LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edilas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“ bei trečiųjų asmenų V. T., M. G. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-266-253/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Uno“, „Norstatus“ ir „Edilas“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalą bei sandorių pripažinimo niekiniais (negaliojančiais), tretieji asmenys R. P., V. T., M. G., V. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rasa“ pateikė patikslintą ieškinį (DOK-15604), kuriuo prašė:

1.1.       Taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y.: uždrausti atsakovams UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti (patiems arba per kitus asmenis) nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau apibendrintai – nekilnojamasis turtas) statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo);

1.2.       Uždrausti atsakovams UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti (patiems arba per kitus asmenis) nekilnojamojo turto statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo);

1.3.       Pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 761 niekine;

1.4.       Atsisakius tenkinti ieškinio rezoliucinės dalies 2 punkto reikalavimą, pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 761 negaliojančia;

1.5.       Pripažinti atsakovių UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ 2021 m. vasario 12 d. Jungtinės veiklos sutartį niekine;

1.6.       Pripažinti atsakovių UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ 2021 m. balandžio 28 d. Jungtinės veiklos sutarties papildymą Nr. 1 niekiniu;

1.7.       Taikyti vienašalę restituciją, t. y. grąžinti UAB „Uno“ nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

1.8.       Išreikalauti iš UAB „Edilas“ nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šį turtą grąžinant UAB „Uno“;

1.9.       Atsisakius tenkinti ieškinio rezoliucinės dalies 7 punkto reikalavimą, taikyti restituciją ekvivalentu pinigais, t. y. iš UAB „Norstatus“ UAB „Uno“ priteisti 1 723 827 Eur dydžio sumą;

1.10.       Priteisti iš atsakovių UAB „Norstatus“, UAB „Uno“ ir UAB „Edilas“ ieškovei UAB „Rasa“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes egzistuoja potenciali žalos atsiradimo grėsmė, UAB „Edilas“ ir UAB „Norstatus“ veiksmai yra neteisėti, ieškiniu siekiama pašalinti žalos grėsmę. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja rizika dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimų ginčijimo byloje (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinė byla Nr. e2-88-1030/2022) yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios draudžia sudaryti jungtinės veiklos sutartį su UAB „Norstatus“, tačiau R. P., valdybos nariai bei UAB „Norstatus“ to nepaisydami iš esmės vykdo uždraustos vykdyti jungtinės veiklos sutarties nuostatas, t.  y. UAB „Norstatus“ neatlygintinai įsigijo UAB „Uno“ turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), siekdama apsunkinti UAB „Rasa“ galimybes ginti savo interesus bei toliau vykdo statybos darbus. Šis turto perleidimas vyko siekiant tai nuslėpti nuo UAB „Rasa“ bei jos deleguotojo valdybos nario V. U. bei taip šiurkščiai pažeidžiant UAB „Uno“ valdymo narių kompetenciją. Be to, dalis turto slapta buvo perleista dar kitam subjektui – UAB „Edilas“, siekiant išvengti turto grąžinimo UAB „Uno“. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ nesutiks geranoriškai sustabdyti vykdomų statybos darbų, todėl būsimas teismo sprendimas šioje byloje taps beprasmis. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ galimai užbaigs pastato statybą, todėl UAB „Rasa“ ir UAB „Uno“ kils šiame ieškinyje nurodoma žala – UAB „Uno“ turtas bus panaudotas ne UAB „Uno“, o R. P., valdybos narių ir UAB „Norstatus“ interesais.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovės UAB „Rasa“ ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti (patiems arba per kitus asmenis) nekilnojamojo turto statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).

4.       Teismas nustatė, kad ieškinyje yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, išdėstyta argumentacija, pateikti nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Todėl, teismo nuomone, ieškovė įrodė pirmąją sąlygą (tikėtinas ieškinio pagrįstumas), leidžiančią taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovės ir trečiojo asmens raštai adresuoti UAB „Uno“ vadovybei, iš esmės patvirtino, kad UAB „Uno“ valstybinės žemės nuomos teise valdomame sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra organizuojami ir vykdomi statybos darbai. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtino, kad ieškovei, kaip UAB „Uno“ akcininkei, nėra pateikta detali informacija, kokiu pagrindu objekte yra vykdomos statybos, dėl kurių buvo siekiama susitarti Jungtinės veiklos sutartimi, kurios sudarymas ginčijamas Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 (naujas bylos Nr. e2-88-1030/2022). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Uno“ valstybinės žemės nuomos teise valdomame sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra organizuojami ir vykdomi statybos darbai, kurių pagrindas, ieškovei galimai dėl atsakovių aktyvių veiksmų nėra žinomas, sudarė teismui prielaidas spręsti, kad objekte organizuojamos ir vykdomos statybos, dar nesant išspręstam šalių ginčui, gali turėti neigiamų pasekmių galimam teismo sprendimo įgyvendinimui, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus teismo sprendimo realus įvykdymas gali būti reikšmingai apsunkintas.

