratore buvo UAB „Verslo efektas“, kuri vėliau buvo atstatydinta. Be to, visas faktiškai patirtas bankroto administravimo išlaidas patvirtino kreditorių susirinkimas (dėl administravimo išlaidų kreditoriai sprendė 2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. vasario 22 d., 2022  m. gegužės 30 d., 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. spalio 3 d., 2022 m. spalio 13 d., 2022 m. gruodžio 8 d., 2023 m. vasario 24 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d., 2025 m. vasario 19 d. susirinkimuose). Taigi, kreditoriai pritarė administravimo išlaidoms, o nemokumo administratorius jas naudojo atsižvelgdamas į kreditorių susirinkimo sprendimus. Apeliantė šių kreditorių susirinkimų nutarimų neginčijo, nesikreipė į teismą dėl tariamo nemokumo administratoriaus neveikimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad nemokumo administratorius nevykdė kreditorių susirinkimo nutarimo, neatitinka tikrovės. Kita vertus, nemokumo administratoriaus praeityje tariamai padaryti pažeidimai nesudaro pagrindo pratęsti bendrovės likvidavimo terminą.

12.7.                      Tuo metu, kai teismas ankstesniais kartais sprendė BUAB „Lithuanian glass recycling“ likvidavimo termino pratęsimo klausimą, situacija nebuvo tokia pati kaip šiuo metu – per pastaruosius porą metų buvo pardavinėjamos bendrovei priklausančios reikalavimo teisės, išieškomos iš buvusio nemokumo administratoriaus UAB „Verslo efektas“ priteistas žalos atlyginimas, vykdoma draudimo išmokos gavimo procedūra. Šios procedūros šiuo metu yra užbaigtos, taigi situacija yra iš esmės pasikeitusi. Nemokumo administratorius nutarties neskundė (su ja sutikdamas), bendrovės kreditorių susirinkimui pateikė tvirtinti galutinę bankroto proceso administravimo ataskaitą, tai patvirtina, jog ir paties nemokumo administratoriaus vertinimu visos likvidavimo procedūros yra užbaigtos.

12.8.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ likvidavimo terminas turi būti pratęstas dėl vykstančių civilinių bylų nors nei vienoje iš jų BUAB „Lithuanian glass recycling“ nėra pareiškusi reikalavimų. Reikalavimai yra pareikšti apeliantės ir su ja susijusios UAB „Verenta“ (kreditorės UAB „Verenta“ direktorius taip pat vadovauja ir apeliantei).

12.9.                      Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-442-852/2025 šiuo metu yra sustabdyta iki bus užbaigtos kitos UAB „Verenta“ inicijuotos civilinės bylos prieš BUAB „Lithuanian glass recycling“. Pagal nemokumo administratoriaus pateiktą informaciją, civilinė byla Nr. e2-442-852/2025 yra pradinėje stadijoje – joje nėra pateikti atsakovų atsiliepimai. Tai reiškia, kad ši byla per metus nebūtų išnagrinėta, nagrinėjimas gali užtrukti ne vienerius metus. Vadinasi, laikantis apeliantės pozicijos, BUAB „Lithuanian glass recycling“ likvidavimo terminas turėtų būti pratęsiamas ne tik šį kartą, bet ir dar bent vieną ar kelis kartus (vieneriems ar dvejiems metams). Akivaizdu, kad tokia situacija neatitiktų esminių bankroto proceso principų, pažeistų viešąjį interesą. Be to, nėra garantijų, kad apeliantė arba su ja susijusi UAB „Verenta“ ateityje neinicijuos naujų su BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byla susijusių teisminių procesų, kaip darė iki šiol, ir vėl nekels klausimo dėl likvidavimo termino pratęsimo iki naujų procesų pabaigos.

12.10.                      BUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimus, kuriais nusprendė pritarti galutinei bankroto ataskaitai bei siūlyti teismui priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos. Taigi, BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių dauguma pritaria Vilniaus apygardos teismo pozicijai, kad bendrovės likvidavimo terminas neturėtų būti pratęsiamas.

12.11.                      BUAB „Lithuanian glass recycling“ likvidavimo termino pratęsimas pažeidžia bendrovės kreditorių interesus, nes apriboja jų galimybes patiems imtis savo teisių gynybos. BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o tai reiškia, jog net ir likvidavus bendrovę, kreditoriai, kurie mano, kad jų teisės buvo pažeistos, galės siekti ginti jas patys, inicijuodami teisminius procesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

1.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

2.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

3.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratoriaus prašymas dėl likvidavimo termino pratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

4.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. liepos 12 d. raginimą išmokėti teismo priteistas lėšas kreditoriams bei nemokumo administratoriaus 2022 m. liepos 27 d. atsakymą į raginimą.

