Civilinė byla Nr. 3K-3-587/2012

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11165-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

63.3; 75.8; 121.19.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pranešėjas), Antano Simniškio ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Swedbank“ ieškinį atsakovams A. L. ir Ž. L. dėl skolos ir palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl vieno iš sutuoktinių prievolės atsiskaityti už skolą ir palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje užbaigtoje civilinėje byloje santuoka yra nutraukta ir pripažinta asmenine kito sutuoktinio prievolė pagal vartojimo kredito sutartį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 21 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-292-512/2008 nutraukė atsakovų A. L. ir Ž. L. santuoką. Sprendimu teismas, be kita ko, padalijo ir skolas, nuspręsdamas, kad prievolės pagal 2006 m. birželio 2 d. vartojimo kredito sutartį, atsakovų A. L. ir Ž. L. sudarytą su AB „Hansabankas“, perkeliamos Ž. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo AB banko „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-3636-792/2009 ir atsisakė atnaujinti procesą, ši teismo nutartis įsiteisėjusi.

Ieškovas AB ,,Swedbank“ kreipėsi į teismą ir nurodė, kad pagal vartojimo kredito sutartį bankas suteikė 30 000 Lt kreditą atsakovams, mokant 7,50 proc. metinių palūkanų. Kreditas turėjo būti grąžintas dalimis iki 2011 m. gegužės 27 d. Atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. suėjus mokėjimo terminams skolininkų sąskaitoje nebuvo reikiamo kiekio lėšų. Apie susidariusią situaciją bankas informavo skolininkus ir ragino tinkamai vykdyti prievoles, taip pat perspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009 m. sausio 24 d. bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį ir kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovai į pretenziją neatsakė ir neįvykdė joje nurodytų reikalavimų, todėl suėjus nurodytiems terminams kredito sutartis laikytina nutraukta. Ieškovas prašė solidariai priteisti iš atsakovų A. L. ir Ž. L. 21 574,88 Lt skolą, kurią sudaro 16 679,56 Lt nesugrąžinto kredito, 7,5 proc. metinių palūkanų už negrąžintą 16 679,56 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinys tenkintas ir nuspręsta ieškovui AB “Swedbank“ priteisti solidariai iš atsakovų A. L. ir Ž. L. 21 574,88 Lt skolos, 7,50 proc. metinių palūkanų už negrąžintą 16 679,56 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodė, kad atsakovai įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą 2006 m. birželio 2 d. vartojimo kredito sutartyje nustatytomis dalimis ir terminais bei vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovai apie sutarties nevykdymo padarinius buvo perspėti, tačiau pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovai laikomi pažeidę prievolę, nes neįvykdė sutarties (praleido iš sutarties kilusios prievolės įvykdymo terminą), ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.37, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.70-6.73, 6.200, 6.205, 6.258 straipsniai).

Teismas pripažino nepagrįstu atsakovės A. L. argumentą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. N2-292-512/2008 dėl atsakovų santuokos nutraukimo) padalijo visas skolas, nuspręsdamas, kad prievolės pagal 2006 m. birželio 2 d. sutartį su AB „Hansabankas“ perkeliamos Ž. L., ir taip tik Ž. L. liko atsakingas prieš banką dėl kredito sutarties vykdymo.

Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad atsakovai nepateikė kreditoriaus sutikimo pakeisti sutarties kredito subjektus. Teismo sprendimas dėl sutuoktinių prievolių padalijimo yra tik dėl buvusių santuokos nutraukimo metu sutuoktinių prievolių padalijimo (vykdymo) po santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimo byloje priimtame teismo sprendime nurodyta, kad vykdyti 2006 m. birželio 2 d. kredito sutartį turi buvęs sutuoktinis Ž. L., tačiau buvę skolininkai prieš kreditorių ir toliau liko solidariaisiais, nes sutartis teismo sprendimu nebuvo pakeista.

Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pagal kurį tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai ir toliau lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti be kreditorių, nes, solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar bus įvykdyta iš dalies. Būtent todėl sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, o kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžiami kreditoriaus interesai ir tai negali būti laikoma pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad skolininkai (atsakovai) būtų turėję banko sutikimą pakeisti vartojimo kredito sutartį, taigi pagal prievoles iš šios sutarties atsakingi abu atsakovai.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu tenkintas atsakovės A. L. apeliacinis skundas ir nuspręsta panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui AB ,,Swedbank“ solidariai iš atsakovės A. L. 21 574,88 Lt skolos, 7,50 proc. metinių palūkanų už negrąžintą 16 679,56 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai). Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas; visos teismo padarytos išvados dėl bendro turto padalijimo turi būti nurodytos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-292-512/2008 nutraukta atsakovų santuoka ir prievolė pagal 2006 m. birželio 2 d. vartojimo kredito sutartį su AB „Swedbank“ perkelta Ž. L., šioje byloje AB ,,Swedbank“ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Nurodytoje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galią, taigi įrodinėti to, kam priklauso prievolė pagal 2006 m. birželio 2 d. vartojimo kredito sutartį su AB „Swedbank“, nereikia (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas AB ,,Swedbank“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. N2-292-512/2008, nurodyti byloje dalyvaujantys asmenys: A. L. ir Ž. L. Nurodytoje byloje AB ,,Swedbank“ nebuvo įrašytas į sprendimą, bankui buvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį kaip suinteresuotam asmeniui – kreditoriui, banko atstovas dalyvavo teismo posėdyje, tačiau  nebuvo nagrinėjami banko atsiliepime išdėstyti argumentai ir reikalavimai, dėl jų nei šalių, nei teismo nepasisakyta, dėl to AB ,,Swedbank“ nesutinka su tuo, kad jis buvo įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu. Dėl to nurodytu sprendimu negalėjo būti nustatomos neįtraukto į bylą banko teisės ir pareigos (CPK 266 straipsnis), taip pat nurodytas sprendimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį prejudicinę reikšmę turi tik tie faktai bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. M. v. Ž. M., bylos Nr. 3K-3-470/2010, konstatuota, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėįamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Kasatoriaus teigimu, pirmesnėje civilinėje byloje nenagrinėtas ginčas dėl banko ir sutuoktinių dėl vartojimo kredito sutarties modifikavimo, t. y. atleidimo vieno iš bendraskolių nuo sutartinių įsipareigojimų, dėl to šis klausimas neišspręstas ir nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės reikšmės.

Kasatoriaus teigimu, skundžiamame teismo sprendime nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010, išaiškinimų, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių (solidariųjų skolininkų pagal sutartį) pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę. Kasatorius pažymi, kad toks prievolės transformavimas prieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės kenkia kreditoriaus interesams. Bendraskoliai (sutuoktiniai) savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų (kreditorių) sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai arba iš dalies.

Atsakovė A. L. atsiliepimu į ieškovo AB ,,Swedbank“ kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. N2-292-512/2008, išspręstas klausimas dėl kredito grąžinimo, nes jo grąžinimo prievolė perkelta Ž. L. Iš esmės ieškovas AB ,,Swedbank“ nesutinka su nurodytu teismo sprendimu, tačiau būdamas įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu jį galėjo ginčyti apeliacine ir kasacine tvarka, bet jo neskundė. Nurodyto teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad atsižvelgiant į atsakovui Ž. L. tenkančią didesnę turto dalį jam lieka pareiga mokėti pagal kredito sutartis. Neskųsdamas teismo sprendimo AB ,,Swedbank“ taip sutiko su bendrų sutuoktinių prievolių pakeitimu į asmeninę atsakovo Ž. L. prievolę, ir tai reiškė banko sutikimą pakeisti sutartį, dėl to teismo sprendimu bankui sukurtos teisės ir pareigos. Skirtingai nuo ieškovo AB ,,Swedbank“ nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010, kurioje kreditorius buvo neįtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, nagrinėjamoje byloje yra kita situacija, kai AB ,,Swedbank“ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu santuokos nutraukimo byloje ir galėjo naudotis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tą patvirtino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-3636-792/2009 pagal pareiškėjo AB ,,Swedbank“ prašymą, konstatavęs, kad šis asmuo buvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą trečiuoju asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditoriaus įtraukimo trečiuoju asmeniu byloje dėl santuokos nutraukimo

Kasaciniame skunde ieškovas AB ,,Swedbank“ teigia, kad jis nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovų A. L. ir Ž. L. santuokos nutraukimo byloje, kurioje santuoka nutraukta įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-292-512/2008. Kasatorius nurodo, kad šiuo teismo sprendimu pažeistas CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nustatyti neįtraukto į bylą asmens (banko) teises ir pareigas. Dėl to, kasatoriaus teigimu, nurodytu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės (tarp jų ir tai, kad prievolės pagal kredito sutartį perkeliamos Ž. L.) neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį prejudicinę reikšmę turi tik tie faktai bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys.

Vertindama kasacinio skundo nurodyto argumento pagrįstumą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir atsisakė atnaujinti procesą, ši teismo nutartis įsiteisėjusi. Teismas nutartyje pripažino nepagrįstu pareiškėjo AB „Swedbank“ teiginį, kad teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu išnagrinėjo A. L. ir Ž. L. santuokos nutraukimo bylą neįtraukęs į procesą AB „Swedbank“. Iš bylos įrodymų duomenų teismas nustatė, kad AB „Swedbank“ informuotas apie civilinės bylos pagal A. L. ieškinį atsakovui Ž. L. dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, jam įteiktas šaukimas, banko atstovas dalyvavo teismo posėdyje 2007 m. gruodžio 14 d., į procesą protokoline nutartimi buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimo kopija išsiųsta banko Klaipėdos regiono skyriui.

Taigi kasacinio skundo teiginys, kad AB ,,Swedbank“ nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu santuokos nutraukimo byloje, prieštarauja tikrajai faktinei padėčiai išnagrinėtoje ir užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje. Pažymėtina tai, kad klausimas dėl AB ,,Swedbank“ informavimo apie pirmiau nurodytų asmenų santuokos nutraukimo bylą ir dalyvavimo šioje byloje trečiuoju asmeniu jau yra išnagrinėtas, įvertinus, jog bankas buvo informuotas ir įtrauktas trečiuoju asmeniu santuokos nutraukimo byloje, įsiteisėjusioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartyje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą. Būdamas informuotas apie santuokos nutraukimo bylą AB „Swedbank“ turėjo galimybę toje byloje naudotis visomis įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis, ginant savo kaip kreditoriaus interesus. Įsiteisėjusia teismo nutartimi atsisakius atnaujinti procesą užbaigtoje santuokos nutraukimo byloje jau įvertintas AB „Swedbank“ teiginio apie jo neįtraukimą į bylą nepagrįstumas. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Dėl to aptariamas ieškovo kasacinio skundo argumentas pripažintinas teisiškai nepagrįstu.

Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytų faktų prejudicinės reikšmės (CPK 182 straipsnio 2 dalis)

Pirmiau nustatyta, kad ankstesnėje užbaigtoje santuokos nutraukimo byloje dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje byloje dėl skolos ir palūkanų pagal kredito sutartį priteisimo. Ankstesnėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės reikšmingos nagrinėjamai bylai tiek, kiek jos yra susijusios su nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui reikiamomis nustatyti aplinkybėmis. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimu, priimtu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-292-512/2008, nutraukta A. L. ir Ž. L. santuoka ir prievolės pagal 2006 m. birželio 2 d. vartojimo kredito sutartį su AB „Swedbank“ perkeltos Ž. L.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti tų aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą  kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. A. v. Varėnos 1–asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. D., bylos Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

Konstatuotina, kad prejudicinio fakto reikšmę pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir jį  aiškinančias teismų praktikos nuostatas nagrinėjamoje byloje turi kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje išspręstas vienas santuokos nutraukimo padarinių – prievolių pagal 2006 m. birželio 2 d. vartojimo kredito sutartį su AB „Swedbank“ pripažinimas asmeninėmis ir jų perkėlimas Ž. L. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismas priimtame sprendime pagrįstai sprendė, kad įrodinėti, kam priklauso prievolė pagal vartojimo kredito sutartį su AB „Swedbank“, nereikia, nes išnagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo ir santuokos nutraukimo teisiniai padariniai, vienas iš jų – prievolių pagal kredito sutartis paskirstymas šalims. Toks pat įrodinėjimo dalykas yra ir nagrinėjamoje byloje. Dėl to nagrinėjamoje byloje ieškovo AB „Swedbank“ suformuluotas ieškinio reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas pagal nurodytą sutartį solidariai iš Ž. L. ir A. L. prieštarauja nurodytam prejudiciniam faktui, kad pagal skolą ir palūkanas už suteiktą vartojimo kreditą asmeniškai atsakingas asmuo yra Ž. L., į kurį (o ne į abu buvusius sutuoktinius solidariai) ir gali būti nukreiptas ieškovo reikalavimas. Kasacinio skundo argumentas, kad sutuoktinių solidarioji prievolė savaime negali pasibaigti nutraukus santuoką, nedaro įtakos įsiteisėjusiu teismo sprendimu atliktam prievolės perkėlimui vienam iš sutuoktinių. Perkėlus prievolę įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, šis klausimas yra išspręstas. Bylinėjimasis dar kartą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu yra negalimas pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą.

Išdėstytais motyvais konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentais nenuginčytas byloje priimto apeliacinės instancijų teismo sprendimo teisėtumas, dėl to šis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš ieškovo priteistina atsakovei šios sumokėtų 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir 48,55 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB ,,Swedbank“ atsakovei A. L. 500 (penkis šimtus) Lt ir valstybei 48,55 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.