Civilinė byla Nr. e2A-295-790/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00012-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 2 d.

 Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Jadvygos Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG VPP vystymas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį, viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Spi 1“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „DG VPP vystymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą tarptautiniame viešajame pirkime, vykdomame konkurencinio dialogo būdu, „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ Nr. 652650 (toliau – ir Pirkimas), nustatyti pasiūlymų eilę ir suteikti ieškovei 0 balų įvertinimą pagal ekonominio naudingumo kriterijų ,,Energetinis efektyvumas (P2)“; sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį – pakartotinį ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymų įvertinimą; nutraukti Pirkimo procedūras, nustačius ieškinyje identifikuojamus pažeidimus ir pagrindus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kuriuo siekia atrinkti privatų partnerį, kuris per trejus metus už savo lėšas Šiaulių r. sav., Malavėniukų k. pastatytų ir įrengtų naują tardymo izoliatorių su visa jo infrastruktūra (toliau – ir objektas), į kurį būtų perkelta Šiaulių miesto centrinėje dalyje veikiančio tardymo izoliatoriaus veikla, bei dvylika metų teiktų šio objekto priežiūros ir administravimo paslaugas. Pirkimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą (toliau – VPGSĮ). Su objekto administravimu ir priežiūra yra susijęs Pirkimo sąlygų 18 priede įtvirtintas pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ,,Energetinis efektyvumas (P2)“ (toliau – ir P2 kriterijus). Šis kriterijus vertinamas pagal Pirkimo dalyvio pasiūlyme nurodytą rodiklį, t. y. pagal Pirkimo dokumentų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formoje nurodytą objekto energijos suvartojimo kiekį per metus. Kriterijus susidaro iš dviejų parametrų: ,,Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ (toliau – ir R1 parametras) ir „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ (toliau – ir R2 parametras). Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpų šildymui kiekis (kilovatvalandės (kWh)) per vienerius metus – „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R1 parametras), ir mažiausiai pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh) per vienerius metus, suvartojamas objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai – „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R2 parametras). Pirkimo dokumentuose nustatytas P2 kriterijus patvirtina, kad atsakovė siekia naudoti kuo mažiau energijos iš centralizuotų tinklų.

3.       Ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą, kuriame dėl P2 kriterijaus nurodė, kad elektros energijos poreikis sudaro 686 238 kWh į metus, o 700 000–760 000 kWh elektros energijos kiekį ieškovė užtikrins iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės elektrinės). Ieškovė pasiūlymą grindė energetinio naudingumo vertinimo ataskaitomis ir patirtimi analogiškuose objektuose. Reikiamam elektros energijos kiekiui (686 238 kWh) iš atsinaujinančių energijos šaltinių gauti ieškovė pasirinko 800 kilovatų (kW) galingumo saulės elektros energijos jėgainę, kuri tilps ant projektuojamų pastatų stogų. Ieškovė, siekdama, kad saulės elektrinės piko metu generuojama energija būtų visiškai panaudota, pasiūlė sprendinį, numatantį turėti 1 500 kWh talpos elektros energijos kaupiklius, kurių sukauptą elektros energijos kiekį objekto įrenginiai sunaudos nakties metu. Pagal ieškovės atliktą vertinimą toks techninis sprendinys leis visiškai panaudoti visą generuojamą saulės energijos kiekį vidiniams objekto poreikiams. Ieškovė taip pat numatė, kad objekte gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės atliks „virtualaus“ elektros kaupiklio funkciją tuo metu, kai saulė generuos perteklinę elektros energiją. Analogiškai, kai saulės elektrinė negeneruos pakankamai elektros energijos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, drėkinimui, apšvietimui, ventiliavimui, vaizdo stebėjimui, trūkstamas energijos kiekis bus paimtas iš „virtualių“ kaupiklių. Remdamasi nurodytais techniniais sprendiniais ieškovė pasiūlyme nurodė, kad šiluminės energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra 0,000001 kWh (R1 parametras); elektros energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra 0,000001 kWh (R2 parametras) (ieškovė pasiūlyme pažymėjo, kad realus bendras šiluminės ir elektros energijų kiekio, perkamo iš centralizuotų miesto tinklų, poreikis yra 0, tačiau užpildydama lentelę nurodė 0,000001 tam, jog įrašius šiuos skaičius P2 kriterijaus balų apskaičiavimo formulėje dalybos nebūtų iš 0).

4.       Atsakovė 2024 m. spalio 10 d. paprašė ieškovės paaiškinti, ar nebus poreikio eksploatuojant objektą per dvylika metų objekto ŠVOK sistemoms ir elektrifikavimui pirkti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų; ar nebus poreikio pirkti šiluminės energijos, elektros energijos ir  (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų. Atsakovė 2024 m. spalio 29 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama užpildyti ir visiškai naują, Pirkimo dokumentuose anksčiau neskelbtą (neišviešintą), atsakovės parengtą lentelę, detalizuojant kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus). Nors buvo prašoma pateikti perteklinius duomenis, ieškovė užpildė ir pateikė atsakovės prašomus duomenis. Atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės pasiūlymui skyrė 0 balų pagal P2 kriterijų. Pasiūlymų eilėje ieškovė užėmė ketvirtą vietą. 

5.       Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimas skirti 0 balų pagal P2 kriterijų nepagrįstas, turi būti panaikintas, o šalys grąžintos į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Ieškovė nurodė tokius pagrindinius argumentus:

5.1.                      Pagal Pirkimo dokumentus buvo vertinamas tik metinis (kWh) rodiklis, o ne tarpiniai (mėnesiniai) duomenys, be to, pagal Pirkimo dokumentus nebuvo prašoma pateikti P2 kriterijaus parametrų sprendinių įgyvendinimo tokiu maksimaliu detalumu, kuris yra atliekamas tik sutarties vykdymo etape. Atsakovė, dalyviams pateikus galutinius pasiūlymus, nukrypo nuo Pirkimo dokumentuose nustatytos P2 kriterijaus vertinimo tvarkos. 

5.2.                      Sprendimo motyvai, kad ieškovės konkretus techninis sprendinys, kuriuo užtikrinamas metinio elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas, yra neleistinas, nepagrįsti. Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyti ribojimai, draudžiantys dalyviams siūlyti vienokį arba kitokį techninį sprendinį, kuriuo užtikrinamas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių poreikio patenkinimas.

5.3.                      Ginčijamame atsakovės sprendime nepagrįstai teigiama, kad ieškovė negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui, kaip elektros energijos iš centralizuotų tinklų. Visas metinis energijos kiekis, gaunamas iš centralizuotų miesto tinklų (617 792 kWh), bus panaudotas valdžios subjektui perleidžiamo energijos kiekio (645 600 kWh per metus), skirto virtuvės, parduotuvės ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, buitinio karšto vandens šildymo įrenginiams, automobilių įkrovimo stotelėms, serverinių patalpų įrangai, reikmėms. Esminė aplinkybė yra ta, kad metinis elektros energijos kiekis, gaunamas iš centralizuotų miesto tinklų (617 792 kWh), yra mažesnis nei valdžios subjektui perleidžiamas metinis poreikis (645 600 kWh). Kitaip tariant, ieškovė negaus ekonominės naudos ir papildomo atlygio už vasaros metu pagamintą perteklinę elektros energiją, taip pat jos neparduos daugiau, nei valdžios subjektui perleidžiamas metinis poreikis (645 600 kWh), o valdžios subjektas tiesiog atsiskaitys partnerystės sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis už valdžios subjektui priskiriamas – perleidžiamas faktines sąnaudas.

5.4.                      Nepagrįstas atsakovės motyvas, kad ieškovė žiemos metu negalės kompensuoti elektros energijos trūkumo iš centralizuotų tinklų. P2 parametru buvo vertinamas metinis elektros energijos iš centralizuotų tinklų poreikis. Saulės elektrinės pagaminama elektros energija (gaminamas faktinis kiekis) – 714 047 kWh per metus. Metinis pagaminamas ir panaudojamas objekte saulės elektros energijos kiekis yra didesnis nei metinis elektros energijos poreikis Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio išvardintoms sistemoms, kurį reikia dengti iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių (skirtumas – 27 809 kWh per metus). Todėl Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio išvardintoms sistemoms, vertinant dvylikos mėnesių laikotarpį, valdžios subjektui nereikės papildomai pirkti energijos iš miesto centralizuotų tinklų (tenkinant metinius energijos poreikius), kadangi jie bus užtikrinami iš pagamintos ir sukauptos saulės energijos metinio kiekio. Pavienių mėnesių ar laikotarpių vertinimas, kuomet metų eigoje elektros energija iš centralizuotų tinklų yra 0 kWh, yra beprasmis ir nepagrįstas. Atsakovės sprendime pateiktas P2 kriterijaus taikymas reiškia naujo P2 kriterijaus parametro nustatymą, kuris nebuvo išviešintas Pirkimo sąlygose.

5.5.                      Atsakovės sprendimo motyvas, kad atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir, esant poreikiui, elektros energijos atidavimas valdžios subjektui nėra aptartas nei Pirkimo dokumentuose, nei sutarties projekte, yra neteisingas ir nepagrįstas. Ieškovė pasiūlė techninį sprendinį, kuris yra leidžiamas pagal Pirkimo dokumentus.

5.6.                      Atsakovės motyvas, kad ieškovė pateikė ŠVOK daliai reikalingą šilumos energijos kiekį, neįvertinusi, jog šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau 7 Celsijaus laipsnių, nepagrįstas. Atsakovė ginčijamame sprendime savo skaičiavimus atliko remdamasi šildymui naudojamų oras–oras šilumos siurblių technologija, tačiau ieškovė pasiūlyme patalpų šildymui pasiūlė geoterminius šilumos siurblius, tai iš esmės neleidžia objektyviai palyginti šiomis technologijomis paremtų sprendinių ir skaičiavimų.  

5.7.                      Atsakovės išreikšta abejonė, ar 800 kW galios saulės elektrinė tilps ant objekto pastatų stogų, yra nepagrįsta, neparemta konkrečiais ieškovės pasiūlymo duomenimis. Pasiūlyme numatytų pastatų stogų bendras plotas pagal pateiktą planą yra 9 430 kv. m. Ieškovė su pretenzija pateikė UAB „Reenpro“ atliktus skaičiavimus, patvirtinančius, kokia maksimali saulės elektrinė gali būti įrengta ant stogo. Be to, saulės elektrinės įrengimas yra sutarties vykdymo sąlyga.

5.8.                      Nepagrįsti ir kiti atsakovės motyvai, skaičiavimai bei prielaidos. Atsakovė sprendime nurodė, kad ieškovė nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais, vėdinimo sistema neveiks; ieškovė nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio – vasario mėnesiais, technologinės patalpos nebus vėsinamos. Ieškovė savo pasiūlyme yra įvertinusi visas būtinas elektros energijos sąnaudas vėdinimo sistemos veikimui visus metus. Ieškovės elektros energijos sąnaudos vėdinimui gegužės –  rugsėjo mėnesiais, konvertuotos į šiluminę energiją, yra sąnaudos, kurios skirtos patalpų vėdinimui naudojamo oro pašildymui (ieškovė nurodė tik elektros energijos poreikį, kuris reikalingas oro pašildymui, o šiais mėnesiais oro šildyti nereikės). Vėdinimo (oro apykaitos proceso užtikrinimui) yra naudojama elektros energija, skirta ventiliatorių darbui (oro transportavimas iš vienos vietos į kitą), o ši energija priskiriama kitoms apskaitos grupėms. Vėdinimas, t. y. oro apykaita, vyks nuolat, bet pašildyti oro nurodytais mėnesiais nereikia, todėl ieškovė nenurodė elektros sąnaudų vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais. Dėl technologinių patalpų (elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio –  vasario mėnesiais) ieškovė nurodė, kad technologinės patalpos, kurių bendras plotas pasiūlyme sudaro 124 kv. m (bendras visų objekto patalpų plotas sudaro 14 456 kv. m), yra negyvenamosios paskirties patalpos, kuriose nėra vykdoma nuolatinė veikla, o patalpinta įvairi elektroninė – technologinė įranga, kuri išskiria šilumą. Remiantis atsakovės reikalavimais, ieškovė pasiūlyme numatė tiek technologinių (serverių) patalpų kondicionavimo sistemos sprendinius, tiek atskirus šių patalpų vėdinimo sprendinius.

6.       Ieškovės vertinimu, buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o padėtį įmanoma ištaisyti tik Pirkimo procedūros nutraukimu. P2 kriterijus, kaip jis buvo suformuotas Pirkimo dokumentuose, turėjo įtakos ieškovės sprendimui dalyvauti Pirkime ir pateikti konkretų pasiūlymą. Atsakovei Pirkime numačius, kad bus vertinamas metinis elektros energijos iš centralizuotų tinklų poreikis, ieškovė pasirinko technologinius sprendimus, turinčius didelį investicijų poreikį, ir siekė gauti maksimalų balą pagal P2 parametrą. Ieškovei gavus atsakovės sprendimą ir vertinimą dėl P2 kriterijaus paaiškėjo, kad atsakovė jau po pasiūlymų pateikimo pradėjo aiškinti ir taikyti P2 kriterijų  kitaip, nei buvo išviešinta Pirkimo dokumentuose. Ieškovei kilo reikšmingų abejonių dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų formuluočių bei formulių, kuriose, pasak ieškovės, gausu įvairių prieštaravimų. Nėra aišku, kaip atsakovė visų Pirkimo dalyvių pasiūlymų atžvilgiu nešališkai, objektyviai ir pagal nedviprasmiškas taisykles nustatė ekonominio naudingumo balus pagal P2 parametrą (R1, R2 parametrus). Susiklostė objektyviai nepalyginamų pasiūlymų situacija. Be to, nors ginčijamas atsakovės sprendimas priimtas dar 2024 m. gruodžio 3 d., ieškovė daugiau nei keturiolika kalendorinių dienų negavo motyvų, susijusių su ieškovės pasiūlymo įvertinimu pagal P1 parametrą. Taigi, pirmiausia atsakovė priėmė sprendimą ir skyrė atitinkamus ekonominio naudingumo balus, o tik vėliau rengė motyvus, siekdama pagrįsti priimto sprendimo objektyvumą. Šie atsakovės veiksmai suponuoja skaidrumo principo ir pareigos tinkamai motyvuoti sprendimus pažeidimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 24 602,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui – 21 448,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktas techninis sprendinys nebuvo pagrįstas konkretesniais duomenimis ar skaičiavimais, nebuvo pateiktas tokia forma ir apimtimi, kad nekeltų abejonių dėl jo įgyvendinamumo be papildomų paaiškinimų. Be to, iš ieškovės argumentų, nurodytų tiek pretenzijoje, tiek į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, galima nuspręsti, kad ieškovė nemanė, jog turi pareigą pateikti išsamesnius duomenis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teigė, jog informacija apie virtualų kaupiklį atsakovei nebuvo pateikta nei pirminių techninių sprendinių pateikimo metu, nei dialogo stadijoje. Esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms dėl sprendinių, kurie nebuvo aptarti, ieškovei nepateikus objektyvaus siūlomų sprendinių pagrindimo, skaičiavimų, teismas sutiko su atsakove, kad jai nepakako duomenų įsitikinti, jog pasiūlytas sprendinys yra įgyvendinamas. Tai, kad atsakovė paprašė pateikti duomenis pagal atskirus mėnesius, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovės argumentų, jog atsakovė ieškovės deklaruotus šilumos ir elektros energijos kiekius vertino pagal mėnesius, o ne pagal metinį elektros energijos kiekį.

9.       Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad atsakovės prašomi duomenys dėl P2 kriterijaus sprendinių įgyvendinimo vertinami tik sutarties vykdymo etape. Atsakovė, prašydama pateikti paaiškinimus, nereikalavo pateikti techninio projekto ar techninio darbo projekto ir nurodyti itin detalius siūlomo sprendinio parametrus. Atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus ir jų nurodytus duomenis (techninius ir kitus sprendinius), būtinus apskaičiuoti atitinkamus ekonominio naudingumo kriterijus, turėjo juos vertinti ne formaliai, o priešingai – realiai įsitikinti, ar tiekėjų nurodyti siūlomo sprendinio duomenys, skaičiavimai ir kita aktuali informacija yra teisinga, pagrįsta ir įgyvendinama. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ 9 punkte aiškiai nurodyta, kad dalyvis turi pateikti projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, kurie būtų faktiškai suvartojami, įvertinant ir atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą energijos kiekį ir energijos kiekį, perkamą pagal sutartis.

10.       Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės paaiškinimų, lentelių pateikimas atsakovei, siekiant įsitikinti ieškovės pateiktų sprendinių realumu, nereiškia pasiūlymų vertinimo tvarkos keitimo. Teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė ieškovės nurodytais aspektais pakeitė Pirkimo sąlygas, ar atsakovės vertinimas išeina už Pirkimo dokumentuose nustatytos vertinimo tvarkos.

11.       Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su konkrečiomis neaiškiomis Pirkimo sąlygomis (dėl P2 kriterijaus aiškinimo ir taikymo kitaip, nei buvo nustatyta Pirkimo sąlygose; dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų formuluočių ir formulių, kuriuose ieškovė nustatė prieštaravimų), nustatęs, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl jų paaiškinimo, jų neginčijo, nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ginčyti Pirkimo sąlygų patikslintu ieškiniu neturi teisinio pagrindo.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė pasiūlyme nurodė, jog visa reikalinga elektros energija pastatams, t. y. realus bendras šiluminės energijos kiekis pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) bei bendras energijos poreikio kiekis, bus užtikrinama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šį poreikį ieškovė įvertino kaip 686 238 kWh per metus. Šio poreikio užtikrinimui ieškovė pasiūlė ant pastatų stogo montuojamą 800 kW galingumo saulės elektrinę bei 1 500 kWh talpos kaupiklius. Iš ieškovės pateikto pasiūlymo paaiškinimo matyti, kad bendrai spalio – kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga pačios ieškovės deklaruotiems elektros poreikiams tenkinti. Tuo tarpu balandžio – rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), kuris niekur negali būti panaudojamas (elektros energijos pertekliaus ieškovė neturi teisės nei kaupti, nei perparduoti). Taigi, elektros energijos kiekis, perkamas iš centralizuotų tinklų, nebus 0 kWh, kaip deklaravo ieškovė. Siekiant patenkinti poreikius pastatų šildymui ir elektrai bus reikalinga įsigyti elektrą iš centralizuotų tinklų.

