Civilinė byla Nr. e2-3718-377/2019

  Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00031-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.6.4.1.3.;                   3.2.6.5.; 3.4.1.7.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 8 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

sekretoriaujant Militai Balandienei,

dalyvaujant ieškovui R. V., jo atstovams advokatui Piotrui Orlovui, advokato padėjėjai Militai Laurinavičei,

atsakovų  atstovams advokatei Jurgitai Karvelei, advokato padėjėjai Julianai Pavilovskai, Nerijui Jociui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybės administracijai, Tauragės rajono savivaldybės tarybai, Batakių r. pagrindinei mokyklai, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

   Ieškovas  R. V. prašo pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų; panaikinti 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą „D. R. V. atleidimo iš(duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų Nr. I-402“ ir grąžinti jį į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas; priteisti ieškovui jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas vykdyti skubiai; priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, bei jis ir jo atstovas teisme paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų buvo atleistas nepagrįstai. Nepadarė jokios nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Smurto mokinio atžvilgiu nevartojo, tik su juo kalbėjo pakeltu balso tonu. Jo klaida, kad vienas kalbėjosi su probleminio elgesio mokiniu. Jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nepadarė. Skundžiamas Tarybos sprendimas buvo priimtas nesudarius jam galimybės pateikti paaiškinimą, susipažinti su tarnybinės veiklos tyrimo komisijos išvada, nesulaukus teismo sprendimo administracinio nusižengimo byloje. Jis negalėjo būti atleistas iš direktoriaus pareigų nesant komisijos išvados. Taryba rėmėsi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštu, kuriame nenurodyta jo data, kuriame konstatuota, kad ieškovui gruodžio 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nors vėliau buvo nustatyta, kad protokolą pareigūnas surašė gruodžio 6 d. Skundžiamame sprendime nurodytos tik bendrinės įstatymo nuostatos, kurias neva pažeidė, bet nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais, kokiu laiku sprendime išvardintus teisės aktus pažeidė ir kaip pasireiškė jų pažeidimas. Atleidimas iš pareigų yra neproporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui. Per visus 37 darbo metus yra turėjęs tik vieną nuobaudą. Bendruomenė jį palaiko, rinko parašus dėl jo grąžinimo į darbą.  R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad 2018-10-01 pasikvietė  moksleivį D. S. perspėti dėl jo blogo elgesio mokykloje. Buvo ne pirmas pokalbis. Pokalbis buvo toks, kad jis galės pasieškoti kitos mokyklos, kad jo mokykloje nebelaikys. Jis dėl to užpyko ant direktoriaus.  Paskutines 2 savaites sirgo mokyklos socialinė pedagogė, kuri pastoviai su juo kalbėdavo. Po ligos atėjo socialinė pedagogė į darbą. S nelankė mokyklos. Pasikvietė mokinį per pertrauką į savo kabinetą.  Jis jam leido atsisėsti, jis atsisėdo arčiau durų.  Po to, jis ieškovo atsiprašė, sakė, kad paskutinis kartas, žadėjo lankyti mokyklą, tikino, kad daugiau nenusižengs. Ieškovas stengėsui kiek galėdamas, kad jis kuo daugiau įsilietų į mokyklą, kad pats pajustų pilnavertiškumą, jis sportavo, jį veždavosi į varžybas. Kažkiek padarė išvadas, bet kai jį nušalino nuo pareigų, jis vėl pradėjo bėgti iš pamokų. Per 35  darbo metus turėjo tik vieną nuobaudą, per tuos metus buvo tik skatinamas. Su mokiniais gerai sugyveno. Jo santykiai su kolektyvu su mokiniais yra labai geri.  Visa tai įvyko todėl, kad buvo rinkimai, jo 2 sportininkai buvo kviečiami pas buvusį merą į sąrašus. Jie  atsisakė tai daryti. Buvo piktumai. Pateko į sūkurį, nebuvo klausiama nei mokytojų, nei mokinių nuomonės. Pašalintas iš pareigų neteisėtai.

        Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepime nurodė bei jų atstovai teisme paaiškino, kad ieškovas buvo atleistas ne dėl to, kad darbo metu ar darbo vietoje padarė nusikaltimo požymių turinčią veiklą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte, o dėl to, kad kelis kartus sudavęs nepilnamečiui mokiniui padarė darbo pareigų pažeidimą, kuris dėl savo pobūdžio ir pasekmių neginčijamai priskirtinas prie šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir patenka į DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, t. y. padarė kitą pažeidimą, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo pareigos. Atlikus ikiteisminį tyrimą buvo pripažinta, kad ieškovas tyčia du kartus sudavė mokiniui kumščiu į dešinį šoną ir vieną kartą delnu į galvą. Toks mokyklos direktoriaus elgesys yra netoleruotinas ir nepateisinamas bei nesuderinamas su mokyklos vadovo pareigomis. Taryba priimdama ginčijamą sprendimą turėjo pakankamai duomenų, kurie leistų pripažinti, kad buvo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Atsakovė neturėjo pareigos laukti kol bus baigta administracinio nusižengimo teisena ir išspręstas klausimas dėl nutarimo teisėtumo. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad sprendime yra pateikiamos tik bendrinės nuostatos, kurias neva jis pažeidė. Sprendime yra nurodytas konkretus padarytas pažeidimas. Atleidimas iš pareigų yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Smurtas prieš mokinį negali būti pateisintas ir atsakovė negalėjo leisti, kad mokyklai vadovautų tokį pažeidimą padaręs asmuo. Po tokio ieškovo elgesio atsakovė negrįžtamai prarado pasitikėjimą ieškovu. Ieškovo reputacija nėra tokia teigiama kaip jis nurodo teismui. 2017 m. rugsėjo 21 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-319 jam buvo skirtas papeikimas ir pripažinta, kad jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Komisija buvo sudaryta ir ieškovas turėjo galimybę duoti paaiškinimus. Komisija 2018 m. spalio 8 d. posėdžio metu nutraukė tarnybinį patikrinimą, nustačiusi, kad teisėsaugos institucijos vykdo tyrimą. Įstatymai nenumato, kad jeigu vykdytas ikiteisminis tyrimas yra baigiamas ar nutraukiamas, komisija privalo atnaujinti veiklą ir surašyti išvadą. Bet net ir esant formaliems drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimams, nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį.  

  Iš 2018-10-08 Tauragės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio protokolo matyti, kad šiame posėdyje dalyvavusi įstatyminė nepilnamečio D. S. atstovė, mama L. K. patvirtino, kad 2018-10-01 grįžęs į namus apie ieškovo galimai jo atžvilgiu panaudotą smurtą savo mamai nieko nesakęs, o pasakojimas seniūnijoje apie smurtą atsiradęs tik iš emocijų paveikto nepilnamečio siekio ieškovui atkeršyti.

Liudytoja O. P paaiškino, kad 2018-10-01 jai paskambino (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. K. ir pranešė, kad(duomenys neskelbtini) direktorius panaudojo smurtą prieš mokinį D. S.. Ji atvyko 2018-10-02 į Batakių seniūniją ir ten paėmė mokinio paaiškinimą. Vaikas apžiūrėtas nebuvo, jokių mušimo ar sužalojimo žymių ji nematė. Į medicininę įstaigą vaikas pristatytas nebuvo, psichologo pagalba vaikui teikta nebuvo.

