Civilinė byla Nr. e2-4229-965/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02127-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 2.4.3.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovui advokatui Andrejui Proškinui (Andrej Proškin), atsakovui A. T., jo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ atstovui advokato padėjėjui Jonui Mažoniui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“, A. T. dėl įpareigojimo pateikti akcininkui dokumentus bei pagal atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ priešieškinį ieškovui V. L. dėl įpareigojimo grąžinti automobilį bei su tuo susijusios žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo įpareigoti atsakovus UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ ir UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ direktorių A. T. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui V. L. ieškinyje nurodytų dokumentų patvirtintas kopijas, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodo, kad kartu su atsakovu A. T. valdo po 50 proc. atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcijų. Atsakovas A. T. yra bendrovės direktorius. 2021-03-01 ieškovas elektroniniu paštu atsakovams pateikė reikalavimą dėl įmonės dokumentų kopijų gavimo pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, tačiau atsakovai neteikia akcininkui įmonės dokumentų susipažinti ir jų kopijų; pateikė formalų atsisakymą, kuriame nurodė, kad negali nustatyti prašančiojo tapatybės.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą ir priešieškinį ieškovui dėl įmonės automobilio grąžinimo ir su neteisėtu automobilio naudojimu susijusios žalos atlyginimo. Prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas A. T. iki šiol yra bendrovės direktorius ir kuruoja agentavimo sritį, o ieškovas laikotarpiu nuo 2019-01-29 iki 2021-02-03 atsakovės įmonėje dirbo komercijos direktoriumi ir kuravo ekspedijavimo veiklą. Kilus nesutarimams tarp ieškovo ir atsakovo A. T., ieškovas nuo 2020-10-09 pradėjo dirbti vadovu naujai savo įsteigtoje įmonėje UAB ,,Inter Logistics“, į kurią palaipsniui ėmė perkelti ne tik su ekspedijavimo veikla susijusius komercinę ir praktinę patirtį, žinias bei įgūdžius, įgytus iš atsakovės UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“, bet kartu perėmė ir atsakovės UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ klientus. Negana to, ieškovas siekia pašalinti buvusį savo verslo partnerį atsakovą A. T. iš atsakovės UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcininkų ir vadovo pareigų. Be to, dar dirbdamas komercijos direktoriumi, už ekspedijavimo paslaugas klientams neišrašė sąskaitų, gautų grynųjų pinigų neįnešė į įmonės sąskaitą, todėl tokiais savo veiksmais įmonei padarė žalą. Dėl šių priežasčių atsakovai atsisako ieškovui pateikti įmonės dokumentus, nes jis savo veiksmais daro įmonei žalą, visą konfidencialią ir komercinę informaciją siekia panaudoti savo naujai įsteigtos įmonės interesams. Nesąžiningo akcininko teisės negali būti ginamos.

4.       Atsakovai taip pat nurodo, kad 2020-03-16 atsakovė UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ su AB „Šiaulių bankas“ sudarė lizingo sutartį dėl automobilio „Jaguar F-Pace“ finansinės nuomos. Atsakovės UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ lizinguojamas automobilis buvo perduotas ieškovui jo darbo funkcijoms atlikti. Atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ direktoriaus 2021-02-03 įsakymu tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ieškovas įpareigotas perduoti turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, grąžinti atsakovei jos lizinguojamą automobilį, jo dokumentus ir raktelius. Ieškovas automobilio atsakovei nėra grąžinęs ir iki šiol juo naudojasi, dėl ko atsakovė, už automobilį mokėdama išperkamosios nuomos įmokas, negali jo naudoti savo komercinėje veikloje ir kasdien patiria žalą. Analogiškų automobilių nuomos kainos yra nuo 25,37 Eur (771,81 Eur / 30 d.) iki 50 Eur per parą, todėl ieškovui negrąžinus automobilio atsakovei, ji kasdien dėl to patiria vidutiniškai 38 Eur ((25,37 Eur + 50,00 Eur) / 2) per parą nuostolius. Atsakovė paskaičiavo, kad nuo 2021-02-09 iki priešieškinio pareiškimo dienos (2021-05-12) jos patirti nuostoliai sudarė 3 534,00 Eur, kuriuos prašo priteisti iš ieškovo, taip pat prašo priteisti po 38 Eur už kiekvieną parą, skaičiuojant nuo 2021-05-13 iki automobilio grąžinimo atsakovei.

5.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštais reikalavimais nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad jis teisėtai naudojasi automobiliu sutartiniu pagrindu – pagal panaudos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“. Įmonės vardu sutartį sudarė A. T., kuris ją ir turi. Pats ieškovas šios sutarties neturi, nes nuo jo yra slepiami įmonės dokumentai. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis ieškovui buvo perduotas darbinėms funkcijoms atlikti, bet ne panaudos pagrindu.  

6.       Ieškovas pateikė dubliką, prašo ieškinį tenkinti ir nurodė, kad savo 2021-03-01 reikalavime ieškovas nurodė, kad reikalaujamų pateikti dokumentų kopijos jam yra reikalingos kaip akcininkui siekiant įgyvendinti akcininko teisę gauti bendrovės pelno dalį, taip pat siekiant įgyvendinti akcininko teisę dalyvauti valdant bendrovę ir apsispręsti dėl balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime, o dar reikalaujamų dokumentų kopijos yra reikalingos siekiant apsispręsti dėl UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos tyrimo inicijavimo dėl galimai netinkamos direktoriaus A. T. veiklos ir įstatymais numatytų pareigų pažeidimo. Taigi ieškovas turi teisę gauti visą su bendrovės veikla susijusią informaciją bei dokumentus ir pagal bendrovės įstatų VI skyriaus 18, 19 ir 20 punktus, ir tuo pagrindu, kad informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ieškovo teigimu, tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas.

7.       Atsakovas pateikė dubliką, prašo priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovas, teigdamas, kad automobiliu naudojasi teisėtai, turėtų būti suinteresuotas įrodyti naudojimosi automobiliu pagrindą, tačiau to nepadarė. Įstatymas draudžia bendrovei panaudos pagrindais perduoti daiktą neatlygintinai naudotis tos bendrovės akcininkui, todėl tai tik patvirtina, kad ieškovui automobilis buvo suteiktas darbinėms funkcijoms atlikti. Naudodamasis įmonės automobiliu be teisinio pagrindo, ieškovas daro įmonei žalą. 

8.       Ieškovas pateikė tripliką, kuriame prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad už tinkamą automobilio perdavimo įforminimą yra atsakingas būtent įmonės vadovas A. T., todėl būtent jis turi pareigą įrodyti, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiam tikslui jis buvo perdavęs automobilį ieškovui. Į bylą atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad automobilis perduotas ieškovui darbinėms funkcijoms atlikti. Tokios pozicijos laikėsi ir darbo ginčų komisija, kuri atsakovės reikalavimus dėl automobilio grąžinimo atmetė ir palaikė ieškovo V. L. teiginius, kad automobiliu jis naudojosi panaudos pagrindais.

9.       Atsakovai pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad nepaisant ieškovo cituojamos naujausios teismų praktikos, įstatymas suteikia bendrovei teisę atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija ir (ar) pateikti su tokia informacija susijusių dokumentų kopijas; bendrovė turėtų pagrįsti, kad toks informacijos ir (ar) dokumentų kopijų pateikimas akcininkui darytų žalą bendrovei ar kitaip pažeistų bendrovės teisėtus interesus. Nurodo, kad kartu su savo ankstesniais procesiniais dokumentais pateiktais įrodymais atsakovai išsamiai pagrindė savo argumentus, kad ieškovas atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ atžvilgiu nesilaiko bendrovės akcininkui keliamų sąžiningumo, lojalumo, interesų konflikto vengimo ir turto atskyrimo reikalavimų. Ieškovas nuo 2020-10-09 vadovauja UAB ,,Inter Logistics“, kurios komercinė veikla yra tokia pati, kokią ieškovas vykdė UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“, ieškovas naujai įsteigtai bendrovei perdavė aptarnauti buvusius UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ klientus. Todėl tarp šalių yra kilęs interesų konfliktas, ieškovas kenkia atsakovės konkurencingumui. Ieškovas už atsakovės suteiktas krovinių ekspedicijos paslaugas neišrašė sąskaitų, neįnešė į atsakovės sąskaitą jos vardu gautų grynųjų pinigų, neteisėtai naudoja ir iki šiol negrąžina atsakovei priklausančio automobilio „Jaguar F-Pace“ ir taip daro žalą. Atsakovai ieškovo elgesį bendrovės atžvilgiu laiko nesąžiningu ir atitinkamai sudarančiu pagrindą riboti akcininko teisę gauti informaciją apie bendrovę, kol ieškovas nutrauks prieš atsakovę UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ nukreiptus neteisėtus veiksmus. Be to, atsakovų teigimu, įstatymas numato akcininko teisę susipažinti su įmonės dokumentais, bet ne gauti jų kopijas.

10.       Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimą, kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė tenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog ieškovui priklauso pusė įmonės akcijų, tačiau atsakovas riboja jam teisę susipažinti su visais įmonės dokumentais. Įmonės vadovas nevykdo savo pareigų, nešaukia akcininkų susirinkimų, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų susipažinti. Teigia, kad atsakovei priklausančiu automobiliu naudojasi teisėtai – panaudos sutarties pagrindu, kurios atsakovas kaip ir kitų įmonės dokumentų neteikia ieškovui. Paaiškino, kad atsakovas A. T. taip pat yra įsteigęs dar vieną įmonę, kuri užsiima ta pačia veikla, kaip ir atsakovė, į savo įmonę perkėlė atsakovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ klientus, tarp jų ir „Bega“. Ieškovui ir atsakovui priklauso po 50 proc. atsakovės akcijų, todėl atsakovas, būdamas jos direktoriumi ir įsteigęs savo vardu konkuruojančią įmonę, nepagrįstai riboja ieškovo, kaip akcininko, teises.

11.       Atsakovas ir atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti bei tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad įstatymas suteikia teisę riboti nesąžiningo akcininko teises susipažinti su įmonės dokumentais. Ieškovas, įsteigęs konkuruojančią įmonę ir perkėlęs į ją atsakovės klientus, neteisėtai naudodamasis įmonės automobiliu, daro bendrovei žalą, todėl jo, kaip akcininko teisės, neturėtų būti ginamos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl ieškinio

12.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas V. L. ir atsakovas A. T. yra UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcininkai, turintys po 50 vienetų akcijų, sudarančių 50 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo. UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ direktorius yra A. T. V. L. nuo 2019-01-29 iki 2021-02-03 atsakovės įmonėje dirbo komercijos direktoriumi.

13.       2021-03-01 ieškovas el. laišku ir registruotu paštu pateikė atsakovams reikalavimą dėl dokumentų kopijų pateikimo. Ieškovas, kaip akcininkas, turintis ½ dalį bendrovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ akcijų, reikalavo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos pasirašytinai pateikti jam išvardintų įmonės dokumentų patvirtintas kopijas.

14.       Ieškovas savo rašte nurodė, kad reikalaujamų pateikti dokumentų kopijos jam yra reikalingos kaip akcininkui siekiant įgyvendinti akcininko teisę gauti bendrovės pelno dalį, taip pat siekiant įgyvendinti akcininko teisę dalyvauti valdant bendrovę ir apsispręsti dėl balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat dokumentai yra reikalingi, siekiant apsispręsti dėl juridinio asmens UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos tyrimo inicijavimo dėl galimai netinkamos direktoriaus A. T. veiklos ir pareigų pažeidimo.

15.       Ieškovas taip pat nurodė, kad, jeigu reikia pasirašyti įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ar konfidencialios informacijos, tai jis prašo direktoriaus, nepraleidžiant nustatyto 7 dienų termino, paruošti ir pateikti pasirašymui nustatytą formą, kurią nustato bendrovės vadovas (Bendrovės įstatų VI skyriaus 19 punktas).

16.       2021-03-08 atsakovės atsakyme ieškovui buvo nurodyta, jog iš 2021-03-01 el. laiško negalima nustatyti, kad reikalavimą pateikė bendrovės akcininkas V. L.

17.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė duomenis, kad reikalavimas pateikti įmonės dokumentų kopijas buvo siųstas atsakovei ne tik elektroniniu paštu, bet ir registruotu paštu, be to, nurodytu elektroninio pašto adresu vyko šalių susirašinėjamas, ieškovui buvo siunčiami su darbo santykiais, jų nutraukimu susiję dokumentai, todėl atsakovės pateiktas atsakymas ieškovui vertintinas kaip pernelyg formalus. Teismo nuomone, akcininko tapatybė galėjo būti nustatyta tiek pasirašant įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos, tiek atvykus susipažinti su įmonės dokumentais ar pasirašytinai įteikiant jų kopijas.

18.       Nepaisant to, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovai laikėsi pozicijos, kad ieškovui įmonės dokumentai neteikiami dėl jo žalingos veiklos įmonės atžvilgiu, kuri pasireiškia konkuruojančios įmonės UAB „Inter Logistics“ įsteigimu, automobilio neteisėtu naudojimu, įmonės vardu gautų grynųjų pinigų neįnešimu į įmonės sąskaitą.

19.       Akcininko neturtinę teisę nuolat gauti informaciją iš bendrovės reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) straipsnis. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. 

20.       Kasacinis teismas, aiškindamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, yra nurodęs, kad būtent informacijos pobūdis lemia tiek akcininko teisės į informaciją apimtį, tiek ir bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkui procese ribas. Įstatymų leidėjas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtino akcininko teisę į trejopo pobūdžio informaciją. Visų pirma, bendrovė turi suteikti akcininkui visą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardytą akcininko reikalaujamą bendro pobūdžio informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas), kuri turi būti vieša pagal įstatymus, nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje. Antra, akcininkas, be informacijos, nurodytos įstatyme, turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus, dėl kurios prieinamumo akcininkams buvo nuspręsta tvirtinant bendrovės įstatus. Trečia, akcininkas turi teisę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) gauti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pastaroji informacija apima informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, jeigu akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021, 30-32 punktai).

21.       UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ įstatų 18 punkte numatyta, kad akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos Bendrovės dokumentai, nesusiję su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti Bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje Bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai. Įstatų 19 punkte numatyta, kad akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Įsipareigojimo formą nustato Bendrovės vadovas.

22.       Formaliai atsakovės įstatuose nustatyta, kad su informacija, sudarančia įmonės komercinę paslaptį, ar konfidencialia informacija akcininkui galima tik susipažinti, bet ne gauti dokumentų kopijas. Šias argumentais rėmėsi ir atsakovai. Tačiau su tokia pozicija sutikti nėra jokio teisinio pagrindo, nes ABĮ be kita ko nustato akcininko teisę ne tik susipažinti, bet ir gauti įmonės dokumentų kopijas, nepriklausomai nuo to, ar jie sudaro įmonės komercinę paslaptį, ar ne. Todėl bendrovės įstatais ši akcininko teisė negali būti siaurinama ir teisę gauti įmonės dokumentų kopijas jis turi.

23.       Ieškovas informacijos gavimo iš bendrovės poreikį grindžia būtinumu sekti bendrovės veiklą, komercinių sandorių pagrįstumą, taip pat ketinimu inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti argumentai suponuoja, kad ieškovas savo kaip akcininko teisę į informaciją grindžia teisės aktų reikalavimų vykdymu bei akcininko teisės dalyvauti valdant bendrovę įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021, 32 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas pagrindė poreikį susipažinti su įmonės dokumentais, remdamasis teisės aktų reikalavimų vykdymu, į kurį patenka siekis inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą.

24.       Įstatymas suteikia teisę bendrovei atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, vis dėlto ši bendrovės teisė nėra absoliuti. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių esmę, asmens nuožiūros laisvė leisti ar ne kitam asmeniui įgyvendinti jam priklausančią teisę negali būti neribota (CK 1.5 straipsnio 1 dalis 1.137 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl, nors įstatymų leidėjas suteikė bendrovėms teisę, bendrovės, atsisakydamos tenkinti akcininko prašymą, savo atsisakymą turi pagrįsti konkrečiais argumentais. Bendrovei visų pirma tenka pareiga įrodyti, kad informacija ir (ar) dokumentai, kurią akcininkas reikalauja atskleisti, yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija.

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja: 1) visų bendrovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 metus ir už 2020 metus (įskaitant aiškinamuosius raštus, balansus, pelno ir (ar) nuostolių ataskaitas ir kt.) patvirtintas kopijas; 2) visų bendrovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, patvirtintas kopijas; 3) visų bendrovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos dokumentų nuo bendrovės įsteigimo dienos 2018-11-09 iki 2021 m. kovo 1 d. (t. y. visų bendrovės sudarytų sutarčių su kitais asmenimis (įskaitant visas bendrovės sudarytas sutartis su UAB KJKK „BEGA“), visų bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų bendrovės veiklos dokumentų) patvirtintas kopijas.

26.       Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą 1 ir 2 punktuose nurodyta ieškovo reikalaujama informacija (šio sprendimo 25 punktas) yra bendrojo pobūdžio, vieša pagal įstatymus, todėl ši akcininko teisė negali būti ribojama ir įmonė negali atsisakyti šios informacijos akcininkui teikti. Byloje nėra duomenų, kad minėta informacija ieškovui buvo pateikta, todėl toks ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). 

27.       Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl akcininko teisės į informaciją kilo uždarojoje akcinėje bendrovėje, kurioje yra tik du akcininkai: ieškovas ir atsakovas, kuriems priklauso po 50 proc. akcijų. Atsakovas A. T. nuo pat įmonės įsteigimo iki šiol eina įmonės direktoriaus pareigas. Ieškovas V. L. nuo 2019-01-29 iki 2021-02-03 atsakovės įmonėje dirbo komercijos direktoriumi. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, įmonėje nebuvo patvirtintas informacijos, laikytinos komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, sąrašas. Ieškovas darbinių santykių metu bendrovėje buvo atsakingas už ekspedijavimo veiklą – už laivais į Klaipėdos uostą atplukdomų atsakovės UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ klientams skirtų krovinių ekspedijavimą, sąskaitų išrašymą atsakovės klientams, kontroliavo klientų atsiskaitymus už atitinkamas atsakovės suteiktas paslaugas. Šalių teigimu, įmonė yra nedidelė, jie dirbo tik dviese, apie vienas kito atliekamą veiklą žinojo.

28.       Ginčas kyla dėl šios informacijos apie bendrovę pateikimo: visų bendrovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos dokumentų nuo bendrovės įsteigimo dienos 2018-11-09 iki 2021 m. kovo 1 d. (t. y. visų bendrovės sudarytų sutarčių su kitais asmenimis (įskaitant visas bendrovės sudarytas sutartis su UAB KJKK „BEGA“), visų bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų bendrovės veiklos dokumentų) patvirtintų kopijų pateikimo. Nors įmonėje nėra patvirtinta komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos sąrašo, tačiau savo esme įmonės sudarytos sutartys su klientais, jų vykdymo dokumentai gali patekti po komercinės paslapties sąvoka.

29.       Kaip nustatyta, ieškovas informacijos gavimo poreikį grindžia teisės aktų reikalavimų vykdymu, būtinumu sekti bendrovės veiklą. Atsakovas nesutinka suteikti prašomą informaciją, motyvuodamas tuo, kad ieškovas įsteigė konkuruojančią įmonę, todėl visą gautą informaciją panaudos jos veikloje, jam būtų nepagrįstai atskleisti susitarimai su klientais, tarifai ir pan.

30.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo reikalaujami dokumentai apima laikotarpį nuo įmonės įsteigimo iki 2021-03-01, t. y. praktiškai iki ieškovo darbinių santykių su atsakove pasibaigimo momento. Kaip minėta, iš šalių paaiškinimų, atsakovo nurodytų argumentų nustatyta, kad ieškovas buvo atsakingas už ekspedijavimo sritį, kartais pavaduodavo ir direktorių, išrašydavo sąskaitas klientams, taigi jam buvo gerai žinomi tiek įmonės klientai, sutarčių sąlygos, tiek įmonės teikiamų paslaugų tarifai. Tokia informacija, nors ir laikytina konfidencialia, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama darbuotojo gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi. Taigi iš ieškovo reikalaujamų duomenų matyti, kad jo prašoma informacija jam galėjo būti žinoma, todėl nėra duomenų, kad ieškovas retrospektyvinio pobūdžio informaciją, kurią jis ir taip galėjo žinoti dėl savo atliekamų darbinių funkcijų, panaudos priešingai atsakovės interesams. Naujų sutarčių, klientų duomenų, naujai patvirtintų tarifų, kurie sudaryti jau po ieškovo darbo santykių pasibaigimo, ieškovas ieškiniu neprašo. Atsakovės argumentai dėl ieškovo tariamų pažeidimų įmonės atžvilgiu, susiję su atsakovo, kaip darbuotojo, bet ne akcininko veikla, yra nagrinėjami kitoje byloje, todėl negali būti vertinami kaip pagrindas riboti įstatyme įtvirtintas akcininko teises.

31.       Ieškovas neneigia, kad yra įsteigęs kitą įmonę, kuri užsiima analogiška veikla kaip atsakovės, tačiau atsakovas A. T. teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad panašiai veiklai vykdyti jis taip pat yra įsteigęs kitą bendrovę UAB „Aldemarko“, į kurią perkeltas buvęs atsakovės klientas UAB KJKK „BEGA“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra ir UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ direktorius, disponuojantis įmonės informacija, ir taip pat konkuruojančios įmonės steigėjas, neteikimas kitam 50 proc. akcijų turinčiam akcininkui informacijos, motyvuojant jo konkuruojančia veikla, neatitinka akcininkų lygiateisiškumo bei geros verslo praktikos.

32.       Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nenurodė pakankamai svarių atsikirtimų, kurie turėtų būti laikomi pakankamais riboti ieškovo siekiamą įgyvendinti teisę. Aplinkybė, kad atsakovė abejoja ieškovo tikslais, dėl kurių jis siekia susipažinti su prašoma informacija apie atsakovės veiklą, pati savaime neturi reikšmės. Civiliniuose teisiniuose santykiuose taikoma bendroji sąžiningumo prezumpcija. Kaip jau pasisakyta, būtent atsakovei teko pareiga pagrįsti, kad ieškovo nurodomos informacijos atskleidimas jam pažeistų bendrovės interesus. Tokių faktinių aplinkybių atsakovė šioje situacijoje nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

33.       Teisės į informaciją užtikrinimas ypač aktualus tokioje situacijoje, kai teisę į informaciją siekia įgyvendinti vienas iš dviejų bendrovės akcininkų, turintis 50 proc. akcijų, ir kuris, pašalintas iš įmonės darbinės veiklos, prarado galimybę susipažinti su atsakovės informacija, o kitas bendrovės akcininkas tokią teisę įgyvendina vadovaudamas įmonei, dalyvaudamas kasdienėje jos veikloje. Tokioje situacijoje akcininko teisės į informaciją užtikrinimas atitinka akcininko bei bendrovės interesų pusiausvyrą ir leidžia pasiekti įstatymo leidėjo ABĮ 18 straipsnyje nurodytus tikslus – užtikrinti visų akcininkų, nepriklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus, teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį bendrovėse, sudaryti sąlygas aktyvesniam dalyvavimui valdant bendroves, taip pat stiprinti ir skatinti skaidrią bendrovių valdyseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021).

34.       Jei akcininkui teikiama informacija ir dokumentai, susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkas turi užtikrinti tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Pareiga užtikrinti atsakovės komercinės (gamybinės) paslapties konfidencialumą ieškovui kyla iš ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, t. y. įstatymo. Taigi papildomo įsipareigojimo pasirašymas būtų perteklinis veiksmas.

35.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nėra materialiųjų teisinių priežasčių, kurios sudarytų pakankamą ir pagrįstą pagrindą atsisakyti tenkinti ieškovo pareikštą ieškinį. Atsakovė UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ įpareigotina pateikti ieškovui visą ieškinio dalyke nurodytą informaciją apie bendrovę:

35.1. visų bendrovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 metus ir už 2020 metus (įskaitant aiškinamuosius raštus, balansus, pelno ir (ar) nuostolių ataskaitas ir kt.) patvirtintas kopijas;

35.2. visų bendrovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, patvirtintas kopijas;

35.3. visų bendrovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos dokumentų nuo bendrovės įsteigimo dienos 2018-11-09 iki 2021 m. kovo 1 d. (t. y. visų bendrovės sudarytų sutarčių su kitais asmenimis (įskaitant visas bendrovės sudarytas sutartis su UAB KJKK „BEGA“), visų bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų bendrovės veiklos dokumentų) patvirtintas kopijas.

Dėl priešieškinio

36.       Atsakovė priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei jos lizinguojamą automobilį, jo dokumentus ir raktelius. Ieškovas automobilio atsakovei nėra grąžinęs ir iki šiol juo naudojasi, dėl ko atsakovė, už automobilį mokėdama išperkamosios nuomos įmokas, negali jo naudoti savo komercinėje veikloje ir kasdien patiria žalą. Analogiškų automobilių nuomos kainos yra nuo 25,37 Eur (771,81 Eur / 30 d.) iki 50 Eur per parą, todėl ieškovui negrąžinus automobilio atsakovei, ji kasdien dėl to patiria vidutiniškai 38 Eur ((25,37 Eur + 50,00 Eur) / 2) per parą nuostolius. Atsakovė paskaičiavo, kad nuo 2021-02-09 iki priešieškinio pareiškimo dienos (2021-05-12) jos patirti nuostoliai sudarė 3 534,00 Eur, kuriuos prašo priteisti iš ieškovo, taip pat prašo priteisti po 38 Eur už kiekvieną parą, skaičiuojant nuo 2021-05-13 iki automobilio grąžinimo atsakovei.

37.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020-03-16 atsakovė UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda” su AB „Šiaulių bankas“ sudarė lizingo sutartį Nr. FL-201-14134 dėl 2020 m. gamybos automobilio „Jaguar F-Pace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), finansinės nuomos. Atsakovės teigimu, UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ lizinguojamas automobilis buvo perduotas ieškovui jo darbo funkcijoms atlikti, tačiau nutraukus darbo sutartį, ieškovas automobilio negrąžina. Ieškovo teigimu, automobilis jam buvo perduotas kaip akcininkui panaudos pagrindu, todėl automobilio jis neprivalo grąžinti.

38.       Akcinės bendrovės dalyviui – akcininkui – teises ir pareigas bendrovei suteikia jo turimos šios bendrovės akcijos. CK 1.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kito, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymo nustatytas teises. Įstatymas nenumato įmonės akcininko teisės neatlygintinai valdyti ir naudoti įmonės turtą ar jį perimti. Ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių. Tokią teisę riboja ir CK 6.630 straipsnis, numatantis, kad pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teisės panaudos pagrindais perduoti daiktą neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra šių juridinių asmenų steigėjai, dalyviai ar organų nariai. Todėl ieškovo V. L. teiginiai, kad automobiliu jis naudojasi panaudos pagrindais, yra teisiškai nepagrįsti, tokį daikto perdavimą draudžia įstatymai, o kitų teisėtų pagrindų dėl turto naudojimo ieškovas nenurodė ir neįrodė.

39.       Nors atsakovė automobilio perdavimo ieškovui darbo funkcijų atlikimui nepagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau iš šalių paaiškinimų bei kitų nustatytų aplinkybių labiau tikėtina, kad automobilis ieškovui buvo perduotas darbinėms funkcijos atlikti. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Byloje nėra ginčo, kad išperkamosios nuomos sutartį sudarė atsakovė, ji moka nuomos įmokas bankui. Sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai ieškovą su atsakove siejo darbiniai teisiniai santykiai. Ieškovas neneigia, kad automobilį naudojo darbo tikslais, vykdė darbines funkcijas, jokio kito susitarimo dėl automobilio naudojimo ieškovas nepateikė ir kito teisinio pagrindo neįrodė, todėl laikytina, jog atsakovė tikėtinai pagrindė, jog automobilis buvo perduotas ieškovui, kaip atsakovės komercijos direktoriui, darbo funkcijoms atlikti. Byloje nėra ginčo, kad, nutrūkus darbo santykiams, ieškovas atsakovei automobilio negrąžino.

40.       CK 6.237

41.       Atsakovė taip pat prašo priteisti jai žalą, kurią patyrė dėl negalėjimo naudotis jai priklausančiu turtu. Iš aukščiau paminėtų aplinkybių be kita ko nustatyta, kad automobilis ieškovui neatlygintai naudotis buvo suteiktas tik darbinėms funkcijos atlikti. 2021-02-03 nutraukus darbo sutartį, ieškovas jokių darbo funkcijų atsakovės įmonėje nebeatlieka, kitų automobilio naudojimo bei valdymo pagrindų neįrodė. Tarp šalių automobilio nuomos sutartis niekada nebuvo sudaryta, taip pat ieškovui nuo darbo teisinių santykių pasibaigimo momento nebuvo leista naudotis svetimu turtu, todėl faktinis naudojimasis svetimu turtu sukelia jam prievolę sumokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius už naudojimąsi turtu. Kaip minėta, juridiniam asmeniui priklausančio turto perdavimas gali būti pateisinamas tik tada, kai jis yra atlygintinis (CK 6.630 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir toliau neturėdamas jokio teisinio pagrindo naudojasi atsakovei priklausančiu automobiliu, o atsakovė negali laisvai, savo nuožiūra ir nevaržomai naudotis jai priklausančiu turtu komercinėje veikloje, dėl to patiria finansinius nuostolius, mokėdama išperkamosios nuomos įmokas, darbinei veiklai naudodama įmonės vadovo automobilį, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pakankamai pagrindė savo reikalavimą dėl patiriamų nuostolių dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.583 straipsnio 6 dalis). Teismas, įvertinęs ginčo turto gamybos metus, taip pat atsakovės pateiktas automobilio nuomos tendencijas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta 38 Eur už kiekvieną dieną ginčo turto nuomos kaina nėra per didelė, atitinka rinkos kainas ir protingumo kriterijus. Nuo darbo santykių pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, atsakovės paskaičiavimu, susidarė 3 534 Eur žala bei po 38 Eur už kiekvieną paskesnę parą iki automobilio grąžinimo. Ieškovas konkrečių turto nuomos kainų nepateikė, reiškia tik savo subjektyvią nuomonę ir nesutikimą su atsakovės nurodoma žala.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad už ieškinio pareiškimą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 900 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl, tenkinus ieškinį, priteistinos ieškovui iš atsakovų po lygiai (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

43.        Atsakovė UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ pateikė įrodymus apie tai, kad už priešieškinio pareiškimą sumokėjo 80 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1 125 Eur advokato bei advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl, tenkinus priešieškinį, priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, 

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovus uždarąją akcinę bendrovę „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ ir jos vadovą A. T. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui V. L.:

visų bendrovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 metus ir už 2020 metus (įskaitant aiškinamuosius raštus, balansus, pelno ir (ar) nuostolių ataskaitas ir kt.) patvirtintas kopijas;

visų bendrovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, patvirtintas kopijas;

visų bendrovės UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ veiklos dokumentų nuo bendrovės įsteigimo dienos 2018-11-09 iki 2021 m. kovo 1 d. (t. y. visų bendrovės sudarytų sutarčių su kitais asmenimis (įskaitant visas bendrovės sudarytas sutartis su UAB KJKK „BEGA“), visų bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų bendrovės veiklos dokumentų) patvirtintas kopijas.

Įpareigoti ieškovą V. L. grąžinti atsakovei UAB ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda” automobilį „Jaguar F-Pace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), jo dokumentus ir raktelius.

Priteisti iš ieškovo V. L. 3 534 Eur žalą, po 38 Eur žalos už kiekvieną parą, skaičiuojant nuo 2021-05-13 iki automobilio „Jaguar F-Pace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinimo atsakovei, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 205 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Jungtinė Karalystė – Klaipėda”.

Priteisti iš atsakovo A. T. 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. L.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. L.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                        Erika Tamošaitienė