Civilinė byla
Nr. 3K-3-149/2006
Procesinio sprendimo
kategorijos: 21.4.1.1; 71; 52.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko
(pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Santechnika“ kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB „Santechnika“ ieškinį atsakovams UAB „Ainava“, 674-ajai gyvenamųjų
namų statybos bendrijai, BUAB „Kirtimų statyba“, AB „Šilduva“ dėl skolos
priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys: UAB
„Elmonta“, AB „Markučiai“, UAB „Inžineriniai tinklai“, AB „Vilniaus kranai“, T. K.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB
„Santechnika“ 2003 m. gegužės 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė,
kad 1999 m. gruodžio 30 d. UAB „Santechnika“, UAB „Elmonta“, AB „Markučiai“,
UAB „Inžineriniai tinklai“, AB „Vilniaus kranai“ ir UAB „Kirtimų statyba“
(sutarties sudarymo metu buvusi UAB „Savy“; toliau – UAB „Kirtimų statyba“)
sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią sutarties šalys įsteigė
konsorciumą „Gabija“ gyvenamojo namo su garažais Vilniuje, Gabijos gatvėje,
statybai. Konsorciumo įgaliotiniu buvo paskirtas atsakovas UAB „Kirtimų
statyba“. Kiekviena jungtinės veiklos sutarties šalis į konsorciumą įnešė tam
tikrą savo turto dalį: UAB „Santechnika“ įnešė 100 tūkst. Lt. Namo statybos
užsakovas buvo 674-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – 674-oji
GNSB), su kuria konsorciumas „Gabija“ 2000 m. vasario 29 d. pasirašė statybos
rangos sutartį Nr. 1/2000. Visi jungtinės veiklos sutarties dalyviai statomame
objekte atlikinėjo darbus, taip pat ir UAB „Santechnika“, tačiau užsakovas
674-oji GNSB už atliktus darbus atsiskaitė su ieškovu tik iš dalies ir liko
skolinga 240 333,86 Lt.
Be to, 2003 m.
balandžio mėn. ieškovas sužinojo, kad 674-oji GNSB ir konsorciumo įgaliotinis
UAB „Kirtimų statyba“ jungtinės veiklos sutarties dalyvių įdėtus pinigus
perdavė savo kreditoriams – AB „Šilduva“, UAB „Ainava“. Pinigai buvo pervesti
pagal šiuos sandorius: 1) 2001 m. rugsėjo 28 d. sutartį, kurią sudarė 674-oji
GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir AB „Šilduva“, dėl skolinių įsipareigojimų ir
nuosavybės teisių į 21 120 Lt vertės garažą Nr. 12, esantį Vilniuje, Gabijos g.
89, perleidimo; 2) 2001 m. rugsėjo 28 d. sutartį, kurią sudarė 674-oji GNSB,
UAB „Kirtimų statyba“ ir AB „Šilduva“, dėl skolinių įsipareigojimų ir
nuosavybės teisių į 105 539 Lt vertės butą Nr. 59, esantį Vilniuje, Gabijos g.
89, perleidimo; 3) 2002 m. birželio 10 d. sutartį, kurią sudarė 674-oji GNSB,
UAB „Kirtimų statyba“ ir AB „Šilduva“ dėl skolinių įsipareigojimų ir nuosavybės
teisių į 103 100 Lt vertės butą Nr. 71, esantį Vilniuje, Gabijos g. 91,
perleidimo; 4) 2002 m. spalio 28 d. skolų įskaitymo aktą, kurį sudarė 674-oji
GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir AB „Šilduva“; 5) 2001 m. spalio 4 d. sutartį,
kurią sudarė 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Ainava“ dėl skolinių
įsipareigojimų ir nuosavybės teisių į 102 893 Lt vertės butą Nr. 53, esantį
Vilniuje, Gabijos g. 89, perleidimo; 6) 2001 m. spalio 4 d. skolų įskaitymo
aktą, kurį sudarė 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Ainava“. Šie
sandoriai yra neteisėti, sudaryti pažeidžiant įstatymus ir ieškovo teises, prieštarauja
jungtinės veiklos sutarties 2.10 ir 3.10 punktams, kuriuose nustatyti
apribojimai sudaryti sandorius dėl konsorciumo bendro turto be kitų dalyvių (partnerių)
sutikimo. Nei AB „Šilduva“, nei UAB „Ainava“ jokių darbų statybos objekte,
esančiame Vilniuje, Gabijos gatvėje, neatliko, todėl su jais negalėjo būti
atsiskaitoma apmokant iš konsorciumo lėšų pajus už perduodamus nuosavybėn
butus. Tai, kad UAB „Kirtimų statyba“ nėra objekto statytoja, atsakovai turėjo
žinoti iš skelbimų spaudoje, taip pat žinojo apie UAB „Kirtimų statyba“
apribojimus sudaryti sutartis, todėl jie elgėsi nesąžiningai ir neprotingai.
Ieškovas,
remdamasis CK 1.136–1.138, 1.78, 1.80, 6.969 straipsniais, 1964 m. CK 472, 474
straipsniais, prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo
momento 674-osios GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir AB „Šilduva“ 2001 m. rugsėjo
28 d. sutartį dėl skolinių įsipareigojimų, garažo Nr. 12, esančio Vilniuje,
Gabijos g. 89, kurio vertė 21 120 Lt, perdavimo, 2004 m. rugsėjo 28 d.
sutarties dėl skolinių įsipareigojimų, dviejų kambarių buto Vilniuje, Gabijos
g. 89-59, kurio vertė yra 105 539 Lt, perdavimo, 2002 m. birželio 10 d.
sutarties dėl skolinių įsipareigojimų, dviejų kambarių buto Vilniuje, Gabijos
g. 91-71, kurio vertė yra 103 100 Lt, perdavimo, 2002 m. spalio 28 d. skolų
užskaitymo aktą; 674-osios GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Ainava“ 2001 m. spalio
4 d. sutartį dėl skolinių įsipareigojimų, dviejų kambarių buto Vilniuje,
Gabijos g. 89-53, kurio vertė 102 893 Lt, perdavimo; 2) taikyti restituciją dėl
visų nurodytų sandorių; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo 674-osios GNSB 240
333 Lt skolos už atliktus darbus.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d.
sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas 100 tūkst.
Lt įnašo neįnešė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nurodytas įnašas buvo
panaudotas 674-ajai GNSB priklausančio namo statybai. Vadovaudamasis ieškovo ir
UAB „Kirtimų statyba“ 1999 m. gruodžio 9 d. susitarimu dėl skolų padengimo (T.
2, b. l. 115) ir įsiskolinimo užskaitymo aktu, pirmosios instancijos teismas
padarė išvadą, kad realiai pinigais nurodytas įnašas nebuvo įneštas, juo buvo
sumažinta ankstesnė UAB „Kirtimų statyba“ skola ieškovui. Teismas,
vadovaudamasis CK 6.972 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad, esant santykiams su
trečiaisiais asmenimis, jungtinės veiklos sutarties dalyvis negali remtis
sandorį sudariusio partnerio teisių veikti visų partnerių vardu apribojimu,
išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo
žinojo arba turėjo žinoti apie tokius apribojimus. CK 6.972 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė
sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu
įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. Dėl to teismas priėjo prie
išvados, kad būtent įgaliojimas ar jungtinės veiklos sutartis yra teisinis
pagrindas partneriui sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis. Teismas
pripažino, kad ieškovas formaliai yra teisus dėl to, jog jungtinės veiklos
sutarties dalyvių sutikimas raštu nebuvo gautas. Vis dėlto tik vienas iš
konsorciumo dalyvių (ieškovas) reiškia tokius reikalavimus. Kiti konsorciumo
dalyviai neprieštarauja dėl ieškovo ginčijamų sutarčių sudarymo. Atsižvelgdamas
į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 1964 m. CK 474 straipsnis ir
jungtinės veiklos sutarties 2.10 punktas nebuvo pažeisti, ir padarė išvadą, kad
sutarties šalis gavo kitų jungtinės veiklos dalyvių sutikimą. Teismas taip pat
nurodė, kad aplinkybė, kad UAB „Kirtimų statyba“ statybos rangos sutartį sudarė
remdamasi jungtinės veiklos sutartimi, nėra pagrindas daryti išvadą, kad kita
statybos rangos sutarties šalis – atsakovas 674-oji GNSB – žinojo apie
partneriams jungtinės veiklos sutartyje nustatytą apribojimą sudaryti tam
tikras sutartis. Teismas nurodė, kad ginčijami sandoriai nėra sandoriai dėl
reikalavimo teisės perleidimo, nes jų šalys turėjo priešpriešinių vienarūšių
reikalavimų, kurių įskaitymas buvo išspręstas sudarius nurodytus sandorius. Teismas
pabrėžė, kad butai, kuriais disponavo 674-oji GNSB, nėra konsorciumo „Gabija“
partnerių bendroji nuosavybė (jungtinės veiklos sutarties II, IV skyriai, 4.1
punktas, statybos rangos sutarties 1.1 puntas). Dėl to 674-oji GNSB teisėtai
sudarė 2001 m. spalio 4 d. sutartį, kitas ginčijamas sutartis su UAB „Kirtimų
statyba“, AB „Šilduva“ ir UAB „Ainava“ ir pagrįstai disponavo savo turtu (CK
6.156, 6.130 straipsniai). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų,
pagrindžiančių ieškovo teiginį, jog AB „Šilduva“ ir UAB „Ainava“ vadovai
žinojo, kad gyvenamuosius namus Vilniuje, Gabijos gatvėje, stato konsorciumas
„Gabija“. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas sutartis pasirašė 674-oji GNSB, UAB
„Kirtimų statyba“, AB „Šilduva“ ir UAB „Ainava“. Teismas nurodė, kad ginčijamos
sutartys yra trišalės, o reikalavimų įskaitymas vyko visų šalių sutikimu. Dėl
to teismas netaikė susidariusiems įskaitymo santykiams CK 6.139 straipsnio.
Teismas atsisakė taikyti restituciją, nurodydamas, kad restitucija dėl nekilnojamojo
daikto gali būti taikoma tik esant daiktiniams santykiams. Nagrinėjamu atveju
susidarė prievoliniai, o ne daiktiniai santykiai. Teismo nuomone, ieškovas
reikalavimą pagal rangos sutartį dėl pinigų už atliktus darbus pareiškė ne tam
atsakovui, nes jokių sutarčių ieškovas su atsakovu 674-ąja GNSB nėra sudaręs,
ir 674-oji GNSB (užsakovas pagal statybos rangos sutartį) visada tiesiogiai
atskaitydavo su UAB „Kirtimų statyba“ (rangovo įgaliotiniu).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 13 d.
nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą
paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis
nedraudė šios sutarties šalims sudaryti kitų sutarčių, pavyzdžiui, statybos
rangos sutarties. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių vienos teisės ir pareigos
atsirado iš jungtinės veiklos sutarties, o kitos – iš sutarčių, kurias sudarė
jungtinės veiklos sutarties partneriai. UAB „Kirtimų statyba“ ir ieškovas 2000
m. kovo 30 d. sudarė subrangos sutartis Nr. 16/2000 ir Nr. 40/2000. Įvertinusi
byloje surinktus įrodymus, kolegija konstatavo, kad ieškovas darbus, už kurių
atlikimą ieškinio pareiškime prašo priteisti skolą, atliko pagal dvišales UAB
„Kirtimų statyba“ ir ieškovo subrangos sutartis. Vadovaudamasi CK 6.50
straipsnio 4 dalimi, 6.1, 6.50 straipsniais, kolegija padarė išvadą, kad
atsakovui 674-ajai GNSB neatsirado prievolės iš UAB „Kirtimų statyba“ ir
ieškovo dvišalių sutarčių. Kolegija taip pat nurodė, kad 674-oji GNSB neturi
pareigos grąžinti ieškovui ieškovo 100 tūkst. Lt įnašą pagal jungtinės veiklos
sutartį. Šią išvadą kolegija motyvavo tuo, kad ieškovas ir UAB „Kirtimų
statyba“ 2000 m. vasario 22 d. sudarė tarpusavio įsiskolinimo susitarimą,
kuriuo ieškovo skola atsakovui UAB „Kirtimų statyba“ (turėtas įnešti 100 tūkst.
Lt įnašas) įskaityta į atsakovo UAB „Kirtimų statyba“ skolą ieškovui 505 425
Lt.
Kolegija
nutartyje nurodė, kad partneriai, patyrę nuostolių dėl visų partnerių vardu
vieno partnerio sudarytų sandorių viršijant jam suteiktus įgaliojimus, turi
teisę reikalauti, kad šiuos sandorius sudaręs parneris atlygintų nuostolius (CK
6.972 straipsnio 4 dalis). 674-osios GNSB ir konsorciumo „Gabija“ 2000 m.
vasario 29 statybos rangos sutarties Nr. 1/2000 2.2 punkte nustatyta, kad į
statybos darbų atlikimo kainą yra įtraukti ir statybos darbai, atlikti pagal
674-osios GNSB ir UAB „Kirtimų statyba“ 1999 m. gruodžio 1 d. rangos sutartį
Nr. 1/99. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas statybos darbus
atliko tik pagal dvišales jo ir UAB „Kirtimų statyba“ sudarytas subrangos
sutartis, o prievolė sumokėti už atliktus darbus atsirado tik atsakovui UAB
„Kirtimų statyba“. Kolegija pažymėjo, kad ginčijamuose sandoriuose nenurodyta, jog
UAB „Kirtimų statyba“ sandorius sudaro kaip konsorciumo „Gabija“ paskirtas
įgaliotas asmuo. 2000 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartyje Nr. 1/2000
rangovu nurodytas konsorciumas „Gabija“ (sutarties 17.2 punktas). Dėl šių
priežasčių ieškovas už atliktus darbus neįgijo reikalavimo teisės iš 674-oios
GNSB. Kolegija nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kad 674-oji GNSB skolinga
konsorciumui „Gabija“ už atliktus darbus pagal 2000 m. vasario 29 d. statybos
rangos sutartį Nr. 1/2000. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 674-oji
GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ neperleido kitiems asmenims ir neįskaitė nei
ieškovo, nei konsorciumo „Gabija“ reikalavimų. Ginčijami skolų įskaitymo aktai
yra įskaitymo sandoriai. Kolegija konstatavo, kad ginčijami sandoriai
neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nepažeidžia ieškovo teisų ir
interesų. Dėl to, kolegijos nuomone, nepagrįsta ginčijamus sandorius pripažinti
negaliojančiais.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gegužės 26 d. sprendimą, Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 13
d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Teismai netinkamai aiškino CK 6.972 straipsnį, reglamentuojantį
partnerių pagal jungtinės veiklos sutartį bendrų reikalų tvarkymą, nes ignoravo
nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyviąją teisės normą. Šioje teisės
normoje nustatyta, kad, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio
teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu turi būti patvirtinama kitų
partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtine veiklos sutartimi. Kasatorius
teigia, kad pagrindas sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis yra
įgaliojimas arba jungtinės veiklos sutartis.
Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra
duomenų, jog, sudarydamos ginčijamus sandorius šalys, kurios nėra jungtinės
sutarties dalyvėmis, žinojo apie apribojimus sudaryti sutartis. AB „Šilduva“,
UAB „Ainava“ atstovai teismo posėdyje pripažino, kad bendrovių vadovai žinojo,
jog gyvenamuosius namus Vilniuje, Gabijos gatvėje, stato konsorciumas „Gabija“.
AB „Šilduva“, UAB „Ainava“, sudarydamos ginčijamus sandorius, žinojo arba
turėjo žinoti apie UAB „Kirtimų statyba“ apribojimus, nes AB „Šilduva“, UAB
„Ainava“, matydamos, kad jų reikalavimus patenkina 674-oji GNSB, turėjo
pareikalauti dokumentų, patvirtinančių statybos rangos, jungtinės veiklos
sutarčių sudarymą ir skolų egzistavimą.
Teismai padarė dar vieną nepagrįstą išvadą, kad kiti
jungtinės veiklos sutarties dalyviai davė sutikimus sudaryti ginčijamus
sandorius. Kasatorius pabrėžė, kad nagrinėjant bylą visi jungtinės veiklos
dalyviai patvirtino, jog nedavė sutikimų sudaryti ginčijamus sandorius ir apie
juos nieko nežinojo.
2.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.650 straipsnio 4 dalį,
reglamentuojančią užsakovo ir rangovo teisę reikšti reikalavimus vienas kitam,
dėl dviejų priežasčių. Pirma, taikydamas šią teisės normą, teismas netinkamai
nustatė generalinį rangovą. Kasatorius pažymėjo, kad generalinis rangovas buvo
konsorciumas „Gabija“, o teismas neteisingai generaliniu rangovu įvardijo UAB
„Kirtimų statyba“. Antra, konsorciumo „Gabija“ ir atsakovo 674-osios GNSB 2000
m. vasario 29 d. rangos sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad už atliktus
statybos darbus užsakovas (674-oji GNSB) moka rangovui (konsorciumui) „Gabija“.
Dėl šių priežasčių teismas neturėjo taikyti CK 6.650 straipsnio 4 dalyje
nustatyto dispozityvaus draudimo užsakovui ir subrangovui vienas kitam reikšti
piniginius reikalavimus, susijusius su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su
generaliniu rangovu, pažeidimu.
3.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, jas
patvirtinančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad 674-oji GNSB,
sudarydama ginčijamus sandorius, nežinojo apie jungtinės veiklos sutartyje
partneriams nustatytus apribojimus sudaryti sutartis. 674-oji GNSB yra 2000 m.
vasario 29 d. statybos rangos sutarties šalis. Nurodytoje sutartyje aiškiai
parašyta, kad konsorciumui „Gabija“ atstovauja ir statybos rangos sutartį
pasirašė paskirtasis įgaliotinis, UAB „Kirtimų statyba“ direktorius, veikiantis
pagal 1999 m. gruodžio 30 d. jungtinės veiklos sutartį. Taigi pagrindas
sudaryti statybos rangos sutartį buvo jungtinės veiklos sutartis. Dėl to
674-oji GNSB gerai žinojo įgaliotinio įgaliojimus, apribojimus ir jungtinės
veiklos sutarties nuostatas.
4.
Teismai neteisingai įvertino įrodymus, nes neįsigilino į ginčijamų
sandorių esmę, neatsižvelgė į tai, kad atsakovams AB „Šilduva“, UAB „Ainava“
skola padengta iš konsorciumo „Gabija“ turto, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad
nurodytos bendrovės yra sąžiningi turto įgijėjai. Pirmosios instancijos teismas
neatsižvelgė į tai, kad nurodytos bendrovės nemokėjo pajinių įmokų, nes šios
buvo sumokėtos iš konsorciumo „Gabija“ turto.
5.
Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1.80, 1.63, 6.139 straipsnius, nes
nesiaiškino jų turinio. CK 1.63 straipsnis pažeistas dėl to, kad ginčijami
sandoriai sudaryti su šalimi (UAB „Kirtimų statyba“), kuri neturėjo teisės jų
sudaryti, nes ne ji, o konsorciumas „Gabija“ buvo generalinis rangovas. Teismai
ginčijamas sutartis laikė skolinių įsipareigojimų įskaitymo sutartimis, bet
netaikė CK 6.139 straipsnio, kurį nurodytos sutartys pažeidžia. 674-oji GNSB,
įsipareigojusi priimti į narius AB „Šilduva“, UAB „Ainava“, perduoti joms butus
ir garažą, neturėjo teisės įskaityti savo reikalavimo (sumažinti skolą) konsorciumui
„Gabija“.
6.
Teismai neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nes netaikė jungtinės
veiklos sutarties 3.10 punkto, kuriame nustatyta, kad, norint sudaryti
sandorius, kurių vertė viršija 20 tūkst. Lt, turi būti gautas jungtinės veiklos
dalyvių sutikimas, priimtas 2/3 balsų dauguma. Nė vienam iš ginčijamų sandorių
toks sutikimas negautas, o teismai šiuo pagrindu nepripažino ginčijamų sandorių
negaliojančiais.
7.
Teismai pažeidė CK 6.971, 6.49 straipsnius, nes jų netaikė. Teismai
neįvertino to, kad 674-oji GNSB įvykdyti prievolę atsakovams AB „Šilduva“, UAB
„Ainava“ perdavė svetimą turtą. Nurodytiems atsakovams perduotas turtas
(pastatyti butai) priklausė partneriams bendrosios nuosavybės teise pagal
jungtinės veiklos sutartį, nes butai iki galutinio jų perdavimo užsakovui yra
jungtinės veiklos rezultatas.
8.
Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.130, 6.104
straipsnius, nes pripažino, kad ginčijami sandoriai yra tik skolinių
įsipareigojimų sutartys. Iš sutarčių matyti, kad jomis perleidžiama reikalavimo
teisė, perkeliamos skolos, išsprendžiami priėmimo į 674-ąją GNSB klausimai. Tik
vėliau (2001 m. spalio 4 d., 2002 m. spalio 28 d.) pasirašyti skolų įskaitymo
aktai. Atsakovai AB „Šilduva“, UAB „Ainava“, pasirašydami ginčijamas sutartis,
privalėjo pareikalauti statybos rangos sutarties, jungtinės veiklos sutarties
ir kitų dokumentų, patvirtinančių reikalavimo teisę.
9.
Teismai netinkamai aiškino CK 6.681, 6.687 straipsnius, nes ignoravo
užsakovo pareigą apmokėti rangovui už atliktus darbus. Užsakovas 674-oji GNSB
už atliktus statybos darbus sumokėjo ne rangovui konsorciumui „Gabija“, bet
kitam, netinkamam asmeniui. 674-ajai GNSB tenka rizika, susijusi su prievolės
įvykdymu asmeniui, neturinčiam teisės priimti prievolės įvykdymą.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas AB „Šilduva“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų
sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad bylą
nagrinėję teismai teisingai taikė CK 6.972 straipsnį. Kasatorius neįrodė
aplinkybių, kuriomis rėmėsi ieškinyje – kad ginčijamų sandorių šalims, kurios
nebuvo jungtinės veiklos sutarties dalyvės, buvo žinomi jungtinės veiklos
sutartyje nustatyti apribojimai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
nurodė, kad partneriai, patyrę nuostolių dėl sandorių, sudarytų įgalioto
partnerio viršijant jam suteiktus įgaliojimus, turi teisę reikalauti iš šio
partnerio nuostolių atlyginimo (CK 6.972 straipsnio 4 dalis). Kasatorius,
ginčydamas apeliacinės instancijos teismo nutartį, neatriboja teismo aiškinimo
dėl konsorciumo „Gabija“ ir 674-osios GNSB sudarytos statybos rangos sutarties
bei kasatoriaus ir UAB „Kirtimų statyba“ sutarčių. Dėl to kasacinio skundo
argumentas dėl CK 6.650 straipsnio 4 dalies taikymo yra nepagrįstas.
Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodoma, kad AB „Šilduva“ yra sąžininga
turto įgijėja, nes nepaneigta jos sąžiningumo prezumpcija, ji nežinojo apie
jungtinės veiklos sutartį. Atsakovai 674-oji GNSB, AB „Šilduva, UAB „Ainava“
turėjo teisę sudaryti ginčijamus sandorius ir įskaityti reikalavimus, nes
nebuvo jungtinės veiklos sutarties dalyviai. Statybos rangos sutartyje
nenustatyti atsiskaitymo būdų apribojimai, todėl įskaitymas leidžiamas. Nekilnojamasis
turtas, perleistas ginčijamais sandoriais, nebuvo jungtinės veiklos dalyvių
nuosavybė. Atsakovai 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“ nebuvo sudarę sutarčių
trečiųjų asmenų naudai. Dėl to teismai nepažeidė CK 6.49, 6.139, 6.971
straipsnių. Ginčijami sandoriai nėra reikalavimo teisės perleidimo sutartys,
nes šių sandorių šalys turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių
įskaitymą išsprendė sudarydamos nurodytus sandorius. Dėl to teismai tinkamai
taikė CK 6.130, 6.104 straipsnius. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 674-oji
GNSB visiškai atsiskaitė su UAB „Kirtimų statyba“. Ieškovo motyvai dėl skolos
pagrįstumo yra prieštaraujantys vienas kitam, nes jis nurodė, kad įnašo skola yra
1638 Lt, bet taip pat tvirtina, kad jo ir UAB „Kirtimų statyba“ 2000 m. vasario
22 d. įsiskolinimo įskaitymo akte nustatyta, jog įnašas faktiškai neatliekamas,
įskaitomas kaip įmoka už atliktus darbus. Dėl to kasatorius neteisingai remiasi
CK 6.681, 6.87 straipsniais. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl teismų
nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant
bendrijų veiklą. Tai yra naujas argumentas. Be to, byloje nenustatyta, kad
674-oji GNSB iš savo veiklos gavo pelno ir jo siekė.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas UAB „Ainava“ prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų
sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad UAB
„Kirtimų statyba“ su UAB „Ainava“ ginčijamą sutartį sudarė nesaistoma
įsipareigojimų, prisiimtų pagal jungtinės veiklos sutartį. UAB „Ainava“ iki
bylos iškėlimo teisme nieko nežinojo apie jungtinės veiklos sutartį. Ieškinys
pareikštas netinkamam atsakovui. Jungtinės veiklos sutartis negali būti
panaudota prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, kurie nėra nurodytos sutarties
dalyviai. Taigi ieškovas turėjo pareikšti reikalavimą kitiems jungtinės veiklos
sutarties dalyviams, o ne tretiesiems asmenims (CK 6.972, 4.96 straipsniai).
Teismai įrodymus vertino vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika,
suformuota įrodymų vertinimo srityje (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-187/2004, Nr. 3K-3-113/2003,
Nr. 3K-3-260/2001). Ieškovas elgiasi nesąžiningai, reikalaudamas
grąžinti įnašą, kurio jis neįnešė. Ieškovas neteisingai tvirtina, kad jo ir UAB
„Kirtimų statyba“ sutartys Nr. 16/2000 ir Nr. 40/2000 yra nereikšmingos.
Priešingai, jos yra reikšmingos, nes patvirtina ieškovo ir UAB „Kirtimų
statyba“ įsipareigojimus vienas kitam. Dėl to teismai pagrįstai vertino
nurodytas sutartis. Ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą, nes įrodinėjimo procese
pradėjo teigti, kad atsakovai UAB „Ainava“ ir AB „Šilduva“ neatliko jokių darbų
užsakovui 674-ajai GNSB.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas 674-oji GNSB prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų
sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad
kasatoriaus išvada, kad 674-oji GNSB žinojo apie jungtinės veiklos sutarties
nuostatas, ribojančias įgalioto partnerio teises sudaryti sandorius. Kasatorius
neteisingai teigia, kad nurodytą faktą patvirtina tai, jog 2000 m. vasario 29
d. statybos rangos sutartis sudaryta jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Ši
kasatoriaus išvada nepagrįsta, nes nurodytoje statybos rangos sutartyje nenurodyta,
kad ji sudaroma jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Kasaciniame skunde
nenurodyta, kaip žinojimas, kad rangovas yra konsorciumas, suponuoja jungtinės
veiklos sutarties žinojimą. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad
2000 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartyje buvo nustatytos kitokios negu
CK 6.650 straipsnio 4 dalyje taisyklės. Kasatorius darbus atliko ne pagal
jungtinės veiklos sutartį, bet pagal subrangos sutartį. Šią aplinkybę
patvirtina jungtinės veiklos sutarties 3.8 punktas. Dėl to ieškovas nepagrįstai
save įvardija generaliniu rangovu. Ieškovo ir UAB „Kirtimų statyba“ sudaryti
įsipareigojimų įskaitymo susitarimai patvirtina, kad ieškovas pripažįsta, kad
jo skolininkas yra UAB „Kirtimų statyba“, bet ne 674-oji GNSB. Atsakovai UAB
„Ainava“ ir AB „Šilduva“ įnešė pajinius įnašus konsorciumui „Gabija“,
sumažindami 674-osios GNSB skolą konsorciumui. Ieškovas, ginčydamas nurodytus
sandorius, turėjo galimybę reikšti Pauliano ieškinį (CK 6.66 straipsnis)
dėl statybos subrangos sutarties, bet ne reikšti reikalavimą jungtinės veiklos
sutarties pagrindu. Ieškovas nutyli tai, kad jis elgėsi taip pat, kaip ir
ginčijamų sandorių šalys. Kasatorius, tvirtindamas, kad ginčijami sandoriai
prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normos, nenurodė konkrečių teisės normų
(CK. 180 straipsnis). Sprendžiant ginčą negali būti taikomas CK 6.139
straipsnis, nes ginčijami sandoriai nėra sutartys trečiojo asmens naudai. Tarp
trijų šalių buvo sudaryta trišalė sutartis. Dėl to nė viena iš trišalės
sutarties šalių negali būti laikoma trečiuoju asmeniu. Ginčo sutartys neprieštarauja
CK 6.971 straipsniui, nes butai yra 974-osios GNSB nuosavybė. Šį faktą
patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys. Pagal CK 6.694 straipsnio 3
dalį nebaigtas statyti statinys laikomas užsakovo nuosavybe, nes atsitiktinio
žuvimo rizikos perėjimas, perdavus atskirą darbų etapą, yra nuosavybės teisių
perėjimas. Kasatorius sudarytus sandorius ginčija dėl to, kad dėl jų jam neapmokėta
už atliktus statybos darbus. Teismai tinkamai nustatė statybos rangos teisinių
santykių dalyvius – užsakovą ir generalinį rangovą. Dėl to tinkamai pritaikyti
CK 6.687, 6.87 straipsniai. Kasacinio skundo argumentai dėl įnašo į jungtinę
veiklą yra fakto klausimas, todėl jie negali būti svarstomi nagrinėjant bylą
kasacine tvarka. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kuo
remdamasis jis prašo priteisti 1638 Lt skolos likutį. Tai, kad minėtos sumos
negalėjo būti įskaitomos kaip įnašo į jungtinę veiklą grąžinimas, patvirtina ir
jungtinės veiklos sutarties 6.2 punktas, kuriame nustatyta, jog įnašas
grąžinamas tik tuo atveju, jei dalyvis išstoja iš sutarties. Jungtinės veiklos
sutartis iki šiol galioja, o ieškovas yra jos dalyvis ir vadovaujantysis
partneris. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo atsakovui 674-ajai GNSB ne tik
teisinio, bet ir faktinio pagrindo. Kasatorius neteisingai teigia, kad teismai
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant
bendrijų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1156/2002), nes 674-osios
GNSB tikslas – aprūpinti savo narius gyvenamosiomis patalpomis. Tokią veiklą
674-oji GNSB ir vykdė, priimdama įnašus iš savo narių ir jais apmokėdama
konsorciumui „Gabija“ už statybos darbus. Pelno iš šios veiklos 674-oji GNSB
neturėjo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Bylą
nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Santechnika“, UAB „Elmonta“, AB
„Markučiai“, UAB „Inžineriniai tinklai“, AB „Vilniaus kranai“ ir UAB „Kirtimų
statyba“ 1999 m. gruodžio 30 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria
įsteigtas konsorciumas „Gabija“. Nurodytos sutarties tikslas –statyti
gyvenamąjį namą su garažais Vilniuje, Gabijos gatvėje. Konsorciumo „Gabija“ įgaliotinis
UAB „Kirtimų statyba“ ir 674-oji GNSB 2000 m. vasario 29 d. sudarė statybos
rangos sutartį Nr. 1/2000. Atskiriems statybos darbams atlikti konsorciumo
„Gabija“ įgaliotinis sudarinėjo subrangos sutartis. Už atliktus statybos darbus
užsakovas 674-oji GNSB atsiskaitinėjo su konsorciumo „Gabija“ įgaliotiniu, o šis
– su subrangovais. Nagrinėjant bylą žemesniųjų instancijų teismuose, nustatyta,
kad subrangovai buvo ieškovas UAB „Santechnika“, atsakovai AB „Šilduva“, UAB
„Ainava“ ir kiti. Konsorciumo „Gabija“ įgaliotinis UAB „Kirtimų statyba“,
užsakovas 674-oji GNSB, AB „Šilduva“ ir UAB „Ainava“ 2001–2002 metais sudarė
trišalius sandorius, kuriais 674-oji GNSB perleido atsakovams AB „Šilduva“ ir
UAB „Ainava“ nuosavybės teisę į 332 652 Lt vertės tris butus ir vieną garažą
Vilniuje, Gabijos g. 89, UAB „Kirtimų statyba“ perleido atsakovams AB
„Šilduva“, UAB „Ainava“ savo reikalavimo teisę į užsakovą 674-ąją GNSB, o
atsakovai AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ atsisakė savo reikalavimo teisių atsakovui
UAB „Kirtimų statyba“.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio
skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Kasacinis
teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių
bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš pagrindų
peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar proceso teisės normų
pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui,
jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties)
priėmimui. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo
ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Esminiai
kasacinio skundo argumentai yra susiję su CK normų, reglamentuojančiu prievolių
įvykdymo, jungtinės veiklos (partnerystės) ir rangos teisinius santykius,
taikymu ir aiškinimu.
Byloje nustatyta,
kad 1999 m. gruodžio 30 d. UAB „Santechnika“, UAB „Elmonta“, AB „Markučiai“,
UAB „Inžineriniai tinklai“, AB „Vilniaus kranai“ ir UAB „Kirtimų statyba“
sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią sutarties šalys įsteigė
konsorciumą „Gabija“ statyti gyvenamąjį namą su garažais Vilniuje, Gabijos
gatvėje. Sutarties dalyviai vykdo nurodytoje sutartyje numatytą jungtinę veiklą
bendro turto pagrindu, kuris suformuojamas sutarties dalyvių įnašais: pinigais,
turtu arba darbu. Konsorciumo įgaliotiniu paskirtas atsakovas UAB „Kirtimų
statyba“. Kiekviena jungtinės veiklos sutarties šalis į konsorciumą įnešė tam
tikrą turto dalį: UAB „Santechnika“ įnešė 100 tūkst. Lt. Byloje taip pat
nustatyta, kad 2000 m. vasario 22 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo protokolu
buvo sumažinta 100 tūkst. Lt atsakovo UAB „Kirtimų statyba“ skola ieškovui UAB
„Santechnika“. Pagal jungtinės veiklos sutarties 2.10 punktą nė vienas partneris
neturi teisės disponuoti savo dalimi, esančia bendrame konsorciumo turte, be
kitų sutarties dalyvių (partnerių) sutikimo. Nurodytos sutarties 2.13 punkte nustatyta,
kad sutarties dalyviai, esant pasiūlytoms vienodoms sąlygoms, turi pirmenybės
teisę atlikti darbus. Jungtinės veiklos sutartyje nenustatytas draudimas partneriams
vienas su kitu sudaryti statybos rangos sutartis. Iš jungtinės veiklos
sutarties turinio matyti, kad jos tikslas – apjungti partnerių resursus,
veiksmus ir statyti gyvenamąjį namą, bet nesukurti bendrosios dalinės
nuosavybės objekto (gyvenamojo namo su garažais). Būtent statyti gyvenamąjį
namą 1999 m. rugsėjo 23 d. įsteigta 674-oji GNSB (T. 1, b. l. 197–201). Gyvenamajam
namui statyti užsakovas 674-oji GNSB ir rangovas konsorciumas „Gabija“ 2000 m.
vasario 29 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1/2000.
Byloje surinkti
įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo UAB „Santechnika“ ir konsorciumo „Gabija“
susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai, t. y. vieni teisiniai
santykiai susiklostė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o kiti – subrangos
sutarčių pagrindu. Pastarąsias sutartis sudarinėjo tiek jungtinės veiklos
sutarties dalyviai (partneriai) vienas su kitu, tiek ir jungtinės veiklos
sutarties dalyviai ir tretieji asmenys. Taigi UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Santechnika“
2000 m. kovo 30 d. sudarė subrangos sutartis Nr. 16/2000 ir Nr. 40/2000 dėl
daugiabučio namo, Vilniuje, Gabijos gatvėje, statybos darbų atlikimo. Tai, kad ieškovas
atliko statybos darbus pagal subrangos sutartis, o ne pagal jungtinės veiklos
sutartį, matyti iš jungtinės veiklos sutarties turinio. Nurodytos sutarties 3.8
punkte nustatytos partnerių paskirto įgaliotinio funkcijos, prie kurių
priskirta: konkursų dėl atskirų darbų atlikimo organizavimas, reikiamų sutarčių
jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu pasirašymas ir kt. Kasacinis teismas
atkreipia dėmesį į tai, kad jungtinės veiklos sutarties 2.13 punkte nustatyta, jog
sutarties dalyviai, esant pasiūlytoms vienodoms sąlygoms, turi pirmenybės teisę
atlikti darbus (paslaugas). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB
„Kirtimų statyba“ sudarinėjo subrangos sutartis konkretiems darbams atlikti su
trečiaisiais asmenimis ir su konsorciumo „Gabija“ dalyviais. Pastarieji
atsakovo UAB „Kirtimų statyba“ atžvilgiu tapdavo subrangovais. Iš byloje
pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad vykdant 2000 m. vasario 29 d. statybos
rangos sutartį Nr. 1/2000 ieškovas nelaikė savęs rangovu. Rangovas (generalinis
rangovas) buvo UAB „Kirtimų statyba“. Byloje pateikti įrodymai, taip pat
ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad ieškovas manė, jog jis
statybos darbus 674-ajai GNSB priklausančiame gyvenamajame name atliko ne jungtinės
veiklos sutarties pagrindu, o subrangos sutarčių su UAB „Kirtimų statyba“ pagrindu.
Pažymos apie atliktus darbus ir išlaidas buvo išrašomos UAB „Kirtimų statyba“,
o ne 674-ajai GNSB, o PVM sąskaitos-faktūros išrašomos ir pateikiamos UAB
„Kirtimų statyba“ kaip pirkėjui, o ne 674-ajai GNSB. Už atliktus darbus mokėjo 674-oji
GNSB atsakovui UAB „Kirtimų statyba“. Be to, ieškovas nurodė, kad jis mokėjo UAB
„Kirtimų statyba“ už generalinės rangos paslaugas. Tai, kad gyvenamojo namo
statybos darbus ieškovas atliko kaip konsorciumo „Gabija“ subrangovas, jis pripažino
sudarydamas 2001 m. balandžio 18 d. sutartį su 674-ąja GNSB ir UAB „Kirtimų
statyba“ dėl tarpusavio skolinių įsiskolinimų įskaitymo (T. 2, b. l. 120–121).
Nurodyta sutartimi rangovas UAB „Kirtimų statyba“ įsipareigojo mokėti už
ieškovą įnašus 674-ajai GNSB (savo įsiskolinimo įmonei) už ieškovo suteiktas paslaugas.
Nurodyta sutartimi taip pat buvo įskaityta ieškovui UAB „Santechnika“ 76 242 Lt,
22 120 Lt sumos kaip atsakovo UAB „Kirtimų statyba“ skola už atliktus darbus (T.
2, b. l. 122, 125). Priimdamas įskaitymą, ieškovas pripažino, kad skolininkė
yra UAB „Kirtimų statyba“, o ne 674-oji GNSB.
Apeliacinės
instancijos teismas išanalizavo UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Santechnika“ 2000
m. kovo 30 d. sudarytas subrangos sutartis Nr. 16/2000 ir Nr. 40/2000 dėl
daugiabučio namo Vilniuje, Gabijos gatvėje, statybos darbų atlikimo ir padarė
pagrįstą išvadą, kad ieškovas darbus, už kurių atlikimą prašo priteisti atlyginimą
iš 674-osios GNSB, atliko pagal dvišales sutartis, sudarytas su UAB „Kirtimų statyba“.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 674-ajai GNSB
neatsirado pareiga įvykdyti prievolę už skolininką UAB „Kirtimų statyba“ (CK
6.1, 6.50 straipsniai). Taigi ieškovas, kaip subrangovas, gali reikalauti
sumokėti už atliktus darbus iš konsorciumo „Gabija“ narių (paskirto įgaliotinio
– UAB „Kirtimų statyba“). Tokia ieškovo teisė nustatyta jungtinės veiklos
sutarties 5.3 punkte. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.650 straipsnio 4 dalį. Nurodytoje teisės
normoje nustatyta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis,
užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių
reikalavimų, susijusių su sutarčių, sudarytų kiekvieno iš jų su generaliniu
rangovu, pažeidimu. Taip pat kolegija sutinka su teismų išvada, kad 674-oji GNSB
neturi prievolės grąžinti įnašą pagal jungtinės veiklos sutartį. Nurodytą įnašą
pagal 1999 m. gruodžio 9 d. susitarimą dėl skolų padengimo turėjo įmokėti UAB „Kirtimų
statyba“ (T. 2, b. l. 115). Tai atlikta 2000 m. vasario 22 d. tarpusavio
įsiskolinimo užskaitymo protokolu, kuriuo 100 tūkst. Lt suma sumažinta atsakovo
UAB „Kirtimų statyba“ skola ieškovui UAB „Santechnika“. Taigi 674-oji GNSB
nebuvo jungtinės veiklos sutarties dalyvė, jai neatsirado prievolė grąžinti
ieškovui jo įneštą piniginį įnašą (CK 6.969, 6.971, 6.972 straipsniai). Be to,
kasatorius nepagrįstai teigia, kad pagal UAB „Santechnika“, 674-osios GNSB ir
UAB „Kirtimų statyba“ 2001 m. balandžio 18 d. sutartis dėl tarpusavio skolinių
įsiskolinimų įskaitymo įneštas įnašas į konsorciumo narių bendrą turtą. Teisėjų
kolegija nurodo, kad nurodyta sutartimi sumažintas atsakovo UAB „Kirtimų
statyba“ įsiskolinimas ieškovui. Iš byloje esančių įrodymų negalima padaryti
išvados, kad nurodytas įnašas buvo sumokėtas. Visa tai paneigia ieškovo teiginį,
kad įnašas panaudotas namo statybai. Dėl to teismai pagrįstai konstatavo, kad
atsakovui 674-ajai GNSB neatsirado prievolė atlyginti ieškovui už jo darbus,
atliktus pagal dvišales UAB „Kirtimų statyba“ ir UAB „Santechnika“ subrangos
sutartis, taip pat neatsirado prievolė grąžinti įnašą pagal jungtinės veiklos
sutartį.
