Civilinė byla Nr. 2-1544/2011
Procesinio sprendimo kategorija:116.7.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės R. G. prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-267-360/2009, pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovams V. G. ir R. G. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo,
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovo M. T. ieškinys atsakovams V. G. ir R. G. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, iš atsakovų solidariai ieškovui priteista 277 000 Lt bei 7 990 Lt bylinėjimo išlaidų.
2009 m. liepos 16 d. ieškovui buvo išsiųsti vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo iš atsakovų.
2009 m. lapkričio 16 d. atsakovai V. G. ir R. G. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (t. 2, b. l. 61-62), kuriuo prašė Klaipėdos apygardos teismo sprendimo vykdymą atidėti 2 metams. Prašyme nurodė, kad atsakovas V. G. yra kritinės sveikatos būklės, abu atsakovai nedirba, turi finansinių sunkumų, todėl negali įvykdyti teismo sprendimo. Be to, pašyme taip pat teigė, kad ieškovas nėra perdavęs atsakovams patalpų, kuriomis jis naudojosi, nėra sumokėjęs su šio turto išlaikymu susijusių išlaidų.
2009 m. lapkričio 21 d. atsakovas V. G. mirė (t. 2, b. l. 80).
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį ir prašymus sustabdyti civilinę bylą bei atidėti sprendimo vykdymą perdavė nagrinėti iš naujo šiam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas, neišsprendęs procesinio teisių perėmimo klausimo, mirus atsakovui V. G., prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė, o prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo išnagrinėjo nesant vienos iš proceso šalių, tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, todėl nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, o tai sudaro pagrindą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi patenkino antstolio A. Selezniovo prašymą ir pakeitė skolininką V. G. vykdomosiose bylose Nr. 0010/09/04936 bei 0010/09/07848 skolininke R. G..
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi atsakovė R. G. pripažinta atsakovo V. G. procesinių teisių perėmėja.
2010 m. liepos 26 d. atsakovė R. G. Klaipėdos apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti, kuriuo prašė atstatyti terminą atsakovei R. G. apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 28 d. nutartimi atsakovės R. G. prašymą dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
Ieškovas M. T. prašė teismo netenkinti atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi netenkino atsakovės R. G. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė R. G. negali dirbti sunkaus fizinio darbo, negali turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymo tvarkai, nes teismo priteista skolos suma yra didelė ir atsakovė iš darbo užmokesčio lėšų tokios sumos negalės sumokėti. Be to, 2009 m. gegužės 22 d. teismo sprendime konstatuota, jog atsakovai iš ieškovo gavo bei nepagrįstai ieškovui negrąžino 277 000 Lt, todėl laikė nepagrįstomis atsakovų prašyme nurodytas aplinkybes dėl jų sunkios turtinės padėties. Taip pat teismas pripažino, kad atsakovų pretenzijos ieškovui dėl jiems prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo nėra įrodytos, todėl atsakovai neturi teisės į prievolės sustabdymą ir dėl šios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymas negali būti atidedamas. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas yra neįvykdytas nuo 2009 metų, ieškovo teisėti interesai neapginti, nustatė, kad nėra pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Tam, kad gautų paskolą banke, siekiant padengti skolą ieškovui, atsakovams būtų užtekę ½ dalies namo nuomos sutarties (vieno mėnesio nuomos mokestis 2007 – 2008 metais buvo nuo 3 500 Lt iki 4 000 Lt). Be to, kadangi nurodytas turtas iki bylos nagrinėjimo nebuvo apsunkintas jokiais įsipareigojimais, jį pardavus už rinkos kainą, galima buvo tikėtis gauti virš 700 000 Lt, o tokios sumos visiškai užtektų atsiskaityti su ieškovu bei pragyventi, tačiau ieškovas savo neteisėtais veiksmais neleido to atsakovams padaryti.
- Teismas neatsižvelgė į ieškovo nesąžiningumą, t. y. aplinkybę, kad ieškovas sąmoningai vengė vykdyti savo prievolę atsakovams, faktiškai siekė, kad atsakovai pasirašytų preliminariąją sutartį tam, kad galėtų apsigyventi ginčo patalpose, už kurias nemokėtų nuomos mokesčių, o vėliau siekė įsigyti kitas patalpas, iš anksto žinodamas, kad ginčo patalpų nepirks, dėl ko neteisėtai gyveno šiose patalpose iki 2009 m. liepos mėn. pabaigos, iki atskirojo skundo pateikimo dienos neperdavė atsakovams šio turto, neatsiskaitė su jais už naudojimąsi minėtomis patalpomis.
- Atsakovai 2008 metais buvo radę turto pirkėją, tačiau jam negalėjo parduoti ginčo patalpų ir žemės sklypo dalies, kadangi ieškovas neišsikraustė iš šių patalpų. Be to, ieškovas, gyvendamas šiose patalpose, dirbtinai sumažino jų vertę iki 550 000 Lt tam, kad būtų pagrindas viso atsakovų turto areštui, siekiant šį turtą parduoti arba perleisti tretiesiems asmenims, iš kurių išieškojimas ateityje bus praktiškai neįmanomas. Todėl atsakovė prašė sustabdyti teismo sprendimo vykdymą iki 2011 m. lapkričio 16 d., kol bus išspręstas klausimas dėl turto grąžinimo ir žalos atlyginimo dėl neteisėto turto valdymo.
- Teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsakovės kaip turto savininkės teises, atsisakydamas priimti 2011 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu pateiktus naujus įrodymus (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą apie sugadinto turto būklę bei banko išrašus su ieškovo mokėjimais ir skola), patvirtinančius ieškovo nesąžiningumą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. T. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Teigia, kad atsiliepimo pateikimo metu atsakovė jau turi 5 ieškovus, kurių bendra išieškoma suma sudaro apytiksliai 694 109 Lt, todėl bet koks vykdomo išieškojimo vilkinimas nagrinėjamoje byloje gali nebeužtikrinti ieškovo teisių atgauti jam priklausančius pinigus ateityje. Be to, ieškovo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kuriems šiuo metu ieškovas negali užtikrinti nuosavo būsto ir su kuriais gyvena pas žmonos brolį.
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai (CPK 18 str., 281 str., 584 str.). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, kuris yra grindžiamas sunkia atsakovės finansine padėtimi, tenkinimas priklauso nuo dvejopo pobūdžio aplinkybių, tai yra tiek nuo ieškovo, tiek nuo atsakovės turtinės padėties. Pagal susiformavusią teismų praktiką iš pradžių yra nustatinėjama atsakovo turtinė padėtis, vertinant jo finansinę būklę prašymo pateikimo dieną bei nustatinėjant atsakovo finansines galimybes, leisiančias atsakovui ateityje sprendimą įvykdyti dalimis. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, atskirai nebevertinama ieškovo turtinė padėtis, nes ji niekaip neįtakos nustatyto fakto, kad dėl atsakovo turtinės padėties negalimas sprendimo vykdymo išdėstymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1374/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai V. G. (teisių ir pareigų perėmėja R. G.) ir R. G. kartu su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pateikė duomenis, patvirtinančius atsakovų V. G. ir R. G. sveikatos būklę, atsakovės R. G. medicinos pažymėjimą, iš kurio matyti, kad ji negali dirbti sunkaus fizinio darbo, taip pat darbo naktinėse pamainose, bei atsakovės pateiktą ieškančio darbo atmintinę, tačiau nepateikė duomenų apie savo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas išmokas, kitas pajamas, tuo labiau kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai iš ieškovo gavo 277 000 Lt. Be to, byloje nėra duomenų apie galimybę atsakovei ateityje pagerinti savo finansinę padėtį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą (CPK 12 str., 178 str., 185 str., 314 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių itin reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais, nes sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos ir net jeigu būtų konstatuota sunki atsakovės finansinė padėtis, vien tai dar nėra pakankamas pagrindas atidėti sprendimo vykdymą. Įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies - ieškovo - padėtį, kad nebūtų pažeisti ir jo teisėti interesai bei pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeisti teisingumo ir lygiateisiškumo principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1143/2011, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-878/2011, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-193/2011). Be to, nuo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo jau daugiau kaip dveji metai, t. y. terminas, kuriam ir buvo prašoma atidėti teismo sprendimo vykdymą, tačiau duomenų apie tai, kad šis teismo sprendimas būtų bent iš dalies įvykdytas, byloje nėra.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo atidėti sprendimo vykdymą 2 metams, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo (ieškovo) interesai, o atskirojo skundo argumentai, kad apygardos teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįsti. O netenkinęs atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo netenkinti ir prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo.
Sprendimas, kurio vykdymą prašo atidėti atsakovė, įsiteisėjo ir juo nustatytos aplinkybės, nagrinėjant šio sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, iš naujo negali būti nagrinėjamos. Taigi šios aplinkybės negali būti nagrinėjimo objektas, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimus ir todėl negali būti pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti. Skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl ieškovo veiksmų (ne)teisėtumo, todėl tai nėra šios apeliacijos dalykas (CPK 312 str., 320 str., 338 str.). Todėl dėl atsakovės argumentų apie ieškovo nesąžiningumą ir galimai jo padarytus nuostolius teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl kitų atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Nijolė Piškinaitė
Donatas Šernas