Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1410-1100/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01043-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2021 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,
sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Ž. S., būdamas UAB „J.“ direktorius, 2021 m. kovo 19 d. bendrovei priklausančiame (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti I. Š. (duomenys neskelbtini) pareigose sudarius su ja 2021 m. vasario 25 d. rašytinę darbo sutartį, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Ž. S. šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ž. S. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną atostogavo, kažkaip netyčia praleido jam atsiųstą elektroninį laišką su I. Š. darbo sutartimi. Jis turėjo pasitikslinti, ar buhalterė gavo elektroninį laišką iš jo. Sutartis su minėta darbuotoja buvo pasirašyta nuo 2021 m. kovo 1 d. Kai tik sužinojo apie klaidą, iš karto ji buvo ištaisyta. Su I. Š. taip pat buvo atsiskaityta. UAB „J.“ dirba jau (duomenys neskelbtini) metų ir jokių panašių atvejų nėra buvę.
Ž. S. 2021 m. kovo 31 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad darbo sutartis su I. Š. buvo pasirašyta 2021 m. vasario 25 d., darbą pradedant nuo 2021 m. kovo 1 d. Dėl techninės klaidos elektroniniu paštu siunčiama darbo sutartis nepasiekė buhalterės, todėl darbo sutartis pateikta tik 2021 m. kovo 31 d. (b. l. 8).
Ž. S. 2021 m. kovo 31 d. papildomame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. balandžio 2 d. surašytoje Operatyvaus patikrinimo pažymoje nebuvo įtraukta svarbi aplinkybė, kad pagal „Sodros“ pažymą, I. Š. buvo įdarbinta nuo 2021 m. kovo 1 d. Taigi patikrinimo metu ir prieš surašant pažymą, ši darbuotoja, nors ir pavėluotai, bet jau buvo įdarbinta. I. Š. darbo užmokestis nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo pateiktas „Sodrai“ ir su darbuotoja visiškai atsiskaityta pagal darbo sutartį (iki 2021 m. balandžio 15 d.). Techninė klaida įvyko jam siunčiant darbo sutartį buhalterei 2021 m. vasario 27 d. Jis, būdamas išvykęs iš valstybės, turėjo persiųsti (duomenys neskelbtini) administratoriaus siųstą elektroninį laišką su sutartimi, tačiau dėl interneto ryšio trukdžių jo elektroninis laiškas su sutartimi nepasiekė buhalterės (b. l. 9).
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad 2021 m. kovo 19 d. UAB „J.“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atliktas operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu buvo pateikta 2021 m. vasario 25 d. darbo sutartis, pagal kurią I. Š. priimama į darbą ir pradeda dirbti 2021 m. kovo 1 d. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 2,70 Eur valandinį tarifinį neto atlyginimą pagal išdirbtas valandas. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, informacijos apie I. Š. įdarbinimą UAB „J.“ nėra. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu 2021 m. kovo 19 d. dirbo I. Š., apie kurios įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. UAB „J.“ direktorius Ž. S. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sudaryta darbo sutartis dėl techninės klaidos elektroniniu paštu siunčiant nepasiekė buhalterės, todėl duomenys apie įdarbinimą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondui 2021 m. kovo 31 d. (b. l. 4–5).
2021 m. vasario 25 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje užfiksuota, kad UAB „J.“, atstovaujama administratoriaus D. M., ir I. Š. sudarė darbo sutartį, pagal kurią I. Š. įdarbinta (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 1 d. (sutartis įsigalioja 2021 m. vasario 25 d.). Darbuotojai mokėtinas 2,70 Eur valandinis tarifinis neto atlyginimas pagal išdirbtas valandas (b. l. 7).
2021 m. vasario 10 d. įgaliojimu UAB „J.“ direktorius Ž. S. įgaliojo D. M. būti atsakingu asmeniu tvarkant UAB „J.“ verslo reikalus, Ž. S. esant atostogose ar kitaip nesant galimybės tai daryti (b. l. 6).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis, patikrinus UAB „J.“ Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įrašytus apdraustųjų duomenis ir dokumentų valdymo sistemoje registruotus dokumentus, nustatyta, kad bendrovė per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2021 m. balandžio 2 d. 9.47 val. pateikė pranešimą apie apdraustosios I. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2021 m. kovo 1 d. Pranešimo duomenys automatiniu būdu įrašyti į Registro duomenų bazę (b. l. 10). Tokia pati informacija užfiksuota apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį, sąraše (b. l. 11).
Iš elektroninio laiško kopijos matyti, kad UAB „J.“ atstovas D. M. 2021 m. vasario 27 d. siunčia bendrovės direktoriui Ž. S. pasirašytą darbo sutartį (dokumentą „Word“ formatu) dėl I. Š. (b. l. 12).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.
UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
DK 42 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Ž. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Ž. S. teismo posėdyje pripažino, kad laiku nebuvo pranešta apie UAB „J.“ priklausančio (duomenys neskelbtini) būsimos darbuotojos I. Š. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Ž. S. padarytą administracinį nusižengimą taip pat įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai: Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažyma, 2021 m. vasario 25 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenys, taip pat kiti rašytiniai įrodymai.