13.       Teismas nustatė, kad atsakovė laikėsi pozicijos, jog ieškovė pirminių techninių sprendinių teikimo ir derybų (dialogo) metu buvo nurodžiusi, kad bus perkama elektra iš centralizuotų tinklų. Tik po derybų, dialogo stadijų ieškovė pateikė naują sprendinį, kuriame nurodomi kiti elektros energijos kiekiai ir siūlomas naujas virtualaus kaupiklio sprendinys. Ieškovė pateikė naują, Pirkimo reikalavimų neatitinkantį sprendinį, kuris nebuvo detalizuotas ir aptartas viso pusantrų metų proceso metu. Ieškovės pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys yra apskaitos sistema ir neatitinka Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkto, Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunkčio, 27 punkto, Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodė, kad virtualaus kaupiklio sprendinys neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų.

14.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pasiūlytų virtualių kaupiklių, nustatė, kad ieškovė galutiniame pasiūlyme nurodė, jog objekte gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės atliks „virtualaus“ elektros kaupiklio funkciją tuo metu, kai saulės elektrinė generuos perteklinę elektros energiją. Analogiškai, kai saulės elektrinė negeneruos pakankamai elektros energijos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, drėkinimui, apšvietimui, ventiliavimui, vaizdo stebėjimui, tuomet trūkstamas energijos kiekis bus paimtas iš minėtų „virtualių“ kaupiklių. Teismas sutiko su atsakovės vertinimu, kad ieškovė į pasiūlymą įtraukė Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkte, Sutarties 3 priedo 26 punkte, 3 priedo 3 priedėlyje, 14 priedo 1 priedėlyje nurodytus įrenginius ir patalpas, kuriems negalėjo būti nurodoma elektros energija. Pagal ieškovės pasiūlytą sprendinį žiemą bus naudojama elektra iš centralizuotų tinklų. Dėl šių priežasčių atsakovė nepriėmė ir nevertino virtualaus kaupiklio sprendinio, vertindama ieškovės atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio tinkamumą ir įgyvendinamumą.

15.       Be to, virtualaus kaupiklio sprendinys pagal savo esmę negali būti priskiriamas prie atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinių. Atsakovės vertinimu, ieškovė elektros apskaitos sistemą, kurią ir taip turėtų įdiegti, pristato kaip atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinį – virtualų kaupiklį. Pagal Pirkimo sąlygas (14 priedo 1 priedėlio 8 punktą), ieškovė, pateikdama energijos vartojimo rodiklius, galėjo neįtraukti tik atsinaujinančių energijos šaltinių, energijos kiekių, tačiau ne kitų finansinių, teisinių sprendinių (ypač neatitinkančių suformuotų galutinių Pirkimo sąlygų reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, atsakovė nepriėmė ir nevertino tokio virtualaus kaupiklio sprendinio, vertindama ieškovės atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio tinkamumą ir įgyvendinamumą.

16.       Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė netinkamai aiškina savo pareigas dėl komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo. Atsakovė laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad jai perduodamos komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijos, o taip pat visos elektros energijos tiekimo infrastruktūros įrengimo (statybos) darbai, todėl tai reiškia, jog ieškovė gali pati nuspręsti, iš kokių šaltinių bus tiekiama elektros energija atsakovės objekto daliai. Pirkimas yra valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, kur yra aiškiai išskirta statybos dalis ir paslaugų teikimo dalis, tai atitinkamai reiškia aiškiai išskirtas rizikas bei funkcijas atskirose dalyse (sutarties vykdymo etapuose). Vien tai, kad statybos darbų etape būtent ieškovei yra perkeliama visa rizika dėl elektros energijos tiekimo infrastruktūros sukūrimo, nereiškia, jog paslaugų teikimo dalyje (etape) ieškovei yra perduodama visa rizika, funkcijos dėl elektros energijos tiekimo ir suvartojimo. Argumentai, kuriais ieškovė siekia įrodyti, kad jai priklauso teisė siūlyti virtualaus kaupiklio sprendinį vien dėl to, jog ji įrengs elektros įvadą, skaitiklius, pačią saulės elektrinę, t. y. vykdys darbus, nepagrįsti. Nors, kaip ieškovė teigia, jai buvo suteikta funkcija teikti komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo paslaugas, tačiau tokia funkcija yra ribota. Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ nurodyti sutarties vykdytojo (ieškovės, jeigu ji būtų laimėjusi Pirkimą) komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo paslaugų ribojimai, t. y. 27 punkte buvo nurodyta, kad komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos šio priedo 26.2 papunktyje, yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. pass-through costs) ir jas apmoka atsakovė pagal faktinius suvartojimo duomenis. Atsakovė gali tikrinti privataus subjekto pateiktos informacijos, susijusios su komunalinėmis paslaugomis, pagrįstumą. Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunktyje yra nurodytos atsakovės objekto dalies patalpos ir įrenginiai, kuriems teikiama elektros energija. Taip pat Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo aiškiai nurodyta, kad turi būti visiškai atskirta dalis objekto elektros energijos poreikių. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad vien tik komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijų pavadinimas ieškovei suteikia teisę pateikti virtualaus kaupiklio sprendinį, kadangi aiškina tokias funkcijas pernelyg plečiamai, kai Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ bei kitose Pirkimo sąlygose yra nurodyti tokių ieškovei perduodamų funkcijų apribojimai.

17.       Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės laikosi pozicijos, jog teikdama galutinį pasiūlymą Pirkime ji nebuvo ribojama pasiūlyti galutinius techninius pasiūlymo duomenis. Ieškovės vertinimu, vien tai, kad ji dialogo metu nepateikė galutinių techninių pasiūlymo duomenų, neleido atsakovei pateiktą galutinį pasiūlymą pagal P2 kriterijų įvertinti 0 balų. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, nes jie prieštarauja VPGSĮ 23 straipsnio 13 daliai, Pirkimo sąlygoms, be to Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje išsakytai pozicijai. Teismas pažymėjo, kad pasiūlyme turėjo būti aptarti Pirkimo sąlygose suformuluoti ir dialogo metu aptarti projekto įgyvendinimo techniniai, finansiniai ir teisiniai klausimai, pateikiant kitą Pirkimo sąlygose reikalaujamą informaciją. Atsižvelgęs į atsakovės poreikius, Pirkimo sąlygas, atsakovės paaiškinimus, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų.

18.       Teismo vertinimu, atsakovės sprendime nurodytos abejonės dėl galimybės įrengti saulės elektrinę ant stogų yra pagrįstos, nes ieškovė nepateikė duomenų, kuriuos atsakovė būtų galėjusi įvertinti, siekdama įsitikinti ieškovės pateiktų duomenų dėl 800 kW galios saulės elektrinės įrengimo ant stogo, įvertinus ir kitus būtinus inžinerinių sistemų sprendinius, pagrįstumu. Teismas nurodė, kad itin detalių duomenų, atitinkančių techninį projektą, ieškovės nebuvo prašoma pateikti, tačiau ieškovė turėjo ne tik įvertinti, bet ir pateikti duomenis, kurių pagrindu atsakovė galėtų įsitikinti siūlomų sprendinių pagrįstumu. Teismas pažymėjo, kad UAB „Reenpro“ skaičiavimai, kuriais ieškovė remiasi, pateikti tik su pretenzija, nors ieškovė duomenis dėl teiktų sprendinių įgyvendinimo pagrįstumo turėjo pareigą pateikti su pasiūlymu.

19.       Teismas nustatė, kad bylos šalys pateikė specialistų išvadas dėl atsakovės atliktų skaičiavimų, vertinant ieškovės pasiūlymą pagal P2 kriterijų. Teismas, įvertinęs pateiktas išvadas, nusprendė, kad jos nepaneigia, jog atsakovė turės įsigyti elektrą iš centralizuotų tiekėjų, o tai reiškia, jog atsakovė ieškovei pagrįstai skyrė 0 balų pagal P2 kriterijų. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pasiūlė sprendinį, kuris užtikrins, kad per vienerius metus atsakovei visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų.

20.       Teismas nurodė, kad, atsakovės vertinimu, atmetus virtualaus kaupiklio sprendinį, planuojama pastatyti saulės elektrinė neužtikrins viso metinio elektros energijos poreikio, ypač žiemos laikotarpiu, kai bus didelis elektros energijos poreikis. Siūloma saulės elektrinė neįgyvendinama, kadangi netilptų ant objekto stogo, tokiu atveju neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio ir pajėgumų saulės elektrinė būtų įrengta, kokie būtų jos faktiniai pajėgumai. Atsakovė nurodė, kad sprendime nurodomas terminas „netelpa“ turi būti aiškinamas ne tik kaip fizinis saulės elektrinės elementų ir priklausinių neatitikimas stogo parametrams, tačiau ir optimalus saulės elektrinės veikimas. Visų pirma, 800 kW galingumo saulės elektrinė fiziškai netelpa ant objekto stogo. Ieškovė pasiūlyme nurodė, kad objekto stogas yra plokščias. Remdamasi viešais duomenimis atsakovė nurodė, kad 1 kW galingumo saulės elektrinei reikia apie 10 kv. m ploto, todėl 800 kW galingumo saulės elektrinei reikėtų bent 8 000 kv. m ploto ant stogo. Ieškovės pasiūlyme numatytų pastatų stogo bendras plotas yra 9 340 kv. m. Ieškovė neįvertino, kad stogo plotas bus skirtas ne tik saulės elektrinei, t. y. iš šio bendro ploto nėra atimtas plotas, reikalingas kitoms inžinerinėms sistemoms. Antra, saulės modulis turi būti pastatytas 15 laipsnių pasvyrimo kampu, kad tarp eilių būtų bent 4,46 m tarpas, o iš pateikto brėžinio matyti, jog saulės moduliai sudėlioti taip, kad nepaliekama vietos priėjimui prie jų. Be virtualaus kaupiklio sprendinio kiti atsinaujinančių šaltinių sprendiniai ieškovės pasiūlyme (net jeigu būtų vertinama, kad saulės elektrinė tilps ant stogo ir bus maksimaliai funkcionali) yra nepakankami užtikrinti objekto elektros poreikius. Įvertinusi visus pačios ieškovės pateiktus duomenis, atsakovė padarė išvadą, kad ieškovės sprendinys realiai neužtikrina tokio kiekio elektros energijos (realiai panaudojamos, o ne formaliai pagaminamos), jog elektros energija nebūtų perkama iš centralizuotų tinklų. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė pateiktais paaiškinimais nepašalino kilusių abejonių ir nepagrindė sprendinio įgyvendinamumo. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad už atsakovę negalėjo daryti jokių perskaičiavimų.

21.       Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė ieškovės pasiūlymo atitiktį P2 kriterijui vertino ne pagal metinį objekto energijos suvartojamą kiekį, bet pagal mėnesinį objekto energijos suvartojamą kiekį, kad nepagrįstai skyrė 0 balų ieškovei pagal P2 kriterijų. Be to, ieškovė savo techninio sprendinio įgyvendinamumą ir pagrįstumą įrodinėjo ne pasiūlymų vertinimo metu, o tik teikdama pretenziją ir argumentus, konsultacines išvadas bylos nagrinėjimo metu. Rėmimasis naujais, pretenzijoje ar atsakyme į pretenziją nenurodytais, argumentais iš esmės yra negalimas, todėl turėtų būti vertinami įrodymai, pagrindžiantys techninio sprendinio įgyvendinamumą ir pagrįstumą, buvę pasiūlymų vertinimo metu, bet ne papildomai į bylą pateikti įrodymai.

22.       Atsakovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 ir teigė, kad ji neturėjo kitos pasirinkimo galimybės, kaip skirti ieškovei 0 balų pagal P2 parametrą. Teismas nurodė, kad nors atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartis priimta faktinėmis aplinkybėmis netapačioje byloje, tačiau atsakovė pagrįstai ja vadovavosi. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai ir teisėtai ieškovei skyrė 0 balų pagal P2 kriterijų, nes ieškovės siūlomas sprendinys yra nepagrįstas, neįgyvendinamas ir neužtikrinantis visų atsakovės elektros energijos poreikių patenkinimo per metus tik iš saulės elektrinės. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir grąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį bei atlikti pakartotinį ieškovės pasiūlymo vertinimą.

23.       Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodomais aspektais Pirkimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai ir tai sudaro pagrindą nutraukti Pirkimą. Teismas nustatė, kad atsakovė priėmė sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų balų, pasiūlymų eilės ir laimėtojo. Pranešimu apie sprendimą buvo įgyvendinta VPGSĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga. Sprendime atsakovė nurodė pagrindinius motyvus, kodėl ieškovės pasiūlymui pagal ekonominio naudingumo P2 kriterijų skyrė 0 balų. Pagal VPGSĮ 47 straipsnio 2 dalį atsakovė, gavusi ieškovės raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo jo gavimo dienos turėjo pareigą pateikti dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, pasiūlymo atmetimo priežastis ir kitus įstatyme numatytus duomenis. Ieškovė neneigia, kad informacija jai buvo pateikta per keturiolika dienų, t. y. nepraleidus VPGSĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl duomenų nepateikimo iš karto po sprendimo priėmimo nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu nebuvo suformuoti jo motyvai. Ieškovės reikalavimą nutraukti Pirkimą nurodytu pagrindu teismas atmetė.

24.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovės 2024 m. gruodžio 20 d. pretenziją (antrą ieškovės pateiktą pretenziją). Teismas nustatė, kad šios pretenzijos pagrindas ir dalykas yra 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimas, kurį ieškovė turėjo teisę ginčyti per dešimt dienų, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai pretenziją paliko nenagrinėtą.

25.       Teismas nurodė, kad atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas dėl viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, į tai, jog tik išimtiniais atvejais, esant būtinumui, byla gali būti nagrinėjama žodžiu,  2025 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Ta pačia nutartimi teismas netenkino ieškovės prašymų išreikalauti sprendimus dėl kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymų įvertinimo, atsižvelgęs į tai, jog prašymai nesusiję su bylos įrodinėjimo dalyku. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje nebuvo pareiškusi prašymo susipažinti su sprendimais. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė 2025 m. vasario 28 d. reiškė prašymą pridėti prie civilinės bylos medžiagos laimėtojo pasiūlymo (ne)atitikimo Techninės specifikacijos reikalavimams argumentų santrauką iš civilinės bylos Nr. e2-274-883/2025, motyvuodama tuo, jog iš prašomo pridėti priedo yra matyti, kad didelę dalį trečiojo asmens pasiūlymo sprendinių atsakovė detaliai nevertino. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas nėra šios bylos dalykas, atsisakė priimti prašymą ir santraukas dėl trečiojo asmens pasiūlymo.

26.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2025 m. kovo 7 d. pareiškė prašymą išreikalauti atsakovės viešųjų pirkimų komisijos narių pasirašytus protokolus, kuriuose buvo sprendžiama dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą, taip pat atsakovės pasitelktų ekspertų pasirašytus vertinimus dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pretenzijoje, atsakovės atsakyme į pretenziją, byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus šiais klausimais, į tai, kad pasiūlymo vertinimas pagal P1 parametrą nėra šios bylos dalykas, o ieškovė, reikšdama pretenziją, nereiškė prašymo pateikti ieškovei susipažinimui protokolus, prašymą atmetė. 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

27.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,DG VPP vystymas“ prašo: 1) skirti civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka; 2) kviesti ir liudytojais civilinėje byloje apklausti UAB „Statybos tyrimų institutas“ teismo ekspertą S. M., atsakovės ekspertus, atlikusius ieškovės pasiūlymo pagal P2 parametrą vertinimą (įpareigojant atsakovę patikslinti kontaktinius duomenis); 3) prijungti prie civilinės bylos ieškovės 2025 m. vasario 28 d. teiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo, kuriuos Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 7 d. rezoliucija nepagrįstai atsisakė priimti, ir juos įvertinti; 4) išreikalauti iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos viešojo pirkimo komisijos protokolus, kuriuose buvo sprendžiama dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal Pirkimo dokumentų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarkai ir kriterijai“ nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarką bei kriterijus, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą, taip pat atsakovės ekspertų pasirašytus vertinimus dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal Pirkimo dokumentų 18 priedo nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarką bei kriterijus, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą; 5) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Ieškovė tinkamai laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, o visi ginčo klausimai, kurie buvo identifikuoti pretenzijose bei atitinkamai nurodyti ieškinyje, sudaro ginčo ribas nagrinėjamoje civilinėje byloje. 

27.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai išaiškino, kad viešąjį pirkimą vykdant konkurencinio dialogo būdu, visi sprendiniai turi būti suderinti dialogo metu prieš galutinių pasiūlymų pateikimą, o to neatlikus, egzistuoja pagrindas nepriimti ieškovės galutinio pasiūlymo sprendinių dėl P2 parametro įgyvendinimo. Pirkimo dokumentų nuostatos patvirtina, kad galutinis pasiūlymas turi atitikti bendruosius pasiūlymų pateikimo reikalavimus ir negali būti blogesnis už dialogo metu komisijos bei pasiūlymą pateikusio dalyvio pasiektus susitarimus. Atsakovė sprendimu dėl pasiūlymų eilės nustatymo pripažino, kad ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas, ieškovės pasiūlymą įvertino pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Jeigu ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, tai jis turėjo būti atmestas ir negalėjo būti vertinamas.

27.3.                      Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais siekiama motyvuoti 0 balų skyrimą pagal P2 kriterijų, peržengia Pirkimo dokumentų sisteminio aiškinimo ribas. Su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami kelis skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą. 

27.4.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės sprendimo dėl tiekėjų pasiūlymų eilės nustatymo pagrįstumo, ieškovės galutinį pasiūlymą vertino, be kita ko, pagal sutarties vykdymo sąlygas, kurios nustatytos Pirkimo sąlygų 22 priedo „Sutarties projektas“ 3 priede „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunktyje, 27 punkte. Pastarųjų pirkimo sutarties nuostatų aiškinimas ir jų taikymas ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo metu išeina už Pirkimo procedūros ribų ir nesuponuoja pagrindo jomis remtis, pateisinant atsakovės priimto sprendimo pagrįstumą.

