Civilinė byla Nr. e2YT-4657-291/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01680-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.1.1.; 3.2.3.2.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,
sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,
dalyvaujant pareiškėjo UAB „Sodbeta“ atstovei L. Š., advokatei Renatai Jatužytei Mulevičienei,
suinteresuotiems asmenims UAB „Arvytra“ atstovui V. T., advokatui Muradui Bakanui,
suinteresuotam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Sodbeta“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ „Registrų centras“, A. S., K. S., UAB „Ausnė“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Arvytra“.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas UAB „Sodbeta“ pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog: 1. Lietaus kanalizacijos tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), fekalinės kanalizacijos tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės vandentiekio tinklai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), technologiniai vamzdynai (cemento padavimo iš cemento sandėlio į betono mazgą) ir šių vamzdynų estakados (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir betono užpildų aikštelė tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 (3785 m2)(„trikampis“)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pastatyti laikantis visų jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų – buvo pastatyti teisėtai. 2. Kad UAB „Sodbeta“ lietaus kanalizacijos tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), fekalinės kanalizacijos tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės vandentiekio tinklus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), technologinius vamzdynus (cemento padavimo iš cemento sandėlio į betono mazgą) ir šių vamzdynų estakadas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir betono užpildų aikštelę tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 (3785 m2)(„trikampis“)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valdo nuosavybės teise.
Alternatyviai, teismui netenkinant aukščiau 2 punkte nurodyto reikalavimo, prašė nustatyti nuosavybės teisės į statinius: lietaus kanalizacijos tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), fekalinės kanalizacijos tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės vandentiekio tinklus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), technologinius vamzdynus (cemento padavimo iš cemento sandėlio į betono mazgą) ir šių vamzdynų estakadas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir betono užpildų aikštelę tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 (3785 m2)(„trikampis“)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėja valstybinės žemės sklype, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo įvairius pramonės ir sandėliavimo paskirties statinius, jai šiuo metu priklauso 19 iš 29 žemės sklypo adresu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Savo valdomus statinius, esančius Žemės sklype, pareiškėja yra įsigijusi 2000–2005 m. laikotarpiu. Statinių Žemės sklype valdymui tarp pareiškėjos ir Nacionalinės žemės tarnybos yra sudaryta ir galiojanti (su pakeitimais) 2004-02-10 valstybinės žemės nuomos sutartis. Žemės sklype esantys statiniai, sudarantys gelžbetonio gamyklos kompleksą, buvo privatizuoti 1993 m. įmonės AB „Gelžbetonis“ ir 1996 m. perleisti UAB „Gelžbetonio elementai“. Pardavėjui 2001-06-21 buvo iškelta bankroto byla, o jo Žemės sklype valdytą turtą perėmė kreditoriai – įskaitant lizingo bendrovę UAB „FF Lizingas“ (vėliau pervadinta į UAB „Parex lizingas“). Pirmiausiai Žemės sklype esančius statinius Pareiškėja ėmė valdyti finansinės nuomos (lizingo) pagrindu pagal tarp Pareiškėjos ir UAB „FF Lizingas“ 2000-12-29 sudarytą lizingo sutartį Nr. C-DSJ-F1-2000-0072, o vėliau pagal 2005-01-28 sutartį dėl nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisių perleidimo Nr. 1613. Kadangi pareiškėja Žemės sklype valdo ir daugiau statinių, įsigytų ar sukurtų vėlesniu laikotarpiu, Pareiškėja paaiškina, kad šios bylos kontekste kaip faktinė aplinkybė aktualus yra būtent aukščiau nurodytų statinių, galutinai įsigytų 2005-01-28 iš UAB „FF Lizingas“ Perleidimo sutartimi, nuosavybės teisės įgijimas.
Be kitų statinių, Pareiškėja 2001-01-04 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3–01 iš Pardavėjo įsigijo Žemės sklype esančius statinius – inžinerinius tinklus ir kitokius inžinerinius statinius, esančius, pirmiausiai finansinės nuomos, o vėliau nuosavybės teise užvaldytų statinių priklausiniais: lietaus kanalizacijos tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); fekalinės kanalizacijos tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aikštelės vandentiekio tinklus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), technologinius vamzdynus (cemento padavimo iš cemento sandėlio į betono mazgą) ir šių vamzdynų estakadas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir betono užpildų aikštelę tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 (3785 m2) („trikampis“)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Statiniai yra pareiškėjos finansinės nuomos, o vėliau nuosavybės teise 2005-01-28 įsigytų statinių priklausiniai, jiems tarnaujantys kaip antraeiliai daiktai. Šie Statiniai nėra savarankiški teisinių santykių objektai ir jų egzistavimas yra išskirtinai susijęs su žemiau nurodytų statinių aptarnavimu: lietaus kanalizacijos tinklai – tarnauja (yra privesti) visiems Žemės sklype esantiems pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems statiniams; fekalinės kanalizacijos tinklai – tarnauja Žemės sklype esantiems pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems statiniams, Išraše nurodytiems punktuose Nr. 2.8, 2.12, 2.14 ir 2.18; aikštelės vandentiekio tinklai – tarnauja Žemės sklype esantiems Pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems statiniams, Išraše nurodytiems punktuose Nr. 2.10, 2.16, 2.18 ir 2.19; cemento padavimo technologiniai vamzdynai su estakadomis – tarnauja Žemės sklype esantiems Pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems statiniams, Išraše nurodytiems punktuose Nr. 2.5 ir 2.10; betono užpildų aikštelė tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 – tarnauja Žemės sklype esantiems Pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems statiniams, Išraše nurodytiems punktuose Nr. 2.10 ir 2.12 bei susisiekimo komunikacijai – privažiuojamam keliui Nr. 21, 22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos beveik 20 metų valdomi Statiniai tarnauja (yra priklausiniai) išskirtinai tik Pareiškėjos Žemės sklype nuosavybės teise valdomiems statiniams ir sąsajų su kitų savininkų Žemės sklype valdomais statiniais ar patalpomis neturi.
Nors Statinius kaip antraeilius tarnaujančius daiktus pareiškėja perėmė automatiškai ir ėmė valdyti dar prieš sudarydama Sutartį, tačiau Sutarties šalys, siekdamos didesnio aiškumo ir nesinaudodamos teisininkų pagalba, dėl šių Statinių perleidimo sudarė ir dar vieną, atskirą sandorį, pasirašydamos paprastos rašytinės formos pirkimo-pardavimo Sutartį.
Pareiškėja tokiu būdu laiko, kad Sutartis tik patvirtina Pardavėjo ir Pareiškėjos tikruosius ketinimus Statinius perleisti Pareiškėjai kartu su pagrindiniais daiktais, tačiau nuosavybės teisės atsiradimo į Statinius momentu Pareiškėja laiko momentą, nuo kada atsirado Pareiškėjos nuosavybės teisė į pagrindinius Žemės sklype esančius daiktus.
Aukščiau nurodytos Sutarties dėl Statinių pardavimo sudarymo aplinkybės šiuo metu pareiškėjai yra sukėlusios neigiamus padarinius – kadangi Statiniai ir daiktinės teisės į juos niekada iki šiol nebuvo įregistruoti NTR. Pareiškėja 2019-06-26 kreipėsi į VĮ Registrų centras Šiaulių skyrių su prašymu atlikti atitinkamą Statinių ir daiktinių teisių į juos registraciją, tačiau Registrų centro Šiaulių skyrius Statinius ir daiktines teises į juos registruoti atsisakė, motyvuodami tuo, kad pareiškėja be Sutarties RC Šiaulių skyriui nepateikė jokio kito nuosavybės teisės į Statinius įgijimo įrodymo ir Statinių statybos teisėtumą įrodančių dokumentų.