6.       Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti (patiems arba per kitus asmenis) nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo), yra susijusios su ginčo dalyku, proporcingos ir užtikrinančios status quo (faktinės arba teisinės padėties) išsaugojimą ginčo laikotarpiu.

III.       Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7.       Atsakovė UAB „Norstatus“ bei tretieji asmenys V. T. ir M. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

7.1.       Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ginčijama nutartimi yra pirmosios instancijos teismo klaida, padaryta neteisingai įvertinus 2021 m. lapkričio 15 d. patikslinto ieškinio 2 ir 3 punktuose suformuluotą procesinį prašymą ir ieškinio reikalavimą, klaidingai nustačius ieškinio dalyką ir ieškovės prašymą patenkinus visiškai kitu tikslu, nei jis buvo pareikštas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ne prevenciniam, o kitiems minėto patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti, neteisingai įvertino arba visai neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

7.2.       Nuo 2021 m. kovo 10 d. ieškovei ir trečiajam asmeniui atstovaujantys advokatai A. I. ir L. L. neabejotinai žinojo, kad UAB „Uno“ nuo 2021 m. vasario 12 d. nebėra pastato–gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau ir pastatas–gyvenamasis namas), savininkė ir 0.9854 ha ploto dalies žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkė, nes minėti atstovai tikrino aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis. Sąmoningai klaidinantis ir akivaizdžiu piktnaudžiavimu teise laikytinas ieškovės atstovų 2021 m. kovo 12 d. prašymas civilinėje byloje Nr. e2-3414-637/2021 dėl skubaus papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris patvirtina nesąžiningus ieškovės ketinimus bet kokiomis priemonėmis sustabdyti pastato–gyvenamojo namo statybos darbus. Nutylima reikšminga Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3414-637/2021, kuria buvo atmestas dar vienas analogiškas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir statybos darbų draudimo. Buvo pasinaudota situacija, kai po bylų sujungimo bylą pradėjo nagrinėti kitas teisėjas, ir ketvirtą kartą iš eilės buvo prašoma taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones dėl statybos darbų draudimo.

7.3.       Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėse bylose Nr. e2S-482-513/2021 ir Nr. e2S-507-513/2021 nustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo panaikintos iš esmės analogiškos laikinosios apsaugos priemonės dėl to paties objekto statybos darbų draudimo prijungtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3414-637/2021, neprarado savo aktualumo. Pati ieškovė patikslinto ieškinio 242 punkte nurodo, kad „statybos adresu (duomenys neskelbtini) yra vykdomos teisėtai, t. y. turint atitinkamą statybos leidimą“ ir statybas reglamentuojantys teisės aktai nėra pažeidžiami.

7.4.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje nereikalauja nušalinti atsakovių UAB „Norstatus“ ir / ar UAB „Edilas“ valdymo organų narių, uždrausti jiems vykdyti savo fiduciarines pareigas dėl tariamo šių pareigų ar valdymo organų kompetencijos pažeidimo, patikslintu ieškiniu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siekė sustabdyti ir uždrausti pastato–gyvenamojo namo statybos procesą, kas neturi nieko bendra su tariamais valdymo organų narių fiduciarinių pareigų ar kompetencijos pažeidimais.

7.5.       Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat nepateikė jokių naujų duomenų dėl patiriamos žalos ar apie ateityje galbūt kilsiančią žalą, nenurodė jokių naujų argumentų, kokiu būdu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Taigi, pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje neatsirado jokių priežasčių tuos pačius argumentus ir duomenis vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje.

7.6.       Ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra identiškas ieškovės 2021 m. gegužės 20 d. patikslintame ieškinyje prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-3414-637/2021 suformuluotam prašymui, kuris buvo atmestas, skiriasi tik tai, kad 2021 m. lapkričio 15 d. patikslintame ieškinyje laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti ir atsakovės UAB „Edilas“ atžvilgiu bei yra išvardinamos visos pastate–gyvenamajame name suformuotos patalpos su unikaliais numeriais.

7.7.       Po bylų sujungimo tas pats bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas visiškai skirtingai įvertino tas pačias aplinkybes ir kardinaliai pakeitė savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors jokios aplinkybės, susijusios su pastato–gyvenamojo namo statybos darbų vykdymu, nepasikeitė. Skundžiamoje nutartyje nėra jokių argumentų, kaip, pirmosios instancijos teismo nuomone, pasikeitė faktinė situacija, grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui ar atsakovų nesąžiningumo vertinimas, taigi, skundžiama nutartimi buvo pažeisti ir teisinio apibrėžtumo (saugumo) bei teisėtų lūkesčių principai.

