(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Agnės Tikniūtės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BELOR“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, uždarajai akcinei bendrovei „UHB AGRO“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrofertis“ dėl turto nuosavybės teisės nustatymo, reikalavimo teisių nustatymo ir sumų pagal jas priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – antstolis Laurynas Lukšys, uždaroji akcinė bendrovė „UHB“, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BELOR“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB arba BUAB) „Arvi fertis“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „UHB AGRO“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrofertis“ dėl turto nuosavybės teisės nustatymo, atsakovių tarpusavio reikalavimo teisių nustatymo ir sumų pagal jas priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2.       Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovei BUAB „Arvi fertis“ priklauso toks turtas: a) turtas, ieškinio pateikimo metu buvęs atsakovės BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje Marijampolėje, Gamyklos g. 1, 5, 7, įskaitant, tačiau neapsiribojant, 1 062 t trąšų, buvusių aštuoniolikoje vagonų Nr. 63905376, Nr. 60975125, Nr. 63745210, Nr. 63376842, Nr. 61613451, Nr. 65737512, Nr. 60998523, Nr. 65893901, Nr. 61002580, Nr. 60653920, Nr. 62133251,        Nr. 61647608, Nr. 61110581, Nr. 62466388, Nr. 61111415, Nr. 60811338, Nr. 61092169,        Nr. 63740278, 354 t trąšų, buvusių šešiuose vagonuose Nr. 62664867, Nr. 61217683,               Nr.  64961105, Nr. 62868062, Nr. 63376982, Nr. 64469331, 1 988,50 t trąšų, buvusių  gamyklos teritorijoje, 3 447,204 t bei 24 503 vnt. žaliavų, įvežtų į gamyklos teritoriją nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d., išskyrus turtą, nurodytą antstolio Lauryno Lukšio 2019 m. vasario 8 d. patvarkyme Nr. S-19-187-731 dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo, jeigu turtas faktiškai yra atsakovės BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje;           b) turtas, buvęs atsakovės BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje Marijampolėje, Gamyklos g. 1, 5, 7, turto arešto metu, įskaitant, bet neapsiribojant, 3 518,50 t trąšų, 354,56 t žaliavų, 50 557,00 vnt/m2/l/kg kito turto, tariamai priklausiusio atsakovei UAB „Agrofertis“, 5 089 t trąšų, 2 061,48 t žaliavų, 7 172,76 vnt/m2/l/kg kito turto, tariamai priklausiusio atsakovei UAB „UHB AGRO“; c) turtas, kurį atsakovė UAB „Agrofertis“ išvežė iš atsakovės BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos, įskaitant, bet neapsiribojant, 4 087 t trąšų, išvežtų vykdant antstolio patvarkymus, ir 708 t trąšų, išvežtų nesankcionuotai; d) turtas, kurį atsakovė UAB „UHB AGRO“ išvežė iš atsakovės BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos – 216 t trąšų, išvežtų vykdant antstolio patvarkymus, 1 872 t trąšų, išvežtų nesankcionuotai.

3.       Jeigu būtų nustatyta, kad ieškinyje nurodyto turto nuosavybė priklauso ne atsakovei BUAB „Arvi fertis“, tokiu atveju ieškovė prašė: 1) nustatyti atsakovės BUAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisių į atsakoves UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“, kurias ji turėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d., dydį (tiek susijusį su ginčo turtu, tiek nesusijusį), ir atsakovės BUAB „Arvi fertis“ naudai iš atsakovės UAB „UHB AGRO“ priteisti skolą, atitinkančią nustatytą reikalavimo teisę (iki patikslinimo nustatytinas 538 061,09 Eur dydis), bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas, o iš atsakovės UAB „Agrofertis“ – skolą, atitinkančią nustatytą reikalavimo teisę (iki patikslinimo nustatytinas 665 503,69 Eur dydis), bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovių UAB „UHB AGRO“ ir BUAB „Arvi fertis“ 2019 m. sausio 16 d. papildomą susitarimą Nr.1 prie 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutarties (toliau – 2019 m. sausio 16 d. papildomas susitarimas) ir reikalavimo dydžio nustatymui taikyti 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB AGRO“ NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartyje Nr. 020/2018/KOM nurodytą kainą, o jei ši kaina būtų mažesnė už nustatytą rinkos kainą – taikyti rinkos kainą; 3) pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Arvi fertis“ 2017 m. gegužės 24 d. sudarytą neatlygintinę pasaugos sutartį     Nr. 010/2017/KOM bei pagal šią sutartį sudarytus priėmimo–perdavimo aktus, ta apimtimi, kuria nurodyta, jog sandoris yra neatlygintinas; taikyti restituciją ir atsakovei UAB „Arvi fertis“ iš atsakovės UAB „UHB AGRO“ priteisti sumą, atitinkančią pasaugos paslaugų rinkos vertę, kuri bus nustatyta ekspertizės metu; 4) pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Agrofertis“ ir UAB „Arvi fertis“ 2017 m. birželio 6 d. sudarytą neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 011/2017/KOM bei pagal šią sutartį sudarytus priėmimo–perdavimo aktus, ta apimtimi, kuria nurodyta, jog sandoris yra neatlygintinas; taikyti restituciją ir atsakovei UAB „Arvi fertis“ iš atsakovės UAB „Agrofertis“ priteisti sumą, atitinkančią pasaugos paslaugų rinkos vertę, kuri bus nustatyta ekspertizės metu; 5) pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais atsakovė UAB „UHB AGRO“ perleido 3 763 t trąšų atsakovei UAB „Agrofertis“, kaip nurodyta 2019 m. vasario 18 d. UAB „Agrofertis“ prašyme leisti vykdyti trąšų išvežimą, tai yra pagal: 2019 m. sausio 30 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą (1 290 t); 2019 m. vasario 6 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą (551,5 t ir 413 t); 2019 m. vasario 6 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą (408,5 t); 2019 m. vasario 6 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą (600 t); 2019 m. vasario 14 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą (300 t); 2019 m. vasario 14 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą (200 t); 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR 0007589 dėl 1290 t; 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR 0007638 dėl 551,5 t ir 413 t; 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR 0007630 dėl 408,5 t; 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR 0007662 dėl 600 t; 2019 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR 0007663 dėl 300 t; 2019 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR 0007666 dėl 200 t; pagal mokėjimo nurodymus 850 000 Eur sumai, tai yra: 2019 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1583; 2019 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1581; 2019 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1575; 2019 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1566; 2019 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1550; 2019 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1538; 2019 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymą Nr.1534; 2019 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymą  Nr. 1535; taip pat sandorius, kuriais atsakovė UAB „UHB AGRO“ perleido atsakovei UAB „Agrofertis“ trąšas iš 4 703 t, nurodytų 2019 m. balandžio 8 d. UAB „UHB AGRO“ prašyme dėl antstolio dalyvavimo išvežant UAB „UHB AGRO“ turtą iš BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos, tačiau nenurodytų 2019 m. vasario 18 d. UAB „Agrofertis“ prašyme leisti vykdyti trąšų išvežimą, ir taikyti restituciją – įpareigoti šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios pagal ginčijamus sandorius, tai yra įpareigoti atsakovę UAB „UHB AGRO“ grąžinti atsakovei UAB „Agrofertis“ sumą, gautą už perduotas trąšas, įskaitant, bet neapsiribojant 850 000 Eur sumą, taip pat įpareigoti atsakovę UAB „Agrofertis” grąžinti atsakovei UAB „UHB AGRO” arba atsakovei UAB „Arvi fertis“ (jeigu būtų nustatyta, jog perleistas atsakovės UAB „Arvi fertis“ turtas) perleistą turtą – 3 763 t trąšų bei kitas trąšas, kurios nurodytos 2019 m. balandžio 8 d. UAB „UHB AGRO“ prašyme dėl antstolio dalyvavimo išvežant UAB „UHB AGRO“ turtą iš BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos, tačiau nenurodytos 2019 m. vasario 18 d. UAB „Agrofertis“ prašyme leisti vykdyti trąšų išvežimą. 

4.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. jai išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą dėl skolos bei palūkanų priteisimo iš BUAB „Arvi fertis“ bei UAB „Baltkalis“. Vykdomąjį raštą ieškovė pateikė vykdyti antstoliui Laurynui Lukšiui. Antstolis 2019 sausio 29 d. surašė turto arešto aktą Nr. 0187/19/00044-2, kuriame nurodyta, kad areštuojamas UAB „Arvi fertis“ priklausantis turtinis kompleksas – visos apyvartoje esančios prekių atsargos: akmens anglis, azotinės, kalio, fosforo trąšos, chemikalai, tara, padėklai, maišai, kitos atsargos/prekės/žaliavos, taip pat UAB „Arvi fertis“ ateityje pagaminta produkcija 3 519 329,76 Eur verte. Ieškovės teigimu, antstolis 2019 m. sausio 29 d., 14.00 val. apsilankė UAB „Arvi fertis“ teritorijoje Marijampolėje, Gamyklos g. 1, 5, 7, areštavo visą joje rastą turtą, apjuosdamas jį „STOP“ juosta.

5.       Ieškovė akcentavo, kad jau pabaigus areštuoto turto apžiūrą ir žymėjimą, UAB „Arvi fertis“ vyr. buhalterė E. P. perdavė antstoliui UAB „Arvi fertis“ atsargų apyvartos ataskaitas, 2017 m. birželio 6 d. neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 011/2017/KOM ir 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 021/2018/KOM, sudarytas tarp UAB „Arvi fertis“ ir atsakovės UAB „Agrofertis, 2017 m. gegužės 24 d. neatlygintinę pasaugos sutartį                     Nr. 010/2017/KOM ir 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį           Nr. 020/2018/KOM, sudarytas tarp UAB „Arvi fertis“ ir atsakovės UAB „UHB AGRO“. Ieškovės nuomone, tokių dokumentų pateikimas negalėjo būti laikomas patvirtinimu, kad atsargų apyvartos ataskaitose nurodytas trąšų, žaliavų ir kito turto kiekis faktiškai yra UAB „Arvi fertis“ teritorijoje arba kad turto nuosavybės teisė atitinka tuose dokumentuose deklaruojamą nuosavybės teisę.

6.       Ieškovės tvirtinimu, antstolis, remdamasis suinteresuotų asmenų UAB „Arvi fertis“, UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ paaiškinimais, 2019 m. vasario 5 d. priėmė naują patvarkymą, kuriuo nutarė iš 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu areštuoto viso UAB „Arvi fertis“ teritorijoje buvusio turto atskirti dalį turto kaip ne UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtą. Po atsakovės UAB „Arvi fertis“ turto arešto ši atsakovė toliau gamino trąšas, į jos teritoriją buvo atvežamos žaliavos, iš teritorijos išvežamos trąšos. Ieškovė nurodė, jog atsakovėms UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ pareiškus pretenzijas į UAB „Arvi fertis“ teritorijoje buvusį turtą, antstolis L. Lukšys leido išvežti turtą, kurį atsakovės UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ nurodė pretenzijose, nors atsakovės nepateikė įrodymų, kad pretenzijose nurodytas turtas yra UAB „Arvi fertis“ teritorijoje (neaišku, kuris turtas, kur sudėtas, kaip sufasuotas), taip pat nepateikė įrodymų apie šio turto nuosavybę.

7.       Ieškovė nurodė, kad ieškinį reiškia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 603 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Ieškovės įsitikinimu, turto nuosavybės nustatymas yra reikšmingas, kadangi buvo išvežtas BUAB „Arvi fertis“ turtas, į kurį ieškovė būtų galėjusi nukreipti išieškojimą.

8.       2018 m. sausio 8 d. tarp UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ buvo sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau, pasak ieškovės, pripažinus BUAB „Arvi fertis“ nuosavybės teisę į patikslintame ieškinyje nurodytas trąšas, būtų pagrindas konstatuoti, kad buvo perleistos trąšos, kurios atsakovei UAB „UHB AGRO“ nepriklausė nuosavybės teise.

9.        Atsakovės BUAB „Arvi fertis“, UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

10.       Atsakovė BUAB „Arvi fertis“, be kita ko, tvirtino, kad visas jai priklausantis turtas, įskaitant trąšas ir žaliavas, yra apskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Atsakovės BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius nurodė, kad neturi duomenų, jog BUAB „Arvi fertis“ buhalterinė apskaita būtų vesta netinkamai, apgaulingai, kad dalis turto nebūtų įtraukta į BUAB „Arvi fertis“ buhalterinę apskaitą. Nemokumo administratoriaus teigimu, ieškovė neįrodė deklaratyvių teiginių apie BUAB „Arvi fertis“ buhalterinės apskaitos apgaulingą tvarkymą.

11.       Atsakovė UAB „UHB AGRO“ laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų UAB „UHB AGRO“ įrodymus apie jai nuosavybės teise priklausiusį konkretų turtą, buvusį BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje 2019 m. sausio 29 d. ir vėliau.

12.       Atsakovė UAB „Agrofertis“ nurodė, kad pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą dėl nuosavybės teisės nustatymo neįmanoma identifikuoti, kokiam turtui (kokios rūšies ir kiekiui trąšų, medžiagų, žaliavų) ieškovė prašo nustatyti nuosavybės teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu UAB „BELOR“ ieškinį atmetė, nepriėmė ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo, iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovėms bei trečiajam asmeniui UAB „UHB“, atmetė atsakovių prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

14.       Sprendime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui L. Lukšiui. 2019 m. sausio 29 d. antstolis L. Lukšys surašė turto arešto aktą Nr. 0187/19/00044-2, kuriame nurodyta, kad areštuojamas UAB „Arvi fertis“ priklausantis turtinis kompleksas – visos apyvartoje esančios prekių atsargos: akmens anglis, azotinės, kalio, fosforo trąšos, chemikalai, tara, padėklai, maišai, kitos atsargos/prekės/žaliavos, taip pat ateityje atsakovės UAB „Arvi fertis“ pagaminta produkcija, neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos – 3 519 329,76 Eur; areštuoto turto saugotoja paskirta ieškovė.   2019 m. sausio 29 d. arešto akte taip pat nurodyta, kad: prekių atsargų ir pagamintos produkcijos buvimo vieta yra Marijampolėje, Gamyklų g. 1, 5, 7; areštuojamo turto pavadinimai ir skiriamieji požymiai bus patikslinti atsižvelgiant į UAB „Arvi fertis“ pateiktą informaciją, tai yra buhalterinius duomenis apie UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą – visas apyvartoje esančias prekių atsargas – akmens anglį, azotines, kalio, fosforo trąšas, chemikalus, tarą, padėklus, maišus, kitas atsargas/prekes/žaliavas, esančias Marijampolėje, Gamyklų g. 1, 5, 7; UAB „Arvi fertis“ nepateikus  2019 m. sausio 29 dienai aktualių duomenų, duomenys apie turtinį kompleksą bus tikslinami pasitelkus nepriklausomos inspekcijos atstovą.

15.       Teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Arvi fertis“ vyr. buhalterė E. P. 2019 m. sausio 29 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu perdavė antstoliui L. Lukšiui šiuos dokumentus: 1) „Arvi fertis“ atsargų apyvartos ataskaitą, datos filtras: 2019 m. sausio 29 d.; 2) atsargų apyvartos ataskaitą, datos filtras: 2019 m. sausio 29 d., saugojimo filtras: UAB „Agrofertis“ (saugojimas pagal neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 011/2017/KOM); 3) 2017 m. birželio 6 d. neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 011/2017/KOM, sudarytą tarp UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Agrofertis“; 4) 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį                     Nr. 021/2018/KOM, sudarytą tarp UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Agrofertis“; 5) atsargų apyvartos ataskaitą, datos filtras: 2019 m. sausio 29 d., saugojimo filtras: UAB „UHB AGRO“ (saugojimas pagal neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 010/2017/KOM), 6) 2017 m. gegužės 24 d. neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 010/2017/KOM, sudarytą tarp UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB AGRO“;   7) 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartį Nr. 020/2018/KOM, sudarytą tarp UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB AGRO“ (toliau ir – Gamybos sutartis).

