Civilinė byla Nr. e2-140-671/2021

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01414-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10;

 (S)

2.6.16.8; 3.2.6.1                        

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 25 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,

sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Alvydui Krištupui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agronera“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą žemės nuomos mokestį 6919,80 Eur, palūkanas 184,64 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. ieškovė ir atsakovė sudarė žemės nuomos sutartį Nr. 20170902/AGRO (toliau – Sutartis), kuria ieškovė išnuomojo atsakovei žemės sklypus, už kuriuos atsakovė įsipareigojo mokėti 120 Eur už 1 ha metinį nuomos mokestį. Vadovaujantis Sutarties 1.1 punktu, ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei žemės ūkio paskirties sklypus: 1) 17,4 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą; 2) 5,75 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą; 3) 14,12 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą (Sutarties 1.1.1, 1.1.2, ir 1.1.3. punktai). Iš viso išnuomotų žemės sklypų plotas pagal Sutartį yra 37,27 ha. Metinis visų žemės sklypų nuomos mokestis, remiantis Sutarties 3.1 punktu, yra 4472,40 Eur (t. y. 37,27 ha x 120 Eur). Sutartyje buvo numatyta, kad už kiekvienus praėjusius nuomos metus mokėtinas žemės sklypų nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų birželio 15 d. (Sutarties 3.4 punktas). Šalių sudarytos sutarties dalykas yra 37,27 ha bendro ploto žemės sklypai. Sutarties 2.1. punkte šalys buvo sutariusios, jog žemės nuomos terminas pradedamas skaičiuoti pasirašius Sutartį, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. Sutarties 2.2. punkte buvo numatyta, kad žemės sklypai perduodami nuomininkui (atsakovei) sutarties pasirašymo momentu, ir ši sutartis laikoma žemės sklypų priėmimo – perdavimo aktu, atskiras žemės sklypų perdavimo aktas nesurašomas. Tuo pačiu sutarties punktu šalys patvirtino, kad nuomininkas (atsakovė) neturi pretenzijų dėl žemės būklės ar trūkumų. Taigi, atsakovei žemės sklypai buvo perduoti 2017 m. rugsėjo 2 d., atsakovė jokių pretenzijų dėl perduodamų sklypų dydžio ar kitų trūkumų neišreiškė. Priešingai, atlikdama dalinį mokėjimą už nuomą ieškovei pripažino, jog jai tinkamai buvo perduoti sutartyje numatyti sklypai, o tuo pačiu pripažino savo prievolę nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. mokėti žemės mokestį. Ieškovė pilnai įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal aukščiau minimą Sutartį, t. y. perdavė atsakovei žemės sklypus žemės ūkio veiklai vykdyti, tačiau atsakovė savo finansinių įsipareigojimų nevykdė ir iki šiol nėra pilnai atsiskaičiusi su ieškove už pirmuosius dvejus žemės sklypų nuomos metus (už trečiuosius metus mokėjimo terminas dar nėra suėjęs). Už pirmuosius nuomos metus (t. y. terminą nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.), už kuriuos nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2019 m. birželio 15 d., atsakovė sumokėjo ieškovei 2025 Eur, t. y. sumokėjo tik dalį metinio nuomos mokesčio ir liko ieškovei skolinga 2447,40 Eur nuomos mokesčio. Už antruosius nuomos metus (t. y. terminą nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.), už kuriuos nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2020 m. birželio 15 d., atsakovė nesumokėjo nuomos mokesčio visiškai. Šio ieškinio pateikimo metu bendra atsakovės skola ieškovei pagal Sutartį už pirmuosius dvejus žemės sklypų nuomos metus yra 6919,80 Eur (2447,40 Eur + 4472,40 Eur) nuomos mokesčio. Pažymėtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei ir turėjo teisėtą lūkestį, kad atsakovė tinkamai vykdys savo sutartinius įsipareigojimus, aptartus Sutartyje. Taip pat, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo prievolės atsiradimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos, iš viso 184,64 Eur.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad žemės nuomos sutartimi tarp šalių buvo sutarta dėl žemės ūkio paskirties sklypų nuomos, o ne dėl juose esančių žemės ūkio naudmenų nuomos. Sudarant sutartį pagrindinis dalykas, dėl kurio buvo sutarta, buvo nuomojamo žemės sklypo plotas ir žemės nuomos kaina. Tai, kad sutartyje nuorodant išnuomojamus žemės sklypus yra išskirti žemės naudmenų plotai, neturi esminės reikšmės, nes tikėtina, kad tai yra rašymo apsirikimas. Sutartis buvo parengta atsakovės, be to, ieškovė, kaip garbingo amžiaus ir neturintis sprecialių žinių asmuo, neįsigilino į šiuos sutarties neatitikimus, kurių sutartyje yra ir daugiau. Pažymėtina, kad sutartyje nėra išskirta ir nurodyta, kad ieškovė nuomoja ir atsakovė turi sumokėti tik už žemės sklypuose esančių žemės ūkio naudmenų plotą. Kita vertus, pagal Vį Registrų centro išrašus visų trijų išmuomotų žemės sklypų ir juose esančių žemės ūkio naudmenų plotai iš esmės sutampa. Atsakovė atsiliepime nurodydama, kad ne visas žemės sklypų plotas buvo tinkamas žemės ūkio veiklos naudojimui, tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, vadovaujantis tarp šalių sudarytos žemės nuomos sutarties 7.1.5 punktu, šalys pasirašydamos sutartį patvirtino, kad žemė yra apžiūrėta, geros agrarinės būklės ir kad nuomininkas pretenzijų dėl žemės kokybės neturi. Paminėtina ir tai, kad atsakovės teiginiai dėl to, kad šiuo atveju ieškovei kartu su žemės nuomos kaina negali būti priteisiamas ir gyventojų pajamų mokestis prieštarauja tarp šalių sudarytos sutarties nuostatai, kad gyventojų pajamų mokestis ir visi kiti nuomotojo pagal Lietuvos Respublikos teisė aktus mokami mokesčiai yra įskaityti į nuomos mokestį. Taip pat nepagrįstas atsakovės prašymas dėl palūkanų priteisimo taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį, nes patikslintu ieškiniu yra prašoma priteisti ne netesybas, o palūkanas, kurių reikalavimui priteisti yra taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas.

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo atmesti ieškovės patikslintą ieškinį dėl 2809,40 Eur skolos priteisimo. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. žemės nuomos sutartimi ieškovės atsakovei išnuomotų trijų žemės sklypų, kurių bendras plotas yra 37,27 ha, žemės ūkio naudmenų plotas sudaro tik 29,4 ha (atitinkamai, 13,4 ha, 4,5 ha bei 11,5 ha). Žemės ūkio naudmenų plotas yra aiškiai ir konkrečiai įvardintas (skaičius netgi paryškinant) sutarties 1.1.1. – 1.1.3. punktuose. Sutartyje taip pat yra aiškiai nurodyta, jog sklypai atsakovei yra išnuomojami žemės ūkio veiklos vykdymui. Išnuomotų žemės sklypų dalyse, kurios nėra žemės ūkio naudmenos (t. y. apaugusios medžiais, krūmais teritorijos), jokia žemės ūkio veikla faktiškai neįmanoma ir atsakovė tose sklypų dalyse jokios veiklos nevykdė, jų nenaudojo. Būtent dėl šios priežasties ieškovė ir atsakovė susitarė, kad žemės nuomos mokestis bus mokamas tik už žemės ūkio naudmenų plotą, bet ne už tą plotą, kuriame jokia veikla yra neįmanoma, kas visiškai atitinka įprastą praktiką. Tokį šalių susitarimą atspindi faktas, kad sutarties 1.1.1. – 1.1.3. punktuose yra aiškiai išskirtas ir paryškintas žemės ūkio veiklai tinkamos žemės plotas. Taigi bendras metinis atsakovės ieškovei mokėtinas nuomos mokestis už išnuomotus žemės sklypus sudaro 3528 Eur (120 Eur x 29,4 ha). Pastebėtina, kad pagal sutarties 3.2. punktą, į šią sumą yra įskaičiuotas ir gyventojų pajamų mokestis, kurį atsakovė privalo sumokėti tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai (to patikslintame ieškinyje neneigia ir pati ieškovė). Vadinasi iš 3528 Eur bendro metinio nuomos mokesčio, 3068 Eur atsakovė turi sumokėti ieškovei, o 460 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip gyventojų pajamų mokestį nuo 3068 Eur sumos (3068 x 0,15%). Tai reiškia, kad už pirmuosius ir antruosius nuomos metus atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 6136 Eur nuomos mokesčio, o Valstybinei mokesčių inspekcijai – 920 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovei už žemės sklypų nuomą iš viso yra sumokėjusi 2025,60 Eur. Vadinasi, atsakovės įsiskolinimas ieškovei už pirmuosius nuomos metus (2017 m. rugsėjo 2 d. – 2018 m. rugsėjo 1 d.) sudaro 1042,40 Eur (3068 Eur - 2025,60 Eur), o už antruosius nuomos metus (2018 m. rugsėjo 2 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d.) – 3068 Eur. Vadinasi, atsakovė ieškovei už žemės sklypų nuomą už pirmuosius dvejus metus yra iš viso skolinga 4110,40 Eur. Atsakovė taip pat pažymi, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai už O. N. yra sumokėjusi 529,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Kaip minėta, už pirmuosius dvejus nuomos metus atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai iš viso turi sumokėti 920 Eur gyventojų pajamų mokesčio (460 Eur x 2). Vadinasi, atsakovė šiuo metu nėra sumokėjusi 390,80 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, pareiga apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo ieškovei sumokėtų nuomos mokesčio sumų tenka būtent atsakovei. Kitaip tariant, 390,80 Eur nesumokėta gyventojų pajamų mokesčio suma, yra atsakovės mokestinė nepriemoka, kurią turės padengti pati atsakovė (tai yra atsakovės prievolė valstybės biudžetui). Tai reiškia, kad ši suma (kaip ir bet kokios kitos mokėtino gyventojų pajamų mokesčio sumos) negali būti priteista iš atsakovės ieškovei, kadangi ieškovė į jas neturi jokios teisės. Jeigu ieškovės naudai būtų priteista tiek nuomos mokesčio skola, tiek ir gyventojų pajamų mokesčio skola, atsakovė nuo bendros ieškovei priteistos sumos vėl turėtų sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kas reikštų, jog ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovė patikslintu ieškiniu nepagrįstai iš atsakovės prašo priteisti atsakovės mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio sumą, taigi patikslintas ieškinys šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas. Konstatuotina, jog atsakovės skola ieškovei šiuo metu sudaro 4110,40 Eur, o ne 6919,80 Eur, kaip patikslintame ieškinyje nurodo ieškovė. Atsakovė pažymi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti palūkanas nuo nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 16 d. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo. Kadangi ieškovės prašomos palūkanos nuo laiku nesumokėto nuomos mokesčio laikytinos netesybų rūšimi, ir ieškovė palūkanas prašo priteisti už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, atsakovė šiam reikalavimui teismo prašo taikyti ieškinio senatį ir nepriteisti ieškovės naudai palūkanų už laikotarpį iki 2020 m. vasario 20 d. (t. y. ilgesnį, nei 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos).