7.8.       Net ir darant prielaidą, kad pastato–gyvenamojo namo ir jame suformuotų patalpų statybos darbų vykdymas bei organizavimas galimai yra neteisėtas bei gali sukelti žalą, ši žala ieškovei bet kuriuo atveju būtų netiesioginė, t. y. žala dėl organizuojamų ir vykdomų statybos darbų galimai būtų padaryta UAB „Uno“, o ieškovė žalą patirtų tik tuo atveju, jei UAB „Uno“ direktorius pareikalautų UAB „Uno“ akcininkų padengti tariamai UAB „Norstatus“ ir / ar UAB „Edilas“ mokėtinas sumas arba ieškovė negautų iš UAB „Uno“ dividendų ar gautų mažesnius dividendus. Taigi, pastato–gyvenamojo namo ir jame suformuotu patalpų statybos darbų vykdymas bei organizavimas tiesioginio pavojaus, kad bus pažeistos būtent ieškovės, kaip UAB „Uno“ akcininkės teisės, nekelia.

7.9.       Jei ieškovė prevencinį reikalavimą atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ reiškia ne kaip UAB „Uno“ akcininkė, tai ieškovė neturi teisinio materialinio suinteresuotumo reikšti prevencinį reikalavimą dėl pastato–gyvenamojo namo ir jame suformuotų patalpų statybos darbų vykdymo ir organizavimo draudimo, o teismas turėjo atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme. Neaišku, kaip UAB „Uno“ nebepriklausančio pastato–gyvenamojo namo ir jame suformuotų patalpų organizuojami ir vykdomi statybos darbai gali pažeisti ieškovės teises ir sukelti jai žalos atsiradimo grėsmę. Ieškovė pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir viena iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškovės 2021 m. lapkričio 15 d. patikslinto ieškinio 3 punkte suformuluotas prevencinis reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas.

7.10.       Civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 (Nr. e2-88-1030/2022) yra ginčijami tik UAB „Uno“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. valdybos ir UAB „Uno“ 2020 m. rugsėjo 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai dėl tuo metu ketintos sudaryti jungtinės veiklos sutarties tarp atsakovės UAB „Norstatus“ ir UAB „Uno“. Tačiau tokia sutartis dėl aktyvių ieškovės ir jos vienintelio akcininko V. U. veiksmų prieš UAB „Uno“ interesus nebuvo ir, UAB „Uno“ pardavus pastatą–gyvenamąjį namą, net nebegali būti sudaryta, todėl minėtos bylos rezultatas niekaip negali pakeisti dabartinės situacijos ir sukurti finansinių įsipareigojimų UAB „Uno“, kuriuos ji turės įvykdyti. Neaišku, kodėl ir kokiu pagrindu UAB „Uno“ turėtų mokėti už atliekamus pastato–gyvenamojo namo statybos darbus, kuomet UAB „Uno“ nėra nei šio statinio savininkė, nei darbų užsakovė.

7.11.       Jei ieškovė mano, kad „organizuojant statybos darbus yra siekiama apeiti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones“ ar atsakovių UAB „Norstatus“ ir UAB „Uno“ valdymo organų nariai „ignoruoja pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslus bei de facto (faktiškai) vykdo jungtinės veiklos sutarties nuostatas“, ji turi visas galimybes Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka tinkamai apginti savo teises ir kreiptis į 2020 m. rugsėjo 16 d. ir spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-10029-1030/2020 priėmusį Klaipėdos apylinkės teismą tiek dėl baudos skyrimo, tiek dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl grėsmės sprendimo įvykdymui

7.12.       Kadangi pastato–gyvenamojo namo savininkė nebėra UAB „Uno“, minėto statinio statybos darbų vykdymo ir organizavimo procesas negali lemti nuostolių atsiradimo UAB „Uno“ ir ieškovei ar būti kam nors žalingas, todėl negali kilti ir grėsmė galimai ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

7.13.       Tai, kad ieškovei galėtų būti grąžintas pastatas–gyvenamasis namas ir jame suformuotos patalpos, tęsiami šio pastato statybos darbai negali pabloginti jo būklės. Be to, nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi jau yra pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo, kuris užtikrina ieškovės 2021 m. lapkričio 15 d. patikslinto ieškinio 4–10 punktuose suformuluotų reikalavimų įvykdymą jų patenkinimo atveju.

7.14.       Visi nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai yra vieši dėl jų registracijos Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra jokio pagrindo teigti apie pastato–gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sandorio nuslėpimą nuo ieškovės ar jos deleguotojo valdybos nario V. U., kuris ne tik žinojo apie suplanuotas UAB „Uno“ pajamas iš objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, bet ir buvo išreiškęs savo valią dėl paties pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo sąlygų, kurioms pritarė dar 2017 m. rugsėjo 7 d. UAB „Uno“ valdybos posėdyje.

7.15.       Ieškovės teiginiai, kad atsakovė UAB „Norstatus“ pastatą–gyvenamąjį namą pagal 2021 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Uno“ įsigijo neatlygintinai, nors į bylą pateikti pardavimo kainos sumokėjimą patvirtinantys įrodymai, yra mėginimas sudaryti įspūdį apie tariamus ieškovės teisių pažeidimus, tariamai egzistuojančias žalos atsiradimo grėsmes.

7.16.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindė neegzistuojančiomis aplinkybėmis, kad „UAB „Uno“ valstybinės žemės nuomos teise valdomame sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra organizuojami ir vykdomi statybos darbai, kurių pagrindas ieškovei galimai dėl atsakovių aktyvių veiksmų nėra žinomas“. Nuo 2021 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią UAB „Uno“ pardavė pastatą–gyvenamąjį namą, sudarymo UAB „Uno“ nebegali būti šiam pastatui eksploatuoti priskirtos valstybinės žemės nuomininkė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo asmenų, nesančių byloje atsakovais, atžvilgiu

7.17.       Motyvų ir paaiškinimų, ką reiškia draudimas atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ „per kitus asmenis“ vykdyti bei organizuoti minėto objekto statybos darbus skundžiamoje nutartyje nėra. Prevenciniu ieškiniu gali būti siekiama uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus tik konkrečiam asmeniui (atsakovui), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje uždraudė vykdyti ir organizuoti statybos darbus neapibrėžtam ratui asmenų, kuriems jokie reikalavimai nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti. Toks teismo draudimas pritaikytas peržengiant prašomo užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo tenkinant prevencinį reikalavimą ribas.

Dėl pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principų

7.18.       Skundžiama nutartimi nustatytas draudimas be pagrindo riboja civilinėje byloje nedalyvaujančių asmenų teisę vykdyti bei organizuoti pastato–gyvenamojo namo ir jame suformuotų patalpų statybos darbus.

7.19.       Nei ieškovės patikslintame ieškinyje, nei skundžiamoje nutartyje nėra jokių argumentų, kaip, pvz., statybvietės aprūpinimas elektra ar saugos, sveikatos, higienos reikalavimų laikymasis, ar kiti statybos darbų organizavimo veiksmai daro žalą ir potencialiai didina žalos atsiradimo grėsmę ieškovei ar kelia grėsmę būsimo teismo spendimo vykdymui.

7.20.       Skundžiama nutartimi nustačius draudimą atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti pastato–gyvenamojo namo ir jame suformuotų patalpų statybos darbus, buvo apribota minėtų atsakovių ūkinė – komercinė veikla, t. y. atsakovės ne tik negalės vykdyti ir užbaigti pastato–gyvenamojo namo ir jame suformuotų patalpų statybos darbų, bet ir įvykdyti įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis, sudarytas su butų minėtame pastate būsimais pirkėjais.

8.       Atsakovė UAB  „Edilas“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir ieškovės UAB „Rasa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Atsakovė UAB „Edilas“ laikosi pozicijos, kad teismas, taikydamas naujas laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo ekonomiškumo principu, kadangi teismo sprendimo įvykdymui pakanka byloje jau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, be to, teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimu šioje byloje yra nenuoseklus. Tas pats apygardos teismas jau yra išreiškęs poziciją tuo pačiu klausimu (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. kovo 12 d. nutartys, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta vykdyti statybos darbus (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr. e2-3414-637/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikintos ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas). Be to, toje pačioje byloje 2021 m. birželio 7 d. nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudimo vykdyti statybos darbus, kurios ieškovė neskundė.

8.2.       Esminis ieškovės tikslas – sugrąžinti daugiabutį pastatą (jame suformuotas atskiras patalpas) UAB „Uno“ nuosavybėn. Taikius laikinąsias apsaugos priemones dėl perleidimo draudimo, atsakovės neturi jokių galimybių disponuoti ginčo turtu, todėl jeigu teismo sprendimas bus palankus ieškovei, tai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymui neiškils jokių sunkumų – nekilnojamasis turtas bus grąžintas UAB „Uno“. Tokį teismo sprendimą bus galima įvykdyti nepaisant to, ar draudimas vykdyti statybos darbus bus taikytas ar ne, nes dėl statybos darbų vykdymo pats nekilnojamojo turto objektas, kaip restitucijos dalykas, neišnyks. Jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus tokia apimtimi, kaip yra prašoma, tai iš UAB „Uno“ nebūtų priteisiama jokia piniginė suma nepriklausomai nuo to, kokio statybos baigtumo laipsnio statinys (patalpos) būtų grąžintas UAB „Uno“. Byloje nėra priešieškinio dėl kokių nors piniginių sumų priteisimo iš UAB „Uno“.

