Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-68-222/2018

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00030-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10.; 2.1.15.3.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko, Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio, Rimos Ažubalytės, Sigitos Jokimaitės (buvusios Bieliauskienės) ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorams Sigutei Malinauskienei, Ugniui Vyčinui,

nuteistajam D. R., jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),

nuteistojo juridinio asmens UAB „T.“ atstovui bankroto administratoriui J. U.,

civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. J.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Sigutės Malinauskienės ir civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) atstovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, A. K. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu D. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, D. R. paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, šios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.

Juridinis asmuo UAB „T.“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, UAB „T.“ paskirta subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Iš D. R. ir UAB „T.“ solidariai priteista Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 21 637,51 Eur (74 710 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendis pakeistas:

D. R., nuteistam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirta 50 MGL (1838,50 Eur) dydžio bauda.

Panaikinus nuosprendžio dalį, kuria visiškai patenkintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir iš D. R. ir UAB „T.“ solidariai priteista Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 21 637,51 Eur (74 710 Lt), Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas.

Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. R. ir A. R. nuosavybės teise priklausančiam turtui.

Be to, panaikintos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl D. R. ir UAB „T.“ paskirtų bausmių subendrinimo ir BK 75 straipsnio taikymo D. R..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria D. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir UAB „T.“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo D. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o UAB „T.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorų, civilinės ieškovės atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, nuteistojo D. R. ir jo gynėjo advokato, prašiusių kasacinius skundus atmesti, bankroto administratoriaus, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, UAB „T.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad D. R., būdamas UAB „T.“ direktorius ir jai atstovaudamas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir už įmonės veiklos kontrolę, veikdamas UAB „T.“ vardu, jos naudai ir interesais, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., siekdamas nuslėpti šios bendrovės turtą (pajamas ir išlaidas), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, būtent:

1.1. D. R. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2009 m. liepos 1 d., parengė nusikalstamos veikos planą – įsteigęs įmonę, teikiančią taksi paslaugas Vilniaus mieste, bei siekdamas nuslėpti tikrąjį šios įmonės gaunamą turtą (pajamas, pelną, išlaidas), suorganizavo įmonės apgaulingą (dvigubą) buhalterinę apskaitą. Tuo tikslu jis įsigijo (pagal 2008 m. rugpjūčio 25 d. ir 2008 m. rugpjūčio 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis) taksi paslaugas teikiančią įmonę UAB „T.“, registruotą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini). Organizuodamas šios įmonės veiklą, siekdamas kontroliuoti jos finansus bei siekdamas, jog dalis ūkinių operacijų ir įvykių nebūtų fiksuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – BAĮ) numatytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, nurodė minėtoje bendrovėje dirbantiems taksi vairuotojams iš realiai gaunamų pajamų, kurios vienam vairuotojui sudarė ne mažiau nei 320 Lt (92,68  Eur) per mėnesį, privalomas pateikti – pristatyti asmeniškai jam  į biurą – grynųjų pinigų sumas („arendas“), nefiksuojant jų buhalterinės apskaitos dokumentuose. Vykdydami D. R. nurodymą, taksi vairuotojai, nepriklausomai nuo jų gautų per savaitę pajamų už teikiamas paslaugas, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pristatė bei perdavė D. R. biure, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grynaisiais pinigais bendrai ne mažiau kaip 343 596 Lt (99 512 Eur) (2009 m. liepos–gruodžio mėn. – 82 051 Lt (23 763,61 Eur), 2010 m. – 126 928 Lt (36 760,89 Eur), 2011 m. – 123 856 Lt (35 871,18 Eur), 2012 m. sausio mėn. – 10 761 Lt (3116,60 Eur)).

1.2. Šių finansinių operacijų D. R. tyčia nefiksavo ir vykdė apgaulingą (dvigubą) buhalterinės apskaitos tvarkymą, klastojo finansinius dokumentus – grynųjų pinigų įnešimo kvitus, juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis – mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu realiai taksi vairuotojai pristatydavo kaip privalomą „arendą“, šių pajamų visiškai neįtraukė į buhalterinę įmonės apskaitą. Taip D. R., pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatą kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2012 m. sausio 31 d., nurodė įmonės apskaitą tvarkančioms A. P., dirbusiai nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2009 m. spalio 19 d., A. R., dirbusiai nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki 2010 m. spalio 18 d. ir nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. sausio 31 d., šioms nežinant jo nusikalstamų ketinimų, pagal jo pateiktus duomenis parengti bei išrašyti grynųjų pinigų iš įmonės darbuotojų priėmimo kvitus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie darbuotojų perduotas grynųjų pinigų sumas. A. P. ir A. R. parengus bei pateikus pasirašyti grynųjų pinigų iš įmonių darbuotojų priėmimo kvitus, D. R. pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip bendrovės direktorius, žinodamas, kad juose nurodytos grynųjų pinigų įnešimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodamas tikrus dokumentus, ir grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, pastarieji apskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje minėtuose dokumentuose nurodytus melagingus duomenis parengdami kasos pajamų orderius ir juos pasirašydami.

