Administracinė byla Nr. A-503-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01599-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo –  Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo bei potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2016 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 3R-123 (AG-85/05-2016) (toliau – ir VAGK sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija, ŽŪM, atsakovas) kanclerio 2015 m. gruodžio 2 d. potvarkį Nr. 4D-154 „Dėl Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Skundžiamas potvarkis); 3) įpareigoti Ministeriją iš naujo atlikti pareiškėjos pateiktos 2015 m. birželio 30 d. paraiškos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ vertinimą.
2. Pareiškėja paaiškino, jog Skundžiamu potvarkiu buvo nuspręsta, kad pareiškėjos projektas „Investicijos į ūkį“ (2015 m. birželio 30 d. paraiškos registracijos Nr. 17VM-KM-15-1-06060-PR001) (toliau – ir Projektas) yra netinkamas gauti paramą, kadangi neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2015 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 (toliau – ir Taisyklės), 27, 29.1, 29.2 ir 31.1 punktų reikalavimų. Skundžiamame potvarkyje Projekte numatytos investicijos, skirtos įsigyti 12 korpusų plūgą, 8 m darbinio pločio sėjamąją, 28 tonų keliamosios galios puspriekabę, grūdų džiovinimo bei sandėliavimo įrangą ir angarą, buvo įvertintos kaip nesusijusios su Projekto įgyvendinimu ir pieninės galvijininkystės veikla, nebūtinos Projektui vykdyti.
3. Pareiškėja teigė, kad nuo 1995 m. lapkričio 30 d. ji užsiima pieninės galvijininkystės veikla. Visos 2014 m. pajamos buvo gautos iš galvijininkystės veiklos, ūkis yra specializuotas gyvulininkystės ūkis. Projekte numatytos investicijos su pieninės galvijininkystės veikla siejasi tuo, kad numatytos investicijos leistų mažesnėmis sąnaudomis auginti kviečius ir kitas žemės ūkio kultūras, todėl galėtų būti gaunamos didesnės pajamos, kurios būtų panaudotos pieninės galvijininkystės nuostoliams padengti. Be to, galvijininkystės plėtros sėkmė labai priklauso nuo naudojamų pašarų kokybės, jų saugos. Ta augalininkystės produkcijos dalis, kuri sunaudojama pašarams gyvuliams, yra nurodyta 2015 m. birželio 30 d. tipinio verslo plano dalyje „Pelno nuostolių prognozės“ (toliau – ir Verslo planas), III eilutėje „Ūkio / įmonės reikmėms sunaudota produkcija“. Taigi, Projekte numatytos išlaidos atitinka abu Taisyklių 31.1 punkte nurodytus požymius, t. y. yra susijusios su projektu ir remiama veikla bei įvardytos Taisyklių 30 punkte.
4. Pareiškėja nurodė, kad Skundžiamas potvarkis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 42 punkte nustatytą tvarką. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Marijampolės paramos administravimo skyrius (toliau – ir Skyrius) 2015 m. spalio 14 d. raštu Nr. S-KM-0171179 paprašė pareiškėjos pateikti duomenis, pagrindžiančius planuojamų investicijų sąsają su pienine galvijininkyste. Pareiškėja tokius duomenis pateikė 2015 m. spalio 22 d. raštu Nr. 2, tačiau Skyrius daugiau papildomų dokumentų pateikti neprašė, todėl pareiškėja buvo įsitikinusi, kad pateiktų duomenų pakanka, nes priešingu atveju pareiškėjai turėjo būti išsiųstas pakartotinis pranešimas.
5. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
6. Ministerija paaiškino, jog Agentūra, vertindama Projektą, nustatė, kad pareiškėja paramos prašo pieninei galvijininkystei, iš Verslo plano III lentelėje nurodytos informacijos matyti, kad ūkio veiklos sritis – gyvulininkystė, bet ūkininkė taip pat planuoja užsiimti ir augalininkystės veikla. Augalininkystės produkciją buvo numatoma parduoti, pareiškėja planavo už paramos lėšas atliktas investicijas naudoti ir augalininkystės srityje. Pateiktoje patikslintoje pelno (nuostolių) prognozių lentelėje pareiškėja nurodė, jog didžiąją dalį pajamų ji planuoja iš augalininkystės produktų pardavimo, tuo tarpu, iš gyvulininkystės buvo planuojama nežymi pajamų dalis. Prie 2015 m. spalio 12 d. atsakymo į Agentūros 2015 m. rugsėjo 28 d. paklausimą Nr. S-KM-0168010 pridėtos patikslintos paraiškos IX skyriuje pareiškėja nurodė, jog auginamų gyvulių skaičiaus prognoziniais metais neketina didinti, taip pat neketina didinti pajamų iš pieninės galvijininkystės srities. Patikslinusi Paraišką ir Verslo planą pareiškėja nurodė, kad iki 2021 m. ūkyje bus laikomos 6 karvės, todėl nesikeis pajamos, gautos už natūralaus pieno pardavimą.
7. Ministerija nurodė, kad 2015 m. spalio 14 d. pareiškėjai buvo išsiųstas paklausimas Nr. S-KM-0171179 „Dėl pakartotinio reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, kuriame Skyrius prašė pagrįsti, kad įsigyjamos investicijos bus 100 proc. orientuotos į prioritetinę galvijininkystės veiklą, pagrįsti investicijų reikalingumą bei patikslinti grynojo pelningumo rodiklį. Pareiškėja 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. 2 nurodė, kad 100 proc. investicijų numatoma gyvulininkystės sektoriuje, o planuojami įsigyti plūgas, sėjamoji, puspriekabė, grūdų džiovinimo bei saugojimo įranga ir angaras bus naudojami vykdant veiklą tik gyvulininkystės sektoriuje, tačiau, Ministerijos teigimu, tai neatsispindi pareiškėjos Verslo plane, kuriame nurodoma, kad pareiškėja nedidins turimų gyvulių skaičiaus, todėl nebus gaunamos didesnės pajamos už parduotą produkciją. Be to, pareiškėja nurodė, kad grūdų džiovinimo ir saugojimo įranga ir angaras bus naudojami tik gyvulininkystės veikloje laikant ir saugojant pašarus galvijams, tačiau taip pat nurodė, kad pagaminta augalininkystės produkcija nebus sandėliuojama, ją numatoma parduoti iš karto nuėmus derlių. Atsakyme į Agentūros paklausimą pareiškėja nurodė, kad augalininkystės produkcijos pajamos kaip kompensacinė priemonė yra būtinos vykdant projektą gyvulininkystės sektoriuje, nes esant šiandieninei situacijai ir užsiimant tik gyvulininkystės veikla, ūkis būtų ekonomiškai negyvybingas ir generuotų nuostolius. ŽŪM manymu, minėti teiginiai bei Verslo plane pateikta informacija patvirtina, jog už paramos lėšas numatoma įgyti žemės ūkio technika bus naudojama augalininkystėje.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
9. Agentūra nurodė, jog pareiškėja, 2015 m. birželio 30 d. teikdama paraišką paramai gauti, nurodė, kad žemės ūkio šaka, kuriai prašoma investicijos, yra pieninė galvijininkystė ir augalininkystė. Verslo plane (V lentelė) buvo pateikta informacija apie produkcijos gamybą ir pardavimus, tačiau nebuvo pateikta detalizuota informacija apie auginamų gyvūnų skaičių, parduotų gyvulių skaičių, vidutinę pardavimo kainą ir gaunamas pajamas. Pareiškėja savo pirminėje Paraiškoje tiksliai nenurodė, į ką konkrečiai ketina investuoti, kadangi skirtingose paraiškos dalyse buvo nurodytos skirtingos investicijos. Pareiškėja nenurodė prognozuojamos produkcijos gamybos ir pardavimų gyvulininkystės srityje, nors, kaip pati teigia, tai yra sritis, į kurią ketinama investuoti. Taip pat, teikdama pelno (nuostolių) prognozių lentelę, balanso prognozes, pareiškėja nurodė duomenis, susijusius tik su augalininkystės sritimi, bet ne su gyvulininkyste. NMA taip pat nurodė, kad, tinkamų finansuoti Projekto išlaidų lentelėje plūgo, sėjamosios bei puspriekabės būtinumo pagrindimas buvo identiškas, dėl ko nebuvo galima nustatyti konkrečios prašomų investicijų funkcijos. Dėl šių priežasčių Agentūra negalėjo įvertinti investicijų būtinumo pareiškėjos ūkyje, todėl paprašė patikslinti / pateikti reikiamus dokumentus.
10. NMA taip pat nurodė, jog pareiškėja atsakydama į Agentūros paklausimą nurodė, kad žemės ūkio šaka, kuriai prašoma paramos – pieninė galvijininkystė. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų apie auginamų gyvulių skaičių buvo matyti, kad pareiškėja neketina didinti turimų karvių skaičiaus bei didinti pajamų iš Paraiškoje nurodytos pieninės galvijininkystės srities. Pareiškėja nurodė, kad iki 2021 m. nesikeis vidutinis primilžis bei pajamos, gautos už natūralaus pieno pardavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Verslo plane pateiktus duomenis pareiškėja planavo gauti paramą pieninės galvijininkystės sričiai, o ne augalininkystei, tačiau prognozuojant gaunamą pelną iš pieninės galvijininkystės jis nebuvo didinamas, t. y. investavus į pareiškėjos nurodytą prioritetinę pieninės galvijininkystės sritį (įsigyjant žemės ūkio techniką), darbo našumas nepasikeis, pieninės galvijininkystės sritis neužtikrins ūkio augimo ir pajamų didėjimo. NMA nurodė, jog kadangi iš pareiškėjos patikslintos Paraiškos ir Verslo plano matyti, kad pieninės galvijininkystės sritis nebus vystoma, todėl Agentūra turėjo pagrįstų abejonių dėl planuojamų investicijų į pareiškėjos ūkį būtinumo ir dar kartą kreipėsi į pareiškėją dėl duomenų patikslinimo. Agentūra taip pat prašė pagrįsti investicijų reikalingumą bei patikslinti grynojo pelningumo rodiklį. Nepaisant to, pareiškėja nenurodė, kam tiksliai bus naudojama įsigyta žemės ūkio technika, todėl Agentūra neturėjo galimybės įvertinti šios technikos reikalingumo pareiškėjos ūkyje. Nors pareiškėja ir nurodė, kad ši žemės ūkio technika bus išskirtinai naudojama tik gyvulininkystės sektoriuje, tai neatsispindi pareiškėjos Verslo plane.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
12. Teismas, įvertinęs Projekto paraiškos turinį, nustatė, kad pareiškėja prašė paramos gyvulininkystės ūkiui, tačiau numatomas investicijas pareiškėja siejo su žemės ūkio produktų gamyba, t. y. pati pareiškėja paraiškoje nurodė, jog investicijos reikalingos siekiant didinti darbo našumą ir dirbamos žemės priežiūrą laiku, taip pat, jos reikalingos žemės ūkio produkcijai sandėliuoti, planuojant dirbamos žemės plotų didinimą ir didesnių produkcijos kiekių gavimą. Be to, Verslo plane pareiškėja nenurodė, kad numatoma produkcija bus naudojama pašarams jos auginamiems galvijams šerti, pajamų didėjimas buvo planuojamas tik iš augalininkystės, o pajamos iš pienininkystės bei galvijininkystės numatytos nekintančios. 2015 m. spalio 22 d. atsakyme į Agentūros 2015 m. spalio 14 d. raštą Nr. S-KM-017119 pareiškėja nurodė, jog pagamintą augalininkystės produkciją numatoma parduoti iš karto nuėmus derlių. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti argumentai dėl planuojamų investicijų panaudojimo gyvulininkystės veiklai yra prieštaringi. Teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėja nepagrindė investicijų būtinumo Projekto įgyvendinimui ir dėl to, kad joks pajamų didėjimas bei galvijų skaičiaus didinimas pagal Projektą neplanuojamas, todėl pareiškėjos nurodomos investicijos yra visiškai nepagrįstos ir nelogiškos. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad investicijos 100 proc. bus atliktos į gyvulininkystės veiklą.
13. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Administravimo taisyklių 42 punktas. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjai pakartotiniai pranešimai buvo siunčiami kelis kartus, pareiškėjai buvo sudaryta galimybė tikslinti Agentūrai pateiktus dokumentus.
14. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Skundžiamą potvarkį. Teismas nurodė, kad VAGK sprendimas priimtas surinkus visus tokiam sprendimui priimti reikalingus įrodymus ir tinkamai juos išanalizavus. Nors VAGK sprendimo motyvuojamojoje dalyje nevisiškai išsamiai atsakyta į visus pareiškėjos skunde pateiktus argumentus, tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atmetęs pirmuosius du pareiškėjos reikalavimus, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Ministeriją iš naujo atlikti pareiškėjos pateiktos Projekto paraiškos vertinimą.

III.

15. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
16. Apeliacinis skundas, be skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismo išvada, kad Projekto paraiškoje numatytos įsigyti investicijos yra nesusijusios su Projekto įgyvendinimu ir pieninės galvijininkystės veikla ir nebūtinos Projektui vykdyti, yra nepagrįstos ir padarytos nesuvokiant harmoningo ryšio tarp augalininkystės ir gyvulininkystės. Dalis gautos augalininkystės produkcijos parduodama, kita dalis sunaudojama pašarams gyvuliams.
2. NMA, Ministerija, Komisija ir pirmos instancijos teismas nevertino, ar planuojamos investicijos atitinka prioritetą didinti pieninės galvijininkystės ūkio gyvybingumą ir konkurencingumą. Tuo tarpu, pareiškėja kreipėsi dėl paramos skyrimo turėdama tikslą išsaugoti pieninės galvijininkystės ūkio gyvybingumą.
3. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad pasaulinės pieno kainos dėsningai krenta nuo 2014 m. Pareiškėja siekė gauti paramą dėl nepalankių sąlygų pienininkystės srityje ir todėl planavo ne galvijų skaičiaus didinimą, o siekė, kad apskritai būtų išsaugotas ūkis, kurio specializacija – pieninė galvijininkystė. Verslo plane buvo nurodyta, jog įgyvendinus investicijas būtų ieškoma galimybių didinti vystomos veiklos apimtis, t. y. pagerėjus situacijai pieno sektoriuje, pareiškėja plėstų karvių bandą.
4. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies visiškai neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrindė investicijų būtinumo Projekto įgyvendinimui, t. y. kokių su Projekto įgyvendinimu susijusių išlaidų būtinumo Pareiškėja nepagrindė, kurios jos nurodytos išlaidos nėra susijusios su Projekto įgyvendinimu, nėra realiai suplanuotos, pagrįstos ar viršijančios vidutines rinkos kainas ir pan.
5. Teismas nevertino pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad Projekto paraiškoje buvo numatytos visos numatomos išlaidos, kad pareiškėjos nurodytos planuojamų įsigyti prekių kainos neviršijo rinkos kainų, visos pareiškėjos nuodytos prekės buvo išvardintos Taisyklių 30 punkte.
6. Pagrindimas, kad investicijos 100 proc. bus atliktos į gyvulininkystės veiklą, nagrinėjamu atveju turėtų reikšmę tik atliekant Projekto paraiškos atrankos vertinimą, tačiau nagrinėjamu atveju jis nebuvo atliekamas, buvo atliktas tik paraiškos administracinės atitikties tikrinimas ir tinkamumo skirti paramą vertinimas.

17. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, iš esmės remdamasi ŽŪM atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytais argumentais.
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be Agentūros atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3. Nors pareiškėja teigia, kad Projekto investicijos būtų nukreiptos į žemės ūkio produktų gamybą, turint tikslą išsaugoti pieninės galvijininkystės ūkio konkurencingumą, lieka neaišku, kaip jis bus pasiektas, jei per visą numatytą Projekto laikotarpį, t. y. iki 2021 m. pareiškėjos ūkyje nesikeis nei gyvulių skaičius, nei primilžio kiekis, nei gaunamas pelnas ir kt. Iš Verslo plane pateiktų duomenų apie pajamas matyti, kad planuojamas konkurencingas ūkis augalininkystės, o ne pieninės galvijininkystės srityje.
