Civilinė byla Nr. 2-1027-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00221-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Factris LT1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ pateiktas restruktūrizavimo plano pakeitimas ir atmestas suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skolų administravimas ir valdymas“ skundas dėl 2022 m. balandžio 12 d. restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo, kuriuo pritarta restruktūrizavimo plano pakeitimui,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaulių plentas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. 2020 m. birželio 26 d. teismas patvirtino restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo planą.

2.       2022 m. balandžio 12 d. įvyko RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu antruoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo patvirtinimo.

3.       RUAB „Šiaulių plentas“ administratorė 2022 m. balandžio 21 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė patvirtinti RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimus. Nurodė, kad už nutarimą dėl plano pakeitimo patvirtinimo 2022 m. balandžio 12 d. kreditorių susirinkime balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 73,08 proc. visų teismo nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, t. y. daugiau nei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nustatyta 2/3 kvalifikuota balsų dauguma tokiam sprendimui priimti, taip pat daugiau nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 106 straipsnio 2 dalyje  nustatyta balsų dauguma sprendimui priimti. Restruktūrizavimo planui pritarė įmonės akcininkai.

4.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su skundu, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2022 m. balandžio 12 d. RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, netvirtinti restruktūrizavimo administratorės pateikto RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimo.

5.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi tenkino administratorės prašymą –  patvirtino RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimą, kuriam buvo pritarta 2022 m. balandžio 12 d. kreditorių susirinkime.

6.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ skundą dėl 2022 m. balandžio 12 d. RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo panaikinimo.

7.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB Factris LT1 pateikė Šiaulių apygardos teismui atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, prašydama skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti RUAB „Šiaulių plentas“ prašymą patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą, kuriam buvo pritarta 2022 m. balandžio 12 d. RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkimo sprendimu.

8.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. ir 2022 m. gegužės 4 d. nutartis panaikino ir klausimus dėl suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ skundo priėmimo ir RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimo, kuriam buvo pritarta 2022 m. balandžio 12 d. kreditorių susirinkime, tvirtinimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi suinteresuoto asmens UAB „Skolų administravimas ir valdymas“ skundą dėl 2022 m. balandžio 12 d. RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo atmetė, patvirtino RUAB „Šiaulių plentas“ administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateiktus restruktūrizavimo plano pakeitimus.

10.       Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 26 d. restruktūrizavimo plano skiltyje „Prognozuojami finansiniai rezultatai ir finansinės ataskaitos“ nurodyta, jog pardavimo pajamos 2021 m. gruodžio 31 d. sudarys 31 130 506 Eur, bendrasis pelnas (nuostoliai) – 3 267 724 Eur, grynasis pelnas – 1 854 738 Eur, o skiltyje „Planuojami pelningumo rodikliai“ nurodyta, jog grynasis pelnas 2021 m. gruodžio 31 d. sieks 6 procentus. 2022 m. kovo 28 d. restruktūrizavimo plano pakeitime 2021 m. gruodžio 31 d. pardavimo pajamos sudaro 14 231 352 Eur, bendrasis pelnas (nuostoliai) –     (- 224 707 Eur), o grynasis pelnas (nuostoliai) – (-1 103 064 Eur). Minėto dokumento skiltyje „Planuojami pelningumo rodikliai“ nurodyta, jog grynasis pelnas 2021 m. gruodžio 31 d. siekia            -7,8 procentų vietoje planuotų + 6,0 procentų.

11.       Teismas nurodė, kad bendrovė pripažįsta, jog iki 2021 m. gruodžio 31 d. kreditorių finansinių reikalavimų netenkino, išskyrus atvejus, kai realizavus įkeistą turtą lėšos buvo išmokėtos įkaito turėtojui Luminor Bank AS, bendrovė iki 2021 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų kreditoriams įvykdyti negalėjo, nes negavo pakankamai piniginių lėšų iš esamos veiklos reikalavimams tenkinti, per 2021 m. nesurinko pakankamo sutarčių portfelio ir pajamų, tai buvo išviešinta ir pasiūlyta pakoreguoti restruktūrizavimo planą. Gamybinės bazės pardavimas būtų vykdomas tik užsitikrinus galimybę patalpas ir teritoriją toliau nuomotis, visą veiksmų planą ir sąlygas derinant su kreditorių komitetu, tokiu būdu užtikrinant tiek galimybę tolesniam veiklos vykdymui, tiek kreditoriams suteikiant paties proceso kontrolę.

12.       Teismas nustatė, kad pateiktame UAB „Šiaulių plentas“ metiniame pranešime už 2021 metus nurodoma, jog 2021 metais bendrovės pajamos sudarė 14 224 000 Eur, per metus bendrovė atliko statybos darbų už 13 789 000 Eur, tarp jų savo jėgomis – 11 948 000 Eur. Medžiagų pardavimo pajamos 2021 metais sudarė 287 000 Eur. Iš pateiktų bendrovės finansinių ataskaitų matyti, kad mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2021 m. buvo 26 994 497 Eur (2020 m. – 29 420 958 Eur). Teismas nurodė, kad UAB „Gaudera“ auditorės nuomone, bendrovės vadovybė pagrįstai tiki, kad bendrovė turi pakankamai resursų tęsti veiklą artimoje ateityje.

13.       Teismas tai pat nurodė, kad nemokumo administratorė pateikė teismui 2022 m. gegužės 24 d. įmonės veiklos ir restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2022 m. kovo 31 d. duomenimis bendrovėje dirbo 240 darbuotojų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos  duomenimis 2022 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 256 darbuotojai), taip pat, kad bendrovė šiais metais jau laimėjo 21 viešųjų pirkimų konkursą, sudarė 30 sutarčių, dalyvaudama su kitais tiekėjais sudarė dar 7 sutartis.

14.       Teismas pažymėjo, kad bendrovės restruktūrizavimo proceso mokumo atkūrimo priemonės ir jų realumas, kreditorių tenkinimo apimtys teismo jau buvo analizuotos ir restruktūrizavimo planas patvirtintas. Prašomi patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai yra orientuoti į tos pačios veiklos tęsimą, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo atidėjimą, restruktūrizavimo plano įgyvendinimas paremtas šiuo metu vykdomomis sutartimis ir numatytais turto pardavimais. Teismas nurodė, kad neturi galimybės atlikti detalaus restruktūrizavimo plano pakeitimų ekonominio vertinimo, todėl vadovaujasi administratoriaus pateikta auditoriaus išvada.

15.       Teismas taip pat nurodė, kad restruktūrizavimo plano pakeitimui iš esmės pritarta 2022 m. balandžio 12 d. kreditorių susirinkime, išreikštas pritarimas ir vienintelio akcininko. Kadangi kreditorių materialinis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, jų pritarimas restruktūrizavimo planui reiškia, jog jie numato įmonės sėkmingo restruktūrizavimo ir savo finansinių reikalavimų patenkinimo galimybes. Jeigu kreditorių dauguma restruktūrizavimo planui pritaria, daugumos kreditorių valia tokiu atveju privaloma mažumai, abejojančiai restruktūrizavimo plano realaus vykdymo galimybėmis. Prioritetas teikiamas siekiui išsaugoti įmonę, sudaryti galimybę jai vykdyti veiklą ir taip atgauti skolas, bet ne greičiau inicijuoti skolininko bankroto procesą.

16.       Teismas vertino, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas neatitiktų įmonės restruktūrizavimui keliamų tikslų, restruktūrizuojamos įmonės daugumos kreditorių interesų ir teisėtų jų lūkesčių siekti atkurti įmonės mokumą bei stabilumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl RUAB  „Šiaulių plentas“ kreditoriams turi būti suteikta galimybė įgyvendinti jų teisę išreikštą kreditorių susirinkime – vykdyti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą. Teismo įsitikinimu, restruktūrizavimo plano pakeitime numatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui ir nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Suinteresuotas asmuo UAB Factris LT1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti RUAB „Šiaulių plentas“ nemokumo administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymą patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą, kuriam pritarta 2022 m. balandžio 12 d. RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkimo sprendimu, nutraukti restruktūrizavimo bylą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalį, kadangi dėl UAB Factris LT1 skundo argumentų skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

17.2.                      Teismas, tvirtindamas restruktūrizavimo plano pakeitimą, netikrino jo atitikties teisės aktų reikalavimams, formaliai nustatė, kad didžioji dalis kreditorių pritarė plano pakeitimui, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri turi būti panaikinta, o klausimas išspręstas iš esmės – nemokumo administratoriaus prašymas tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimą atmestas.

17.3.                      Restruktūrizavimo plane nurodyta informacija neatitinka tikrovės arba kelia pagrįstų abejonių, nėra numatyta ne tik padengti visų kreditorių reikalavimų, bet nenumatyta įvykdyti bent pusės finansinių reikalavimų, t. y. numatytais mokėjimais nebus pasiekti restruktūrizavimo tikslai, o plano pakeitimas iš esmės atitinka tik hipoteka užtikrintų kreditorių interesus. Iš keičiamo restruktūrizavimo plano per trejus metus antros eilės kreditoriams numatyta padengti tik 1 463  397 Eur pirmojo etapo finansinį reikalavimą, t. y. tik 11,94 procentų. Tokia nežymi kreditorių reikalavimų patenkinimo dalis, jeigu planas būtų vykdomas, neatkurs įmonės mokumo. Restruktūrizavimo plano pakeitime numatyta per šį laikotarpį parduoti visą įmonės didelės vertės turtą. Restruktūrizavimo plano pakeitimo tikslas yra užvilkinti galimą kreditorinių reikalavimų patenkinimą, siekiant perkelti įmonės veiklą kitur. Keičiamame restruktūrizavimo plane nenumatyta kreditorių reikalavimus patenkinti per ilgesnį laikotarpį ir kreditoriai tokio sutikimo nedavė, t. y. nedarė lengvatos, plane tiesiog numatyta padengti minimalią kreditorių reikalavimų sumą.

17.4.                      Iš keičiamo restruktūrizavimo plano matyti, kad net jeigu bus įgyvendintos plane numatytos priemonės, įmonės mokumas nebus atkurtas. Kaip nurodyta keičiamame restruktūrizavimo plane, 2021 m. lapkričio 22 d. bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis sudarė 25 845 786,01 Eur. Po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo nepadengtų kreditorių reikalavimų suma bus 18  008 064  Eur. Netgi įgyvendinus numatytą restruktūrizavimo planą via apimtimi, nors iki šiol tai nebuvo daroma, bendrovės mokumas nebūtų atkurtas, bendrovė vis dar turėtų itin didelių pradelstų įsiskolinimų ir nėra numatyta, kaip juos ketinama įvykdyti ir kokiais terminais.