Kadangi Statiniai, esantys antraeiliais ir net atitinkama tvarka neįregistruotais viešame registre daiktais, visgi buvo perleisti atskiro sandorio pagrindu, Sutartis formaliu požiūriu iš tikrųjų galimai neatitinka tokiems sandoriams keliamų reikalavimų sutartį patvirtinti notarine tvarka ir statinius įregistruoti, kaip kad buvo nustatyta Sandorio sudarymo metu galiojusiose teisės aktų nuostatose (1964 m. Civilinis kodeksas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir t.t.).
Šiuo metu yra susiklosčiusi dviprasmiška faktinė situacija, jog Pareiškėja valdo Statinius nuosavybės teise kaip antraeilius daiktus prie pagrindinių daiktų (t. y. tokia yra Pareiškėjos pozicija, kurios patvirtinimo Pareiškėja siekia teisme), tačiau Pareiškėja neturi jokio rašytinio, tiesioginio nuosavybės teisės į Statinius atsiradimą patvirtinančio įrodymo, dėl ko yra priversta remtis netiesioginiais įrodymais.
Statiniai kartu su kitais Žemės sklype esančiais statiniais buvo statyti (arba pradėti statyti) gerokai anksčiau nei iki Nepriklausomybės atkūrimo, o po jų privatizacijos 1993 m. šiuos statinius valdė dar kiti 3 savininkai, Pareiškėja neturi absoliučiai jokių rašytinių dokumentų, susijusių su bet kokių statinių (įskaitant Statinius) statyba Žemės sklype, dėl ko RC Šiaulių skyriui neturi jokios kitos galimybės pateikti Statinių registracijai NTR būtinų įrodymų.
Būtent dėl šių aplinkybių Pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą ir, be kita ko, remtis daiktinėje teisėje pripažinta taisykle, jog antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas bei prašyti šios taisyklės pagrindu pripažinti juridinę reikšmę turinčius faktus – jog Statiniai buvo pastatyti teisėtai ir kad Pareiškėja Statinius valdo nuosavybės teise.
Pareiškėjos atstovė L. Š. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nekilnojami turto objektai ir kilnojami daiktai buvo įsigyti iš lizingo bendrovės ir UAB „Gelžbetonio konstrukcijos“. Statinius įsigijo 2000-2005 m., kiti savininkai atsirado vėliau. Nesiekė įteisinti savo nuosavybės, kol negavo raštų iš UAB „Ausnė“, kad nusikeltų savo vamzdynus ir kt. nuo jiems priklausančio stogo. Kai pradėjo kilti pretenzijos, nutarė viską įteisinti. Kreipėsi į archyvus, pas bankroto administratorių, kad pateiktų dokumentus, tačiau kitų dokumentų nėra. Visais vamzdynais naudojasi tik UAB „Sodbeta“, iš kitų pastatų savininkų tik A. S. priklausanti UAB „Ausnė“ yra įsirengusi nuotekų ir vandentiekio atšakas, kurios įeina į jų tinklus. Daugiau nei technologiniais vamzdynais, nei aikštele niekas nesinaudoja. Lietaus kanalizacijos tinklais ar kiti savininkai naudojasi nežino. Fekalinės kanalizacijos tinklus į kiemo tinklus yra pasijungęs A. S. su UAB Ausnė“. Kodėl jų neklausė, kai buvo pasijungiama, nežino. Jiems priklausantys technologiniai vamzdynai buvo atremti į A. S. priklausančio pastato stogą, jie buvo ir veikė jau prieš A. S. nusiperkant pastatą. Į aikštelę prie geležinkelio atvežamas žvyras, skalda, aikštele naudojasi tik UAB „Sodbeta“. Mano, kad visus objektus įsigijo teisėtai, o kiti sklype esantys fiziniai ir juridiniai asmenys nekilnojamąjį turtą įsigijo vėliau ir negalėjo įsigyti to, ką turi jie. A. M. prie (duomenys neskelbtini)D, Šiauliuose yra nusipirkęs slėptuvę, kur suformuotas atskiras sklypas, kur lietaus nuotekos yra nuvestos į UAB „Sodbeta“ tinklus, už kuriuos A. M. sumoka UAB „Sodbeta“. Kai buvo bendra įmonė, buvo kitas technologinis procesas, prieš nuperkant UAB „Sagerai“ viskas išmontuota, įvadai, išvadai palikti ir yra nenaudojama. Iš UAB „Ausnė“ yra gauta pretenzija, kurioje nurodoma dėl S. priklausančio pastato stogo vamzdynų, kad vamzdynai yra atremti į S. priklausančio pastato stogą ir prašė, kad UAB „Sodbeta“ mokėtų nuomos mokestį. Atramą pašalino, nes ji buvo nebūtina, bet tuo raštu A. S. pripažino, kad vamzdynai priklauso UAB „Sodbeta“. Aikštelę prie geležinkelio įsigijo kaip gamybinio komplekso dalį, ją įsigijo vėliau, bet naudojosi visą laiką. UAB „Ausnė“ už vandenį, lietaus ir fekalines kanalizacijas UAB „Sodbeta“ niekada nemokėjo, nebuvo sudarytos jokios sutartys.
Pareiškėjos UAB „Sodbeta“ atstovė advokatė Renata Jatužytė Mulevičienė teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad visos statybos buvo vykdomos teisėtai, to nepasakė ir Statybos inspekcija, tik nurodė, ką pareiškėja turi padaryti ir kokius duomenis surasti, ką pareiškėja ir padarė, surinko visą įmanomą medžiagą, kuri įrodo, kad pati valstybė ir Statybų ministerija buvo tiek šių statinių statytoja, tiek valdytoja, tiek buvo atsakinga už valstybinės įmonės „Gelžbetonis“ privatizavimą. Iš to išplaukia, kad visi statiniai buvo pastatyti teisėtai. Nesutinka su pozicija, kad statiniai, kuriuos prašoma pripažinti UAB „Sodbeta“ nuosavybe turi priklausyti visiems savininkams, nes negali būti visų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o priklauso UAB „Sodbeta“, nes vien funkcinė jų paskirtis rodo, kad jie nėra visų pastatų priklausiniai, o yra konkrečių pastatų priklausiniai.
Suinteresuoti asmenys A. ir K. S. bei UAB „Ausnė“, su pareiškėjo pareiškimu, nesutiko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad inžineriniai tinklai ir kiti statiniai savo ūkine paskirtimi išskirtinai tarnauja tik Pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems statiniams. A. ir K. S. nuosavybės teise valdomame statinyje adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengti vandens tiekimo ir vidaus kanalizacijos tinklai, kurie buvo prijungti prie jau esamų žemės sklypo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, t. y. vandens tiekimo tinklas per jau esamą šulinį buvo prijungtas prie vandentiekio tinklo D150, kuris, pasak pareiškėjo, yra skirtas išimtinai tenkinti betono mazgo, buitinių patalpų, gamybinio cecho (kurie nuosavybės teise priklauso Pareiškėjui) poreikiams tenkinti. Tuo tarpu vidaus kanalizacijos tinklas per jau esamą šulinį buvo prijungtas prie kanalizacijos tinklo, kuris, pasak pareiškėjo yra skirtas išimtinai tenkinti kompresorinės, sandėlio, transformatorinės ir gamybinio cecho (kurie nuosavybės teise priklauso Pareiškėjui) poreikiams tenkinti. Be to, pareiškėjo pateikiama matininkės R. M. parengtas išdėstymo planas neatitinka faktinės situacijos.
Tiek Pareiškėjas, tiek ir suinteresuoti asmenys A. ir K. S. (ir atitinkamai (duomenys neskelbtini) statinio nuomininkė UAB „Ausnė“) naudoja tuos pačius vandens tiekimo ir kanalizacijos (nuotekų) tinklus, skirtus tiekti vandenį į statinius ir pašalinti nuotekas, tik prisijungia prie minėtų tinklų skirtinguose taškuose. A. S. ar, vėliau, UAB „Ausnė“, yra sudarę panašias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis su UAB „Šiaulių vandenys“, kurių pagrindu abu šie asmenys yra nurodyti, kaip eksploatuojantys tuos pačius vandentiekio ir nuotekų tinklus.
