Civilinė byla Nr. e2-7027-1169/2024
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-01218-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė,
sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,
dalyvaujant ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos atstovėms V. A. ir advokatei Ingai Bagdonaitei-Zarembienei,
atsakovams J. B. ir L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos ieškinį atsakovams J. B. ir L. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrija su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovų J. B. ir L. B. 2 295,46 Eur skolą, 462,77 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad administruoja bendrojo naudojimo daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas) objektus bei įgyvendina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su Namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo buto, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Ieškovė paaiškino, kad yra sudariusi sutartis su komunalinių ir kitų paslaugų tiekėjais, teikiančias atitinkamas paslaugas Namui, ir kiekvieną mėnesį apskaičiuoja Namo butų savininkams kaupiamąsias įmokas, mokesčius už šildymą, vandenį, bendrų patalpų apšvietimą, pastato administravimą ir techninę priežiūrą, remontą, bendrų patalpų ir kiemo valymą bei juos surenka. Sąskaitos už kiekvienam butui apskaičiuotus mokesčius kiekvieną mėnesį pateikiamos butų savininkams. Atsakovai tinkamai ir laiku nevykdė pareigos mokėti už jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiam butui suteiktas šildymo, šalto vandens tiekimo, taip pat namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, kaupiamąsias įmokas. Susidaręs įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn. sudaro 2 295,46 Eur. Kiekvieno bendraturčio pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo, todėl iš atsakovų priteistinas 2 295,46 Eur įsiskolinimas. Be to, už vėlavimą atsiskaityti atsakovams apskaičiuotos 462,77 Eur palūkanos.
3. Atsakovai atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Atsakovai nurodė, kad butą Name įsigijo (duomenys neskelbtini), tačiau nuo pat pirmo mėnesio turėjo problemą su gyvatuku – jis nešilo. Dėl šios problemos buvo kreiptasi į Namo bendrijos pirmininką, tačiau problemos išspręsti nepavyko. Bendrijos pirmininkai keitėsi dažnai ir visi jie buvo informuojami apie nešylantį gyvatuką. Bendrijos pirmininkai atsakydavo, kad už gyvatuką galima nemokėti, todėl, atsakovų teigimu, jei taip ir darė. Atsakovai taip pat nurodė, kad 2010 m. pasikeitė gyvatuką. Darbus atliko meistras A. K., tačiau ir jam nepavyko padaryti, kad gyvatukas šiltų, nes problema buvo susijusi ne tik su atsakovų butu. Atsakovų teigimu, 2011 m. jie kreipėsi į UAB „Kamintos investicijos“, tačiau gyvatuko nepavyko sutvarkyti. Atsakovų teigimu, gyvatukas prijungtas prie šilto vandens cirkuliacijos, todėl patiriami ir karšto vandens nuostoliai, nes reikia laukti apie 1 min., kol pradeda bėgti karštas vanduo. Vonioje nuolat šalta ir drėgna, todėl supelijo lubos. Bendrijos pirmininkė šią situaciją žinojo, siūlė kviesti UAB „Pastatų ūkio valdymas“ ir nusiimti gyvatuką ir tuomet kas mėnesį mokėti tik palaikymo mokestį, tačiau toks variantas, atsakovų teigimu, jiems netiko. Nuo 2009 m. kovo iki 2020 m. spalio mėn. už gyvatuką susidarė nemaža skola – 1 735 Eur. Kadangi nuo buto įsigijimo paslauga nebuvo teikiama, todėl su ieškinio suma atsakovai nesutinka.
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovės prašė ieškinį tenkinti, remdamosi ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovės atstovė V. A. papildomai nurodė, kad yra bendrijos pirmininke nuo 2017 m. Jau tuomet atsakovų butas turėjo skolą. Apie atsakovų problemą dėl gyvatukų sužinojo tik šiais metais. Atsakovai buvo minėję žodžiu, kad gyvatukas neveikia, ir jiems buvo paaiškinta, kad jie turi kreiptis į UAB „Pastatų ūkio valdymas“, kuri prižiūri Namą, kad būtų surašytas defektinis aktas. Namo sistemose jokių problemų nenustatyta. Yra formulė, pagal kurią skaičiuojami mokesčiai. Jei būtų gedimas Namo sistemoje, nešiltų ir kitiems gyventojams. Atsakovai tik 2024 m. vasario mėn. kreipėsi į UAB „Pastatų ūkio valdymas“ ir gyvatukas buvo sutaisytas. Atsakovų gyvatukas buvo nuorintas ir pradėjo šilti. Nebuvo jokios kalbos, kad už gyvatuką galima nemokėti. Bendrija atsako tik už bendrų objektų gedimus. Atsakovams buvo paaiškinta, kad jei nori nemokėti už gyvatuką, turi jį išmontuoti. Atsakovai pasistatė didelį 20 kopėtėlių, o ne gyvatėlės formos gyvatuką, nors Name galima statyti tik gyvatėlė formos gyvatukus. Be to, atsakovų gyvatukas pastatytas be projekto.
5. Ieškovės atstovė advokatė Inga Bagdonaitė-Zarembienė papildomai nurodė, kad bendrijos pirmininkė nėra santechnikė, todėl atsakovams paaiškinta, kad jie turi išsikviesti specialistus, tačiau iki pat bylos iškėlimo atsakovai nesikreipė į UAB „Pastatų ūkio valdymas“, kad būtų užfiksuotas gyvatuko gedimas. Atsakovai gyvatuką įsirengė neparengę projekto, nesikreipė dėl Namo sistemos subalansavimo. Bendra Namo sistema veikia tinkamai, todėl bendrija neatsako, jei atsakovų gyvatukai neveikia.
6. Atsakovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, remdamiesi atsiliepime nurodytais argumentais. Atsakovas J. B. papildomai nurodė, kad nuo 2009 m. nesuteikta gyvatuko paslauga, todėl atsakovai nemoka už gyvatuką nuo 2009 m. Už kitas paslaugas nemoka taip išreikšdami protestą, bet likusią skolą sutinka padengti. Ankstesni bendrijos pirmininkai už gyvatuką leido nemokėti. Dabartinė pirmininkė žino apie problemą, bet nieko nedaro, UAB „Pastatų ūkio valdymas“ neįmanoma prisiskambinti, o atvykę darbuotojai slepia informaciją. Įsigijus butą, buvo tik gyvatukas tualeto patalpoje. Gyvatuką vonioje įsirengė patys 2010 m., vonioje buvo įvadai gyvatukui. Įrengimo su niekuo nederino, tuometinė pirmininkė leido įsirengti. Atsakovai ir šiuo metu gyvena bute, nė vienas gyvatukas neveikia. 2024 m. vasario mėn. po savaitės remonto, gyvatukas vonioje pradėjo šilti, bet vis tiek buvo drungnas.
7. Atsakovė L. B. papildomai nurodė, kad nuorinus gyvatuką, kurį laiką vonios gyvatukas šildavo, o tualete niekada nešilo, bet tualete gyvatuko nereikia. UAB „Pastatų ūkio valdymas“ buvo kviestas ir anksčiau, bet jokių jų surašytų aktų neišsaugojo. Atsakovai moka už viską, išskyrus gyvatuką.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
8. Byloje nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausė butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra Namo, kuriame yra atsakovams priklausęs butas, bendrija, įsteigta 2009 m. vasario 25 d. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn. yra išrašiusi atsakovams atsiskaitomąsias sąskaitas už atsakovų butui ir bendriems objektams suteiktas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai šias sąskaitas būtų visiškai apmokėję. Atsakovų skola pagal minėtas sąskaitas sudaro 2 295,46 Eur.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
10. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
11. Kaip matyti iš atsakovų atsiliepimo ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, atsakovai atsisako apmokėti ieškovės išrašomas sąskaitas, nes, atsakovų teigimu, jų bute neveikia gyvatukai ir Namo bendrijos vadovai jiems buvo leidę nemokėti už šią paslaugą, todėl, atsakovų teigimu, jie nemoka už gyvatuką nuo 2009 m.
12. Teismas atkreipia dėmesį, kad mokesti už gyvatuką (ieškovės išrašomų sąskaitų 7 eilutė „rankšluosčių džiovintuvas“) sudaro tik nedidelę dalį visos atsakovams priskaičiuotos skolos. Atsakovai neneigia, kad jiems buvo suteiktos kitos ieškovės išrašytose atsiskaitomosiose sąskaitose nurodytos pasaugos, todėl galimas gyvatuko gedimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos sumokėti už kitas jų butui ir Namo bendrojo naudojimo objektams suteiktas paslaugas.
13. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems buvo leista nemokėti už gyvatukus. Be to, toks leidimas net nebūtų galimas, nes pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos šilumos kiekio paskirstymo buto patalpų naudingo ploto šildymui, šalto geriamojo vandens pašildymui, šilumos cirkuliacijai (rankšluosčių džiovintuvui) tvarką už karšto vandens cirkuliacijos palaikymą tam tikras mokestis mokamas net ir tuo atveju, jei bute nėra rankšluosčių džiovintuvo (gyvatuko), nes butui naudojantis centralizuoto karšto vandens tiekimo paslauga, yra suvartojamas tam tikras šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).
14. Taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovų teiginiais, kad jie nemokėjo už gyvatuką nuo 2009 m. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.
15. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).
16. Pažymėtina, kad visais atvejais pareiškimo apie (ne)mokėjimo už konkrečias paslaugas turinys turi būti aiškus, leidžiantis identifikuoti, kokias skolas atliekamais mokėjimais yra siekiama padengti. Nagrinėjamu atveju, atsakovai, mokėdami už jų butui suteiktas paslaugas, mokėjimo paskirtyje niekada nenurodydavo, kad mokėjimai neapima mokesčio už gyvatuką. Tą patvirtino tiek patys atsakovai, tiek ieškovės į bylą pateiktas jos sąskaitos išrašas su atsakovų mokėjimais. Vien atsakovų manymo, kad moka už viską, išskyrus gyvatuką, nepakanka konstatuoti, kad skola susidariusi tik už gyvatuką laikotarpiu nuo 2009 m.
17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas pažymi, kad šioje byloje, nesant pagrindų nuo jos nukrypti, galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn.) jų bute neveikė gyvatukai ir kad šie gyvatukai neveikė dėl bendros Namo sistemos gedimo. Atsakovė L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atlikus nuorinimą, gyvatukas šildavo. Atsakovų prašymu į bylą kviestas liudytojas A. K., kuris sumontavo atsakovams gyvatuką vonioje 2010 m., nurodė, negalintis pasakyti priežasties, dėl ko gyvatukai atsakovų bute nešilo, tačiau pažymėjo, kad gyvatukas šilo, kai jis lankėsi pas atsakovus šiais metais. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojas tiksliai neatsiminė, kada anksčiau lankėsi atsakovų bute, todėl liudytojo parodymai niekaip nepatvirtina, nei fakto, kad atsakovų gyvatukai neveikė nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. spalio mėn., nei kad jie galimai neveikė dėl bendros Namo sistemos gedimo. Nėra jokių duomenų, kad atsakovai kreipėsi į Namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją, kad šis užfiksuotų gyvatuko gedimą ir nustatytų jo priežastį. Šiuo atveju atsakovų bute yra du gyvatukai, todėl ieškovė pagrįstai skaičiuoja atsakovams mokestį už šilumos cirkuliaciją pagal formulę butui, kuriame yra gyvatukas (rankšluosčių džiovintuvas). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas atsakovams ne kartą išaiškino įrodinėjimo pareigą, siūlė susirasti atstovą, teikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovai šia savo teise nesinaudojo.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai nepagrįstai atsisako mokėti tiek už rankšluosčių džiovintuvo paslaugą, tiek už visas kitas paslaugas, nurodytas ieškovės siunčiamose atsiskaitomosiose sąskaitose, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 2 295,46 Eur skola (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.86 straipsnio 1 dalis).
20. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės pateiktais skaičiavimais, už vėlavimą apmokėti jiems išrašytas sąskaitas sudaro 462,77 Eur. Atsakovai ieškovės pateikto palūkanų skaičiavimo neginčija, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai taip pat priteistina 462,77 Eur palūkanų suma.
21. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 574,75 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas. Ieškovės nurodytos sumos už advokatės teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 574,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 287,38 Eur.
23. Už ieškinį mokėtinas 62 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, tenkinus ieškovės ieškinį visiškai, žyminis mokesti valstybei priteistinas iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 31 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijai (j. a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 295,46 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 46 ct) skolą, 462,77 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 77 ct) palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 758,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijai (j. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 287,38 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų (valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marija Vaičiūnaitė