Liudytoja R. M. paaiškino, kad 2018-10-01, po pirmos pamokos į seniūniją į kabinetą atėjo mokinys D. S. susijaudinęs ir pasakė, kad jį sumušė mokyklos direktorius R. V.. Ranka parodė, kad jį sumušė į galvą ir dešinį šoną. Vaikas apžiūrėtas nebuvo, jokių mušimo ar sužalojimo žymių ji nematė. Pačio konflikto tarp mokinio ir direktoriaus ji nematė. Kabinete buvo L. K., kuri taip pat vaiko kūno neapžiūrėjo. Į medicininę įstaigą vaikas pristatytas nebuvo, psichologo pagalba vaikui teikta nebuvo.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad 2018-10-01, po pirmos pamokos į seniūniją į kabinetą atėjo mokinys D. S. susijaudinęs ir pasakė, kad jį sumušė mokyklos direktorius R. V.. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė neteisingus parodymus. Teisme paaiškino, kad vaikas ranka parodė, kad jį sumušė į galvą ir kairįjį šoną. Vaikas buvo jos apžiūrėtas, ji matė sumušimą kairiajame šone. Pačio konflikto tarp mokinio ir direktoriaus ji nematė. Į medicininę įstaigą vaikas pristatytas nebuvo, psichologo pagalba vaikui teikta nebuvo.

Liudytoja R. S paaiškino, kad jai apie 2018-10-01 įvykius, apie vaiko sumušimą pasakojo R. M. ir L. K.. Ji pati nieko nematė.

Iš 2018-11-13 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurės nutarimo matyti, kad prokurorė priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ir tuo pačiu nutarimu nutarta nutarimo nuorašą išsiųsti Tauragės AVPK, tam, kad būtų sprendžiamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas.

 Iš 2018-10-03 teismo med. specialisto išvados G-342/2018 (10) matyti, kad sužalojimo žymių, kurie galėjo būti padaryti nurodytu laiku, nenustatyta. Apžiūrimasis D. S. specialistui paaiškino, kad jam buvo suduotas vienas smūgis į dešinį šoną, kitų smūgių suduota nebuvo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

            Ieškinys tenkintinas. 

            Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuo 1996-03-01 ieškovas R. V. buvo paskirtas ir ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. 2018-10-01 tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini)  9 klasės mokinio ieškovo darbo kabinete įvyko pokalbis dėl besimokančiojo elgesio mokymo (ir ne tik) įstaigoje, dėl tokio mokinio elgesio lemiamų jo mokymosi perspektyvų mokymo įstaigoje. Ieškovas pripažįsta, kad pokalbis su mokiniu vyko pakeltu, griežtu balso tonu, kas lėmė mokinio susinervinimą ir savavališką pasišalinimą iš ieškovo darbo kabineto. Po kurio laiko mokinys kartu su mokymo įstaigos socialiniu darbuotoju J. B. atėjo pas ieškovą į jo darbo kabinetą, kur mokinys dėl savo poelgio ieškovo atsiprašė ir šalys išsiskyrė viena kitą supratusios ir ginčą išsprendusios. Kitą dieną, t.y., 2018-10-02 ieškovas sužinojo, kad 2018-01-02 nepilnamečio mokinio vardu buvo surašytas pareiškimas dėl prieš jį panaudoto smurto, kuris Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo perduotas Tauragės AVPK, kuriame nedelsiant buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prieš nepilnametį panaudoto smurto. Apie Tauragės AVPK pateiktą pranešimą nedelsiant buvo informuoti Tauragės rajono savivaldybės meras ir taryba, o taip pat visuomenės informavimo priemonės. 2018-10-03 pranešimu Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius apie galimą panaudotą smurtą prieš nepilnametį asmenį mokymo įstaigoje informavo atsakovą. Pranešimą apie galimą smurtą prieš nepilnametį mokymo įstaigoje gavęs Tauragės rajono savivaldybės meras, 2018-10-04 potvarkiu Nr. P1-46 ieškovą nušalino nuo pareigų bei sudarė ieškovo galimo tarnybinės veiklos tyrimo komisiją. 2018-11-13 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė L. M. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė ikiteisminį tyrimą dėl nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių nutraukti. Tačiau priimtą nutarimą prokurorė nutarė siųsti Tauragės AVPK, kad būtų sprendžiama dėl galimos administracinės atsakomybės dėl vaiko teisių pažeidimo taikymo ieškovo atžvilgiu. Nutarimo nuorašas taip pat buvo išsiųstas nepilnamečio įstatyminiam atstovui, Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, ieškovui. Nė vienas iš suinteresuotų subjektų priimto nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo neapskundė. 2018-12-05 Tauragės AVPK pateikė pranešimą atsakovui apie tai, kad ieškovo atžvilgiu yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 72 str. 3 d. ir ieškovas, surašant nutarimą administracinio nusižengimo byloje yra patrauktas atsakomybėn, jam paskiriant 90,00 Eur dydžio baudą už tai, kad 2018 m. spalio 1 d., apie 9 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje, savo kabinete, tyčia sudavė nepilnamečiui kumščiu į dešinį šoną ir delnu per galvą. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino R. V. skundo ir paliko nepakeistą 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi taip pat netenkino R. V. skundo ir paliko galioti Tauragės rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutartį. Šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos Aukšiausiajame teisme (2 ATP-1747).  