Ir kiti inžineriniai tinklai yra naudojami ir kitų statinių, pastatytų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti. Lietaus nuotekų šalinimo, buitinių nuotekų šalinimo, buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai taip pat yra atvesti ir iki pastato – katilinės, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „SAGERA“, lietaus nuotekų šalinimo, buitinių nuotekų tinklai taip pat eina po statiniu, kurį nuosavybės teise valdo AB „BLRT Group Invest“. Pareiškėjas apskritai nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad inžineriniai tinklai ir kiti statiniai, o tiksliau betono užpildų aikštelė, estakados technologiniams vamzdynams, technologiniai vamzdynai cemento padavimui iš cemento sandėlio į betono mazgą ant estakados yra naudojami pareiškėjo veikloje.
Pareiškėjo pateikta bylai Sutartis neleidžia teigti, jog inžinerinių tinklų ir kitų statinių Pardavėjas apskritai buvo minėtų tinklų ir statinių savininkas ar valdė minėtus nekilnojamojo turto objektus kitu teisiniu pagrindu.
Sutartyje nėra aprašyti, neva, Sutartimi parduodami inžineriniai tinklai ir kiti statiniai. Vien tai, jog nurodyta, kad parduodamas turtas yra adresu (duomenys neskelbtini), neleidžia padaryti išvados, kad Pareiškėjui buvo perleistas (ar parodytas ketinimas perleisti) tas turtas, kurio atžvilgiu Pareiškėjas siekia, kad būtų pripažinta Pareiškėjo nuosavybės teisė. Nors Pardavėjas Sutartyje nurodo, kad, neva, inžineriniai tinklai ir kiti statiniai Pardavėjui priklauso nuosavybės teise, jokių tai patvirtinančių dokumentų prie Sutarties nebuvo pateikta, kaip ir šie dokumentai nebuvo pateikti Pareiškėjui. Pardavėjas nepateikė net ir tokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad būtent Pardavėjas minėtus inžinerinius tinklus ir kitus statinius pats pastatė (statybos techninis projektas, statybos leidimas, kadastriniai matavimai, sumontuotų inžinerinių tinklų bei įrengimų veikimo patikrinimo ir tinkamumo naudoti aktai ir kt.).
Pardavėjas galėjo parduoti inžinerinius tinklus ir kitus statinius, kurie nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui ir kurie laikytini pagrindiniais daiktais. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog sovietmečiu Lietuvoje dominavo valstybinė ir kooperatinė statyba, o privati statyba ir privačios nuosavybės teisė į statinius buvo leidžiama tik asmeninėse namų valdose, ir atsižvelgiant į tai, jog inžineriniai statiniai ir kiti statiniai pastatyti valstybei priklausančiame žemės sklype, galimai minėti inžineriniai tinklai ir kiti statiniai priklauso Lietuvos Respublikai.
Dėl šių priežasčių, nepagrįstas Pareiškėjo prašymas pripažinti, kad inžinerinius tinklus ir kitus statinius Pareiškėjas valdo nuosavybės teise nuo 2005 m. sausio 28 d. perleidimo sutarties sudarymo momento, kai įgijo nuosavybės teisę į kitus statinius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).
Nenustačius, jog Pardavėjas inžinerinius tinklus ir kitus statinius valdė nuosavybės teise, negalima pripažinti, kad minėtų inžinerinių tinklų ir kitų statinių nuosavybė buvo perduota Pareiškėjui, nepriklausomai nuo to, ar inžineriniai tinklai laikytina antraeiliais ar pagrindiniais daiktais.
Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurie leistų teigti, kad inžineriniai tinklai ir kiti statiniai yra sukurti teisėtai. Pareiškėjas inžinerinių tinklų ir kitų statinių teisėtumą iš esmės pagrindžia tik tuo, jog pagrindiniai statiniai buvo pastatyti teisėtai ir tuo, jog, remiantis teisės aktų nuostatomis, nebuvo nustatyta pareiga inžinerinių tinklų ir kitų statinių savininkui įregistruoti nekilnojamojo turto objektus nekilnojamojo turto registre. Inžineriniai tinklai ir statiniai buvo pastatyti valstybiniame žemės sklype, o bet kokie statybos darbai valstybiniame žemės sklype turėjo būti vykdomi tik turint nustatyta tvarka įformintą atitinkamo objekto statybos techninę dokumentaciją bei leidimą, kuriuos išduodavo atitinkama valstybės institucija. Nesant tokių dokumentų kyla abejonės dėl statinių teisėtumo.
Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti, jog Pareiškėjas inžinerinius tinklus ir kitus statinius įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, nes iš aukščiau nurodytu teiginių ir pateiktų įrodymų, negalima spręsti, ar tikrai inžineriniai tinklai ir kiti statiniai nėra valstybės nuosavybė. Be to, negalima daryti išvados, jog Pareiškėjas sąžiningai valdė inžinerinius tinklus ir kitus statinius visą valdymo laiką. Pardavėjas pareiškėjui nepateikė jokių dokumentų įrodančių nuosavybės teisę į parduodamus inžinerinius tinklus ir kitus statinius, ar šių statinių statybos teisėtumą. Dėl šios priežasties, faktas, kad minėtų dokumentų Pareiškėjas neturi, leidžia suponuoti išvadą, jog galimai Pareiškėjas jau šių statinių įsigijimo laikotarpiu žinojo, kad šie statiniai, arba buvo pastatyti neteisėtai, arba apskritai nepriklausė Pardavėjui. Atitinkamai, į tai atsižvelgus, negalima teigti, kad inžineriniai tinklai ir kiti statiniai buvo valdomi teisėtai visą valdymo laiką.
Pareiškėjo pagrindinis siekis nėra pareiškimu apginti jo, neva, pažeistas teises, o įgyti dar vieną svertą daryti poveikį ir spaudimą ginčuose su kitų statinių, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savininkais.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. S. paaiškino kad įsigijus jam priklausantį pastatą ant stogo ėjo trys linijos vamzdžių. Jis daug kartų remontavo stogą dėl vamzdžių gedimų. Pirkimo metu pardavėjas žadėjo vamzdžius pašalinti, bet dalis vamzdžių liko. UAB „Sodbeta“ atramą pašalino, bet vamzdis liko, nors UAB „Sodbeta“ turi realią galimybę tai ištaisyti, bet iš principo to nedaro. Nesutinka, kad UAB „Sodbeta“ nuosavybe prašomi pripažinti inžineriniai tinklai priklauso tik vienai pareiškėjai. Jie naudojosi ir naudojasi vandentiekio ir kanalizacijų tinklais. Nesinaudoja aikštele prie geležinkelio, nes ji užimta. 2005-2010 m. prašė pašalinti kliūtis, sutinka prisidėti piniginėmis lėšomis už prižiūrėjimą, bet šiuo metu susitarti nepavyksta. Jei iškyla problemos su vandentiekio ar kanalizacijos tinklais, viską sprendžia UAB „Šiaulių vandenys“. Privatizavimo metu galėjai pirkti bet ką, jis įsigijo dujų vamzdį, aikštelių dangas prie pastato. Perkant pastatą iš Irmos ir G. V. buvo pradėta tvarkyti vandentiekis ir kanalizacija, kastos tranšėjos. Kai pirko statinius, gamykla praktiškai neveikė, UAB „Sodbeta“ nesidomėjo jų vykdomais kasimo darbais.
