Administracinė byla Nr. TA-214-415/2022

   Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02019-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo kalinamas Šiaulių TI, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu. Pro stebėjimo akutę kameros duryse pareiškėją galėjo matyti pareigūnai (įskaitant ir moteris) ką jis daro sanitariniame mazge, nes sanitariniame mazge nebuvo sienelės. Taip pat sanitariniai mazgai neatitverti ir laikino sulaikymo bei karantino kamerose. Nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kameroje buvo nemalonus kvapas. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, todėl nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per maža. Kamerose buvo žiemą šalta, temperatūra buvo nuo 12°C iki 16°C, o vasarą karšta, iki 35 °C, sienos padengtos pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai atsilupę. Pareiškėjas neturėjo galimybės plauti ir džiovinti rūbus. Šiukšlių konteineriai buvo prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl nuolat tekdavo užuosti nemalonų kvapą. Atvykstant ir išvykstant krata buvo atliekama pastato rūsyje esančioje patalpoje, daiktai dedami į nešvarias voneles, oro temperatūra buvo labai žema. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše, be to, praustis duše galėjo tik vieną kartą per savaitę. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė.

3.       Pareiškėjas teigė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taip pat jis patyrė neturtinę žalą.

4.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše (duomenys neskelbtini), nes tuo metu Šiaulių TI nebuvo šilto vandens. Pareiškėjui nebuvo poreikio naudotis signalizacijos mygtuku, jokių įvykių atsitikę nebuvo, tačiau jis serga astma, bet jam priepuolio nebuvo. Jis nurodė, jog tiekiamo maisto nevalgė, nes jis buvo neskanus, nekokybiškas. Nuo konteinerių sklido nemalonus kvapas būnant kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nedavė savo rūbų skalbti. Dušuose kilimėliai buvo, tačiau nebuvo tik veidrodžių ir lentynėlės.

5.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

6.       Šiaulių TI paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-109) 1.3.1 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., o 1.3.2 punktas nustato – 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, kad kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

7.       Atsakovas pažymėjo, jog sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas – durimis arba užuolaidėle, todėl teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai ir dėl kitų pažeidimų.

8.       Šiaulių TI paaiškino, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) taikoma tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Ventiliacijos sistemos įrengimas Šiaulių TI dėl pastato statuso negalimas. Vėdinimas per langus galimas, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų. 

9.       Atsakovas nurodė, jog natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms Higienos normoje nėra numatytas, esant natūralios šviesos trūkumui jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-2217 matyti, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) apšviesta, oro temperatūra atitiko numatytus reikalavimus, pelėsio nenustatyta, galimybė išvėdinti kamerą sudaryta. Nors kitos kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių (pelėsio, grybelio, drėgmės, nuo sienų ir lubų krintančio tinko, ventiliacijos, temperatūros) aktualiu laikotarpiu netikrintos, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. 

10.       Šiaulių TI paaiškino, jog profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Šiaulių TI neturi duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinfekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, jog papildoma deratizacija ir dezinfekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

11.       Atsakovas nurodė, kad NVSC Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 31 d. patikrinimo akte Nr. PA-10067 konstatuota, jog Šiaulių TI laikomiems asmenims sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai rūbai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje. Šiaulių TI sudarant sąlygas suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbti asmeninius drabužius, patalynę centralizuotai, įstaiga nėra įpareigota kamerose įrengti vietas, kuriose asmenys galėtų džiovinti rūbus. Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis ir džiovinti tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems suteikiamomis galimybėmis. Pareiškėjas nenurodo konkrečiai jo galimai patirtų nepatogumų, nedetalizuoja, kokią žalą jis patyrė, o tariamą skalbimo ir drabužių džiovinimo paslaugų neatitikimą teisės aktams abstrakčiai sieja su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga.

12.       Šiaulių TI teigė, jog pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba. Iškvietimo mygtuko įrengimas tardymo izoliatorių kamerose, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), susijęs su kalinamų asmenų saugumo užtikrinimu. Tačiau vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja kalinamų asmenų teisių pažeidimo.

13.       Atsakovas pažymėjo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymuose nenumatytų apribojimų.

14.       Atsakovas nurodė, jog Šiaulių TI duše bėga šiltas vanduo, kuris į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atsakovas karšto vandens tiekimui neturi įtakos, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Taip pat dušo patalpose yra įrengti guminiai kilimėliai.

