Civilinė byla Nr. e2-3198-490/2021

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00981-2019-3                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5; 3.2.6.10

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 13 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,

sekretoriaujant Valei Greskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei Alvydai Derbutaitei,

atsakovės atstovui valdybos pirmininkui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Lokys“ dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo; tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: A. V., A. K., A. K., G. L., I. J., I. K., J. L., J. U., J. Z., L. Ž., L. J., O. F., R. D., S. Ž., T. G., V. P., T. V., E. P., R. N., A. M., N. T., N. T., N. D., J. D., A. Z., L. J., M. L., R. P., P. L., L. L., A. S., S. Č., J. A., Š. A., R. B., J. B., V. K., V. K., V. K., R. S., M. F., S. S., V. A., G. A., R. L., G. L., A. V., V. T., E. K., E. S., S. M., I. P., V. K., D. J., G. J., R. B., A. P., D. P., N. V., L. M., R. G., V. G., V. V., S. J., N. L., A. Š., J. M., A. D., R. S., E. S., J. S..

Teismas 

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jonavos paslaugos“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Lokys“ (toliau – SB „Lokys“) 961,21 Eur įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., 378,45 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys 2009 m. birželio 2 d. pasirašė sutartį Nr. 356 dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį atsakovė SB „Lokys“ įsipareigojo mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal pateikiamas sąskaitas iki sekančio mėnesio paskutinės darbo dienos, sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus). Laiku neapmokėjus sąskaitų, mokėti delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos atsakovei buvo teikiamos nuolatos ir nepertraukiamai, teisės aktų nustatyta tvarka priskaityti mokėjimai už suteiktas paslaugas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Jonavos rajono savivaldybėje įvesta ir pradėta taikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo dvinarė įmoka (toliau – DVĮ), susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamųjų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 pakeistomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtinta Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodika (metodika pakeista Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265), dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašu (aprašas pakeistas Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme išdėstytas nuostatas, 2016 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos Nr. 1TS-323 sprendimu (sprendimas pakeistas 2017 m. balandžio 27 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-113, Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017-11-30 sprendimu Nr. 1TS-266) buvo nustatyti įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai, sodų paskirties objektams DVĮ pastovioji dedamoji nustatyta pagal parametrą - Nekilnojamojo turto objektų skaičius, turto vnt., kintamoji dedamoji (kai naudojamas kolektyvinis konteineris) nustatyta pagal parametrą - Nekilnojamojo turto objektų skaičius, turto vnt. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 1 priede (metodika pakeista Jonavos r. savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265) nekilnojamojo turto objektai buvo suskirstyti į kategorijas savivaldybės sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis, paskirtį. Nekilnojamojo turto objektų skirstymą savivaldybė atliko vadovaudamasi Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašu, kurį remdamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostata 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Patvirtinto Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo 18 p. nustato, kad sodų paskirties pastatams priskiriami pastatai, naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje. Minėti Jonavos rajono savivaldybės teisės aktai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir yra privalomi visiems komunalinių atliekų turėtojams. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje pradėjus taikyti Dvinarę įmoką, 2017 m. rugpjūčio 17 d. SB „Lokys“ ir atliekų tvarkytojo UAB „Jonavos paslaugos“ 2009 m. birželio 2 d. sudarytos sutarties individualios sąlygos buvo pakeistos . Pakeista sutartis SB „Lokys“ buvo išsiųsta el. paštu 2017 m. rugpjūčio 17 d. Prieš išsiunčiant pakeistą komunalinių atliekų tvarkymo sutartį, SB „Lokys“ buvo prašoma pateikti duomenis: kiek sodininkų bendrijos teritorijoje yra sklypų, išskiriant sklypų su namais ir sklypų be namų skaičių. Bendrijos pirmininkas 2017 m. rugpjūčio 17 d. el. paštu pateikė prašomus duomenis, nurodydamas, kad SB „Lokys“ išviso yra 72 sklypai, iš jų – 43 sklypai su pastatais ir 29 sklypai be pastatų. Vėliau, tai yra 2017 m. rugpjūčio 23 d. bendrijos pirmininkas pateikė kitus duomenis, ženkliai sumažindamas bendrijoje esančių sklypų su pastatais skaičių ir prašydamas perskaičiuoti PVM sąskaitą faktūrą Nr. JPV77531. Bendrijos pirmininkui buvo paaiškinta, kad naujai pateikti duomenys yra netikslūs, nes valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis sodininkų bendrijoje yra įregistruoti iš viso 48 vnt. sodų paskirties objektų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas suskaičiavo faktinį SB „Lokys“ esantį sodų sklypų su pastatais skaičių ir nustatė, kad bendrijoje yra 63 vnt. sodų sklypų su pastatais, pagal šiuos duomenis bendrijai buvo skaičiuojamas atliekų tvarkymo mokestis (DVĮ). Vėliau sodų sklypų su pastatais skaičius buvo tikslinamas, atsižvelgiant į individualiai sudarytų sutarčių skaičių, kurias sudaro sodininkų bendrijoje savo gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. 2017 m. rugpjūčio 25 d., 2017 m. rugsėjo 21 d. bendrija pateikė prašymus skaičiuoti mokestį kiekvienam sodo sklypo savininkui individualiai (pridedama). Bendrijos prašymas nebuvo tenkinamas, atsakant į bendrijos pateiktus prašymus, bendrijos pirmininkui buvo paaiškinta komunalinių atliekų tvarkymo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo tvarka. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 50 punktas numato, kad sodininkų ir garažų bendrijos naudojasi tik jų bendrijai paskirtais kolektyviniais konteineriais. Gyventojai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą sodininkų bendrijoje ir su administratoriumi yra sudarę individualias atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis, naudojasi individualiais konteineriais. Atsakovė savo prievolės mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugą nevykdė, todėl per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. susidarė 1 339,66 Eur skola, iš kurios: 961,21 Eur skola už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas ir 378,45 Eur delspinigiai.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė Alvyda Derbutaitė papildomai paaiškino, kad atsakovė ieškovės prašymu 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikė duomenis apie bendrijos sklypų skaičių, tai yra nurodė, kad bendrijoje iš viso yra 72 sklypai, iš jų – 43 sklypai su namais, o 2017 m. rugpjūčio 23 d. jau atsiuntė kitus duomenis, kad su namais sklypų yra 18. Tada ieškovės atsakingi darbuotojai faktiškai nuvyko į vietą ir suskaičiavo, kad bendrijoje yra 63 sklypai su nekilnojamojo turto objektais. Pagal tai ir buvo skaičiuojama dvinarė įmoka. Atsakovė pradžioje dvi sąskaitas apmokėjo, o vėliau mokėjimus nutraukė.

Atsakovė SB „Lokys“ su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepime atsakovė nurodė, kad ji ir UAB „Jonavos paslaugos“ 2009 m. birželio 2 d. buvo pasirašiusi sutartį Nr. 356 dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Nuo 2018 m. kovo 1 d., pasinaudodami sutarties 5.2.1 punktu, atsakovė sutartį nutraukė ir informavo UAB „Jonavos paslaugos“, kad SB „Lokys“ nevykdo jokios ūkinės veiklos ir nėra įgaliota atstovauti sodininkų interesus atliekų tvarkyme, ir atliekų konteineris yra nereikalingas. Bendrija neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl neprivalo sudaryti sutarties su atliekų tvarkytojais. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII?787) 301 straipsnio 1 dalies nuostata neįgalioja ir neįpareigoja bendrijos sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, o tai suteikia teisę turto savininkui pasirinkti ar pats sudarys sutartį, ar įgalios bendriją. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII?787) 301 straipsnio 2 dalis nustato, kas turi sudaryti sutartį, tai yra nekilnojamojo turto savininkas arba įgalioti asmenys. Jonavos rajono savivaldybes tarybos sprendimai 2016?12?22 Nr. 1TS?323 ir 2017?11?30 Nr.1TS?264 aiškiai prieštarauja civilinio kodekso 2.137 str., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII?78) 301 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 ir 8 punktams ir nesuteikia teisės reikalauti iš sodininkų įmokų už atliekų tvarkymą. Taipogi diskriminuoja ir pažeidžia sodininkų teises į laisvą pasirinkimą. Jonavos rajono savivaldybės taryba vienintele iš 60 savivaldybių interpretavo įstatymus sau palankia linkme, siekdama perkelti administravimo naštą sodininkų bendrijoms. UAB „Jonavos paslaugos“ teiginiai, kad atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos bendrijai buvo teikiamos nuolat ir nepertraukiamai yra melas. Sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. atliekos nebuvo vežamos, bet reikalaujama sumokėti pastoviąją dalį. Tai įrodo PVM sąskaitos faktūros Nr.: jpv79744; jpv80150; jpv180333; jpv180977; jpv181458. Nors nesant sutarties ir nevežant atliekų reikalaujama sumokėti pastoviąją dalį ir už nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Tai įrodo PVM sąskaitos faktūros Nr.: jpv186658; jpv187311; jpv187874; jpv188394. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. SB „Lokys“ negauna iš UAB „Jonavos paslaugos“ sąskaitų už suteiktas paslaugas. UAB „Jonavos paslaugos“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras siunčia į fizinio asmens elektroninį paštą be savininko ir bendrijos išankstinio susitarimo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 11 dalį.