A. S. ir K. S. atstovas advokatas A. G. prašė pareiškimo netenkinti atsiliepime į pareiškimą nurodytais motyvais bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuoto asmens UAB „Arvytra“ atstovas V. T. su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad Inžineriniai tinklai ir kiti statiniai, o tiksliau betono užpildų aikštelė, estakados technologiniams vamzdynams, technologiniai vamzdynai cemento padavimui iš cemento sandėlio į betono mazgą ant estakados yra naudojami Pareiškėjo veikloje ir savo ūkine paskirtimi išskirtinai tarnauja tik Pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems statiniams. Iš paties Pareiškėjo pateiktų įrodymų, akivaizdu, kad Inžineriniai tinklais yra naudojami ir kitų statinių, pastatytų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti. Lietaus nuotekų šalinimo, buitinių nuotekų šalinimo, buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai taip pat yra atvesti ir iki pastato - katilinės, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „SAGLRA“, lietaus nuotekų šalinimo, buitinių nuotekų tinklai taip pat eina po statiniu, kurį nuosavybės teise valdo AB „BLRT Group Invest“. Taigi, galimai Inžineriniai tinklais nuosavybės teise gali priklausyti ir šiems asmenims. O tai reiškia, kad Inžineriniai tinklai ir kiti statiniai galimai tarnauja ir kitiems asmenims tame pačiame žemės sklype priklausantiems statiniams.
Pareiškėjo pateiktoje Sutartyje nėra jokių duomenų, jog Inžinerinių tinklų ir kitų statinių Pardavėjas apskritai buvo minėtų tinklų ir statinių savininkas ar valdė minėtus nekilnojamojo turto objektus kitu teisiniu pagrindu ir tokias teises būtų perleidęs Pareiškėjui. Sutartyje nėra nurodyta, kad Sutartimi parduodami Inžineriniai tinklai ir kiti statiniai. O vien lai, jog nurodyta, kad parduodamas turtas yra žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), nėra ir negali būti pagrindu pripažinti, kad Pareiškėjui buvo perleistas tas turtas, kurio atžvilgiu Pareiškėjas siekia, kad būtų pripažinta Pareiškėjo nuosavybės teisė. Pardavėjas nepateikė net ir tokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad būtent Pardavėjas minėtus Inžinerinius tinklus ir kitus statinius pats pastatė (statybos techninis projektas, statybos leidimas, kadastriniai matavimai, sumontuotų Inžinerinių tinklų bei įrengimų veikimo patikrinimo ir tinkamumo naudoti aktai ir kt.), todėl neaišku ar iš viso pardavėjui jie priklausė. Pažymėtina, jog ir pagrindinėje sutartyje, kurios pagrindu Pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į pagrindinius statinius nėra apskritai aptarti jokie Inžineriniai tinklai ir kiti statiniai bei koks nors teisių į juos perleidimas.
Dėl šių priežasčių, nepagrįstas Pareiškėjo prašymas pripažinti, kad Inžinerinius tinklus ir kitus statinius Pareiškėjas valdo nuosavybės teise nuo 2005 m. sausio 28 d. perleidimo sutarties sudarymo momento, kai įgijo nuosavybės teisę į kitus statinius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Inžinerinius tinklus ir kitus statinius valdo ir kitų statinių savininkai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų faktą, kad pardavėjai apskritai Inžinerinius tinklus ir kitus statinius teisėtai valdė nuosavybės teisės pagrindu, o jei valdė, juos visus perleido Pareiškėjui, o ne kitiems statinių, esančių tame pačiame žemės sklype, savininkams. Atitinkamai, tokiu atveju, kai negalima padaryti išvados, jog Pardavėjas Inžinerinius tinklus ir kitus statinius valdė nuosavybės teise, negalima pripažinti, kad minėtų Inžinerinių tinklų ir kitų statinių nuosavybė buvo perduota Pareiškėjui, nepriklausomai nuo to, ar Inžineriniai tinklai laikytina antraeiliais ar pagrindiniais daiktais.
Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad Inžineriniai tinklai ir kiti statiniai yra sukurti teisėtai. Tai patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ atsisakymai registruoti šiuos Inžinerinius tinklus ir kitus statinius nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas Teismui jokių kitų įrodymų, nei buvo teikta su prašymu VĮ „Registrų centras“, nepateikė.
Vien faktas, kad pagrindinis daiktas yra pastatytas teisėtai, dar nereiškia, jog ir antraeilis daiktas (su sąlyga, jei tokiais laikyti Inžinerinius tinklus ir kitus statinius) yra pastatytas teisėtai. Pastebėtina, kad taisyklė, jog antraeilius daiktus ištinka pagrindinių daiktų likimas, negalioja siekiant nustatyti, ar antraeiliai daiktai buvo pastatyti teisėtai.
Kadangi Inžineriniai tinklai ir statiniai buvo pastatyti valstybiniame žemės sklype, turėjo būti vykdomi tik turint nustatyta tvarka įformintą atitinkamo objekto statybos techninę dokumentaciją bei leidimą, kuriuos išduodavo atitinkama valstybės institucija. Dėl šios priežasties, tas faktas, jog tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių teigti, kad Inžineriniai tinklai ir kiti statiniai buvo pastatyti teisėtai, taip pat leidžia daryti išvadą, kad Inžineriniai tinklai ir kiti statiniai buvo pastatyti neteisėtai. Kitu atveju, minėtos valstybės institucijos (kurios perėmė visus archyvuose saugoti paliktus dokumentus Lietuvos Respublikai susigrąžinus nepriklausomybę), būtų radusios ir pateikusios minėtų statinių teisėtumą patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti, jog Pareiškėjas Inžinerinius tinklus ir kitus statinius įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Iš Pareiškėjo pateiktų įrodymų, negalima spręsti, ar tikrai Inžineriniai tinklai ir kiti statiniai nėra valstybės nuosavybė. Taip pat byloje nėra duomenų, jog Pareiškėjas sąžiningai valdė visus Inžinerinius tinklus ir kitus statinius visą valdymo (jei apskritai kažkoks valdymas būtų nustatytas) laiką. Dėl šios priežasties, faktas, kad minėtų dokumentų Pareiškėjas neturi, suponuoja išvadą, jog galimai Pareiškėjas jau šių statinių įsigijimo laikotarpiu žinojo, kad šie statiniai, arba buvo pastatyti neteisėtai, arba apskritai nepriklausė Pardavėjui. Negalima teigti, kad Pareiškėjas Inžinerinius tinklus ir kitus statinius valdė (jei apskritai kažkoks valdymas būtų nustatytas) atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus, kadangi Pareiškėjas, kaip nurodyta aukščiau, tam tikrų Inžinerinių tinklų ir kitų statinių atveju, apskritai nepateikia jokių įrodymų, kad šiuos statinius valdo ar kitaip naudoja. O dalis Inžinerinių tinklų yra naudojama kitų asmenų.
Be to, UAB „Arvytra“ žiniomis, technologiniai vamzdynai cemento padavimu iš cemento sandėlio į betono mazgą ant estakadų net nebuvo ir nėra naudojamas Pareiškėjo veikloje.
Pareiškėjas pateikė prašymą įregistruoti Inžinerinius tinklus ir kitus statinius tik po 19 metų po to, kai, neva, įgijo nuosavybės teisę į šiuos statinius. Kitaip sakant. Pareiškėjui nerūpėjo nuosavybės teisių gynimas, kol nebuvo pralaimėti praktiškai visi teisminiai ginčai kitų statinių savininkų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tik pralaimėjus praktiškai visus teisminius ginčus. Pareiškėjas nusprendė ginti savo „pažeistas“ teises ir kreiptis dėl nuosavybės teisės į Inžinerinius tinklus ir kitus statinius įregistravimo.
Patenkinus Pareiškėjo prašymą ir suteikus nuosavybės teisę į Inžinerinius tinklus, kuriuos akivaizdu naudoja ir kitų statinių savininkai, būtų suteikta Pareiškėjui galimybė ir toliau kenkti kitų statinių savininkams (potencialiai apriboti vandens tiekimą, nuotekų šalinimą ir kt.).
Teismo posėdžio metu UAB „Arvytra“ atstovas V. T. nurodė, kad ginčai su UAB „Sodbeta“ vyksta nuo 2005 m. Kanalizacija visada ėjo per kiemą ir už lietaus nuotekas jis moka tiesiogiai UAB „Šiaulių vandenys“. Pastatus įsigijo 2006 m. Jokių dokumentų apie tinklus ir priklausymą nebuvo, kas ką pasiėmė pagal poreikį, tas ir naudojosi. Jei kas užsikišdavo, išsivalydavo patys, daug vandens nereikėjo tuo metu. Patenkinus pareiškėjos prašymą liktų ir be kanalizacijos, ir be vandens, toks pastatas taptų nereikalingas, nes negalėtų naudotis pagal paskirtį. Pastatas yra viduryje teritorijos, o inžineriniais tinklais naudojasi tiek, kiek jiems reikia. Fekalinė kanalizacija yra vietinė. Dabar jam priklausantys pastatai yra apstatyti neteisėtom tvorom, jau kurį laiką negalėjo patekti į savo patalpas. Esant poreikiui, gali norėti pasijungti vandenį, yra bendras vamzdis, kuris priklauso visiems, o ne UAB „Sodbetai“. Apie estakadas nieko pastatyti negali. Aikštelę prie geležinkelio žada išsinuomoti iš valstybės, nes su UAB „Sodbeta“ sutartis yra nutraukta. Patenkinus pareiškimą, UAB „Arvytra“ nebegalėtų dirbti, patvintų kiemas, nes UAB „Sodbeta“ uždarė lietaus kanalizaciją, lietaus vanduo subėgtų į jam priklausančius garažus ir juos užtvindytų. Jo manymu, UAB „Sodbeta“ stengiasi sudaryti jam tokias sąlygas, kad negalėtų dirbti ir perleistų pastatus jiems.
Teismo posėdžio metu UAB „Arvytra“ atstovas advokatas Muradas Bakanas prašė pareiškimo netenkinti atsiliepime į jį nurodytais motyvais.
Suinteresuotas asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėja, siekdama įrodyti pareikštą reikalavimą, privalo įrodyti ne tik faktą, kad UAB „Gelžbetonio elementai“ perdavė jai nuosavybės teises į pareiškime nurodytus Statinius, bet ir tai, kad ši bendrovė statinius, kaip pastatų priklausinius, teisėtai sukūrė ir valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai. Inspekcijos nuomone, byloje turėtų būti pateikti duomenys arba netiesioginiais įrodymais būtų nustatyti faktai, kurie leistų įsitikinti, jog Statiniai (lietaus, vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai ir t.t.) atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant vienos būtinosios sąlygos (nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka) Pareiškėjos pareiškimas turėtų būti atmestas.
Nėra aišku, ar Statiniais naudojasi tik Pareiškėja ar ir kiti asmenys, kurie žemės sklype turi nuosavybės teise valdomų pastatų. Inspekcija neturi duomenų, jog pirmiau minėti Statiniai, adresu (duomenys neskelbtini)D, Šiauliuose, būtų pastatyti savavališkai, tačiau tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
Pasisakant dėl alternatyvaus Pareiškėjos prašymo, nurodė, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei jo statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Inspekcija neprieštaraus pareiškimo patenkinimui tik tuo atveju, jeigu bus pateikti įrodymai, kad statiniai pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Pareiškėja, siekdama įrodyti pareikštą reikalavimą, privalo įrodyti ne tik faktą, kad UAB „Gelžbetonio elementai“ perdavė jai nuosavybės teises į pareiškime nurodytus Statinius, bet ir tai, kad ši bendrovė Statinius, kaip pastatų priklausinius, teisėtai sukūrė (ar buvo įsigijusi iš akcinės bendrovės „Gelžbetonis“) ir valdė juos nuosavybės teise. Nesant duomenų, kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas įformintas (apskaitytas) įstatymų nustatyta tvarka, Pareiškėjos pareiškimas turėtų būti atmestas.
Pažymėtina, kad buvusios akcinės bendrovės „Gelžbetonis“ statiniams eksploatuoti nuo 1994-05-31 pagal valstybinės žemės nuomos sutartį naudotas žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs adresu (duomenys neskelbtini)) buvo kelis kartus padalintas.
Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1288 „Dėl valstybinės žemės sklypų padalijimo, nuomos ne aukciono tvarka (faktiškai naudojamų) ir panaudos Šiaulių mieste, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, servitutų naudojimo sąlygų, servitutų ir apribojimų tvirtinimo“ buvo patvirtintas 7,7887 ha ploto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomojamo akcinės bendrovės „Gelžbetonis“ (pasikeitus pastatų savininkams) pasidalijimo projektas, kuriuo suformuoti du žemės sklypai: 0,5751 ha (duomenys neskelbtini) bei dalinai pakeista 1994 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 73-1 su akcine bendrove „Gelžbetonis“ 1 punktą, sumažinant nuomojamą sklypo plotą iki 6,7430 ha.
2000 m. detaliojo plano, patvirtinto Šiaulių miesto valdybos 2000-04-25 sprendimu Nr. 221 „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo“, sprendiniais žemės sklypo, esančio Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini) vietoje buvo suformuoti penki žemės sklypai: 1) 1585 kv. m ploto žemės sklypas, kuriam paliekamas adresas (duomenys neskelbtini); 2) 8690 kv. m ploto žemės sklypas, kuriam suteikiamas adresas (duomenys neskelbtini; 3) 14883 kv. m ploto žemės sklypas, kuriam suteikiamas adresas (duomenys neskelbtini); 4) 4037lkv. m ploto žemės sklypas, kuriam suteikiamas adresas (duomenys neskelbtini);
1) 1880 kv .m. ploto žemės sklypas, kuriam suteikiamas adresas (duomenys neskelbtini).
Kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose (su istorija), visi pastatai ir kiti statiniai, šiuo metu esantys adresu (duomenys neskelbtini) , Šiaulių mieste, pagal 1993-12-23 priėmimo-perdavimo aktą priklausė AB „Gelžbetonis“ (kodas 144572541) iki kol nebuvo perleisti kitiems asmenims. UAB „Sodbeta“ daugumą pastatų ir kitų statinių įsigijo 2005-01-28 sutartimi dėl nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisių perleidimo Nr. 1613.
Į bylą pateikta UAB „Gelžbetonio elementai“ ir UAB „Sodbeta“ 2001-01-04 sudaryta sutartis Nr. 3-01, kurioje nurodyta, kad pardavėjas pirkėjui parduoda Statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra jokių duomenų, kad tokie Nekilnojamieji daiktai būtų buvę registruoti viešame registre kaip UAB „Gelžbetonio elementai“ nuosavybė. UAB „Sodbeta“ 2001-01-04 sutarties sudarymo metu nuosavybės teise nevaldė jokių pagrindinių pastatų.
Jei UAB „Sodbeta“, kaip teigia Statinius naudojo kaip priklausinius beveik 20 metų, tai tokius Statinius turėjo būti inventorizavusi ir apskaičiusi teisės aktų nustatyta tvarka ir galėtų pateikti į bylą atitinkamus įrodymus (inventorizacijos apyrašus ar kt.).
Nesutiktina su pareiškimo teiginiais, kad betono užpildų aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti tarp privažiuojamų geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 tarnauja ne tik Pareiškėjos pastatams, bet ir susisiekimo komunikacijai- privažiuojamam keliui Nr. 21, 22, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad susisiekimo komunikaciją (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Pareiškėja įsigijo 2014-09-24 pirkimo-pardavimo sutartimi, jokių priklausinių prie šios komunikacijos nebuvo. Specialiosios paskirties akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ derindama 2000 metų detaliojo plano sprendinius 2000-03-15 raštu Nr. 181 Sklype (duomenys neskelbtini)D buvo suderinusi geležinkeliui eksploatuoti reikalingą žemės plotą - 3251 kv. m, į kurį betono užpildų aikštelė nepateko. Pastebėtina, kad geležinkeliui eksploatuoti UAB „Sodbeta“ buvo nuomojamas būtent 0,3251 ha žemės sklypo plotas (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini))7.9 papunktis).