Taigi byloje įrodyta, kad tarp UAB „J.“, atstovaujamos administratoriaus D. M. (įgaliojimą pasirašė Ž. S.), ir I. Š. 2021 m. vasario 25 d. buvo pasirašyta darbo sutartis, kuria I. Š. nuo 2021 m. kovo 1 d. turėjo pradėti dirbti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, iki 2021 m. kovo 1 d. turėjo būti informuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius apie I. Š. įdarbinimą. Kita vertus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis, tai nebuvo padaryta. Atliekant Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvų patikrinimą 2021 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nebuvo pateikta informacija apie I. Š. įdarbinimą. Tokia informacija pateikta tik 2021 m. balandžio 2 d. (UAB „J.“ per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė pranešimą apie apdraustosios I. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2021 m. kovo 1 d.) (b. l. 10). Todėl nėra abejonių, kad šiuo atveju buvo pažeistos UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Ž. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nepersiuntė elektroninio laiško su I. Š. darbo sutartimi bendrovės buhalterei, kad ši informuotų „Sodrą“, dėl neatsargumo, nes nepastebėjo gauto elektroninio laiško. Teismas pažymi, kad ANK 95 straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. eAN2-260-843/2019, AN2-478-574/2019, AN2-29-497/2020 ir kt.). Taigi Ž. S. netyčinis neveikimas aplaidžiai nesiimant, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius įstatymų nustatyta tvarka būtų laiku informuotas apie bendrovėje dirbsiančią I. Š., neturi reikšmės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos teisiniam vertinimui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad vėliau padarytas pažeidimas buvo ištaisytas. Pažymėtina, kad minėtame ANK straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas yra aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. vien nustačius, kad įstatymų nustatyta tvarka nebuvo laiku pateikta informacija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą bendrovėje, pakanka pripažinti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Taigi Ž. S. veiksmai, kai po nustatyto pažeidimo buvo imtasi priemonių, kad kompetentinga institucija būtų informuota apie I. Š. įdarbinimą UAB „J.“ priklausančiame (duomenys neskelbtini), nešalina jo administracinės atsakomybės.
Remdamasis tuo, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad Ž. S. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Ž. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas Ž. S. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis), jo padarymo aplinkybes (administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, po sužinojimo pažeidimas buvo ištaisytas), į nustatytą Ž. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į Ž. S. asmenybę. Jis dirba, anksčiau penkiolika kartų baustas, sumokėjo paskirtas administracines nuobaudas (b. l. 15).
Teismas, atsižvelgdamas į minėtas administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti Ž. S. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis yra 1000 Eur (sankcijos minimumas).
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Teismas nagrinėjamu atveju nemano, kad yra teisinis pagrindas skirti Ž. S. mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali. Iš tiesų jis padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad Ž. S. sužinojo ne pats ar iš kito UAB „J.“ darbuotojo, o iš Šiaulių apskrities valstybinio mokesčių inspekcijos atstovo apie tai, kad įstatymų nustatyta tvarka nebuvo laiku pateikta informacija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie I. Š. įdarbinimą. Be to, tokia informacija buvo pateikta „Sodrai“ tik 2021 m. balandžio 2 d. (Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos duomenimis), nors I. Š. pagal darbo sutartį turėjo dirbti nuo 2021 m. kovo 1 d. Ž. S. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo itin nemažina tai, kad jis atostogavo, nepastebėjo elektroniniu laišku atsiųstos I. Š. darbo sutarties. Pažymėtina, kad darbdavys turi būti atsakingas ir dėmesingas vykdydamas savo funkcijas. Negalėdamas tinkamai vykdyti funkcijų dėl atostogų bendrovės direktorius turėjo teisę atitinkamus klausimus, susijusius su bendrove, įgalioti vykdyti kitus asmenis (pavyzdžiui, kad darbo sutartis būtų tiesiogiai siunčiama iš karto bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, kad ši informuotų „Sodrą“), tačiau Ž. S. nedarė to, taip prisiimdamas riziką. Galiausiai teismas nepripažįsta, kad teisinį pagrindą mažinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtiną baudą sudaro tai, kad buvo atsiskaityta su I. Š.. Kiekvienas darbdavys turi pareigą laiku išmokėti visą sulygtą darbo užmokestį tiek dirbančiam darbuotojui, tiek darbuotojui, su kuriuo nutrūksta darbo teisiniai santykiai. Teismas vertina ir tai, kad, kaip minėta, Ž. S. anksčiau nemažai kartų trauktas administracinėn atsakomybėn (15 kartų). Nors dauguma padarytų administracinių nusižengimų yra nešiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad Ž. S. iki šiol preciziškai ar itin atsakingai laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomonė, kad jam skirtina sankcijoje nustatyta net minimali bauda (1000 Eur) būtų aiškiai per griežta, savaime nesudaro teisinio pagrindo skirti jam mažesnę baudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Ž. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132021847.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Lukaitis