Civilinė byla Nr. 2A-1688-392/2015

(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19835-2014-2)

              Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 36.1.; 63.;

121.14.; 121.18.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios KU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27363-141/2014 pagal ieškovo UAB „Mantikora“ ieškinį atsakovui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl paskolos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir pakeitimo kita sąlyga.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas UAB „Mantikora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2012-07-17 Paskolos sutarties Nr. 12-00251 LTL Specialiosios dalies 2.10 p. sąlygos dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio pripažinimo negaliojančia nuo šios sąlygos nustatymo momento, pakeičiant ją į 0,02 proc. dydžio delspinigius. Nurodė, kad 2012-07-17 su KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė Paskolos sutartį Nr. 12-00251 LTL, pagal kurią ieškovui iki 2013-12-20 buvo suteikta 240 000 Lt paskola. Paskolos gavėjo tinkamas įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas transporto priemonės įkeitimu ir fizinio asmens (bendrovės direktorės) asmeniniu laidavimu. 2014-06-05 UAB „Mantikora“ yra grąžinusi 150 095,76 Lt gauto kredito, paskolos likutis 51 504,24 Lt, taip pat 38 400 Lt dydžio pajinis įnašas, kuris buvo įtrauktas į bendrą paskolos sumą. 2014-05-19 pranešimu Nr. 14/0380 ieškovas buvo informuotas apie tai, kad, be nurodytos pagrindinės paskolos sumos, jam paskaičiuotos 4 138,03 Lt dydžio palūkanos ir 71 007,9 Lt delspinigiai. Akivaizdu, kad tokia delspinigių suma, viršijanti paskolos likutį, negali būti laikoma nei protinga, nei pagrįsta. Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.10 p. numatytas delspinigių dydis – 0,2 proc. Be to, Sutarties 6.8 p. paskolos gavėjas įsipareigojo delspinigius atsakovui mokėti nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną, kas sudaro net 73 proc. per vienerius metus. Sutartyje numatyti delspinigiai yra aiškiai per dideli, pagal savo pobūdį, laikytini baudiniais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, minimaliems nuostoliams atlyginti pakanka 0,02 proc. dydžio delspinigių. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl ieškovo pavėluoto prievolės vykdymo patyrė realius nuostolius. Ieškovas yra grąžinęs daugiau negu pusę paskolos, taigi neįvykdytos prievolės dalies ir netesybų sumos santykis neatitinka šalių teisėtų interesų pusiausvyros bei sąžiningos verslo praktikos reikalavimų.

Atsakovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, už nesąžiningą ieškinio pareiškimą paskirti ieškovui 10 000 Lt baudą, pusę baudos sumos skiriant bankrutuojančiam atsakovui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis subalansuoja paskolos davėjo ir paskolos gavėjo interesus, kadangi, ieškovui suteikus paskolą, keturis mėnesius jis nemokėjo atsakovui jokių įmokų. Toks paskolos suteikimo ir grąžinimo modelis nėra standartinis. Taigi buvo sutarta dėl ieškovui palankaus paskolos mokėjimo grafiko. Visos paskolos sutarties sąlygos negali būti palankios tik paskolos gavėjui. Atsakovo teigimu, delspinigių dydis negali būti laikomas nesąžiningu, kadangi buvo nustatytas šalių susitarimu. Sutartis šalių buvo sudaryta teisėtai, pasirašyta laisva valia. Paskolos sutartyje nustatomas toks delspinigių dydis, kuris skatintų paskolos gavėją prievolę įvykdyti laiku. UAB „Mantikora“ delspinigių dydį pradėjo ginčyti tik praėjus beveik šešiems mėnesiams po sutarties termino pabaigos, kai pranešimu buvo informuota apie paskaičiuotas palūkanas bei delspinigius. Ieškovas sutartį, kurioje numatyti 0,2 proc. delspinigiai, su atsakovu sudarė ne pirmą kartą. 2012-01-31 Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.10 p. numatytų analogiško dydžio delspinigių ieškovas niekada neginčijo, priešingai, po kurio laiko sudarė su atsakovu paskolos sutartį, susitardamas dėl tokio paties dydžio delspinigių. Atsakovo teigimu, ieškovas elgėsi nesąžiningai - nuolat pažeidinėjo sutartį. Nuo pat pradžių UAB „Mantikora“ vėlavo mokėti įmokas, jos buvo mokamos, nepaisant grafike nurodyto paskolos bei palūkanų įmokų dydžio, ir žymiai mažesnės už susidariusį įsiskolinimą. Dėl to atsakovas negauna mokėjimų pagal paskolos sutartį, kuriuos pagrįstai tikėjosi gauti. Atsakovo elgesys laikytinas sąžiningu, palankiu ieškovo atžvilgiu, kadangi, pagal Paskolos sutarties 17 p., turėdamas teisę iš ieškovo gautas įmokas pirmiausiai paskirti susidariusiems delspinigiams dengti, atsakovas šia teise nesinaudojo, o gauti pinigai buvo paskirstyti paskolai ir palūkanoms dengti, tokiu būdu ieškovui sudarant sąlygas mažinti įsiskolinimą. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai nurodė mažesnę skolos sumą. Negrąžintas paskolos likutis sudaro 89 904,24 Lt. Į šią sumą pajinis įnašas, remiantis Kredito unijų įstatymo 14 str. 1 d. 10 p., 2 str. 8 d., 39 str. 3 d., 18 str. 1 d., 3 str. 2 d., Kooperatinių bendrovių (koperatyvų) įstatymo 3 str. 2 d., neįeina. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2014-02-07 nutartimi KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla, todėl ieškovo turimas pajinis įnašas nebegali būti besąlygiškai grąžintas ar įskaitytas. Ieškinio reikalavimas neaiškus ir nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis. Ieškinys įvardintas „dėl 2012-07-17 paskolos sutarties sąlygos pakeitimo“, tačiau ieškovo suformuluotas reikalavimas – Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.10 p. sąlygą dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio pripažinti negaliojančia nuo šios sąlygos nustatymo momento, pakeičiant ją į 0,02 proc. dydžio delspinigius. Siekdamas sutarties (dvišalio sandorio) sąlygos pripažinimo negaliojančia, ieškovas turėtų įrodyti, kad yra nors vienas CK numatytas sandorio ar jo dalies negaliojimo pagrindas. Tačiau tokių aplinkybių UAB „Mantikora“ ieškinyje nenurodė. Siekdamas sutarties sąlygos pakeitimo, ieškovas turėtų veikti pagal CK 6.223 str. Šiuo atveju ieškovas į atsakovą apskritai neturi reikalavimo teisės, kadangi nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros. Atsakovo nuomone, ieškinio argumentai apie netesybų mažinimą nepagrįsti ir nesusiję su ieškinio reikalavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyta bendra taisyklė, jog netesybos įskaitomos į kreditoriaus nuostolius, nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju, būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė, ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 2 d., 6.156 str.). Ieškovas neįrodė, kad sutartimi nustatyti 0,2 proc. delspinigiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Atsakovo manymu, ieškinys pareikštas nesąžiningai, pažeidžiant CPK 7 str. 2 d., todėl ieškovui skirtina bauda, pusę jos skiriant atsakovui (CPK 95 str. 2 d.). Ieškovas ignoravo CK 6.223 str. 3 d. Ieškinyje išdėstyti motyvai dėl netesybų mažinimo, kai joks reikalavimas dėl netesybų priteisimo teisme dar net nepareikštas. Be to, šie motyvai nesusiję su ieškinio reikalavimu. Ieškovas nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis sutarties sąlygą prašo pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nustatęs, kad atsakovo paskaičiuota metinių palūkanų (4 138,03 Lt) ir netesybų (71 007,9 Lt delspinigių) suma viršija likusią negrąžintą paskolos dalį (54 504,24 Lt), o didžioji dalis įsipareigojimų pagal paskolos sutartį yra įvykdyta, teismas konstatavo, kad šalių sudarytoje sutartyje nustatyto dydžio delspinigių norma akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Pernelyg didelės netesybos kreditoriui suteikia galimybę ieškovo sąskaita praturtėti. Paskolos sutartyje nustatyto dydžio netesybos laikytinos baudinėmis, nors pagal savo paskirtį jos turėtų būti kompensacinės. Todėl teismas pripažino, jog, taikant CK 6.210 str. ir 6.261 str., minimalūs kreditoriaus nuostoliai dėl sutarties nevykdymo būtų kompensuoti, nustačius 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tokio dydžio delspinigiai atitiktų savo paskirtį (kompensuoti kreditoriaus nuostolius) ir neleistų paskolos davėjui praturtėti kredito gavėjo sąskaita, atitiktų įstatymo nustatytus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teismas pažymėjo, kad susitarimo dėl alternatyvių ar išimtinių netesybų taikymo tarp šalių nebuvo, nenustatyta, kad atsakovas būtų patyręs tokio dydžio nuostolius, kokia yra paskaičiuota netesybų suma dėl to, kad ieškovas nepilnai įvykdė įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. Prievolių užtikrinimui buvo įkeista transporto priemonė Mercedes-Benz SL350, susitarta dėl metinių palūkanų normos. Delspinigiais negali būti skatinamas savalaikis įsipareigojimų vykdymas. Įstatymo nustatyta (netesybų) delspinigių paskirtis yra kompensuoti kreditoriaus nuostolius tuo atveju, jei įsipareigojimai nebūtų vykdomi visiškai ar būtų vykdomi netinkamai.