4. Atsižvelgdama į tai, kad net patikslinusi Projekto paraiškoje pateiktus duomenis pareiškėja tinkamai nenurodė, kam konkrečiai bus naudojamos investicijos, bei į tai, kad Verslo plane nurodomas tik augalininkystės sektoriaus augimas, bet ne gyvulininkystės, Agentūra pagrįstai abejojo planuojamų investicijų tikslingumu. Iš pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų akivaizdu, kad pareiškėja žemės ūkio techniką naudos augalininkystės sektoriuje, kadangi, kaip pati nurodo, dėl išorinių aplinkybių nėra galimybės vystyti pieninės galvijininkystės ūkį. Pareiškėja apeliaciniame skunde sutinka, kad pieninės galvijininkystės ūkis yra nuostolingas, o iš parduotų grūdų gautos pajamos bus skirtos nuostoliams padengti.
5. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, susijusių su pieno rinkos sąlygomis, NMA nurodo, jog Agentūra vertina konkrečius paraiškoje ir verslo plane nurodytus duomenis, paaiškinimus, pagrindimą, skaičiavimus; teismas pagrįstai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, o ne įžvalgomis apie pieno rinką.
6. Pareiškėjai nepakanka vien tik nurodyti, kad prioritetinė sritis, į kurią 100 proc. nukreiptos investicijos, yra pieninė galvijininkystė, reikia pagrįsti ir įrodyti ne tik investicijų būtinumą, bet ir tikslingumą. Šiuo atveju, priešingai nei teigia pareiškėja, buvo atliktas paraiškos atrankos pirmumo vertinimas, tačiau atlikus išsamų vertinimą bei gavus papildomus duomenis iš pareiškėjos nustatyta, kad investicijos 100 proc. nėra orientuotos į pieninę galvijininkystę.
18. Pareiškėja teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Agentūra nepagrįstai remiasi pirminės paraiškos duomenimis. Pareiškėjos vertinimu, tai, kad Verslo plane yra nurodytas pajamų iš augalininkystės didėjimas, negali būti traktuojama kaip ūkio specializaciją lemiantis kriterijus, tokiu būdu gautos pajamos bus investuojamos į galvijininkystės sektorių, gauta produkcija natūra naudojama galvijininkystės reikmėms arba iš produkcijos realizavimo gautos pajamos naudojamos dengti galvijininkystės sektoriaus išlaidoms.
19. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Taisyklių 41.1 punkte yra išskirti tik grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo kombainai, todėl visos kitos investicijos, įskaitant Paraiškoje nurodytas, dera su prioritetine sritimi ir negali būti traktuojamos, kaip nesusijusios su projektu. Pareiškėja pažymi, jog 2015 m. birželio 30 d. verslo plane yra nurodyta, kad visa iš vienmečių bei daugiamečių žolių bei kitų žemės ūkio augalų užauginta produkcija nebūtų parduota, o būtų sunaudota ūkio reikmėms (V dalis ir Verslo plano dalies „Pelno nuostolių prognozės“ III eilutė), todėl Agentūros argumentas, jog pareiškėjos pateiktame Verslo plane nurodoma, kad visas užaugintas derlius bus parduodamas, nepaliekant jo pašarams, nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas panaikinti ŽŪM kanclerio 2015 m. gruodžio 2 d. potvarkį Nr. 4D-154 „Dėl Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašo patvirtinimo“, ir įpareigoti Ministeriją iš naujo atlikti pareiškėjos pateiktos Projekto paraiškos paramai gauti vertinimą, taip pat atsisakyta naikinti VAGK sprendimą, kuriuo netenkinti minėti pareiškėjos reikalavimai, teisėtumas ir pagrįstumas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
21. Skundžiamu potvarkiu buvo nuspręsta, jog pareiškėjos Projektas yra netinkamas gauti paramai, nes neatitinka Taisyklėse nustatytų reikalavimų dėl planuojamų investicijų būtinumo ir reikalingumo Projektui įgyvendinti. Skundžiamame potvarkyje pateiktos nuorodos į Taisyklių  27, 29.1, 29.2 ir 31.1 punktus ir nurodyta, jog numatytos investicijos nėra realiai suplanuotos, nėra pagrįstas investicijų būtinumas Projektui įgyvendinti pieninės galvijininkystės ūkio šakoje, Projekte numatytos išlaidos nėra susijusios su Projekto įgyvendinimu pieninės galvijininkystės ūkio šakoje.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėja nepagrindė investicijų būtinumo Projekto įgyvendinimui, pareiškėjos nurodomos investicijos yra visiškai nepagrįstos ir nelogiškos, pareiškėja nepagrindė, kad investicijos 100 proc. bus padarytos į gyvulininkystės veiklą.
23. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad jos yra padarytos nesuvokiant harmoningo ryšio tarp augalininkystės ir gyvulininkystės, kad jos Projektas ir paraiška atitinka visus Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, NMA, Ministerija, Komisija ir pirmos instancijos teismas nevertino, ar planuojamos investicijos atitinka prioritetą didinti pieninės galvijininkystės ūkio gyvybingumą ir konkurencingumą. Pareiškėja nurodo, jog  dėl nepalankių sąlygų pienininkystės srityje ji siekė, kad apskritai būtų išsaugotas ūkis, kurio specializacija – pieninė galvijininkystė. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies  neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrindė investicijų būtinumo Projektui įgyvendinti, Projekto paraiškoje buvo numatytos visos numatomos išlaidos,   planuojamų įsigyti prekių kainos neviršijo rinkos kainų, visos pareiškėjos nuodytos prekės buvo išvardintos Taisyklių 30 punkte. Pareiškėja taip pat nurodo, jog teismas, netinkamai taikydamas Taisyklių nuostatas (nesivadovaudamas jų IX skyriaus nuostatomis) padarė nepagrįstą išvadą, kad nepagrindimas, jog investicijos 100 proc. bus padarytos į gyvulininkystės veiklą, sąlygoja Projekto pripažinimą netinkamu paramai gauti.
24. Taisyklių 27 punkte įtvirtinta, jog projekte turi būti numatytos visos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Perkamos prekės turi būti naujos, nenaudotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų nustatytus reikalavimus. Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, ir ne daugiau nei numatytas paramos dydis ir intensyvumas. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas. Jei iki paramos paraiškos pateikimo prekių, paslaugų ir (arba) darbų pirkimai neatlikti, tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami trys komerciniai pasiūlymai (su lygiaverčiais išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais), kuriais pagrindžiama visa prašoma paramos suma, o tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Tuo atveju, kai pareiškėjo pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodyta prekės (paslaugos) darbų kaina yra 10 proc. didesnė, nei analogiškos rinkoje egzistuojančios prekės (paslaugos) ar darbų kainos, atliekami Administravimo taisyklių 69 punkte nurodyti veiksmai.  Taisyklių 29 punkte numatyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti bei numatytos paramos paraiškoje (29.1 p.) ir realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų (29.2 p.). Pagal Taisyklių 31.1 punktą netinkamos finansuoti išlaidos – išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neįvardytos šių Taisyklių 30 punkte.
25. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2015 m. birželio 30 d. pateikė paraišką dėl Projekto finansavimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kurią, atsižvelgdama į NMA 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. S-KM-01680101 pateiktas pastabas (Komisijos bylos I t., b. l. 124–126), 2015 m. spalio 12 d. patikslino (Komisijos bylos I t., b. l. 127).
26. Patikslintoje Projekto paraiškoje, II skyriaus „Informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 3 punkte „Žemės ūkio šaka (nurodoma žemės ūkio šaka, į kurią investuojama <...>. Paraiška gali būti pateikta tik pagal vieną žemės ūkio šaką)“ pareiškėja pažymėjo pieninę galvijininkystę, tačiau taip pat pareiškėja paraiškos V skyriuje „Tinkamos finansuoti projekto išlaidos“ nurodė, jog investicijos reikalingos siekiant didinti darbo našumą ir dirbamos žemės savalaikę priežiūrą (1.1 p.), kad užsiimant žemės ūkio veikla, norint užsitikrinti geriausias produkcijos realizavimo sąlygas, yra būtina turėti mobilią grūdų džiovinimo ir saugojimo įrangą bei angarą, kurie bus naudojami žemės ūkio technikos laikymui, tokie įrenginiai taip pat būtini ūkyje planuojant dirbamos žemės plotų didinimą ir didesnių produkcijos kiekių gavimą (2.1 p.) (Komisijos bylos I t., b. l. 130–134). Projekto paraiškoje numatytas ariamos žemės ploto didėjimas, nenumatytas auginamų gyvūnų skaičiaus didėjimas iki 2021 m. (Komisijos bylos I t., b. l. 136–137). Be to, su patikslinta Projekto paraiška pateikto Verslo plano III lentelėje pareiškėja nurodė, kad ūkio veiklos sritis – gyvulininkystė, bet ūkininkė taip pat planuoja užsiimti ir augalininkystės veikla; ūkininkė žemės ūkio produkciją parduos palankiausias sąlygas pasiūliusiems supirkėjams; iš Verslo plano V lentelėje pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėja, nuo 2015 m. planuodama pagamintų kviečių, pupų ir rapsų kiekio  ir jiems skirtų pasėlių ploto didėjimą, numatė visą užaugintą produkciją parduoti (Komisijos bylos I t., b. l. 148, 149). Tuo tarpu, nei karvių kiekio, nei planuojamo priemilžio, nei planuojamų parduoti pieno kiekių, nei pajamų iš pienininkystės kitimas nenumatytas (Komisijos bylos I t., b. l. 151).
27. Atsakydama į Agentūros 2015 m. spalio 14 d. raštą Nr. S-KM-0171179 „Dėl pakartotinio reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, kuriame Agentūra prašė pagrįsti, kad įsigyjamos investicijos bus 100 proc. orientuotos į prioritetinę galvijininkystės veiklą, pagrįsti investicijų reikalingumą bei patikslinti grynojo pelningumo rodiklį, pareiškėja 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. 2 nurodė, kad 100 proc. investicijų numatoma  vykdyti gyvulininkystės sektoriuje, o planuojami įsigyti plūgas, sėjamoji, puspriekabė, grūdų džiovinimo bei saugojimo įranga ir angaras bus naudojami vykdant veiklą tik gyvulininkystės sektoriuje, grūdų džiovinimo ir saugojimo įranga ir angaras bus naudojami tik gyvulininkystės veikloje laikant ir saugojant pašarus galvijams, tačiau pažymėtina, kad tokie paaiškinimai neatitinka patikslintoje Projekto paraiškoje ir Verslo plane pateiktos informacijos apie planuojamą pienininkystės ir augalininkystės produkcijos kiekį bei pajamas ir paaiškinimų, kad grūdų džiovinimo ir saugojimo įranga bei angaras būtini ūkyje planuojant dirbamos žemės plotų didinimą ir didesnių produkcijos kiekių gavimą.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Projekte numatytos investicijos yra skirtos augalininkystės sričiai vystyti, ir pareiškėja nepagrindė, kaip jos numatytos investicijos tiesiogiai prisidėtų prie Projekte numatytos remiamos pieninės galvijininkystės veiklos. Pareiškėja, 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. 2 nepagrindė investicijų pagrįstumo ir būtinumo Projektui, kuris, kaip pareiškėja nuolat pabrėžė, numatytas pieninės galvijininkystės srityje, įgyvendinti, o pateikė jos Verslo plane pateiktos informacijos neatitinkančius paaiškinimus. Apeliantės argumentai, kad augalininkystė ir pieninė galvijininkystė yra glaudžiai susijusios, kad iš augalininkystės gautinos pajamos padėtų padengti pieninės galvijininkystės srityje patiriamas išlaidas, nepagrindžia jos numatytų investicijų tiesioginio sąsajumo su Projektu (kai minėta, pareiškėja, privalėdama pasirinkti vieną žemės ūkio veiklos šaką, paramos prašė būtent pieninei galvijininkystei). Pripažinus tokius pareiškėjos argumentus pagrįstais, tai iš esmės reikštų, jog  siekiant padengti tam tikroje ūkio šakoje patiriamus nuostolius gali  būti skiriama parama bet kokiai veiklos sričiai, neatsižvelgiant į pagal atitinkamos priemonės veiklos sritį remiamas veiklas. Toks aiškinimas būtų nesuderinamas su  Taisyklėse įtvirtintais paramos skyrimo  tikslais ir sąlygomis, pagal kurias remiami ne bet kokie, o tik tokie projektai, kurie atitinka Taisyklėse konkrečiai nustatytas veiklos sritis ir atitinka tinkamumo finansuoti sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl nepalankių pasaulinių pieno rinkos kainų.
29. Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad visos Projekto paraiškoje numatytos prekės buvo išvardintos Taisyklių 30 punkte. Taisyklių 30.1.1–30.1.4 punktuose, kuriuose išvardijamos tinkamos finansuoti prekės įgyvendinant projektus pagal Taisyklių 8.1–8.3 punktuose nurodytas veiklas, aiškiai nurodyta, kad investicijos turi būti skirtos projekto reikmėms. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėja nepagrindė Projekto paraiškoje numatytų išlaidų būtinumo Projektui įgyvendinti, nėra pagrindo teigti, kad visos pareiškėjos išlaidos buvo numatytos Taisyklių 30 punkte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad Projekto paraiškoje numatytos išlaidos atitinka Taisyklių 31.1 punkte įtvirtintus netinkamų finansuoti išlaidų požymius. Nustačius, kad nėra pagrįstas visų Projekto paraiškoje numatytų išlaidų būtinumas ir sąsajumas su Projektu, konstatuotina, kad Projekto paraiška neatitinka ir Taisyklių 27 punkte įtvirtinto reikalavimo projekte numatyti visas išlaidas, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepagrindė investicijų būtinumo Projekto, kuris turėtų didinti pieninės galvijininkystės ūkio konkurencingumą, įgyvendinimui, Projekte numatytos išlaidos yra nepagrįstos, nėra susijusios su Projekto įgyvendinimu pieninės galvijininkystės ūkio šakoje, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos Projekto paraiška neatitinka Taisyklių 27, 29.1, 29.2 ir 31.1 punktų reikalavimų. Projektas turi atitikti visus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Nustačius minėtus neatitikimus Taisyklių 27, 29.1, 29.2 ir 31.1 punktų reikalavimams, aplinkybės, ar pareiškėjos nurodytos planuojamų įsigyti prekių kainos neviršijo rinkos kainų ir ar planuojamos investicijos atitinka prioritetą didinti pieninės galvijininkystės ūkio gyvybingumą ir konkurencingumą, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame Sprendime su tuo susiję pažeidimai nebuvo fiksuoti, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nevertino šių aplinkybių.
31. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pagrindimas, kad investicijos 100 proc. bus atliktos į gyvulininkystės veiklą, turėtų reikšmę tik atliekant Projekto paraiškos atrankos vertinimą, tačiau nagrinėjamu atveju jis nebuvo atliekamas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas. Taigi būtent pačios pareiškėjos skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodyti reikalavimai nulėmė pirmosios instancijos teismo nagrinėjamų aplinkybių apimtį. Pareiškėja teikdama skundą pirmosios instancijos teismui skundžiamo Sprendimo neteisėtumo nekildino iš to, jog nagrinėjamu atveju pagrindimas, kad investicijos 100 proc. bus atliktos į gyvulininkystės veiklą, turėtų reikšmę tik atliekant Projekto paraiškos atrankos vertinimą, kuris nebuvo atliekamas. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs tam tikrų esminių šiai bylai aplinkybių. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005). Pareiškėja nedetalizavo, kaip, jos manymu, jos nurodyti procedūriniai pažeidimai nulėmė skundžiamo administracinio akto neteisėtumą, ir ar dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.
32. Vis dėlto, paminėtina, kad pagal Administravimo taisyklių 63 punktą, tai, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą programos priemonę, atsižvelgiant į bendrąsias programos ir programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatoma tinkamumo skirti paramą vertinimo metu. Atliekant tinkamumo skirti paramą vertinimą Agentūra, be kita ko, turi įvertinti paramos paraiškos atitiktį tinkamumo sąlygoms ir reikalavimams gauti paramą (64.3 p.) ir projekto išlaidų tinkamumą finansuoti (64.4 p.). Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad Sprendime nustatyti neatitikimai Taisyklėse įtvirtintiems reikalavimams galėjo būti nustatyti tik atliekant Projekto paraiškos atrankos vertinimą.
33. Dėl pareiškėjos teiginio, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neaišku, kuo remiantis teismas padarė tam tikras išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius ir pagrindinius pareiškėjos skundo argumentus, įvertino ir nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes tam, kad būtų išnagrinėtas ginčas dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Europos žmogaus teisingumo teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 30544/96; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą H. ir kiti prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 34/1996/753/952). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Olandiją, pareiškimo Nr. 16034/90; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo ar kitais argumentais. Dėl šių priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Romanas Klišauskas

                            Veslava Ruskan

                            Virginija Volskienė