
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1297-524/2014
Teisėja J. Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-01030-2013-1)
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-118-838/2014 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarkos nustatymo, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo įrenginių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovui palikti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane-projekte pažymėtomis indeksais 1-3 (14,35 kv. m ploto), 1-8 (14,54 kv. m ploto), 1-9 (14,52 kv. m ploto), 1-10 (10,12 kv. m ploto), 1-8 (14,54 kv. m ploto), 1-9 (14,52 kv. m ploto), 1-10 (10,12 kv. m ploto). Atsakovui gyvenamajame name palikti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-5 (16,07 kv. m ploto), 1-6 (11,85 kv. m ploto). Bendram naudojimui palikti patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 (3,16 kv. m ploto), 1-2 (10,86 kv. m ploto), 1-4 (2,84 kv. m ploto), ir 1-7 (1,37 kv. m ploto), R-1 (7,39 kv. m ploto), R-2 (4,18 kv. m ploto) ir R-3 (1,80 kv. m ploto). Be to, prašo palikti jam naudotis ūkiniais pastatais, plane pažymėtais 3/1p, ir ½ dalimi pastato 4/1p bei ½ dalimi pastato 5G1p, o atsakovui - ½ dalimi pastato 4/1p bei ½ dalimi pastato 5G1p. Palikti ieškovui naudotis 130 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalia spalva, su įvažiavimu iš J. B. g., o atsakovui – 130 kv. m ploto sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva, su įvažiavimu iš Smėlio g. pusės. 619 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą plane raudona spalva, ir kiemo įrenginius – šulinį, tvorą su vartais ir kiemo aikštelę palikti bendram naudojimui.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė teismą pasirinkti ir patvirtinti arba šį pastarąjį naudojimosi tvarkos variantą, arba palikti jam naudotis gyvenamojo namo patalpomis indeksais 1-3 (14,35 kv. m ploto), 1-4 (2,84 kv. m ploto), 1-5 (16,07 kv. m ploto), 1-6 (11,85 kv. m ploto) ir 1-7 (1,37 kv. m ploto), o atsakovui – patalpomis indeksais 1-8 (14,54 kv. m ploto), 1-9 (14,52 kv. m ploto), 1-10 (10,12 kv. m ploto) ir1-8 (14,54 kv. m ploto), 1-9 (14,52 kv. m ploto), 1-10 (10,12 kv. m ploto), bendram naudojimuisi paliekant patalpas indeksais 1-1 (3,16 kv. m ploto), 1-2 (10,86 kv. m ploto), 1-1 (3,16 kv. m ploto), 1-2 (10,86 kv. m ploto).
Nurodė, kad nesutaria su atsakovu dėl jų paveldėto nekilnojamojo turto pardavimo. Ieškovas lankosi Lietuvoje ir gyvena paveldėtame name vasarą per atostogas, todėl nori nusistatyti, kuria šio turto dalimi gali naudotis, kad nekiltų konfliktų su broliu, kuris šią nuosavybę nuomoja. Jo ir atsakovo nuosavybės dalys šiame turte yra vienodos, po ½. Teikdamas savo pasiūlymus dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo, jis atsižvelgęs į patalpų dydį, būtinybę dalį jų naudoti bendrai ( virtuvė, vonia, rūsys, katilinė), taip pat skirtingą patalpų vertę, atsižvelgiant į tai, kad patalpos indeksais 1-10, 1-9, 1-8 yra antrame namo aukšte (mansardoje), ir jų vertė mažesnė. Galimus naudoti atskirai žemės sklypus jis siūlo naudoti lygiomis dalimis (po 130 kv. m) kiekvienam, ūkinių pastatų naudojimo tvarką grindžia tuo, kuris pastatas arčiau ir patogiau pasiekiamas per skirtingus įvažiavimus, o neįmanomą atidalyti kiemo plotą ir įrenginius siūlo palikti naudoti bendrai.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas niekada nekėlė klausimo dėl naudojimosi paveldėtu nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, todėl be pagrindo iškart kreipėsi į teismą. Atsakovas pasiūlė savo naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką: kad atsakovui atitektų pirmajame gyvenamojo namo aukšte esančios patalpos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7 (bendras plotas 46,48 kv. m), o ieškovui – pirmame aukšte esanti patalpa indeksu 1-11 ir antrame aukšte esančios patalpos indeksais 1-8, 1-9, 1-10 (bendras plotas 43,56 kv. m). Bendram naudojimui atsakovas siūlė palikti pirmojo aukšto patalpas indeksais 1-1 ir 1-2 ( vonią ir virtuvę), kurių antrame aukšte nėra. Nustatant naudojimosi ūkiniais pastatais ir žemės sklypu tvarką, atsakovas nurodė, kad neprieštarauja ieškovo ieškinyje nurodytoms dalims, t. y., kad ieškovui būtų palikta naudotis ūkiniais pastatais, plane pažymėtais 3/1p ir4/1p, o atsakovui – ūkiniu pastatu indeksu 5G1p, nurodydamas, kad nors tokiu būdu ieškovui atitenka didesnė šių patalpų dalis, tačiau tai vertintina kaip kompensacija už 2,92 kv. m mažesnę gyvenamojo namo ploto dalį. Taip pat atsakovą tenkina ieškovo pasiūlyta žemės sklypo ir kiemo įrenginių naudojimo tvarka. Savo poziciją atsakovas motyvavo tuo, kad šalims turint vienodas nuosavybės dalis, būtina stengtis maksimaliai tolygiai paskirstyti patalpas jų naudojimui ir atsakovo pasiūlytas variantas labiau atitinka šį kriterijų, nei ieškovo pasiūlytas, pagal kurį ieškovui tenka 25,78 kv. m daugiau ploto gyvenamajame name. Siekiant, kad abiem savininkams būtų kuo patogiau naudotis savo dalimis, namą daug tikslingiau dalytis aukštais, juolab kad antro aukšto vertė nėra mažesnė nei pirmojo.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-04-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė
tokią gyvenamojo namo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), garažo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), garažo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė, tvora su vartais) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
ieškovui A. Š. nustatė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, plane-projekte pažymėtomis indeksais 1-11 (4,38 kv. m ploto), 1-8 (14,54 kv. m ploto), 1-9 (14,52 kv. m ploto), 1-10 (10,12 kv. m ploto);
atsakovui E. Š. nustatė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3 (14,35 kv. m ploto), 1-4 (2,84 kv. m ploto), 1-5 (16,07 kv. m ploto), 1-6 (11,85 kv. m ploto) ir 1-7 (1,37 kv. m ploto).
Bendram ieškovo ir atsakovo naudojimui nustatė gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 (3,16 kv. m ploto), 1-2 (10,86 kv. m ploto), R-1 (7,39 kv. m ploto), R-2 (4,18 kv. m ploto) ir R-3 (1,80 kv. m ploto).
Nustatė ieškovui A. Š. naudotis garažu ir sandėliu, plane pažymėtais 3/1p ir4/1p (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), o atsakovui E. Š. – garažu indeksu 5G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Paliko ieškovui naudotis 130 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalia spalva, su įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini), o atsakovui – 130 kv. m ploto sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva, su įvažiavimu iš Smėlio g. pusės. 619 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą plane raudona spalva, ir kiemo įrenginius – šulinį, tvorą su vartais ir kiemo aikštelę palikti bendram naudojimui.
Teismas nurodė, kad pagal ieškovo siūlomą pasidalijimo būdą naudojant bendrai patalpas pirmame namo aukšte, neabejotinai tektų paskirstyti ir antrojo aukšto patalpas, o tokiu atveju vienas 14,54 kv. m ploto kambarys taptų dar viena bendro naudojimo patalpa, kadangi yra pereinamas, o izoliuotai naudotis šiame aukšte šalims tektų tik po vieną kambarį. Taip atidalytas patalpas nebūtų nei patogu naudoti, nei patrauklu išnuomoti. Spręsdamas klausimą dėl to, kuriai iš šalių nustatyti naudotis pirmojo aukšto patalpomis, o kuriai – antrojo, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas gyvena toli užsienyje, patalpomis beveik nesinaudoja, tik neatmeta galimybės daryti tai ateityje. Tuo tarpu atsakovas gyvena tame pačiame mieste ir iš esmės prižiūri paveldėtą nekilnojamąjį turtą, yra įleidęs į jį gyventi, kartu – prižiūrėti, šildyti ir pan. jauną šeimą, kuriai galėtų protingai suformuotą namų valdos dalį ir išnuomoti. Akivaizdu, kad nuolat naudojant tik vieną gyvenamojo namo dalį, patogiau tai daryti pirmajame namo aukšte, kuriame yra įrengta ir virtuvė bei vonia, iš kur artimesnis patekimas į rūsį, kuriame įrengta katilinė, būtina viso namo apšildymui.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir tenkinti jo 2014-02-07 patikslintą ieškinį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jam paskyrė naudotis tik namo antrojo aukšto patalpomis, remdamasis vien ta aplinkybe, kad ieškovas negyvena Gargžduose ir negalės prižiūrėti namo. Iš esmės teismas ieškovui paliko naudotis tik mansardą, kuri nėra šildoma ir nesusieta su pirmo aukšto šildymo sistema. Ieškovas taip pat turi teisę patalpomis naudotis tiek pats, tiek jas išnuomodamas kitiems asmenims. Teismas faktiškai atėmė iš ieškovo galimybę naudotis namo patalpomis. Kas kur gyvena ir kas kuo užsiima, nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas neturėjo tuo remtis.
Atsiliepime atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal ieškovo siūlymą ieškovui tektų naudotis dvigubai didesnis plotas nei atsakovui.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šalys į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme neatvyko. Papildomų įrodymų, paaiškinimų dėl ginčo namo mansardos šildymo nepateikė. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme atsiuntė rašytinį paaiškinimą su nuotraukomis, jame nurodo, jog pirmosios instancijos teismo paskirtoje bendro naudojimo 4,18 kv. m patalpoje, pažymėtoje indeksu R-2 (katilinėje), yra įrengtas kietojo kuro katilas, tačiau jis yra neveikiantis ir šią aplinkybę įrodo nuotrauka (b.l.107-108). Ieškovas nurodo, jog pirmo aukšto 1, 37 kv. m. ploto patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-7, yra įrengta dujinis katilas, tačiau ši patalpa paskirta atsakovui.
Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką reglamentuoja CK 4.75 ir 4.81 straipsnių normos. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Byloje nustatyta, kad šalims nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso 87 kv. m ploto gyvenamasis namas su mansarda, 21, 74 kv. m ploto garažas, 28 kv. m ploto garažas, 34 kv. m ploto sandėlis ir kiti statiniai, nurodyti nekilnojamojo turto registro pažymėjime (b.l. 14-15). Iš apeliacinio skundo motyvų darytina išvada, jog ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi tvarka dėl tos aplinkybės, jog jam paskirtos naudotis patalpos, esančios ginčo namo mansardoje ir nešildomos, pirmame aukšte paliktos šalių bendram naudojimui patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 ir 1-2, t. y. vonia ir virtuvė (b.l.34) ir trys rūsio patalpos, t.y. 43, 56 kv.m, o atsakovui paskirtos naudotis pirmojo aukšto patalpos, kurių bendras plotas 46, 48 kv. m. Ieškovas įrodinėja, jog jam turėjo būti paskirta naudotis visomis mansardos patalpomis ir pirmame aukšte 1-3 indeksu 14, 35 kv. m dydžio kambariu , t.y. 57, 91 kv.m bendro namo ploto, o atsakovui paskirti naudotis 32, 13 kv. m plotu (b.l.31). Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tokia pozicija yra neparemta įstatymu, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad naudojimosi tvarka turi būti adekvati turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, paskiriant naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Todėl šioje byloje akivaizdu, jog ieškovo siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo variantas, kuriuo prašoma jam paskirti naudotis 25, 78 kv. m. patalpų daugiau nei atsakovui, prieštarauja paminėtai kasacinio teismo praktikai. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog jis pradiniame ieškinyje ir jo patikslinime neprieštaravo, jog 4,18 kv. m. patalpa R-2 būtų paskirta jam.
Kolegija, išanalizavusi šalių pasiūlymus dėl siūlomų šalių naudojimosi tvarkos variantų, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog nustatant naudojimosi tvarką viename gyvenamajame name būtina laikytis principo ir siekti kuo labiau atriboti šalis. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovui paskyrus naudotis pirmame aukšte pereinamą
14, 35 kv. m kambarį, pažymėtą indeksu 1-3, šis principas būtų pažeistas. Teismas privalo kaip įmanoma labiau atriboti bendraturčius per naudojimosi tvarkos nustatymo institutą, kurio pagrindu vėliau bendraturčiai gali prašyti atidalyti juos iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl naudojimosi tvarkos nustatymo būdas, kad šalims iš esmės yra paskirtos naudotis atskiros, izoliuotos patalpos, esančios skirtinguose aukštuose, yra teisingas ir atitinkantis CK 1.5 str. nustatytus principus.
Kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu jį patikslina dėl
1, 37 kv. m patalpos, pažymėtos indeksu 1-7, esančios pirmame aukšte, nes atsakovas nepaneigė ieškovo pozicijos, jog toje patalpoje yra dujinio apšildymo katilas, o patalpoje R-2 (katilinėje) yra įrengtas kietojo kuro katilas, tačiau jis yra neveikiantis. Kolegija neturi pagrindo netikėti pateiktomis nuotraukomis, šalys neatvyko į žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme ir šios aplinkybės plačiau nepaaiškino, todėl apeliacinės instancijos teisme pagal bylos įrodymus nustačius, jog pirmojo aukšto patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-7, yra namo šildymo sistema, ji turi būti paskirta bendram šalių naudojimui.
Šioje byloje nėra duomenų, jog šalims paskirtos patalpos yra nelygiavertės turto vertės prasme, t. y, jog mansardos patalpose nėra galimybės įrengti šildymo, todėl šildymo įrengimo ar nelygiaverčių patalpų paskyrimo naudotis kompensavimo klausimas galės būti sprendžiamas kitoje byloje, jei tarp šalių iškils toks ginčas.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl pagal ieškovo apeliacinį skundą skundžiamas teismo sprendimas keistinas tik dėl
1, 37 kv. m patalpos, pažymėtos indeksu 1-7, kuri priskirta šalių bendram naudojimui, todėl atitinkamai 0,68 kv. m sumažintinas atsakovui paskirtas naudotis plotas ir 0, 68 kv. m padidintinas ieškovui ( CPK 326 str. 1d.3 p.).
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovo priteistini 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ( CPK 93 str. 1d., 3 d.).
Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,
n u t a r i a:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimo dalį, kuria atsakovui E. Š. buvo paskirta naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-7 (1, 37 kv. m. ploto), pakeisti ir paskirti patalpą, pažymėtą indeksu 1-7 ( 1, 37 kv. m ploto) bendram A. Š. ir E. Š. naudojimui.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti A. Š. iš E. Š. 50 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė
Kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė
Almantas Padvelskis