              Atsakovas nelaukdamas priimto nutarimo įsiteisėjimo, 2018-12-19 sprendimu Nr. 1/402 pripažino ieškovą panaudojusiu smurtą prieš vaiką, padariusiu šiurkštų darbo pareigų pažeidimą bei tuo pažeidusiu LR Biudžetinių įstaigų 9 str. 2 d. 2 p., LR Vaiko apsaugos pagrindų įstatymo 24 str., LR Švietimo įstatymo 51 str. 4 p., 231 str. 1 d. 2 p., 59 str. 8 d. 3 p., (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatų 32.4 p. normų reikalavimus bei nuo 2018-12-19 atleido ieškovą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų pagal LR DK 58 str. 2 d. 1 p., įpareigojo Tauragės rajono savivaldybės merą nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį. 2019-04-19, pasibaigus ieškovo laikinam nedarbingumui, ieškovas buvo atleistas iš pareigų.

              Dėl teisės normų, reglamentuojančių mokyklos vadovo atleidimą iš darbo taikymo.

             LR Švietimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018-10-01) 59 str. 16 d. norma nustato, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Taigi, LR Švietimo įstatymo 59 str. 16 d. norma nustato privaloma tarnybinio patikrinimo komisijos sudarymą ir tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka, tačiau tarnybinio patikrinimo komisijos išvados reikšmė ir teisinė galia yra įtvirtinama kitoje to pat įstatymo normoje. LR Švietimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018-10-01) 59 str. 17 d. normoje vienareikšmiškai nustatoma, kad jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimu, jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Šis teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimo priėmimo pagrindą- tarnybinio patikrinimo išvados (konstatuojančios šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo buvimą, arba priešingai, pripažįstančios šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nebuvimą) parengimą ir pateikimą švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijai.

            Teismas laiko, kad net ir tarnybinio patikrinimo komisijai, sudarytai Tauragės rajono savivaldybės mero 2018-10-04 sprendimu savo veiklą nutraukus, tam, kad būtų galimas LR Švietimo įstatymo 59 str. 17 d. numatytų sprendimų priėmimas, tarnybinio patikrinimo komisijos veikla ir tarnybinis patikrinimas 2018-11-13 prokuroro nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukus, turėjo būti atnaujintas, tarnybinio patikrinimo komisija privalėjo vertinti visas galimas pranešimo apie galimą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą aplinkybes, parengti ir pateikti išvadą, kurios pagrindu būtų priimamas sprendimas dėl tolimesnio ieškovo darbo.  

              Teismas nustatė, kad Tauragės rajono savivaldybės tarybai nebuvo pateikta privaloma tarnybinio tyrimo komisijos išvada, kuria būtų konstatuotas ieškovo darbo pareigų pažeidimas ir jo pobūdis, ir kurios pagrindų būtų priimamas tarybos sprendimas atleisti ieškovą iš pareigų, arba palikti ieškovą toliau eiti užimamas pareigas. T.y., atleidžiant iš pareigų ieškovą, nebuvo taikyta speciali, privaloma procedūra, nustatyta švietimo įstaigų vadovų atleidimui iš pareigų (atleidimui iš darbo). Sutinkamai su  Aprašo 15.2. p. nustatytam tarnybinio patikrinimo nutraukimo pagrindui (teisėsaugos institucijos vykdomas tyrimas, ar teismo priimtas sprendimas dėl vadovo padarytos nusikalstamos veikos) ir nesant nustatytos tarnybinio patikrinimo komisijos veiklos atnaujinimo pareigos (galimybės), Tauragės rajono savivaldybės taryba neturėjo teisės savarankiškai tirti ir vertinti ieškovo veiklą, dėl galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Aprašu nustatomos tarnybinio patikrinimo komisijos veiklos tikslai ir paskirtis, komisijos priimamų sprendimų teisinė galia yra įtvirtinta LR Švietimo įstatymo normose ir Aprašas nesukuria kitokio ir / ar LR Švietimo įstatymo normų reglamentavimui prieštaraujančio teisinio reguliavimo, Aprašu tik detalizuojamos patikrinimo komisijos teisės, pareigos, veiklos principai. 

               Teismas nustatė, kad Tauragės rajono savivaldybės tarybai nepateikus privalomos tarnybinio patikrinimo komisijos išvados dėl ieškovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, taryba ėmėsi savarankiško pažeidimo tyrimo, kas neįeina į savivaldybės tarybos kompetenciją, apibrėžtą LR Vietos savivaldos įstatymo 16 str., 2018-12-19 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-402, kuriuo konstatuotas šiurkštus ieškovo darbo pareigų pažeidimas bei nuspręsta atleisti ieškovą iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, neatlikus drausminio nusižengimo tyrimo, o tik vadovaujantis Tauragės AVPK pateikta informacija, laikytinas neteisėtu.

             Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

            DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. DK 58 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios gali būti laikomos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Šio straipsnio 7 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šiukščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir pažeidimas, kuris, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Šiuo atveju būtina analizuoti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, bei kitas svarbias aplinkybes.

            Darbdavė atsakovo padarytus darbo pareigų pažeidimus kvalifikavo kaip šiurkščius ir tuo pagrindu nutraukė darbo sutartį. Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2011; kt.).

           Pagal DK 58 straipsnį darbdavys, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Darbdavys turi nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes.

           Tauragės rajono savivaldybės taryba 2018 m. gruodžio 19 d. sprendime nurodė, kad ieškovas, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes panaudojo smurtą prieš vaiką. Šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti buvimą grindė trimis byloje pateiktais dokumentais: 1) 2018-10-02 Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu Nr. 10 SD-471 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto komitetui, kuriuo buvo pateikta informacija apie telefonu gautą(duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinės darbuotojos pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius R. V. galimai smurtavo prieš 9 klasės mokinį D. S.; 2) 2018-11-13 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47515-18 ir 3) 2018-12-05 Tauragės AVPK pranešimu Tauragės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto komitetui apie 2018-12-05 ieškovui surašytą administracinių nusižengimų protokolą ir priimtą nutarimą Nr. 18095224681, kuriuo dėl administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 72 str. 3 d. ieškovui buvo paskirta 90,00 Eur dydžio piniginė bauda. Atsakovo vertinimu, šiuose dokumentuose fiksuotos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ieškovo veiksmuose buvusį smurtą nepilnamečio D. S. atžvilgiu, savo ruožtu sudarantį šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo turinį.

 Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus įrodymus, toliau pasisako dėl faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti aukščiau nurodytuose dokumentuose pateikiamų aplinkybių neabejotinu tikrumu.  2018-10-02 Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas Nr. 10 SD-471 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto komitetui negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis pažeidimo buvimą. Šiuo pranešimu viso labo pateikiama nepatikrinta informacija apie telefonu gautą pranešimą apie  galimai nepilnamečio atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad ir 2018-11-13 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės rajono prokuratūros prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, fizinio smurto prieš nepilnametį faktas nėra konstatuojamas, todėl teismas neturi pagrindo nustatytu ir tinkamai įrodytu laikyti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo buvimą. 2018-11-13 prokuroro nutarime tik perteikiamas liudytojais ir nukentėjusiuoju apklaustų asmenų parodymų turinys, kuris ženklia apimtimi yra prieštaringas. O nutarime daromomis prokuroro išvadomis pripažįstamas ne fizinio smurto prieš nepilnametį asmenį panaudojimas, o nepilnamečiui netikėto, galimo kontakto ar jo atžvilgiu reiškiamų pretenzijų sukelto psichologinio skausmo suvokimas.