Apeliaciniu skundu atsakovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, už nesąžiningą ieškinio pareiškimą paskirti ieškovui 10 000 Lt baudą, pusę baudos sumos skiriant bankrutuojančiam atsakovui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl netesybų ir sutarties (dvišalio sandorio) sąlygos pripažinimo negaliojančia, nesivadovavo CK 1.5 str. įtvirtintais sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais. Teismas ištyrė ir vertino ne visus į bylą pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybių ir įrodymų visetą, įrodymus tyrė atsietai nuo bylos esmės ir pateiktų įrodymų visumos. Teismas tinkamai nenurodė sprendimo motyvų, nes dėl daugelio aplinkybių iš viso nepasisakė, byloje esančius įrodymus vertino su išankstine nuostata, jog šalių paskolos sutartyje nustatytas delspinigių dydis ieškovo atžvilgiu yra nesąžiningas. Skunde akcentavo, kad teismas ignoravo tai, jog paskolos sutartis buvo sudaryta teisėtai ir pasirašyta laisva šalių valia (CK 6.156 str. 1 d.). Taigi sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio šalims įgijo įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Teismo argumentas, kad delspinigiais negali būti skatinamas savalaikis įsipareigojimų vykdymas, yra nepagrįstas, kadangi, pagal CK 6.70 str., 6.71 str., netesybos (delspinigiai) yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę, taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Apelianto teigimu, teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-294/2011 nurodė, kad 0,1 proc. delspinigiai neprieštaravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir jų nemažino, nes atsakovai buvo verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, laisva valia pasirašydami kredito sutartis, žinojo sutartyse nustatytus delspinigių dydžius, todėl galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartimi nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Skundžiamu sprendimu teismas sumažino delspinigius iki tokio dydžio, kokius apeliantas turėtų teisę prisiteisti net jeigu delspinigiai sutartyje ir visai nebūtų numatyti (CK 6.210 str., 6.261 str.). Šiuose straipsniuose nurodytas minimaliais nuostoliais laikomas delspinigių dydis, kuris taikomas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip, tačiau šalys laisva valia sutartimi buvo susitarusios kitaip – nustačiusios žymiai didesnius delspinigius. Taigi skundžiamu sprendimu akivaizdžiai pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas. Įvertinus tai, kad ieškovas nuolat pažeidinėjo sutartį, o atsakovas, priešingai, ieškovo atžvilgiu elgėsi itin palankiai, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad Paskolos sutartyje nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Ieškovas UAB „Mantikora“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neaptarė visų atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, negali būti pagrindas konstatuoti, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Kai motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir byla dėl to galėjo būti išspręsta neteisingai. Nors šalys, pasirašydamos sutartį, dėl netesybų dydžio išreiškė savo valią, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, jog skolininkas gali ginčyti netesybas, jei jos yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės, bei atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Ieškovas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad tiek ieškinyje, tiek sprendime nenurodyta, kokiu CK numatytu pagrindu paskolos sutarties sąlyga pripažintina negaliojančia, nurodydamas, jog, be kitų nurodytų teisės normų, buvo remtasi CK 1.5 str. Ieškovas pažymėjo, kad apeliantas skunde netiesiogiai pripažino, jog teismas turėjo teisę spręsti dėl netesybų mažinimo, tačiau turėjo visapusiškai įvertinti bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, ką, ieškovo nuomone, teismas padarė.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama, nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-07-17 UAB „Mantikora“ ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė Paskolos sutartį Nr. 12-00251 LTL, pagal kurią UAB „Mantikora“ iki 2013-12-20 buvo suteikta 240 000 Lt paskola. Šios sutarties Specialiosios dalies 2.10 p. numatytas delspinigių dydis – 0,2 proc. (b. l. 8). 2014-05-19 pranešimu Nr. 14/0380 UAB „Mantikora“ buvo informuota apie tai, kad yra skolinga BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 165 050,17 Lt, t. y. 89 904,24 Lt paskolos, 4 138,03 Lt palūkanų ir 71 007,9 Lt delspinigių (b. l. 15). Ieškovas nagrinėjamoje byloje ginčija delspinigių dydį, nurodydamas, jog jie neprotingai dideli.