17.5.                      Atsakovės materialus turtas pagal prognozes ir planuojamus pardavimus tik mažės, o tariamas mokumas bus atkurtas tik prielaidomis, nepagrįstomis įrodymais ir skaičiavimais. Restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo, numatančio, kad restruktūrizavimo plane turi būti nurodytas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai. Pagal keičiamą restruktūrizavimo planą suinteresuotam asmeniui numatyta padengti tik 34 905 Eur, kas sudaro tik 10,81 procentų reikalavimo teisės, t. y. iš esmės per trejus metus numatyta įvykdyti tik itin mažą reikalavimo teisės dalį.

17.6.                      Keičiamame restruktūrizavimo plane pirmąja eile patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) finansiniai reikalavimai, tačiau restruktūrizavimo bylos ir plano iškėlimo metu galiojusi ĮRĮ redakcija nenumatė, kad šių kreditorių reikalavimai būtų tenkinami pirmąja eile. ĮRĮ 13  straipsnio 7 dalis imperatyviai numato, kad kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Kadangi net ir įvykdžius keičiamą restruktūrizavimo planą pirmos eilės kreditorių reikalavimai nebūtų patenkinti visa apimtimi, net teoriškai neįmanomas antros eilės kreditorių reikalavimų tenkinimas, kaip tai numatyta keičiamame restruktūrizavimo plane. Nesuprantama, kaip restruktūrizavimo plano metu ketinama vykdyti pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimus, jeigu pirmiausia tenkinami hipoteka užtikrinti reikalavimai, kurių beveik pusės restruktūrizavimo planu nenumatyta padengti ir kuriems užtikrinti įkeistas absoliučiai visas bendrovės turtas.

17.7.                      Bendrovė 2021 m. iš esmės ne tik neįvykdė restruktūrizavimo plano, bet tik padidino savo nuostolius. Esant faktams, kad įmonė veikia nuostolingai, negauna planuojamo pelno, pirminis restruktūrizavimo planas neveikia, juo labiau nerealus restruktūrizavimo plano pakeitimas, atsižvelgiant į faktinę situaciją, medžiagų rinkos kainų pokyčius.

17.8.                      Auditorius patvirtino, kad bendrovė 2021 m. patyrė 2 072 000 grynąjį nuostolį, kas paneigia tiek auditoriaus teiginius, tiek teismo išvadą, kad bendrovė 2021 m. veiks pelningai. Juo labiau išvada nepasisako dėl 2022 ir vėlesnių metų. Išvados nepagrįstumą patvirtina teiginys, kad karo veiksmai tarp Rusijos ir Ukrainos neturės įtakos veiklos tęstinumui, nes nuo karo pradžios įmonės susidūrė su itin dideliais sunkumais, ypatingai veikiančias statybų sektoriuje, dėl medžiagų, kuro ir elektros kainų padidėjimo.

17.9.                      Keičiamame restruktūrizavimo plane nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. bendrovės vykdomų sutarčių likutis sudarė 13,44 mln. Eur, iš kurių 4,5 mln. Eur planuojama atliki per 2021 m. (atkreiptinas dėmesys, kad plano keitimo dieną metai pasibaigę ir neaišku, ar darbai buvo atlikti), 6,5 mln. Eur per 2022 m. ir 2,4 mln. Eur per 2023 m. Atsižvelgiant į itin didelį kainų pokytį, šios sutartys galbūt bus nepelningos, bet ir nuostolingos ir neigiamai paveiks įmonės finansinę situaciją bei galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Įmonės pateikta prognozė 2022 m. – 211 tūkst. Eur grynasis pelnas – neatitinka realybės. Pagrindinė bendrovės naudojama žaliava – bitumas. Lyginant su 2021 m. rugsėjo 30 d. šios medžiagos kaina išaugo 52,6 procentais. 2022 m. kovo 9 d. dyzelino kaina EUR/l išaugo 68,8 procentais. Dujų kaina Eur/MWh 475 procentais. Kainų pokyčiai nebuvo įvertinti atliktoje prognozėje. Siekiant įvykdyti naujai prisiimtus įsipareigojimus, bendrovė tik patirs papildomų nuostolių ir jos skola kreditoriams didės.