Atsakovės bendrijos valdybos pirmininkas A. V. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad gavęs ieškovo prašymą pateikti duomenis, kiek bendrijoje yra sklypų su nekilnojamo turto objektais, suskaičiavo visus sklypus, kuriuose buvo pastatai. Vėliau pateikė ieškovui patikslintus duomenis, kurie atspindėjo tik sodo sklypus su pastatais, tinkamais gyventi. Pirmas dvi ieškovės pateiktas sąskaitas apmokėjo per klaidą, po to pasitarė su teisininkais ir nutarė nemokėti.

 Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu, posėdžio atidėti neprašė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.  

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.         

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra sodininkų bendrija, kurios veiklos teritorija yra Jonavos rajono savivaldybėje, Palokio II kaime. Šalys 2009 m. birželio 2 d. pasirašė sutartį Nr. 356 dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį atsakovė SB „Lokys“ įsipareigojo mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal pateikiamas sąskaitas iki sekančio mėnesio paskutinės darbo dienos (sutarties 2.2.1. punktas), sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) (2.2.2 punktas). Laiku neapmokėjus sąskaitų, mokėti delspinigius (sutarties 4.2 punktas) nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 5.1 punktas nustato, kad sutartis galioja nuo pasirašymo dienos iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir laikoma pratęsta toliau, jeigu per mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos, nebus kurios nors šalies raštiško pareiškimo dėl sutarties nutraukimo ar jos peržiūrėjimo. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sutartis yra pasibaigusi ar nutraukta, todėl laikoma galiojančia. Nuo sutarties sudarymo iki ginčo laikotarpio pradžios (2017 m. lapkričio 1 d.) ieškovės teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai keitėsi kelis kartus, tarp šalių ginčų dėl šių įkainių dydžių ar mokėjimo už paslaugas tvarkos nebuvo, atsakovė sutarties sąlygas tinkamai vykdė, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje nustačius ir patvirtinus dvinarės įmokos (DVĮ; kuri susideda iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių) už atliekų tvarkymą mokėjimą, atsakovė nuo 2017 m. lapkričio 1 d. pareigos mokėti nevykdė.

Atsakovė ginčijo ieškinio reikalavimus tuo pagrindu, kad ji nėra įgaliota atstovauti sodininkų interesams atliekų tvarkyme, kad ji nevykdo jokios ūkinės veiklos, neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl neprivalo sudaryti sutarties su atliekų tvarkytojais. Taip pat, kad Jonavos rajono savivaldybes tarybos sprendimai 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. 1TS?323 ir 2017 m. lapkričio 30 d. Nr. 1TS?264 aiškiai prieštarauja Civilinio kodekso 2.137 straipsniui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII?78) 301 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 8 punktams, bei nesuteikia teisės reikalauti iš sodininkų įmokų už atliekų tvarkymą. Šie atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais ir yra atmestini. 

Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi, bendrijos narių ir bendrijos tarpusavio santykiai grindžiami narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Remiantis šiais principais, sureguliuojami bendrijos ir jos narių tarpusavio atsiskaitymo klausimai, kurie negali pakeisti kitų viešosios teisės normų, būtent normų dėl nustatytos įmokos už atliekų tvarkymą.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d.), asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Šios įstatymo nuostatos leidžia teigti, kad ir apmokėjimo už suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, skolų išieškojimo teisinis reglamentavimas nesiskiria ir vienodai taikomas tiek bendrijos nariams, tiek ir asmenims, kurie naudojasi sodo sklypais bendrijos teritorijoje, tačiau nėra bendrijos nariai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 301 straipsnio 1 dalis nustato, jog organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). Taigi jau įstatymas numato, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija.

Įgyvendinant šias įstatymo nuostatas, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų taisyklių 121.3 punkte nustatė, kad sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija (juridinis asmuo).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, sudarydama su ieškove 2009 m. birželio 2 d. sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė iki pat 2017 m. lapkričio mėnesio šią sutartį vykdė. Dėl paminėto atsakovės teiginys, kad ji yra netinkama sutarties šalis, yra pripažįstamas nepagrįstu, todėl yra atmestinas.  

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (nauja redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį ATĮ 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Šiuo atveju toks nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150. (pakeistas 2014-07-31 įsakymu Nr. D1-637). Šio nekilnojamo turto objektų sąrašo 18 punkte nurodyti sodų paskirties objektai, t. y. naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad prie sodų paskirties objektų priskiriami ir sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams.

Minėtu Vyriausybės nutarimu Nr. 711 patvirtintų taisyklių 25 punktas nustato, kad pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; gyventojų/darbuotojų skaičius. Jonavos rajono savivaldybėje pastovioji įmokos dedamoji sodų paskirties objektams nustatoma pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių (Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintos metodikos 1 priedo 18 punktas).

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintoje DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikoje buvo nustatyta, kad Pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi savivaldybės NT objektų savininkai, NT objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys (35.1 punktas), o 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintoje šios metodikos naujoje redakcijoje šių subjektų sąrašas buvo patikslintas ir nurodyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi atliekų turėtojai: nekilnojamojo turto objekto savininkai, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, tai yra sodininkų bendrija šioje metodikoje yra nurodyta kaip subjektas, turintis pareigą mokėti pastoviąją DVĮ dedamąją.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime dėl norminių administracinių aktų dalies teisėtumo ištyrimo pripažino, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 52 punktas, numatantis, jog sodų ir garažų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų ir garažų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas, yra neteisėtas ir prieštarauja ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sodininkų bendrijos atliekų turėtojų teisei sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis individualiai pasirinkti ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje nurodytus atstovavimo subjektus. Tačiau šis teismas nenustatė, kad šis Metodikos punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos bei kad kiti byloje ginčijami komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių punktai prieštarauja teisės aktams (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI-6746-428/2019, ABTĮ 118 straipsnio 1 ir 2 dalys).  

Šiuo yra paneigiamas atsakovės teiginys, kad ji neprivalo sudaryti sutarties su atliekų tvarkytojais, nes nevykdo jokios ūkinės veiklos ir neturi jokio nekilnojamojo turto.

Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl įmokos pastoviosios dalies dydžio, kurį lemia bendrijos sklypų su nekilnojamojo turto objektais skaičius: ieškovė teigė, kad bendrijoje pagal faktinį suskaičiavimą yra 63 sklypai su namais. Atsakovė, pradžioje ieškovei teikusi duomenis, kad bendrijoje yra 43 sklypai su pastatais, vėliau teigė, kad tokių sklypų tėra 18. Atsakovės reikalavimu, ieškovė pateikė VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 2 d. informaciją, kuria nustatoma, kad Nekilnojamojo turto registre SB ,,Lokys“ teritorijoje (Šilų kadastrinės vietoves 17 bloke, Palokio II k.) buvo atrinkti 78 sklypai, iš kurių 53 sklypai su pastatais ir 25 sklypai be pastatų. Sklypai su pastatais atrinkti atsižvelgiant į pastatų registravimo datą, atsižvelgiant į tai, ar jie jau buvo registruoti 2017-2019 metais. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centras pateikė duomenis tik apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ir kadastro žemėlapyje pažymėtus SB ,,Lokys“ priklausančius žemes sklypus ir juose esančius statinius. Ši informacija paneigia atsakovės teiginį, kad bendrijoje yra tik 18 sklypų su pastatais.

Atsakovei teismo posėdyje buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginius dėl bendrijoje esančių 63 sklypų su pastatais. Teismas byloje laiko įrodytu, kad ieškovė pagrįstai nustatė atsakovei dvinarės įmokos pastoviosios dalies dydį, skaičiuodama, kad bendrijoje yra 63 sklypai su pastatais.

Ieškovės pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais atsakovei kas mėnesį buvo skaičiuojama po 37,67 Eur (be PVM) dydžio įmokos už atliekų tvarkymą pastovioji dalis, 2018 metų sausio-kovo mėnesiais – po 35,53 Eur (be PVM), 2018 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais – po 35,53 Eur (be PVM) pastovioji dalis ir 19,40 Eur (be PVM) kintamoji dalis, 2018 m. spalio-lapkričio mėnesiais – po 34,40 Eur (be PVM) pastovioji dalis ir 18,79 Eur (be PVM) kintamoji dalis, 2018 m. gruodžio mėnesį-2019 m. vasario mėnesį – po 34,40 Eur (be PVM) pastovioji dalis, 2019 m. kovo mėnesį – 34,97 Eur (be PVM) pastovioji dalis, 2019 m. balandžio mėnesį – po 34,97 Eur (be PVM) pastovioji dalis ir 19,10 Eur (be PVM) kintamoji dalis. Ieškovės paskaičiuota ir prašoma priteisti iš atsakovės įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. – 961,21 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.63 ir 6.200 straipsniai nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šioje byloje dėl skolos dydžio esminio ginčo nebuvo, ieškovės reikalaujamą priteisti sumą pagrindžia ieškovės pateiktos aukščiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros, sutarties apyvartos ataskaitos ir pažymos-skaičiuotės duomenys , todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina 961,21 Eur skola už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2009 m. birželio 2 d. sutarties 4.2 punkte nustatytus 0,2 proc. – 378,45 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.  Šiuo atveju, nors atsakovė yra juridinis asmuo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuose santykiuose ji veikia kaip sodininkų bendrijos teritorijoje esančių objektų savininkų (fizinių asmenų) atstovė ir įgyvendina būtent fizinių asmenų pareigas mokėti atitinkamas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra specifinis, pelno nesiekiantis, ribotos atsakomybės juridinis asmuo, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principu sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga taikyti įstatymo analogiją ir ieškovės prašomų priteisti delspinigių normą sumažinti iki Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje numatytos delspinigių normos – 0,02 proc. Iš atsakovės ieškovei šiuo atveju priteistini 37,85 Eur dydžio delspinigiai.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas 6 procentų dydžio procesines palūkanas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra verslininkė ir abi šalys nėra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovės priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje: 40 Eur žyminio mokesčio ir 142,99 Eur už VĮ Registrų centro pažymą, iš viso 182,99 Eur. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.    

Kadangi ieškovė ieškinyje kėlė turtinio pobūdžio reikalavimą (ieškinio suma – 1 339,66 Eur), atitinkamai už šį reikalavimą ji turėjo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį (procesiniai dokumentai pateikti per EPP). Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį pateikė įrodymus, kad ji yra sumokėjusi iš viso 40 Eur, todėl laikytina, kad ieškovė permokėjo 10 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, permokėta 10 Eur žyminio mokesčio dalis grąžinama ieškovei (87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškinį patenkinus iš dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (75 proc.) priteistina ieškovei 129,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 536,21 Eur, jos priteisiamos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš ieškovės valstybei priteisiamos 134,05 Eur išlaidos, o iš atsakovės valstybei priteisiamos 402,16 Eur išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, jos pajamų pagrindinę dalį sudaro bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai, kuriems surinkti iš bendrijos narių ir kitų asmenų reikalingas tam tikras terminas. Atsižvelgiant į tai, kad skolos suma yra pakankamai didelė, gali susidaryti labai nepalankios aplinkybės sprendimo įvykdymui, o nukreipimas jį vykdyti priverstine tvarka, dar labiau apsunkintų atsakovės ir jos narių turtinę padėtį. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė realizuotino turto neturi, todėl ir priverstinis sprendimo vykdymas gali būti neefektyvus. Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šio sprendimo vykdymas atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263–270, 284 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Lokys“, juridinio asmens kodas 191384394, buveinė: Jonavos r. sav., Šilų sen., Palokio II k., ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos”, juridinio asmens kodas 156916523, buveinė: Jonava, Klaipėdos g. 17, 961,21 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro 21 cento) skolą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., 37,85 Eur (trisdešimt septynių eurų 85 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (999,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129,74 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 74 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės sodininkų bendrijos „Lokys“, juridinio asmens kodas 191384394, 402,16 Eur (keturių šimtų dviejų eurų 16 centų) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos”, juridinio asmens kodas 156916523, 134,05 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų 5 centų) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos”, juridinio asmens kodas 156916523, buveinė: Jonava, Klaipėdos g. 17, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT11 4010 0439 0008 0445, 10 Eur (dešimties eurų) sumokėto žyminio mokesčio dalį (pagal 2019 m. liepos 22 d. mokėjimo dokumentą Nr. 70996).

Apie priimtą sprendimą paskelbti viešo paskelbimo būdu.

Šio sprendimo vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka  Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                                   Jolanta Damulienė