VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės Civinity namai Klaipėda atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Civinity namai Klaipėda ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios ir žeminančios dalykinę reputaciją informacijos paneigimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Civinity“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Civinity namai Klaipėda kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Mano Būstas, UAB, prašydama: 1) atsakovės 2022 m. sausio 3 d. pranešime, 2022 m. sausio 5 d. atsakovės eBūstas interneto svetainėje, mobiliojoje programėlėje ir 2022 m. sausio 6 d. išsiųstame pranešime (SMS žinutėje) ieškinyje nurodytus paskleistus teiginius pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės dalykinę reputaciją; 2) įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžiančius atsakovės teiginius; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas 2022 m. sausio 21 d. teisėjo rezoliucija ir išsiųstas atsakovei atsiliepimui į ieškinį pateikti.
2. Byloje gavus atsakovės atsiliepimą į ieškinį, teismas nusprendė pasirengimą bylos nagrinėjimui iš esmės vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu. 2022 m. kovo 22 d. byloje gautas ieškovės dublikas, 2022 m. balandžio 15 d. – atsakovės triplikas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi nustatė ieškovei Civinity namai Klaipėda, UAB, dvidešimt aštuonių dienų terminą trūkumams pašalinti, t. y. pašalinti ieškinio dalyko trūkumus. Teismas nurodė, kad suformuluotas ieškinio reikalavimas gali nulemti teisinius ginčus ateityje, įskaitant ir ginčus - neaiškumus dėl jo įvykdymo, nes lieka neaišku, kokio būtent paneigimo masto siekia ieškovė, pavyzdžiui, paneigimo raštu ar žodžiu, tiems patiems asmenims, kuriems buvo paskleisti ginčo teiginiai, ar paneigimo neapibrėžtam asmenų ratui.
4. Ieškovė Civinity namai Klaipėda, UAB, 2022 m. birželio 30 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir nurodė, kad konkretus subjektų ratas bei teiginių paskleidimo būdas bus nustatyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl ieškovė neturi objektyvių galimybių įvardinti konkrečius asmenis. Patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo:
1) pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės dalykinę reputaciją atsakovės 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. sausio 3 d. pranešimuose, 2022 m. sausio 5 d. atsakovės eBūstas interneto svetainėje, mobiliojoje programėlėje ir 2022 m. sausio 6 d. išsiųstame pranešime (SMS žinutėje) paskleistus teiginius:
a. „Gerb. Taikos pr. 49 namo gyventojai, <...> kodel Civinity prisidenge neaiskiu veikeju vardu: parasus rinko ant tusciu lapu, melagingai nurode, kad s.m. lapkricio 29 diena vyko gyventoju susirinkimas, kuriame dalyvavo visi namo gyventojai, t. y. 100 butu savininkai, nurode, kad susirinkimo metu gyventojai buvo informuoti apie ju siulomas kainas. <...>“ (toliau – Teiginys Nr. 1);
b. „Gerbiami Taikos pr. 49 daugiabucio namo gyventojai! <...> Pazymime, kad namo perdavimas neivyko ir nera galimas, nes del suklastotu dokumentu teisesaugos istaigos apsieme vertinti neteisetus Civinity veiksmus. <...> Tenka apgailestauti, kad Registru centrui gyventoju daugumos noras naikinti Civinity sutarti nepasirode rimtas argumentas, dar daugiau itarimu keliantis ju atsakymas gyventojams, kad tik Civinity arba suklastotu dokumentu pagrindu isrinkta igaliotine gali naikinti tokia sutarti. <...>Taip pat informuojame, kad bet kokie Civinity veiksmai name yra atliekami neteisetai, nes namas nera jiems perduotas ir toliau yra administruojamas UAB Mano bustas Baltija.“ (toliau – Teiginys Nr. 2);
c. „BŪKITE BUDRŪS, NES: „Civinity“ įmonė, kurios akcininko veikla ne vieną kartą buvo atsidūrusi teisėsaugos akiratyje, aktyviai siūlo savo paslaugas, Siūloma sukčiavimo schema, kai atrandamas vienas namo gyventojas, kuris sutinka bendradarbiauti, surenka parašus ant tuščių lapų, tada „Civinity“ suklastotų dokumentų pagrindu registruoja sutartį Registrų centre, <...> ir „Civinity“ tampa visų darbų, įkainių sprendėjai, <...> Taikos pr. 49 tokiu būdu buvo „užgrobtas“ namas, bet gyventojai per vėlai suprato, kad buvo apgauti, ir dabar yra priversti kreiptis į teisėsaugos įstaigas informuojant apie sukčiavimo schemą. Būkite budrūs ir nepakliūkite į sukčių pinkles. Būkite budrūs, nepakliūkite į sukčių pinkles ir nepasirašykite ant tuščių lapų.“ (toliau – Teiginys Nr. 3);
d. „<...> Norime informuoti, kad Jusu name UAB „Civinity namai Klaipeda“ atliko neteisėtus veiksmus ir suprate savo klaidas, kurios gali uztraukti baudziamaja atsakomybe, ju darbuotojai gali eiti per butus ir reikalauti papildomu gyventoju parasu <...>“ (toliau – Teiginys Nr. 4);
e. „BUKITE BUDRUS! Civinity siulo paslaugas, kai atrandamas namo gyventojas, kuris sukciaujant surenka parasus and tusciu lapu, tada suklastotu dokumentu pagrindu iregistruoja sutarti. <...>“ (toliau – Teiginys Nr. 5).
2) Įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžiančius atsakovės Teiginius Nr. 1-5, tokiomis pat priemonėmis, būdu ir forma bei tiems patiems asmenims.
3) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės Civinity namai Klaipėda, UAB, ieškinį dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios ir žeminančios dalykinę reputaciją informacijos paneigimo paliko nenagrinėtą.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iš dalies pašalino 2022 m. birželio 1 d. nutartimi nustatytus trūkumus, t. y. prašo įpareigoti atsakovę viešai paneigti ginčo teiginius tokiomis pat priemonėmis, būdu ir forma bei tiems patiems asmenims. Tačiau lieka visiškai neaišku ir nežinoma, kokiems asmenims ieškovas reikalauja viešo paneigimo. Teismas paminėjo, kad bylos teisinis nagrinėjimas iš esmės jau įvyko, bet atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike nenurodė konkrečių asmenų (jų vardų, pavardžių, netgi jų skaičiaus ar kitokių identifikacinių kriterijų), kuriems paskleisti ginčo teiginiai. Priešingai, atsakovė iš viso neigė, kad ji paskleidė ginčo teiginius.
5.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjant iš dalies pakoreguotus ieškinio reikalavimus, lieka neaišku, kokių konkrečių teisinių padarinių, kiek tai susiję su viešu paneigimu tiems patiems asmenims, siekia ieškovė. Taip pat ieškinio patenkinimo atveju lieka nepašalinta su tuo susijusių teisinių ginčų grėsmė ateityje, bei ar ginčo teiginiai iš tikrųjų bus tinkamai paneigti „tiems patiems“ asmenims, kuriems jie buvo paskleisti. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, priimtą ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovė Civinity namai Klaipėda, UAB, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi nustatė perteklinius trūkumus, tinkamai neįvertino ginčo pobūdžio. Apeliantė byloje yra pareiškusi du savarankiškus reikalavimus, kurie yra aiškūs ir konkretūs, tiksliai apibrėžiantys ginčo ribas, bei itin aišku, kokių materialinių teisinių pasekmių ir kokių gynybos būdų yra siekiama pareikštu ieškiniu. Reikalavimas įvardinti asmenis, kuriems buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, nėra trūkumas, sudarantis kliūtis bylos nagrinėjimui iš esmės.
6.2. Lietuvos teismų praktikoje yra suformuluotos paskleistų teiginių paneigimo formai ir turiniui taikomos taisyklės, t. y. paneigimas yra skelbiamas tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, juridinio asmens dalykinę reputaciją žeminanti informacija. Kitokių papildomų reikalavimų, tokio ieškinio dalykui nėra. Ieškovė aiškiai nurodė paneigimo tekstą ir kokiomis priemonėmis, būdu ir kokiems asmenims, turėtų būti išviešinama. Ieškovė neturi galimybės turėti informacijos apie asmenis, kadangi tik atsakovei žinoma, kokiems asmenims ji tokius Teiginius paskleidė. Tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus ieškovei palankų sprendimą, būtent atsakovei kiltų pareiga Teiginius paneigti tiems patiems asmenims, kuriems jie ir buvo paskleisti.
6.3. Byloje apeliantė pareiškė du savarankiškus reikalavimus, kurie gali būti nagrinėjami atskirai. Nustatyti ieškinio trūkumai buvo susiję tik su antruoju reikalavimu, kad būtų konkretizuoti asmenys, kuriems turėtų būti išsiųstas paneigimas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą pirmąjį ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovės paskleistus Teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės dalykinę reputaciją.