1.3. Taip D. R., žinodamas, kad taksi vairuotojų už suteiktas paslaugas realiai gaunamos pajamos yra didesnės, nei nustatyta „arenda“, likusios darbuotojų gaunamų pajamų dalies neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, paliekant vairuotojams ją kaip darbo užmokestį, į jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė dalies ūkinių finansinių operacijų, susijusių su neapskaitytomis gautomis pajamomis, bei visiškai neapskaitė likusių įmonės darbuotojų realiai gautų piniginių lėšų, t. y. įneštų dalies „arendų“ bei dalies pajamų, gautų iš klientų už taksi paslaugas, kurias vairuotojai palikdavo sau kaip darbo užmokestį; bendrai įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. neatvaizduota grynųjų pinigų finansinių operacijų, susijusių su įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, už ne mažiau nei 216 362 Lt (62 662,77 Eur).

1.4. D. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, jog jo vadovaujamoje įmonės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos bus neteisingai ir fiktyviai atvaizduojamos įmonių buhalterinės apskaitos registruose, nurodė apskaitą tvarkantiems asmenims A. P. ir A. R. pagal jo pateiktus duomenis parengti ir įrašyti į darbo užmokesčio apskaičiavimo žurnalus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie darbuotojų (taksi vairuotojų) gautas kaip darbo užmokestį grynųjų pinigų sumas, kurių šie realiai negaudavo, o tik pasirašydavo. Apskaitas tvarkantiems asmenims jų darbo taksi paslaugas teikiančioje įmonėje laikotarpiu parengus bei pateikus pasirašyti darbo apskaitos žiniaraščius, D. R., kaip įmonės direktorius, pasirašė šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, žinodamas, kad juose nurodytos grynųjų pinigų išmokėjimo sumos neatitinka tikrovės, taip suklastodamas tikrus dokumentus, ir grąžino juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, pastarieji apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje minėtas tikrovės neatitinkančias patirtas išlaidas ir pateikė šiuos duomenis valstybinei institucijai.

1.5. Dėl UAB „T.“, atstovaujamos direktoriaus D. R., nusikalstamų veiksmų, UAB ,,T.“ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos: 4 straipsnis – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes bendrovė pateikė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos pajamas, darbuotojams apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, vairuotojų darbo laiką; 6 straipsnio 2 dalis – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi apskaitos dokumentais nepagrindė ir bendrovės buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. neapskaitė visų už keleivių pervežimą lengvaisiais taksi automobiliais gautų pajamų, buhalterinės apskaitos registruose apskaitė duomenis apie tikrovės neatitinkantį darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį; 12 straipsnio 1, 4 dalys – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. <...> Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Taip pat pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatos: 3 punktas – „...pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“; 41 punktas – „kasos pajamų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“; nes UAB „T.“ tiriamuoju laikotarpiu nepagrindė ir buhalterinės apskaitos registruose (kasos operacijų registre) neapskaitė atskirų ūkinių operacijų, nefiksavo visų pajamų, gautų už taksi pervežimus; 16 straipsnio 1 dalis – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neregistravo visų gautų pajamų už keleivių pervežimus, ir 3 dalis – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nes klaidingai pildė privalomus buhalterinės apskaitos registrus, iš kurių galima būtų nustatyti bendrovės turtą ir jos įsipareigojimus (neapskaitė pajamų, kuro, realaus darbo užmokesčio ir pan.); 14 straipsnio 2 dalis – „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) <...>“. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nė vienais jos veiklos metais.

II. Kasacinių skundų argumentai

2. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 21 637,51 Eur (74 710 Lt) turtinės žalos atlyginimo patenkintas. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 110 ir 115 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, vienas iš baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys suteikia pagrindą tenkinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir iš D. R. bei jo atstovaujamos UAB „T.“ solidariai priteisti 21 637,51 Eur (74 710 Lt) valstybei padarytos žalos atlyginimą.