17.10.                      Bendrovės EBITDA pelningumas 2021 m. tapo neigiamas -275 tūkst. Eur, kai 2020 m. įmonė dar gebėjo generuoti pelną. Bendrovės veiklos nuostolingumas tik didės ir nepadės laiku ir numatyta apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Nors plane pateikiamos nuorodos į sudarytas sutartis, tačiau net pagal plane nurodytus skaičiavimus, kurie buvo atlikti dar iki kainų kilimo šuolio, pardavimo sąnaudos iš esmės prognozuojamos tapačios pardavimo pajamoms. Grynoji finansinė skola 2021 m. -28,9 mln. Eur. Pagal keičiamą restruktūrizavimo planą nėra numatyta realių priemonių, kaip ketinama įvykdyti šias pradelstas prievoles. Plane nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. įmonė planavo pasiekti 18  mln. Eur pardavimo pajamų dėl išaugusio finansavimo pagal KPPP tvarką. Rinkoje pagrindiniai bendrovės konkurentai nurodo, jog dėl išaugusių kainų planuojami turimų sutarčių su valstybinėmis įstaigomis nutraukimai dėl nuostolingumo. Šią aplinkybę patvirtina AB „Panevėžio keliai“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Kauno keliai“ direktoriai straipsnyje https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2022/03/17/soko-istikti-kelininkai-bando-buti-isgirsti-vyriausybes-gyvename-paraleliniuose-pasauliuose. Bendrovės finansinį turtą sudarė paskolos įmonių grupės įmonėms, kurios neturi tendencijos mažėti. Neaiškus paskolų apmokėjimo grafikas suteikia prielaidą, kad šios sumos yra vėluojančios ir turi būti nurašytos nuo balanso. Tokiu būdu bendrovės nuosavas kapitalas po nurašymo bus neigiamas.

17.11.                      Didieji kreditoriai, kurie balsavo už plano pakeitimo patvirtinimą, yra suinteresuoti vilkinti restruktūrizavimo planą. Per 2021 m. nebuvo net minimaliai atlikti mokėjimai nei pirmos, nei antros eilės kreditoriams, kaip buvo numatyta pirminiame restruktūrizavimo plane. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nebuvo atsiskaityta tik su UAB „Skolų administravimas ir valdymas“, tačiau neatsižvelgė į faktą, jog nė su vienu iš antros eilės kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti hipoteka, nebuvo atsiskaityta. Nors jau suėję 8  mėnesiai 2022 m., tačiau mokėjimai iki šiol nėra atlikti.

18.       Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atsakovė RUAB „Šiaulių plentas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      UAB Factris LT1 neskundė 2022 m. balandžio 12 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimų, pateikė tik atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo planas, todėl teismas neturėjo pasisakyti dėl jos atskirajame skunde nurodytų argumentų.

18.2.                      Teismas patikrino tvirtintinų plano pakeitimų atitiktį teisės aktų nuostatoms, pakeitimuose numatytų priemonių turinį ir jų atitiktį restruktūrizavimo tikslams, kreditorių mažumos interesams. Atsakovės restruktūrizavimo plane buvo numatyta 15,86 procentų bendras antros eilės kreditorių pirmo etapo reikalavimų patenkinimas. Taigi, numatytos mokumo priemonės, jų realumas, kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis teisės aktų nuostatoms buvo jau įvertintos teismo. Restruktūrizavimo plano pakeitimai nežymiai koreguoja pirminio plano nuostatas, numatant 11,10 procentų bendrą antros eilės kreditorių pirmo etapo reikalavimų patenkinimą. 4,76  procentų antros eilės pirmo etapo reikalavimų (ne)tenkinimas negali lemti viso atsakovės mokumo atkūrimo proceso vertinimo kaip neperspektyvaus. Tai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcingas ribojimas restruktūrizavimo proceso tęsimui. Tokie pakeitimai atliekami siekiant nepažeisti ĮRĮ ir JANĮ įtvirtintų formalių restruktūrizavimo vykdymo procesų.

18.3.                      Sėkmingam restruktūrizavimo procesui būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu. Jeigu kreditorių dauguma pritaria restruktūrizavimo planui, daugumos kreditorių valia tokiu atveju privaloma mažumai, abejojančiai restruktūrizavimo planu. Atsakovės restruktūrizavimo planui pritarta 73,08  procentų kreditorių balsų dauguma.

18.4.                      IRĮ 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokas surenka valstybės institucijos, todėl jos įtrauktos į restruktūrizavimo planą ir jo pakeitimą. Kreditorių reikalavimo eilės ir terminai liko analogiški pirminiam planui, pakeitus tenkintinas sumas. Tokia tvarka numatyta derinant tiek įkaito turėtojų, tiek pirmos, tiek antros eilės kreditorių galimybes atgauti dalinius reikalavimų patenkinimus restruktūrizavimo proceso metu. ĮRĮ nėra nustatytas baigtinis kreditorių galimų suteikti nuolaidų sąrašas. Pirmos eilės kreditoriai geranoriškai sutiko su antros eilės kreditorių reikalavimų dengimu negavę visiško savo reikalavimų padengimo. Jei nuolaidos nebūtų suteiktos, restruktūrizavimo metu gautos lėšos būtų skirtos įkaito turėtojui ir (ar) pirmos eilės kreditorių reikalavimų tenkinimui. Pagal ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalį, jei restruktūrizavimo plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami šio straipsnio 3 dalyje nustatyta (pirmąja) eile neviršijant nepriklausomo turto vertintojo nustatytos įkeisto turto vertės ribų, todėl nenumačius įkeisto turto pardavimo, pirmos eilės kreditoriais, suteikusiais atitinkamą nuolaidą, laikytini įkaito turėtojai. Restruktūrizavimo plano ir jo pakeitimo patvirtinimas kreditorių susirinkime patvirtina minėtos nuolaidos geranoriškumą. Kokiu būdu bus tenkinami kreditorių reikalavimai po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo neturi reikšmės vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą. Atsakovė likusius reikalavimus ketina dengti iš vykdomos veiklos sugeneruotų pajamų, tiek skolintų lėšų, kaip nurodyta restruktūrizavimo plane.

18.5.                      Atsakovė nesugeneravo pakankamai lėšų iš vykdomos veiklos kreditorių reikalavimų tenkinimui pagal planą 2021 m., tačiau tai nereiškia, kad planas nėra vykdomas. Pakeitimų turinys atliktas dėl 2021 m. įsipareigojimų. Pakeitimai nėra esminiai viso proceso kontekste ir negali būti kvalifikuojami plano nevykdymu. Pirminis plano pakeitimas patvirtina atsakovės siekį tęsti mokumo atkūrimo procesą. Tai, kad įmonė veikė nuostolingai, neleidžia nustatyti pernelyg aukšto būsimų prognozių įrodinėjimo. Teismas neprivalo detaliai išanalizuoti ir pasisakyti dėl atskirų kreditorių abejonių dėl restruktūrizavimo plano atskirų punktų ekonominio pagrįstumo, nes jo įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo ekonominės situacijos valstybėje, nuo valstybės ekonomikos politikos.  

18.6.                      Suinteresuotas asmuo nepagrindė nurodomų aplinkybių apie medžiagų kainų pokyčio teisinę reikšmę paskolos įmonių grupės įmonėms nurašymo, „už“ plano restruktūrizavimą balsavusių kreditorių suinteresuotumo vilkinti atsakovės restruktūrizavimo bylą.

18.7.                      Atsakovei nutraukus veiklą, suinteresuoto asmens, kaip ir kitų reikalavimo užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių, interesai kaip tik būtų pažeisti labiau, nes tuomet sumažėtų jų reikalavimų patenkinimo galimybės. Atsakovės turtui esant įkeistam ir jį realizuojant, jis nebegeneruotų pajamų, o pardavimo pajamos tektų įkaito turėtojų reikalavimų tenkinimui. Pakeitimais nuolaidas atsakovei padarė visi atsakovės kreditoriai.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

19.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva; pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. 

20.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

21.       Byloje pagal atskirojo skundo faktinį pagrindą ir dalyką sprendžiamas klausimas dėl teismo nutartimi patvirtinto atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimo.

Dėl taikomo reglamentavimo

22.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, reglamentuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus. JANĮ 155 straipsnio 1 dalis numato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai.

23.       RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byla iškelta 2019 m. spalio 4 d., t. y. iki įsigaliojant JANĮ, todėl su restruktūrizavimo plano pakeitimo svarstymu ir tvirtinimu susiję klausimai spręstini pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮRĮ nuostatas. Klausimas dėl pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą buvimo apeliantės keliamas atskirajame skunde jau įsigaliojus JANĮ, todėl šis klausimas spręstinas kompleksiškai taikant ĮRĮ ir JANĮ nuostatas (ĮRĮ taikomas tiek, kiek tai nurodo JANĮ 155 straipsnio 3–4 punktai) (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1289-450/2020).

Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo

24.       Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, kadangi dėl jos skundo argumentų skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

25.       Pasisakydamas dėl šio apeliantės argumento, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo, prieštaraujantis restruktūrizavimo plano projektui, tiek pagal galiojusį ĮRĮ, tiek pagal galiojantį JANĮ, tokius prieštaravimus gali pareikšti nagrinėjant šį klausimą kreditorių susirinkime, po to – restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

26.       Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartimi atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas antrą kartą, po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas grąžino pirmosios instancijos teismui atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB Factris LT1, balsavusi prieš restruktūrizavimo plano pakeitimus, prieštaravimų restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje nepateikė, t. y. pati neteikė skundo. Suinteresuotas asmuo UAB Factris LT1 byloje teikė tik atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmą kartą buvo patvirtinti atsakovės restruktūrizavimo plano pakeitimai. Šį atskirąjį skundą išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-638-450/2022. Todėl pritartina atsakovei, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo vertinti ir pasisakyti dėl atsakovės prieš tai atskirajame skunde nurodytų argumentų.

Dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimo

27.       ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimas suteikia įmonėms galimybę finansinius sunkumus spręsti ankstyvajame laikotarpyje, kai dar galima išvengti bankroto ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą.

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ūkinės veiklos plėtra ir stabilumas – viena iš sėkmingo valstybės ekonomikos funkcionavimo ir visuomenės materialinės gerovės prielaidų. Restruktūrizuojamoms įmonėms tęsiant ūkinę komercinę veiklą, užtikrinamas mokesčių, kurie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį, surinkimas, sudaromos sąlygos išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonių ir jų kreditorių interesus. Todėl finansinius sunkumus patiriančių ir ūkinės komercinės veiklos nenutraukusių įmonių veiklos išsaugojimas, pasitelkiant įvairias ekonomines ir organizacines priemones bei pasinaudojant kreditorių pagalba, laikytinas viešąjį interesą atitinkančiu ir dėl to prioritetiniu restruktūrizavimo proceso tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2019, 19 punktas).

29.       ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir jo pakeitimams. Restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalis). 

30.       Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, turi patikrinti, ar restruktūrizavimo planas atitinka ĮRĮ tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus.

31.       Pirmosios instancijos teismas patikrino reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir trukmei, duomenis apie kreditorių balsavimo (pritarimo) rezultatus ir teisingai vertino, kad tiek restruktūrizavimo plano turinys, tiek ir kreditorių pritarimas plano projektui, atitiko ĮRĮ (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis, ĮRĮ 12 straipsnio 1–2 dalis).

32.       Iš byloje esančio 2022 m. balandžio 12 d. RUAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad restruktūrizavimo plano pakeitimui pritarė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 73,08 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (daugiau nei 2/3). Kreditorių daugumos pritarimas patvirtina, kad kreditoriai plano pakeitimą laikė ekonomiškai pagrįstu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindinis vaidmuo, vertinant restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą ir naudingumą kreditoriams bei tikslingumą siekti išsaugoti laikinai nemokų subjektą kaip veikiantį rinkos dalyvį, restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape tenka įmonės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1383/2009).

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad, spręsdamas restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą, teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano (pakeitimų) atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui (jo pakeitimams) šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą (jo pakeitimus), neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui (jo pakeitimams) visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (žr.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020 23 punktą). Kreditorių mažumos teisės turėtų būti apsaugotos per restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūrą, teismui užtikrinant, kad jų teisinė padėtis įgyvendinant planą nebūtų blogesnė, palyginti su ta, kuri būtų, jei įmonei būtų iškelta bankroto byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1269-450/2021).

34.       Susipažinus su skundžiamos teismo nutarties turiniu, matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš pateiktų duomenų nustatė, jog pateiktas tvirtinti restruktūrizuojamos įmonės plano pakeitimas yra orientuotas į tos pačios veiklos tęsimą, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo atidėjimą, restruktūrizavimo plano pakeitimo įgyvendinimas paremtas šiuo metu vykdomomis sutartimis ir numatytais turto pardavimais. Nepavykus įgyvendinti restruktūrizavimo plano tam tikru laikotarpiu imamasi atitinkamų priemonių plano pakeitimui, siekiant toliau realizuoti restruktūrizavimo procesą.

35.       Teismas vertino, kad restruktūrizavimo plano pakeitimas numato galimybę įvykdyti esamus įsipareigojimus ir grąžinti skolas kreditoriams, atkurti įmonės ilgalaikį mokumą, išvengti įmonės bankroto, išsaugoti bendrovės veiklą, nes restruktūrizavimo plano pakeitime numatyta, jog gamybinės bazės pardavimas būtų vykdomas tik užsitikrinus galimybę patalpas ir teritoriją toliau nuomotis, visą veiksmų planą ir sąlygas derinant su kreditorių komitetu, tokiu būdu užtikrinant tiek galimybę tolesniam veiklos vykdymui, tiek kreditoriams suteikiant paties proceso kontrolę. Atsižvelgta į nepriklausomo auditoriaus išvadą, kurioje, vertinant įmonės veiklos tęstinumą pagal 2021 m. bendrovės finansines ataskaitas, konstatuota, jog bendrovės galimybės vykdyti savo įsipareigojimus ir tęsti veiklą didžiąja dalimi priklauso nuo piniginių srautų iš pagrindinės veiklos, tačiau planuojama, kad bendrovė dirbs pelningai ir iš pagrindinės veiklos dengs trumpalaikius įsipareigojimus bei atsiskaitys su kreditoriais pagal restruktūrizavimo planą, į tai, kad 2022 m. kovo 31 d. duomenimis bendrovėje dirbo 240 darbuotojų, bendrovė 2022 m. jau laimėjo gana didelį kiekį viešųjų pirkimų, pati bei su kitais tiekėjais sudarė ne vieną sutartį (žr. https://eviesiejipirkimai.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=50&vpt_unite=&filter_tender=&filter_number=&filter_proctype=&filter_dok_id=&filter_authority=&filter_jarcode=&filter_purchaseCode=&filter_cpv=&filter_valuefrom=&filter_valueto=&filter_contractdate_from=2021-12-31&filter_contractdate_to=2022-10-30&filter_expirationdate_from=&filter_expirationdate_to=&filter_supplier=%C5%A0iauli%C5%B3+plentas&filter_supplier_jarcode=&filter_agreement_type=).

36.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundžiama teismo nutartimi, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo plano pakeitimą įvertino tik formaliai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios teismu, kad restruktūrizavimo plano pakeitime numatytos priemonės atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. bendrovės veikla buvo nuostolinga, tačiau, auditoriaus vertinimu, bendrovė gali tęsti vykdomą veiklą, orientuojamasi į kreditorių bendrą siekį išsaugoti bendrovę, taip siekiant užkirsti kelią darbo vietų praradimui, padidinant bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų bendrovės plano nebuvimo atveju ar bankroto atveju. 

37.       Vienu iš argumentų, kad restruktūrizavimo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, apeliantė nurodo tai, jog kreditorės VMI ir VSDFV nepagrįstai yra įtrauktos į RUAB „Šiaulių plentas“ pirmos eilės kreditorių sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, jog restruktūrizavimo byloje reikalavimai dėl gyventojų pajamų mokesčio, susijusio su darbo teisiniais santykiais, sumokėjimo tenkinami pirmąja eile, nepriklausomai nuo to, ar buvo patenkinti darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-915/2019 28 punktas). Analogiškas aiškinimas taikytinas sprendžiant kreditorės VSDFV reikalavimų restruktūrizavimo byloje tenkinimo eiliškumo klausimą.

Dėl restruktūrizavimo pakeitimo plane numatytų priemonių įgyvendinamumo

38.       Viena iš įstatyme nustatytų aplinkybių, kada teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano yra ta, kada restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas.  

39.       Apeliantės teigimu, egzistuoja ši įstatyme numatyta sąlyga, nes restruktūrizavimo plane nurodyta informacija kelia pagrįstų abejonių, nėra numatyta padengti visų kreditorių reikalavimų,  nėra aišku, kokiu būdu bus grąžinta planuojama dengti kreditorių reikalavimų dalis, kai atsakovės turtas tik mažėja, bendrovė vietoj planuoto pelno, patyrė nuostolius, debitorinės atsakovės skolos neperspektyvios, o ekonominė situacija nepalanki atsakovei – brangsta žaliavos, išaugo kainos. 

40.       Pasisakant dėl nurodytų argumentų pirmiausia pažymėtina, kad ĮRĮ nenustatyta, jog visos įmonės skolos privalo būti padengtos būtent per restruktūrizavimo proceso laikotarpį. Priešingai, šiame įstatyme reglamentuojama, jog sėkmingam restruktūrizavimo procesui būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu. Jeigu bendrovės kreditoriai sutinka savo reikalavimų įvykdymą išdėstyti terminui, ilgesniam nei pats restruktūrizavimo proceso laikotarpis, tai yra jų gera valia restruktūrizuojamai įmonei suteikta lengvata, kuria siekiama stabilizuoti verslo partnerio veiklą, atkurti jo mokumą ir atgauti visą skolą. Tokią išvadą, be kita ko, suponuoja ĮRĮ 12 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios, kad restruktūrizavimo plane turi būti nurodyta kreditorių reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai (laikantis įstatymo 13 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos), taip pat turi būti numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimas, reikalavimų (jų dalies) atsisakymas, piniginės prievolės pakeitimas kita prievole (atsiskaitymas įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Jau minėta, kad pagal restruktūrizavimo proceso tikslo sampratą, šio proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.

41.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės atsikirtimams, kad RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitime numatyta, jog po restruktūrizavimo plano įvykdymo ketinama ir toliau atsiskaityti su visais kreditoriais iš vykdomos veiklos gautų ir skolintų lėšų. Jeigu restruktūrizavimo plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami šio straipsnio 3 dalyje nustatyta (pirmąja) eile neviršijant nepriklausomo turto vertintojo nustatytos įkeisto turto vertės ribų (ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalis). Todėl kreditoriams bendradarbiaujant įstatymas numato teisę susitarti, jog nepatenkinus visų pirmos eilės kreditorių reikalavimų, bus tenkinami ir antros eilės kreditorių reikalavimai, siekiant maksimaliai užtikrinti visų kreditorių interesus.

42.       Restruktūrizavimo plano pakeitime nurodytas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad iš esmės analogiškai skolų grąžinimo tvarkai kreditoriai pritarė dar 2020 m., kai buvo patvirtintas pirmasis 2020 m. birželio 26 d. RUAB  „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo planas. Naujieji pakeitimai, netenkinant nedidelės dalies antros eilės pirmo etapo reikalavimų restruktūrizavimo plano vykdymo metu, kreditoriams siekiant išsaugoti RUAB „Šiaulių plentas“ gyvybingą, pakoreguoja skolų grąžinimą, tačiau tokiems pakeitimas kreditoriai pritarė. Apeliantė nepateikia įrodymų, kaip atlikti restruktūrizavimo plano pakeitimai lems viso restruktūrizavimo proceso (ne)perspektyvumą.

43.       Apeliantė, teigdama, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, iš esmės nepateikia patikimų objektyvių dokumentų, o tik reiškia savo subjektyvią nuomonę apie restruktūrizavimo plano pakeitimų neįgyvendinamumą, grįsdama ją išaugusiomis kainomis, verslininkų pamąstymais spaudoje, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Atskirajame skunde nurodomi skaičiai, kad po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo nepadengtų kreditorių reikalavimų suma bus 18 008 064 Eur, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad bendrovė nebus pajėgi šių įsipareigojimų padengti, be to, apeliantė savo argumentų apskritai nesusieja su atsakovės sudarytomis naujomis sutartimis, kurios turėtų prisidėti prie restruktūrizavimo tikslų įgyvendinimo.  

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano pakeitime numatytos priemonės orientuotos į restruktūrizuojamos įmonės veiklos tęstinumą, įvykdžius sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, finansinių reikalavimų dengimą. Teismas negali daryti priešingų išvadų nei padarė pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymais nepagrįstais apeliantės teiginiais.

45.       Atsižvelgiant į aplinkybę, kad restruktūrizavimo plano projektui pritarė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 73,08 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, t. y. dauguma kreditorių sutiko su restruktūrizavimo plane nurodytomis priemonėmis bei veiksmais, įvertinus tai, kad ir administratorė taip pat teigiamai vertina restruktūrizavimo planą ir galimybę sėkmingai užbaigti restruktūrizavimo procesą, teismas konstatuoja, jog apeliantės išdėstyti nesutikimo su restruktūrizavimo plano pakeitimo motyvai aptariamame restruktūrizavimo eigos etape nėra pakankami spręsti, kad restruktūrizavimo plano pakeitime numatytos priemonės nebus efektyvios ar nepadės pasiekti restruktūrizavimo tikslų. Šiuo atveju prioritetas teiktinas siekiui sudaryti sąlygas RUAB „Šiaulių plentas“ išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Dėl šių priežasčių apeliantės argumentai, kad RUAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo plano pakeitimas negali būti tvirtinamas dėl neatitikties JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimams, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl restruktūrizavimo plano (ne)vykdymo

46.       Vienas iš įstatyme nustatytų pagrindų nutraukti restruktūrizavimo bylą yra restruktūrizavimo plano nevykdymas arba netinkamas vykdymas (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas šiuo pagrindu nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4  mėnesius (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis).

47.       ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas taip pat numatė, jog teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas.

48.       Restruktūrizavimo bylos nutraukimui turi būti nustatytos šios sąlygos: iš konkrečių duomenų paaiškėja, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės ne tik neįgyvendinamos, bet dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių ir nebus įgyvendintos, ir įmonė negali įrodyti, jog planas bus įvykdytas. Įstatymas nenumato, kad bet kokie (net ir pavieniai) restruktūrizavimo plane nustatytų įsipareigojimų pažeidimai jau yra pakankamas pagrindas restruktūrizavimo bylos nutraukimui. Tokiam sprendimui pagrindas gali būti tada, kai iš faktinių aplinkybių galima spręsti, kad restruktūrizavimo proceso eigoje be protingai pateisinamų priežasčių nėra įgyvendinamos restruktūrizavimo plane numatytos esminės priemonės ir jos įgyvendintos nebus, o priešingai įrodyti įmonė yra nepajėgi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1749/2012).

49.       Toks aiškinimas siejamas su tuo, kad konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusiomis su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2–3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1749/2012).

50.       Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos bendrovės interesus. Sprendžiant tiek restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek jos nutraukimo klausimus iš esmės visų pirma siekiama atsižvelgti į kreditorių daugumos nuomonę. Vertinti jį tik vieno ar kelių kreditoriaus interesų požiūriu ir visiškai neįvertinti kitų kreditorių teisėtų lūkesčių nebūtų teisinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1749/2012).

51.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, didžioji dauguma kreditorių pritarė restruktūrizavimo plano pakeitimo patvirtinimui, t. y. pritarė, kad matomos atsakovės veiklos perspektyvos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai itin aktualu kitų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste. Įstatymas nenumato, kad bet kokie (net ir pavieniai) restruktūrizavimo plane nustatytų įsipareigojimų pažeidimai jau yra pakankamas pagrindas restruktūrizavimo bylos nutraukimui. Tokiam sprendimui pagrindas gali būti tada, kai iš faktinių aplinkybių galima spręsti, kad restruktūrizavimo proceso eigoje be protingai pateisinamų priežasčių nėra įgyvendinamos restruktūrizavimo plane numatytos esminės priemonės ir jos įgyvendintos nebus, o priešingai įrodyti įmonė yra nepajėgi. Per pakankamai ilgą laiką trunkantį įmonės restruktūrizavimo procesą gali atsirasti naujų ar paaiškėti tam tikrų jau anksčiau buvusių neįvertintų aplinkybių, tarp jų ir galinčių sąlygoti kitokią įmonės bei kreditorių santykių situaciją.

52.       Pirmiau šioje nutartyje jau aptarta, kad apeliantė nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai nuspręsti, jog restruktūrizavimo plano pakeitime numatytos priemonės iš tiesų nebus įgyvendintos. Nors atsakovė padengė tik dalį hipotekos kreditoriaus finansinių reikalavimų ir tą pripažįsta, tačiau kreditoriai susirinkime yra pritarę restruktūrizavimo plano patikslinimui, o tokiu būdu ir atidėję tam tikros dalies kreditorinių įsipareigojimų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu susidūrimas su tam tikromis problemomis, lėmusiomis 2021 metų įmonės veiklos nuostolingumą, dar nesudaro pagrindo išvadai, kad yra pagrindas nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Minėta, kad auditorės išvada byloje patvirtina, jog atsakovė gali vykdyti veiklą ir generuoti pajamas, tai priklauso nuo iš veiklos gaunamų pajamų. 2022 m. gegužės 24 d. įmonės veiklos ir restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitoje nurodyta, kad 2022 m. kovo 31 d. duomenimis bendrovėje dirbo 240 darbuotojų, bendrovė laimėjo viešųjų pirkimų konkursus, sudarė sutartis. Tai rodo pozityvias bendrovės veiklos prognozes. Todėl, nors ir sutiktina su apeliante, kad bendrovė susidūrė su tam tikrais sunkumais ir nevykdė tinkamai restruktūrizavimo plano, tačiau restruktūrizavimo bylos proceso tęsimas šiuo atveju atitinka perspektyvinius restruktūrizavimui keliamus tikslus ir daugumos kreditorių teisių ir interesų nepažeidžia, o kreditorių dauguma, pritardama restruktūrizavimo plano pakeitimo tvirtinimui, išreiškė poziciją, jog restruktūrizavimo byla būtų tęsiama.

Dėl procesinės bylos baigties

53.       Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ bei ĮRĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

54.       Į pagrindinius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

55.       Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                      Irmantas Šulcas