AB „Gelžbetonis“ likvidacinės komisijos pirmininkas 2001-2002 m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje pardavinėjo įvairius nebaigtus statyti statinius, inžinerinius tinklus bei šioje teritorijoje esančius kelius ir žvyro-betono aikšteles, [vairiems asmenims siuntė pranešimus, kuriuose siūlė pirkti (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančius kelius ir aikšteles ( pvz. pridedama AB „Gelžbetonis“ 2002-04-08 pranešimo Nr. G-6 kopija, kurioje nurodyta, kad visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje esantys keliai ir aikštelės yra AB „Gelžbetonis“ nuosavybė, įteisinta Šiaulių apygardos teismo 2002-01-23 sprendimu).
Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su istorija, pastebėta, kad buvusiu adresu (duomenys neskelbtini) tebėra registruotas nekilnojamasis daiktas kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (aprašymas: tvora, kiemo aikštelė), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nustatyti 1997-06-23, viešame registre nurodyta, kad tokio statinio savininkas yra AB „Gelžbetonis“ (kodas 144572541), kuri Juridinių asmenų registro duomenimis yra likviduota. Manytina, kad reikia išsiaiškinti, ar ta registruota aikštelė nesutampa (iš dalies) su betono užpildų aikštele tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 (3785 m2) („trikampis“) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį Pareiškėja nuosavybės teise siekia įsiregistruoti.
Pareiškėja pareiškime teigia, kad visi pareiškime nurodyti Pareiškėjos beveik 20 metų valdomi Statiniai tarnauja (yra priklausiniai) išskirtinai tik Pareiškėjos Žemės sklype nuosavybės teise valdomiems statiniams ir sąsajų su kitų savininkų Žemės sklype valdomais statiniais ar patalpomis neturi, tačiau byloje esantys įrodymai tam prieštarauja.
Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini)D Šiaulių apskrities viršininko 2003- 10-13 įsakymu Nr. V-3595 „Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos Šiaulių mieste“ ((sąrašo 6 punktas) yra nustatytas ir viešame registre įregistruotas servitutas, suteikiantis teisę 1,7716 ha Žemės sklypo plote (kuris neužstatytas statiniais) tiesti ir aptarnauti antžemines ir požemines komunikacijas. Minėtas apskrities viršininko įsakymas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo pagrindas, todėl žemės sklypas (duomenys neskelbtini)D laikomas baigtu formuoti 2003-10-13.
Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nustatyti nuosavybės teise valdymo faktą galima būtų esant pateiktiems įrodymams, kad nekilnojamieji daiktai nepriklauso jokiems kitiems asmenims ir Pareiškėja išnaudojo visas galimybes (kreipėsi į archyvus ar panašiai) ir negali gauti kitu būdu nuosavybės teisę įrodančių dokumentų.
Pažymėtina, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei jo statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Pareiškėja nepateikė pakankamai duomenų, kad ji vienintelė teisėtai, sąžiningai valdo nuosavybės teise visus pareiškime nurodytus Statinius ilgesnį nei 10 metų laikotarpį.
Prašė bylą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas A. B. teismo posėdyje nurodė, kad AB „Gelžbetonis“ dirbo nuo 1989 m., pradėjo dirbti darbininku, UAB „Gelžbetobnio elementai“ dirbo mechaniku, o UAB „Sodbeta“ dirba nuo 2000 metų Energo-mechaninės tarnybos viršininku. Į jo pareigas įeina prižiūrėti inžinerinius tinklus, vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Kiekvieną ketvirtį iš AB „Šiaulių vandenys“ atvyksta atstovai paimti mėginius, su Šiaulių vandenys“ UAB „Sodbeta“ yra sudariusi sutartis. Vandentiekio bei lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklais naudojasi „UAB „Ausnė“, kuri prisijungusi prie UAB „Sodbeta“ vamzdynų. Jokio sutikimo UAB „Sodbeta“ nei A. S., nei jo nuomininkei UAB „Ausnė“ nėra davusi. Kai atėjo dirbti į įmonę visi tie tinklai buvo, ar jie teisėti, ar ne, klausimų nebuvo iškilę, naudojosi ir tiek. Įvykus gedimams, juos šalindavo. Kiek žino, visi tinklai priklauso „Sodbeta“. Yra matęs, kad valomi užsikimšę kanalizacijos šuliniai, bet tame pats nedalyvavo, nes jiems ta atkarpa neaktuali. Matyt valė UAB „Ausnė“, nes jų kanalizacija ten. Visa kanalizacija sueina į vieną. Matė vykstant ir kasimo darbus, bet ten nesikišo, su juo niekas nederino.
Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo AB „Gelžbetonis“ nuo 1984 m., buvo atsakingas už betono mazgo veiklą. Nuo 2000 metų dirba UAB „Sodbeta“. Yra išlikę tie patys betono technologiniai vamzdynai. Dabar daug savininkų, kas ką perėmė – nežino. Silosų ir betono mazgas priklauso UAB „Sodbeta“. Ar viskas buvo teisėtai pastatyta klausimų nebuvo, niekas kitas jais nesinaudojo. Aikštelėje prie geležinkelio buvo skaldos, žvyro iškrovimo vieta, į gamyklą iš aikštelės suveždavo mašina.
Pareiškimas netenkintinas.
Civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai yra juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme. Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 12 d. nutartyje civilinė byla Nr. 3K-3.
Pagal rašytinius bylos duomenis, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų atstovų paaiškinimus nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Sodbeta“ gamybinę veiklą pradėjo 2020 m., valstybinės žemės sklype, adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuosavybės teise valdo įvairius pramonės ir sandėliavimo paskirties statinius, jam šiuo metu priklauso 19 iš 29 žemės sklypo adresu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Tarp pareiškėjos ir Nacionalinės žemės tarnybos yra sudaryta ir galiojanti (su pakeitimais) 2004-02-10 valstybinės žemės nuomos sutartis. Žemės sklype esantys statiniai, anksčiau priklausė AB „Gelžbetonis“, sudarė gelžbetonio gamyklos kompleksą, buvo privatizuoti 1993 m. įmonės ir 1996 m. perleisti UAB „Gelžbetonio elementai“. Pardavėjui 2001-06-21 buvo iškelta bankroto byla, o jo Žemės sklype valdytą turtą perėmė kreditoriai – įskaitant lizingo bendrovę UAB „FF Lizingas“ (vėliau pervadinta į UAB „Parex lizingas“). Savo valdomus statinius, esančius Žemės sklype, UAB „Sodbeta“ yra įsigijusi 2000–2005 m. laikotarpiu.
Pareiškėjas teigia, kad kartu su statiniais 2001-01-04 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3–01 iš Pardavėjo įsigijo Žemės sklype esančius statinius – inžinerinius tinklus ir kitokius inžinerinius statinius,: lietaus kanalizacijos tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); fekalinės kanalizacijos tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aikštelės vandentiekio tinklus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), technologinius vamzdynus (cemento padavimo iš cemento sandėlio į betono mazgą) ir šių vamzdynų estakadas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir betono užpildų aikštelę tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 (3785 m2) („trikampis“)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie inžineriniai tinklai ir kiti statiniai pareiškėjos faktiškai buvo pradėti valdyti finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu 2000-12-29 perėmus kitus gelžbetonio gamyklos statinius (kaip pagrindinius daiktus).
Statiniai yra pareiškėjos finansinės nuomos, o vėliau nuosavybės teise 2005-01-28 įsigytų statinių priklausiniai, jiems tarnaujantys kaip antraeiliai daiktai. Šie Statiniai nėra savarankiški teisinių santykių objektai ir jų egzistavimas yra išskirtinai susijęs su žemiau nurodytų statinių aptarnavimu: lietaus kanalizacijos tinklai – tarnauja (yra privesti) visiems Žemės sklype esantiems pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems statiniams; fekalinės kanalizacijos tinklai – tarnauja Žemės sklype esantiems pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems statiniams, Išraše nurodytiems punktuose Nr. 2.8, 2.12, 2.14 ir 2.18; aikštelės vandentiekio tinklai – tarnauja Žemės sklype esantiems Pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems statiniams, Išraše nurodytiems punktuose Nr. 2.10, 2.16, 2.18 ir 2.19; cemento padavimo technologiniai vamzdynai su estakadomis – tarnauja Žemės sklype esantiems Pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems statiniams, Išraše nurodytiems punktuose Nr. 2.5 ir 2.10; betono užpildų aikštelė tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 – tarnauja Žemės sklype esantiems Pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems statiniams, Išraše nurodytiems punktuose Nr. 2.10 ir 2.12 bei susisiekimo komunikacijai – privažiuojamam keliui Nr. 21, 22, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors Statinius kaip antraeilius, tarnaujančius daiktus pareiškėja perėmė automatiškai ir ėmė valdyti dar prieš sudarydama Sutartį, tačiau Sutarties šalys, siekdamos didesnio aiškumo dėl šių Statinių perleidimo sudarė ir dar vieną, atskirą sandorį, pasirašydamos paprastos rašytinės formos pirkimo-pardavimo Sutartį. Kitų dokumentų, galinčių patvirtinti pareiškėjo nuosavybę į Statinius, pareiškėjas negavo.
Pareiškėja mano, kad Lietaus kanalizacijos tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), fekalinės kanalizacijos tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės vandentiekio tinklai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), technologiniai vamzdynai (cemento padavimo iš cemento sandėlio į betono mazgą) ir šių vamzdynų estakados (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir betono užpildų aikštelė tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 (3785 m2)(„trikampis“)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pastatyti laikantis visų jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, t. y. pastatyti teisėtai, nes statybos darbus vykdė pati valstybė, per jai pavaldžias institucijas.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo nurodyti statiniai yra pastatyti teisėtai ir juridinę reikšmę turintį faktą, kad nurodytus statinius paraiškėjąs valdo nuosavybės teise. Nurodė, jog prašomais nustatyti juridinę reikšmę turinčiais faktais siekia įteisinti savo nuosavybės teises į nurodytus statinius ir jų tiesioginį ryšį su kitais pareiškėjo gamybinio komplekso statiniais. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad inžineriniai tinklai ir kiti statiniai savo ūkine paskirtimi išskirtinai tarnauja tik jo nuosavybės teise valdomiems statiniams. Dalis ginčo daiktų yra fiziškai sujungti su suinteresuotiems asmenims priklausančiais statiniais ir jiems tarnauja. Suinteresuotas asmuo UAB „Arvytra“ atstovas V. T. nurodė, kad įvadas į jo pastatą yra, naudojasi lietaus kanalizacija ir moka už tai UAB „Šiaulių vandenys“, turi vietinę kanalizaciją, tačiau bet kuriuo metu gali prireikti naudotis ir kitomis komunikacijomis, dėl 5 metus vykstančių ginčų su UAB „Sodbeta“ tinkamai negalėjo naudotis savo pastatais, sprendžiantis situacijai, gali keistis ir jo poreikiai. Tas faktas, kad ne visi ginčo daiktai yra fiziškai sujungti su statiniais, priklausančiais suinteresuotiems asmenims, nėra pagrindas teigti, kad jie nėra tų statinių, su kuriais jie fiziškai nesujungti, priklausiniai ar kad jiems netarnauja ir yra nereikalingi. Tą patį patvirtino ir suinteresuotas asmuo A. S. Liudytojas A. B. neneigė to fakto, kad bendroje teritorijoje (duomenys neskelbtini) D. Šiauliai, buvo valomi kanalizacijos šulniai, vyko kasimo darbai, tačiau jis, kaip UAB „Sodbeta“ įgaliotas asmuo, į tai nesikišo, nes tai buvo neaktualu. Visa tai nebuvo derinama su UAB „Sodbeta“. Atsižvelgiant į tai, kad prieš dvidešimt metų visi statiniai ir priklausiniai šiame sklype buvo vienose rankose, kaip vienas nedalomas kompleksas, įrodo, kad fizinio sujungimo tarp kai kurių statinių ir ginčo daiktų nebuvimas iki visas kompleksas nebuvo išdalintas, nebuvo reikšmingas, kadangi vienas savininkas, prireikus, galėjo bet kada tuos daiktus fiziškai sujungti nieko neklausdamas ir pasinaudoti inžineriniais tinklais. Pasikeitus situacijai į esamą, poreikis atskiriems statiniams turėti prisijungimą prie inžinerinių tinklų niekur neišnyko, ką patvirtino ir ne vienas suinteresuotas asmuo šioje byloje.
Tas faktas, kad A. M. ar kiti asmenys buvo sudarę su UAB “Sodbeta” sutartis dėl nuotekų šalinimo ir pan., neįrodo, jog Pareiškėjas turėjo nuosavybės teises, arba, kad jis vienintelis tokias teises į ginčo daiktus turėjo. Pareiškėjas, pasinaudodamas savo dominuojančia padėtimi šiame sklype, tačiau tai nereiškia, kad tai daroma teisėtai ar kad tai patvirtina kokias nors nuosavybės teises.
Pareiškėjos į bylą pateiktomis Statinių kadastro duomenų bylomis (8 – 12 priedai) matyti, kad: lietaus kanalizacijos tinklų (neypatingasis inžinerinis statinys) statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1975; buitinių nuotekų šalinimo tinklų (II nesudėtingosios grupės inžinerinis statinys) statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1975; aikštelės vandentiekio tinklų (žymimų plane 1V) (neypatingasis inžinerinis statinys) statybos pradžios metai yra 1975, o statybos pabaigos metai 1995; aikštelės vandentiekio tinklų (žymimų plane 2V) (I nesudėtingosios grupės inžinerinis statinys) statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1975; betono užpildų aikštelės (II nesudėtingosios grupės inžinerinis statinys) statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1966, estakados technologiniams vamzdynams (neypatingasis inžinerinis statinys) statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1972. Pagal Pareiškėjos pateiktus duomenis, Statiniai statyti laikotarpiu nuo 1966 iki 1995 metų. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Pareiškėjos nuosavybės teise valdomi statiniai statyti laikotarpiu nuo 1959 iki 2017 metų. Pareiškėja nepateikė nuosavybės teise valdomų statinių statybos užbaigimo dokumentų (projektų, leidimų, kadastrinių matavimų), kuriuose galimai būtų užfiksuoti ir pastatyti kiti Statiniai.
Pažymėtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu statinių statybos tvarką reglamentavo Ministrų Tarybos 1958-12-13 nutarimas Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ (Žin., 1958, Nr. 23-114) (galiojo iki 1981-03-16), kurio 1 punkte buvo nustatyta, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėse gali būti pradėta vykdyti gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto leidimą. VSRK 1976-12-30 Nr. 307 patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka, numatė, kad leidimus statyti pramonės įmones ir gamybinės paskirties pastatus išduoda respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžineriniai ir rajonų architektai inspektoriai. Leidimas įforminamas derinant atitinkamo objekto statybos techninę dokumentaciją – ant projekto titulinio lapo užrašoma „leidžiama statyti“, pažymima data, dedamas antspaudas ir parašas. Leidimas įregistruojamas projektų derinimo apskaitos knygoje. Šis teisės aktas numatė, kad užbaigus inžinerinių tinklų statybą valstybinei priėmimo komisijai turėjo būti pateiktos tinklus ir įrenginius eksploatuojančių bei prižiūrinčių organizacijų pažymos apie sumontuotų tinklų bei įrengimų veikimo patikrinimą ir tinkamumą naudoti aktu, jų išpildymo geodezinės nuotraukos bei schemos, konstrukcijų, tinklų bei įrengimų išbandymų ir patikrinimo aktai ir kiti dokumentai, išvardyti statybos normose ir taisyklėse.
Pareiškėjos minimu laikotarpiu gyvenamųjų mikrorajonų, kvartalų, pramonės įmonių bei gamybinės paskirties statinių kompleksų sutvarkytų teritorijų priėmimo naudoti tvarka buvo reglamentuota VSRK 1974-05-17 įsakymu Nr. 104 „Dėl sutvarkytų teritorijų priėmimo naudoti“ (galiojo iki 1988-01-01), kuriame buvo nustatyta, kad pramonės įmonės ir gamybinės paskirties komplekso teritorijos sutvarkymas laikomas atskiru negamybiniu objektu ir priimamas naudoti vadovaujantis statybos normomis ir taisyklėmis SNirT III – A.10-70 „Užbaigtų statyti įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimas naudoti. Pagrindinės nuostatos“. Pripažįstant įmonę tinkama naudoti kartu buvo tikrinami ir priimami naudoti projekte numatyti ir vidaus vardiniame sąraše išvardinti statiniai. Kadangi valstybinės priėmimo komisijos akte paprastai buvo nurodomas tik bendras įmonės pavadinimas ir jos techniniai rodikliai, o vidaus vardinis statinių sąrašas prie šio akto nebuvo pridedamas, dabar dažnai keliamas klausimas, kad įmonių pagalbiniai pastatai, inžineriniai tinklai ir kiti statiniai, kurie buvo išvardyti vidaus vardiniame statinių sąraše, nėra pripažinti tinkamais naudoti.
LTSR Ministrų Tarybos 1970-01-04 nutarimo Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 1970, Nr. 4–25), 2 punkto d papunktyje buvo nurodyta, kad teisiškai turėjo būti registruojami visi atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai, o 5 punkte pažymėta, kad teisiškai registruojami galėjo būti tik baigti statyti ir priimti eksploatuoti pastatai su naudojamais žemės sklypais. Minėto teisės akto nuostatos leidžia daryti išvadą, kad pastatus statyti buvo galima tik nustatyta tvarka skirtame žemės sklype, o pastatyti pastatai turėjo būti priimti eksploatacijon ir teisiškai registruojami.
Nurodyti teisės aktai reglamentavo statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai buvo sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai. Statinių statyba turėjo būti vykdoma laikantis imperatyvių tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir tik turint nustatyta tvarka įformintą atitinkamo objekto statybos techninę dokumentaciją bei leidimą. Įrodymų, kad Statinių statyba buvo vykdoma turint statybos leidimą ir statyba buvo užbaigta statinių priėmimo naudoti aktais, Pareiškėja nepateikė, nors teismo posėdžio metu teigė, kad valstybinė įmonė negalėjo neturėti atitinkamų leidimų, tokių duomenų byloje, kad jie buvo teisėti ir buvo perleisti pareiškėjai – nėra. Taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog tai buvo teisėta statyba, jog minėti dokumentai buvo, tačiau jie yra dingę.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės aiškinimo ir taikymo nuostatas, priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas šalia vienas kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013).
Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, galinčių patvirtinti statinių - lietaus kanalizacijos tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), fekalinės kanalizacijos tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelės vandentiekio tinklų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), technologinių vamzdynų ir šių vamzdynų estakados (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir betono užpildų aikštelės tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 (3785 m2)(„trikampis“)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos teisėtumą.
Be to, pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad minėtus statinius valdo nuosavybės teise, nors nurodo, kad Pareiškėja 2001-01-04 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3–01 iš Pardavėjo įsigijo Žemės sklype esančius statinius – inžinerinius tinklus ir kitokius inžinerinius statinius, tačiau sutartis nepatvirtinta notarine tvarka. Pagrindinėje sutartyje, kurios pagrindu Pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į pagrindinius statinius nėra aptarti inžineriniai tinklai ir kiti statiniai (jie nepaminėti) (Lizingo sutartis ir Perleidimo sutartis). Kitų duomenų, kad pardavėjas pardavė, o pareiškėjas pirko nurodytus statinius sutartyse nėra. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, todėl pirkimo – pardavimo sutartis pagal 1964 m. CK imperatyvias nuostatas privalėjo būti tik notarinės formos. Tokią išvadą papildomai pagrindžia ir 1964 m. CK 255 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį daro negaliojančią. Pagal 1964 m. CK 47 str. 1 d. ir 58 str. 3 d. nuostatas, sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja, o įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taip įstatyme buvo nustatyti imperatyvinio pobūdžio termino padariniai, kurių nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negalėjo. Be to, UAB „Sodbeta“ 2001-01-04 sutarties sudarymo metu nuosavybės teise nevaldė jokių pagrindinių pastatų, byloje nėra jokių duomenų, kad tokie Nekilnojamieji daiktai būtų buvę registruoti viešame registre kaip UAB „Gelžbetonio elementai“ nuosavybė.
Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, galinčių patvirtinti statinių statybos teisėtumą, į minėtus statinius pareiškėjas negalėjo įgyti nuosavybės teisės perdavimo būdu, todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 4.12, 4.13, 4.19 str., CPK 444 str. 2 d. 5 p., 445 str.).
Dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamąja senatimi, valdymas taip pat turi būti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys).
Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklus, aikštelės vandentiekio tinklus, technologinius vamzdynus ir šių vamzdynų estakadas ir betono užpildų aikštelę tarp privažiuojančių geležinkelio kelių Nr. 22 ir Nr. 23 valdė nuo pat pradžios, kai įsigijo statinius minėtoje teritorijoje. Perkant statinius, nurodyto objektai nėra nurodyti pirkimo – pardavimo sutartyje, tačiau minėtus objektus pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nuo pat 2000-12-29 (Lizingo sutarties pasirašymo dienos) arba nuo 2001-04-04 Sutarties pasirašymo dienos).
Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų pagrindu prašomi įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nekilnojamo daikto įregistravimo, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje nuosekliai nurodo, kad, kai prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tokiu atveju laikoma, kad nėra visų būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011, 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016, Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2020 ir kt.). Šioje byloje pareiškėjui teko pareiga įrodyti visų sąlygų įgyjamosios senaties taikymui egzistavimą (CPK 178 straipsnis).
Pareiškėjas, įrodinėdamas, kad daiktas yra sukurtas statybos būdu, pareiškėjas yra teisėtas, sąžiningas statinių valdytojas, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad daiktas, į kurį ketinama įgyti nuosavybės teisę, buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jokių duomenų nebuvo pateikta. Taip pat nepateikta duomenų, kad minėtus inžinerinius tinklus valdė tik vienas pareiškėjas, kam prieštarauja suinteresuoti asmenys, nurodydami, kad dalis inžinerinių tinklų yra valdomi kitų asmenų.
Teismo nuomone, Pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, kad jis vienintelis teisėtai, sąžiningai valdo nuosavybės teise visus pareiškime nurodytus Statinius ilgesnį nei 10 metų laikotarpį. Be to, iš Pareiškėjo pateiktų įrodymų, negalima spręsti, ar tikrai Inžineriniai tinklai ir kiti statiniai nėra valstybės nuosavybė. Taip pat byloje nėra duomenų, jog Pareiškėjas sąžiningai valdė visus Inžinerinius tinklus ir kitus statinius visą valdymo (jei apskritai kažkoks valdymas būtų nustatytas) laiką. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, jog Pareiškėjo prašymas nustatyti, kad Pareiškėjas nuosavybės teisę į Inžinerinius tinklus ir kitus statinius įgijo CK 4.68 straipsnio 1 dalies pagrindu yra visiškai nepagrįstas.
Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis numato, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas atmestas, interesai tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų priešingi, o suinteresuoti asmenys pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, iš UAB „Sodbeta“ A. S. priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos – 1556,06 Eur, UAB „Arvytra“ priteistinos 1200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.
Iš pareiškėjo valstybės naudai priteistinos teismo patirtos pašto išlaidos – 32,06 Eur (CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „Sodbeta“ (į. k. 145663442), A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1556,06 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus, 6 centus) bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „Sodbeta“ (į. k. 145663442), UAB „Arvytra“, į. k. 30009107, 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „Sodbeta“ (į. k. 145663442), valstybės naudai 32,06 Eur pašto išlaidų, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Vida Žostautienė