15.       Šiaulių TI pažymėjo, kad pareiškėjo laikymas trumpalaikio laikymo kameroje ir (ar) laikino sulaikymo patalpoje tikrai negalėjo sukelti negrįžtamų sveikatos sutrikimų ar emocinių negalavimų. Pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), šios kaip ir kitų trumpalaikio laikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių TI Ūkio aptarnavimo būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai) vadovaujantis Higienos – dezinfekcijos 2020–2021 m. planu. Iš 2019 m. rugpjūčio 21 d. NVSC Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-6115 matyti, kad bendro naudojimo patalpų zonos grindys ties minkštojo inventoriaus bei švarių skalbinių išdavimo langeliu ir kratų patalpoje esančios vonelės švarios, valomos Šiaulių TI direktoriaus nustatyta tvarka. Trumpalaikio laikymo kameros ir laikino sulaikymo kameros nėra skirtos suimtųjų (nuteistųjų) apgyvendinimui. Taigi pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

16.       Šiaulių TI teigė, kad pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

II.

17.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo E. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė. 

18.       Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

19.       Teismas nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 23,37 kv. m.), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 19,6 kv. m.), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 18,16 kv. m.), Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 16,65 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos (b. l. 70-71) teismas vertino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, o Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

20.       Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (2016 m. spalio 20 d. sprendimu byloje Muršic prieš Kroatiją) pažymėjo, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas konstatavo, jog net atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir negalima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

21.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų, nurodė, kad laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Higienos norma.

22.       Teismas iš pažymos apie 2019 m. atliktus remonto darbus (b. l. 89-97) nustatė, kad 2019 m. gyvenamosiose kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo atliktas remontas. Iš NVSC Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-2217 (b. l. 100-102) teismas nustatė, jog patikrinimo metu 2020 m. liepos 23 d. gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti Higienos normos 14 ir 12 punktų pažeidimai (per maža dirbtinė apšvieta, langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės), kitų Higienos normos pažeidimų kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir dušo patalpose nenustatyta. Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.

23.       Teismas atsižvelgė į Eksploatavimo taisyklių 2 punktą, tai, kad Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl sprendė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos normos 17 p.). Teismas atsakovo neteisėtų veiksmų dėl blogo oro kameroje nenustatė.

24.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas su skundais nesikreipė.

25.       Teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Tačiau neįrodyta, kad kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

26.       Teismas pareiškėjo teiginius dėl smarvės sklidusios iš konteinerių laikė deklratyviais, pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI administracijai. Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, pareiškėjo teiginius dėl atliekų konteinerių laikymo prie kamerų langų, atmetė kaip nepagrįstus.

27.       Teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,86 m (kamera Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2,34 m (kamera Nr. (duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos (b. l. 80-83), iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamojo je kameroje yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida. Teismas konstatavo, jog atsakovas paneigė pareiškėjo teiginius, kad gyvenamojoje kameroje sanitarinis mazgas neatitvertas, o teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Teismas vertino, jog neįrodyta, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.

28.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl laisvalaikio organizavimo abstraktūs, deklaratyvūs, todėl konstatavo, jog atsakovas pareiškėjo teisių dėl užimtumo organizavimo nepažeidė.

29.       Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, jog Šiaulių TI direktoriaus įsakymas dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomas, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, todėl šiuos argumentus atmetė.

30.       Teismas vertino, jog pareiškėjo teiginiai dėl iškvietimo mygtuko kameroje nebuvimo, yra abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, jis nenurodė, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Tačiau teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, jog aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė minėtų aplinkybių, todėl konstatavo, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, konstatavo, jog neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko nebuvimo.

31.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo galimybės išsiplauti savo asmeninius rūbus, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius rūbus, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius rūbus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rūbus, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis Šiaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiškėjui išsiskalbti viršutinius rūbus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rūbus. Todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

32.       Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog pasivaikščiojimo kiemelių stogo konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto, yra abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl šiuos argumentus taip pat atmetė.

33.       Teismas iš fotonuotraukų (b. l. 78) nustatė, kad dušo patalpose yra lentynėlės ir kilimėliai. Todėl konstatavo, jog neįrodyta, kad dušo patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų.