16.       Teismas nurodė, kad antstolis L. Lukšys 2019 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-707 dėl perduoto išieškotojui saugoti areštuoto skolininkės UAB „Arvi fertis“ turto atskyrimo nuo trečiųjų asmenų turto, jo aprašymo ir pažymėjimo. Minėtame patvarkyme nurodyta, kad 2019 m. sausio 29 d. areštuotas, pažymėtas ir perduotas saugoti ieškovei visas UAB „Arvi fertis“ teritorijoje rastas turtas, nes vykdant UAB „Arvi fertis“ teritorijoje rasto turto apžiūrą, pažymėjimą ir perdavimą saugoti ieškovei, UAB „Arvi fertis“ nenurodė, jog jos teritorijoje yra saugomas ir trečiųjų asmenų turtas. Pabaigus areštuoto turto apžiūrą ir žymėjimą, UAB „Arvi fertis“ vyr. buhalterė perdavė antstoliui 2019 m. sausio 29 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akte nurodytus dokumentus, todėl, įvertinęs pateiktus dokumentus, antstolis nutarė 2019 m. vasario 6 d. UAB „Arvi fertis“ teritorijoje atlikti skolininkės UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teise priklausančio turto atskyrimą nuo trečiųjų asmenų turto, šio turto aprašymą ir pažymėjimą.

17.       Iš antstolio Raimundo Stanislausko 2019 m. vasario 7 d. sudaryto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 70/09/7 teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 6 d. UAB „Arvi fertis“ teritorijoje antstolis L. Lukšys, dalyvaujant UAB „Arvi fertis“ direktoriui, sandėlio vedėjui, kitiems UAB „Arvi fertis“ darbuotojams, advokatui E. Rugieniui, trims ieškovės atstovams, surado ir 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 aprašė visą UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtą. Šis turtas buvo identifikuotas, perskaičiuotas, apsuktas „STOP“ juosta bei užklijuotas ženklais „AREŠTUOTA“.

18.       Antstolis L. Lukšys 2019 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto aktų                    Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo Nr. S-19-187-731, kuriuo buvo patikslinti arešto aktai Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047, papildant juos konkrečiu 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 nurodytu turtu. Be to, Antstolis L. Lukšys 2019 m. vasario 8 d. surašė turto arešto aktą (patikslinantį) Nr. 0187/19/00044-2.

19.       Antstolis R. Stanislauskas 2019 m. vasario 5 d. sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/19/4 fiksavo, kaip UAB „Arvi fertis“ sandėlio vedėjas parodė UAB „Arvi fertis“ teritorijoje buvusias UAB „UHB AGRO“ priklausančias žaliavas, trąšas ir kitą produkciją <...>, pagal prekių / atsargų savininkus: UAB „UHB AGRO“ – nurodyta, kad „UHB AGRO“ priklauso 5 089 t trąšų, 2 061,48 t žaliavų ir 7 172,76 vnt/t/l/m3 kito turto, esančio UAB „Arvi fertis“ teritorijoje.

20.       Teismas nustatė, kad antstolis L. Lukšys 2019 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S-19-187-628  leido UAB „UHB AGRO“ disponuoti jai priklausančiomis 5 089 t trąšų, 2 061,48 t žaliavų ir 7 172,76 vnt/t/l/m3 kito turto, esančio UAB „Arvi fertis“ teritorijoje.

21.       Teismo sprendime nurodyta, kad vykdydama antstolio patvarkymus, UAB „UHB AGRO“ iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos išvežė 216 t trąšų.

22.       UAB „UHB AGRO“ 2019 m. balandžio 8 d. pateikė antstoliui L. Lukšiui prašymą dėl antstolio  dalyvavimo išvežant UAB „UHB AGRO“ turtą iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos. Prašyme esančioje lentelėje nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 28 d. UAB „Arvi fertis“ pagal Gamybos sutartį pagamino užsakovei UAB „UHB AGRO“ 5 823 t trąšų. 2019 m. balandžio 11, 13 ir 14 d. atsakovė UAB „UHB AGRO“ informavo ieškovę UAB „BELOR“ apie atsakovei priklausančių trąšų, pagamintų po 2019 m. sausio 29 d., išvežimą iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos.

23.       UAB „BELOR“ pareiškė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-657/2020), prašydama pripažinti UAB „UHB AGRO“ veiksmus, kuriais UAB „UHB AGRO“ nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 15 d. iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos išvežė    1 872 t trąšų, neteisėtais, ir įpareigoti UAB „UHB AGRO“ grąžinti į UAB „Arvi fertis“ teritoriją 1 872 t trąšų. Teismo sprendime nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltoje byloje (byla sustabdyta, iki bus išnagrinėta ši byla) ieškinys pareikštas dėl tų pačių 1 872 t trąšų, kurias ieškovė prašė pripažinti UAB „Arvi fertis“ nuosavybe šioje nagrinėjamoje byloje.

24.       Teismas pažymėjo, kad antstolis L. Lukšys 2019 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. S-19-187-553 leido atsakovei UAB „Agrofertis“ disponuoti 22 t trąšų ir 354 t trąšų, esančių vagonuose          Nr. 60470382, Nr. 63949820, Nr. 62345301, Nr. 61737078, Nr. 61784179, Nr. 61109054, ir transporto priemonėje, valst. Nr. AC7221BT/AC4041XT, o 2019 m. vasario 1 d. patvarkymu   Nr. S-19-187-554 leido UAB „Agrofertis“ disponuoti 4 998 t trąšų pagal antstolio                       R. Stanislausko 2019 sausio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytą turtą ir jo buvimo vietą.

25.       Vertindamas netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų egzistavimą, teismas konstatavo, kad ieškovė turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Arvi fertis“ pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir šio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Tačiau teismas nenustatė, kad ieškovės skolininkė BUAB „Arvi fertis“ turėtų nuosavybės teisę į ieškinyje nurodytą turtą.

26.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) numatytų teisinių pagrindų, pagal kurį BUAB „Arvi fertis“ būtų galėjusi įgyti nuosavybės teisę į ieškinyje įvardytą turtą.

27.       Teismas akcentavo, kad ieškovė turi pareigą įrodymais patvirtinti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su BUAB „Arvi fertis“ dokumentais ir teikti į bylą įrodymus, patvirtinančius ieškovės nurodytas aplinkybes apie turto priklausomybę BUAB „Arvi fertis“ bei paneigiančius atsakovių nurodytas aplinkybes apie jų nuosavybės teisę į ginčo turtą, bet tokių įrodymų nepateikė.

28.       Įvertinęs 2018 m. gruodžio 19 d. gamybos sutarties, sudarytos tarp UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Arvi fertis“ sąlygas, teismas padarė išvadą, kad pagal sutartį atsakovė UAB „Arvi fertis“ teikė atsakovei UAB „UHB AGRO“ trąšų gamybos paslaugas, tai yra iš UAB „UHB AGRO“ pateiktų ir jai nuosavybės teise priklausančių žaliavų pagal užsakymą pagamindavo trąšas, kurios nuosavybės teise priklausydavo UAB „UHB AGRO“. Analogiška minėtai gamybos sutarčiai sutartis – 2018 m. lapkričio 30 d. NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartis Nr. 021/2018/KOM buvo sudaryta tarp UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Agrofertis“.

29.       Iš pateiktų atsargų apyvartų ataskaitų teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. UAB „Arvi fertis“ neturėjo žaliavų, kurių būtų pakakę trąšų gamybai, tačiau UAB „Arvi fertis“ teritorijoje buvo saugomas didelis kiekis atsakovei UAB „UHB AGRO“ priklausančių žaliavų. Teismas  nurodė, kad atsakovėms UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB AGRO“ priklausančios žaliavos nesidubliavo, išskyrus amofosą, tačiau UAB „Arvi fertis“ turimo amofoso kiekis buvo nežymus – 0,289 t, o UAB „UHB AGRO“ priklausančio amofoso kiekis sudarė 83,237 t.

30.       Teismas pažymėjo, kad liudytojai – buvęs UAB „Arvi fertis“ direktorius T. D., UAB „Arvi fertis“ vyr. buhalterė E. P., taip pat UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius    A. Valaitis parodė, kad po 2018 m. gruodžio 19 d. UAB „Arvi fertis“ žaliavų neįsigijo ir gamino trąšas tik pagal Gamybos sutartį ir tik iš UAB „UHB AGRO“ pateiktų žaliavų, kurios netapdavo UAB „Arvi fertis“ nuosavybe.

31.       Iš atsargų apyvartų ataskaitų ir suvestinių teismas nustatė, kad UAB „Arvi fertis“ teritorijoje 2019 m. sausio 29 d. buvo saugoma 3 518,50 t trąšų, 354,56 t žaliavų ir 50 557 vnt/m2/l/kg kito turto, priklausančio atsakovei UAB „Agrofertis“, 5 089 t trąšų, 2 061,48 t žaliavų ir 7 172,76 vnt/m2/l/kg kito turto, priklausančio atsakovei UAB „UHB AGRO“, ir 161,77 t trąšų, 139,48 t žaliavų ir 31 600,77 vnt/m2/l/kg kito turto, priklausančio atsakovei BUAB „Arvi fertis“.

32.       Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Agrofertis“ 2015 m. rugsėjo 21 d. sudarė sutartį Nr. 026/2015/KOM, kuria UAB „Arvi fertis“ įsipareigojo parduoti UAB „Agrofertis“ trąšas. UAB „Arvi fertis“ ir UAB „UHB AGRO“ 2017 m. gegužės 24 d. sudarė neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 010/2017/KOM, o 2017 m. birželio 6 d. UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Agrofertis“ sudarė neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 011/2017/KOM, kuriomis UAB „Arvi fertis“ įsipareigojo savo sandėliuose neatlygintinai saugoti UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ priklausančias trąšas, žaliavas ir kitas prekes. 2018 m. sausio 8 d. UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 008/PAR/2018, kurios pagrindu UAB „UHB AGRO“ parduodavo UAB „Agrofertis“ trąšas, taip pat ir pagamintas pagal Gamybos sutartį, jas perduodama UAB „Arvi fertis“ teritorijoje. Įvertinęs  nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad egzistavo pagrindas UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje saugoti ir apskaityti atsakovių UAB „UHB AGRO“ bei UAB „Agrofertis“ priklausančias žaliavas, trąšas, kitas prekes.

33.       Teismas nurodė, kad 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 aprašytas BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje rastas BUAB „Arvi fertis“ priklausantis turtas nesutampa su BUAB „Arvi fertis“ atsargų apyvartos ataskaitose apskaitomu UAB „Agrofertis“ ir UAB „UHB AGRO“ priklausančiu ir toje pačioje  teritorijoje esančiu turtu, išskyrus prekę Nr. 10170, kuri nurodyta kaip priklausanti ir UAB „Agrofertis“, taip pat išskyrus prekes Nr. 80051 ir Nr. 80077, kurios nurodytos ir kaip priklausančios UAB „UHB AGRO“. Tačiau 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 aprašytas toks prekių Nr. 10170, Nr. 80051 ir Nr. 80077 kiekis, koks nurodytas kaip priklausantis atsakovei BUAB „Arvi fertis“ pagal šios atsakovės atsargų apyvartos ataskaitą, datos filtras: 2019-01-29.

34.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės 2020 m. spalio 5 d. prašyme teismui nurodytos aplinkybės apie nesutapimus atsakovės BUAB „Arvi fertis“ buhalterinėje apskaitoje nepagrindžia fakto, jog buhalterinė apskaita UAB „Arvi fertis“ buvo vedama netinkamai, taip pat, kad nėra pagrindo vadovautis į bylą pateiktais BUAB „Arvi fertis“ buhalterinės apskaitos duomenimis. Teismas sutiko su BUAB „Arvi fertis“ aiškinimu, kad ieškovė tame prašyme lygino skirtingus ir nepalygintinus duomenis, lygino nevienodos apimties ataskaitas, palyginimus darė panaudodama skirtingus duomenų filtrus.

35.       Įvertinęs bylos medžiagą, teismas atmetė ieškovės teiginį, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. trąšos pagal Gamybos sutartį galėjo būti gaminamos iš BUAB „Arvi fertis“ priklausančių žaliavų, įsigytų iki 2018 m. gruodžio 19 d. 

36.       Teismo vertinimu, net jeigu atsakovė UAB „UHB AGRO“ būtų neįrodžiusi 466,32184 t diamofoso, 76,76017 t superfosfato, 261,65974 t natrio chlorido, 820,83961 t amonio sulfato, 70,00020 t amofoso ir 7,00049 t kizerito nuosavybės teisės, o šios žaliavos, 2018 m. gruodžio 19 d. pradėjus trąšų gamybą pagal Gamybos sutartį, būtų buvusios BUAB „Arvi fertis“ nuosavybė, iš į bylą pateiktos „Gamybos analizės“ matyti, kad nurodytos žaliavos sudarė tik dalį pagamintų trąšų sudėtinių dalių, o pagal gamybos sutarties sąlygas pagamintos trąšos buvo UAB „UHB AGRO“ nuosavybė.

37.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė teiginį, jog vagonuose Nr. 62664867, Nr. 61217683,     Nr. 64961105, Nr. 62868062, Nr. 63376982, Nr. 64469331 yra 354 t trąšų, o BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje yra 1 988,50 t trąšų, grindė UAB „Agrofertis“ patikslintame ieškinyje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-12200/2019 pateikta suvestine, kurioje nurodyta, kiek ir kokių trąšų, priklausančių UAB „Agrofertis“, yra UAB „Arvi fertis“ teritorijoje.

38.       Teismas pabrėžė, kad nurodyto patikslinto ieškinio 89 punkte esančioje lentelėje fiksuoti trąšų pavadinimai nesutampa su trąšų pavadinimais BUAB „Arvi fertis“ atsargų apyvartos ataskaitoje, datos filtras: 2018-12-19, ir UAB „Arvi fertis“ atsargų apyvartos ataskaitoje, datos filtras: 2019-01-29, nurodytų kaip priklausančių BUAB „Arvi fertis“, pavadinimais, išskyrus trąšas NPK 11-9-20+Mg+S+B (SOP).

39.       Teismo sprendime nurodoma, kad BUAB „Arvi fertis“ atsargų apyvartos ataskaitoje, datos filtras: 2018-12-19, stulpelyje „Likutis pradžiai“ įrašyta, jog UAB „Arvi fertis“ turėjo 406,50 t trąšų NPK 11-9-20+Mg+S+B (SOP). UAB „Agrofertis“ pagal 2018 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ARVI TGD Nr. 003746 nupirko iš BUAB „Arvi fertis“ 72 t trąšų NPK 11-9-20+Mg+S+B (SOP), pagal 2018 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą ARVI TGD Nr. 003747 nupirko 120 t trąšų NPK 11-9-20+Mg+S+B (SOP), o pagal 2019 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą ARVI TGD Nr. 003766 nupirko 200 t trąšų NPK 11-9-20+Mg+S+B (SOP). Likusios   14,5 t trąšų NPK 11-9-20+Mg+S+B (SOP) apskaitytos BUAB „Arvi fertis“ atsargų apyvartos ataskaitoje, datos filtras: 2019 m. sausio 29 d. Šis trąšų kiekis buvo rastas BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje 2020 m. vasario 6 d.

40.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas ieškinio reikalavimus dėl BUAB „Arvi fertis“ nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimo atmetė kaip neįrodytus.

41.       Atmetęs ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl turto nuosavybės teisės nustatymo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė UAB „UHB AGRO“ pardavė atsakovei UAB „Agrofertis“ ne savo, o atsakovei BUAB „Arvi fertis“ nuosavybės teise priklausiusias prekes. Ieškovės teiginį, kad jos nurodytose PVM sąskaitose faktūrose įvardytos trąšos buvo areštuotas, teismas laikė nepagrįstu. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovės  reikalavimą pripažinti negaliojančiais prekių pirkimo–pardavimo sandorius pagal ieškovės nurodytas PVM sąskaitas faktūras.