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir remtis atsakovės pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį.

            Ieškinys tenkintinas iš dalies.

  Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žemė nuomos sutartis Nr. 2017090/AGRO, pagal kurią ieškovė atsakovei perduoda tris 37,27 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudoti žemės ūkio veiklai sutartyje nustatytomis naudojimosi sąlygomis ir tvarka, o atsakovė įsipareigoja mokėti už žemę sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis metams už 1 ha išnuomotą žemę yra 120 Eur. Sutarties 3.2 ir 3.4 punktuose nustatyta, kad gyventojų pajamų mokestis ir visi kiti nuomotojo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus mokėtini mokesčiai yra įskaityti į nuomos mokestį; nuomos mokėjimai vykdomi už praėjusius metus iki einamųjų metų birželio 15 d. Sutartyje taip pat nustatyta, kad žemės nuomos terminas pradedamas skaičiuoti pasirašius šią sutartį (2017 m. rugsėjo 2 d.) ir galioja iki 2019 m. rugsėjo 2 d. Pagal 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2019 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymus atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 2025,60 Eur žemės nuomos mokesčio. 2019 m. spalio 17 d. atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 529,20 Eur.

Pagal Lietuvos Respubliko civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Nagrinėjamoje byloje šalių pozicija išsiskyrė dėl žemės nuomos sutartyje nustatyto žemės nuomos mokesčio.

Sutartis aiškinama tada, kai kyla šalių ginčas dėl jos nuostatų galiojimo, rūšies, pobūdžio, pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-409/2010). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-248-421/2016).

Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-260-695/2017).

Tarp šalių sudarytos žemės nuomos sutarties I skirsnio „Sutarties dalykas“ 1.1 punkte nurodyta, kad nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui žemiau nurodytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą laikinai valdyti ir naudoti žemės ūkio veiklai šioje sutartyje nustatytomis naudojimosi sąlygomis ir tvarka, o nuomininkas įsipareigoja mokėti už žemę šioje sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Tame pačiame punkte nurodyta, kad žemės sklypas (toliau sutartyje vadinama „Žemė“) yra: 17,4 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, žemės ūkio naudmenos sudaro 13,4 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5,75 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, žemės ūkio naudmenos sudaro 4,5 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 14,12 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, žemės ūkio naudmenos sudaro 11,5 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties III skirsnio 3.1 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis metams už 1 ha išnuomotą Žemę yra 120 Eur.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakove sudarant žemės nuomos sutartį buvo sutartas 120 Eur už 1 ha žemės sklypo metinis nuomos mokestis. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nustatant žemės nuomos kainą nebuvo sutarta, kad nuomos mokestis bus mokamas ne už visą nuomojamos žemės plotą, o tik už jame esantį žemės naudmenų plotą. Aplinkybę, kad žemės nuomos sutartyje prie išnuomojamų žemės sklypų yra paryškintai išskirti tuose žemės sklypuose esančių žemės ūkio naudmenų plotai, ieškovės atstovas vertino kaip rašymo apsirikimą ir pažymėjo, kad šie sutartyje nurodyti žemės ūkio naudmenų plotai nesutampa su VĮ Registro centro išrašuose esančia informacija. Ieškovė į sutarties nuostatas dėl išskirtų žemės ūkio naudmenų plotų nekreipė dėmesio, nes sudarant sutartį buvo sutarta dėl pagrindinių dalykų –nuomojamos žemės ploto ir nuomos kainos.

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė ir atsakovė susitarė, kad žemės nuomos mokestis bus mokamas tik už žemės ūkio naudmenų plotą, bet ne už tą plotą, kuriame jokia veikla yra neįmanoma. Dėl šios priežasties žemės nuomos sutartyje yra išskirti žemės ūkio naudmenų plotai. Išnuomotų žemės sklypų dalyse, kurios nėra žemės ūkio naudmenos (t. y. apaugusios medžiais, krūmais teritorijos), jokia žemės ūkio veikla faktiškai neįmanoma ir atsakovė tose sklypų dalyse jokios veiklos nevykdė, jų nenaudojo. Tokį šalių susitarimą atspindi faktas, kad sutarties 1.1.1. - 1.1.3. punktuose yra aiškiai išskirtas ir paryškintas žemės ūkio veiklai tinkamos žemės plotas.

Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-18-378/2015).

Šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė į bylą nepateikė jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių jų nurodytas aplinkybes dėl tikrosios sutarties šalių valios dėl žemės nuomos mokesčio nustatymo. Akivaizdu, kad šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sudarytą žemės nuomos sutartį, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju rašytinis sutarties tekstas objektyviausiai atspindi tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.

Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos žemės nuomos sutarties teksto, sutartimi nuomotojas (ieškovė) nuomininkui (atsakovei) išnuomoja žemės sklypą, t. y. tris sutartyje nurodytus žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 37,27 ha. Išnuomotos žemės mokestis – 120 Eur už 1 ha išnuomotos žemės. Nors prie išnuomojamų žemės sklypų plotų yra nurodyti juose esančių žemės ūkio naudmenų plotai, tačiau sutartyje nei viename skirsnyje nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad žemės nuomos mokestis yra mokamas tik už žemės ūkio naudmenų plotą. Sutartyje nurodant išnuomojamus žemės sklypus yra paryškintai išskirti tiek jų plotai, tiek tuose žemės sklypuose esančių žemės ūkio naudmenų plotai. Kita vertus, žemės nuomos sutartyje nurodyti išnuomojamuose žemės sklypuose esančių žemės ūkio naudmenų plotai yra netikslūs ir neatitinka Vį Registrų centro išrašų duomenų, kad tiek 17,4 ha ploto ir 5,75 ha ploto žemės sklypuose esančių žemės naudmenų plotai yra tokie patys, o 14,2 ha ploto žemės sklype esančių žemė ūkio naudmenų plotas yra 13,82 ha. Atsakovė įrodymų, paneigiančių nurodytus duomenis, į bylą nepateikė.

Ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių paaiškinimai dėl tikrosios šalių valios nustatant žemės nuomos mokestį yra prieštaringi, atsižvelgiant į tarp šalių sudarytos žemės nuomos sutarties turinį, atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą šalių susitarimą dėl žemės nuomos mokesčio, todėl teismas daro išvadą, kad pagal tarp šalių sudarytą žemės nuomos sutartį atsakovė ieškovei už išnuomotus žemės sklypus turi sumokėti ne pagal juose esančių žemės ūkio naudmenų plotą, o pagal žemės sklypų plotą. Papildomai pažymėtina, kad žemės nuomos sutartis buvo parengta atsakovės, todėl šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tarp šalių sudarytos žemės nuomos sutarties pagrindu atsakovė ieškovei turi sumokėti metinį žemės nuomos mokestį už bendrą 37,27 ha ploto žemės sklypą (17,4 ha + 5,75 ha + 14,12 ha), t. y. 4472,40 Eur (37,27 ha x 120 Eur). Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis žemės nuomos sutarties 3.2 punktu, į žemės nuomos mokestį yra įskaitytas ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), todėl darytina išvada, kad atsakovė už vienerius žemės nuomos metus turi sumokėti 3801,54 Eur nuomos mokesčio ir 670,86 Eur GPM (3801,54 + 670,86 Eur = 4472,40 Eur). Byloje nustatyta, kad už pirmuosius nuomos metus (t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.), už kuriuos nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2019 m. birželio 15 d., atsakovė sumokėjo ieškovei 2025,60 Eur, o Valstybinei mokesčių inspekcijai – 529,60 Eur GPM. Kaip matyti, atsakovė sumokėjo tik dalį metinio nuomos mokesčio ir liko skolinga ieškovei 1775,94 Eur nuomos mokesčio ir turi sumokėti 141,26 GPM. Už antruosius nuomos metus (t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.), už kuriuos nuomos mokestis turėjo būti sumokėtas iki 2020 m. birželio 15 d., atsakovė nesumokėjo nuomos mokesčio visiškai, todėl ieškovei yra skolinga 3801,54 Eur nuomos mokesčio ir turi sumokėti 670,86 GPM.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, nes pagal žemės nuomos sutartį nesumokėjo ieškovei žemės nuomos mokesčio, ir turi pareigą sumokėti 5577,48 Eur (1775,94 Eur + 3801,54 Eur) skolą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 23 ir 24 straipsniais, mokestį išskaičiuojantis asmuo, šiuo atveju atsakovė, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, už pirmuosius nuomos metus (nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.) nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto metinio žemės nuomos mokesčio nesumokėtas GPM, t. y. 141,26 Eur, ir už antruosius nuomos metus (nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) nesumokėtas GPM, t. y. 670,86 Eur, ieškovei iš atsakovės nepriteistinas, nes šiuo atveju GPM sumokėjimas yra atsakovės prievolė.

Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo prievolės atsiradimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos nuo laiku nesumokėto nuomos mokesčio laikytinos netesybų rūšimi, ir ieškovė palūkanas prašo priteisti už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, todėl šiam reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį ir nepriteisti ieškovės naudai palūkanų už laikotarpį iki 2020 m. vasario 20 d. (t. y. ilgesnį, nei 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos).

Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis).

Atsakovė, vadovaudami CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ieškovės reikalavimui priteisti 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas, prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra taikomas reikalavimams priteisti netesybas (baudą, delspinigius), bet ne palūkanas. Nors tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, kiekvienos jų gali būti priteisiamos, kai praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau jos nėra tapatūs prievolių teisės institutai ir joms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, kartu ir ieškinio senaties terminai. Pažymėtina, kad reikalavimui priteisti palūkanas taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), kuris, ieškovei kreipusis į teismą, nebuvo praleistas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistinos 138,99 Eur palūkanos (1775,94 x 5% x 1,18 m. = 104,78 Eur; 3801,54 x 5% x 0,18 m. = 34,21 Eur).

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 160 Eur žyminį mokestį ir patyrė 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei iš atsakovės priteistina 80 procentų patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 488 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agronera“, kodas 304050459, priteisti ieškovei O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą 5577,48 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt septynis Eur 48 ct), palūkanas 138,99 (vieną šimtą trisdešimt aštuonis Eur 99 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 488 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Audronė Alčauskienė