6.4. Pirmosios instancijos teismas, dar pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, jau pasisakė dėl bylos esmės net keletu aspektų, t. y. 1) konkrečių asmenų nustatymas, kuriems buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys Teiginiai, yra nagrinėjimo iš esmės dalis, kuri turėtų būti išsiaiškintas bylos nagrinėjimo teisme metu, o ne pasirengimo nagrinėti byloje stadijoje; 2) negalėjo būti vertinama atsakovės pozicija, nurodyta procesiniuose dokumentuose. Tokia pozicija negali reikšti, kad ieškovė ieškinio dalyką yra suformulavusi netinkamai ar, kad tai yra esminė kliūtis bylos nagrinėjimui iš esmės; 3) nemotyvuotai teigiama apie ateityje galimus kilti ginčus, nenurodoma, kokie tie ginčai galėtų būti; 4 ) nepagrįstai faktiškai pasisakyta dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo, kas iš esmės paneigia nutartyje nurodytus motyvus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai negali būti nagrinėjami.
7. Atsakovė Mano Būstas, UAB, pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė esminius ieškinio trūkumus, susijusius su ieškinio dalyku ir pagrindu, o ne formalius, kurie netrukdytų išnagrinėti bylos. Apeliantė pati pasirinko neištaisyti trūkumų dėl subjektų, kuriems turėtų būti siunčiami paneigimai. Taigi, reikalavimas išliko neaiškus, neapibrėžtas ir nevykdytinas.
7.2. Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra reikalavimai paneigti paskleistus duomenis ir (arba) atlyginti duomenų paskleidimu padarytą žalą. Vien tik ieškinio reikalavimo, t. y. pripažinti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, teisminis išnagrinėjimas nesukeltų teisinių padarinių nė vienam dalyvaujančiam byloje asmeniui, nes toks reikalavimas būtų nevykdytinas ir būtų tik kaip nustatytas prejudicinis faktas nagrinėjant kitus tolimesnius šalių teisminius ginčus dėl reikalavimo paneigti ginčo teiginius ir (arba) atlyginti žalą.
7.3. Ieškovei netinkamai suformulavus reikalavimus, tokie trūkumai negali būti sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Be to, ieškovės suformuluotas reikalavimas dėl Teiginių paneigimo, užprogramuoja šalis tolimesniems ginčams, kadangi ieškovė visada galėtų sakyti, kad ne visiems arba netinkamiems subjektams Teiginiai buvo paneigti.
7.4. Ieškovė turi įrodyti savo teigiamas aplinkybes ir negali šios naštos perleisti priešingai ginčo pusei. Ji nesinaudojo įstatyme nustatytais institutais informacijos rinkimui, pati elgėsi pasyviai. Atitinkamai, argumentas, jog informacijos ieškovė neturi ir negali turėti, nes tik atsakovei žinoma, kokiems asmenims ji tokius Teiginius yra paskleidusi, nėra reikšmingas pagrįstai nustatytiems ieškinio trūkumams.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės Civinity namai Klaipėda, UAB, ieškinys, nepašalinus priimto ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
11. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo, tačiau, jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
12. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi padarė išvadą, kad ieškovė Civinity namai Klaipėda, UAB, nepašalino 2022 m. birželio 1 d. nustatytų ieškinio trūkumų, todėl paliko ieškinį nenagrinėtą. Paminėtina, kad ieškinys teismo buvo priimtas, o pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Pirmosios instancijos teismas tik po gautų šalių procesinių dokumentų sprendė, kad ieškinys turi trūkumų, o konkrečiau vienas iš pareikštų reikalavimų, t. y. įpareigoti atsakovę Mano Būstas, UAB, viešai paneigti ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžiančius Teiginius, yra neaiškus.
13. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 ir joje nurodyta teismų praktika, 13 punktas).
14. Kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, CPK detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
15. Šioje byloje ieškovė ieškiniu bei 2022 m. birželio 30 d. pareiškimu dėl ieškinio trūkumų šalinimo pareiškė du savarankiškus reikalavimus: 1) pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės dalykinę reputaciją atsakovės Teiginius 1–5; 2) įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžiančius atsakovės Teiginius Nr. 1-5, tokiomis pat priemonėmis, būdu ir forma bei tiems patiems asmenims.
16. Pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022).
17. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikšti du savarankiški reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami kartu, taip pat ir atskirai, kad dėl pirmojo reikalavimo pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių trūkumų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu visa apimtimi dėl visų reikalavimų, taip pat ir dėl to, kad nėra pagrindo, daryti išvadai, jog antrasis patikslintas reikalavimas nėra aiškus, dėl ko nebūtų galima bylos išnagrinėti iš esmės, taip pat, kad šis reikalavimas nebuvo patikslintas taip kaip nurodė pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartyje.