2.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, pripažindami D. R. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei UAB „T.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, konstatavo, jog buvo nuslėptas UAB „T.“ turtas (pajamos ir išlaidos), apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Pagal D. R. nurodymus laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. UAB „T.“ taksi vairuotojai pristatė ir perdavė ne mažiau nei 343 596 Lt (99 512 Eur), o D. R., siekdamas nuslėpti UAB „T.“ realiai iš ūkinės finansinės veiklos gautas pajamas, šių operacijų nefiksavo, klastojo finansinius dokumentus, darbuotojų gaunamų pajamų dalies – ne mažiau nei 216 362 Lt (62 662,77 Eur) – neapskaitė. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „T.“ ūkinės finansinės veiklos“, kuria teismai rėmėsi, nustatyta, kad būtent dėl to, kad D. R. atstovaujama UAB „T.“ neregistravo visų ūkinių operacijų buhalterinės apskaitos registruose, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie realiai išmokėtą darbo užmokestį, neapskaitė ne mažiau nei 216 362 Lt (62 662,77 Eur) iš taksi veiklos gautų pajamų, neapskaičiavo ir nedeklaravo 74 710 Lt (21 637,51 Eur) pardavimo PVM, tapo negalima iš dalies nustatyti UAB „T.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

2.3. Turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta tęstiniais, tiesiogiai tarpusavyje susijusiais tyčiniais neteisėtais nuteistųjų veiksmais, kuriais buvo iškreipta reali situacija apie bendrovės pajamas, turtą, įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius, dėl šių veiksmų UAB „T.“ išvengė didelės vertės turtinės prievolės – valstybei privalomų 74 710 Lt (21 637,51 Eur) mokesčių, o valstybės biudžetas, netekęs tokių įplaukų, patyrė turtinę žalą. Žalos atsiradimą pirmiausia lėmė D. R. nusikalstama veika, pasireiškusi apgaulingu UAB „T.“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimu (BK 222 straipsnio 1 dalis), taigi tarp šios nusikalstamos veikos ir valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (BPK 109 straipsnis).

2.4. Nagrinėjamai bylai aktualios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios asmenų atsakomybės pagrindus, apimtį ir sąlygas, kai nusikalstama veika padaroma žala. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai), nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai.

3. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, A. K. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir tenkinti Vilniaus AVMI pareikštą 21 637,51 Eur civilinį ieškinį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Pagal BPK taisykles civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla, kai yra trys sąlygos: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Civilinio ieškovo manymu, šioje byloje įrodytos žalos padarymo aplinkybės (dėl į valstybės biudžetą nesumokėto PVM), todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė civilinį ieškinį, kartu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2. Tuo atveju, kai analizuojant ūkio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentus (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, BK 222 straipsnio prasme tai reiškia nusikalstamų padarinių buvimą. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas yra ne turtas, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys, padariniai yra ne finansinė ar turtinė žala, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tačiau apgaulingu apskaitos tvarkymu neabejotinai yra padaroma žala valstybės biudžetui, nes tokiu būdu nuo valstybės slepiami mokesčiai, biudžetas netenka dalies įplaukų.

3.3. Tarp BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir žalos valstybei yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą slepiami mokesčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-942/2015). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55), kai kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei padaroma BK 219, 220, 221, 222, 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis (nesumokėjus mokesčių), tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir MAĮ). Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma MAĮ nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Dėl to, nepaisant, kad apeliacinės instancijos teismas išteisino D. R. ir UAB „T.“ dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, tačiau konstatavo, kad „D. R. turėjo pareigą apskaityti ir sumokėti mokesčius, o nusprendęs neįtraukti į deklaracijas didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų, neabejotinai iškreipė darbo ir mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių ir būtent šito siekė“. Ši teismo išvada patvirtina, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo atsirado žala (pasekmė).

3.4. Specialisto išvadoje nurodyta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, UAB „T.“ privalėjo pateikti mokesčių administratoriui prašymą įregistruoti ją PVM mokėtoja nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, tačiau to nepadarė, PVM deklaracijų neteikė. D. R. sąmoningai veikė taip, kad įmonės pajamos per visą įmonės veiklos laikotarpį nesiektų PVMĮ 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos 100 000 Lt dydžio sumos per paskutinius 12 mėnesių ir taip įmonei nekiltų pareiga registruotis PVM mokėtoja ir nuo gautų pajamų mokėti PVM. Be to, D. R., sąmoningai netinkamai vykdydamas buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, nuslėpė gautas pajamas, neregistravo visų ūkinių operacijų, vykdomų iš taksi veiklos; jis numatė, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir šių padarinių norėjo. Taip jo vadovaujama bendrovė neapskaitė ne mažiau nei 216 362 Lt iš taksi veiklos gautų pajamų, neapskaičiavo ir nedeklaravo 74 710 Lt, t. y. 21 637,51 Eur, pardavimo PVM ir taip išvengė privalomų mokėti mokesčių valstybei, taigi padarė turtinę žalą valstybės biudžetui. Tai reiškia, kad mokesčių išvengimas yra nulemtas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nuteistųjų nusikalstami veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su įplaukų nepatekimu į valstybės biudžetą ir žalos atsiradimu valstybės finansų sistemai.