Ieškovas pažymi, kad civiliniame procese galiojant betarpiško įrodymų tyrimo ir vertinimo principui (LR CPK 14 str. 1 d., 183 str. 3 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje suprantamam kaip teismo pareiga tiesiogiai ir betarpiškai ištirti byloje esančius įrodymus.

               Teismas bylos nagrinėjimo metu apklausė liudytojais J. B.,  L. K., R. M., L. K., R. S., O. P.. Apklaustų liudytojų parodymai prieštaringi, niekas iš liudytojų konflikto tarp D. S. ir ieškovo nematė, jokių mušimo, sužalojimo žymių niekas nematė, išskyrus liudytoją L. K., kuri matė mušimo žymes D. S. kairiajame šone. Tačiau jos parodymus paneigia med. eksperto 2018-10-03 išvados, kuriomis nustatyta, kad jokių mušimo, sužalojimo ar skausmingų vietų D. S. kūne nerasta. Todėl teismas neturi teisėto pagrindo pripažinti fizinio smurto prieš nepilnametį, kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, buvimo. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiuoju apklaustas D. S. nurodė, kad jokio skausmo dėl jo atžvilgiu panaudoto “smurto” jis nepajutęs, kas pagrįstai kelia klausimą, ar fizinis smurtas buvo naudotas, ar smūgiai nepilnamečiui buvo suduoti. Teismas kritiškai vertina  nepilnamečio D. S. pateikto aiškinimą, kad smūgiai jam suduoti buvo tik įėjus į direktoriaus kabinetą, po ko vyko ieškovo ir mokinio pokalbis. Labiau tikėtina, kad fiziniam smurtui buvus panaudotam D. S. nurodomomis aplinkybėmis, jis iš ieškovo kabineto būtų pasišalinęs nedelsiant, o ne praėjus kuriam laikui, impulsyvaus pokalbio pasekmėje. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinės darbuotojos J. B. paaiškinimų matyti, kad iš karto po pokalbio su ieškovu pas ją užėjęs nepilnametis D. S. apie jokį jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą nė neužsiminė. Jokio galimo naudojamo smurto sukelto triukšmo, ar sumaišties J. B. negirdėjusi, nors pokalbis tarp ieškovo ir nepilnamečio D. S. vykęs už stiklinės pertvaros. Apklausiamas D. S. med. eksperto, jam pasakė, kad jam buvo suduotas vienas smūgis į dešinį šoną. Motinai L. K. po kiek laiko pasakė, kad jo direktorius nemušė, ir kad jis turėjo vidinį siekį direktoriui atkeršyti. Esant tokiems ikiteisminiame tyrime prieštaringiems liudytojų parodymams buvo reikalinga skirti nepilnamečiui vaikui psichologinę ekspertizę, tikslu nustatyti, ar nepilnametis vaikas duoda teisingus parodymus, ar jis turi vidinį siekį direktoriui keršyti.

Iš 2018-10-08 Tauragės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio protokolo matyti, kad šiame posėdyje dalyvavusi įstatyminė nepilnamečio D. S. atstovė, mama L. K. patvirtino, kad 2018-10-01 grįžęs į namus apie ieškovo galimai jo atžvilgiu panaudotą smurtą savo mamai nieko nesakęs, o pasakojimas seniūnijoje apie smurtą atsiradęs tik iš emocijų paveikto nepilnamečio siekio ieškovui atkeršyti.

             Todėl teismas laiko, kad nepilnametis, po konflikto su ieškovu būdamas emociškai paveiktas, tikėtina, turėdamas vidinį siekį atkeršyti, ir /ar apkalbėti, 2018-10-01- 2018-10- 02 socialinių tarnybų darbuotojų padedamas, parašė pareiškimą dėl prieš jį ieškovo panaudoto smurto.