18. Šioje byloje kilęs ginčas dėl Teiginių žeminančių ieškovės dalykinę reputaciją pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir jų paneigimo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tokio pobūdžio byloje nustatinėtinas aplinkybes, teismas priimdamas ieškinį turėtų būtent vertinti jų kontekste ieškinio dalyką ir pagrindą.
19. Ieškovė pateikė įrodymus, kad Teiginiai buvo paskelbti viešai, nurodė, kas, kada ir kur paskleidė Teiginius, ieškinyje pagrindė, kodėl tokie Teiginiai, jos manymu, neatitinka tikrovės ir žemina dalykinę reputaciją. Atitinkamai pagal ieškinio pagrindą, ieškinyje buvo suformuoti du reikalavimai: pripažinti Teiginius žeminančius dalykinę reputaciją ir juos paneigti tokiomis pat priemonėmis, būdu ir forma bei tiems patiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks ieškinio dalyko suformulavimas yra pakankamai aiškus, kad byla galėtų būti išnagrinėta iš esmės, kad proceso šalys galėtų teigti atsikirtimus į tokius reikalavimus, ieškinio ribos yra pakankamai aiškios. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nėra aišku, kokių konkrečių teisinių padarinių, kiek tai susiję su viešu paneigimu „tiems patiems asmenims“, siekia ieškovė. Paminėtina, kad suformuluoto reikalavimo dalis, t. y. tiems patiems asmenims, negali būti vertinama atskirai nuo viso suformuluoto reikalavimo, kuriuo siekiama, kad būtų paneigti Teiginiai tokiomis pat priemonėmis, būdu ir forma, ką pats pirmosios instancijos teismas laikė pakankamai aiškiais. Tokios pačios paneigimo priemonės, būdas ir forma, taip pat lemia asmenų ratą, kuriam reikia paneigti Teiginius. Be to, nagrinėjant bylą turės būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. kam, kada, kur ir kokiomis priemonėmis buvo paskleistos žinios.
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
21. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartyje nurodė, kad lieka neaišku, kokio būtent paneigimo masto siekia ieškovė, pavyzdžiui, paneigimo raštu ar žodžiu, tiems patiems asmenims, kuriems buvo paskleisti ginčo teiginiai, ar paneigimo neapibrėžtam asmenų ratui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas pašalinti ieškinio trūkumus ir nebuvo įpareigojęs ieškovės nurodyti konkrečių asmenų, kuriems turi būti paneigta informacija, t. y. pati nutartis nebuvo aiškiai konkretizuota. Be to, paminėtina, kad pavyzdžiui reikalavimo paneigti Teiginį Nr. 3, ieškovė galimai neturi realios galimybės nurodyti konkrečius asmenis, kuriems reikia paneigti šį teiginį, kadangi jis buvo paskelbtas internetinėje svetainėje, t. y. galimai visiems klientams ar neapibrėžtam asmenų ratui, ką teismas nagrinėdamas bylą iš esmės ir turės išsiaiškinti. Teismas nagrinėdamas bylą gali įvertinti, koks paneigimo būdas yra galimas ir tinkamas, ar apskritai vieną ar kitą teiginį paneigti yra reikalinga ir įmanoma.
22. Taip pat paminėtina, kad byloje pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą, nepagrįstai rėmėsi atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomais motyvais, kadangi tik bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. visapusiškai įvertinus pateiktus šalių įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis), bus galima nustatyti atsakovė ar kiti asmenys paskleidė visus Teiginius. Jeigu būtų nustatyta bylos nagrinėjimo iš esmės metu byloje esančių ir nustatyta tvarka ištirtų įrodymų pagrindu, kad ne atsakovė paskleidė Teiginius, tai sudarytų pagrindą svarstyti, ar ieškinys pagrįstas ir ar nėra pagrindo jį atmesti, tačiau nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą. Taigi, ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindu negali būti priešingos šalies pozicija dėl pareikšto reikalavimo.
23. Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo ir jo palikimo nenagrinėtu pagrindus, neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos pobūdį, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo ir jo palikimo nenagrinėtu pagrindus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovės 2022 m. birželio 30 d. pareiškimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės Civinity namai Klaipėda atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovės 2022 m. birželio 30 d. pareiškimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Kristina Lysionok