3.5. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas. Šioje byloje surinkta pakankamai civilinio ieškinio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

3.6. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti. Už ilgesnį laikotarpį mokesčių administratorius gali apskaičiuoti mokesčius tik tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje reikia nustatyti valstybei padarytą žalą ir nėra suėję BK numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai (MAĮ 68 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrovės atžvilgiu būtų atlikti MAĮ numatyti kontrolės veiksmai, kurių metu bendrovei būtų apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokesčiai už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. Taigi, atsižvelgiant į MAĮ 68 straipsnyje numatytą mokesčio (mokesčių) apskaičiavimo (perskaičiavimo) laikotarpio apribojimą, nepatenkinus šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio, būtų apribotos mokesčių administratoriaus galimybės išieškoti nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą (negautus mokesčius).

3.7. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog mokesčių teisės pažeidimai, už kuriuos skiriamos mokestinės baudos, laikytini „baudžiamaisiais“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2012). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria UAB „T.“ paskirta bauda už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, antrą kartą baudžiant šį juridinį asmenį mokestinėmis baudomis už mokesčių teisės pažeidimus (dėl kurių ir buvo pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje), būtų pažeistas dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Sigutės Malinauskienės ir civilinės ieškovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) atstovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, A. K. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 329 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

5. Kasatoriai mano, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio naikintinas ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria VMI civilinis ieškinys tenkintas, iš D. R. ir UAB „T.“ solidariai priteista 21 637,51 Eur turtinei žalai atlyginti. Kasaciniuose skunduose pateiktas prašymas argumentuojamas tuo, kad apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą kilo ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, bet ir turtinė žala valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, kurių išvengė UAB „T.“, kurios naudai ir interesais veikė D. R. slėpdamas iš bendrovės veiklos gautas pajamas, jų neapskaičiuodamas ir nedeklaruodamas. Be to, mokesčių administratorius neturi galimybės šią valstybės biudžetui padarytą žalą išieškoti Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais, nes suėjo MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su byla. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis). BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

7. Vienas iš esminių klausimų priimant sprendimą dėl pareikšto civilinio ieškinio, kuris aktualus ir nagrinėjamu atveju, yra ieškinio pagrindas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę pagrindą civiliniam ieškiniui sudaro žala, kurią asmuo patiria dėl nusikalstamos veikos. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir CK 6.246–6.249 straipsniuose, yra: neteisėti (įstatymu uždrausti) veiksmai arba neveikimas, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas žalai atlyginti, ar asmuo (fizinis arba juridinis) atsakingas, t. y. turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atmetė VMI civilinį ieškinį (jame atsakovu buvo nurodytas D. R.), kuriuo buvo prašoma priteisti kaip turtinę žalą 21 637,51 Eur (74 710 Lt) valstybei nesumokėtų PVM mokesčių (juos privalėjo sumokėti D. R. įsteigta UAB „T.“). Šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad D. R. ir jo atstovaujama UAB „T.“ nuteisti pagal BK 222 straipsnį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o šiame BK straipsnyje nenumatyti tokie padariniai kaip žala valstybės biudžetui, taigi nėra priežastinio ryšio tarp padarytos nusikalstamos veikos ir žalos valstybei. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad minėti asmenys nepadarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto sukčiavimo nusikaltimo (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį D. R. ir UAB „T.“ apeliacinės instancijos teismas išteisino), todėl nėra ir sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Antra vertus, teismas nuosprendyje (4.6 punktas) konstatavo, kad „UAB „T.“ direktorius D. R., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, kuris turėjo pareigą apskaityti ir sumokėti mokesčius, ir nusprendęs neįtraukti į deklaracijas didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų, neabejotinai iškreipė darbo ir mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių“.

8.1. Kaip matyti iš šio teismo nuosprendžio turinio, išvada, jog tarp nuteistųjų D. R. ir UAB „T.“ padarytos nusikalstamos veikos ir žalos valstybei nėra priežastinio ryšio, motyvuota išimtinai tik tuo, kad BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato tokių padarinių. Iš tiesų minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai, su kuriais siejamas nusikalstamos veikos baigtumas, yra negalimumas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties požymis nėra turtinės žalos asmeniui padariniai. Tačiau vien tai, kad asmenys nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kurio dispozicija nenumato mokestinės prievolės neįvykdymo, nėra teisinė kliūtis spręsti ieškinio klausimo, taip pat nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis galimybę reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinėje praktikoje buvo pateiktas ir kitoks požiūris (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Vis dėlto tai, kad formali nusikalstamos veikos sudėties rūšis neturėtų nulemti civilinio ieškinio nagrinėjimo, rodo ir kasacinės instancijos teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis, kurioje pripažinta, kad VMI civilinis ieškinys pagrįstai priteistas iš juridinio asmens, nuteisto pagal BK 200 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017).

9. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad šioje byloje nustatyta ir aprašant nuteistiesiems inkriminuotas nusikaltimo aplinkybes, kurios abiejų instancijų teismų pripažintos įrodytomis, nurodyta, jog D. R. ir UAB „T.“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu siekė nuslėpti D. R. įsteigtos UAB „T.“ tikrąsias pajamas ir išlaidas ir dėl to kilo ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, bet ir tai, kad neįtraukus ir neapskaičius gautų piniginių lėšų – iš viso 62 662,77 Eur pajamų, bendrovė nesumokėjo privalomų mokėti į valstybės biudžetą mokesčių – 21 637,51 Eur PVM. Be to, byloje nustatyta ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kad D. R. buvo UAB „T.“ steigėjas, vienintelis akcininkas ir vadovas, iš esmės vienasmeniškai kontroliavęs finansus, organizavęs šios bendrovės veiklą nuo jos įsteigimo (2009 m. liepos 1 d.) ir nuo šio momento, t. y. iš esmės visą bendrovės veiklos laikotarpį, taip pat organizavęs bei vykdęs dvigubą buhalterinę apskaitą veikiant bendrovės naudai ir interesais. Šių bylos aplinkybių reikšmės civilinio ieškinio kontekste apeliacinės instancijos teismas visiškai nesvarstė.

10. Kitas svarbus klausimas, kuris turi būti nagrinėjamas tokio pobūdžio bylose, – juridinio asmens mokestinės prievolės pripažinimo žala, kaip padarytos nusikaltimu, klausimas.

10.1. Pažymėtina, kad mokestinė prievolė kyla iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, kiti mokesčius reguliuojantys teisės aktai. Šių santykių esmę sudaro mokesčių mokėtojo pareiga tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus pareiga – įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą neįvykdytos mokestinės prievolės atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolė mokėti mokesčius (pagal MAĮ) yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – juridinio asmens (bendrovės) pareiga. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis (pirmiau nurodytos; CK 6.246–6.249 straipsniai), fizinio asmens turtinė atsakomybė atsiranda, kai žalą lemia jo kaip juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) neteisėti veiksmai, esant kaltei. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Be to, CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, negalėjimas vykdyti savo prievolės. Taikant bendrąsias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, visais atvejais turi būti nustatyta (įrodyta), kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais, kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šios nuostatos aktualios nagrinėjamu atveju atsakant į klausimą, kas ir kokia apimtimi turi teisinę pareigą atlyginti valstybės patirtus nuostolius, atsiradusius dėl nesumokėtų mokesčių.

11. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuteistam juridiniam asmeniui – UAB „T.“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo), 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi BUAB „T.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, VMI yra patvirtinta antros eilės kreditoriumi ir yra pareiškusi 6712,30 Eur kreditoriaus reikalavimą. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama 2017 m. kovo 7 d. (nuosprendis paskelbtas balandžio 24 d.), t. y. po bankroto bylos iškėlimo. Pagal BPK 114 straipsnio nuostatas tuo atveju, jeigu į baudžiamąją bylą kaip civilinis atsakovas įtraukta įmonė ar fizinis asmuo, kuriems iškelta bankroto byla, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesvarstė.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas VMI pareikšto civilinio ieškinio klausimą, išsamiai neišnagrinėjo bylos duomenų ir aplinkybių, turinčių reikšmės šio klausimo išsprendimui, ir nuosprendyje nepateikė motyvuotų išvadų dėl civilinio ieškinio pagrindo, civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo, jų neįvertino atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje nurodytų teisės normų nuostatas, todėl iš esmės pažeidė BPK 109, 113, 115 straipsnių reikalavimus. Be to, iš naujo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme turi būti atriboti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės klausimo aspektai, atsižvelgta į tai, kad UAB „T.“ iškelta bankroto byla, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, nustatytas fizinio asmens, juridinio asmens ir mokestinės prievolės santykis. Šie pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                               Aldona Rakauskienė

                                                                           Tomas Šeškauskas

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė (buvusi Bieliauskienė)

Dalia Bajerčiūtė