             2018-12-05 Tauragės AVPK nutarimas dėl ieškovo patraukimo administracinėn atsakomybėn, surašytas be jokio tyrimo ir aplinkybių tikrinimo, vadovaujantis vien 2018-11-13 prokuroro nutarimu, neturinčiu prejudicinės galios, kuriame konstatuojamas jau tik dviejų smūgių į pilvo sritį ir smūgio į galvą sudavimas nepilnamečiui D. S.. 

             Todėl teismas laiko, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba besąlygiškai priimdama ir nekvestionuodama aplinkybių, apkaltinančių ieškovą, ir besąlygiškai atmesdama, netirdama ir nevertindama aplinkybių, paneigiančių šiurkštaus darbo pažeidimo buvimą, priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas. Tauragės rajono savivaldybės tarybai nebuvo pateikta privaloma tarnybinio tyrimo komisijos išvada, kuria būtų konstatuotas ieškovo darbo pareigų pažeidimas ir jo pobūdis, ir kurios pagrindu būtų priimamas tarybos sprendimas atleisti ieškovą iš pareigų, arba palikti ieškovą toliau eiti užimamas pareigas. T.y., atleidžiant iš pareigų ieškovą, nebuvo taikyta speciali, privaloma procedūra, nustatyta švietimo įstaigų vadovų atleidimui iš pareigų (atleidimui iš darbo).

 Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

             LR DK 218 str. 2 d. numatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutini darbo užmokesti už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

             Ieškovas R. V., pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, iš pareigų buvo atleistas 2019-04-19. Remiantis(duomenys neskelbtini) mokyklos pažyma apie R. V. darbo užmokestį matyti, kad jo vid. dienos uždarbis sudaro 69, 73 Eur., jo priskaitytas vidutinis darbo užmokestis yra 1457,36 Eur. Už priverstinės pravaikštos laiką jam priskaičiuotas darbo užmokestis nuo 2019-04-19 iki 2019-11-08 sudaro 9475, 55 Eur. Kadangi teismas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą, ieškovui priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo  dienos, t. y. 9475,55 Eur. iš (duomenys neskelbtini)  mokyklos.

Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos, kadangi jo ieškinys tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl iš atsakovų ieškovo naudai prieteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 885, 00 Eur (su PVM) išlaidos advokato pagalbai apmokėti: 885, 00 už teisinę konsultaciją, už ieškinio rengimą ir už atstovavimą teismo posėdyje. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas advokato kontorai 2019-01-09 sumokėjo 350, 00 Eur, 2019-04-17 sumokėjo 535,00 Eur. Ieškovas sumokėjo 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo paruošimą apeliacinėje instancijoje, patarimą 2019-05-14-  300 Eur, 2019-06-10- 420, 00 Eur, 2019-09-19 sumokėjo 645, 00 Eur už teisines paslaugas atstovavimą , dokumentų surašymus, patarimą, 2019-10-22 sumokėjo 450, 00 Eur už atstovavimą, patarimą, dokumentų surašymą. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro viso 2700,00 Eur.

Nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš esmės neviršija teisingumo ministro įsakyme nurodytų maksimalių dydžių, jos yra artimos maksimaliam dydžiui.    Darytina išvada, jog pagal bylos pobūdį ir sudėtingumą tokio dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neprieštarauja protingumo principui. Iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės priteistina ieškovui R. V. 2700,00 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

I. R. V. ieškinį patenkinti.

            Pripažinti neteisėtu R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų.

             Panaikinti 2018 m, gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą „D. R. V. atleidimo iš(duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų“ Nr. 1-402 ir grąžinti R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas.

            Priteisti iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, juridinio asmens kodas 190469322  R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 9475,55 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 55 ct). Nuo 2019-11-09 mokėti po 69,73 Eur už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos. 

            Teismo priimtą sprendimą dalyje dėl R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinimo į (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas, vykdyti skubiai.

Priteisti iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188737457 R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 2700,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė