Civilinės bylos Nr. e2-43-854/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01138-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.6.1;
3.4.4.9; 3.3.1.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. Š. (Z. Š.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtinta pakeista (padidinta) bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata ir išspręstas klausimas dėl administravimo išlaidų apmokėjimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ bankroto byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sopranai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Žilvinas Bliznikas. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.
2. Pareiškėjai (kreditoriai) Z. Š., E. J. (E. J.) ir UAB „Argentina“ pateikė teismui prašymus, kuriuos patikslinę prašė išbraukti juos iš bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Sopranai“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių sąrašo ir nutraukti bendrovės bankroto bylą, kreditoriams atsisakius savo finansinių reikalavimų. Pareiškėjai prašė juos išbraukti iš BUAB „Sopranai“ kreditorių sąrašo, jeigu bus tenkinama sąlyga – nebus patvirtintas UAB „Linksmas“ finansinis reikalavimas.
3. BUAB „Sopranai“ nemokumo administratorius Žilvinas Bliznikas 2024 m. rugsėjo 30 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė: i) patvirtinti faktiškai patirtas 19 516,82 Eur dydžio BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidas; ii) įpareigoti UAB „Sopranai“ sumokėti nemokumo administratoriui visą teismo nustatytą bazinį atlygį už bendrovės bankroto proceso administravimą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo nutraukti bendrovės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
4. BUAB „Sopranai“ nemokumo administratorius Žilvinas Bliznikas 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti pakeistą (padidintą) BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą: padidinti iki 25 000 Eur (įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM)) bendrą BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nuo bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo, neskaitant bazinio ir kintamojo atlygio nemokumo administratoriui. Nurodė, kad bendrovės kreditoriai nepagrįstai atsisakė patvirtinti padidintą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Ši sąmata turi būti padidinta ne tik dėl realiai patirtų, bet ir dėl būsimų bylinėjimosi išlaidų, kurios patiriamos BUAB „Sopranai“ dalyvaujant civilinėse bylose ir išieškant skolą iš UAB „Linksmas“. Šiuo metu yra patirtos ir apmokėtos (pavedimu ar atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą) 19 635 Eur bankroto administravimo išlaidos: i) išlaidos už advokato teisines paslaugas – 12 229 Eur; ii) kitos bylinėjimosi išlaidos – 439,96 Eur; iii) skolų išieškojimo vykdymo išlaidos – 1 339,42 Eur; iv) priteistos bylinėjimosi išlaidos iš sąmatos – 5 573,83 Eur; v) banko mokesčiai – 9,19 Eur; vi) kitos išlaidos – 43,60 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi priėmė kreditorių Z. Š., E. J. ir UAB „Argentina“ atsisakymą nuo visų jų finansinių reikalavimų BUAB „Sopranai“ ir nutraukė bendrovės bankroto bylą; patvirtino nemokumo administratoriaus Žilvino Blizniko patirtas 19 635 Eur administravimo išlaidas; nustatė, kad 19 635 Eur administravimo išlaidos ir 3 650 Eur bazinis atlyginimas nemokumo administratoriui Žilvinui Bliznikui turi būti išmokėti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Linksmas“ finansinis reikalavimas BUAB „Sopranai“ bankroto byloje nėra patvirtintas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti UAB „Linksmas“ 9 167,87 Eur finansinį reikalavimą) ir šis juridinis asmuo nėra byloje dalyvaujantis asmuo, atsisakė priimti jo 2024 m. lapkričio 12 d. teismui pateiktą nuomonę dėl kreditorių Z. Š., E. J. ir UAB „Argentina“ prašymo.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad yra tenkinama kreditorių Z. Š., E. J. ir UAB „Argentina“ prašyme nurodyta sąlyga – nėra patvirtintas UAB „Linksmas“ finansinis reikalavimas – kreditorių atsisakymą nuo visų finansinių reikalavimų BUAB „Sopranai“ priėmė. Tokiu būdu teismas laikė, kad bendrovė neturi nė vieno kreditoriaus, ir, nenustatęs pagrindo, kuriam esant bankroto byla turėtų būti tęsiama, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 78 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BUAB „Sopranai“ bankroto bylą nutraukė.
8. Teismas pažymėjo, kad nutraukiant bankroto bylą turi būti išspręstas bankroto proceso administravimo išlaidų ir bazinio atlygio išmokėjimo nemokumo administratoriui klausimas. Pasisakydamas šiais aspektais, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi buvo patvirtintas 3 650 Eur bazinis atlygis nemokumo administratoriui, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi – bendra iki 14 000 Eur (įskaitant PVM) BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo, neskaitant bazinio ir kintamo atlygio nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui prašymą padidinti iki 25 000 Eur (įskaitant PVM) bendrą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo, neskaitant bazinio ir kintamojo atlygio nemokumo administratoriui.
9. Teismas, įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją, nusprendė, kad pagrindo patvirtinti būsimas bankroto proceso administravimo išlaidas nėra, tačiau yra pagrindas patvirtinti realiai patirtą bankroto proceso administravimo išlaidų sumą, viršijančią Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtintą 14 000 Eur sąmatą.
10. Teismas padarė išvadą, kad BUAB „Sopranai“ bankroto byloje patirtas 19 635 Eur dydžio bankroto proceso administravimo išlaidas patvirtina pridėti įrodymai. Įvertinęs tai, kad BUAB „Sopranai“ bankroto byla tęsėsi daugiau nei dvejus metus, aplinkybę, jog tiek bendrovės bankroto byloje, tiek kitose bylose, kuriuose BUAB „Sopranai“ dalyvavo, buvo kilę teisminiai ginčai, kurie išspręsti bendrovės naudai, teismas nusprendė, kad patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą, priteistos bylinėjimosi išlaidos iš sąmatos, kitos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl nemokumo administratoriaus prašymą jas patvirtinti patenkino. Teismas pagrįstomis laikė ir skolų išieškojimo vykdymo išlaidas, banko mokesčius, taip pat kitas išlaidas.
11. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas patvirtino nemokumo administratoriaus realiai patirtą 19 635 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų sumą, nurodydamas, kad ji, remiantis JANĮ 82 straipsnio 2 dalimi, turi būti apmokėta ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Be to, vadovaudamasis JANĮ 77 straipsnio 9 dalimi, teismas nurodė, kad 3 650 Eur bazinis atlygis nemokumo administratoriui taip pat turi būti išmokėtas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
12. Teismas, nutraukęs BUAB „Sopranai“ bankroto bylą, laikė, kad galutinis rezultatas yra nepalankus UAB „Linksmas“, todėl bylinėjimosi išlaidų šiam juridiniam asmeniui nepriteisė. Kitų proceso dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesprendė.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Pareiškėjai Z. Š. ir UAB „Argentina“ (toliau – ir apeliantai) pateikė identiškus atskiruosius skundus, kuriuose prašo: i) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta patirtų 19 635 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų suma, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos padidinimo atmesti visa apimtimi; ii) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad 3 650 Eur bazinis atlygis nemokumo administratoriui turi būti išmokėtas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, pakeisti, nurodant, jog nemokumo administratoriui už BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimą iki bankroto bylos nutraukimo turi būti išmokėta 1 000 Eur bazinio atlygio dalis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; iii) priimti rašytinius įrodymus – pirmosios instancijos teismo laiku nepagrįstai nepriimtą kreditorės UAB „Argentina“ 2024 m. lapkričio 11 d. prašymą su priedais (DOK-39277). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Apeliantams nėra aišku, kam ir kodėl bankroto proceso administravimo išlaidų suma per 7 dienas turi būti išmokėta po bankroto bylos nutraukimo, kai ji jau yra faktiškai apmokėta (JANĮ 82 straipsnio 2 dalis).
13.2. Įstatymas nenumato, kad teismas, spręsdamas bendrovės bankroto bylos nutraukimo klausimą, turi išspręsti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos keitimo klausimą.
13.3. Teismas nei 2024 m. spalio 1 d. nutartyje, nei kitame teismo procesiniame dokumente proceso dalyvių neinformavo, kad 2024 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje, be kita ko, bus nagrinėjamas klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (padidinimo) pagal BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus prašymą. Teismas tik nurodė, kad teismo posėdyje bus sprendžiamas kreditorių prašymas dėl jų išbraukimo iš BUAB „Sopranai“ kreditorių sąrašo bei bendrovės bankroto bylos nutraukimo.
13.4. Teismas pažeidė rungimosi principą. Teismas, spręsdamas sąmatos padidinimo klausimą, rėmėsi BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus 2024 m. rugsėjo 30 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nemokumo administratorius suformavo prašymą patvirtinti faktiškai patirtas 19 516,82 Eur bankroto administravimo išlaidas, tačiau šių paaiškinimų neišsiuntė proceso dalyviams susipažinti ir (ar) nesudarė galimybės pateikti atsiliepimus į juos.
13.5. Teismas nepagrįstai patvirtino padidintą BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo – esant galiojančiam ir nenuginčytam 2024 m. lapkričio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimui, kuriuo buvo atsisakyta patvirtinti padidintą sąmatą pagal analogišką nemokumo administratoriaus prašymą, nemokumo administratorius apskritai neturėjo teisės teikti teismui tokio prašymo (JANĮ 75 straipsnis). Nesutikdamas su aptariamu kreditorių susirinkimo nutarimu, nemokumo administratorius galėjo jį skųsti JANĮ 55 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau to nepadarė.
13.6. Teismas negalėjo patenkinti nemokumo administratoriaus prašymo dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (padidinimo), kadangi toks prašymas nebuvo tinkamai pagrįstas. Teismas patirtų išlaidų būtinumo, pagrįstumo faktiškai nevertino ir dėl to nepasisakė. Nemokumo administratorius nepagrindė bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos padidinimo pagrindų, juolab kad padidėjusių išlaidų poreikis būtų atsiradęs dėl konkrečių naujų aplinkybių, dėl kurių buvo būtina imtis skubių priemonių siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus (JANĮ 75 straipsnio 4 dalis).
13.7. Teismas nevertino kartu su UAB „Argentina“ 2024 m. lapkričio 11 d. prašymu pateikto 2024 m. lapkričio 7 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo garso įrašo, kuris pagrindžia, kad kreditorių susirinkimo metu nei nemokumo administratorius, nei jo pasitelktas advokatas I. Balsys neatsakė į esminius klausimus dėl išlaidų pagrįstumo, dėl to kreditoriai negalėjo patvirtinti tokio nepagrįsto sąmatos pakeitimo (padidinimo).
13.8. Teismas pažeidė JANĮ nuostatas ir nepagrįstai bei neteisingai nustatė, kad BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriui turi būti išmokėtas visas 3 650 Eur dydžio bazinis atlygis. Pažymėtina, kad 3 650 Eur bazinis atlygis buvo nustatytas visam bendrovės bankroto procesui, o esamoje stadijoje nutraukus bankroto bylą, didžioji dalis esminių bankroto proceso administravimo veiksmų nebuvo ir nebus atlikta. Šiuo atveju nėra sąlygų, kai nebaigus bankroto proceso, nemokumo administratoriui turi būti išmokamas visas bazinis atlygis (JANĮ 77 straipsnio 9 dalis). Todėl didžiausia pagrįsta bazinio atlygio suma galėtų būti 1 000 Eur.
13.9. Nemokumo administratorius BUAB „Sopranai“ bankroto procese veikė ne bendrovės ir jos kreditorių, tačiau su juos susijusios UAB „Linksmas“ interesais. Nemokumo administratorius be pagrindo ginčijo didžiųjų bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, kurie galiausiai teismų buvo patvirtinti visa apimtimi, sąmoningai netinkamai atstovavo bendrovę byloje prieš UAB „Linksmas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuri iš esmės buvo laimėta tik dėl to, kad į šią bylą įstojo didieji bendrovės kreditoriai. Visos su tuo susijusios aplinkybės buvo išdėstytos bendrovės bankroto byloje pateiktuose pareiškimuose dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.
14. Atsakovė BUAB „Sopranai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Žilvino Blizniko, atsiliepime į atskiruosius skundus prašo pareiškėjų atskiruosius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Apeliantai tinkamai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, elgėsi nesąžiningai. UAB „Argentina“ ir kiti kreditoriai, atstovaujami advokato Valdemaro Stančiko, nuolat kėlė konfliktines situacijas ir siekė nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Tačiau visi kreditorių pareiškimai dėl nemokumo administratoriaus tariamo šališkumo ir netinkamai vykdomų bankroto procedūrų teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.
14.2. Nemokumo administratorius 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikė į bylą išsamius paaiškinimus ir įrodymus apie patirtas 19 516,82 Eur bankroto proceso administravimo išlaidas, kartu suformuluodamas teismui prašymą jas patvirtinti. Pažymėtina, kad pareiškėjų prašymas dėl BUAB „Sopranai“ bankroto bylos nutraukimo teisme buvo nagrinėjamas jau nuo 2024 m. balandžio mėn. (Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi grąžino bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo).
14.3. Nors nemokumo administratorius 2024 m. rugsėjo mėn. pateikė teismui paaiškinimus bei įrodymus apie patirtas BUAB „Sopranai“ bankroto administravimo išlaidas ir prašė teismo išspręsti šių išlaidų patvirtinimo klausimą, jei teismas nuspręstų nutraukti bendrovės bankroto bylą, pareiškėjai nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų netvirtinimo, neįrodė, kad šios išlaidos nebuvo būtinos bendrovės bankroto procedūroms administruoti.
14.4. Nemokumo administratorius, nesutikdamas su bendrovės bankroto bylos nutraukimu ir planuodamas tolesnes bankroto procedūras, 2024 m. spalio 31 d. šaukė BUAB „Sopranai“ kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtinta sąmata jau buvo išnaudota. Tačiau šauktas kreditorių susirinkimas neįvyko, jame nedalyvavo nė vienas kreditorius. Taigi pareiškėjai ignoravo kreditorių susirinkimą ir jame siūlytą svarstyti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos klausimą.
14.5. Bendrovės kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepatvirtino padidintos BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos (JANĮ 75 straipsnio 7 dalis). Nemokumo administratorius 2024 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą dėl bendrovės pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kartu pateikdamas patikslintus duomenis apie faktiškai patirtas bankroto proceso administravimo išlaidas. Kadangi teismas 2024 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje nusprendė, kad yra pagrindas nutraukti bendrovės bankroto bylą, jis nebeturėjo pagrindo spręsti sąmatos padidinimo klausimo, bet privalėjo išspręsti jau faktiškai patirtų BUAB „Sopranai“ bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo klausimą.
14.6. Klausimas dėl patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų patvirtinimo yra neatsiejamai susijęs su bendrovės bankroto byla, todėl jis turi būti išspręstas bendrovės bankroto byloje iki bankroto bylos nutraukimo. Tą patvirtina tiek JANĮ 82 straipsnio 2 dalis, tiek teismų praktika. Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad jiems turėjo būti atskirai pranešta, jog 2024 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl faktiškai patirtų bendrovės bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo.
14.7. Byloje yra įrodymai, kad BUAB „Sopranai“ bankroto bylos nutraukimo dieną buvo patirtos ir apmokėtos (pavedimu ar atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą) 19 635 Eur bankroto proceso administravimo išlaidos. Šių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo bendrovės bankroto procedūroms administruoti apeliantų atskirajame skunde dėstomi argumentai nepaneigia.
14.8. Apeliantai nesąžiningai remiasi iš bendro konteksto paimtais 2024 m. lapkričio 7 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime nemokumo administratoriaus pateiktais atsakymais į kreditorės UAB „Argentina“ atstovo advokato Valdemaro Stančiko klausimus. Iki 2024 m. spalio 31 d. kreditorių susirinkimo (taip pat ir 2024 m. lapkričio 7 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo) nė vienas iš kreditorių nesikreipė į nemokumo administratorių dėl papildomų įrodymų ir (ar) paaiškinimų dėl patirtų bankroto administravimo išlaidų pateikimo. Todėl 2024 m. lapkričio 7 d. kreditorių susirinkime nemokumo administratorius negalėjo detaliai atsakyti į klausimus apie atliktus administravimo veiksmus 2022 metais bei šio susirinkimo metu pateikti kreditorės atstovo nurodytus trūkstamus dokumentus.
14.9. Apeliantai, teigdami, kad teismas nepagrįstai nusprendė išmokėti visą 3 650 Eur dydžio bazinį atlygį nemokumo administratoriui, nepagrįstai ignoruoja teisiškai reikšmingas aplinkybes. Nors BUAB „Sopranai“ bankroto byla nutraukta nebaigus visų likvidavimo procedūrų, tačiau, atsižvelgus į bendrovės bankroto proceso trukmę ir nemokumo administratoriaus atliktų veiksmų pobūdį bei kiekį, yra teisinis pagrindas išmokėti jam visą 3 650 Eur bazinį atlygį.
14.10. Apeliantai atskiruosiuose skunduose pakartotinai dėsto tuos pačius priekaištus nemokumo administratoriui, kurie įsiteisėjusiomis teismo nutartimis jau buvo pripažinti nepagrįstais (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2889-661/2022; 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-445-661/2024).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, skundžiama nutartimi nutraukė BUAB „Sopranai“ bankroto bylą, taip pat išsprendė bendrovės bankroto proceso metu patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo (apmokėjimo) klausimą. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nesutinka su teismo patvirtintomis ir išmokėtinomis faktiškai patirtomis 19 635 Eur bankroto proceso administravimo išlaidomis ir 3 650 Eur bazinio atlygio nemokumo administratoriui dydžiu, todėl šios teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas sudaro apeliacijos objektą. Pažymėtina, kad apeliantai apeliacine tvarka neginčija pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nutraukti bendrovės bankroto bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacijos ribų, dėl to šioje nutartyje nepasisakys.
Dėl apeliantų nurodomų proceso teisės normų pažeidimų
17. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, remdamasis nemokumo administratoriaus prašymu, spręsti BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (padidinimo) klausimą, kadangi 2024 m. lapkričio 7 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimas atsisakyti patvirtinti padidintą administravimo išlaidų sąmatą nemokumo administratoriaus nebuvo apskųstas JANĮ 55 straipsnyje numatyta tvarka. Be to, apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, kadangi proceso dalyvių neinformavo apie tai, kad teismo posėdyje, kuriame bus sprendžiamas BUAB „Sopranai“ bankroto bylos nutraukimo klausimas, jis taip pat ketina nagrinėti nemokumo administratoriaus prašymą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, neišsiuntė jiems šio prašymo ir nesudarė galimybės pateikti atsiliepimų į jį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija nesutinka.
18. Byloje nustatytos šios klausimui dėl apeliantų nurodomų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų išspręsti reikšmingos aplinkybės: 1) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtintas 3 650 Eur bazinis atlygis nemokumo administratoriui, o 2024 m. vasario 13 d. nutartimi, teismui panaikinus 2023 m. gruodžio 22 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, patvirtinta bendra iki 14 000 Eur (įskaitant PVM) dydžio BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo, neskaitant bazinio ir kintamo atlygio nemokumo administratoriui; 2) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi atmestas pareiškėjų Z. Š., E. J. ir UAB „Argentina“ prašymas nutraukti BUAB „Sopranai“ bankroto bylą; 3) Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-639-407/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas nutraukti BUAB „Sopranai“ bankroto bylą, ir prašymą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi dalyvaujantys byloje asmenys įpareigoti pateikti papildomus paaiškinimus dėl finansinių reikalavimų atsisakymų, BUAB „Sopranai“ bankroto bylos nutraukimo ir bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo; 5) Nemokumo administratorius pateikė teismui 2024 m. rugsėjo 27 d. rašytinius paaiškinimus ir 2024 m. rugsėjo 30 d. papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė patvirtinti faktiškai patirtas 19 516,82 Eur bankroto proceso administravimo išlaidas ir išmokėti visą 3 650 Eur bazinį atlygį, tuo atveju, jeigu bendrovės bankroto byla būtų nutraukta; 6) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjų prašymas dėl kreditorių išbraukimo iš kreditorių sąrašo bei UAB „Sopranai“ bankroto bylos nutraukimo skirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. lapkričio 12 d. 13 val.; 7) Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorius nepateikė įrodymų, jog sušaukė kreditorių susirinkimą, prašydamas patvirtinti nuo 14 000 Eur iki 19 516,82 Eur padidėjusią administravimo išlaidų sąmatą, o kreditorių susirinkimas atsisakė ją patvirtinti, nemokumo administratoriaus prašymą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patikslinimo atmetė; 8) Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė nemokumo administratoriaus prašymą patvirtinti patikslintą bazinio atlygio dydį – 4 200 Eur; 9) 2024 m. spalio 31 d. nemokumo administratoriaus šauktas kreditorių susirinkimas, kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl BUAB „Sopranai“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, neįvyko šiame susirinkime nedalyvavus nei vienam kreditoriui; 10) 2024 m. lapkričio 7 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos padidinimo iki 25 000 Eur (įskaitant PVM), tačiau nemokumo administratoriaus pasiūlytam sprendimo projektui nebuvo pritarta, argumentuojant tuo, kad nemokumo administratorius nepagrindė patirtų išlaidų; 11) nemokumo administratorius 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui prašymą padidinti iki 25 000 Eur (įskaitant PVM) bendrą BUAB „Sopranai“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo, neskaitant bazinio ir kintamo atlygio nemokumo administratoriui; 12) skundžiama 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi teismas nutraukė BUAB „Sopranai“ bankroto bylą ir išsprendė bankroto proceso administravimo išlaidų apmokėjimo klausimą.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, o vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, tačiau administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 37 punktas; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, 28 punktas). Kadangi BUAB „Sopranai“ bankroto procesas pradėtas 2022 metais, bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata patvirtinta teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi, nagrinėjamu atveju taikytinos nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio JANĮ nuostatos.
20. JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Pagal JANĮ 75 straipsnio 3 dalį jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama. Pagal JANĮ 75 straipsnio 4 dalį, nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ar šią sąmatą viršijusių įsipareigojimų priėmimo dienos (JANĮ 75 straipsnio 5 dalis). JANĮ 75 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius privalo pateikti kreditorių susirinkimui argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ir atitinkamai pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektą. Pagal JANĮ 75 straipsnio 7 dalį, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos. Jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų (JANĮ 75 straipsnio 8 dalis).
21. Teismas kontroliuoja bankroto proceso eigą, atlieka proceso teisėtumo priežiūrą, bet nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai a priori (iš anksto) negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai, išskyrus atvejus, kai tokia teismo teisė aiškiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatą tvirtina (keičia) įvertinęs administratoriaus nurodytas jau patirtas ir būsimas išlaidas, kreditorių susirinkimo atsisakymas tvirtinti administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų sąmatos projektą, į kurį yra įtrauktos ir jau realiai patirtos sąmatą viršijusios išlaidos, iš esmės reiškia kreditorių susirinkimo nepritarimą tokioms išlaidoms, t. y. sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip sąmatos viršijimo ataskaitos nepatvirtinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020, 22 punktas). Tokiu atveju nemokumo administratorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, t. y. prašyti, kad šį klausimą, įvertindamas patirtų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, išspręstų teismas (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad šiuo konkrečiu atveju klausimas dėl pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (dėl faktiškai jau patirtų išlaidų) pirmosios instancijos teismo galėjo būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu nemokumo administratorius būtų pateikęs skundą dėl 2024 m. lapkričio 7 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nuspręsta nepritarti nemokumo administratoriaus pasiūlytam sprendimo projektui dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (padidinimo), panaikinimo (JANĮ 55 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pritaria apeliantams, kad nemokumo proceso dalyviams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimais, tame tarpe ir dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, įprastai tokiais atvejais šie nutarimai yra skundžiami teismui JANĮ 55 straipsnyje numatyta tvarka. Kita vertus, pažymi, kad JANĮ 75 straipsnio nuostatos, taigi ir šio straipsnio 3 dalis, expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįtvirtina to, jog jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl šios sąmatos tvirtinimo išimtinai tik skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo forma. Svarbu pažymėti, kad ginčui aktualių teisės normų taikymas negali būti formalus, o visais atvejais teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, turi atsižvelgti į konkrečią byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, be kita ko, ir juridinių asmenų bankroto procese veikiančiais principais, jog byloje būtų priimtas teisingas, teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas (CPK 3 straipsnio 1 dalis; JANĮ 3 straipsnis). Teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 13 punktas).
24. Anksčiau šioje nutartyje aptarta bylos eiga patvirtina, kad, nemokumo administratorius, viršijęs teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtintą 14 000 Eur (įskaičius PVM) dydžio bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir siekdamas, jog būtų patvirtinta didesnė sąmata (kartu ir faktiškai jau patirtos išlaidos), sušaukė 2024 m. spalio 31 d. kreditorių susirinkimą, tačiau šiame susirinkime nedalyvavo nei vienas kreditorius, o 2024 m. lapkričio 7 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime nemokumo administratoriaus siūlymui padidinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą iki 25 000 Eur (įskaičius PVM) pritarta nebuvo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į svarbią aplinkybę, kad klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos dydžio keitimo 2024 m. lapkričio 7 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas tuo metu, kai kreditoriai teismui jau buvo pateikę prašymą dėl BUAB „Sopranai“ bankroto bylos nutraukimo ir teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi šį klausimą jau buvo paskyręs nagrinėti 2024 m. lapkričio 12 d. rašytiniame teismo posėdyje.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukus juridinio asmens bankroto bylą, jokie tolimesni bankroto proceso veiksmai nebėra atliekami, bankroto procesas pasibaigia. Todėl, įvertinus šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją (byloje pareikštą prašymą nutraukti bankroto bylą), aptartą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, aplinkybę, kad tarp kreditorių ir nemokumo administratoriaus buvo kilęs nesutarimas dėl bankroto procese patirtų administravimo išlaidų apmokėjimo, spręstina, jog, priešingai nei teigia apeliantai, nemokumo administratorius šiuo atveju turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (dėl faktiškai patirtų išlaidų), ir teismas, nuspręsdamas nutraukti bendrovės bankroto bylą, šį klausimą, įvertindamas patirtų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, turėjo išspręsti (JANĮ 82 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (apmokėjimo) klausimą sprendė tik apimtyje dėl nemokumo administratoriaus nurodytų faktiškai jau patirtų 19 635 Eur dydžio išlaidų, o ne dėl jau patirtų ir galimai vėliau patirtinų, iš viso – 25 000 Eur, išlaidų, kurios, akivaizdu, nutraukus bendrovės bankroto bylą (nebeatliekant jokių bankroto procedūrų) nebebūtų patiriamos.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė proceso teisės normų pažeidimo, o skundžiama nutartimi nutraukęs BUAB „Sopranai“ bankroto bylą, pagrįstai kartu išsprendė ir bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, į kurią įtrauktos ir 2024 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtintą 14 000 Eur (įskaičius PVM) dydžio sąmatą viršijusios faktiškai patirtos išlaidos (bendra sąmatos suma – 19 635 Eur), tvirtinimo klausimą. Apeliantų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
27. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantų argumentus, kad buvo pažeistas rungimosi principas, paneigta ar apribota jų galimybė pareikšti poziciją dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.
28. Nors pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartyje, kuria nuspręsta 2024 m. lapkričio 12 d. rašytinio proceso tvarka nagrinėti klausimą dėl bendrovės bankroto bylos nutraukimo, atskirai ir nenurodė, kad kartu bus sprendžiamas bankroto proceso metu patirtų išlaidų apmokėjimo klausimas, tačiau bylos eiga ir joje esantys duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantams neabejotinai leido suvokti tai, jog byloje, be kita ko, yra kilęs ginčas dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (faktiškai patirtų išlaidų apmokėjimo) ir šis klausimas, nutraukiant bendrovės bankroto bylą, teismo turės būti išspręstas.
29. Tokią išvadą, be kita ko, leidžia daryti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl BUAB „Sopranai” bankroto bylos nutraukimo buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, turinys, kuris apeliantams, kaip bylos šalims, neabejotinai buvo žinomas. Apeliacinės instancijos teismas aptariamoje nutartyje nurodė ne tik tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiama dėl BUAB „Sopranai“ bankroto bylos nutraukimo JANĮ 78 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, tačiau ir tai, jog bankroto bylos nutraukimo kontekste nebuvo analizuotas ir nebuvo pasisakyta dėl šalių procesiniuose dokumentuose keliamo klausimo dėl bankroto administravimo lėšų atlyginimo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 76 punktas). Būtent į tai atsižvelgdamas pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi byloje dalyvaujančius asmenis ir įpareigojo pateikti papildomus paaiškinimus, tame tarpe ir dėl bankroto bylos nutraukimo JANĮ 78 straipsnyje įtvirtintais pagrindais bei administravimo išlaidų nemokumo administratoriui apmokėjimo.
30. Anksčiau nurodytais aspektais savo nuomonę ir prašymus 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 30 d., 2024 m. lapkričio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė nemokumo administratorius, su kuriais apeliantai, būdami Elektroninių paslaugų portalo (EPP) naudotojai, turėjo galimybę susipažinti, ir, nesutikdami su nemokumo administratoriaus pareikšta pozicija, pateikti dėl to savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog šia teise apeliantė UAB „Argentina”, kurios ir kitų kreditorių byloje užimta pozicija iš esmės sutapo (apeliantai, be kita ko, pateikė turiniu identiškus atskiruosius skundus), pasinaudojo – 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakė ir dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos keitimo aspektų (DOK-39439). O tai tik įrodo, kad apeliantams realių kliūčių pasinaudoti jiems įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis nebuvo, todėl su tuo susiję atskirųjų skundų teiginiai vertintinti tik kaip apeliantų nepagrįsta gynybinė pozicija, siekiant proceso teisės normų pažeidimo konstatavimo ir skundžiamos nutarties panaikinimo.
Dėl galimybės skųsti nutartį, kuria klausimas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos (jos pakeitimo) patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme
31. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu patvirtinti 19 635 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą (atitinkančią faktiškai patirtas išlaidas) bei nemokumo administratoriui išmokėtinu bazinio atlygio dydžiu – 3 650 Eur, teigdami, kad pagrįstas šio atlygio dydis galėtų sudaryti tik 1 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacine tvarka ginčijamų klausimų pobūdį, įvertinęs su tuo susijusį teisinį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad šioje byloje kyla pagrindas pasisakyti dėl ginčijamais klausimais priimtos nutarties skundžiamumo, t. y. jos galėjimo būti šios apeliacijos objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis).
32. Minėta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos taikomos ir tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos (JANĮ 75 straipsnio 7 dalis). Taigi JANĮ 75 straipsnyje įtvirtinta specialioji teisės norma, pagal kurią pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo negali būti apeliacijos objektas.
33. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
34. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju – JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).
35. Pažymėtina, kad nuostata, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama apeliacine tvarka, nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 2 dalyje dėl to, jog ginčai dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditorių susirinkimuose užtęsdavo bankroto procedūras. Šiuo tikslu buvo nustatyta teismo pareiga tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įvertinus išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, kai kyla kreditorių ginčai, t. y. galutinai priimti sprendimą dėl sąmatos, siekiant aiškesnės tolimesnės proceso eigos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad leidimas skųsti teismo sprendimą dėl sąmatos apeliacine tvarka dar labiau užtęstų procedūras, todėl būtų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022).
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi (specialiąja proceso teisės norma), tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama ir tokiai situacijai netaikomos bendrosios CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas apeliacijos ribojimas yra susietas tik su nutartimi, kuria teismas, išnagrinėjęs administratoriaus ir (ar) kreditorių ginčą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimu, išsprendžia šį ginčą iš esmės ir pats patvirtina sąmatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-915/2018, 22 punktas).
37. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ administravimo išlaidų instituto teisinis reguliavimas keitėsi, tačiau pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios administravimo išlaidas ir jų sąmatos tvirtinimo kompetenciją priskiriančios kreditorių susirinkimui, iš esmės nepakito – administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, taigi šiuo aspektu lieka aktuali iki tol formuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022, 15 punktas).
Iš JANĮ parengiamųjų dokumentų matyti, kad juo nebuvo siekiama keisti galiojusio teisinio reguliavimo, pagal kurį, kai bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą išsprendžia teismas, teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama (Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų, registracijos Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789, 4.12 punktas). Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, kad pagal JANĮ 75 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria galutinai išsprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nėra skundžiama. 38. Nagrinėjamu atveju skundžiama 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas tarp nemokumo administratoriaus ir kreditorių kilusį ginčą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos (jos pakeitimo) patvirtinimo, tame tarpe ir dėl bazinio atlygio nemokumo administratoriui (kuris priskirtinas prie bankroto proceso administravimo išlaidų (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punktas)) apmokėjimo, išsprendė iš esmės. Todėl, vadovaudamasis šios nutarties 32–37 punktuose nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, yra galutinė ir neskundžiama.
Dėl procesinės bylos baigties
39. CPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys), t. y. apeliacija galima, kai yra priimtas apeliacijos objektu pagal įstatymą galintis būti teismo procesinis sprendimas ar nutartis. Remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
40. Kadangi atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenimis nepateikus duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Nutraukus apeliacinį procesą, apeliantų apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas priimti rašytinius įrodymus taip pat nesprendžiamas.
41. Apeliacinį procesą nutraukus, apeliantams grąžintinas už atskiruosius skundus sumokėtas žyminis mokestis – kiekvienam po 55 Eur, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 315 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjų Z. Š. (Z. Š.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Argentina“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtinta pakeista (padidinta) bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata ir išspręstas administravimo išlaidų apmokėjimo klausimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ bankroto byloje.
Grąžinti pareiškėjui Z. Š. (Z. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį (iš bendros sumos – 110 Eur), sumokėtą ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos 2024 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2116, Luminor Bank AS, žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) ZN90558.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Argentina“, juridinio asmens kodas 304295686, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį (iš bendros sumos – 110 Eur), sumokėtą ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos 2024 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2116, Luminor Bank AS, žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas (ID) ZN90565.
Pareiškėjams išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Teisėja Giedrė Čėsnienė