Civilinė byla Nr. 3K-3-67/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12822-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija

73.2.6.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. J. ir UAB „Nuostolių valdymas“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo teisės klausimas, kurios CK normos pagrindu nustatytinas ieškinio senaties terminas tuo atveju, kai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu apgadinto automobilio savininkui dėl automobiliui padarytos žalos, pareiškia subrogacinį reikalavimą kitam draudikui, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu apdraudusiam eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2791,26 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų.

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 27 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo apdraustas automobilis; ieškovas draudėjui sumokėjo draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Eismo įvykį sukėlusio asmens vairuotas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas atsakovo, tačiau šis sumokėjo tik dalį žalos atlyginimo, 2791,26 Lt liko neatlyginta.

              Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad ieškovas nepateikė duomenų, kaip apskaičiuoti vidutiniai darbų ir keičiamų detalių įkainiai. Atsakovo teigimu, UAB „Nuostolių valdymas“ remonto sąskaita kelia abejonių savo patikimumu, nes joje nurodytos ne vidutinės, bet aukščiausios detalių rinkos kainos, yra braukymų, nesutampa nurodyta suma žodžiais ir skaičiais; ieškovas nepateikė įrodymų, kad apmokėjo sąskaitą; nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu būtų buvęs pažeistas padangos slėgio sensorius, todėl šios dalies keitimo išlaidos nepatvirtintos. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, nes, jo manymu, ieškovo reikalavimui taikytinas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kuris yra praleistas (atsakovas 2009 m. vasario 3 d. pranešimu motyvuotai atsisakė mokėti dalį draudimo išmokos, o ieškinį ieškovas pareiškė tik 2010 m. liepos 14 d.).

Byloje nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 27 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas V. S. automobilis „Renault Laguna“ (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininkas yra D. J. Ieškovas su automobilio „Renault Laguna“ savininku V. S. buvo sudaręs transporto priemonių draudimo sutartį, galiojusią eismo įvykio metu. Eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo. V. S. 2008 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į ieškovą, prašydamas išmokėti draudimo išmoką. Tą pačią dieną buvo surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyti eismo įvykio metu padaryti pažeidimai; jie atitinka eismo įvykio deklaracijoje nurodytus duomenis. V. S. 2008 m. gruodžio 8 d. ieškovui pateikė prašymą išmokėti 8233,03 Lt draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal UAB „Nuostolių valdymas“ pateiktus dokumentus. Ieškovas šią sumą sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Nuostolių valdymas“. Kadangi eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo, tai ieškovas 2009 m. sausio 15 d. pateikė jam pretenziją dėl 8233,03 Lt išmokos. Atsakovas 2009 m. vasario 3 d. raštu nurodė, kad apskaičiavo 4356,24 Lt draudimo išmoką, ją ieškovui atlygino, o dėl kitos sumos pareiškė prieštaravimus. Ieškovas ieškiniu prašė atlyginti skirtumą tarp atsakovo atlygintos sumos ir draudimo išmokos, atėmus dalių nusidėvėjimo sumą; nurodė, kad nuo naujų detalių kainos, t. y. 3618,64 Lt, apskaičiavus 30 proc. nusidėvėjimą, atsakovo kompensuotina žalos suma yra 7147,50 Lt (8233,03-1085,53), iš kurios šis sumokėjo 4356,24 Lt, taigi liko neatlyginta 2791,26 Lt (7147,50-4356,24).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

              Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 2791,26 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad eismo įvykis įvyko 2008 m. lapkričio 27 d. Ieškovas 2009 m. sausio 5 d. išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Nuostolių valdymas“, o į atsakovą kreipėsi 2009 m. sausio 15 d. Šis 2009 m. vasario 3 d. raštu atsisakė išmokėti dalį prašomos draudimo išmokos. Ieškinys pareikštas 2010 m. liepos 21 d.

Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui nepraleidęs vienerių metų termino nuo žalos atsiradimo dienos (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 4 dalis). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, tačiau teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, todėl jų ginčui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams atlyginti žalą. Teismas nurodė, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką draudėjui, subrogacijos tvarka perėjo draudėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis); ši teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius, kurie yra ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Kadangi žala buvo padaryta 2008 m. lapkričio 27 d., o ieškinys teisme pareikštas 2010 m. liepos 21 d., tai teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.

Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai ginčija atlygintinos žalos dydį. Ieškovas apmokėjo jam pateiktą UAB „Nuostolių valdymas“ 8233,03 Lt sąskaitą; remonto sąmata (darbų kaina – 2472,50 Lt, naujų detalių kaina – 3618,64 Lt, medžiagų kaina – 886 Lt) buvo apskaičiuota pagal UAB „Nuostolių valdymas“ pateiktus duomenis, kurių patikimumas teismui nesukėlė abejonių (detalių kaina pagrįsta BĮ UAB „Lautra motors“ sąskaita, kurioje esantys braukymai, bendrovės atstovo paaiškinimu, padaryti dėl to, kad buvo pritaikytos nuolaidos). Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo 8233,03 Lt draudimo išmoką. Atsakovo pateikta žalos dydžio sąmata nepagrįsta jokiais įrodymais, taigi atsakovas neįrodė, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo žalos dydį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

              Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir nauju sprendimu ieškinį atmetė bei atitinkamai pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

              Teismas nustatė, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymu. Atsakovo nuomone, šalių ginčui taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimo teisė atsakovui atsirado subrogacijos pagrindu, todėl ji gali būti įgyvendinama tik tokia pačia apimtimi bei tvarka kaip ir žalą patyrusio asmens, kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka. Tai reiškia, kad ieškovui, kaip ir jo draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), privalomi TPVCAPDĮ reikalavimai, o ginčo šalis sieja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai, nes ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą įgyvendinimas susijęs su atsakovo prievole, kylančia iš draudimo sutarties. Remdamasis tokiais argumentais, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimo teisei taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje. Teismas nustatė, kad šis terminas yra praleistas ir nėra svarbių jo praleidimo priežasčių, kurios sudarytų pagrindą terminą atnaujinti, todėl ieškinys atmestinas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Atsakingo už padarytą žalą asmens prievolę atlyginti žalą reglamentuoja CK 6.263 straipsnis. Taigi jo atsakomybė yra deliktinė, o nukentėjusio asmens reikalavimui atlyginti žalą taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudikas perima draudėjo prievolę atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo su atsakingo už žalą asmens draudiku neturi jokių sutartinių santykių, todėl draudikui pareikštam reikalavimui taip pat taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Jeigu tokiam reikalavimui būtų taikomas vienerių metų senaties terminas (pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį toks terminas taikomas reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių), o reikalaujant žalos atlyginimo iš kaltininko – trejų metų ieškinio senaties terminas, tai galėtų pažeisti nukentėjusio asmens ir kaltininko turtinius interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantis įstatymas priimtas siekiant palengvinti, o ne pasunkinti nukentėjusiojo galimybę gauti žalos atlyginimą ir apsaugoti apdraustojo turtinius interesus; šis įstatymas negali pakeisti CK nustatytų senaties terminų. Taigi reikalavimui atlyginti padarytą žalą taikytinas trejų metų senaties terminas, neatsižvelgiant į tai, buvo ar ne kaltininkas apsidraudęs civilinę atsakomybę ir kas atlygins jo padarytą žalą.

2. Kasatorius, atlyginęs nukentėjusio asmens (draudėjo) patirtą žalą, subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) įgijo teisę išsireikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens – atsakovo. Taigi jam perėjo nukentėjusiojo teisė į žalos atlyginimą. Nukentėjusį asmenį (kasatoriaus draudėją) ir atsakovą, minėta, sieja iš žalos atlyginimo prievolės atsiradę santykiai. Kasatorius į šiuos santykius įstojo vietoje savo draudėjo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį kasatoriaus padėtis yra tokia pati, kokia būtų nukentėjusio asmens – draudėjo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju kasatorių ir atsakovą sieja žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Taigi kasatorius subrogacijos teisę įgyvendina pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl šiai teisei įgyvendinti taip pat taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams atlyginti padarytą žalą. Tokią poziciją patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007).

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UADB „Industrijos garantas“ prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; nurodo tokius argumentus:

              Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas ne eismo įvykio kaltininkui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, taigi tokio reikalavimo pagrindas yra draudimo sutartis ir joje nustatytas įsipareigojimas atlyginti žalą, kurią sukėlė apdraustos transporto priemonės valdytojas. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė; tai reiškia, jog draudiko prievolės apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, bei pagal draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-174/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-626/2005). Kadangi kasatoriaus reikalavimas atsakovui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, o ne iš bendrųjų žalos atlyginimo pagrindų, tai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. patvirtinta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1 bei CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas nuo reikalavimo teisės atsiradimo momento (eismo įvykio). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Byloje kilo klausimas, kaip turi būti kvalifikuojami ginčo šalių civiliniai teisiniai santykiai ir priklausomai nuo to – kokia teisės norma reikia vadovautis nustatant ieškinio senaties terminą. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

              Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo

              Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusio asmens draudikas – ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ – transporto priemonių draudimo sutarties pagrindu išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką, kurią sudarė būtinos automobilio remonto išlaidos; dėl eismo įvykio kalto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta UADB „Industrijos garantas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, atlyginęs eismo įvykio metu nukentėjusio asmens patirtą turtinę žalą, kreipėsi į atsakovą – dėl eismo įvykio kalto asmens civilinės atsakomybės draudiką UADB „Industrijos garantas“, prašydamas atlyginti padarytą žalą. Spręsdamas šį ginčą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių (ieškovo ir atsakovo) nesieja draudimo teisiniai santykiai, todėl šiame ginče turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad ieškovui privalomi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reikalavimai, ginčo šalis sieja privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiai, todėl ieškovo reikalavimui pareikšti taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje.

              Nagrinėjamoje byloje aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių reglamentavimas, jo aiškinimas bei taikymas, atsižvelgiant į šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančius subjektus, jų teises ir pareigas. TPVCAPD sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių. Šios sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, nes visos naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokia išvada grindžiama tuo, kad draudiko pareiga žalą padariusio asmens (apdraustojo) civilinės atsakomybės atveju išmokėti draudimo išmoką kyla iš draudiką ir žalą padariusį asmenį siejančios draudimo sutarties, nustatančios šalių teises ir pareigas; šių teisių ir pareigų apimtis lemia nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimą. Tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą pareiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPD įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Taigi kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir jo draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Toks aiškinimas atitinka civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kaip sutarties trečiojo asmens naudai, esmę (CK 6.191, 6.987 straipsniai, Draudimo įstatymo 108 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).

              Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y. išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs civilinę atsakomybę – iš jo draudiko (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. O kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013).

              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2008 m. lapkričio 27 d., jo metu buvo apgadintas V. S. automobilis „Renault Laguna“. Eismo įvykio kaltininkas yra D. J. Ieškovas su automobilio „Renault Laguna“ savininku V. S. buvo sudaręs transporto priemonių draudimo sutartį, galiojusią eismo įvykio metu. Eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo. Nukentėjusiajam kreipusis į savo draudiką (ieškovą), šis 2009 m. sausio 5 d. išmokėjo 8233,03 Lt draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Nuostolių valdymas“. Kadangi eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo, ieškovas 2009 m. sausio 15 d. pateikė pretenziją atsakovui dėl nurodytos sumos išmokėjimo. Atsakovas 2009 m. vasario 3 d. nurodė, kad jis sutinka ieškovui atlyginti 4356,24 Lt draudimo išmoką, ją ieškovui sumokėjo, o dėl likusios sumos – 2791,26 Lt – pretenziją patenkinti atsisakė. Dėl šios sumos ieškovas 2010 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad, kasatoriui (ieškovui) pareiškus atsakovui reikalavimą atlyginti žalą, tarp jo (nukentėjusio asmens reikalavimo teisę perėmusio draudiko) ir atsakovo (žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimą reglamentuojančios teisės normos, be kitų, ir nustatančios ieškinio senaties terminus.

              CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiesm reikalavimams. Konstatavus, kad tarp ginčo šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, pripažinta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūrą reglamentuoja teisės aktai, kurių nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimas būtų patenkintas. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, kurios tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą arba jį, kaip nagrinėjamu atveju, patenkinus iš dalies, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga.

              Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2008 m. lapkričio 27 d. Eismo įvykio metu nukentėjusio asmens draudikas (ieškovas) draudimo išmoką trečiajam asmeniui išmokėjo 2009 m. sausio 5 d., o pretenziją atsakovui (eismo įvykio kaltininko draudikui) pareiškė 2009 m. sausio 15 d. Atsakovas 2009 m. vasario 3 d. raštu, kurį ieškovas gavo 2009 m. vasario 6 d., dalį pretenzijos (2791,26 Lt) atsisakė patenkinti. Taigi nuo šios datos turi būti pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tačiau į teismą dėl nurodytos sumos išieškojimo ieškovas kreipėsi tik 2010 m. liepos 21 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, o ieškovas neprašė šio termino atnaujinti. Jis gynėsi tik tuo, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ne vienerių, o trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

              Esant tokioms byloje konstatuotoms aplinkybėms, kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovui, kaip profesionaliam ūkio subjektui – draudikui, pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, buvo pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundą patenkinti, nes prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamai praktikai.

              Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš ieškovo priteistinas kasaciniame teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas, kurio dydis, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 1 d. pažyma – 49,13 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 49,13 Lt (keturiasdešimt devynis litus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Sigitas Gurevičius

                                                                                                                                            Janina Januškienė

                                                                                                                                            Sigita Rudėnaitė