5.       Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. vasario 17 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas dėl įrodymų prijungimo ir atskirojo skundo nagrinėjimo skundos tvarka. Prašyme teismas informuojamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartis, dėl kurios apeliantė pateikė atskirąjį skundą, jai buvo išsiųsta 2025 m. sausio 21 d. 15 val. 17 min. ir 2025 m. sausio 21 d. 15 val. 19 min. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikiama el. laiško ekrano kopija, patvirtinanti nemokumo administratoriaus nurodomas aplinkybes bei 2025 m. sausio 21 d. pranešimas apie siunčiamą nutartį. 

6.       Kreditorė UAB ,,Euromisa“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 1) 2025 m. sausio 21 d. nemokumo administratoriaus el. laišką; 2) 2025 m. sausio 21 d. nemokumo administratoriaus pranešimą; 3) 2025 m. vasario 18 d. UAB ,,Oreva“ balsavimo raštu biuletenį; 4) 2025 m. vasario 19 d. BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimo protokolą.

7.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

8.       Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, prašomų priimti įrodymų sąsajumą su ginčo dalyku, nenustatęs akivaizdaus piktnaudžiavimo teise fakto, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, nutaria apeliantės bei nemokumo administratoriaus naujai pateiktus įrodymus priimti ir esant poreikiui vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis). Kreditorės UAB ,,Euromisa“ kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai nelaikytini naujais CPK 314 straipsnio prasme, nes yra pateikti pagrindinėje bankroto byloje. CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, todėl teismas pateiktų duomenų nepriima į bylą.

Dėl termino atskirajam skundui paduoti

10.       Kreditorė UAB ,,Euromisa“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą, turėtų būti nutrauktas, nes praleistas atskirojo skundo padavimo terminas. Apskųsta nutartis buvo priimta 2025 m. sausio 20 d., nemokumo administratoriaus visiems kreditoriams išsiųsta 2025 m. sausio 21 d., jos apskundimo terminas baigėsi 2025 m. sausio 29 d. Apeliantė atskirajame skunde neprašo jo atnaujinti. Be kita ko, pateikia melagingus duomenis apie nutarties įteikimo dieną. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su kreditorės argumentu, kad apeliantės atskirasis skundas teisme gautas praleidus apskundimo terminą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2025 m. sausio 20 d., rašytinio proceso tvarka, todėl vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuotinas nuo jos įteikimo dienos. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties patvirtinta kopija 2025 m. sausio 20 d. išsiųsta nemokumo administratoriui (per EPP sistemą). Nemokumo administratorius byloje pateikė įrodymus, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartis, dėl kurios apeliantė pateikė atskirąjį skundą, jai buvo išsiųsta 2025 m. sausio 21 d. 15 val. 17 min. ir 2025 m. sausio 21 d. 15 val. 19 min. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (DOK-7340), taigi skundžiamos nutarties apskundimo terminas baigėsi 2025 m. sausio 28 d. Apeliantės skundas byloje gautas 2025 m. vasario 11 d. ir priimtas teisėjo 2025 m. vasario 13 d. rezoliucija, kurioje teismas nurodė ,,Priimti ir siųsti į apeliacinės instancijos teismą“ (DOK-5553).

12.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, aiškiai nenurodė, kad atnaujina jo pateikimo terminą, tačiau jį priėmė, neužkirsdamas kelio proceso eigai. Nurodytas procesinio pobūdžio pažeidimas nelaikytinas esminiu, galėjusiu lemti neteisėto procesinio sprendimo priėmimą ar neteisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dėl teisėjo padaryto neesminio procesinio pažeidimo, šaliai neturi tekti teismo procesinio veiksmo neatitikties formaliems įstatymo reikalavimams padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015). Atsižvelgiant į tai, kreditorės prašymas nutraukti apeliacinį procesą netenkinamas, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl likvidavimo termino (ne)pratęsimo pagrįstumo.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo

13.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, reguliuojantis juridinių asmenų nemokumo procesą ir su juo susijusius klausimus (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis, 152 straipsnio 1 dalis). JANĮ įsigaliojus, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

14.       Nagrinėjamu atveju ir bankroto byla bendrovei iškelta galiojant ĮBĮ, ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis likviduoti bendrovę dėl bankroto priimta dar galiojant ĮBĮ. Taigi, įsiteisėjusia 2014 m. birželio 2 d. teismo nutartimi likvidavimo procedūra bendrovei bankroto byloje pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl su šia procedūra susijusiam klausimui dėl likvidavimo termino pratęsimo taikytinos ne JANĮ, o ĮBĮ nuostatos. Tokia pozicija dėl taikytino teisinio reglamentavimo nuosekliai suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-712-381/2020, 20 punktas; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-381/2021, 11 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1067-553/2022, 11 punktas; 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888-934/2024, 23–24 punktai).

15.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB ,,Lituanian glass recycling“ likvidavimo termino pratęsimo, vadovavosi JANĮ, t. y. šioje byloje netaikytinu teisės norminiu aktu, todėl teisinio kvalifikavimo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

Dėl bankrutavusio juridinio asmens likvidavimo procedūros termino (ne)pratęsimo

16.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios bendrovės turto, tuo pačiu metu bendrovei – skolininkei – likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios bendrovės atsiskaitymų uždelsimo. Bankroto proceso tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininkės priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai bendrovei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat bendrovės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

17.       Bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešasis interesas. Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų bendrovės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą bendrovė (skolininkė) paprastai yra likviduojama. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios bendrovės turtas ir lėšos bei pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas. Bendrovės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo neatitinka viešojo intereso ir prieštarauja bankroto proceso principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodytą 24 mėn. terminą (atitinkamai, ir JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatytą 12 mėn. terminą) teismas gali pratęsti tik išimtiniais atvejais ir konkrečiam laiko tarpui, kai egzistuoja objektyvios (tiek nuo bendrovės kreditorių, tiek nuo bendrovės nemokumo administratoriaus valios nepriklausančios) priežastys, kliudančios baigti bankroto procedūrą, ir tik tiek, kiek protingomis ir normaliomis laiko bei darbo sąnaudomis reikia procedūroms baigti. Prasidėjus bendrovės likvidavimo procedūroms, tiek nemokumo administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ar atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bei teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-241/2017; 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1508-823/2018; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-381/2021). Pažymėta ir tai, kad vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei bendrovės interesų apsaugos ir pažeistų bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-452-567/2024, 59 punktas).

19.       Sprendžiant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo (iš esmės tas pats vertintina sprendžiant ir įmonės likvidavimo termino pratęsimo klausimą), esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-567/2023).

20.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiam teismo nutartimi, nurodė, kad: 1) anksčiau teikti analogiško turinio prašymai ir argumentai dėl tebevykstančių teisminių ginčų teismo buvo pripažįstami pagrįstais; 2) nemokumo administratoriaus prašyme nurodytose civilinėse bylose yra sprendžiamas bankroto proceso administravimo išlaidų klausimas, taigi neatlikti visi būtini su bendrovės likvidavimu susiję veiksmai; 3) skundžiama nutartis užkertą kelią tolimesnei bankroto bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia būtinybės dar kartą pratęsti UAB „Lithuanian glass recycling“ likvidavimo procedūros terminą ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytų išvadų.

21.       Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21  d. nutartimi UAB „Lithuanian glass recycling“ iškelta bankroto byla, ji įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bendrovės likvidavimo terminas ne kartą pratęstas (pvz., 2016 m. birželio 6 d. terminas pratęstas iki 2017 m. birželio 11 d.; 2022 m. rugsėjo 23 d. terminas pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d., 2023 m. gruodžio 29 d. terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d.). Taigi, nors bendrovės likvidavimas dėl bankroto negalėjo trukti ilgiau kaip 24 mėn. (ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis), tačiau trunka daugiau nei 9 metus ir bendrovės nemokumo administratorius jau ne kartą pasinaudojo įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti bendrovės likvidavimo terminą, o naujų išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pateisinti termino pratęsimą, apeliantė nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

22.       Antra, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjamos trys civilinės bylos, kuriose dalyvauja BUAB „Lithuanian glass recycling“: 1) Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-130-587/2025 dėl nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo; 2) Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-273-560/2025, kurioje nagrinėjamas UAB „Verenta“ ieškinys atsakovams UAB „Lithuanian glass recycling“ ir R. B. dėl nuostolių atlyginimo; 3) Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-442-852/2025, netiesioginis ieškinys BUAB „Lithuanian glass recycling“ vardu, ieškovė UAB „Oreva“, atsakovai Sibelco Green Solutions Poland S.A., A. K., P. K., O. B., V. Č., trečiasis asmuo BUAB „Lithuanian glass recycling“, ši civilinė byla yra sustabdyta.