42.       Teismas atmetė ir ieškovės reikalavimus nustatyti atsakovės BUAB „Arvi fertis“ turimų reikalavimo teisių į atsakoves UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“, buvusių 2019 m. rugpjūčio 16 d., dydį bei priteisti atsakovės BUAB „Arvi fertis“ naudai kitų atsakovių skolą.

43.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiomis pasaugos sutartis ir 2019 m. sausio 16 d. papildomą susitarimą, teismas pabrėžė, kad pasaugos sutartys buvo sudarytos dar iki UAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl joms netaikytini Įmonių  restruktūrizavimo įstatyme nustatyti ribojimai, susiję su sutarčių atlygintinumu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pasaugos sutartys nėra visiškai neatlygintinės – jei prekės nepasiimamos pasibaigus sutartyse nustatytam neatlygintino prekių saugojimo terminui, už kiekvieną tolesnę prekių saugojimo dieną mokama po 0,2 Eur/1 t.

44.       Vertindamas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygas, teismas nenustatė, kad ieškovės ginčijamu 2019 m. sausio 16 d. papildomu susitarimu buvo pažeistos ieškovės teisės, tai yra teismas nenustatė būtinosios actio Pauliana sąlygos.

45.       Ieškovė baigiamųjų kalbų metu pareiškė, kad atsisako patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 2019 m. sausio 16 d. papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu dalies, kuria prašoma taikyti Gamybos sutartyje nurodytą kainą, palikdama tokį reikalavimą: pripažinti negaliojančiu UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Arvi fertis“ 2019 m. sausio 16 d. papildomą susitarimą ir, nustatant reikalavimo dydį, taikyti rinkos kainą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje pareikšti apie ieškinio atsisakymą, tačiau nurodytą ieškovės pareiškimą teismas vertino ne kaip ieškinio dalies atsisakymą, bet kaip ieškinio dalyko keitimą, todėl nepriėmė ieškovės pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo.

46.       Teismas atmetė atsakovių prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

47.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kurią atmestas ieškinys, nepriimtas dalies ieškinio atsisakymas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) jeigu nebūtų patenkintas pirmasis apeliantės prašymas – patenkinti ieškovės prašymus išreikalauti įrodymus, šaukti liudytojus bei skirti ekspertizę, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kurią atmestas ieškinys, nepriimtas dalies ieškinio atsisakymas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – priimti UAB „BELOR“ 2020 m. gruodžio 8 d. pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, patenkinti ieškinį ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal 2020 m. gruodžio 4 d. prašymą; 3) jeigu teismo sprendimas atmesti ieškinį ir nepriimti pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo būtų paliktas nepakeistas – pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, sumažinant atsakovių naudai priteistas sumas pagal apeliacinio skundo argumentus; 4) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą; 5) priimti naujus su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus; 6) bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

48.       Apeliacinis skundas motyvuojamas tokiais pagrindiniais argumentais:

48.1.                      Pažeista teisė į teisingą teismą, nes neužtikrintas principo, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas bei nešališkas teismas, laikymasis, teismo procesas nebuvo organizuotas taip, jog šalių teisinė kova būtų lygiavertė, kadangi nesiimta visų priemonių bylos esmei atskleisti.

48.2.                      Bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, nes bylą išnagrinėjusios teisėjos sutuoktinis advokatas kitoje byloje atstovavo su atsakove BUAB „Arvi fertis“ susijusią įmonę, priklausančią tai pačiai įmonių grupei.

48.3.                      Nebuvo atskleista bylos esmė, kadangi teismas neišreikalavo reikšmingų įrodymų, atmetė prašymą skirti ekspertizę.

48.4.                      Teismas neįvykdė pareigų įrodinėjimo procese, nesirūpino tinkamu bylos išnagrinėjimu bei esminių bylos aplinkybių nustatymu.

48.5.                      Teismas turėjo pareigą aiškintis, ar jis vadovaujasi ne suklastotais įrodymais, tačiau teismas šios pareigos neįvykdė, kas galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą.

48.6.                      Byloje turėjo būti skirta ekspertizė, kad būtų išsiaiškinta ginčo turto kilmė, jo pagaminimo aplinkybės.

48.7.                      Teismas rėmėsi netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu, savo išvadas grindė tik išvestiniais įrodymais, nepatikrinęs jų atitikties pirminiams įrodymams ir tokių įrodymų nesurinkęs į bylą, o tai sąlygojo teismo sprendimo nepagrįstumą.

48.8.                      Nesant byloje daugumos pirminių apskaitos dokumentų, nepaskyrus ekspertizės, ieškovės UAB „BELOR“ iškelta abejonė, kad atsakovės BUAB „Arvi fertis“ buhalterinės apskaitos netinkamas vedimas sudaro pagrindą nesivadovauti į bylą pateiktais šios bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai vertinta.

48.9.                      Žaliavų nuosavybės teisei nustatyti reikia turėti žaliavų įsigijimą bei atsiskaitymą už jas patvirtinančius dokumentus bei žaliavų įvežimą ir (ar) perdavimą į BUAB „Arvi fertis“ teritoriją patvirtinančius dokumentus (sutartis, užsakymus, sąskaitas, važtaraščius, CMR, SMGS, AB „Lietuvos geležinkeliai“ žiniaraščius, perdavimo aktus, mokėjimus patvirtinančius ir kt. dokumentus), o byloje esantys dokumentai yra nepakankami žaliavų nuosavybės teisei nustatyti.

48.10.                      Į bylą pateikti trąšų fasavimo aktai ir sufasuotų prekių perdavimo saugojimui aktai neapima viso laikotarpio nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., (yra tik dalis į šį laikotarpį patenkančių dokumentų).

48.11.                      Atsakovų į bylą pateikti įrodymai yra neišsamūs, fragmentiški, atrinkti selektyviai, šioje civilinėje byloje yra būtina kompleksinė įrodymų analizė, gaunant ir įvertinant veiklos informaciją iš institucijų, kurioms, vykdydamos ūkinę veiklą, įmonės tokią informaciją turi pateikti, o institucijos – ją kaupti.

48.12.                      Teismas sprendime neteisingai įvertino 2019 m. vasario 6 d. antstolio L. Lukšio atliktą areštuoto turto atskyrimą nuo trečiųjų asmenų turto, įformintą antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. S-19-187-731 „Dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 2019006047 papildymo“, neatkreipęs dėmesio, kad toks turto atskyrimas buvo ginčijamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-2309-301/2019, kurioje priimta 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi antstoliui L. Lukšiui buvo išaiškinta patikslinti areštuoto turto duomenis.

48.13.                      Dėl neatskleistos bylos esmės teismas negalėjo atsakyti į klausimą, kokie BUAB „Arvi fertis“ priklausiusių žaliavų dydžiai buvo naudojami gamybos cikluose.

48.14.                      Šioje byloje esantys per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. vasario 25 d.,  taip pat 2019 m. kovo 29 d. UAB „Agrofertis“ ir UAB „Arvi fertis“ sudaryti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, 2020 m. rugpjūčio 13 d. UAB „UHB AGRO“ ir BUAB „Arvi fertis“ aktas „Dėl skolų suderinimo“ nėra sandoriai, kaip jie suprantami pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo juos ginčyti remiantis sandorių negaliojimo pagrindais.

48.15.                      Nepateikus visapusiškų pirminių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti tikrąjį atsakovės BUAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisių kitoms atsakovėms dydį ir būtų pagrindas priteisti šį dydį atitinkančias skolas, turėjo būti konstatuotos atsakovėms nepalankiausios aplinkybės pagal contra spoliatorem (liet. prieš pažeidėją) prezumpcijos taisyklę.

48.16.                      Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nepriėmė pareiškimo dėl ieškinio dalies atsisakymo.

48.17.                       Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinis procesas išsitęsė ir didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų buvo patirtos dėl to, jog atsakovės nesąžiningai vykdė procesines pareigas, tai yra nagrinėjimo teisme metu į civilinę bylą buvo dozuotai teikiami nauji įrodymai, kuriuos atsakovės privalėjo pateikti dar pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje.

48.18.                      Teismo neįvertino, kad atsakovei BUAB „Arvi fertis“ teisines paslaugas teikė ir advokato padėjėja, todėl šiai atsakovei buvo nustatyta per didelė priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma.

48.19.                      Visi byloje dalyvaujantys asmenys yra PVM mokėtojai, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos neįskaičius PVM.

49.       Atsakovė UAB „UHB AGRO“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priteisti iš ieškovės žyminį mokestį už apeliacinį skundą, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50.       UAB „UHB AGRO“ atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais atsikirtimais:

50.1.                       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė du kartus pateikė pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo, tačiau tokie pareiškimai atmesti pirmosios instancijos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartimis.

50.2.                      Atsakovės BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje ieškovei UAB „BELOR“ buvo leista atlikti BUAB „Arvi fertis“ dokumentų patikrinimą, tačiau ieškovė, turėjusi sąlygas susipažinti su visais BUAB „Arvi fertis“ dokumentais, iki šiol nerado įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teisių pažeidimo faktą.

50.3.                      Netinkamas ieškovės reikalavimų suformulavimas ribojo atsakovės UAB „UHB AGRO“ gynybos galimybes ir apsunkino visą įrodinėjimo procesą.

50.4.                      Ieškovei UAB „BELOR“ turint prieigas ir disponuojant informacija, kurios reikalaujama iš atsakovės UAB „UHB AGRO“, ieškovė elgėsi nesąžiningai, vilkino bylos nagrinėjimą, šalys buvo įveltos į betikslį ir begalinį bylinėjimąsi, didinamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias ir turės atlyginti pati ieškovė UAB „BELOR“.

50.5.                      Įmonės finansinių dokumentų, sąskaitų, mokėjimų, važtaraščių ar kitų pirminių dokumentų vertinimas nereikalauja jokių specialiųjų žinių, ieškovės ekspertui suformuluoti klausimai nėra tinkami, nekonkretūs, sąlyginiai, nėra aišku, ko būtent klausiama ir ką ekspertas turėtų tirti.

50.6.                      Bylos nagrinėjimo metu visiškai įrodyta, kad UAB „UHB AGRO“ turi nuosavybės teisę į konkretų BUAB „Arvi fertis“ teritorijoje 2019 m. sausio 29 d. ir vėliau buvusį turtą.

50.7.                      BUAB „Arvi fertis“ finansiniai dokumentai patvirtina, kad BUAB „Arvi fertis“ turėtos žaliavos ir trąšos buvo menkavertės, lyginant su tretiesiems asmenims priklausančiomis žaliavomis ir trąšomis.

50.8.                      Ieškovė nuolatos keitė tariamai pirminiais dokumentais nepagrįstą žaliavų masę ir kiekį.

50.9.                      Byloje nėra suklastotų įrodymų, dėl jokio iš įrodymų klastojimo nevyksta ikiteisminis tyrimas, nėra pripažintas klastojimo faktas, todėl teismas turi remtis visais įrodymais.

50.10.                      Atsakovių turto atskirumas konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

50.11.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Arvi fertis“ 2019 m rugpjūčio 16 d. buvusi reikalavimo teisė į UAB „UHB AGRO“ visiškai apmokėta 2019 m. rugsėjo 18 d., todėl šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

50.12.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Arvi fertis“ 2019 m. sausio 16 d. susitarimu nebuvo sumažinta trąšų gamybos kaina, todėl šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

50.13.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „UHB AGRO“ turto pasaugos paslaugų kaina buvo įskaičiuota į gamybos sutarties kainą.

50.14.                      Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei UAB „UHB AGRO“ priteistas pagrįstai, o visos UAB „UHB AGRO“ išlaidos yra sąlygotos piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pateikto akivaizdžiai nepagrįsto UAB „BELOR“ ieškinio.

51.       Atsakovė BUAB „Arvi fertis“ atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti bei atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

52.       BUAB „Arvi fertis“ atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais motyvais:

52.1.                      Ieškovės argumentai dėl teismo šališkumo nesudaro pagrindo naikinti sprendimą remiantis absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, o ieškovės teiginiai dėl teisėjos šališkumo du kartus atmesti teismo.

52.2.                      Priešingai nei nurodo ieškovė UAB „BELOR“, pareiga įrodinėti reikšmės byloje turinčias aplinkybes yra šalių, o ne teismo pareiga.

52.3.                      Ieškovė UAB „BELOR“ turėjo prieigą prie visų atsakovės BUAB „Arvi fertis“ dokumentų, todėl turėjo teisę ir pareigą pateikti šioje civilinėje byloje reikšmingus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodomas aplinkybes.

52.4.                      Tiek BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje esančių trąšų, tiek ir ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų išvežtų iš teritorijos trąšų nuosavybė yra aiški, kadangi visas BUAB „Arvi fertis“ priklausantis turtas, įskaitant trąšas ir žaliavas, yra nurodytas BUAB „Arvi fertis“ buhalterinėje apskaitoje.

52.5.                      UAB „BELOR“ nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti byloje atsakovių pateiktais dokumentais.

52.6.                      Pagal UAB „BELOR“ patikslintame ieškinyje nurodytus turto duomenis – trąšų ir žaliavų buvimo vietą (BUAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorija ir vagonai), taip pat pagal nurodytą žaliavų ir trąšų kiekį tonomis, šiuo metu negalima identifikuoti ginčo turto, todėl tokio ieškinio nagrinėjimas yra neįmanomas, ieškinio tenkinimas bylos šalims nesukeltų teisinių pasekmių.

52.7.                      Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, kad UAB „BELOR“ neįrodė įstatyme nustatytų actio Pauliana sąlygų.

52.8.                      Trąšų sandėliavimo (pasaugos) išlaidos yra įskaičiuotos į galutinę trąšų gamybos sutarties kainą.

52.9.                       Teismas pagrįstai atsisakė priimti UAB „BELOR“ pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuris buvo pateiktas jau baigus bylą nagrinėti iš esmės.

52.10.                      Teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas atlygino su įskaičiuota PVM suma.

53.       Atsakovė UAB „Agrofertis“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

54.       UAB „Agrofertis“ atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais motyvais:

54.1.                      Ieškovės prašymai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo buvo atmesti du kartus, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų argumentų dėl teismo šališkumo.

54.2.                      Ieškovė sąmoningai ignoruoja byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai nurodo, jog esą reikia visų dokumentų nuo 2017 m. rugsėjo 30 d., nors ginčą inicijavo tik dėl 2019 m. sausio 29 d. buvusio turto, kurį aprašė antstolis.

54.3.                      Ieškovė nepagrįstai nurodė, jog teismas turėjo pareigą taikyti contra spoliatorem prezumpcijos taisyklę.

54.4.                      Nors ieškovė išsakė argumentus, susijusius su įrodymų klastojimu, tačiau nepateikė CPK 184 straipsnyje reglamentuojamo pareiškimo apie įrodymų suklastojimą.

54.5.                      Ieškovė nepagrįstai prašo skirti ekspertizę – pati ieškovė nepateikė visų duomenų, dėl kurių reiktų ekspertinio vertinimo, be to, ieškovės išvardytų dokumentų įvertinimui nereikia specialių žinių.

54.6.                      Teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas įrodymų viseto byloje įvertinimu.

54.7.                      Teismas teisingai suskaičiavo ir priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

55.       Trečiasis asmuo UAB „UHB“ atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

56.       UAB „UHB“ atsiliepimas paremtas tokiais argumentais:

56.1.                      UAB „UHB“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, būtinos bei susijusios su nagrinėjama byla, o skundžiamu sprendimu buvo priteista mažesnė suma nei UAB „UHB“ faktiškai sumokėta.

56.2.                      UAB „UHB“ bylinėjimosi išlaidos didėjo dėl nesąžiningų UAB „BELOR“ veiksmų vilkinant šios bylos nagrinėjimą, teikiant procesinius dokumentus prieš pat teismo posėdžius, kurie dėl to buvo atidedami, prieš pat posėdį reiškiant žinomai nepagrįstus nušalinimus bylą nagrinėjusiam teismui ir pan.

56.3.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimu neįskaičiuojant PVM, prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai.

57.       2021 m. rugpjūčio 24 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės BUAB „Arvi fertis“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų.

58.       2021 m. lapkričio 30 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovės UAB „Agrofertis“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų ir pranešimas dėl adreso pasikeitimo.

59.       2021 m. gruodžio 1 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės UAB „BELOR“ prašymas dėl duomenų pateikimo ir teikiamų įrodymų pripažinimo neviešais bylos duomenimis.

60.       2021 m. gruodžio 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktas atsakovės UAB „UHB AGRO“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų ir pašymas dėl naujų įrodymų priėmimo, taip pat ieškovės UAB „BELOR“ prašymas priimti teikiamus įrodymus ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų.

61.       2021 m. gruodžio 21 d. ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius teisinių paslaugų apmokėjimą.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

62.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl teismo proceso formos

63.       Apeliaciniame skunde pareikštas prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

64.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

65.       Ieškovė (apeliantė) prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, akcentavo tai, kad ji teikia prašymus išreikalauti įrodymus, šaukti liudytojus, skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie ieškovės (apeliantės) prašymai yra sąlyginio pobūdžio, nes reiškiami esant tam atvejui, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nėra pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

66.       Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nenustatė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės (apeliantės) prašymai dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, liudytojų šaukimo bei ekspertizės skyrimo buvo išspręsti pirmosios instancijos teismo, o apeliaciniame skunde ieškovė išdėstė argumentus, kuriais nesutinkama su tokių prašymų atmetimu. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose yra išreiškę aiškias pozicijas dėl sutikimo ar nesutikimo su apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, prieinama prie išvados, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK numatytą išimtį dėl žodinės apeliacinio proceso formos būtinumo.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

67.       Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas argumentais, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Pasak apeliantės, bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, todėl liko neužtikrinta teisė į teisingą teismą. Ieškovės (apeliantės) įsitikinimu, abejones dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo kelia aplinkybė, kad teisėjos sutuoktinis yra advokatas, kuris buvo atstovavęs juridinius asmenis, susijusius su atsakove BUAB „Arvi fertis“ (juridinius asmenis, priklausančius tai pačiai įmonių grupei).

68.       Asmens teisė į nešališką teismą įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 109 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. CPK 21 straipsnyje nurodyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kada byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

69.       Europos Žmogaus Teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog teismo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar šališkumo nebuvimą, kas gali būti nustatoma pagal subjektyviuosius kriterijus – vertinant konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį nagrinėjamoje byloje, ir objektyviuosius kriterijus – vertinant, ar apskritai teismas, jo sudarymas užtikrino pakankamas garantijas, kad būtų galima atmesti bet kokias teisėtas abejones jo nešališkumu (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją Nr. 29369/10, 73 p. ir jame nurodytą praktiką). Be to, EŽTT jurisprudencijoje yra pabrėžta, jog asmeninis teisėjo nešališkumas privalo būti preziumuojamas, kol nepateikiami tam prieštaraujantys įrodymai (pvz., EŽŽT 1989 m. gegužės 24 sprendimo byloje Hauschildt prieš Daniją 47 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) abejones dėl bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo kelia, nurodydama faktinę aplinkybę, kad teisėjos sutuoktinis kitoje civilinėje byloje kaip advokatas atstovavo juridinį asmenį, susijusį su viena iš šios bylos atsakovių.  

70.       EŽTT praktikoje taip pat išaiškinta, kad sprendžiant dėl to, ar nagrinėjant konkrečią bylą yra pagrindo abejoti dėl ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumo, suinteresuoto asmens pozicija yra svarbi, tačiau ne lemiama, o kiekvienu konkrečiu atveju reikia nuspręsti, ar aptariamas ryšys (teisėjo ir bylos šalies profesiniai, finansiniai ar asmeniniai ryšiai) yra tokio pobūdžio ir laipsnio, jog rodytų teismą nesant nešališku (žr., pvz., EŽTT 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo byloje Beg S.P.A. prieš Italiją 130-131 punktus ir juose nurodytą praktiką). Aptariamu atveju ieškovės (apeliantės) deklaruojamas ryšys tarp bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos ir atsakovės BUAB „Arvi fertis“ ar su ja susijusių asmenų interesų pagal subjektyvųjį vertinimo kriterijų laikytinas ne tik pernelyg nutolusiu, bet apskritai neapčiuopiamu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde įvardytos teisėjos galimos sąsajos su byloje dalyvaujančiais asmenimis ar kažkuriuo iš jų nėra tiesioginio pobūdžio – nurodomas ne teisėjos, bet jos sutuoktinio profesinės veiklos (teisinio atstovavimo) ryšys, kuris net ir sutuoktinį siejo ne su atsakove šioje byloje BUAB „Arvi fertis“, bet su kitu juridiniu asmeniu, buvusiu bendroje įmonių grupėje su šia atsakove. Taip pat reikšminga yra aplinkybė, kad atsakovė BUAB „Arvi fertis“, su kuria, ieškovės (apeliantės) nuomone, pirmosios instancijos teismo teisėja gali turėti ryšį, bylos nagrinėjimo metu turėjo bankrutavusios įmonės teisinį statusą, tai yra įmonė, kuriai vykdoma teisminė bankroto procedūra ir kurios administravimo procesui vykdyti paskirtas nemokumo administratorius, kontroliuojamas bankroto bylą nagrinėjančio teismo. Nurodyta aplinkybė reiškia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė BUAB „Arvi fertis“ laikytina nebeturėjusi susietumo su kitomis ieškovės įvardytos verslo grupės įmonėmis. 

71.       Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodytos tokios subjektyvios aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo teisėjos elgesiu, išreikšta pozicija, nuostatomis ar pan., galinčios sudaryti pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės (apeliantės) nurodytas pirmosios instancijos teismo teisėjos sutuoktinio buvęs profesinės veiklos pobūdžio (teisinio atstovavimo) ryšys su  juridiniu asmeniu, anksčiau priklausiusiu vienai įmonių grupei kaip ir atsakovė BUAB „Arvi fertis“, nesudaro objektyvaus pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumo apraiškų buvimą. Nepaneigus pirmosios instancijos teismo nešališkumo prezumpcijos, negalima teigti, jog apskųstą sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas.

72.       Kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Dėl ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo

73.       Pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu ieškovė pareiškė, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovių UAB „UHB AGRO“ ir BUAB „Arvi fertis“ 2019 m. sausio 16 d. papildomą susitarimą ir, nustatant reikalavimo dydį, taikyti UAB „UHB AGRO“ ir BUAB „Arvi fertis“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytoje NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartyje nurodytą kainą, nebent pastaroji būtų mažesnė už nustatytą rinkos kainą. Ieškovė konkretizavo, jog atsisako minėto reikalavimo dalies, kuri buvo siejama su prašymu taikyti kainą, nustatytą Gamybos sutartyje iki 2019 m. sausio 16 d. papildomo susitarimo sudarymo, ir prašo taikyti tik rinkos kainą.

74.       Apskųstame sprendime teismas nurodė, kad ieškinio galima atsisakyti bet kurioje bylos proceso stadijoje, taip pat ir baigiamųjų kalbų metu. Visgi šiuo atveju ieškovės (apeliantės) pareiškimą pirmosios instancijos teismas vertino ne kaip ieškinio reikalavimo dalies atsisakymą, bet kaip ieškinio dalies dalyko pakeitimą, todėl atsisakė priimti ieškovės ieškinio dalies atsisakymo pareiškimą. Apeliaciniu skunde nesutinkama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, akcentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė ieškinio dalies atsisakymo.

75.       Ieškinio atsisakymas yra viena iš civilinį procesą inicijuojančio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Šios proceso teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (ieškovo) iniciatyva. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tačiau ieškinio ar jo dalies atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio    2 dalį teismas nepriima ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nepriimdamas ieškinio atsisakymo teismas privalo pateikti tokio procesinio veiksmo motyvus (CPK 140 straipsnio 5 dalis).

76.       Ieškovė (apeliantė) teigia, kad atsisakė ieškinio reikalavimo dalies, kuria buvo prašoma nustatyti ir taikyti galimus alternatyvius trąšų gamybos kainos variantus. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad toks vieno iš ieškinio alternatyvių reikalavimų dalies atsisakymas negali būti vertinamas kaip ieškinio atsisakymas CPK 140 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Net ir ieškovei (apeliantei) pareiškus tokio pobūdžio ieškinio reikalavimo atsisakymą, atsižvelgus į civilinio proceso tikslus bei teismui įstatymo keliamus imperatyvius reikalavimus, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą ir nustačius pagrindą panaikinti ginčijamą 2019 m. sausio 16 d. papildomą susitarimą, ieškovės prašoma taikyti gamybos rinkos kaina turėtų būti nustatoma įvertinus visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ir aplinkybes dėl nustatytos gamybos kainos anksčiau sudarytoje Gamybos sutartyje. Tai reiškia, kad aptariamu atveju ieškovės (apeliantės) pareikštas nežymios ieškinio reikalavimo dalies atsisakymas, esant prielaidoms tenkinti tokį reikalavimą, nesumažintų nagrinėjamos bylos apimties, todėl tokio atsisakymo priėmimas nesudarytų pagrindo nutraukti bylos dalį pagal CPK 293 straipsnio 4 dalį.

77.       Įvertinus tai, kad ieškovės (apeliantės) pareiškimas negali sukelti CPK numatytų ieškinio atsisakymo procesinių padarinių (bylos ar jos dalies nutraukimo), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės (apeliantės) pareiškimą, įvardytą kaip ieškinio dalies atsisakymas. Aptartas ieškovės (apeliantės) pareiškimas, išreikštas baigiamųjų kalbų teisme metu, nelaikytinas ieškinio dalies atsisakymu.

Dėl teismo pareigos šalims prašant surinkti įrodymus byloje

78.       Apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad byloje nebuvo nustatyti reikšmingi faktai, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvykdė savo pareigų surenkant įrodymus, pažeidė proceso dalyvių bendradarbiavimo principą.

79.       CPK 12 straipsnyje įtvirtinta norma, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Aptartas reguliavimas suponuoja nuostatą, kad pagrindinis vaidmuo renkant bei teikiant įrodymus tenka bylos šalims, suinteresuotoms tų faktinių aplinkybių nustatymu.

80.       Vienas esminių rungimosi ir inkvizicinio teismo procesų rūšių skirtumas yra tas, kad skirtingai nei inkviziciniame procese, veikiant rungimosi principui teismas negali ir neturi būti aktyvus. Įprastu atveju teismas civiliniame procese įrodymų nerenka. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio   28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017 29 punktas ir jame nurodyta praktika). Apskųstu teismo sprendimu išnagrinėta byla priskirtina prie dispozityviųjų bylų.

81.       Teismo funkciją ir pareigas įrodinėjimo procese apibrėžia kasacinio teismo išaiškinimas – tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021 41 punktas ir jame nurodyta praktika).

82.       CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dizpozityvumo principas sudaro prielaidą bylos šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims laisvai pasirinkti CPK numatytas įrodinėjimo priemones, siekiant pagrįsti savo teiginius bei nurodytas aplinkybes. CPK 199 straipsnyje yra numatyta galimybė bylos šaliai, nedisponuojančiai ir negalinčiai gauti bylos aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų, teikti prašymą teismui dėl tokių įrodymų išreikalavimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 55 punktas ir jame nurodyta praktika). Tai reiškia, kad bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, teismas gali padėti jiems surinkti įrodinėjamas aplinkybes pagrindžiančius duomenis, tačiau toks teismo ir šalių bendradarbiavimas negali tapti teismo pareiga būti aktyviu ir surinkti visus su byla susijusius įrodymus už byloje dalyvaujančius asmenis.

83.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo visų ieškovės (apeliantės) prašytų įrodymų dar pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, todėl civilinė byla netinkamai parengta teisminiam nagrinėjimui ir nebuvo tinkamai nagrinėjama. Be to, ieškovė (apeliantė) nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji turėjo galimybę surinkti ir pateikti teismui visus bylai aktualius įrodymus, kadangi galimybę susipažinti su BUAB „Arvi fertis“ apskaitos dokumentais jai suteikė Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2354-340/2020. Ieškovės (apeliantės) teigimu, pagal minėtą teismo nutartį ji negavo visų aktualių duomenų, kadangi kilo ginčas su BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriumi dėl gamybos aktų bei darbuotojų darbo sutarčių pateikimo. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus ji, be kita ko, prašė pateikti: 1) duomenis apie sandėlio likučius kiekvienai dienai nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d., šiuo laikotarpiu surašytus buhalterinės apskaitos dokumentus; 2) žaliavų įvežimą ir (ar) perdavimą į UAB „Arvi fertis“ teritoriją Marijampolėje, Gamyklų g. 1, 5, 7 per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. patvirtinančius dokumentus; 3) žaliavų įsigijimą  ir atsiskaitymą už jas patvirtinančius dokumentus; 4) NPK trąšų receptūras; 5) gamybos, fasavimo, sandėliavimo, kitus žaliavų ar trąšų konversiją ar apyvartą gamykloje patvirtinančius aktus; 6) komercijos sutartis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d.; 7) pagamintos produkcijos, žaliavų pardavimo, kitokio tiekimo ir išvežimo ar perdavimo dokumentus; 8) UAB  „Arvi fertis“ ir UAB „UHB AGRO“ bei UAB „Agrofertis“ tarpusavio mokėjimų apyvartų bei turimų įsiskolinimų dydį pagrindžiančius dokumentus; 9) buhalterinės apskaitos programos naujai paruoštą atsarginę duomenų kopiją, buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius su likučiais pamėnesiui. Ieškovės (apeliantės) nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo nurodytų rašytinių duomenų.

84.       Kaip šioje nutartyje jau minėta, teismas bylos šalims gali padėti surinkti rašytinius įrodymus tais atvejais, kai tokį prašymą teikianti šalis neturi galimybės gauti jos įrodinėjamoms aplinkybėms aktualių rašytinių įrodymų. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovės BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje Nr. B2-2354-340/2020 (šiuo metu bylos Nr. B2-594-340/2022) leido ieškovei UAB „BELOR“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka savo lėšomis atlikti BUAB „Arvi fertis“ dokumentų patikrinimą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovės BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje UAB „BELOR“ pareiškė prašymą įpareigoti BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorių, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį, leisti UAB „BELOR“ pasidaryti UAB „Arvi fertis“ buhalterinės apskaitos programos NAVISION duomenų bazės iš NAVISION programinės įrangos (už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 4 d.) kopiją (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi nurodytą UAB „BELOR“ prašymą atmetė, konstatavęs, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriams įstatymu suteikta teisė atlikti įmonės dokumentų patikrinimą, susipažinti su  jais bei gauti jų kopijas, tačiau tai nereiškia, kad tai gali būti atliekama bet kokiu kreditoriaus pageidaujamu būdu, o UAB „BELOR“ prašymo patenkinimas ne tik suteiktų teisę susipažinti su duomenų bazėje esančiais dokumentais, bet ir suteiktų galimybę kontroliuoti visą buhalterinę programą. Kitų prašymų dėl galbūt netinkamo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties vykdymo ieškovė UAB „BELOR“ atsakovės BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje nepareiškė.

85.       Nustatyta aplinkybė, kad ieškovei (apeliantei) UAB „BELOR“ kitoje civilinėje byloje buvo suteikta teisė susipažinti su BUAB „Arvi fertis“ veiklos dokumentais, yra ypač svarbi nustatant CPK 199 straipsnyje numatytos galimybės teismui išreikalauti rašytinius įrodymus bei šalių rungimosi ir diskrecijos principų pusiausvyrą. Tai, kad ieškovė (apeliantė) turėjo prieigą pati surinkti jos reikalavimų patvirtinimui aktualius duomenis, susiaurina (riboja) teismo teisę tenkinti prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, tai yra toks prašymas teismo gali būti patenkintas tik prašančiai šaliai pagrindus, jog ji negalėjo gauti konkrečių, realiai egzistuojančių rašytinių duomenų, galinčių būti rašytiniais įrodymais civiliniame procese. Be to, šios nutarties 83 punkte nustatyta, kad ieškovės (apeliantės) prašymas dėl duomenų išreikalavimo yra plačios apimties. Tarp kitko, apeliaciniame skunde pažymėta, kad visų šioje byloje vertintinų (tame tarpe ir išreikalautinų) įrodymų kilmė – atsakovių saugomi duomenys, kadangi visi byloje nustatytinoms aplinkybėms aktualūs duomenys yra atsiradę iš atsakovių ūkinės veiklos, kurioje ieškovė (apeliantė) nedalyvavo. Vadinasi, inicijuodama bylą ieškovė (apeliantė) nedisponavo didele dalimi duomenų, kuriais galbūt grįstų ieškinio reikalavimus, todėl jau ieškinio pareiškimo stadijoje ieškovė galėjo atsižvelgti ir įvertinti riziką dėl negalėjimo pagrįsti (įrodyti) jos nurodytus bylai reikšmingus faktus bei aplinkybes.

86.       Įvertindama tai, jog civilinio proceso tvarka dispozityviąją bylą nagrinėjantis teismas nėra tyrimo institucija, privalomai renkanti duomenis, pagrindžiančius byloje nustatytinas aplinkybes, o teismo esminė funkcija ir pareiga civiliniame procese yra išnagrinėti šalių ginčą pagal jų į bylą pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės (apeliantės) prašymų dėl įrodymų išreikalavimo.

Dėl ekspertizės (ne)skyrimo

87.       Ieškovė (apeliantė) taip pat teigia, kad byloje turėjo būti paskirta ekspertizė, kurios metu būtų išsiaiškinta ginčo turto kilmė, jo pagaminimo aplinkybės. Savo poziciją dėl ekspertizės paskyrimo ieškovė (apeliantė) grindžia tuo, kad vykdomojoje byloje antstolio patvarkymu buvo paskirta ekspertizė, nors prasidėjus BUAB „Arvi fertis“ bankroto bylos procesui antstolio patvarkymas liko neįgyvendintas. Ieškovės (apeliantės) teigimu, pirmosios instancijos teismas nutarties neskirti  byloje ekspertizės neargumentavo.

88.       2020 m. spalio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės UAB „BELOR“ prašymą paskirti ekspertizę dėl turto nuosavybės nustatymo. Pateiktame prašyme ieškovė (apeliantė) formulavo klausimus, pagal kuriuos prašė nustatyti konkretų žaliavų bei produkcijos kiekį pagal duomenis buhalterinės apskaitos dokumentuose (įskaitant pirminius dokumentus), nustatyti, kiek duomenys apie turto arešto metu faktiškai buvusį turtą sutampa su trečiųjų asmenų apskaitos duomenimi, taip pat nustatyti, ar BUAB „Arvi fertis“ apskaitoje nurodytas trečiųjų asmenų turtas yra pagamintas iš žaliavų, pagal dokumentus priklausiusių tretiesiems asmenims. Įvertinęs ieškovės (apeliantės) suformuluotus klausimus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tokiu prašymu siekiama ne pagrįsti ieškinio reikalavimus ar paneigti atsakovių pateiktus duomenis, bet atlikti atsakovių veiklos, susijusios su trąšų gamyba, neapibrėžtos apimties tyrimą.  

89.       Ieškovė UAB „BELOR“ pirmosios instancijos teismui taip pat teikė kartotinį prašymą skirti ekspertizę. Prašymas buvo atmestas teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi, argumentuojant tuo, kad: pirma, byloje ginčas kilo ir dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2019 m. sausio 16 d. papildomą susitarimą pagrindo, todėl nustatinėti gamybos kainą nenusprendus dėl sandorio negaliojimo būtų neekonomiška; antra, ieškiniu neginčijama iki 2019 m. sausio 16 d. papildomo susitarimo sudarymo Gamybos sutartyje nustatyta kaina, be to, ieškinyje nenurodytos priežastys, kodėl Gamybos sutartyje nustatyta kaina pažeidžia ieškovės teises.

90.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. birželio 3 d. antstolio patvarkymu vykdomojoje byloje buvo paskirta ekspertizė UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teise priklausančio turtinio komplekso sudėties nustatymui (apyvartoje esančių prekių atsargų: akmens anglies; azotinių, kalio, fosfato trąšų; chemikalų; taros, padėklų, maišų, kitų atsargų ir (ar) prekių ir (ar) žaliavų bei pagamintų trąšų) (el. b. t. XIII, l. 117-119). Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5445-374/2019 buvo atmestas skundas dėl antstolio veiksmų priimant 2019 m. birželio 3 d. patvarkymą.

91.       CPK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos šalys turi teisę teikti įrodymus. Tai reiškia, jog šalis gali pasirinkti, kokias leistinais įrodymais grįs savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kita vertus, ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ją paskyrus galima nustatyti bylos nagrinėjimui aktualias aplinkybes.

92.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021 61 punktą ir jame nurodytą praktiką).

93.       Apeliaciniame skunde nurodyta, jog teikiant prašymą dėl ekspertizės buvo siekiama, kad teismo ekspertizė būtų atlikta auditoriaus kvalifikaciją turinčių asmenų, būtų eliminuota galimybė vadovautis tikėtinai suklastotais duomenimis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teismo ekspertizės paskirtis (išskyrus bylas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo) nėra byloje dalyvaujančio asmens veiklos auditas. Teismo ekspertizė civilinėje byloje skiriama tais atvejais, kai siekiant nustatyti, patvirtinti ar paneigti byloje nagrinėjamas aplinkybes egzistuoja specialių ekspertinių žinių poreikis. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė), prašydama skirti ekspertizę, iš esmės siekė, kad būtų palyginti, išanalizuoti bei susisteminti byloje esantys buhalterinės apskaitos duomenys. Nors bylos medžiagos apimtis yra didelė, tačiau vien tokia aplinkybė nereiškia, kad teismas bei bylos šalys neturi žinių ir gebėjimų įvertinti byloje esančius duomenis, pavyzdžiui, apie ginčo žaliavų bei produkcijos kiekius. Be to, ta aplinkybė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal UAB „BELOR“ reikalavimus atsakovei UAB „Arvi fertis“, priėmė sprendimą skirti ekspertizę vykdymo procese, savaime nesuponuoja nuostatos, kad tokio pobūdžio ekspertizės paskyrimas atitiktų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, sukurtų reikiamas prielaidas teisingai išnagrinėti šią civilinę bylą. Taipogi atsižvelgiant į tai, kad dokumentų klastojimas yra nusikalstama veika, apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje, nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog auditoriaus kvalifikaciją turinčiam asmeniui atlikus teismo ekspertizę būtų eliminuota tikimybė, kad byloje esantys duomenys nėra suklastoti – tokią tikimybę, esant pagrįstam įtarimui, turėtų eliminuoti ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos, bet ne auditorius.

94.       Atmesdamas pakartotinį prašymą dėl ekspertizės skyrimo, pirmosios instancijos teismas įvertino ekonomiškumo pricipo reikalavimus, taip pat atsižvelgė į byloje įrodinėjamas aplinkybes, į tai, kad ieškovė nepateikė argumentų dėl jos interesų pažeidimo atsakovėms sutarus dėl trąšų gamybos kainos pirminėje Gamybos sutartyje (iki ginčijamo 2019 m. sausio 16 d. papildomo susitarimo priėmimo). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sprendžiant ekspertizės skyrimo klausimus, turi būti atsižvelgiama į proceso ekonomiškumo principą, siekiama neužvilkinti bylos nagrinėjimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakartotinis prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo pareikštas vėlyvoje bylos nagrinėjimo stadijoje, po ieškinio pareiškimo praėjus daugiau nei pusantrų metų. 

95.       Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės (apeliantės) prašymų skirti ekspertizę.

Dėl įrodymų vertinimo, byloje esančių duomenų patikimumo

96.       Apeliaciniame skunde, be kita ko, pabrėžta, kad byloje esantys įrodymai dėl ginčo turto nuosavybės teisės yra nepakankami, iš jų neįmanoma nustatyti tikrojo savininko, tai yra neįmanoma patvirtinti šio turto priklausymo nuosavybės teise atsakovėms UAB „UHB AGRO“ bei UAB „Agrofertis“. Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą, atkreiptinas dėmesys į jau minėtą CPK 178 straipsnyje įtvirtintą kertinę įrodymų naštos paskirstymo taisyklę – įrodyti atitinkamų aplinkybių buvimą turi ta šalis, kuri jomis remiasi. Civilinio proceso dispozityvumo principas lemia, kad bylai aktualias aplinkybes turi įrodyti reikalavimus pareiškusi šalis – tam, jog ieškinys galėtų būti patenkintas, ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, o atsakovas turi teisę, bet neprivalo įrodinėti savo atsikirtimų pagrindimą, kadangi ieškinio atmetimą gali nulemti neįrodytas ieškinio reikalavimų pagrindas. Vadinasi, šiuo atveju ieškovė (apeliantė), pareiškusi reikalavimą pripažinti, kad tam tikras turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei BUAB „Arvi fertis“, privalėjo įrodyti šią aplinkybę, o atsakovės UAB „UHB AGRO“ bei UAB „Agrofertis“ turėjo teisę, bet ne pareigą įrodymais pagrindinėti savo nuosavybės teisę į ieškinio pareiškime nurodytą turtą. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog net tuo atveju, jei atsakovės UAB „UHB AGRO“ bei UAB „Agrofertis“ nebūtų įrodę savo nuosavybės teisės į ginčo turtą, tačiau ieškovės pateiktų įrodymų nepakaktų pripažinti atsakovės BUAB „Agro fertis“ nuosavybės teisę, tokio ieškinio reikalavimo tenkinimui nebūtų pagrindo.

97.       Į bylą pateiktame antstolio R. Stanislausko 2019 m. vasario 7 d. sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad antstolis UAB „Arvi fertis“ teritorijoje Marijampolėje, Gamyklų g. 1, 5 surado ir 2019 m. vasario 6 d. apraše Nr. 1 (protokolo priedas Nr. 1) aprašė visą skolininkei UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtą (el. b. t. I, l. 746-748). 2019 m. vasario 7 d. antstolio sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, kad minėtas turtas buvo identifikuotas, perskaičiuotas, apsuktas „STOP“ juosta bei užklijuotas ženklais „AREŠTUOTA“, o turto saugotoju paskirti UAB „BELOR“ atstovai. 2019 m. vasario 6 d. apraše identifikuotos 26 rūšių prekės (trąšos, didmaišiai ir pan.), taip pat pridėtos areštuoto turto nuotraukos (el. b. t. I, l. 749-759). Antstolio R. Stanislausko 2019 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad buvo užfiksuota, kiek ir kokių žaliavų, prekių ir kitos produkcijos, priklausančios UAB „UHB AGRO“ yra UAB „Arvi fertis“, yra teritorijoje Marijampolėje, Gamyklų g. 1, 5, 7 (el. b. t. VI, l. 821-824).

98.       2019 m. vasario 8 d. antstolio L. Lukšio turto arešto aktu (patikslinančiu) apribota disponavimo teisė 5 rūšių prekėms (trąšoms) bei areštuotas UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teise priklausantis turtinis kompleksas – visos apyvartoje esančios prekių atsargos: akmens anglis, azotinės, kalio, fosforo trąšos chemikalai, tara, padėklai, maišai, kitos atsargos ir (ar) prekės ir (ar) žaliavos ir ateityje UAB „Arvi fertis“ pagaminama produkcija (el. b. t. I, l. 743-745). 2019 m. vasario 15 d. antstolio patvarkymu atnaujintas 2019 m. vasario 1 d. priimto patvarkymo, kuriuo leista UAB „Agrofertis“ disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis 4 998 t trąšų, šias trąšas išgabenant iš UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos, vykdymas (el. b. t. I, l. 775-776). Į bylą taip pat pateiktas antstolio L. Lukšio raštas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 4 d. patvarkymu UAB „UHB AGRO“ leista disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu, jį išgabenant iš UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos (el. b. t. I, l. 1173). 2019 m. vasario 5 d. antstolis L. Lukšys priėmė patvarkymą dėl perduoto išieškotojui saugoti areštuoto skolininkės UAB „Arvi fertis“ turto atskyrimo nuo trečiųjų asmenų turto, jo aprašymo ir pažymėjimo (el. b. t. III, l. 205-207).

99.       Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2055-399/2019 buvo atmestas skundas dėl antstolio veiksmų priimant 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo dalį, kuria leista UAB „UHB AGRO“ disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis trąšomis, žaliavomis ir kitu turtu. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2309-301/2019 atmestas skundas dėl antstolio veiksmų priimant 2019 m. vasario 8 d. patvarkymą dėl turto arešto aktų Nr. 2019006060 ir Nr. 019006047 papildymo. UAB „Agrofertis“ leista disponuoti 4 998 t trąšų. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2056-399/2019 patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintas antstolio L. Lukšio 2019 m. vasario 1 d. patvarkymas, kuriuo tenkintas UAB „Agrofertis“ prašymas ir leista disponuoti 4 998 t trąšų.

100.       Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Taip pat ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo   26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

101.       Apeliaciniu skundu iš esmės neneigiama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad į bylą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir kiti duomenys neprieštarauja antstolių sudarytuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose bei priimtuose patvarkymuose fiksuotai informacijai, tačiau keliami byloje esančių įrodymų pakankamumo bei patikimumo klausimai. Ieškovės (apeliantės) nuomone, tiksliai neidentifikavus gamybos procesų, neišreikalavus į bylą trąšų receptūrų bei gamybos aktų laikotarpiu iki 2018 m. gruodžio 18 d., negalima daryti išvadų dėl ginčo turto imties, jo nuosavybės teisės. Be to, apeliaciniame skunde išreikšta abejonė, kad į bylą atsakovių pateikti duomenys galbūt yra suklastoti.

102.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29 punktas ir jame nurodyta praktika).

103.       Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovės BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje Nr. B2-2354-340/2020 (šiuo metu bylos Nr. B2-594-340/2022) ieškovei UAB „BELOR“ leista atlikti BUAB „Arvi fertis“ dokumentų patikrinimą. BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje ieškovė (apeliantė) 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą, kuriuo nesutiko su nemokumo administratoriaus atsisakymu pateikti gamybos aktus, trąšų receptūras. BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartyje konstatuota, kad BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius atsisakė pateikti gamybos aktus motyvuodamas tuo, jog gamybos aktuose yra komercinę paslaptį sudaranti informacija: produkcijos gamybos formulės, gamybos apimtys, naudojamų žaliavų pavadinimai bei kiekiai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi atmetė UAB „BELOR“ prašymą dėl gamybos aktų pateikimo, nurodęs, kad prašyme nurodyti gamybos aktų pateikimo tikslai nėra susiję su Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytais tikslais.

104.       Teisėjų kolegija pirmiau išaiškino, kad teismas bylos šalims gali padėti surinkti rašytinius įrodymus, tačiau vadovaujantis dispozityvumo bei rungimosi principais, teismas negali perimti įrodinėjimo funkcijos. Ieškovės apeliaciniame skunde nėra motyvų dėl objektyvių duomenų ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pateiktuose dokumentuose užfiksuotiems įvežtų žaliavų bei pagamintos produkcijos kiekiams (pavyzdžiui, kad nurodyta trąšų sudėtis neatitinka nurodytų naudotų žaliavų, kad turimi duomenys apie panašių trąšų gamybai sunaudojamus žaliavų kiekius keltų įtarimą dėl atsakovių deklaruojamų žaliavų kiekių ir pan.) buvimo. Ieškovei (apeliantei) objektyviais duomenimis nepagrindus reiškiamų abejonių dėl galimo žaliavų bei produkcijos kiekių neatitikimų, įvertinus BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus išdėstytus tokių duomenų nepateikimo motyvus, darytina išvada, jog gamybos aktų bei trąšų receptūrų nepateikimas į bylą nereiškia, kad teismas neturėjo galimybės išnagrinėti bylos ir priimti sprendimo.

105.       Nuspręsdamas dėl ieškinyje nurodyto turto priklausomybės nuosavybės teise ne atsakovei BUAB „Arvi fertis“, pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių prieštaravimų ar nesutapimų tarp byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad antstolių fiksavimas faktinės padėties neatitiktų byloje atsakovių pateiktų buhalterinių duomenų dėl turto sudėties ir priklausomybės. Tai reiškia, kad bylos duomenimis nėra pagrįsta BUAB „Arvi fertis“ nuosavybės teisė į ieškinyje nurodytą turtą, priešingai – byloje esantys įrodymai patvirtina didesnę tikimybę, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklausė atsakovėms UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“.

106.       Ieškovės (apeliantės) abejonės dėl byloje esančių įrodymų patikimumo grindžiamos dviem aspektais – prielaida dėl dokumentų suklastojimo bei tuo, kad teismo sprendimas grindžiamas išvestiniais duomenimis. Apeliaciniame skunde išdėstytas spėjimas dėl dokumentų klastojimo yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi ieškovė (apeliantė) nenurodė, kokie į bylą pateiktų dokumentų požymiai sudaro pagrindą įtarti, kad dokumentuose esanti informacija galėtų būti netikra. Įtarimus dėl tikėtinai padarytos nusikalstamos veikos (dokumentų klastojimo) ieškovė (apeliantė) grindžia tuo, kad atsakovės į bylą nepateikė 2018 m. birželio 12 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties bei tuo, kad UAB „Arvi fertis“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudariusi NPK trąšų  užsakomosios gamybos sutartį, pagal kurią buvo numatyta gaminti produkciją tik iš užsakovės žaliavų, vis tik 2018 m. gruodžio mėn. dar įsigijo žaliavų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės (apeliantės) nurodytos aplinkybės nėra pakankamos pagrįstoms abejonėms dėl byloje esančių duomenų atitikimo tikrovei – šios aplinkybės nepatvirtina byloje esančių duomenų klaidingumo, prieštaringumo ir pan. Taipogi ir aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius išvestinius įrodymus, byloje nesant duomenų apie tokių išvestinių įrodymų klaidingumą, jų netikrumą, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teisme įrodymų vertinimas buvo atliktas nesilaikant CPK įtvirtintų taisyklių.

107.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovių paaiškinimais, jų nepatikrinęs. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktiniai duomenys, be kita ko, gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokiems byloje esantiems duomenims prieštarauja atsakovių pateikti paaiškinimai. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, ne tik galėjo, bet ir turėjo atsižvelgti į atsakovių pateiktus paaiškinimus.

108.       Ieškovės apeliacinio skundo 216-220 pastraipose išreikšta abejonė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo 103 punkte išdėstyto įrodymuose esančių prieštaravimų pašalinimo. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, BUAB „Arvi fertis“ 2019 m. sausio 29 d. sudarytoje atsargų apyvartos atskaitoje bei 2019 m. sausio 31 d. sudarytame balanse nesutampa duomenys apie įmonės turimas atsargas. Atsakovė BUAB „Arvi fertis“ pateikė paaiškinimą, kad balansas atspindi visą įmonei priklausantį turtą, o atsargų apyvartos ataskaita sudaryta tik dėl turto, buvusio konkrečioje įmonės teritorijoje, tai yra Marijampolėje, Gamyklų g. 1, 5, 7. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas įvertino, kad abu ieškovės (apeliantės) nurodyti apskaitos dokumentai buvo sudaryti skirtingu laiku, todėl atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie tuo metu (2019 m. sausio 29 - 31 d.) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, teismas suskaičiavo, jog nuo atsargų apyvartos ataskaitos sudarymo iki balanso sudarymo BUAB „Arvi fertis“ turtas padidėjo 11 514,30 Eur ir sumažėjo 168 744 Eur sumomis. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada reiškia, kad jeigu BUAB „Arvi fertis“ balansas būtų sudarytas tą pačią dieną – 2019 m. sausio 29 d., jame nurodytas turtas būtų buvęs didesnis ir viršijęs atsargų apyvartos ataskaitoje nurodytus dydžius. Įvertinus atsakovių pateiktus paaiškinimus apie šiuose dokumentuose apskaitytą ne visiškai tapatų (ir visą, ir tik konkrečioje teritorinėje vietoje esantį) turtą, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde nurodytas duomenų BUAB „Arvi fertis“ balanse ir atsargų apyvartos ataskaitoje neatitikimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

109.       Be to, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl atsakovių turto atskyrimo vykdomojoje byloje aplinkybių. Ieškovės (apeliantės) tvirtinimu, antstolio patvarkymai, kuriais išskirtas kiekvienai iš atsakovių priklausęs turtas, buvęs Marijampolėje, Gamyklų g. 1, 5, 7, nebuvo vykdomi, kadangi, padavus skundus dėl antstolio veiksmų, buvo patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau susiklostė tokia situacija, kai apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių buvo nutrauktas užbaigus vykdomąją bylą dėl bankroto bylos atsakovei BUAB „Arvi fertis“ iškėlimo. Šios nutarties 99 punkte aprašyta, kaip Marijampolės apylinkės teismo nutartimis buvo išspręsti skundai dėl antstolio veiksmų priimant apeliaciniame skunde nurodytus patvarkymus. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nutartys įsiteisėjo ne po to, kai apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo atskiruosius skundus, bet nutraukus apeliacinį procesą dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių (vykdomosios bylos užbaigimo dėl bankroto bylos iškėlimo), nepaneigia CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principo. Esant tokiai situacijai, byloje galėjo būti vertinamos aplinkybės, išdėstytos į bylą pateiktuose antstolių patvarkymuose bei teismų nutartyse, kuriomis išspręsti skundai dėl antstolio veiksmų.

110.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta šiame nutarties skyriuje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atliko tinkamą byloje esančių įrodymų, susijusių su atsakovių nuosavybės teisėmis į ieškinyje nurodytą ginčo turtą, vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad byloje surinkti įrodymai būtų nepatikimi, klaidingi ar galbūt suklastoti. Įvertinus apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, darytina išvada, jog ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog ieškinyje įvardytas ginčo turtas nuosavybės teise priklausė atsakovei BUAB „Arvi fertis“, todėl pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl atsakovės nuosavybės teisės į turtą nustatymo.

Dėl atsakovių tarpusavio reikalavimo teisių nustatymo

111.       Ieškovė (apeliantė) nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl atsakovės BUAB „Arvi fertis“ turimų reikalavimo teisių pagal atsakovių UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ prievoles dydžio nustatymo. Ieškovės (apeliantės) įsitikinimu, informacijos trūkumas (byloje esančių duomenų nepakankamumas) neleidžia patikrinti atsakovių teiginių apie jų skolos atsakovei BUAB „Arvi fertis“ nebuvimą pagrįstumo, todėl teismas turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpcijos taisyklę ir konstatuoti atsakovėms UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ nepalankiausias aplinkybes. Ieškinys dalyje dėl atsakovių tarpusavio reikalavimų dydžio nustatymo ir skolos atsakovei BUAB „Arvi fertis“ priteisimo pareikštas pagal netiesioginio ieškinio sąlygas.

112.       CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 28 punktas ir jame nurodyta praktika). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, padarė išvadą, kad neegzistuoja viena iš netiesioginio ieškinio sąlygų – nenustatyta, jog egzistuotų turtinės teisės, kurių skolininkas neįgyvendina, tai yra nenustatyta atsakovių UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ skola atsakovei BUAB „Arvi fertis“.

113.       Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje esančių įrodymų, susijusių su atsakovių tarpusavio įsiskolinimais, vertinimas, tačiau teigiama, kad byloje trūksta faktinių duomenų, todėl turėjo būti taikoma contra spoliatorem prezumpcijos taisyklė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis bei jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 115 punktas ir jame nurodyta praktika).

114.       Byloje nenustatyta, kad atsakovės būtų slėpusios, sunaikinusios ar atsisakiusios pateikti bylai reikšmingus įrodymus. Rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, tačiau civilinis procesas nenumato įpareigojimo priešingose pusėse esančioms šalims pateikti visus turimus įrodymus, galinčius pagrįsti kitos šalies reikalavimus. Kaip šioje nutartyje jau minėta, civilinio proceso ypatybės ir atsakovo procesinė padėtis lemia, kad atsakovas gali neįrodinėti savo atsikirtimų, tikėdamasis, kad ieškovui nepavyks įrodyti pareikštų reikalavimų. Nenustačius tyčinio atsakovių kliudymo ieškovei surinkti ir pateikti įrodymus dėl aptariamos ieškinio dalies reikalavimų pagrindimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio dalį dėl atsakovių tarpusavio reikalavimų teisės ir dydžio nustatymo, pagrįstai nesirėmė contra spoliatorem prezumpcija.

115.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, siejami su ieškinio reikalavimais dėl atsakovių tarpusavio reikalavimų ir skolinių prievolių nustatymo, yra atmestini.

Dėl actio Pauliana (ne)taikymo ir dėl niekinio sandorio

116.       Patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovių UAB „UHB AGRO“ ir BUAB „Arvi fertis“ 2019 m. sausio 16 d. papildomą susitarimą ir, nustatant reikalavimo dydį, taikyti 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „UHB AGRO“ ir BUAB „Arvi fertis“ sudarytoje NPK trąšų užsakomosios gamybos sutartyje nurodytą kainą, nebent pastaroji būtų mažesnė už nustatytą rinkos kainą. Be to, patikslintu ieškiniu ieškovė (apeliantė) prašė pripažinti negaliojančiomis 2017 m. gegužės 24 d. UAB „UHB AGRO“ ir BUAB „Arvi fertis“ bei 2017 m. birželio 6 d. UAB „Agrofertis“ ir UAB „Arvi fertis“ sudarytas neatlygintinės pasaugos sutartis. Šie reikalavimai pareikšti actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, o pasaugos sutartys ginčijamos taip pat ir dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms.

117.       Apeliaciniame skunde ne kartą pakartota, kad pirmosios instancijos teismas nerinko įrodymų dėl per mažos trąšų gamybos kainos, nepaskyrė ekspertizės, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijamu 2019 m. sausio 16 d. papildomu susitarimu nebuvo pažeistos ieškovės teisės. Be to, ieškovės (apeliantės) nuomone, ginčijamos pasaugos sutartys pripažintinos negaliojančiomis vien dėl pasaugos paslaugų neatlygintinumo. 

118.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisė.

119.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;  2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;        6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas;              7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas.

120.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime padarė išvadą, kad actio Pauliana pagrindu ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovės (apeliantės) kaip kreditorės teisių, todėl neegzistuoja viena iš šiam teisiniam institutui taikyti būtinų sąlygų, kas sudaro pagrindą atmesti tokį ieškinio reikalavimą.

121.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. gamybos sutarties kaina apėmė ne tik trąšų gamybą, bet ir trąšų fasavimą bei jų sandėliavimą per atitinkamą terminą. Pagal 2018 m. lapkričio 30 d. gamybos sutarties 3.5 punktą, jeigu užsakovo prašymu produktas turi būti supakuojamas ne į 500 kg didmaišius, o į kitą sutartą pakuotę, tuomet užsakovas papildomai prie kainos padengia ir šalių suderintus tokios pakuotės (jeigu pakuotę teikia ne užsakovas) ir produkto supakavimo į tokią pakuotę kaštus (el. b. t. I, l. 668-673). 2018 m. lapkričio 30 d. gamybos sutarties 3.1.1 punkte susitarta dėl 41 Eur už toną kainos. 2019 m. sausio 16 d. papildomo susitarimo 3 punktu pakeistas 2018 m. lapkričio 30 d. gamybos sutarties          3.5 punktas, nurodant, kad jeigu užsakovo prašymu produktas turi būti sufasuojamas į 500 kg didmaišius, tuomet 1 tonos sufasuoto produkto kaina yra 41 Eur už toną, o jeigu pakuotę patiekia užsakovas, tuomet 1 tonos sufasuoto į užsakovo pakuotę produkto gamybos kaina yra 35 Eur už toną. Papildomo susitarimo 1 punktu taip pat susitarta pakeisti 2018 m. lapkričio 30 d. gamybos sutarties 3.1.1 punktą ir nustatyta, kad nefasuotų trąšų gamybos kaina yra 32 Eur už toną. Nurodytos gamybos sutarties bei 2019 m. sausio 16 d. papildomo susitarimo nuostatos leidžia teigti, kad trąšų gamybos kaina buvo koreguota (sumažinta) atsižvelgiant į trąšų pakuotės bei fasavimo kaštus.

122.       Teigdama, kad 2019 m. sausio 16 d. papildomu susitarimu pakeista (sumažinta) gamybos kaina pažeidžia BUAB „Arvi fertis“ kreditorių interesus, ieškovė (apeliantė) nepateikė duomenų, kurie paneigtų, jog kainos skirtumas akivaizdžiai neatspindi rinkoje įprastų pakuotės (didmaišių) ir pakavimo į tokią pakuotę kainų. Nors ieškovė (apeliantė) prašė byloje skirti ekspertizę, tačiau teismui nepatenkinus tokio prašymo, neteikė duomenų apie ginčijamo sandorio sudarymo metu kitų asmenų (gamintojų) taikytas trąšų gamybos, fasavimo bei sandėliavimo kainas. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų paaiškinimą, kad trąšų gamybos kainos sumažinimas 2019 m. sausio 16 d. papildomu susitarimu buvo nulemtas pakuotės bei pakavimo kaštų pokyčio (dėl pakuotės pasikeitimo ar fasavimo paslaugos atsisakymo). Ieškovė (apeliantė) taip pat neįrodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. gamybos sutartyje nustatyta kaina neatitiko rinkos kainos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė vienos iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų – savo kaip BUAB „Arvi fertis“ kreditorės teisių pažeidimo dėl ginčijamu 2019 m. sausio 16 d. papildomu susitarimu pakeistos trąšų gamybos kainos.

123.       Ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiomis atsakovių UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Arvi fertis“ 2017 m. gegužės 24 d. sudarytą neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 010/2017/KOM (toliau – 2017 m. gegužės 24 d. pasaugos sutartis) ir atsakovių UAB „Agrofertis“ ir UAB „Arvi fertis“ 2017 m. birželio 6 d. sudarytą neatlygintinę pasaugos sutartį Nr. 011/2017/KOM (toliau – 2017 m. birželio 6 d. pasaugos sutartis) bei pagal šias sutartis sudarytus priėmimo–perdavimo aktus pirmosios instancijos teismas atmetė nenustatęs visų įstatyme ir teismų praktikoje išskirtų actio Pauliana sąlygų bei nenustatęs sutarčių prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms.

124.       Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi; 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).

125.       Ieškovė (apeliantė) reikalavimą dėl sandorių pripažinimo niekiniais grindė sandorių sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis, numačiusiomis, kad restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu be teismo leidimo draudžiama leisti kitiems asmenims naudotis restruktūrizuojamos įmonės turtu neatlygintinai, o sandoriai sudaryti nesilaikant šio draudimo laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. gegužės 24 d. pasaugos sutarties ir 2017 m. birželio 6 d. pasaugos sutarties sudarymo metu vyko atsakovės BUAB „Arvi fertis“ restruktūrizavimo procesas, todėl minėtų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų reguliavimas taikytinas ginčo pasaugų sutarčių atžvilgiu.

126.       Atsakovės byloje pateikė paaiškinimus, kad atsižvelgiant į trąšų poreikio cikliškumą (jį sąlygoja rudenį bei žiemą sumažėjantis trąšų vartojimas) egzistavo įprasta praktika tam tikrą laiką saugoti pagamintą produkciją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2017 m. gegužės 24 d. pasaugos sutarties ir 2017 m. birželio 6 d. pasaugos sutarties sąlygas bei į bylą pateiktų gamybos sutarčių sąlygas, padarė išvadą, kad ginčijamos pasaugos sutartys nėra apskritai neatlygintinės, kaip teigė ieškovė (apeliantė), – produkcijos saugojimo per tam tikrą laikotarpį kaštai buvo įtraukti į gamybos kainą, o produkcijos saugojimo vėlesniu laikotarpiu kaštai buvo numatyti ieškovės (apeliantės) ginčijamose pasaugos sutartyse.

127.       Apeliaciniame skunde, viena vertus, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad produkcijos neatlygintinas saugojimas buvo įprasta BUAB „Arvi fertis“ veikla (apeliacinio skundo 409 pastraipa), kita vertus, teigiama, jog teismas nepagrįstai vertino bei rėmėsi į bylą pateiktomis BUAB „Arvi fertis“ ir trečiųjų asmenų sudarytų pasaugos sutarčių sąlygomis (apeliacinio skundo 421 pastraipa). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir ieškovė (apeliantė) į bylą teikė atsakovės BUAB „Arvi fertis“ bei trečiųjų asmenų sudarytų pasaugos sutarčių kopijas (pirmosios instancijos teisme dokumentai gauti 2020 m. rugsėjo 14 d.) siekdama pagrįsti teiginį, kad buvo sudaromos ir atlygintinės pasaugos sutartys. Siekdamas įvertinti atsakovės BUAB „Arvi fertis“ įprastą praktiką nustatant pagamintos produkcijos saugojimo atlygintinumą (įtraukimą į gamybos kainą), teismas privalėjo vertinti visus byloje esančius duomenis, susijusius su atsakovės BUAB „Arvi fertis“ pagamintos produkcijos saugojimo praktika.

128.       Į bylą atsakovės pateikė dvidešimt vieną pasaugos sutartį (įskaitant ir sudarytą tarp UAB „Arvi fertis“ bei ieškovės UAB „BELOR“), kuriose fiksuotas neatlygintinis produkcijos saugojimas. 2020 m. rugsėjo 14 d. pirmosios instancijos teisme gautos ieškovės pateiktos UAB „Arvi fertis“ bei trečiųjų asmenų sudarytos keturių pasaugos sutarčių kopijos, kuriose nurodyta, jog pagamintos prekės saugomos 10 darbo dienų, o nuo 11 darbo dienos prekių saugojimas turi būti atlyginamas sutarta kaina. Taigi į bylą yra pateikta daugiau pasaugos sutarčių, kuriose numatytas neatlygintinas pagamintos produkcijos saugojimas, o ieškovės (apeliantės) pateiktose pasaugos sutartyse taipogi numatytas neatlygintinas produkcijos saugojimas, išskyrus tik tai, kad apeliantės pateiktose sutartyse neatlygintino saugojimo terminas yra trumpesnis nei ieškiniu ginčijamose pasaugos sutartyse.

129.       Įvertinęs byloje esančius duomenis apie BUAB „Arvi fertis“ taikytą praktiką sudarant tam tikram saugojimo laikotarpiui (terminui) neatlygintines produkcijos pasaugos sutartis bei atsižvelgęs į atsakovių paaiškinimus apie produkcijos poreikio sezoniškumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės (apeliantės) ginčijamos pasaugos sutartys nelaikytinos neatlygintinomis (saugojimo kainą apima sutartinė gamybos kaina, o ilgesnio laikotarpio saugojimo kaina yra nustatyta ginčijamose pasaugos sutartyse), todėl nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista galiojusi imperatyvioji Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio norma. Nustačius ginčijamų pasaugos sutarčių atlygintinumo požymių buvimą, darytina išvada, kad nėra ir būtinosios actio Pauliana sąlygos (ieškovės kaip kreditorės teisėtų interesų pažeidimo). Kadangi ginčytos pasaugos sutartys nepripažintos negaliojančiomis, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais jų pagrindu sudarytus priėmimo–perdavimo aktus.

130.       Apibendrindama tai, kas nurodyta šiame nutarties skyriuje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl 2019 m. sausio 16 d. papildomo susitarimo, 2017 m. gegužės 24 d. pasaugos sutarties ir 2017 m. birželio 6 d. pasaugos sutarties bei jų pagrindu sudarytų kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinių prašymų

131.       Apeliaciniame skunde akcentuojama ir dėl ieškovės ginčijamų atsakovių UAB „UHB AGRO“ ir UAB „Agrofertis“ 2019 m. sausio ir vasario mėn. sudaryti prekių perleidimo sandorių. Apeliacinio skundo 433 pastraipoje pažymėta, kad ieškinio reikalavimai dėl šių sandorių nuginčijimo yra išvestiniai ir jų tenkinimą lemia ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisės į ieškinyje nurodytus daiktus (trąšas, žaliavas ir kt.) nustatymo išsprendimas. Atmetus nurodytą ieškinio reikalavimą, išvestinis ieškovės (apeliantės) reikalavimas negali būti tenkinamas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

132.       Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai (išskyrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu) taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys bei nepriimtas ieškinio reikalavimo dalies atsisakymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010,    2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

133.       Jeigu būtų netenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė (apeliantė) skunde išdėstė prašymus: išreikalauti įrodymus pagal ieškovės 2020 m. spalio 20 d. prašymą dėl įrodymų išreikalavimo; šaukti liudytojus pagal ieškovės 2020 m. spalio 27 d. prašymą dėl liudytojų šaukimo; skirti ekspertizę pagal ieškovės 2020 m. rugsėjo 8 d., 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 2 d. prašymus dėl ekspertizės skyrimo. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų atmetant (netenkinant) ieškovės analogiškus prašymus, šioje nutartyje buvo konstatuota, kad atmesdamas tokius prašymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK normų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei remiantis išvada dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti ieškinį teisingumo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės (apeliantės) procesinių prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų šaukimo bei ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teisme.

134.       Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, dėstomi tolesnėje šios nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

135.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas atsakovėms ir trečiajam asmeniui priteisė nepagrįstai didelį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nesilaikė Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų teisinės pagalbos užmokesčio dydžių. Ieškovės (apeliantės) vertinimu, pirmosios instancijos teismas galėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į atsakovių procesinį elgesį, į tai, kad atsakovės dozuotai teikė įrodymus, būtinus teisingam ginčo išsprendimui.

136.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, šias išlaidas priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliaciniame skunde akcentuojamas netinkamas atsakovių procesinis elgesys siejamas su ilga proceso pirmosios instancijos teisme trukme, atsakovių dokumentų nesavalaikiu teikimu vėlesnėse proceso stadijose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ilgas bylos nagrinėjimas nebuvo nulemtas atsakovių procesinio elgesio, jis buvo sąlygotas ir kitų veiksnių – didelės ieškinio apimties, ieškovės teikiamų prašymų išreikalauti įrodymus, skirti ekspertizę, kviesti liudytojus ir pan., ieškovės (apeliantės) reikštų nušalinimų pirmosios instancijos teismo teisėjui, valstybėje paskelbto karantino ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos.

137.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, tačiau visais atvejais tokios išlaidos priteisiamos įvertinant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Kokio dydžio išlaidų atlyginimas būtų protingas, proporcingas ir pagrįstas, turi teisę spręsti teismas, įvertindamas konkrečios bylos aplinkybes.

138.       Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Maksimalūs atlygintini teisinių paslaugų dydžiai yra nustatyti Rekomendacijų           8 punkte. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų        2 punkte išdėstytus kriterijus.

139.       Byla yra didelės apimties (pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasinaudodamas „Liteko“ sistema suformavo 32 elektroninius bylos tomus, apeliacinės instancijos teisme suformuoti 25 elektroniniai bylos tomai), bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko daugiau nei pusantrų metų, pirmosios instancijos teisme buvo paskirta 18 posėdžių (5 posėdžiai neįvyko). Kita vertus, byloje nebuvo keliami nauji, sudėtingi teisės klausimai, reikalaujantys specifinių teisinių žinių.

140.       Atsakovė BUAB „Arvi fertis“ pateikė duomenis apie patirtas 10 829,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. rugsėjo 25 d. mokėjimu BUAB „Arvi fertis“ atsiskaitė už advokato teisinę pagalbą susipažįstant su bylos medžiaga (4 val.) ir dviejų atsiliepimų (į prašymą ir į atskirąjį skundą) parengimą. 2020 m. vasario 20 d. mokėjimu atsakovė BUAB „Arvi fertis“ atsiskaitė už advokato paslaugas parengiant prašymą dėl termino pratęsimo, tripliką bei susipažinimą su bylos medžiaga (8 val.). 2020 m. balandžio 21 d. BUAB „Arvi fertis“ atsiskaitė už advokato paslaugas pasiruošiant bylos nagrinėjimui ir atstovaujant teismo posėdyje (12 val.). 2020 m. liepos 29 d. mokėjimu BUAB „Arvi fertis“ atsiskaitė už advokato paslaugas atstovaujant teismo posėdžiuose bei ruošiantis bylos nagrinėjimui (12 val.). 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjimu BUAB „Arvi fertis“ atsiskaitė už advokato paslaugas analizuojant ieškovės rašytinius paaiškinimus (1 val.) ir parengiant atsakovės rašytinius paaiškinimus. 2020 m. spalio 1 d. mokėjimu BUAB „Arvi fertis“ atsiskaitė už advokato paslaugas pasirengiant teismo posėdžiui ir atstovaujant teismo posėdyje (7 val.). 2020 m. spalio 30 d. mokėjimu BUAB „Arvi fertis“ atsiskaitė už advokato paslaugas rengiantis teismo posėdžiui, analizuojant dokumentus ir susipažįstant su bylos medžiaga (5 val.) bei nuomonės dėl ieškovės prašymo parengimą. 2020 m. gruodžio 3 d. mokėjimu BUAB „Arvi fertis“ atsiskaitė už advokato paslaugas rengiantis teismo posėdžiams, analizuojant dokumentus, susipažįstant su patikslintu ieškiniu, atstovaujant teismo posėdžiuose (17 val.) bei už procesinių dokumentų parengimą (nuomonės dėl patikslinto ieškinio priėmimo ir rašytinių paaiškinimų).

141.       Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovę BUAB „Arvi fertis“ 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. rugsėjo 9 d., 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 spalio 22 d. teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja, o ne advokatas. Pagal Rekomendacijų      5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nustatytos sumos (dydžio). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė  BUAB „Arvi fertis“ atsikirtimų į apeliacinio skundo argumentus, kad dalį teisinių paslaugų pirmosios instancijos teisme atsakovei teikė advokato padėjėja, nepateikė. Įvertinus Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, BUAB „Arvi fertis“ už atstovavimą 2020 m. birželio 29 d. teismo posėdyje maksimalus atlygintinas dydis – 220 Eur, 2020 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje – 559 Eur, 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje – 280 Eur, 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdyje – 56 Eur, 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdyje – 280 Eur. Kitos atsakovės BUAB „Arvi fertis“ bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus bei teikiant kitas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

142.       Be to, apeliaciniame skunde išreikšta abejonė dėl BUAB „Arvi fertis“ nurodytos advokato ir advokato padėjėjos darbo laiko trukmės, kadangi ataskaitose nurodyta atstovavimo teismo posėdžiuose trukmė neatitinka faktinės teismo posėdžių trukmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo posėdžio protokole bei teismo posėdžio pažymoje užfiksuota teismo posėdžio trukmė neturi identiškai sutapti su advokato ataskaitoje nurodyta atstovavimo teismo posėdyje trukme, kadangi laiko trukmę galima apvalinti, be to, į advokato naudojamą atstovavimo teismo posėdyje sąvoką galima įtraukti pasitarimą su klientu prieš pat posėdį ar tuoj po teismo posėdžio, kliento konsultaciją teismo posėdžio pertraukos metu, dalį sugaišto laiko vykstant į posėdį ir pan. Tuo atveju, kai advokato ataskaitoje nurodytos atstovavimo teismo posėdyje trukmės ir teismo užfiksuotos teismo posėdžio trukmės skirtumas nėra žymus, teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali remtis advokato pateiktais duomenimis.

143.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo 510 pastraipoje (apibendrinančioje kitose skundo pastraipose pateiktus skaičiavimus) pateikti bylinėjimosi išlaidų skaičiavimai yra klaidingi, kadangi pasirinktas netinkamo taikyti ketvirčio bruto vidutinis darbo užmokestis, tai yra neįvertinta teisinių paslaugų apmokėjimo data. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų dydį vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu taikomas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, ir skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017 21.2 punktas).

144.       Taipogi atmetami apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis prašoma bylinėjimosi išlaidas priteisti be PVM. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų advokato ir (ar) advokato teisinei pagalbai dydis priteisiamas neišskaičiuojant PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).

145.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, darytina išvada, kad atsakovei BUAB „Arvi fertis“ atlygintinos 10 713 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

146.       Atsakovė UAB „Agrofertis“ pateikė duomenis apie patirtas 22 264 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

147.       2020 m. lapkričio 16 d. mokėjimu UAB „Agrofertis“ apmokėjo advokato paslaugas už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų bei paaiškinimų dėl patikslinto ieškinio priėmimo parengimą, taip pat advokato atstovavimą teismo posėdyje bei pasiruošimą nagrinėti bylą teismo posėdyje   (4 val.). Įvertinus tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereikalauja specialių teisinių žinių, tokio pobūdžio dokumentai nėra didelės apimties, šiais prašymais sprendžiami klausimai iškyla beveik kiekvienoje civilinėje byloje, bylinėjimosi išlaidos už tokio prašymo parengimą įprastu atveju apskritai neatlygintinos. Kita vertus, kadangi byla didelės apimties, joje parengta nemažai procesinių dokumentų, todėl prašymo parengimas ir duomenų apie išlaidas susisteminimas gali pareikalauti didesnių laiko sąnaudų. Atsižvelgus į nurodytą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo trukmę (1 val.), atsakovės UAB „Agrofertis“ naudai priteistina 30 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą parengiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Be to, iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio mažintina atsakovei UAB „Agrofertis“ priteistina suma už advokato teisines paslaugas dalyvaujant teismo posėdyje, pasiruošiant bylos nagrinėjimui bei paaiškinimų parengimui. Taigi iš 2020 m. lapkričio 16 d. mokėjimu apmokėtos teisinių paslaugų kainos atsakovei UAB „Agrofertis“ atlygintina 741 Eur suma.

148.       2020 m. gruodžio 3 d. mokėjimu UAB „Agrofertis“ sumokėjo 726 Eur už advokato pirmosios instancijos teisme suteiktas paslaugas: atsiliepimo dėl teisėjos nušalinimo parengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje (1,5 val.). Procesinio dokumento parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, tačiau atstovavimo teismo posėdyje išlaidos viršija nustatytą maksimalų dydį. Dėl nurodytos priežasties UAB „Agrofertis“ atlygintina 663 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

149.       2020 m. balandžio 4 d. mokėjimu UAB „Agrofertis“ apmokėjo 5 808 Eur dydžio sąskaitą už advokato teisinę pagalbą analizuojant dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiui, dalyvaujant teismo posėdyje, aptariant bylą su atsakove, renkant papildomus įrodymus (30,5 val.) bei parengiant procesinius dokumentus (prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų bei pranešimą teismui apie atsakovės atstovui tinkamas posėdžio datas). Įvertinus tai, kad pranešimas apie tinkamas posėdžio datas yra ne procesinis teisinis, bet organizacinio pobūdžio dokumentas, tokios bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Remiantis šios nutarties 147 punkte nurodytais motyvais, už prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas priteistinas 30 Eur išlaidų atlyginimas. Atitinkamai atlygintinų teisinių paslaugų suma už advokato teisines konsultacijas, ruošimąsi teismo posėdžiams bei dalyvavimą teismo posėdžiuose mažinama iki Rekomendacijose nustatyto dydžio. Atsakovei UAB „Agrofertis“ atlygintina 4 169 Eur suma (iš sumokėtos 2020 m. balandžio 4 d. mokėjimu).

150.       2020 m. gegužės 11 d. UAB „Agrofertis“ mokėjimu apmokėta 90,75 Eur teisinių paslaugų sąskaita (už pranešimą apie užimtumą skiriant posėdžius byloje). Remiantis šios nutarties        149 punkte nurodytais argumentais, tokios bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

151.       2020 m. liepos 10 d. mokėjimu UAB „Agrofertis“ apmokėjo 2 994,75 Eur dydžio sąskaitą už advokato teisines paslaugas ruošiantis teismo posėdžiams, dalyvavimą teismo posėdžiuose, susitikimą su atsakove dėl papildomų įrodymų (16,5 val.). Atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus dydžius, UAB „Agrofertis“ atlygintina 2 277 Eur suma.

152.       2020 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimu UAB „Agrofertis“ apmokėjo 2 450,25 Eur dydžio sąskaitą už advokato teisines paslaugas renkant įrodymus, duomenų analizę, susitikimą su atsakove (13,5 val.). Įvertinus Rekomendacijose nustatytus dydžius, atsakovei UAB „Agrofertis“ priteistina 1 864 Eur suma.

153.       2020 m. rugsėjo 15 d. mokėjimu UAB „Agrofertis“ apmokėjo 3 085,50 Eur dydžio sąskaitą pagal advokato teisines paslaugas už dokumentų analizę, susitikimą su klientu, pasiruošimą teismo posėdžiui (17 val.). Pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius UAB „Agrofertis“ priteistina 2 347 Eur suma.

154.       2020 m. spalio 6 d. mokėjimu UAB „Agrofertis“ apmokėjo 1 452 Eur dydžio sąskaitą už advokato teisines paslaugas renkant įrodymus, susitinkant su atsakove, ruošiantis teismo posėdžiui, dalyvaujant teismo posėdyje (6 val.) bei atsiliepimo į prašymą skirti ekspertizę parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais, UAB „Agrofertis“ priteistina 1 172 Eur suma.

155.       2020 m. kovo 12 d. mokėjimu atsakovė UAB „Agrofertis“ apmokėjo 726 Eur sąskaitą už advokato teisinę pagalbą analizuojant bylos medžiagą, susitinkant su atsakove UAB „UHB AGRO“ (4 val.). Remiantis Rekomendacijomis, UAB „Agrofertis“ priteistina 527 Eur suma.

156.       Atsakovei UAB „Agrofertis“ teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme teikė ir kitas advokatas (kita advokatų kontora). Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad 2020 m. gruodžio 7 d. teisme gauti dokumentai dėl UAB „Agrofertis“ 3 841,75 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidų neturėtų būti vertinami, kadangi jie pateikti praleidus teismo nustatytą terminą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Agrofertis“ akcentavo, kad vienos dienos pavėlavimas yra nežymus.

157.       CPK 251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus (CPK 251 straipsnio 2 dalis). CPK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išsprendus prašymus bei klausimus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausytis baigiamųjų kalbų. Aptartas reguliavimas reiškia, kad visi prašymai bei bylos medžiagos papildymai turi būti atlikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

158.       Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. posėdyje UAB „Agrofertis“ atstovas pareiškė prašymą pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas žodine nutartimi tokį prašymą patenkino ir suteikė galimybę šalims per vieną darbo dieną pateikti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, įvertinęs tai, kad šalys galėjo manyti, jog bylos nagrinėjimas dar kartą bus atidėtas. Be to, 2020 m. gruodžio 3 d. posėdyje teismas nurodė, kad baigia bylos nagrinėjimą iš esmės ir po pertraukos klausysis šalių baigiamųjų kalbų. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baigia bylos nagrinėjimą iš esmės 2020 m. gruodžio 4 d., 24.00 val. ir iki to laiko sudaro galimybę šalims pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

159.       Bylos šalys prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų bei juos pagrindžiančius dokumentus (išskyrus vieną UAB „Agrofertis“ prašymą) pateikė 2020 m. gruodžio 4 d., o pirmosios instancijos teismas teisėjo rezoliucija juos priėmė į bylą kitą darbo dieną – 2020 m. gruodžio 7 d. Vienas UAB „Agrofertis“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis pateiktas 2020 m. gruodžio 7 d. 14.08 val. Šis 2020 m. gruodžio 7 d. pirmosios instancijos teisme gautas UAB „Agrofertis“ prašymas nebuvo priimtas į bylą teisėjo rezoliucija. 2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje taip pat nebuvo sprendžiamas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimo klausimas, o šio posėdžio metu teismas pakartojo bylos nagrinėjimą iš esmės baigęs prieš tai buvusiame posėdyje. Visgi apskųstame teismo sprendime sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino UAB „Agrofertis“ kartu su 2020 m. gruodžio 7 d. prašymu pateiktus duomenis apie bylinėjimosi išlaidas.

160.       Atsižvelgiant į tai, kad vienos darbo dienos terminas bylos iš esmės nagrinėjimui užbaigti pirmosios instancijos teismo buvo nustatytas būtent UAB „Agrofertis“ atstovo prašymu, taip pat įvertinus tai, jog kartu su 2020 m. gruodžio 7 d. prašymu pateiktos trys sąskaitos buvo išrašytos 2019 m., kitos dvi išrašytos 2020 m. vasario bei birželio mėn., o paskutinės sąskaitos apmokėjimas įvyko 2020 m. liepos 9 d., darytina išvada, kad nors pavėlavimo pateikti prašymą laikas yra neilgas, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti atnaujintu pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą, kadangi UAB „Agrofertis“ turėjo galimybę išlaidas pagrindžiančius dokumentus paduoti teismui nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., 24 val. Nustačius, kad 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Agrofertis“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas baigus bylą nagrinėti iš esmės, šis prašymas ir kartu su juo pateikti dokumentai nevertinami. 

161.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta šios nutarties 147-160 punktuose, atsakovei UAB „Agrofertis“ atlygintinos 13 760 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

162.       Atsakovė UAB „UHB AGRO“ nurodė patyrusi 60 124,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde akcentuota, kad UAB „UHB AGRO“ nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų – pateikti dokumentai nepatvirtina, kad UAB „UHB AGRO“ atsiskaitė būtent už šioje byloje suteiktas advokato teisines paslaugas. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „UHB AGRO“ tvirtina, kad šiuo atveju taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-969/2017 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017 suformuota praktika dėl išvestinių įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų turėjimo faktą, įvertinimo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad UAB „UHB AGRO“ nurodyta kasacinio teismo praktika suformuota esant kiek kitokioms aplinkybėms – kasacinis teismas vertino advokatų kontoros finansininko pažymos, kaip šalies atsiskaitymo faktą patvirtinančio įrodymo, tinkamumą.

163.       Šiuo atveju UAB „UHB AGRO“ 2019 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. prašymuose pateikė detalią advokato suteiktų paslaugų ataskaitą. Atsiskaitymo už suteiktas paslaugas faktą UAB „UHB AGRO“ įrodinėjo banko sąskaitų išrašais apie mokėjimų nurodymus. Į bylą pateiktuose mokėjimų dokumentuose nurodyti mokėjimų duomenys – pagal sąsk.: APB20664 (2020 m. lapkričio 12 d. mokėjime); pagal sąsk.: APB20664 (2020 m. lapkričio 20 d. mokėjime); pagal sąsk. APB19 797 (2019 m. gruodžio 13 d. mokėjime); pagal sąsk. APB19 756 (2019 m. spalio 31 d. mokėjime); dalinis mokėjimas pagal APB20 080 (2020 m. kovo 23 d. mokėjime); pagal sąsk. APB20233 (2020 m. birželio 5 d. mokėjime). Atsakovės UAB „UHB AGRO“ pateikti duomenys yra nepakankami, kad būtų galima tiksliai identifikuoti, už kurias advokato paslaugas, kuriuo mokėjimu buvo atsiskaityta. Be to, atsakovė UAB „UHB AGRO“ nepateikė papildomų duomenų (pavyzdžiui, mokėjimuose minimų sąskaitų) ir nepašalino ieškovės (apeliantės) iškeltos abejonės, kad mokėjimais galėjo būti atsiskaitoma už paslaugas ne tik šioje byloje. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „UHB AGRO“ yra atstovaujama to paties advokato ir kitose civilinėse bylose, o civilinėje byloje Nr. e2-96-820/2022 yra pateiktas 2019 m. lapkričio 20 d. mokėjimas, kuriame nurodyta, kad atsiskaitoma pagal sąskaitą APB19 797, kuri minima ir šioje byloje esančiame 2019 m. gruodžio 13 d. mokėjime.

164.       Bylos šalys turėtas bylinėjimosi išlaidas gali įrodinėti išvestiniais įrodymais, tačiau tokių įrodymų pateikimas gali turėti įtakos teismui atliekant bylinėjimosi išlaidų fakto, jų dydžio pagrįstumo vertinimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl advokato teisinių paslaugų suteikimo atsakovei UAB „UHB AGRO“ fakto. Byloje esančiais duomenimis (mokėjimų nurodymais bei banko sąskaitos išrašais) tikėtinai pagrįstas atsiskaitymo už byloje suteiktas teisines paslaugas faktas. Tačiau pateiktų duomenų nepakanka nustatyti, kokio laikotarpio vidutinio darbo užmokesčio bruto dydį reikia taikyti, todėl negalima įvertinti, ar UAB „UHB AGRO“ patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8 punkte nustatytų dydžių. Įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus – didelę bylos apimtį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas, atsakovės UAB „UHB AGRO“ parengtų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį, kitoms atsakovėms atlygintinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydį, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju teisingas ir protingas UAB „UHB AGRO“ pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis būtų ne daugiau kaip 25 000 Eur.

165.       Trečiasis asmuo UAB „UHB“ nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 14 446,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Analogiškai kaip ir atsakovė UAB „UHB AGRO“, trečiasis asmuo UAB „UHB“ patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėjo prašymuose pateikta advokato ataskaita apie suteiktas paslaugas bei mokėjimų nurodymais, kuriuose fiksuota mokėjimų paskirtis „už teisines paslaugas“ (2020 m. gruodžio 3 d. mokėjimas); taip pat PVM sąskaita faktūra serija APB19 Nr. 931 (2020 m. sausio 31 d. mokėjimas). Kaip šioje nutartyje jau buvo pažymėta, trečiojo asmens UAB „UHB“ bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys duomenys vertintini atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus. Atsižvelgus į bylos apimtį, trečiojo asmens pasirinkto atstovo dalyvavimą atstovaujant ir kitą šalį nuo pat bylos iškėlimo, trečiojo asmens pareiškimo dėl įstojimo į procesą laiką (po trijų mėnesių nuo bylos iškėlimo), pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtį, tai, kad dalį paslaugų suteikė advokato padėjėja, ginčo sumos dydį, byloje dalyvavusioms atsakovėms atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, daroma išvada, kad protingas ir teisingas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas sudaro 7 000 Eur sumą.

166.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog iš ieškovės priteistinas toks bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas: atsakovei BUAB „Arvi fertis“ – 10 713 Eur, atsakovei UAB „Agrofertis“ – 13 760 Eur, atsakovei UAB „UHB AGRO“ – 25 000 Eur, trečiajam asmeniui UAB „UHB“ – 7 000 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

167.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis atmestas ieškinys ir nepriimtas ieškinio reikalavimo dalies atsisakymas, tačiau daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovėms ir trečiajam asmeniui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra iš dalies pagrįsti, todėl atitinkamai sumažina priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį ir šioje dalyje keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą.

168.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o kitą sprendimo dalį palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 3 dalis).

Dėl už skundą mokėtino žyminio mokesčio

169.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „UHB AGRO“ išdėstė nuomonę dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu, atkreipdama dėmesį, kad dalis ieškinio bei apeliacinio skundo reikalavimų nėra susiję su bankrutavusia UAB „Arvi fertis“.

170.       CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Šioje byloje už ieškinį žyminis mokestis nemokėtas. Ieškovės ieškiniu trečiųjų asmenų sandoriai ginčijami kaip išvestiniai sandoriai, kurių nuginčijimas būtų aktualus patenkinus ieškovės reikalavimus dėl nuosavybės teisės nustatymo, ginčijamų pirminių sandorių pripažinimo negaliojančiais, be to, trečiųjų asmenų sudarytų sandorių objektai būtų galimos restitucijos taikymo objektais. Tai reiškia, kad visi ieškovės (apeliantės) pareikšti reikalavimai yra glaudžiai susiję su byloje dalyvaujančiu bankrutuojančiu asmeniu (BUAB „Arvi fertis“), todėl spręsdamas ieškovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 83 straipsnyje nustatytas išimtis dėl byloje dalyvaujančių asmenų atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Dėl prašymo skirti baudą

171.       Atsakovė UAB „UHB AGRO“ atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą skirti ieškovei (apeliantei) UAB „BELOR“ 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios pusę priteisti valstybės naudai, o kitą pusę – atsakovei UAB „UHB AGRO“.

172.       Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą.

173.       Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017       65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

174.       Šiuo atveju atsakovė ieškovei (apeliantei) baudą skirti prašė teigdama, kad UAB „BELOR“ sąmoningai, tyčia siekdama sužlugdyti tiesioginius konkurentus, teikė teismui melagingą ir neaktualią informaciją, tuos pačius faktus aiškino skirtingai, nutylėjo aplinkybes, kuriose yra reikšmingos informacijos, teikė selektyviai atrinktus išrašus iš turto arešto registro. Prašymas skirti baudą iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su procesu pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo atmestas prašymas skirti baudą ieškovei UAB „BELOR“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nebuvo skundžiama, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. UAB „UHB AGRO“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti baudos skyrimo motyvai, siejami su paduoto apeliacinio skundo argumentais, taipogi nesudaro pagrindo skirti baudą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotę teismas turi diskrecijos teisę skirti ar neskirti baudą net ir tuo atveju, kai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas yra nustatomas.

175.       Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymas dėl baudos ieškovei (apeliantei) skyrimo yra netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

176.       Šalis, kuriai palankiai išspręsta byla, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliacinis skundas iš esmės yra atmestas (pakeista tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Apeliacinio skundo atmetimas sudaro pagrindą atlyginti visas Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršijančias atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

177.       Atsakovė BUAB „Arvi fertis“ nurodė, kad patyrė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei analizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Advokato išrašyta sąskaita apmokėta 2021 m. kovo 26 d. Atsiliepimo į apeliacinį skundą išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta dydį, todėl išlaidos mažinamos iki Rekomendacijos nustatyto dydžio. Atsakovei BUAB „Arvi fertis“ iš ieškovės (apeliantės) priteisiamas 2 859 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

178.       Atsakovė UAB „Agrofertis“ nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 2 087,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą analizuojant teismo sprendimą bei parengiant atsiliepimą. Teisinės sprendimo analizės paslaugas UAB „Agrofertis“ apmokėjo   2021 m. vasario 11 d. mokėjimu, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsiskaitė 2021 m. balandžio 9 d. Nurodytos advokato darbo laiko sąnaudų analizuojant teismo sprendimą išlaidos viršija Rekomendacijų 8.19 punkte numatytą maksimalų dydį, todėl mažintinos iki šio dydžio. Atsakovės UAB „Agrofertis“ naudai priteisiamas 1 996 Eur išlaidų atlyginimas.

179.       Atsakovė UAB „UHB AGRO“ nurodė, kad turėjo 4 936,8 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą susipažįstant su apeliaciniu skundu, komunikuojant su advokatu dėl atsiliepimo turinio bei parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tikėtina, kad atsakovės UAB „UHB AGRO“  nurodytos bylinėjimosi išlaidos apmokėtos 2021 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymu. Išlaidos už advokato darbo laiko sąnaudas susipažįstant su apeliaciniu skundu, susitinkant su klientu dėl atsiliepimo parengimo, neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.11 punktą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), atsakovei UAB „UHB AGRO“ priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas iki 3 143 Eur.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ (juridinio asmens kodas 300632946) naudai 10 713 Eur (dešimties tūkstančių septynių šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ (juridinio asmens kodas 303402007) naudai 25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrofertis“ (juridinio asmens kodas 303533483) naudai 13 760 Eur (trylikos tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „UHB“ (juridinio asmens kodas 303346195) naudai 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ (juridinio asmens kodas 300632946) naudai 2 859 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ (juridinio asmens kodas 303402007) naudai 3 143 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ (juridinio asmens kodas 303276665) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrofertis“ (juridinio asmens kodas 303533483) naudai 1 996 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ prašymo dėl baudos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“ skyrimo.

Teisėjai        Gintaras Pečiulis

Asta Radzevičienė

Agnė Tikniūtė