27.5.                      Ieškovės pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkto, Pirkimo sąlygų 22 priede „Sutarties projektas“ esančio 3 priedo „Atsiskaitymų mokėjimų tvarka“ 26.2 papunkčio, 27 punkto bei Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio reikalavimus. Tai patvirtina tiek ieškovės sprendiniai ir jų paaiškinimai, tiek specialistų, taip pat ir atsakovės, išvados.

27.6.                      Teismas, nusprendęs, kad 686 238 kWh per metus energijos poreikis objektui užtikrinti siūloma ant pastatų stogo montuoti 800 kW galingumo saulės elektrinę ir 1 500 kWh talpos kaupiklius (galinčius kaupti elektros energiją ir dieną sukauptą elektros energiją tiekti nakties metu), neatsižvelgė, jog tai yra ieškovės pasiūlymo duomenų dalis, bet ne visuma (buvo pažeistas turiningojo pasiūlymo vertinimo principas). Ieškovė pasiūlė ne tik 800 kW galingumo saulės elektrinę ir 1 500 kWh talpos kaupiklius, bet ir išmanios technologinės apskaitos bei sprendinių įdiegimą, kurie užtikrina, kad saulės elektrinės sugeneruotas energijos kiekis būtų panaudojamas per vienerius metus. Ieškovės pasiūlytų sprendinių visuma parodo, kad 686 238 kWh per metus energijos poreikis objektui bus užtikrinamas iš siūlomos saulės elektrinės sugeneruoto energijos kiekio (714 047 kWh per vienerius metus).

27.7.                      Apskųstame teismo sprendime pateiktas vertinimas, kad (i) bendrai spalio – kovo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) nepagamins 236 498 kWh elektros energijos, kuri reikalinga pačios ieškovės deklaruotiems elektros poreikiams tenkinti, bei (ii) balandžio – rugsėjo mėnesiais ieškovės atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės elektrinė ir kaupiklis) praras 264 305 kWh elektros energijos (elektros energijos perteklių), pažeidžia P2 kriterijaus vertinimo tvarką. P2 kriterijumi buvo vertinamas energijos poreikis iš atsinaujinančių energijos šaltinių per metus, bet ne energijos poreikis kiekvieną mėnesį. Vien tai, kad atitinkamais mėnesių laikotarpiais elektros energijos kiekis iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus netolygus, nereiškia, jog P2 kriterijumi siekiamas metinis rezultatas bus neužtikrinamas.

27.8.                      Apskųstame teismo sprendime pateiktas vertinimas, kad saulės elektrinės sugeneruotas energijos perteklius niekur negali būti panaudojamas, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Nei Pirkimo sąlygose, nei partnerystės sutarties projekte nebuvo nustatyta, kokią elektros energijos rūšį privatus subjektas turi apskaityti Šiaulių kalėjimo naudotojams (objekto reikmėms): energiją iš atsinaujinančių šaltinių ar centralizuotų tinklų (objekto reikmėms skirtos elektros energijos kilmė nebuvo reglamentuojama).

27.9.                      Priešingai nei nusprendė teismas, privačiam subjektui buvo pavestas ne tik komunalinių paslaugų organizavimas ir koordinavimas, tačiau ir aktualios infrastruktūros sukūrimas, taip pat ir komunalinėms paslaugoms teikti. Pirkimo dokumentuose nėra nustatyta, kad elektros energijos, skirtos pastato funkcionavimui, rūšis negali būti saulės elektrinės sugeneruojamas elektros energijos kiekis. Taigi, ne atsakovė, o būtent privatus subjektas rūpinasi tiek infrastruktūros sukūrimu dėl elektros energijos, skirtos pastato funkcionavimui, tiek ir objekto reikmėms skirtų komunalinių paslaugų organizavimu bei jų koordinavimu. Tarp šalių niekuomet nebuvo ginčo, kad komunalinių paslaugų sąnaudos, nurodytos partnerystės sutarties projekte, yra laikomos perleidžiamomis sąnaudomis (angl. pass-through costs) ir jas apmoka valdžios subjektas, tačiau tai nereiškia, jog sąnaudų organizavimas ir koordinavimas yra paties valdžios subjekto sutartiniams įsipareigojimams, rizikoms bei atsakomybei priskirtina sutartinė dalis.

27.10.                      Apskųstame teismo sprendime nurodyta atsakovės pozicija, kad virtualaus kaupiklio sprendinys pagal savo esmę negali būti priskirtas prie atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinių, nepagrįsta. Ieškovės pasiūlymą sudaro techninių sprendinių visuma. Virtualus kaupiklis užtikrina atsinaujinančio energijos šaltinio – saulės elektrinės energijos kiekio – subalansavimą per P2 kriterijaus vertinimą laikotarpį – metus. Pats virtualus kaupiklis nėra „savarankiškas“ sprendimas, tai yra skaitmeninė energijos kaupimo ir valdymo bei balansavimo sistema.

27.11.                      Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta, kad P2 kriterijaus įgyvendinimas turi būti pagrįstas ir užtikrintas kiekvieną mėnesį (P2 parametro vertinimo rodiklis buvo metinis). Atsakovė, prašydama, kad ieškovė užpildytų atsakovės parengtą lentelę pagal kiekvieną metų mėnesį, nukrypo nuo Pirkimo dokumentuose nustatytos P2 kriterijaus vertinimo. Ieškovės pasiūlymas buvo vertinamas pagal neišviešintus Pirkimo sąlygų reikalavimus. Pats teismas sprendime, palaikydamas atsakovės poziciją, ieškovės P2 parametro įvykdymą vertino pagal mėnesius, o ne pagal metinį elektros energijos kiekį.

27.12.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė visų savo sprendinių realumą turėjo įrodyti galutinio pasiūlymo pateikimo metu ir (ar) pateiktais pasiūlymo paaiškinimais, taip pat ir galimybę saulės elektrinę sutalpinti ant objekto stogų. Šie klausimai yra sutarties vykdymo sąlygos.

27.13.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovės sprendinių realaus įvykdymo. Visų pirma, ieškovė pateikė visus duomenis, kurių buvo prašoma pagal Pirkimo sąlygas, taip pat atsakovės papildomai prašytus duomenis. Antra, atsakovė ginčijamu sprendimu atliko ieškovės pasiūlymo vertinimą dėl aplinkybių, dėl kurių nebuvo kreiptasi į ieškovę, taip pat ir dėl saulės elektrinės įrengimo ant stogų. Atsakovė pasiūlymo vertinimą atliko tokiu detalumu, kuris yra priskiriamas prie sutarties vykdymo bei jos įgyvendinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas sukūrė neproporcingą naštą Pirkimo dalyviams dėl jų pasiūlymo įrodymo apimties Pirkimo procedūroje.

27.14.                      Ieškovės pasiūlyta saulės elektrinė tilps ant objekto stogo, kiti ieškovės pasiūlyti techniniai sprendiniai yra realiai įvykdomi, šią aplinkybę patvirtina UAB „Reenpro“ projektiniai skaičiavimai, UAB ,,Teniso pasaulis“ valdomos 400 kW galios saulės elektrinės elektros energijos generacijos ataskaita už 2024 m., 3D elektrinės išdėstymo modelis, eksperto S. M. išvados.

27.15.                      Ieškovė 2025 m. vasario 28 d. pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo, kuris patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlytų sprendinių atveju atsakovė taiko kitą standartą, nurodydama, jog sprendiniai bus detalizuoti techninio darbo projekto rengimo stadijoje (sutarties vykdymo metu). Tačiau teismas atsisakė šiuos įrodymus priimti, nenurodydamas jokių motyvų.

27.16.                      Teismas neįvertino ieškovės pateiktų S. M. konsultacinių išvadų, nepateikė argumentų, kodėl išvadomis nesirėmė.

27.17.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Ieškovės teisė būti išklausytai ir teisė į visapusišką bylos išnagrinėjimą buvo paneigta. Byla buvo sudėtinga techniniais ir specialių žinių reikalaujančiais klausimais, o siekiant atskleisti ginčo klausimus buvo būtinas žodinis teismo posėdis, kurio metu buvo būtina apklausti specialių žinių turinčius specialistus, be kita ko, atsakovės specialistus, kurie atliko ieškovės pasiūlymo įvertinimą.

27.18.                      Teismas nepagrįstai nenustatė pagrindo Pirkimo nutraukimui. Ieškovės teigimu,  pasiūlymų vertinimo metu buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Pirma, atsakovė jau po pasiūlymų pateikimo pradėjo aiškinti ir taikyti P2 kriterijų kitaip, nei buvo išviešinta Pirkimo dokumentuose. Antra, esant dviprasmiškai Pirkimo sąlygai dėl P2 parametro aiškinimo ir taikymo, visi Pirkime dalyvaujantys tiekėjai galėjo ją skirtingai suprasti, pateikti skirtingus techninius pasiūlymus ir iš esmės kitokią kainodarą. Atsakovė Pirkimo metu neišvengiamai susidūrė su nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų vertinimo situacija, kurios negalima pripažinti objektyvia ir atitinkančia skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitus pamatinius principus. Trečia, atsakovė priėmė sprendimą dėl ekonominio naudingumo vertinimo, o motyvus pateikė tik po keturiolikos dienų. Atsakovė teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė viešojo pirkimo komisijos protokolo dėl P1 parametro vertinimo, kuriame būtų nustatyti konkretūs vertinimo motyvai. 

28.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti ieškovės prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo, įrodymų priėmimo ir išreikalavimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

28.1.                      Teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl ieškovės suinteresuotumo, teikdama rašytinius paaiškinimus, tačiau teismas apskųstame sprendime dėl to atskirai nepasisakė. Atsakovė pasiūlymų eilėje užėmė ketvirtą vietą, o trečioje ir antroje vietoje esančių pasiūlymų neginčija. Pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas.

28.2.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme: 1) dėl pernelyg plačiai taikomo sisteminio aiškinimo metodo, kai Pirkimo sąlygų 18 priedas, 14 priedo 1 priedėlis aiškinami kartu su Techninės specifikacijos 17 punktu, Sutarties 3 priedo 26.2 papunkčiu, 27 punktu; 2) dėl to, jog pačios atsakovės pasitelktas ekspertas pasiūlymo vertinimo metu palaikė ieškovės poziciją; 3) dėl naujų sprendinių, kuriuos ieškovė būtų siūliusi, jei ieškovei būtų aiškūs P2 kriterijaus reikalavimai.

28.3.                      Teismas, nurodęs, kad ieškovė siūlomu virtualiu kaupikliu viršijo atsakovės aiškiai suformuotas rizikos apimtis, ir įvertinęs ieškovės siūlomos saulės elektrinės pagamintos elektros energijos faktinio sunaudojimo galimybes be virtualaus kaupiklio, teisingai aiškino ir taikė Pirkimo sąlygas, teisingai nustatė pasiūlymo turinį. Ieškovė tik su galutiniu pasiūlymu pateikė visiškai naują sprendinį – virtualų kaupiklį, tačiau su pasiūlymo paaiškinimais nepateikė jokių realumo ir įgyvendinamumo įrodymų, pateikė formalius virtualaus kaupiklio sprendinio paaiškinimus, nepridėjo ekspertų skaičiavimų ir kitų duomenų. Vien formalus dokumentų pateikimas nelaikytinas pakankamu pagrindu patekinti ieškinį.

28.4.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ginčijamu atsakovės sprendimu buvo patvirtinta ieškovės pasiūlymo atitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams. Visų pirma, atsakovė dėl ieškovės pasiūlymo privalomų sprendinių patvirtino atitiktį Pirkimo sąlygoms, tačiau kitoje sprendimo dalyje (dėl kokybės kriterijų vertinimo) buvo aiškiai nustatyti neatitikimai Pirkimo sąlygoms. Antra, kadangi energetinio efektyvumo sprendinys nebuvo privaloma pasiūlymo dalis, atsakovė negalėjo konstatuoti viso pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygoms ir atmesti ieškovės pasiūlymą, o turėjo tik skirti 0 balų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑272‑378/2020).

28.5.                      Šiuo atveju ginčas yra kilęs ne dėl to, kad atsakovė vertino ne metinį, o mėnesinį elektros energijos suvartojimą, o dėl to, jog atsakovė iškėlė reikalavimą pateikti elektros energijos suvartojimo iš centralizuotų tinklų dydžius (atitinkamai, įrodyti elektros energijos suvartojimo iš atsinaujinančių elektros šaltinių kiekius), kuriuos ieškovė deklaravo pasiūlyme. Visi klausimai dėl mėnesinio elektros energijos suvartojimo yra skirti įsitikinti, kad bendras metinis suvartojimas yra realus ir įgyvendinamas, o ieškovė neatliko tik formalaus matematinio veiksmo.

28.6.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad virtualus kaupiklis yra neatskiriama sudėtinė energetinio efektyvumo sprendinio dalis, todėl yra leistinas. Ieškovė pasiūlyme nepridėjo jokių papildomų saulės elektrinės fizinių kaupiklių ar kitų įrenginių, o tik montuojamą apskaitos sistemą pervadino į virtualų kaupiklį ir siekė jį priskirti prie energetinio efektyvumo sprendinio visumos. Atsakovė nebuvo suteikusi apskaitos sistemai energetinio efektyvumo sprendinio (atsinaujinančių šaltinių) statuso.

28.7.                      Ieškovė neteisi, teigdama, kad vien tik komunalinių paslaugų organizavimo ir koordinavimo funkcijų pavadinimas jai suteikia teisę pateikti virtualaus kaupiklio sprendinį, kadangi aiškina tokias funkcijas pernelyg plačiai. 

28.8.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji (ieškovė) neturėjo pareigos detaliai pagrįsti savo siūlomo sprendinio, kadangi visi konkretūs duomenys skaičiuojami sutarties vykdymo metu. Be pasiūlymo sprendinių vertinimo objektyviai nėra įmanoma suteikti ekonominio naudingumo vertinimo balų. Be to, neaišku, kokiu būdu ieškovė pasiūlė 0 kWh, jeigu nėra galimybės tinkamai apskaičiuoti elektros energijos kiekio. Atsižvelgiant į nuoseklų teisinį reguliavimą, pačias Pirkimo sąlygas, teismų praktiką, P2 kriterijus nėra sutarties vykdymo sąlyga, o atsakovės veiksmai, siekiant įsitikinti ieškovės pasiūlymo pagrįstumu, laikytini pagrįstais ir neviršijančiais to, kas yra būtina ir įtvirtinta Pirkimo sąlygose.

28.9.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad yra pakankamai įrodymų dėl to, jog siūlomos galios saulės elektrinė tilps ant ieškovės projektuojamo pastato stogo. Pirma, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai pateikti tik po atsakovės ginčijamo sprendimo priėmimo. Antra, atsakovė pagrįstai įvertino, kad ieškovės pateiktas sprendinys yra neįgyvendintinas ir netinkamas, kadangi sutalpinti visų ieškovės nurodytų mechanizmų ir 800 kW galingumo saulės elektrinės ant 9 340 kv. m ploto stogo yra neįmanoma.

28.10.                      Ieškovė pavėluotai ginčija P2 kriterijaus aiškumą, tikslumą ir nedviprasmiškumą, todėl teismas teisingai įvertino tokių ieškovės veiksmų padarinius ir nevertino šių argumentų.

28.11.                      Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Pirkimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai ir tai yra pagrindas nutraukti Pirkimą. Ginčijamo sprendimo motyvai ieškovei buvo pateikti per keturiolika dienų, t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Įstatymo pažeidimo ieškovei nepateikus komisijos protokolo dėl P1 kriterijaus vertinimo nebuvo padaryta, nes ieškovei buvo pateikta jo santrauka. Be to, ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo stadija, prašydama jį išreikalauti.

28.12.                      Atsakovė palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir įrodymų, kurie nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nepriėmimo ir neišreikalavimo.

29.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Spi 1“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos, kadangi praleido terminą tiek ginčyti Pirkimo sąlygas, tiek pateikti 2024 m. gruodžio 20 d. pretenziją, kuria ginčijo ieškovei skirto balo pagal P1 kriterijų ir trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą.

29.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės sprendimas skirti 0 balų ieškovės pasiūlymui pagal P2 kriterijų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti. Apeliaciniame skunde pateiktas P2 kriterijaus aiškinimas yra subjektyvus. Ieškovės pasiūlytas sprendinys yra ne tik neįgyvendinamas ir nepagrįstas, bet ir negarantuoja, kad elektros energija visam objektui nebus perkama iš centralizuotų tinklų per metus, šią aplinkybę patvirtina tiek ieškovės dubliko argumentai, tiek ieškovės pasitelkto specialisto atsakymai į klausimus. Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad dalyvio pasiūlymas turi būti pagrįstas ir įgyvendinamas. Ieškovė pateikė deklaratyvų pasiūlymą ir pasiūlymų vertinimo metu nesugebėjo pagrįsti siūlomo sprendinio realaus įgyvendinamumo, todėl jos pasiūlymui pagal P2 kriterijų buvo pagrįstai skirta 0 balų.

29.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dalyviai negali siūlyti naujų sprendinių, kurie nebuvo aptarti dialogo metu. „Virtualaus kaupiklio“ (naujas, dialogo metu neaptartas) sprendinys buvo pateiktas tik su galutiniu pasiūlymu.

29.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovės kartu su galutiniu pasiūlymu pateikti sprendiniai ir nurodytos P2 kriterijaus R1 ir R2 rodiklių reikšmės (0,000001 kWh per metus) nėra suderinamos su Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio 2 ir 6 punktų, Techninės specifikacijos 2.2 skyriaus 17 punkto ir sutarties 3 priedo 26.2 papunkčio reikalavimais.

29.5.                      Atsakovė nereikalavo įrodyti pasiūlymo pagrįstumo tokiu detalumu, koks keliamas techninio darbo projekto rengimui. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė nepažeidė vertinimo tvarkos, siekdama įsitikinti ieškovės pasiūlytų sprendinių realiu įgyvendinimu. Detalūs skaičiavimai ir specialistų išvados ieškovės buvo pateiktos tik kartu su pretenzija ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

29.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo nutraukti Pirkimą, kadangi ieškovė neįrodė, jog buvo pažeisti VPGSĮ 6 straipsnio 1 dalies principai ir 10 straipsnio 5 dalis.

29.7.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai bei procesinio pobūdžio prašymai (pareiškimai) dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos, rašytinių paaiškinimų prijungimo ir įrodymų išreikalavimo yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

31.       Atsakovė 2023 m. balandžio 15 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė apie Pirkimą. 

32.       Pirkimo sąlygose numatyta, kad įgyvendinant projektą yra siekiama atrinkti investuotoją, kuris iki sutarties pasirašymo turės įsteigti privatų subjektą projekto įgyvendinimui. Privačiam subjektui bus perduotos darbų vykdymo ir paslaugų teikimo veiklos (1 punktas). Projekto įgyvendinimui valdžios subjektas siekia atrinkti investuotoją, kurio įsteigtas ar sudarytas privatus subjektas užtikrins šiuos rezultatus: 1) suprojektuota, pastatyta ir atitinkamai įrengta Šiaulių tardymo izoliatoriaus infrastruktūra, kurią sudarys kontrolės ir leidimų punktas, administracinis – aptarnavimo korpusas, režimo korpusas, užimtumo centras, inžineriniai tinklai ir kiti inžineriniai statiniai, kietos dangos keliai teritorijoje, želdiniai, pėsčiųjų takai ir kita Techninėse specifikacijose numatyta infrastruktūra; 2) optimali naujai sukurtos infrastruktūros priežiūra sutarties laikotarpiu, perduodant privačiam subjektui naujos infrastruktūros ūkio priežiūrą ir kitų paslaugų teikimą. Viešasis pirkimas vykdomas konkurencinio dialogo būdu (4.2 papunktis). Sutarties trukmė – iki penkiolikos metų nuo Sutarties įsigaliojimo visa apimtimi (4.1 papunktis).

33.       Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ II skyriuje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal kriterijų ,,Metinis atlyginimas (per visą Sutarties laikotarpį) (C)“ ir ,,Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“. Antras kriterijus vertinimas pagal, be kita ko, kriterijų ,,Energinis efektyvumas (P2)“, kurį sudaro du parametrai ,,Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ ir ,,Elektros energijos suvartojimas (R2)“. Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formoje, kurią Pirkimo dalyviai turėjo užpildyti, nurodyta, kad bus vertinama: mažiausiai pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpų šildymui kiekis (kWh) per vienerius metus „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R1 parametras); mažiausiai pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh) per vienerius metus, suvartojamas objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ (R2 parametras). P2 parametro lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime – 15 balų.

34.       Ieškovė kartu su pasiūlymu pateiktoje Pirkimo sąlygų 14 priedo ,,Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio lentelėje nurodė, kad šiluminės energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra 0,000001 kWh (R1 parametras); elektros energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra 0,000001 kWh (R2 parametras) (ieškovė pasiūlyme pažymėjo, kad realus bendras šiluminės ir elektros energijų kiekio, perkamo iš centralizuotų miesto tinklų, poreikis yra 0 kWh, tačiau užpildydama lentelę nurodė 0,000001 kWh tam, jog įrašius šiuos skaičius P2 kriterijaus balų apskaičiavimo formulėje dalybos nebūtų iš 0).

35.       Ieškovė pasiūlymo 14 priede „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ nurodė, kad parinko sprendinius, kurie leidžia atsakovei visą reikiamą energiją, kuri skirta projektuojamų pastatų šildymui, vėsinimui, vėdinimui (be virtuvės, parduotuvės ir gamybinio korpuso, be buitinio karšto vandens paruošimo) ir suprojektuotų pastatų bei teritorijos apšvietimui, drėgmės palaikymui (režiminiuose korpusuose), bendram elektros energijos poreikiui pastatų techniniams įrenginiams (be virtuvės, parduotuvės, gamybinio korpuso patalpų, Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrenginių, kompiuterių, orgtechnikos, buitinės technikos, telefonų, buitinio karšto vandens šildymo įrenginių), pasigaminti iš teritorijoje sumontuotų atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės baterijų. Ieškovė pasiūlė šiuos esminius sprendinius: 1) ant režiminio ir administracinio korpuso pastatų stogų suprojektuojama ir sumontuojama 800 kW galingumo saulės elektrinė; 2) investuojama į 1 500 kWh talpos energijos kaupiklius, kad būtų pasiektas praktiškai 100 proc. saulės generuojamos elektros energijos panaudojimas vystomo objekto vidinėms reikmėms, neplanuojant energijos atiduoti į ESO tinklus; 3) pastatų šildymas (be karšto vandens) įgyvendinamas investuojant į geoterminį šildymą, kombinuotą su oro rekuperacine sistema ir efektyviais šilumos siurbliais; 4) pastatų vėsinimui naudojama efektyvi oras–oras vėsinimo sistema; 5) pastatai statomi iš kokybiškų medžiagų, kad būtų pasiektas maksimaliai efektyvus šiluminės energijos panaudojimas; 6) investuojama į išmanias technologijas, daviklius, kad automatiškai būtų reguliuojami šilumos, oro srautų, drėgmės, vėdinimo, šviesos energijos poreikiai objekte.

36.       Ieškovė pasiūlymo 14 priede „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ detalizavo jos pasirinktus sprendinius ir nurodė jų pagrindimą (objekto energijos poreikio pagrindimą, saulės elektrinės galingumo, elektros energijos kaupiklių parinkimą ir kitus duomenis bei skaičiavimus). Ieškovė nurodė, kad, projektuodama elektros energijos poreikius ŠVOK ir kitoms sistemoms, rėmėsi projektuojamų pastatų energetinio naudingumo vertinimo ataskaitomis bei patirtimi analogiškuose objektuose. Ieškovė, atlikusi modeliavimus, nustatė, kad elektros energijos poreikis objekte sudarys 686 238 kWh per metus. Reikiamam elektros energijos kiekiui iš atsinaujinančių energijos šaltinių užtikrinti ieškovė pasirinko 800 kW galingumo saulės elektros energijos jėgainę, kuri pagal ieškovės atliktus skaičiavimus tilps ant projektuojamų objekto pastatų stogų. Ieškovė nustatė, kad 800 kW galingumo elektrinė generuos nuo 700 000 iki 760 000 kWh elektros energijos per metus.

37.       Ieškovė taip pat nurodė, kad supranta saulės energijos generavimo specifiką, t. y. energijos generavimo sezoniškumą tiek dėl metų ir paros laiko, tiek dėl debesuotumo. Siekdama, kad saulės elektrinės piko metu generuojama energija būtų pilnai panaudota, ieškovė parinko sprendinį, kuris numato turėti 1 500 kWh talpos elektros energijos kaupiklius, kurių sukauptą elektros energijos kiekį objekto įrenginiai sunaudos nakties metu. Ieškovė pažymėjo, kad, jos vertinimu, toks sprendinys leis panaudoti visą generuojamą saulės energijos kiekį vidiniams objekto poreikiams.

38.       Vertindama metinius elektros energijos poreikius ir saulės elektrinės generuojamos energijos kiekius, ieškovė numatė, kad objekte gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės atliks ,,virtualaus“ elektros kaupiklio funkciją tuo metu, kai saulė generuos perteklinę elektros energiją. Analogiškai, kai saulės elektrinė negeneruos pakankamai elektros energijos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, drėkinimui, apšvietimui, ventiliavimui, vaizdo stebėjimui, tai trūkstamas energijos kiekis bus paimtas iš ,,virtualių“ kaupiklių ir apskaitytas kaip pasaugotas saulės energijos kiekis, panaudotas šių sistemų veikimui palaikyti. Sumontuota išmani elektros apskaitymo ir subskaitiklių sistema leis detaliai matyti, kur ir kiek energijos panaudojama.

39.       Atsakovė 2024 m. spalio 10 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama, be kita ko, paaiškinti, ar nebus poreikio valdžios subjektui, eksploatuojant objektą, per dvylika metų objekto ŠVOK sistemoms ir elektrifikavimui pirkti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.); ar nebus poreikio valdžios subjektui pirkti šiluminės energijos, elektros energijos ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.) per dvylika metų paslaugų tiekimo (lentelės 3.1.8 papunktis)

40.       Ieškovė 2024 m. spalio 17 d. pasiūlymo paaiškinime nurodė, kad numatytas sprendinys patenkins šildymo (ŠVOK) (be valgyklos ir gamybinio korpuso) sistemai reikalingą elektros energijos poreikį ir objekto elektros energijos (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai, elektromobilių įkrovimo stotelėms) poreikį, todėl valdžios subjektui per visus dvylika metų nereikės pirkti paminėtoms sistemoms palaikyti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.). Ieškovė patvirtino, kad pagamintos saulės energijos neperdavinės į ESO tinklus, todėl elektros pasaugojimo mokesčio nebus. Ieškovės sistema bus nepriklausoma ir autonominė. Visa pagaminama saulės energija bus akumuliuojama ir panaudojama objekte.

41.       Atsakovė 2024 m. spalio 29 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama pagrįsti su pasiūlymu teikto ir užpildyto Pirkimo dokumentų 14 priedo 1 priedėlio duomenis papildomais (patikslinančiais) skaičiavimais, detalizuojant kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus). Atsakovė prašė pateikti detalius skaičiavimus, įvertinant kiekvieno mėnesio poreikius kWh pagal pateiktus techninius sprendinius, detalizuojant dalyvio pasiūlyme rodiklius. Atsakovė prašė užpildyti jos parengtą lentelę, nurodant šiluminės ir elektros energijos poreikius kas mėnesį.

42.       Ieškovė 2024 m. spalio 31 d. užpildė ir pateikė atsakovės prašomus duomenis, užpildytą lentelę, taip pat papildomus paaiškinimus. Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose nedviprasmiškai nurodoma, jog tiek šildymo (ŠVOK) skiltyje, tiek elektros skiltyje bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti energijos kiekis (kWh) per vienerius metus. Nepriklausomai nuo energijos šaltinio (pvz. miesto šilumos tinklai, elektra, dujos), pateikiamas ir vertinamas jau perskaičiuotas bendras šiluminės energijos kWh poreikis per vienerius metus. Pasiūlyme bei atsakovės atsiųstoje lentelėje dalyvio pateikiami duomenys, nepaisant jų išskaidymo kiekvienam mėnesiui, turi būti vertinami per bendrą vienerių metų laikotarpį. Nepaisant elektros energijos kasmėnesinių kiekių svyravimų, įvertinus bendrą metinį dalyvio pasiūlytos saulės elektrinės pagamintą elektros energijos kiekį bei bendrą elektros energijos poreikį, vienerių metų trukmės laikotarpyje nereikės papildomai pirkti energijos iš miesto centralizuotų tinklų (tenkinant metinius energijos poreikius), nes jie bus užtikrinami iš pagamintos ir sukauptos saulės energijos metinio kiekio. Užpildytoje lentelėje pagamintos energijos kiekiai nurodomi su minuso ženklu, laikinai (konkretų mėnesį) padengiami iš centralizuotų miesto tinklų, vienerių metų bėgyje sudengiami su prognozuojamu elektros energijos poreikiu, kuris pagal Pirkimo sąlygas perleidžiamas sąnaudomis valdžios subjektui. Kitaip tariant, valdžios subjektui nereikės pirkti energijos iš centralizuotų miesto tinklų.

43.       Atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. ieškovei pateikė sprendimą dėl Pirkimo dalyvių pasiūlymų įvertinimo bei pasiūlymų eilės sudarymo. Ieškovės pasiūlymas užėmė ketvirtą vietą pasiūlymų eilėje, o Pirkimo laimėtoju pripažintas trečiojo asmens UAB ,,Spi 1“ pasiūlymas. Atsakovė ieškovei už P2 kriterijų skyrė 0 balų įvertinimą (0 balų pagal R1 ir R2 parametrus). Atsakovė dėl P2 kriterijaus ieškovei nurodė:

43.1.                      Bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų: šildymas (ŠVOK) (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų) – 77 397 kWh. Bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų: elektra (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įranga, elektromobilių įkrovimo stoteles) – 608 841 kWh. Iš viso metinis elektros energijos poreikis – 686 238 kWh. Dalyvio siūloma saulės elektrinės objekte galia 800 kW. Nustatoma, kad vidutiniškai 1 kW saulės elektrinės galia per metus sugeneruos 1 000 kWh elektros energijos. Objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama tik šiltojo periodo dienos metu pagal saulėtų valandų vidutinį skaičių, kadangi objekte numatyti elektros energijos kaupikliai (1 500 kWh). Pagal išduotas ESO prisijungimo sąlygas dalyvis negali tapti elektros energiją gaminantis vartotojas ir elektros energijos pagamintą perteklių perduoti pasaugoti į ESO tinklus. Objekto elektrinė per metus gali pagaminti apie 800 000 kWh elektros energijos ir jos iki 75 proc. bus panaudota objekto poreikiams t. y. apie 600 000 kWh. Pagal dalyvio pateiktą pasiūlymą objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Dalyvis negalės vasaros metu pagamintos perteklinės elektros energijos parduoti viešajam sektoriui kaip elektros energiją iš centralizuotų tinklų ir žiemos periodu kompensuoti elektros energijos trūkumą.

43.2.                      Dalyvio deklaruojamas elektros kiekis šildymui 51 292 kWh per metus, iš elektros perskaičiuojama šiluminė energija šildymui 276 978 kWh per metus. Nurodomas šildymo efektyvumas (šiluminės energijos sąnaudos / elektros energijos sąnaudos) (COP (angl. Coefficient of Performance)) 5,4 (276 978 / 51 292) yra užaukštintas. Grindinio šildymo sistema paprastai veikia esant žemai išėjimo temperatūrai (apie 30–35 laipsnių Celsijaus) ir tai yra palankus faktorius šilumos siurbliui, nes šilumos siurblys oras–oras gali efektyviau tiekti šilumą mažesnėmis temperatūromis nei radiatoriai. Tačiau, nors grindinis šildymas gali padidinti COP, tai vis tiek priklauso nuo lauko temperatūros. Kai lauko temperatūra nuo  – 5 laipsnių Celsijaus iki 0 laipsnių Celsijaus, COP bus apie 2,5–3,5. Kai lauko temperatūra 0 laipsnių Celsijaus ir aukštesnė, COP gali siekti 3,5–4. Kai lauko temperatūra 7 laipsniai Celsijaus ir daugiau, COP gali būti net 4,5–5, ypač jei grindinio šildymo sistema palaiko žemesnę temperatūrą. Oras–oras siurblio efektyvumas sausį ir gruodį (Šiauliuose sausio ir gruodžio vidutinė temperatūra yra apie 3 laipsniai Celsijaus, kai temperatūra gali nukristi iki –10 laipsnių Celsijaus ar žemiau) paprastai pasiekia COP 2,5–3,5. Dalyvis pateikė (ŠVOK) daliai reikalingą šilumos energijos kiekį, neįvertinęs, kad šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau 7 laipsnių Celsijaus.

43.3.                      Dalyvis nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais. Vėdinimo sistema neveiks. Dalyvis nenurodo jokių elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio – vasario mėnesiais. Technologinės patalpos nebus vėsinamos.

43.4.                      Abejotina, ar saulės elektrinė tilps ant pastatų stogų, nes 800 kW galios saulės elektrinei reikalingas minimalus 4 800 kv. m plotas, taip pat reikia įvertinti aptarnavimo takus ir tarpus tarp fotovoltinių modulių, kad neužstotų vienas kito. Daroma išvada, kad ant stogų numatytos galios saulės elektrinė nesutalpinama.

43.5.                      Dalyvis, pateikdamas paaiškinimus, papildomai pasiūlė naudoti virtualius elektros energijos kaupiklius. Tai yra programinė sistema, kuri koordinuoja ir valdo skirtingus elektros energijos šaltinius ir vartotojus, veikdama kaip virtuali baterija. Tokie virtualūs elektros energijos kaupikliai nebuvo nurodyti pasiūlyme, o atsiskaitymas dėl pasaugojimo elektros energijos virtualiame kaupiklyje ir, esant poreikiui, dėl elektros energijos atidavimo valdžios subjektui nėra aptartas nei Pirkimo sąlygose, nei sutartyje.

44.       Laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymus dėl informacijos suteikimo. Atsakovė 2024 m. gruodžio 11 d. pranešė ieškovei, kad pateiks jos prašomą informaciją iki 2024 m. gruodžio 16 d.

45.       Ieškovė 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė pretenziją dėl nepagrįstai apskaičiuoto ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo balo (P2 parametro), taip pat dėl Pirkimo procedūros nutraukimo. Ieškovė kartu su pretenzija pateikė:

45.1.                      UAB „Reenpro“ projektinius skaičiavimus, pagal kuriuos matyti, jog 800 kW galios saulės elektrinė telpa ant objekto stogo.

45.2.                      UAB „Reenpro“ projektinius skaičiavimus, pagal kuriuos matyti, kad ant pastatų stogo galima sutalpinti 900 kW galios saulės elektrinę. Sprendiniuose ir skaičiavimuose įvertinti aptarnavimo takai, tarpai tarp fotovoltinių modulių ir kitos svarbios aplinkybės.

46.       Atsakovė 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė. 

47.       Ieškovė 2024 m. gruodžio 20 d. pateikė pretenziją, kuria prašė pagrįsti ginčo Pirkime atliekamų veiksmų bei priimamų sprendimų teisėtumą arba Pirkimo procedūras nutraukti.

48.       Atsakovė 2025 m. sausio 2 d. atsakė į ieškovės argumentus, nurodė, kad pretenzija atmetama. Dėl prašymo paaiškinti ir pagrįsti, kodėl motyvai dėl 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo (dėl vertinimo pagal P1 ekonominio naudingumo kriterijų) nebuvo pateikti iš karto, nurodė, kad pretenzija šia dalimi nenagrinėta dėl praleisto jos pateikimo termino.

49.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės sprendimą suteikti ieškovei 0 balų įvertinimą pagal ekonominio naudingumo kriterijų ,,Energetinis efektyvumas (P2)“, sugrąžinti ginčo šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį – pakartotinį ieškovės ir kitų dalyvių pasiūlymų įvertinimą, nutraukti Pirkimo procedūras, nustačius ieškinyje identifikuojamus pažeidimus ir pagrindus. 

50.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė 2025 m. vasario 11 d. UAB ,,Statybų institutas“ specialisto S. M. konsultacinę išvadą Nr. 25-06, kurioje padarytos toliau aptariamos išvados:

50.1.                      Dalyvio pasiūlyme suplanuota saulės elektrinė, kurios galia 800 kW, pagamins apie 714 047 kWh elektros energijos, t. y daugiau negu skaičiuotinas metinis elektros energijos poreikis (686 238 kWh). Paskirais mėnesiais saulės elektrinės pagaminamas elektros energijos kiekis bus mažesnis, negu skaičiuotinas mėnesio poreikis, tačiau valdžios subjektui nereikės įsigyti papildomos elektros energijos dėl toliau išdėstytų aplinkybių. Vertinant elektros energijos tiekimo sistemą objektui, svarbi aplinkybė, kad kai kurioms objekto reikmėms (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės ir kt.) elektros energiją numatyta įsigyti iš centralizuotų tinklų. Tai reiškia, kad objekte nėra numatyta įrengti visiškai autonomišką elektros energijos sistemą, nereikalaujančią papildomo elektros energijos įsigijimo iš centralizuotų tinklų. Elektros energijos įsigijimas iš centralizuotų tinklų būtų reikalingas bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo pasirinkto papildomo elektros energijos gamybos būdo (tiriamuoju atveju – saulės elektrinės). Valdžios subjektas savo poreikiams (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės ir kt.) kas mėnesį turėtų įsigyti po 53 800 kWh elektros energijos, o iš viso per metus – 645 600 kWh. Įgyvendinus dalyvio pasiūlyme numatytus sprendinius (t. y. 1 500 kWh fiziniai elektros energijos kaupikliai, energijos apskaitos sprendimai, kt.), valdžios subjekto įsigyjamas elektros energijos kiekis iš centralizuotų tinklų kas mėnesį svyruos, tačiau suminis metinis elektros energijos poreikis iš centralizuotų tinklų nedidės, bet gali ir šiek tiek mažėti. Įvertinant tai, kad elektros energijos gamybos apimtys kas mėnesį svyruoja, dalyvio pasiūlyme numatoma pagaminamą elektros perviršį naudoti valdžios subjekto reikmėms (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės ir kt.). Dėl papildomo energijos tiekimo valdžios subjekto reikmėms, reikės pirkti mažiau elektros energijos. Tai būtų laikoma „virtualiu“ elektros energijos kaupimu. Tais mėnesiais, kai saulės elektrinė pagamins nepakankamai elektros energijos, būtų naudojama „virtualiai“ sukaupta energija. Tai reiškia, kad tą mėnesį valdžios subjektas pirktų energiją, kurios jis nepirko dėl to, kad kitais mėnesiais jis naudojosi („virtualiai“ kaupė) saulės elektrinės pagamintą energiją. Tokiu atveju metinis iš centralizuotų elektros tinklų įsigyjamas kiekis būtų nepakitęs. Dalyvio pasiūlyme suplanuota saulės elektrinė ir su jais susiję sprendiniai leis užtikrinti dalyvio skaičiuotą metinį elektros energijos poreikį (686 238 kWh) objektui ir valdžios subjektui nereikės įsigyti papildomos elektros energijos per metus (21–30 punktai; 1 išvada).

50.2.                      Stogo, ant kurio planuojama įrengti saulės elektrinę, plotas yra 9 340 kv. m, o saulės elektrinei reikiamas plotas yra 8 000 kv. m (įskaitant tarpus tarp eilių, tarpus praėjimams ir kitus būtinus saulės elektrinei stogo plotus). Tokiu atveju saulės elektrinė turi užimti apie 85 proc. stogo ploto. Įvertinus tai, kad dalis inžinerinės įrangos ant stogo gali būti įrengta saulės elektrinės plote (tarpuose tarp eilių, vietoje paskirų elementų), o energijos kaupikliai įrengiami ant žemės, daroma išvada, kad laisvo stogo ploto pakaktų stogo inžinerinėms sistemoms įrengti, o saulės elektrinė gali būti įrengta (tilptų) ant objekto stogo. Kadangi detalūs stogo inžinerinių sistemų sprendiniai paaiškės tik parengus techninį darbo projektą, konkrečių saulės elektrinės įrengimo sprendinių šiuo metu pateikti nėra galimybės (2 išvada).

50.3.                      Dalyvio pasiūlyme numatyti technologiniai sprendiniai leis tiksliai identifikuoti energijos sunaudojimą pagal šaltinį (saulės elektrinė ir centralizuoti tinklai) (3 išvada).

50.4.                      Teiginys, kad objektui per metus nepakanka apie 86 238 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, yra neteisingas. Dalyvio pasiūlyme numatyta, kad saulės elektrinė objekte turės 800 kW galią ir per metus pagamins apie 714 047 kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad metinis pagaminamos elektros energijos kiekis 27 809 kWh viršija nustatytą 686 238 kWh poreikį. Saulės elektrinė metų bėgyje netolygiai gamina energiją – žiemos mėnesiais ji mažesnė, todėl tam tikrais laikotarpiais gali būti pagaminama mažiau energijos, negu yra jos poreikis. Šis trūkumas būtų kompensuojamas naudojant „virtualų kaupiklį“. Teiginys, kad dalyvis pateikė ŠVOK daliai reikalingą šilumos energijos kiekį (kWh), neįvertinęs, jog šaltuoju metų periodu oro temperatūra krenta žemiau 7 laipsnių Celsijaus, yra neteisingas. Dalyvio pasiūlyme yra numatytas geoterminis šildymas, kuris nepriklauso nuo oro temperatūros. Geoterminiai šilumos siurbliai naudoja šilumą iš žemės gelmių, kur temperatūra stabili visus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų (4 išvada).

51.       Trečiasis asmuo pateikė UAB „EiCoSolution“ vertinimo aktą – konsultacinę išvadą Nr. 2031_022025, kurioje nurodytos šios pagrindinės išvados:

51.1.                      Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad bus prarasta apie 310 000 kWh energijos. Šie praradimai apskaičiuoti idealiu atveju, t. y., jei 100 proc. pagaminama energija iš karto būtų vartojama ir visos dienos pagamintų vienodą kiekį energijos, ko siūlomame sprendinyje nėra ir negali būti, nes šiltuoju metų laiku pagaminamos elektros energijos kiekis bus ženkliai didesnis, o šaltuoju metu pagamintos elektros kiekis bus per mažas objekto poreikiams. Kadangi objekte bus pagaminta 760 000 kWh, atėmus praradimus 310 000 kWh, sunaudotas energijos kiekis bus 450 000 kWh ir tai neužtikrins objekto 686 238 kWh poreikio (1 išvada, 4.3 papunktis).

51.2.                      Įvertinus, kad objektas generuos maksimaliu energijos išgavimu 760 000 kWh ir praras 85 100 kWh, likutis bus 674 900 kWh, arba įvertinus, jog objektas generuos minimaliu išgavimu 700 000 kWh ir praras 85 100 kWh, likutis bus 614 900 kWh. Tiek vienu, tiek kitu scenarijumi objektas netenkina reikiamo energijos poreikio 686 238 kWh. Skaičiavime įvertinti praradimai dėl perteklinės energijos. Papildomai reikėtų įvertinti reikiamą energijos poreikį, kuris bus tiekiamas iš centralizuotų elektros tinklų, tuomet kai keletas dienų bus apsiniaukusios, o esamas fizinis kaupiklis bus išsikrovęs, nes akumuliatorius gali tenkinti maksimaliai iki paros poreikio. Taip pat reikia įvertinti, kad akumuliatoriui pasikrauti reikia laiko. Jis negali akimirksniu priimti visą perteklinę sugeneruotą energiją, o tik tam tikrą kiekį. Tuomet reikėtų įvertinti dar praradimus dėl akumuliatoriaus techninių charakteristikų ir bendri praradimai būtų dar didesni (2 išvada, 4.4 papunktis).

51.3.                      Pagal turimus duomenis nėra aišku, ar dalyvio pasiūlytas ,,virtualus kaupiklis“ yra elektros apskaitos (skaitiklių) sistema, ar finansinės apskaitos (informacinė) sistema, ar kaip Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos įstatyme apibrėžtas atsiskaitymo metodas per virtualią asmens sąskaitą (3 išvada, 4.5 papunktis).

51.4.                      „Virtualaus kaupiklio“ naudojimas UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlytame techniniame sprendinyje nereiškia ir niekaip neužtikrina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybai visiškai nereikės įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų visos objekto eksploatacijos metu, nes nėra jokių papildomų duomenų apie nenutrūkstamos energijos tiekimo sąlygas atskiruose objekto sprendiniuose ir jo būtinumo poreikio. Detaliau esamas klausimas atsakytas antrame klausime (4 išvada, 4.6 papunktis).

51.5.                      Pagal pirmame ir antrame atsakymuose atliktą analizę matyti, kad panaudotas energijos kiekis bus mažesnis nei 450 000 kWh ir tai neužtikrins objekto 686 238 kWh poreikio. Maksimaliai gali būti panaudota objekto poreikiams apie 65 proc. (5 išvada, 4.7 papunktis).

51.6.                      Norint objekte nustatyti tikslų elektros energijos poreikį, reikia turėti detalesnę informaciją apie nagrinėjamą objektą. Preliminariai, atsižvelgiant į UAB „DG VPP vystymas“ siūlomus techninius sprendinius, nurodytas mėnesinis suvartojamos (bet ne pagaminamos) elektros energijos poreikis galėtų būti tinkamas, tačiau pagamintos energijos neužteks jam patenkinti, kadangi realiai bus panaudotas žymiai mažesnis elektros kiekis (detaliau 1 klausime) (6 išvada, 4.8 papunktis).

51.7.                      Tiek rekuperacijos, tiek vėsinimo (kondicionavimo) įranga turėtų būti įrengta visuomeninės paskirties pastatuose, siekiant užtikrinti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir karšto vandens tiekimą, kad būtų sudarytos reikiamos mikroklimato sąlygos ir palaikoma pastovi higienos normomis apibrėžta temperatūra, būtų užtikrinta oro kaita. UAB „DG VPP vystymas“ pasiūlyme nurodytas faktinis elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais negali būti 0 (kaip nurodyta), atsižvelgiant į higienos normas ir Pirkimo technines specifikacijas, nes įvertinus projektuojamo objekto dydį, mastą ir visas inžinerines sistemas, elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais turėtų būti skaičiuojamas ir nustatomas inžineriniais technologiniais skaičiavimais, o be jų tikslaus skaičiavimo negalimas pateikti apibendrinimas (7 išvada, 4.9 papunktis).

52.       Ieškovė pateikė 2025 m. vasario 21 d. UAB ,,Statybų institutas“ specialisto S. M. konsultacinę išvadą Nr. 25-06A, kurioje padarytos toliau aptariamos išvados:

52.1.                      Pagal Pirkimo sąlygas kai kurioms objekto reikmėms (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės ir kt.) elektros energiją numatyta įsigyti iš centralizuotų tinklų. Tai reiškia, kad objekte nėra numatyta įrengti visiškai autonomišką elektros energijos sistemą, nereikalaujančią papildomo elektros energijos įsigijimo iš centralizuotų tinklų. Todėl, kai saulės elektrinė pagamins daugiau energijos, dalyvio pasiūlyme numatyta pagaminamą elektros perviršį naudoti valdžios subjekto reikmėms (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės ir kt.). Dėl papildomo energijos tiekimo valdžios subjekto reikmėms reikės pirkti mažiau elektros energijos. Tai yra laikoma „virtualiu“ elektros energijos kaupimu ir dėl to elektros energija nebus prarandama (1 išvada).

52.2.                      Pagal Pirkimo sąlygas objekte nėra numatyta įrengti visiškai autonomišką elektros energijos sistemą, nereikalaujančią papildomo elektros energijos įsigijimo iš centralizuotų tinklų. Dalyvio pasiūlyme suplanuota saulės elektrinė, kurios galia 800 kW, pagamins apie 714 047  kWh elektros energijos, t. y. daugiau negu skaičiuotinas metinis elektros energijos poreikis (686 238 kWh). Dalyvio pasiūlyme taip pat numatyti 1 500 kWh fiziniai elektros energijos kaupikliai, energijos apskaitos sprendimai, kurie užtikrina, kad tais mėnesiais, kai saulės elektrinė pagamins nepakankamai elektros energijos, būtų naudojama „virtualiai“ sukaupta energija. Tai reiškia, kad tą mėnesį valdžios subjektas pirktų energiją, kurios jis nepirko dėl to, kad kitais mėnesiais jis naudojosi („virtualiai“ kaupė) saulės elektrinės pagaminta energija. Tokiu atveju metinis iš centralizuotų elektros tinklų įsigyjamas kiekis būtų nepakitęs arba netgi sumažėtų (2 išvada).

52.3.                      „Virtualus kaupiklis“ yra sąvoka, naudojama apibūdinti ne fizinę, o skaitmeninę energijos kaupimo ir valdymo bei balansavimo sistemą. Ši dalyvio koncepcija remiasi išmania apskaita ir algoritmais, kurie analizuoja, valdo, optimizuoja bei subalansuoja elektros energijos srautus tarp gamybos šaltinių, vartotojų ir, kai kuriais atvejais, centralizuotų tinklų. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 204 straipsnyje nėra reglamentuojamas „virtualaus kaupiklio“ naudojimas. Minėtame įstatymo straipsnyje reglamentuojama „virtuali asmens sąskaita“, tai yra visiškai kitas objektas. „Virtualioje asmens sąskaitoje“ yra virtualiai kaupiamos asmenų lėšos, tuo tarpu „virtualiame kaupiklyje“ virtualiai kaupiama, apskaitoma ir subalansuojama elektros energija (3 išvada).

52.4.                      Pagal Pirkimo sąlygas, kai kurioms objekto reikmėms (gamybinis korpusas, parduotuvė, virtuvė, elektromobilių įkrovimo stotelės, darbuotojų ir nuteistųjų kompiuteriai, orgtechnika, televizoriai, serverinės ir kt.) elektros energiją numatyta įsigyti iš centralizuotų tinklų. Sąlygose reikalavimo, kad visos objekto eksploatacijos metu viešajam subjektui nereikėtų visiškai įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tiekėjų – nėra (4 išvada).

52.5.                      Dalyvio pasiūlyme numatyta elektros tiekimo sistemoje įdiegti išmanią elektros apskaitos ir subskaitiklių sistemą, kuri detaliai registruos energijos suvartojimą objekte, atskiriant tiekimą iš saulės elektrinės ir centralizuotų tinklų. Dalyvio pasiūlyme numatyti technologiniai sprendiniai leidžia tiksliai identifikuoti energijos sunaudojimą pagal šaltinį (saulės elektrinė ir centralizuoti tinklai) (5 išvada).

52.6.                      Iš tyrimui pateiktų duomenų nustatyta, kad dalyvis 2024 m. rugsėjo 13 d. CVP IS pranešimu pateikė paklausimą valdžios subjektui, kur reikia priskirti vėdinimui, t. y. oro cirkuliacijai užtikrinti naudojamas elektros energijos sąnaudas, nes šios sąnaudos nėra sąnaudos, kurias galima konvertuoti į šiluminę energiją ir kurias būtų galima priskirti kaip šiluminės energijos sąnaudas, sunaudotas vėdinimo funkcijai. Valdžios subjektas, atsakydamas į paklausimą nurodė, kad: „ <...> jeigu vėdinimo sistema tik ištraukia orą iš patalpų (pavyzdžiui ventiliatoriai), tokių įrenginių rodikliai pateikiami prie pastatų inžinerinių sistemų elektros rodiklių“. Atitinkamai, dalyvio pasiūlyme su vėdinimu susijusios sąnaudos (t. y. oro cirkuliacijai užtikrinti skirtos sąnaudos, oro papildomai nešildant) yra nurodytos bendrai su kitoms inžinerinėms sistemoms ir įrangai reikalingomis elektros energijos sąnaudomis. Elektros energijos poreikis vėdinimui yra įtrauktas į pasiūlymo 14 priedo 1 priedėlio poziciją „Bendras elektros energijos poreikis pastatų techniniams įrenginiams (privataus subjekto sumontuotos pastato inžinerinės sistemos, įranga ir kt.), išskyrus pastatų patalpų apšvietimas ir ŠVOK dalis“ ir yra dalis iš nurodytų 401 938 kWh per metus patiriamų sąnaudų. Tai, kad pasiūlyme nurodytas faktinis elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais lygus 0, nereiškia, jog tais mėnesiais vėdinimas nevyksta. Tai reiškia tik tiek, kad pasiūlyme elektros energijos sąnaudos vėdinimui nėra išskirtos atskira eilute, o nurodytos bendrai su kitoms inžinerinėms sistemoms ir įrangai reikalingomis elektros energijos sąnaudomis.

53.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nustatęs, kad ieškovė neįrodė sprendinio įgyvendinamumo pasiūlymų pateikimo metu, bei nusprendęs, jog atsakovė pagrįstai ieškovei skyrė 0 balų pagal P2 parametrą. Teismas taip pat nenustatė pagrindų Pirkimo nutraukimui.

54.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia netinkamu Pirkimo sąlygų, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų aiškinimu, neteisingu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė pagrindo Pirkimo nutraukimui, nes bylos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog buvo pažeisti skaidrumo, lygiateisiškumo ir kiti pamatiniai viešųjų pirkimų principai tiek dėl neaiškios P2 kriterijaus vertinimo tvarkos ir nevienodo jos taikymo, tiek dėl kitų perkančiosios organizacijos veiksmų.

Dėl P2 ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo apimties

55.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą pasiūlyti realius, objektyviais skaičiavimais pagrįstus techninius sprendinius, o atsakovė turėjo teisę ir pareigą pasiūlymų vertinimo metu įsitikinti, kad ieškovės siūlomas sprendinys nėra tik teorinis ir projekto metu bus realiai įgyvendintinas. Teismas, įvertinęs ieškovės pasiūlymą, Pirkimo sąlygas ir byloje esančius įrodymus, pirma, nustatė, kad atsakovė nereikalavo ieškovės pagrįsti tokiu detalumu, kuris bus aiškus tik sutarties vykdymo metu. Antra, teismas nustatė, kad ieškovė sprendinio įgyvendinamumą įrodinėjo, pateikdama skaičiavimus tik su pretenzija ir bylos nagrinėjimo metu, nors turėjo pareigą tai padaryti pateikdama pasiūlymą. Trečia, teismas pritarė atsakovės skaičiavimams, kad ieškovės pasiūlyti sprendiniai neužtikrins viso objekto elektros energijos poreikio patenkinimo iš atsinaujinančių šaltinių, todėl šiluminės ir elektros energijos kiekiai, perkami iš centralizuotų tinklų, nebus 0 kWh, kaip nurodyta pasiūlyme.

56.       Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pateikdama pasiūlymą ji neprivalėjo pateikti skaičiavimų, pagrindžiančių jos sprendinį tokiu detalumu, koks gali būti pasiektas tik sutarties vykdymo metu. Ieškovė nurodo, kad pateikė visą pagal Pirkimo sąlygas reikalautą informaciją kartu su pasiūlymu, taip pat pateikė atsakovės papildomai prašytą informaciją. Ieškovės įsitikinimu, teismas nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktų UAB ,,Reenpro“ projektinių skaičiavimų, specialistų išvadų, kurios įrodo ieškovės pasiūlytų sprendinių įgyvendinamumą tiek, kiek jį įmanoma įrodyti šiame etape.

57.       VPGSĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo charakteristikomis; 2) mažiausios kainos. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nėra įtvirtinta privalomų taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, taip pat, be sąsajos su pirkimo objektu ir viešųjų pirkimų dokumentų rengimui taikomų principų, nereglamentuota kitų reikalavimų kriterijams.

58.       Dėl sutarties sudarymo (pasiūlymų vertinimo) kriterijų tinkamumo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra pažymėjęs, kad nereikalaujama, jog sutarties sudarymo kriterijus būtų susijęs su vidine produkto charakteristika, t. y. elementu, kuris materialine prasme „įsikūnija“ šiame produkte; pavyzdžiui, Teisingumo Teismas 2003 m. gruodžio 4 d. sprendime byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01, pripažino, kad Europos Sąjungos aktai viešųjų pirkimų srityje nedraudžia to, jog vykdant pirkimą elektros energijai tiekti perkančioji organizacija nustatytų sutarties sudarymo kriterijų, kuriuo reikalaujama, kad elektros energija būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių (sprendimo 34 punktas).

59.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžineriniai informacijai“ skirsnyje ,,Elektros tiekimas“ numatyta, jog dalyvis turi apgalvoti ir pateikti sprendinius, kaip dalį elektros energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių (pvz., vėjo, saulės). Pirkimo sąlygų 2 priedo ,,Techninė specifikacija“ 3 skyriaus ,,Pastatų, statinių ir teritorijos sukūrimo specifikacijos“, „Bendrieji reikalavimai“ skirsnyje ,,Tvarumas“ numatyta, kad privatus subjektas Šiaulių kalėjimo objektus turi suprojektuoti, sukurti (sumontuoti) ir įgyvendinti taip, jog būtų remiamos ekologiškos paslaugos, tausojama ir efektyviai naudojama energija; turi būti sumažintas energijos vartojimo kiekis, taip prisidedant prie ozono sluoksnio ardymo sumažinimo, pasaulinio atšilimo prevencijos, oro ir vandens taršos sumažinimo bei neatsinaujinančių išteklių tausojimo; Šiaulių kalėjimas turi būti suprojektuotas ir sukurtas taip, kad būtų užtikrinta aplinkos apsauga, būtų tausojama energija.

60.       Pirkimo sąlygų 2 priedo ,,Techninė specifikacija“ 2 skyriaus ,,Pastatų, statinių ir teritorijos specifikacijos“ 2.2 skirsnio ,,Pastatų, statinių ir teritorijos funkciniai ryšiai“ 17 punkte numatyta, kad Šiaulių kalėjime turi būti įrengta kelių skirtingų patalpų grupių ir vartotojų elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) subapskaita. Pirma, atskira elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) apskaita, skirta Šiaulių kalėjimo vidaus ir lauko inžinerinių sistemų ir kitų privataus subjekto pagal sutartį vykdomų paslaugų aptarnavimui. Antra, elektros energijos apskaita, skirta Šiaulių kalėjimo naudotojų (elektros, naudojamos darbuotojų, nuteistųjų kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams ir pan.). Šių elektros energijos rodiklių reikšmės nėra įtraukiamos į pasiūlymą, o sutarties vykdymo metu valdžios subjektas (Šiaulių kalėjimas) atsiskaito už juos pagal faktinį sunaudojimą. Trečia, atskira elektros energijos ir šildymo (ŠVOK) apskaita, skirta virtuvės, parduotuvės ir gamybos cecho patalpoms (apšvietimas, vėdinimas –  kondicionavimas, oro ištraukėjai, buitinė technika ir kita įranga). Šių energijos rodiklių reikšmės nėra įtraukiamos į pasiūlymą, o sutarties vykdymo metu valdžios subjektas (Šiaulių kalėjimas) atsiskaito už juos pagal faktinį sunaudojimą.

61.       Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ II skyriuje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nustatyta, kad pasiūlymai vertinami pagal kriterijų ,,Metinis atlyginimas (per visą Sutarties laikotarpį) (C)“ ir ,,Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“. Antras kriterijus vertinimas pagal, be kita ko, kriterijų ,,Energinis efektyvumas (P2)“, kurį sudaro du parametrai ,,Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ ir ,,Elektros energijos suvartojimas (R2)“. Maksimalus galimas gauti balas pagal P2 kriterijų – 15, t. y. 7,50 balų už parametrą ,,Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ ir 7,50 balų už parametrą ,,Elektros energijos suvartojimas (R2)“. Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ skirsnyje ,,Energetinis efektyvumas (P2) Vertinimo kriterijus 2.2“ nurodyta, kad vertinamas dalyvio pasiūlyme pagal Pirkimo sąlygų 14 priede ,,Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio formą nurodytas objekto energijos suvartojimo kiekis per metus. Pagal parametrą ,,Šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1)“ atliekamas mažiausiai pasiūlyto suvartoti šilumos energijos patalpų šildymui kiekio (kWh) (R1min) ir pasiūlyme numatyto suvartoti šilumos energijos kiekio (kWh) (R1p) palyginimas (R1 = R1min / R1p). Pagal parametrą ,,Elektros energijos suvartojimas (R2)“ atliekamas mažiausiai pasiūlyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2min) ir pasiūlyme numatyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2p) palyginimas (R2 = R2min / R2p). Parametro P2 įvertinimas apskaičiuojamas pagal formulę P2 = R1 x LR1 (7,50 balų) + R2 x LR2 (7,50 balų).

62.       Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžineriniai informacijai“ 1 priedelio „Energijos suvartojimo rodikliai“ nustatyta, kad:

62.1.                      Šildymo (ŠVOK) skiltyje bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti šiluminės energijos patalpų šildymui kiekis (kWh) per vienerius metus „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Teikiami rodikliai dalyvio pasiūlyti suvartojamos šiluminės energijos kiekiai (kWh per vienerius metus) objekto patalpų šildymui (patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti). Nepriklausomai nuo energijos šaltinio (pvz. miesto šilumos tinklai, elektra, dujos), pateikiamas ir vertinamas jau perskaičiuotas bendras šiluminės energijos kWh poreikis per vienerius metus objekto pastatų patalpoms šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (1 punktas).

62.2.                      Šildymo (ŠVOK) dalyje neskaičiuojami rodikliai buitinio karšto vandens paruošimo visame objekte. Taip pat šildymo skiltyje teikiami šiluminės energijos (kWh) kiekiai be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, kadangi valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų patalpoms numatoma atskira subapskaita. Už valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų šildymą bus apmokama pagal faktinius suvartojimo duomenis (2 punktas).

62.3.                      Jei šildymui (ŠVOK) privatus subjektas numato naudoti skirtingus energijos šaltinius, dalyvis papildomai prie energijos vartojimo rodiklių lentelės pateikia šiluminės energijos poreikio skaičiavimo būdą ir aprašymą, pateikiant skaičiavimo tvarką ir naudojamos kitos energijos rodiklius (pvz., jei šildymui bus naudojama elektra, būtina pateikti reikiamos elektros energijos poreikį kWh per metus ir, perskaičiavus, koks šiluminės energijos kWh kiekis) (3 punktas).

62.4.                      Elektros skiltyje bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh), suvartojamas objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Elektros energijos kiekiai, skirti šildymui (ŠVOK), šioje elektros rodiklių skiltyje neskaičiuojami, šie rodikliai priskiriami prie šildymui (ŠVOK) skirtos šilumos energijos rodiklių (5 punktas).

62.5.                      Elektros skiltyje teikiami elektros energijos (kWh) kiekiai be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų ir nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įranga, elektromobilių įkrovimo stoteles. Valgyklos ir gamybinio korpuso patalpoms, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų ir nuteistųjų elektros prietaisų poreikių apskaitai, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įrangai numatoma atskira subapskaita ir apmokama pagal faktinius suvartojimo duomenis (6 punktas).

62.6.                      Dalyvis teikia savo atliktus skaičiavimus pagal objekte (išskyrus valgyklos ir gamybinio korpuso patalpoms) numatytą įrangą ir inžinerines sistemas (7 punktas).

62.7.                      Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, dalyvis vertinimo lentelėje „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintų iš privataus subjekto objekte sutarties metu žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės moduliai, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ir t. t.). Kaip pavyzdys: elektros energija pagaminama privataus subjekto sumontuotuose saulės moduliuose ar gaunama iš kito atsinaujinančios energijos šaltinio, esančio žemės sklype, neįtraukiama į energijos vartojimo rodiklių lentelę ir nepriskaičiuojama prie energijos rodiklių, už kuriuos valdžios subjektas mokės mokesčius. Dalyvis teikia tik energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš kitų tiekėjų, iš centralizuotų miesto tinklų (šilumos tinklai, elektra ESO, dujos ir kt.) (8 punktas).

62.8.                      Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, dalyvis lentelėje „Metiniai rodikliai (faktinis suvartojimas)“ pateikia projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, kurie būtų faktiškai suvartojami, įvertinant ir atsinaujinančių energijos šaltinių (sumontuotų žemės sklype ir (arba) dalyvio įsigyjamos, eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės) pagamintą energijos kiekį bei pagal sutartis perkamą energijos kiekį (9 punktas).

62.9.                      Kai atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti žemės sklypo ribose nėra techninių galimybių dėl ESO techninių sąlygų, dalyvis gali pasiūlyti savo sąskaita sutarties laikotarpiui įsigyti nuotolinę saulės elektrinę už žemės sklypo ribų. Dalyvis gali prie atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos kiekių pasiūlyti ir turi užtikrinti, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių poreikis būtų padengtas iš dalyvio įsigyjamos nuotolinės saulės elektrinės. Už dalyvio įsigyjamos ir eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės sąnaudas sutarties laikotarpiu moka privatus subjektas ir sąskaitos valdžios subjektui nepateikiamos. Nuotolinės saulės elektrinės nuosavybė pasibaigus sutarčiai neatlygintinai perduodama valdžios subjektui (10 punktas).

62.10.                      Pastabose nurodyta, kad objekto energijos vartojimo suminiai ir sąlyginiai rodikliai turi būti apskaičiuoti naudojant norminius klimatologinius duomenis, pateiktus RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“. Skaičiavimuose naudojami artimiausios objektui esančios Šiaulių ,,Šiaulių CAMS“ stoties duomenys.

63.       Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ I skyriuje „Sprendinio / pasiūlymo patikrinimas ir įvertinimas“ nurodoma, kad komisija, vertindama pasiūlymus, be kita ko, tikrins, ar pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinamas (VII punktas). Nustačius, kad dalyvio sprendinys (pasiūlymas) netenkina bent vieno iš aukščiau nurodytų atitinkamų kriterijų, komisija per protingą terminą paprašys dalyvių sprendinius (pasiūlymus) paaiškinti, tiksliai apibūdinti ar patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių sprendinio (pasiūlymo) ar prašymo pateikti sprendinį (pasiūlymus) aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis. Nustačius neatitikimus, kurie negali būti ištaisyti neiškreipus konkurencijos ar nedarant diskriminacinio poveikio, ar dalyviui nepaaiškinus, tiksliau neapibūdinus ar nepatobulinus sprendinio (pasiūlymo) per komisijos nurodytą terminą, tokio dalyvio sprendinys (pasiūlymas) bus atmestas.

64.       Iš aptartų Pirkimo sąlygų matyti, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų P2 atsakovė nustatė siekdama, kad dalyviai teiktų sprendinius, kurie užtikrintų, jog kuo mažesnė objektui reikalingos energijos dalis būtų perkama iš centralizuotų tinklų, t. y. kuo mažesnį energijos kiekį dalyvis pasiūlo pirkti iš centralizuotų tinklų, tuo didesnis balas pagal pirmiau aptartas P2 kriterijaus formules skiriamas dalyviui. Iš P2 kriterijaus ir jo parametrų R1 ir R2 formulių matyti, kad atsakovė balui pagal P2 kriterijų apskaičiuoti į formules įrašo konkrečius tiekėjo pasiūlyme numatytus suvartoti šilumos ir elektros energijos kiekius (R1p ir R2p). Pirkimo sąlygose numatyta, kad tiekėjas pateikia projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, taip pat atliktus apskaičiavimus ir jų būdą. Pažymima, kad ieškovė teisingai nurodo, jog P2 kriterijaus sprendiniai faktiškai įgyvendinami sutarties vykdymo metu – konkretūs projektiniai sprendiniai, detalūs apskaičiavimai bus žinomi parengus techninį darbo projektą (pagal Pirkimo sąlygų 17 priedo 1 priedėlį ,,Objekto sukūrimo, paslaugų teikimo ir sutarties valdymo plano forma“ techninis projektas rengiamas objekto projektavimo etape, t. y. jau po viešojo pirkimo sutarties sudarymo). Nors ekonominio naudingumo kriterijai gali būti susiję su sutarties vykdymo sąlygomis, tačiau paprastai joms nėra prilyginami, todėl tiekėjas turi pareigą pagrįsti, o perkančioji organizacija įsitikinti, kad tiekėjo deklaruojamas pranašumas yra realus. Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad perkančioji organizacija turi nustatyti sutarties sudarymo kriterijaus (tiekėjų vertinimo) subkriterijus taip, kad, remdamasi tiekėjų pateikta informacija ir duomenimis, objektyviai ir skaidriai vertindama skirtingus tiekėjų pasiūlymus, sugebėtų veiksmingai patikrinti, ar pateikti pasiūlymai atitinka sutarties sudarymo kriterijų (Teisingumo Teismo sprendimas byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01). Šiuo atveju, įvertinus P2 kriterijaus esmę ir aptartų Pirkimo sąlygų visumą, daroma išvada, kad ieškovė pasiūlymo pateikimo metu turėjo pagrįsti pasiūlytus suvartoti šilumos ir elektros energijos kiekius, perkamus iš centralizuotų tinklų (R1p ir R2p), ir pasiūlytų sprendinių realumą, o atsakovė turėjo pareigą įsitikinti ieškovės deklaruoto pranašumo realumu. Visgi, atsižvelgus į tai, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjų buvo prašoma pateikti prognozuojamus rodiklius nesant techninio darbo projekto, pritartina ieškovės argumentui, jog ieškovė negalėjo pagrįsti, o atsakovė reikalauti ieškovę pagrįsti pasiūlytų rodiklių ir sprendinių realumą tokiu detalumu, koks įmanomas tik sutarties vykdymo etape. Kitaip tariant, vertinant ieškovės pasiūlymo duomenis ekonominio naudingumo kriterijaus P2 kontekste, be kita ko, svarbus ieškovės pasiūlytų rodiklių pagrindimo laipsnis.

65.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pasiūlymą ir Pirkimo sąlygas, visų pirma, nustatė, kad ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė prognozuojamus rodiklius, nurodė jų apskaičiavimo būdą, kartu su pasiūlymu pateikė projektuojamų pastatų energetinio naudingumo vertinimo ataskaitas (dokumentai ,,Pastato 1 Energetinio naudingumo vertinimas.pdf“ ir ,,Pastato 2 Energetinio naudingumo vertinimas.pdf“). Pažymima, kad, viena vertus, Pirkimo sąlygose nustatyta, jog tiekėjas turi pateikti savo atliktus skaičiavimus pagal objekte (išskyrus valgyklos ir gamybinio korpuso patalpoms) numatytą įrangą ir inžinerines sistemas. Kita vertus, Pirkimo dokumentuose detaliau nenurodyta, kokie konkretūs skaičiavimai, dokumentai turi būti pateikti.

66.       VPGSĮ 28 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba jų nepateikė, perkančioji organizacija gali, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastaruoju atveju perkančioji organizacija savo prašymą paaiškinti pasiūlymą turi suformuluoti aiškiai, nurodydama konkrečius klausimus ir dokumentus, kuriuos tiekėjas turėtų pateikti. Tai aiškintina tuo, kad nors tiekėjams tenka našta įrodyti savo pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, tačiau ši našta neturi būti nepakeliama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024, 106 punktas). Tai reiškia, kad pasiūlymo paaiškinimo, patikslinimo ar papildymo institutu turi būti naudojamasi sąžiningai bei atsakingai: pirkimo vykdytojas turi aiškiai formuluoti prašymą patikslinti, papildyti ar paaiškinti pasiūlymą (aiškiai įvardinti, kas konkrečiai pasiūlyme kelia klausimų), o tiekėjas turi parengti atsakymą atidžiai įvertinęs, kokios informacijos prašoma ir pateikti ją atsižvelgdamas į pirkimo vykdytojo prašyme išdėstytus klausimus bei nekeisdamas pirminiame pasiūlyme nurodytos informacijos.

67.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė į ieškovę kreipėsi du kartus dėl pasiūlymo paaiškinimo ir (ar) patikslinimo. Pirmąjį kartą atsakovė prašė paaiškinti, ar nebus poreikio pirkti šiluminės energijos, elektros ir (ar) dujų pagal sutartis iš centralizuotų tinklų. Antrąjį kartą prašė pagrįsti su pasiūlymu teikto ir užpildyto Pirkimo dokumentų 14 priedo 1 priedėlio duomenis papildomais (patikslinančiais) skaičiavimais, detalizuojant, kaip kiekvieną mėnesį bus užtikrinamas bendras šiluminės energijos poreikis pastatams šildyti, vėdinti, vėsinti (ŠVOK) (kWh per metus) ir bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus), taip pat užpildyti atsakovės parengtą lentelę. Ieškovė užpildytą lentelę, paaiškinimus ir informaciją pateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašymuose buvo nurodyti pernelyg bendro pobūdžio ir abstraktūs prašymai paaiškinti (patvirtinti, patikslinti) skaičiavimus. Iš atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo matyti, kad atsakovė rėmėsi konkrečiais ieškovės pasiūlytų sprendinių aspektais, kurių atsakovė prašymuose paaiškinti pasiūlyme neišskyrė, pvz., dėl elektros energijos sąnaudų vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais, elektros energijos sąnaudų vėsinimui gruodžio – vasario mėnesiais, dėl ŠVOK daliai reikalingo šilumos energijos kiekio ir lauko temperatūros sąryšio, dėl abejonių, ar saulės elektrinė tilps ant objekto pastatų stogo.

68.       Teisėjų kolegija iš atsakovės viešojo pirkimo komisijos 2024 m. gruodžio 2 d. posėdžio protokolo Nr. SPK-83 nustatė, kad komisijos ekspertas, Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertas techninėje srityje D. M., dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo pagal P2 kriterijų pateikė pastebėjimą, jog kylant abejonių dėl pateiktų energijos suvartojimo rodiklių ir techninių sprendinių realistiškumo, galima buvo dalyvio pakartotinai paprašyti paaiškinti dėl jų numatomų konkrečių techninių sprendinių efektyvumo, siekiant negrįsti komisijos sprendimo prielaidomis.

69.       Taigi, apie konkrečius ieškovės pasiūlytų sprendinių aspektus, kuriuos atsakovė sprendime nurodė kaip neįgyvendinamus, ieškovei tapo žinoma tik po ginčijamo atsakovės sprendimo priėmimo. Atitinkamai, ieškovė kartu su pirmąja pretenzija pateikė UAB ,,Reenpro“ apskaičiavimus, bylos nagrinėjimo metu pateikė specialisto konsultacines išvadas, kuriomis grindžiamas ieškovės pasiūlytų sprendinių ir su pasiūlymų pateiktų skaičiavimų realumas. Nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįvykdė (tinkamai neįvykdė) pareigos pasiūlymų pateikimo metu įrodinėti pasiūlytų rodiklių ir sprendinių. Ieškovė kartu su pasiūlymu pateikė prognozuojamus rodiklius, skaičiavimus, nurodė jų būdą, kaip tai numatyta Pirkimo sąlygose, taip pat pateikė atsakovės prašytą informaciją, atsakė į užduotus klausimus, kurie, kaip nustatyta pirmiau, buvo pernelyg abstraktūs ir bendro pobūdžio.

70.       Antra, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės ir atsakovės skaičiavimus, ieškovės ir trečiojo asmens pateiktas konsultacines išvadas, nustatė, kad jose pateikiamos skirtingos išvados dėl ieškovės pasiūlytų rodiklių realumo, tačiau jos grindžiamos subjektyviais skaičiavimais. Ginčijamame atsakovės sprendime išvada, kad objekto elektrinė per metus gali pagaminti apie 800 000 kWh elektros energijos ir jos iki 75 proc. bus panaudota objekto poreikiams (apie 600 000 kWh), grindžiama apskaičiuojant, kiek pagal statistinius duomenis vidutiniškai 1 kW saulės elektrinės per metus sugeneruos elektros energijos, atsižvelgiant į vidutinį saulėtų valandų skaičių, o pateikiami rodikliai yra apytiksliai (žr. šio teismo sprendimo 43.1 papunktį). UAB „EiCoSolution“ konsultacinėje išvadoje numatomi scenarijai, kiek objektas galėtų generuoti ir prarasti energijos, t. y. jei generuos maksimaliu energijos išgavimu 760 000 kWh ir praras 85 100 kWh, likutis bus 674 900 kWh, arba įvertinus, jog objektas generuos minimaliu išgavimu 700 000 kWh ir praras 85 100 kWh, likutis bus 614 900 kWh (žr. šio teismo sprendimo 51.2 papunktį). UAB „EiCoSolution“ konsultacinėje išvadoje nurodoma ir tai, kad reiktų įvertinti reikiamą energijos poreikį, kuris bus tiekiamas iš centralizuotų elektros tinklų, tuomet kai keletas dienų bus apsiniaukusios, o esamas fizinis kaupiklis bus išsikrovęs; aplinkybę, jog akumuliatoriui pasikrauti reikia laiko; praradimus dėl akumuliatoriaus techninių charakteristikų (žr. šio teismo sprendimo 51.2 papunktį). UAB „EiCoSolution“ konsultacinėje išvadoje taip pat pažymima, kad norint objekte nustatyti tikslų elektros energijos poreikį, reikia turėti detalesnę informaciją apie nagrinėjamą objektą; išvadoje taip pat pastebima, kad elektros energijos poreikis vėdinimui gegužės – rugsėjo mėnesiais turėtų būti skaičiuojamas ir nustatomas inžineriniais technologiniais skaičiavimais (žr. šio teismo sprendimo 51.6, 51.7 papunkčius). Ieškovės skaičiavimuose ir specialisto išvadose iš esmės pateikiamas pagrindimas, kad ieškovės pasiūlyme suplanuota saulės elektrinė ir su ja susiję sprendiniai yra pakankami užtikrinti dalyvio apskaičiuotą metinį elektros energijos poreikį (686 238 kWh), remiantis ieškovės pateiktais projektiniais skaičiavimais (žr. šio teismo sprendimo 35–38, 50, 52 punktus). Visgi, ieškovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje pažymima, kad, pavyzdžiui, konkrečių saulės elektrinės įrengimo sprendinių šiuo metu pateikti nėra galimybės (žr. šio sprendimo 50.2 papunktį).

71.       Nustatyta ir tai, kad viešojo pirkimo komisijos 2024 m. gruodžio 2 d. posėdžio protokole Nr. SPK‑83 pažymėti komisijos eksperto, Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus eksperto techninėje srityje D. M., pastebėjimai dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo pagal P2 kriterijų. Pirma, pasiūlyme neprivalomas ir nepateiktas detalus techninis darbo projektas. Tikslūs techniniai rodikliai bus žinomi tik dalyviui parengus techninį darbo projektą bei parinkus konkrečius inžinerinius sprendinius. Vertinant rodiklius pagal skirtingus inžinerinius sprendimus, energetiniai rodikliai skirtingoms sistemoms skiriasi. Pavyzdžiui, geoterminio šildymo sistemų efektyvumas ir poreikis elektros energijai yra skirtingas nei naudojant šilumos siurblių oras–oras ar oras vanduo sistemas. Antra, dalyvis, pasirašęs sutartį ir vykdydamas projektavimo darbus, turi galimybę išsiimti naujas prisijungimo prie ESO technines sąlygas ir papildomai įsivertinti, ar dalyviui tikslinga jungtis ar nesijungti prie ESO tinklo kaip gaminančiam vartotojui. Trečia, saulės elektrinės techniniai parametrai ir efektyvumas kiekvieną dieną tobulėja. Viešai prieinama informacija dėl 2016–2019 metų saulės jėgainių generacijos gali skirtis nuo 2025– 2026 metų perspektyvinių saulės elektrinių.

72.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes bei įrodymus, padaro išvadą, kad nesant parengto techninio projekto ir tikslių inžinerinių – technologinių skaičiavimų, kurie parengiami sutarties vykdymo metu, nėra galimybės nustatyti tikslaus objekto elektros ir šilumos energijos poreikio, taip pat, kiek elektros energijos per vienerius metus pagamins konkreti saulės elektrinė, taigi, atitinkamai ir šiluminės bei elektros energijos kiekių poreikių, perkamų pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų. Šiuo aspektu taip pat pažymima, kad iš specialistų konsultacinių išvadų matyti, jog konkrečios saulės elektrinės pagaminamas energijos kiekis kiekvienais metais priklauso tiek nuo meteorologinių aplinkybių, t. y. kiekvienas metais skiriasi saulėtų dienų, lietingų, debesuotų dienų skaičius, tiek ir nuo techninių aplinkybių, kurias šiame etape sudėtinga įvertinti (technikos išsikrovimas, jos pasikrovimui reikalingas laikas, techninės charakteristikos).

73.       Nagrinėjamos bylos atveju susiklostė situacija, kuomet, viena vertus, atsakovė pasirinko ekonominio naudingumo balą apskaičiuoti, vertindama konkretų fizikinį dydį, t. y. į formules, pagal kurias apskaičiuojama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus P2 reikšmė, įrašyti tiekėjo pasiūlyme numatytus suvartoti šilumos ir elektros energijos kiekius, perkamus iš centralizuotų tinklų (R1p ir R2p), kuriuos tiekėjas turi pagrįsti. Kita vertus, pirmiau aptarti motyvai patvirtina tai, kad tikslių šilumos ir elektros energijos kiekių, perkamų iš centralizuotų tinklų, apskaičiuoti nėra galimybės, nes konkretūs sprendiniai ir techninis darbo projektas bus paruošti tik vykdant viešojo pirkimo sutartį. Šiuos kiekius galima apskaičiuoti apytiksliai, tačiau skaičiavimai priklauso nuo pasirinkto metodo ir iš esmės yra subjektyvūs. Pirkimo sąlygose nėra numatyta, kaip (kokiais kriterijais ir duomenimis remdamasi) perkančioji organizacija įvertina, ar tiekėjo pasiūlyti šilumos ir elektros energijos kiekiai, perkami iš centralizuotų tinklų, yra pagrįsti pagal pasiūlytus techninius sprendinius, kokius duomenis šiuo aspektu tiekėjai turi pateikti perkančiajai organizacijai ir koks tokių duomenų tikslumas turi būti pasiektas, ypač įvertinus tai, jog pasiūlymus tiekėjai teikia dar nesant techninio projekto. Susidarius aptartai situacijai, apeliacinės instancijos teismas negali objektyviai įvertinti ieškovės pateikto pasiūlymo ir skaičiavimų, todėl pripažįsta esant pagrindą pasisakyti dėl Pirkimo sąlygų, nustatančių ekonominio naudingumo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką, teisėtumo.

Dėl Pirkimo sąlygų, nustatančių ekonominio naudingumo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką, teisėtumo

74.       Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo ir reiškia reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo. Ieškovė nurodo, kad esant dviprasmiškai Pirkimo sąlygai (tai, ieškovės teigimu, paaiškėjo tik iš atsakovės sprendimo bei pateikto kitokio P2 kriterijaus aiškinimo ir taikymo), visi Pirkime dalyvaujantys tiekėjai galėjo ją skirtingai suprasti, pateikti visiškai skirtingus techninius pasiūlymus bei iš esmės kitokią kainodarą (vieni, atsižvelgdami į energijos iš centralizuotų tinklų suvartojimą kas mėnesį, kiti, atsižvelgdami į metinį energijos iš centralizuotų tinklų suvartojimą). Atsakovė Pirkimo metu neišvengiamai susidūrė su nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų vertinimo situacija (tiek techniniu sprendinių įgyvendinimo aspektu, siekiant atliepti mėnesinius ir (ar) metinius poreikius, tiek finansiniu – kainodaros pasiūlymų įgyvendinimo aspektu), kurio negalima pripažinti objektyviu ir atitinkančiu skaidrumo, lygiateisiškumo bei kitus pamatinius principus. Ieškovei kilo abejonių ir dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų formuluočių, kuriose yra gausu įvairių prieštaravimų. Ieškovės vertinimu, Pirkime nustatyta tvarka yra tiek prieštaringa, kad atsakovė gavo tarpusavyje nepalyginamus pasiūlymus, jų kainodarą bei pasiūlymų įvertinimas iš esmės išsikreipė. Ieškovės nuomone, Pirkimo procedūros metu atliktas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas pagal P2 parametrą nebeatitinka savo esmės ir tikslo, t. y. geriausio pasiūlymo atrankos pagal kainos ir kokybės santykį.

75.       Pagal bendrą taisyklę klausimą dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo tiekėjas privalo iškelti iš karto, kai tik susipažįsta su jomis, o ne vėliau, kai jos tiekėjo atžvilgiu pritaikomos vykdant viešojo pirkimo procedūras. Todėl tiekėjas, susipažinęs su paskelbtomis Pirkimo sąlygomis ir manydamas, kad jos yra neteisėtos, dėl tokių sąlygų teisėtumo privalo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai per VPGSĮ 62 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Kai tiekėjas pretenziją dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo pareiškia pasibaigus VPGSĮ nustatytiems terminams, perkančioji organizacija tokios pretenzijos neprivalo nagrinėti (VPGSĮ 63 straipsnio 1 dalis), o kai toks klausimas keliamas teisme, teismas šio klausimo nenagrinėja, nes tiekėjas nesilaikė privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 4232 straipsnio 1 dalis).

76.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

77.       Išimtimi laikomos situacijos, kai deramai informuotas ir įprastai rūpestingas konkurso dalyvis galėjo suprasti konkurso sąlygas tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus (Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas byloje eVigilo Ltd prieš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, C‑538/13, 58 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). 

78.       Be to, CPK 4238 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

79.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis); teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 51 punktas).

80.       Teismui nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriame pritaikytos pirkimo sąlygos, teisėtumo, gali paaiškėti akivaizdus perkančiosios organizacijos nukrypimas nuo teisėto elgesio standarto. Teisingas bylos išnagrinėjimas nebūtų įmanomas, jeigu tokiu atveju teismas neturėtų galimybės atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes ir nuspręsti dėl pirkimo dokumentuose ydingai suformuluotų pirkimo sąlygų teisėtumo. Kasacinis teismas laikosi teisės aiškinimo, kad tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja akivaizdus perkančiosios organizacijos veiksmų nustatant pirkimo sąlygų neteisėtumas, teismai perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus privalo identifikuoti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktas).

81.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime dėl ieškovės argumentų, susijusių su neaiškiomis Pirkimo sąlygomis (dėl P2 kriterijaus aiškinimo ir taikymo kitaip, nei buvo nustatyta Pirkimo sąlygose; dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų formuluočių ir formulių, kuriuose ieškovė nustatė prieštaravimų), nepasisakė, nustatęs, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl jų paaiškinimo, jų neginčijo, nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl ginčyti Pirkimo sąlygų patikslintu ieškiniu neturi teisinio pagrindo.

82.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, rėmęsis aplinkybe, jog ieškovė nekėlė ginčo dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus P2 iki atsakovės sprendimo priėmimo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovei iki ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo nebuvo pakankamo pagrindo tokį ginčą kelti. Ieškovei apie perkančiosios organizacijos P2 kriterijaus aiškinimą ir taikymą tapo žinoma tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo skirti ieškovei 0 balų pagal P2 kriterijų motyvus. Iš ieškovės 2024 m. gruodžio 13 d. pretenzijos matyti, kad ji prašė nutraukti Pirkimą, remdamasi, be kita ko, šio sprendimo 74 punkte nurodytais motyvais.

83.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas ex officio identifikuoti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, nustatant ekonominio naudingumo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką.

84.       Pažymima, kad perkančioji organizacija privalo parengti pirkimo sąlygas taip, kad dėl jų turinio ir prasmės nekiltų abejonių. Kasacinis teismas, nagrinėdamas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančius ginčus, yra ne kartą nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, turi jas suformuluoti taip, kad šios sąlygos nepažeistų skaidrumo principo, inter alia reiškiančio, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-2013).

85.       Kaip ir kitos pirkimų sąlygų nuostatos, perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai taip pat turi būti tikslūs ir aiškūs. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Šie principiniai reikalavimai yra taikomi visiems pirkimų sąlygose suformuluotiems ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijams.

86.       Teismų praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, jog leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį ir aiškinti juos vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, kad pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, veiksmingos konkurencijos sąlygomis (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10). Priešingu atveju, pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tokia situacija neatitinka skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos yra neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

87.       Kaip nustatyta šio sprendimo 72–73 punktuose, nors pagal Pirkimo sąlygas P2 kriterijaus ekonominio naudingumo balas apskaičiuojamas įrašius tiekėjo pasiūlyme numatytus suvartoti šilumos ir elektros energijos kiekius, perkamus iš centralizuotų tinklų (R1p ir R2p), tačiau šiame etape tikslių šilumos ir elektros energijos kiekių, perkamų iš centralizuotų tinklų, apskaičiuoti nėra galimybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018, 67 punktas). Nors nagrinėjamos bylos atveju Pirkimo sąlygose nurodyta, kad atsakovė vertins konkretų fizikinį dydį (pasiūlyme numatytus suvartoti šilumos ir elektros energijos kiekius, perkamus iš centralizuotų tinklų (R1p ir R2p)), faktiškai atsakovė vertino ieškovės pateiktų skaičiavimų ir sprendinių įgyvendinamumą (pagrįstumą), nenustačiusi, kaip (kokiais kriterijais ir duomenimis remdamasi) perkančioji organizacija įvertina, ar tiekėjo pasiūlyti šilumos ir elektros energijos kiekiai, perkami iš centralizuotų tinklų, yra pagrįsti pagal pasiūlytus techninius sprendinius, kokius duomenis šiuo aspektu tiekėja turi pateikti perkančiajai organizacijai ir koks tokių duomenų tikslumas turi būti pasiektas. Pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijaus vertinimo sistemos buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklauso nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio (pasirinktos skaičiavimo metodikos), perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

88.       Dėl nurodytų neaiškumų tiekėjai ir perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti P2 kriterijų. Kaip matyti iš ieškovės pasiūlymo, jame ieškovė pasiūlytus rodiklius grindė atsižvelgusi į energijos iš centralizuotų tinklų suvartojimą per vienerius metus, t. y. pagal ieškovės pasiūlymą atskirais mėnesiais saulės elektrinės pagaminamas elektros energijos kiekis bus mažesnis, negu skaičiuotinas mėnesio poreikis, tačiau suminis metinis elektros energijos poreikis iš centralizuotų tinklų nedidės. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė (o taip pat ir pirmosios instancijos teismas, perrašydamas atsakovės motyvus) ieškovės pasiūlytus rodiklius įvertino, atsižvelgdama į energijos iš centralizuotų tinklų suvartojimą kas mėnesį, t. y. motyvais, jog vasarą saulės elektrinė generuos perteklių, o žiemą saulės elektrinė neužtikrins viso reikiamo energijos kiekio. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pasiūlymų vertinimo pagal šį kriterijų ir (arba) dėl Pirkimo nutraukimo, remiantis, be kita ko, neteisingu šio kriterijaus supratimu ar taikymu yra kilę ir kiti ginčai tarp perkančiosios organizacijos ir kitų tiekėjų (pagal ieškovės UAB „Būsto projektai SPV“ ieškinį Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2‑419‑513/2025 (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-285-934/2025 Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimas panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo), pagal UAB „Amberola“ ieškinį Šiaulių apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2‑251‑569/2025 (Lietuvos apeliaciniame teismo civilinėje byloje Nr.e2A-286-790/2025 nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo sprendimo).

89.       Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net ir remiantis atsakovės skaičiavimais, ieškovės pasiūlyti sprendiniai užtikrintų, jog didžioji dalis objekto energijos poreikio būtų padengta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, taigi ieškovės sprendiniai, atsakovės vertinimu, yra iš dalies pagrįsti. Tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas, grįsdami išvadą, kad atsakovė pagrįstai skyrė ieškovei 0 balų pagal P2 kriterijų, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020. Šios nutarties 81 punkte nurodyta, kad viešojo pirkimo sąlygų turinys ir jose įtvirtinta pasiūlymų vertinimo tvarka tam tikrais atvejais objektyviai gali suponuoti neaiškių, netikslių pasiūlymų priėmimą ir vertinimą kaip tinkamų iš dalies, tačiau ne pasiūlymo atmetimą. Tai – atvejai, paprastai susiję su tiekėjų pareigomis aprašyti, kaip jie vykdys viešojo pirkimo sutartį, kokiomis savybėmis pasižymės pirkimo objektas, kaip jie supranta perkančiosios organizacijos tikslus ir pan.; perkančiosios organizacijos vertina tokių aprašymų detalumą, aiškumą ir konkretumą, o už neaiškią, nekonkrečią informaciją ar jos visai nepateikus balai neskiriami. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė faktiškai vertino ieškovės pateiktų skaičiavimų ir sprendinių įgyvendinamumą (pagrįstumą). Ieškovė pateikė pagal Pirkimo sąlygas prašytą informaciją, kuri yra aiški ir konkreti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas nepagrindžia 0 balų skyrimo pagal P2 kriterijų. Tačiau Pirkimo sąlygose nėra aptarta situacija, koks ekonominio naudingumo balas suteikiamas tiekėjo pasiūlymui, jeigu, perkančiosios organizacijos vertinimu, pasiūlytas pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių kiekis yra techniškai pagrįstas iš dalies ir turi tam tikrą, nors ir mažesnę nei deklaravo tiekėjas, ekonominę naudą perkančiajai organizacijai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovei pateikus energetinio efektyvumo sprendinį ir pasiūlius pagaminti energijos kiekius iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie yra pagrįsti iš dalies, neteisinga taikyti tokius pat padarinius, kaip ir tuo atveju, jeigu sprendinys būtų visiškai neįgyvendinamas ar ieškovė apskritai nebūtų jo pasiūliusi. Taigi, Pirkimo sąlygose nustatyta P2 kriterijaus vertinimo tvarka neužtikrina, kad tiekėjui, pasiūliusiam ekonominę naudą perkančiajai organizacijai, skiriami tokią naudą atitinkantys ekonominio naudingumo balai.

90.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovės Pirkimo sąlygose nustatytas ginčo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus P2 ir jo vertinimo tvarka neatitinka įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, nepagrįsti ekonomine nauda, todėl neteisėti.

Dėl bylos procesinės baigties

91.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, sudarančios pagrindą nuspręsti, kad teisingam bylos išnagrinėjimui būtina viršyti pareikštus reikalavimus ir ex officio identifikuoti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, nustatant ekonominio naudingumo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką. Šiuo atveju teisėjų kolegija nustatė, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus P2 ir jo vertinimo tvarka neatitinka įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, nepagrįsti ekonomine nauda, todėl neteisėti. Apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ skirsnyje ,,Energetinis efektyvumas (P2) Vertinimo kriterijus 2.2“ įtvirtintas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ,,Energinis efektyvumas (P2)“ ir Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžineriniai informacijai“ 1 priedėlio „Energijos suvartojimo rodikliai“ nustatyta jo vertinimo tvarka pripažįstami neteisėtais.

92.       Pažymima, kad dalyvaujantys byloje asmenys apie galimą Pirkimo sąlygų, nustatančių ekonominio naudingumo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką, neteisėtumą galėjo pasisakyti. Ieškovė tiek ikiteisminėse pretenzijose, tiek pirmosios instancijos teismui skirtuose dokumentuose, be kita ko, pradiniame ir patikslintuose ieškiniuose, buvo pareiškusi prašymą Pirkimo procedūras nutraukti, remdamasi neaiškiu, dviprasmišku P2 kriterijumi ir jo vertinimo tvarka. Dėl šių ieškovės argumentų atsakovė pasisakė atsiliepimo į ieškinį 89–102 punktuose, tripliko 44–48 punktuose, trečiasis asmuo – atsiliepimo į ieškinį 86–90 ir 96–101 punktuose, tripliko 58–66 punktuose. Pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl šių ieškovės argumentų, ieškovė apeliaciniame skunde šią teismo sprendimo dalį ginčijo, nurodydama argumentus ir prašydama apeliacinės instancijos teismą patenkinti ieškinio reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo, identifikavus ieškinyje nurodytus pažeidimus, be kita ko, dėl vertinimo kriterijaus neteisėtumo (apeliacinio skundo 126–144, 147–139 punktai). Atsakovė dėl šio prašymo pateikė argumentus atsiliepimo į apeliacinį skundą 101–112 punktuose, o trečiasis asmuo – atsiliepimo į apeliacinį skundą 11–117 punktuose.

93.       Kasacinis teismas laikosi teisės aiškinimo, kad teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo dalyviams, nepriklausomai nuo to, jie buvo įtraukti į procesą ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismų procesinėmis pareigomis konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai de facto (faktiškai) suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004  m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies pirkime nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (pvz., pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas), nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013). Tokios praktikos laikomasi ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017).

94.       Vadinasi, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir sudaryti galimybę visiems tiekėjams, galintiems įvykdyti Pirkimo sutartį, dalyvauti Pirkime, būtina nutraukti Pirkimo procedūras. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, laikinosios apsaugos priemonės – Pirkimo procedūrų sustabdymas – buvo pritaikytos Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-286-790/2025, pradėtoje pagal UAB ,,Amberola“ ieškinį atsakovei. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu būtų sudaryta ir pradėta vykdyti Pirkimo sutartis, tokios informacijos nėra ir CVP IS. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad, pripažinus ekonominio naudingumo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką neteisėtais, kliūčių nutraukti Pirkimo procedūras nėra. Šiuo atveju sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras leis užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir sudarys galimybę visiems tiekėjams, galintiems įvykdyti Pirkimo sutartį, dalyvauti Pirkime.

95.       Teisėjų kolegija, pripažinusi ekonominio naudingumo kriterijų P2 ir jo vertinimo tvarką neteisėtais bei nutraukusi Pirkimo procedūras, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, nes jie nelemia apeliacinės instancijos teismo priimamo procesinio sprendimo. Teisėjų kolegija tik pasisako dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą iškelto ieškovės teisinio suinteresuotumo aspekto, kuomet ieškovė, užėmusi ketvirtą vietą pasiūlymų eilėje, ginčija atsakovės sprendimą dėl ekonominio naudingumo vertinimo, neginčydama prieš ją eilėje esančių pasiūlymų. Atsakovė remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑419‑513/2025, kuriame teismas atmetė ieškovės (kitos tiekėjos, likusios trečiojo vietoje) ieškinį dėl teisinio suinteresuotumo nebuvimo. Aptariamame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovė nekvestionuoja antroje vietoje likusio pasiūlymo tinkamumo ir jo vertinimo, taip pat nepateikė konkrečių argumentų, įrodančių jos galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį tenkinus ieškinį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-285-934/2025 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas panaikintas ir byla iš naujo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad atsižvelgiant į ieškovės keliamų klausimų pobūdį ir apimtį, pasitvirtinus nurodytoms aplinkybėms dėl netinkamo jos ir laimėjusios tiekėjos pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimo, ginčo išnagrinėjimo rezultatas galėtų turėti įtakos tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymui, o tai galėtų lemti Pirkimo sutarties su ieškove sudarymą. Analogiškai, nagrinėjamoje byloje ieškovei ginčijant netinkamą jos pasiūlymo vertinimą, ginčo išnagrinėjimo rezultatas galėtų turėti įtakos tiekėjų pasiūlymų eilės sudarymui, o tai galėtų lemti Pirkimo sutarties su ieškove sudarymą. Ieškovės teisinis suinteresuotumas reiškiant reikalavimą nutraukti Pirkimą yra paremtas ne bendru siekiu užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir konkurencijos sąlygas atitinkančių Pirkimo procedūrų vykdymą, o konkrečiu ketinimu įgyvendinti subjektines teises – nutraukus Pirkimą dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse. Reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą, grindžiamą skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimu, pirmiau pasiūlymų eilėje esančių pasiūlymų  nekvestionavimas savaime nepaneigia ieškovės teisinio suinteresuotumo.

Dėl ieškovės procesinio pobūdžio prašymų

96.       Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė prašymą motyvuoja tuo, kad byla ginčo klausimų pobūdžiu yra sudėtinga. Žodinio teismo posėdžio metu būtų apklausti ieškovės darbuotojai, kurie turi specialių žinių dėl ekonominio naudingumo kriterijaus P2, teismo posėdžio metu taip pat būtų apklausti specialistai, parengę išvadas byloje. Ieškovės įsitikinimu, būtina apklausti atsakovės ekspertus, atlikusius ieškovės pasiūlymo vertinimą pagal P2 kriterijų.

97.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo prijungti prie civilinės bylos ieškovės 2025 m. vasario 28 d. teiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo, kuriuos Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 7 d. rezoliucija nepagrįstai atsisakė priimti, ir juos įvertinti, išreikalauti iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos viešojo pirkimo komisijos protokolus, kuriuose buvo sprendžiama dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal Pirkimo dokumentų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarkai ir kriterijai“ nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarką bei kriterijus, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą, taip pat atsakovės ekspertų pasirašytus vertinimus dėl ieškovės pasiūlymo įvertinimo pagal Pirkimo dokumentų 18 priedo nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarką bei kriterijus, įskaitant vertinimą pagal P1 parametrą.

98.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. gegužės 5 d. gautas ieškovės prašymas priimti naujus įrodymus – atsakovės tripliką civilinėje byloje Nr. e2-274-883/2025, trečiojo asmens pasiūlymo duomenis dėl P2 parametro, ieškovės apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-274-883/2025.

99.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos procesinį rezultatą, į aplinkybę, jog teisingam bylos išnagrinėjimui užteko byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių pozicijų, atmeta ieškovės prašymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo, be kita ko, liudytojų apklausos, įrodymų išreikalavimo, paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

100.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

101.       Patenkinus ieškovės alternatyvų reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, laikoma, kad ieškovės ieškinys ir apeliacinis skundas iš esmės patenkinti, todėl atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

102.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

103.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

104.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 5 494 Eur žyminį mokestį, taip pat ieškovė prašė atlyginti 16 918,83 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sudaro 6 900 Eur, sumokėti už ieškinio parengimą, 3 800 Eur, sumokėti už pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir patikslinto ieškinio parengimą, 5 368,83 Eur, sumokėti už dubliko parengimą, 150 Eur, sumokėti už prašymo dėl S. M. konsultacinės išvados pateikimo parengimą, 450 Eur, sumokėti už prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo bei teikiamų įrodymų prijungimo parengimą, 250 Eur, sumokėti už prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos parengimą. Ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad byla sudėtinga techniniu požiūriu, didelės apimties, byloje sprendžiami klausimai specifiniai.

105.       Kasacinio teismo yra nurodyta, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisine? pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

106.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės argumentų, susijusių su ginčo sudėtingumu, pažymi, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas pagrindas viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju ginčas nevertinamas kaip itin sudėtingas ar užsitęsęs ne vienerius metus, dėl to nėra pagrindo pripažinti išimtinės situacijos ir ieškovei priteisti Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančias bylinėjimosi išlaidas.

107.       Apskaičiuojant ieškovei priteisiamą sumą už ieškinio parengimą taikomas Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatytas 2,5 koeficientas. Už teisinę paslaugą sumokėta 2025 m. I ketvirtį, todėl apskaičiuojant ieškovei priteisiamą sumą imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2 237,90 Eur. Ieškovės bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimo teisinę paslaugą dydis sumažinamas iki Rekomendacijose nustatyto – 5 594,75 Eur. 

108.       Apskaičiuojant ieškovei priteisiamą sumą už dubliko parengimą taikomas Rekomendacijų 8.3 papunktyje nustatytas 1,5 koeficientas. Už teisinę paslaugą sumokėta 2025 m. I ketvirtį, todėl apskaičiuojant ieškovei priteisiamą sumą imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2 237,90 Eur. Ieškovės bylinėjimosi išlaidų už dubliko parengimo teisinę paslaugą dydis sumažinamas iki Rekomendacijose nustatyto – 3 356,85 Eur.

109.       Ieškovė prašo priteisti 3 800 Eur atstovavimo išlaidų už pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir patikslinto ieškinio parengimą. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2025 m. sausio 14 d. ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir patikslintą ieškinį. Ieškovė patikslintame ieškinyje nekeitė pradinio ieškinio dalyko, tačiau papildė jo pagrindą, nurodydama papildomus argumentus dėl Pirkimo nutraukimo pagrindo. Iš patikslinto ieškinio 196–214 punktų matyti, kad patikslintame ieškinyje nurodyti nauji argumentai, susiję su, ieškovės vertinimu, pavėluotu motyvų dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijų P1 pateikimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė tik papildė pradinio ieškinio pagrindą naujais argumentais, nusprendžia ieškovei atstovavimo išlaidas priteisti ne kaip už ieškinio parengimą (2,5 koeficientas) (Rekomendacijų 8.2 papunktis), o tik kaip už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą (0,4 koeficientas) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Už teisinę paslaugą sumokėta 2025 m. I ketvirtį, todėl apskaičiuojant ieškovei priteisiamą sumą imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2 237,90 Eur. Ieškovės bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir patikslinto ieškinio parengimą teisinę paslaugą dydis sumažinamas iki Rekomendacijose nustatyto – 895,16 Eur.

110.       Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už prašymo dėl S. M. konsultacinės išvados pateikimo rengimą (150 Eur), prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo bei teikiamų įrodymų prijungimo rengimą (450 Eur), prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos rengimą (250 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

111.       Ieškovė taip pat prašė priteisti 8 046,50 Eur išlaidas už specialisto S. M. parengtas konsultacines išvadas. Pažymima, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos tik teismo paskirtos ekspertizės išlaidos. Šalių iniciatyva atlikto privataus pobūdžio ekspertinio tyrimo išlaidų priskyrimo prie bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Todėl tais atvejais, kai šalys savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėja jų iniciatyva atliktomis ekspertinio tyrimo išvadomis, skirstant tarp šalių patirtas tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas yra reikšminga, ar šalies įrodinėtos aplinkybės pasitvirtino, ar ne. Kai tokios aplinkybės nepasitvirtina, pagrindo priteisti minėtų išlaidų atlyginimą iš kitos šalies nėra. Tai reiškia, kad ekspertinis tyrimas, atliktas šalies iniciatyva, lemia ir riziką dėl patiriamų išlaidų, kad šios nebūtinai bus atlygintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023 78 ir 79 punktai).

112.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nors ir įvertino šalių pateiktas konsultacines išvada, tačiau kitu aspektu, nei šalys siekė išvadų pateikimu, t. y. įvertino, kad pateikti skaičiavimai dėl ginčo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus yra subjektyvūs. Atsižvelgus į tai, kad teismas nepatvirtino nei ieškovės, nei trečiojo asmens pateiktose konsultacinėse išvadose nurodytų skaičiavimų ir išvadų dėl ieškovės pasiūlytų rodiklių įgyvendinamumo teisingumo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už parengtas konsultacines išvadas atsisakoma atlyginti.

113.       Apibendrinus nurodytus motyvus, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 16 190,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (5 494 Eur žyminis mokestis + 10 696,76 Eur atstovavimo išlaidos).

114.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 5 550 Eur žyminį mokestį ir patyrė 5 142,50 Eur atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Į bylą pateikta teisinių paslaugų suvestinė, patvirtinanti ieškovei suteiktų paslaugų pobūdį, ir mokėjimo nurodymas, patvirtinantis sumokėjimo už paslaugas faktą. Atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už apeliacinio skundo paregimą. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 10 692,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

        Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovė ,,DG VPP vystymas“ alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl tarptautinio viešojo pirkimo, vykdomo konkurencinio dialogo būdu, „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ Nr. 652650 nutraukimo, patenkinti.

        Tarptautinio viešojo pirkimo, vykdomo konkurencinio dialogo būdu, „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ Nr. 652650 sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ skirsnyje ,,Energetinis efektyvumas (P2) Vertinimo kriterijus 2.2“ įtvirtintą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ,,Energinis efektyvumas (P2)“ ir sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžineriniai informacijai“ 1 priedėlyje „Energijos suvartojimo rodikliai“ nustatytą jo vertinimo tvarką pripažinti neteisėtais.

        Nutraukti tarptautinį viešąjį pirkimą, vykdomą konkurencinio dialogo būdu, „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ Nr. 652650.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,DG VPP vystymas“, juridinio asmens kodas 304436400, iš atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos Kalėjimų tarnybos, juridinio asmens kodas 288697120, 16 190,76 Eur (šešiolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,DG VPP vystymas“, juridinio asmens kodas 304436400, iš atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos Kalėjimų tarnybos, juridinio asmens kodas 288697120, 10 692,50 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                             Marius Bajoras 

                                                                                     Dalia Kačinskienė

                                                                                Jadvyga Mardosevič