8.3.       Teismui nustačius UAB „Uno“ didesnę prievolę sumokėti kompensaciją atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“, UAB „Uno“ turėtų sumokėti daugiau nei mokėtina suma pagal dabartinės stadijos pastato baigtumą, tačiau mokėdama daugiau UAB „Uno“ daugiau ir gautų, t. y. gautų kur kas didesnio baigtumo procento pastatą (patalpas), todėl jos interesai niekaip nenukentėtų. Be to, statybos darbų sustabdymas yra žalingas ne tik atsakovei UAB „Edilas“, bet ir pačiai UAB „Uno“. Statybos darbų tęsimas būtų ekonomiškai naudingas pačiai UAB „Uno“: pasibaigus teismo procesui UAB „Uno“ atgautų beveik užbaigtą nekilnojamojo turto objektą ir sutaupytų nemažai laiko vis brangstančių statybos darbų organizavimui ir vykdymui, UAB „Uno“ nereikėtų skolintis lėšų statybos darbų užbaigimui ir ji neturėtų papildomai investuoti piniginių lėšų į pastato būklės atstatymą atnaujinus statybos darbus.

8.4.       Realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra, nes daugiabučio namo statybos yra labai pažengusios (statybos darbų sustabdymo metu siekia apie 70 proc. baigtumą) ir jeigu UAB „Uno“ reikės atlikti tam tikrus mokėjimus pagal dvišalę restituciją, tai likęs apie 10 proc. statybos darbų kiekis iki pat pastato užbaigimo pagal UAB „Edilas“ suplanuotą darbų apimtį nėra toks reikšmingai didelis, kad vertėtų stabdyti darbus.

8.5.       Ieškovė nepateikė nei vieno konkretaus atvejo, kad darbų kaina būtų padidinta, nenurodė nei vienos medžiagos ar įrengimo pirkimo ne rinkos kaina, nenurodė nei vieno statybos darbo vertės, kuri būtų didesnė nei rinkoje esantys statybos darbų įkainiai.

8.6.       Statybos darbų sustabdymas reiškia UAB „Edilas“ veiklos dalinį paralyžiavimą, investicijų „įšaldymą“ ir su tuo susijusius didelius nuostolius. Atsakovė UAB „Edilas“ yra užsakiusi tam tikrus gaminius, statybines medžiagas, sudariusi sutartis, tačiau sustabdžius darbus nukenčia ne tik UAB „Edilas“, bet ir kitos įmonės.

8.7.       UAB „Edilas“ nedalyvavo ieškovės ir jos akcininko ginčuose su kitais UAB „Uno“ akcininkais, valdybos nariais, todėl nėra jokių duomenų apie UAB „Edilas“ kokį nors nesąžiningumą ar neteisėtus veiksmus. UAB „Edilas“ neturi jokių verslo santykių nei su ieškove, nei su UAB „Uno“.

9.       Atsakovė UAB „Norstatus“ ir tretieji asmenys V. T. ir M. G. atsiliepime į atsakovės UAB „Edilas“ atskirąjį skundą nurodo, kad su atskirojo skundo reikalavimais sutinka ir prašo jį tenkinti.

10.       Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime į atsakovės UAB „Edilas“ ir atsakovės UAB „Norstatus“, trečiųjų asmenų V. T. ir M. G. atskiruosius skundus nurodo, kad su atskirųjų skundų reikalavimais sutinka, prašo juos tenkinti ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

11.       Ieškovė UAB „Rasa“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atmesti apeliantų UAB „Norstatus“, V. T., M. G. ir UAB „Edilas“ atskiruosius skundus ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Net ir šiuo metu, kai galioja teismų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, statybos darbai ginčo žemės sklype yra toliau vykdomi, naudojantis ta aplinkybe, kad žemės sklypas ir statomi statiniai, (duomenys neskelbtini), formaliai neturi atskirų unikalių numerių.

11.2.       Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (išspręstos bylos) ir prejudicinės galios, todėl teismas bet kurioje teismo proceso stadijoje gali iš naujo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jas taikyti, nepriklausomai nuo to, ar jos ankstesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo panaikintos.

11.3.       Nuo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomus statybos darbus, faktinės aplinkybės neabejotinai pasikeitė, kadangi ginčo turto dalis nesąžiningai, slapta buvo perleista kitam subjektui – UAB „Edilas“.

11.4.       Apeliantų argumentai, kad teismas skundžiama nutartimi užtikrino patikslinto ieškinio 4–10 punktuose nurodytus reikalavimus, o ne prevencinius reikalavimus, yra deklaratyvūs teiginiai.

11.5.       Skundžiamos nutarties 15 punkto argumentai, kad nurodant patikslinto ieškinio dalyką yra du kartus prašoma taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones, yra teismo apsirikimas, o ne tai, jog teismas nežinojo, kokio reikalavimo užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės turi būti pritaikytos.

11.6.       Vien Nekilnojamojo turto registro duomenų tikrinimas niekaip negali pagrįsti tos aplinkybės, kad UAB „Rasa“ žinojo apie turto perleidimą UAB „Norstatus“. Ieškovės atstovas paiešką Nekilnojamojo turto registre atliko dėl kito objekto, kuris nėra susijęs su (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė yra UAB „Uno“ akcininkė, o V. U. – UAB „Uno“ valdybos narys. Atitinkamai, tiek UAB „Uno“ akcininkai, tiek ir valdybos nariai turėtų būti informuojami apie planuojamą didelės vertės UAB „Uno“ turto perleidimą, o ne tokią informaciją sužinoti ar rinkti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų.

11.7.       Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ atžvilgiu, nes jos statybos darbus toliau vykdytų per pasitelktus trečiuosius asmenis. Jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos išimtinai tik atsakovių atžvilgiu, akivaizdu, kad joks status quo nebūtų išsaugotas, kadangi jos pačios statybos darbų nevykdo. Skundžiama nutartimi pritaikytas draudimas tretiesiems asmenims yra teisėtas ir pagrįstas, nes kitu atveju dėl apeliantų nesąžiningo elgesio teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės netektų prasmės.

11.8.       Priešingai nei teigia apeliantai, skundžiama nutartimi jiems nėra draudžiama laikytis saugos, higienos, sveikatos reikalavimų ar naudoti elektrą statybvietėje.

11.9.       Anksčiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl draudimo perleisti ginčo turtą, niekaip negali užtikrinti, kad ginčo turto statybos nebus tęsiamos.

11.10.       Nepagrįstai teigiama, kad ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo reikšti prevencinį ieškinį, nes siekia apginti UAB „Uno“ teises, o ne savo. Įstatymas nedraudžia bendrovės akcininkui reikšti prevencinį ieškinį, kuriuo siekiama išvengti realios žalos ateityje, uždraudžiant kitiems bendrovės dalyviams ir valdymo organams atlikti tam tikrus veiksmus.

11.11.       Nors statybos, adresu (duomenys neskelbtini), yra vykdomos teisėtai, t. y. turint atitinkamą statybos leidimą, tačiau vien faktas, kad šias statybas organizuoja bei vykdo UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“, sudaro pagrindą išvadai, jog šios yra neteisėtos, nors pažeidžiami ne statybas reglamentuojantys teisės aktai, o juridinių asmenų valdymo organų pareigas ir kompetenciją reglamentuojantys teisės aktai. Institucija, išduodama statybos leidimą, nevertino ir neprivalėjo vertinti, ar ginčo sandoriais bei vykdomais statybos darbai yra pažeidžiami ieškovės interesai.

11.12.       UAB „Edilas“ pats pripažįsta, kad UAB „Uno“ reikės sumokėti statybos išlaidas atsakovėms. Tai patvirtina ieškovės dėstytus argumentus, kad statybos kelia žalą UAB „Uno“, nes tenkinus ieškinį, UAB „Uno“ bus priversta atsakovėms atlyginti statybos išlaidas.

11.13.       UAB „Edilas“ teigia melagingas aplinkybes, kad jos nesieja jokie verslo santykiai su UAB „Uno“. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti (ieškinio priedas Nr. 38), kad UAB „Edilas“ buvo sudariusi ir kitą Jungtinę veiklos sutartį dėl UAB „Uno“ valdyto turto.

11.14.       UAB „Norstatus“ melagingai teigia, kad neva yra sumokėjusi UAB „Uno“ už ginčo turtą, tačiau tai neatitinka tikrosios situacijos. Mokėjimai atlikti į kitą banko sąskaitą, be to, pervestos lėšos galėjo būti grąžintos UAB „Norstatus“ tiek bankiniu pavedimu, tiek grynaisiais pinigais.

11.15.       Faktą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta patvirtina pačių atsakovių elgesys jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Ieškovei tapo žinoma, kad tame pačiame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau tęsiamos statybos, siekiant apeiti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tokia galimybe atsakovės naudojasi atsižvelgdamos į tai, kad sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neturi jokio savarankiško unikalaus numerio.

12.       2022 m. sausio 11 d. gautas atsakovės UAB „Norstatus“, trečiųjų asmenų V. T. ir M. G. prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo. Prašo prie bylos medžiagos pridėti 2021 m. gruodžio 21 d. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, iš kurios matyti, kad šio statinio baigtumas yra 81 proc., o atkūrimo kaštai – 916 000 Eur, vidutinė rinkos vertė – 1 024 000 Eur, 2022 m. sausio 11 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių. Taip pat apeliantai teikia atliktų/neatliktų statybos darbų objektines sąmatas. Pasak apeliantų, teikiami nauji įrodymai parodo konkrečią pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklę, atliktų ir neatliktų statybos darbų kainas bei apimtį, todėl yra aktualūs apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

14.       Apeliantai (tiek atsakovė UAB „Norstatus“ bei tretieji asmenys V. T. ir M. G., tiek ir atsakovė UAB „Edilas“) su atskiraisiais skundais pateikė naujus rašytinius įrodymus.

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16.       Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantai neteikia jokio prašymo priimti kartu su atskiraisiais skundais pateiktus įrodymus ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atskiruosius skundus, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

17.       2022 m. sausio 11 d. gautas atsakovės UAB „Norstatus“ bei trečiųjų asmenų V. T. ir M. G. prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo. Apeliantai pateikė 2021 m. gruodžio 21 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, 2022 m. sausio 11 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą apie statinio be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių, daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projekto statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis, atliktų statybos darbų objektinę sąmatą, neatliktų statybos darbų objektinę sąmatą. Apeliantų nuomone, pateikiami įrodymai parodo pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būklę, atliktų ir neatliktų šio pastato statybos darbų kainas bei apimtį, todėl yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.

18.       Kadangi teikiami nauji įrodymai gauti jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir pasibaigus terminui atskirajam skundui pateikti, pridedami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, gali būti reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą, todėl priimami.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

19.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

20.       Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, toliau jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomu.

21.       Atsakovė UAB „Norstatus“ bei tretieji asmenys V. T. ir M. G. atskirajame skunde kelia klausimą dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia sąlyga egzistuoja. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

22.       Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

23.       Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).

24.       Pažymėtina, kad dėl ieškovės UAB „Rasa“ ieškinio reikalavimų pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 761 niekine; netenkinus šio reikalavimo, pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 761 negaliojančia; taikyti vienašalę restituciją preliminaraus pagrįstumo jau pasisakyta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1051-464/2021, todėl iš naujo kvestionuoti šių aplinkybių nėra pagrindo.

25.       Klaipėdos apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2S-482-513/202 ir Nr. e2S-507-513/2021 2021 m. balandžio 29 d. nutartyse konstatuota, kad ieškovės reikalavimas uždrausti vykdyti bei organizuoti statybos darbus UAB „Uno“ nuomos teise valdomame valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra preliminariai pagrįstas, nes ginčo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso UAB „Uno“, o ieškovė jokio savarankiško reikalavimo trečiajam asmeniui UAB „Norstatus“, kuri yra pastato savininkė ir, ieškovės teigimu, šio pastato faktinė statytoja, ieškiniu nereiškia. Pažymėtina, kad po bylų sujungimo ir ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, UAB „Norstatus“ tapo atsakove, todėl nebėra pagrindo teigti, kad savarankiški reikalavimai šiam asmeniui nėra reiškiami, o ieškinys dėl šios priežasties nepagrįstas.

26.       Kiti ieškovės ieškinio reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suformuluoti aiškiai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, išdėstyta argumentacija, pateikti nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu.

27.       Apeliantų atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas preliminarus ieškinio pagrįstumas ir tvirtinama, kad net ir darant prielaidą, jog pastato–gyvenamojo namo ir jame suformuotų patalpų statybos darbų vykdymas bei organizavimas galimai yra neteisėtas, žala ieškovei būtų tik netiesioginė, ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl jais negalima vadovautis sprendžiant tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimą. Tik išnagrinėjęs kilusį ginčą iš esmės pirmosios instancijos teismas įvertins visus byloje esančius duomenis, taip pat pasisakys dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.

Dėl grėsmės sprendimo įvykdymui

28.       Vertindamas, ar pagrįstai buvo nustatytas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, buvimas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.

29.       Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio tikslas – grąžinti atsakovės UAB „Uno“ nuosavybėn konkretų nekilnojamąjį daiktą, taip pat ieškiniu reiškiamas ir prevencinis reikalavimas, kuriuo siekiama uždrausti atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti (patiems arba per kitus asmenis) nekilnojamojo turto statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Pasak ieškovės, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“, nesutiks geranoriškai sustabdyti vykdomų statybos darbų, todėl būsimas teismo sprendimas šioje byloje taps beprasmis. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ galimai užbaigs pastato statybą, tad UAB  „Rasa“ ir UAB „Uno“ kils ieškinyje nurodoma žala – turės atlyginti statybų kainą UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“.

30.       Pažymėtina, kad apeliantai nurodo, jog net ieškovei ir grąžinus pastatą–gyvenamąjį namą ir jame suformuotas patalpas, tęsiami šio pastato statybos darbai nepablogintų jo būklės, o teismui nustačius UAB „Uno“ didesnę prievolę sumokėti kompensaciją atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“, UAB „Uno“ turėtų sumokėti daugiau nei mokėtina suma pagal dabartinės stadijos pastato baigtumą, tačiau mokėdama daugiau UAB „Uno“, pasak apeliantų, daugiau ir gautų, t. y. gautų kur kas didesnio baigtumo procento pastatą (patalpas), todėl jos interesai niekaip nenukentėtų. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Uno“ atsakovėms ir toliau vykdant statybos darbus turėtų atlyginti šias išlaidas. Nors, pasak apeliantų, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi jau yra pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo, kuris užtikrina ieškovės 2021 m. lapkričio 15 d. patikslinto ieškinio 4–10 punktuose suformuluotų reikalavimų įvykdymą jų patenkinimo atveju, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinio reikalavimo dėl uždraudimo atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti (patiems arba per kitus asmenis) nekilnojamojo turto statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) minėtos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina, todėl teigti, jog pritaikytas įrašas viešame registre užtikrina viso galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą, nėra pagrindo.

31.       Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo vadovautis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3414-637/2021, kuria buvo atmestas vienas analogiškas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir statybos darbų draudimo, o ieškovė, teikdama dar vieną prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ir nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

32.       Kaip ne kartą minėta teismų praktikoje, teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatima iš dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis). Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai. Šią išvadą pagrindžia dar ir tai, kad teismo nutartis laikinųjų apsaugos priemonių klausimu gali būti ne tik skundžiama instancine (išskyrus kasaciją) tvarka (CPK 151 straipsnis), bet ir pats laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas gali laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 straipsnis) arba papildomai pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir netgi šias panaikinti (CPK 150 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2008). Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi buvo konstatuota, kad atsakovė UAB „Norstatus“ nėra nurodyta kaip nekilnojamo turto objekto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Minėta nutartimi pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nenustatyta. Taigi, po 2021 m. birželio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomus statybos darbus, priėmimo faktinės aplinkybės pasikeitė, kadangi ginčo turto dalis buvo perleista kitam subjektui – UAB „Edilas“, šias aplinkybes patvirtina 2021 m. rugpjūčio 11 d. Nekilnojamojo turto išrašai, kuriuose nurodyta, kad prašomas išreikalauti iš UAB „Edilas“ nekilnojamasis turtas jai priklauso nuo 2021 m. birželio 3 d. Taigi, dar nesant išspręstam šalių ginčui, ginčo objektas buvo perleistas, o objekte organizuojamos ir vykdomos statybos gali turėti neigiamų pasekmių galimam teismo sprendimo įgyvendinimui, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus teismo sprendimo realus įvykdymas gali būti reikšmingai apsunkintas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos prevenciniu tikslu, kuriuo siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą bei užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai), kas tam tikrais atvejais irgi gali būti siejama su sprendimo suinteresuoto asmens atžvilgiu tinkamu įvykdymu ir lemti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

33.       Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai dėl draudimo atlikti nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus ne tik UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“, bet ir kitiems asmenims, nes, priešingu atveju, minėtos atsakovės statybos darbus galėtų vykdyti bei organizuoti ne pačios, bet pasitelkusios kitus asmenis, tokiu būdu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prarastų prasmę, nes statybos darbai ir toliau būtų tęsiami. Pažymėtina, kad šis draudimas taikomas ne kažkokiems abstraktiems tretiesiems asmenims, o asmenims, kuriuos darbų vykdymui gali pasitelkti atsakovės; konkretūs tokių asmenų duomenys teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra ir negali būti žinomi, todėl nėra jokios galimybės nutartyje tokius asmenis įvardinti.

34.       Apeliantai atskiruosiuose skunduose teigia, kad skundžiama nutartimi nustačius draudimą atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti pastato–gyvenamojo namo ir jame suformuotų patalpų statybos darbus, buvo apribota minėtų atsakovių ūkinė – komercinė veikla. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nepaneigia skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, o gali būti tik pagrindas kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys būtų atmestas (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą. Taigi, jeigu dėl ieškovės prašytų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės patirs nuostolių, jos įgys teisę reikalauti, kad ieškovė šiuos nuostolius atlygintų (CPK 146 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantės, esant pagrindui, turi galimybę viso proceso metu kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar apimties sumažinimo, prašydamos leisti atlikti konkrečius veiksmus, dėl kurių atlikimo nustatyti draudimai iškreipia proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ar suvaržo vienos proceso šalies teises daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.

35.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirieji skundai atmetami atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                   Rasa Gudžiūnienė