34.       Teismas nurodė, jog Higienos normos 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas pažymėjo, jog iš pažymos (b. l. 185) matyti, kad 2020 m. birželio 1-7 dienomis dėl Šiaulių miesto Pietinės katilinės šilumos tinklų hidraulinių bandymų Šiaulių TI buvo atjungtos šildymo ir karšto vandens sistemos. Pažymoje (b. l. 133) nurodyta, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei vėliau kitomis dienomis. Iš suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu apskaitos žurnalo (b. l. 191-192) teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nuo 13.45 iki 14.00 val. naudojosi dušu. Teismas nurodė, jog nors iš atsakovo rašytinių paaiškinimų (b. l. 189-190) matyti, kad pareiškėjas nors ir naudojosi (duomenys neskelbtini) dušu, tačiau jam nebuvo užtikrintas šilto vandens tiekimas, tačiau sprendė, jog tai nelaikytina atsakovo neteisėtais veiksmais, nes karšto vandens tiekimas (netiekimas) į Šiaulių TI (duomenys neskelbtini) nepriklausė nuo atsakovo. Pradėjus tiekti šiltą vandenį į Šiaulių TI, pareiškėjui tą pačią dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo užtikrinta galimybė nusiprausti duše po šiltu vandeniu, todėl teismas konstatavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti.

35.       Teismas pažymėjo, kad atsiliepime atsakovas nurodo, jog įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai (b. l. 84-88) bei išrašas iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo (b. l. 130). Todėl teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė.

36.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam buvo tiekiamas nekaloringas maistas, jo per mažai, patiekiamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 14-24) matyti, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl virškinimo ar kitokių sutrikimų dėl netinkamo maisto, nesikreipė. Pareiškėjas Šiaulių TI administracijai dėl maitinimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus skundų neteikė (b. l. 134). Todėl teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas maitinimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

37.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sveikatos pablogėjimo, sveikatos istoriją, padarė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

38.       Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.

39.       Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

40.       Teismas pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III.

41.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

42.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas neobjektyviai išnagrinėjo ir ištyrė visas bylos faktines aplinkybes bei įrodymus. Nors teismas pripažino dalį pažeidimų, t. y., kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas prašo išnagrinėjus visas byloje pateiktas pažymas, prašymus, faktines aplinkybes ir kitus įrodymus priimti naują teisingą sprendimą.

43.       Pareiškėjas teigia, jog pažeidimai buvo tęsiami visą ginčijamą laikotarpį pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį. Dėl to jis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, nepakeliamą diskomfortą, kurių būtų nepatyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

44.       Pareiškėjas nurodo, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, kuriame yra suformuota neturtinės žalos samprata, ir teigia, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir turi būti įgyvendinama nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų (teisingumo principo).

45.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. 

46.       Atsakovas teigia, kad šiuo atveju teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, nustatytų pažeidimų mąstą, trukmę ir intensyvumą bei konstatavo, jog nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ar pasikartojančiais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, bet atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.

47.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies. Šiuo atveju apeliaciniame skunde abstrakčiai kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai ir nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, tiesiog iš esmės nesutinkama su teismo sprendimu, deklaratyviai teigiama, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai prilyginami kankinimui.

48.       Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas jokių atsikirtimų į atsakovo atsiliepimą ar nušalinimų teismui nereiškė. Subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, jog teismo sprendimas neteisingas. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo abejoti įrodymų pakankamumu bei patikimumu.

49.       Atsakovas pabrėžė, kad Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, jog neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos, siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų elgesiu, jų ketinimais; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

IV.

50.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

51.       Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžiant higienos normų reikalavimus: kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo per maža dirbtinė apšvieta, langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės, bet kitų Higienos normos pažeidimų kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir dušo patalpose nebuvo nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo, tačiau įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

52.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pažeidimai buvo tęsiami visą ginčijamą laikotarpį pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, dėl to jis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, nepakeliamą diskomfortą, kurių būtų nepatyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Todėl jam turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

53.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

54.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis byla pareiškėjo prašymu turėtų būti peržiūrėta visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniame teisme tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, bei į nustatytus apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo ir ištyrė visas bylos faktines aplinkybes, yra abstraktūs ir deklaratyvūs. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

56.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi pareiškėjo nusiskundimai dėl netenkinusių kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

57.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygas. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

58.       Nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

59.       CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

60.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buvo per maža dirbtinė apšvieta, langų stiklai nesaugiai laikomi ant palangės, nebuvo įrengtas pavojaus mygtukas), nenustačiusi, jog dėl pareiškėjo teisių pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar, jog pareiškėjas dėl pažeidimų būtų kreipęsis raštu į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas su prašymais ar skundais, taip pat tai, kad kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.).

61.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė