Administracinė byla Nr. N⁶²-45/2012

Teisminio proceso Nr.4-65-3-00220-2010-5

            Procesinio sprendimo kategorija 42.2

 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties S. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. liepos 16 d. nutarimu pripažino S. Z. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 1250 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda S. Z., ūkininkui, skirta už tai, kad gyvūnų skrandžio turinio lauko rietuvėje nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2010 m. liepos 13 d. sandėliuojamas turinys neapdengtas šiaudais ar durpėmis, iš lauko rietuvės užterštas lietaus vanduo pateko už rietuvės ribų, taip pažeidžiant Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti 18.3, 18.5 ir 21 punkto reikalavimus.

 

II.

 

Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs S. Z. skundą, 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi jį atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog ATPK 51² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo nesilaikoma aplinkosaugos reikalavimų bei normatyvų. Aplinkosaugos reikalavimuose mėšlui tvarkyti įtvirtinta bendra taisyklė, kad neturinčiuose mėšlidžių ūkiuose, suderinus su atitinkamu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu, leidžiama tirštą mėšlą laikinai (ne ilgiau kaip iki 18 punkte nustatytų terminų mėšlidėms įrengti) kaupti lauko rietuvėse, laikantis tam tikrų sąlygų. Šios sąlygos numato, kad aikštelė iš visų pusių privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 50 cm aukščio žemių pylimu, kuris turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį nebūtų srutų ištekėjimo už jo ribų (18.3 punktas); rietuvė uždengiama plėvele, durpėmis, žemėmis arba smulkintais šiaudais (18.5 punktas); 21 punktas numato, jog organinės medžiagos neturi būti skleidžiamos nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Išimtinais atvejais, esant sausam, šiltam ir ilgam rudeniui, kai laukai ariami vėliau, arba ankstyvam ir šiltam pavasariui, kai laukai ariami anksčiau, prieš tai informavus RAAD rajono aplinkos apsaugos agentūrą. Negalima tręšti, jei vėjas pučia link netoli esančios gyvenamosios vietos. Rekomenduotina organines trąšas tręšti tik darbo dienomis.

Teismas nustatė, kad S. Z. yra įkūręs ūkininko ūkį ir vykdo ūkinę veiklą nuomojamame žemės sklype, esančiame Dičiūnų k., Utenos r., eksploatuoja lauko rietuvę, į kurią talpina iš AB „ Utenos mėsa“ pagal sutartį gaunamą gyvulių skrandžio turinį ir jį naudoja pievų tręšimui. Teismas nurodė, jog remdamasis 2010 m. birželio 28 d. – liepos 13 d. patikrinimo akto ir 2010 m. liepos 16 d. privalomojo nurodymo duomenimis, fotonuotraukomis, šalių paaiškinimais bei kita byloje esančia medžiaga, daro išvadą, kad S. Z., tvarkydamas organines trąšas, nesilaikė aplinkosaugos reikalavimų 18.3, 18.5 punktų, o savo teiginių, kad rietuvė buvo dengiama šiaudais ir kad organinės medžiagos nepateko už rietuvės ribų, nepagrindė jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad S. Z. būtų pažeidęs reikalavimų 21 punktą, tai patvirtino ir Institucijos atstovas, todėl šis pažeidimas šalintinas iš kaltinimo.

Teismas taip pat nurodė, jog S. Z. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau tam nėra teisinio pagrindo (ATPK 279 str.).

 

III.

 

Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, S. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį bei Institucijos nutarimą panaikinti, o administracinę bylą nutraukti, taip pat priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teisme protokolą surašęs asmuo pripažino, tai patvirtino ir nuotraukos, kad prie rietuvės buvo įrengtas nuotekų kauptuvas, o tai, kad lietaus vanduo nutekėjo nuo rietuvės į kauptuvą, negalima laikyti, kad nuotekos pateko į aplinką. Pažymi, jog jokiais įrodymais, išskyrus protokolą surašiusio asmens paaiškinimais, vandens užteršimas nepagrįstas. Teigia, jog patikrinimas atliktas tuo metu, kai iš AB „Utenos mėsa“ buvo vežamos atliekos, o pagal Žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo 19 punktą rietuvės suformavimui skiriamos 7 dienos. Pabrėžia, jog ATPK 51² straipsnio 2 dalis įtvirtina atsakomybę už objektų eksploatavimą neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, o šiuo atveju atsakomybėn jis galėjo būti traukiamas tik pagal ATPK 51³ straipsnį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog apeliantas akivaizdžiai klaidina teismą, taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad buvo kitas apsauginis pylimas, pareigūnai tokio fakto nenustatė, nors tikrinamas objektas buvo filmuojamas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apygardos administracinio teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pažymėtina, jog pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia tokios alternatyvios veikos: 1) ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose; 2) ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Būtent už pastaruosius veiksmus apeliantas ir patrauktas atsakomybėn, o pastarojo teiginiai, jog minėtas straipsnis numato atsakomybę tik už tam tikros veiklos vykdymą neturint gamtos išteklių leidimo, nepagrįsti. 

Iš ATPK 512 straipsnio 2 dalies dispozicijos bei Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti 18.3 ir 18.5 punktų turinio matyti, jog analizuojamam pažeidimui inkriminuoti aplinkos užterštumo fakto nustatymas nereikalingas (šiuo atveju pakanka srutų ištekėjimo iš pylimo bei rietuvės neuždengimo faktų patvirtinimo), todėl apelianto teiginiai, jog byloje nesurinkta įrodymų vandens užterštumui pagrįsti, vertintini kaip su šia byla nesusiję ir atmestini.

Dėl apelianto teiginio, jog pagal Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti 19 punktą rietuvę uždengti privalėjo per 7 kalendorines dienas, o patikrinimas buvo atliekamas kaip tik tuo metu, kai buvo vežamas mėšlas, pasakytina, kad patikrinimas atliktas nuo 2010 m. birželio 28 d. iki liepos 13 d. ir visą šį laiką rietuvė nebuvo uždengiama kaip to reikalavo teisės aktai (b. l. 11 – 12, 49).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

S. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                             Antanas Ablingis

 

                                                                                                                        Stasys Gagys

 

Romanas Klišauskas