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai paskolos sutartyje nustatytą delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc.

CK 6.258 str. 3 d., 6.73 str. 2 d. numato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės/aiškiai per didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Sąvokos „neprotingai didelės“, „aiškiai per didelės“ yra vertinamojo pobūdžio. Taigi įstatymų leidėjas teismui yra suteikęs diskrecijos teisę šiuos terminus vertinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes. Apeliantas akcentavo, kad paskolos sutartį, kurioje numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai, šalys sudarė laisva valia, joms priimtinomis sąlygomis. Be to, ieškovas ir anksčiau su atsakovu buvo sudaręs paskolos sutartį, kuria šalys taip pat buvo susitarusios dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių, ir ieškovas tokio jų dydžio neginčijo, todėl delspinigiai negali būti mažinami. Apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto poziciją vertina kritiškai. Kaip matyti iš byloje esančios 2012-07-17 Paskolos sutarties Nr. 12-00251 LTL, sudarytos KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Mantikora“, jos turinys yra standartinis. Aplinkybė, kad ieškovas 0,2 proc. dydžio delspinigių anksčiau neginčijo, nedraudžia jam bet kada vėliau juos ginčyti. Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, jog didžiąją dalį prievolės ieškovas yra įvykdęs. Net į paskolos likutį neįskaičiuojant ieškovo pajinio įnašo (38 400 Lt), atsakovo paskaičiuoti 71 007,9 Lt delspinigiai yra neprotingai dideli, kadangi beveik lygūs atsakovo nurodytai neįvykdytai prievolės daliai (89 904,24 Lt) ir sudaro net 73 proc. metinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šalių sudaryta paskolos sutartimi numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai nagrinėjamu atveju yra neprotingai dideli. Tačiau tai nereiškia, kad yra suformuota Lietuvos teismų praktika, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos būtent ieškovo nurodyto 0,02 proc. dydžio netesybos.

Pagal CK 6.73 str. 2 d. yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 str. 3 d. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo. Pagal CK 6.261 str. sutarčių ar įstatymo nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, kad abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje bei galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2014-02-07 nutartimi atsakovui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla. Todėl pirmosios instancijos teismas, netesybų dydį sumažindamas iki minimalaus, pernelyg paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir pakeitė sutarties nuostatas pažeisdamas protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju 0,08 proc. delspinigių dydis atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei nepažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl daugelio jo atsiliepime nurodytų aplinkybių, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, kaip nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2014). Teisėjų kolegija nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta dėl esminių bylos aspektų, ir dėl teismo neaptartų apelianto nurodytų aplinkybių byla neišspręsta neteisingai. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), kas akcentuojama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.

Apeliantas prašė už nesąžiningą ieškinio pareiškimą paskirti ieškovui 10 000 Lt baudą, pusę baudos sumos skiriant bankrutuojančiam atsakovui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, jog ieškovas ieškinį pareiškė nesąžiningai, konstatuoja, kad jam paskirti baudą nėra pagrindo, todėl šis apelianto prašymas netenkintinas.

Ieškinį ir atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos (įskaitytinos).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 331 str.,

n u t a r ė:

Atsakovo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti ginčijamų delspinigių normą, vietoj teismo nustatytų ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų 0,02 procento, nustatant 0,08 procento.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 500 litų žyminio mokesčio išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                Henrichas Jaglinskis

Virginijus Kairevičius                           

                                                                                                                              Danutė Kutrienė