23.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 33 punktą), viena vertus, nėra aiškus aptariamų bylų išnagrinėjimo terminas, o likvidavimo procedūrų tęsimas neapibrėžtą laiką, sudarytų prielaidas pažeisti nemokumo proceso operatyvumo bei veiksmingumo reikalavimus. Kita vertus, byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad išnagrinėjus civilines bylas atsiras reali galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrovės likvidavimo procedūros užbaigimas neužkerta kelio bendrovės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį likviduotos dėl bankroto bendrovės turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vykstantys teisminiai ginčai netrukdo užbaigti likvidavimo procedūrų.

24.       Aplinkybė, kad spręsdamas ankstesnius prašymus teismas atsižvelgė į tai, jog vyksta teisminiai ginčai, nesudaro pagrindo vertinti, kad ir nagrinėjamu atveju likvidavimo terminas turi būti pratęstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad likvidavimo termino pratęsimo klausimas kiekvieną kartą yra sprendžiamas individualiai. Nors ankstesni prašymai buvo patenkinti, tačiau nemokumo administratoriui nepavyko pasiekti numatytų tikslų – patenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi pratęstu terminu, o naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti, kad šiuo metu tikslinga pratęsti likvidavimo terminą, apeliantė nepateikė (žr. šios nutarties 32 punktą).

25.       Trečia, apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad 2022 m. nemokumo administratorius neįvykdė 2021 m. birželio 22 d. BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo įpareigotas pateikti bendrovei priteistos žalos atlyginimo sumos panaudojimo planą (sąmatą), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisiniu požiūriu nėra reikšmingi sprendžiant likvidavimo termino pratęsimo klausimą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su kreditorės UAB ,,Euromisa“ nurodytomis aplinkybėmis, kad faktiškai patirtos bankroto administravimo išlaidos patvirtintos susirinkimuose (2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. vasario 22 d., 2022  m. gegužės 30 d., 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. spalio 3 d., 2022 m. spalio 13  d., 2022 m. gruodžio 8 d., 2023 m. vasario 24 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d., 2025 m. vasario 19 d.), be to, BUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimas pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais priėmė nutarimus, kuriais nusprendė pritarti galutinei bankroto ataskaitai bei siūlyti teismui priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos (DOK-6817). Atsižvelgiant į tai, remiantis apeliantės nurodytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti.

26.       Taigi, įvertinęs aptartas aplinkybes (žr. šios nutarties 32–36 punktus) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 27–30 punktus), nenustatęs duomenų, kad egzistuoja reali galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nurodytos likvidavimo termino pratęsimo priežastys nėra objektyviai pateisinamos ir nesudaro pagrindo tęsti bendrovės likvidavimo procedūrą.

Dėl procesinės bylos baigties 

27.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog likvidavimo procedūros tolimesnis tęsimas užvilkintų ganėtinai ilgai besitęsiančią bankroto procedūrą, pažeistų koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, būtų nesuderinamas su prioritetiniu bankroto proceso operatyvumo principu, yra pagrįsta ir teisinga. Atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

30.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

31.       Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, kreditorė UAB ,,Euromisa“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai).

32.       Kreditorė UAB ,,Euromisa“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 900 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė pateikė 2025 m. vasario 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas, Serija (duomenys neskelbtini) ir 2025  m. vasario 25 d. AB Luminor banko lėšų pervedimo nurodymo kopiją.

33.       Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2025 m. I ketvirtį (2025 m. vasario mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. IIII ketvirčio Valstybės duomenų agentūros vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 237,90 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 895,16 Eur (2 237,90 x 0,4).

34.       Nagrinėjamu atveju UAB ,,Euromisa“ prašoma priteisti 900 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 punkto pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teismas, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, atsižvelgdama į aplinkybę, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, daro išvadą, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė, todėl yra pagrindas sumažinti UAB ,,Euromisa“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 895,16 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei ,,Euromisa“ (juridinio asmens kodas 305060666), iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Oreva“ (juridinio asmens kodas 133900271) 895,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                       Žilvinas Terebeiza