Teisėjų kolegija
sutinka su teismų išvadomis, kad ieškovo ginčijami sandoriai dėl skolinių
įsipareigojimų ir nuosavybės teisės perleidimo negali būti pripažinti
negaliojančiais vadovaujantis CK 1.80 straipsniu kaip prieštaraujantys imperatyviosioms
teisės normoms. Ieškovas, ginčydamas pirmiau nurodytus sandorius, remiasi UAB
„Santechnika“, UAB „Elmonta“, AB „Markučiai“, UAB „Inžineriniai tinklai“, AB
„Vilniaus kranai“ ir UAB „Kirtimų statyba“ 1999 m. gruodžio 30 d. sudaryta
jungtinės veiklos sutartimi. Įstatymuose, reglamentuojančiuose partnerytės civilinius
teisinius santykius, nustatyta, kad kiekvienas iš partnerių, tvarkydamas
bendrus reikalus, turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės
veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių
arba visi partneriai kartu (CK 6.972 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos
sutartyje nustatyta, kad bendrus sutarties dalyvių reikalus tvarko partnerių paskirtas
įgaliotinis UAB „Kirtimų statyba“. CK 6.972 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai
partneris, sudarydamas sandorį visų partnerių vardu, viršija jam suteiktus
įgaliojimus, kiti partneriai, patyrę nuostolių dėl tokių sandorių, turi teisę
reikalauti, jog sudaręs sandorius parneris šiuos nuostolius atlygintų. Ieškovo
reikalavimai dėl įsiskolinimo priteisimo ir ginčijamų sandorių panaikinimo iš
esmės nukreipti prieš atsakovą 674-ąją GNSB. Nurodytas atsakovas nebuvo ir nėra
jungtinės sutarties dalyvis. Be to, iš reikalavimo faktinio pagrindo matyti, kad
ieškovas mano, jog gyvenamasis namas turi būti laikomas visų partnerių bendrąja
daline nuosavybe (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad
byloje nustatyta, jog ieškovas statybos darbus atliko pagal dvišales subrangos sutartis,
sudarytas su UAB „Kirtimų statyba“. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiga
sumokėti už statybos darbus atsirado būtent atsakovui UAB „Kirtimų statyba“.
Atsakovas 674-oji GNSB savo pareigą sumokėti už atliktus statybos darbus
konsorciumui „Gabija“, atstovaujamam UAB „Kirtimų statyba“, įvykdė vadovaudamasis
2000 m. vasario 29 d. statybos rangos sutartimi Nr. 1/2000.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad byloje nustatyta, jog statybos rangos teisinių santykių dalyvių pasirinktas
atsiskaitymo įforminimas ginčijamomis trišalėmis sutartimis ir tarpusavio
įskaitymo aktais visiškai neturėjo įtakos tam, kad konsorciumo „Gabija“ narių
atstovas UAB „Kirtimų statyba“, paskirtas jungtinės veiklos sutartimi, neįvykdė
savo įsipareigojimo subrangovui UAB „Santechnika“. Negalima sutikti su ieškovo
teiginiu, kad atsakovų AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ skola padengta iš konsorciumo
„Gabija“ narių bendro turto, t. y. kad gyvenamasis namas yra jungtinės veiklos
rezultatas. Pagal Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pavyzdinius įstatus, patvirtintus
Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280, gyvenamųjų namų statybos
bendrijos tikslas yra aprūpinti jos narius butais ar gyvenamaisiais namais, bet
ne siekti pelno. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekti pelno yra į ūkinę
bendriją, kaip įmonę, tuo pačiu pagrindu (įnešus pajinius įnašus) susivienijusių
asmenų tikslas. 674-osios GNSB įstatų 10 punkte nustatyta, kad patalpos
priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys,
sumokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į butus, kuriais disponuoja savo
nuožiūra. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad 674-osios GNSB pastatyti
butai negali būti laikomi jungtinės veiklos sutarties dalyvių bendrąja daline nuosavybe.
Teisėjų kolegija
nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ginčijamos sutartys prieštarauja
CK 6.139 straipsniui ir pažeidžia imperatyviąją teisės normą. Nurodyta teisės
norma gali būti taikoma tada, kai yra sudaryta sutartis trečiojo asmens naudai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo atveju nurodyta materialinės teisės norma
negali būti taikoma, nes šalys sudarė trišales sutartis (kurias ginčija
ieškovas), t. y. nė viena iš sutarties šalių negali būti laikoma trečiuoju asmeniu.
CK 6.139 straipsnyje nustatytas draudimas skolininkui, turinčiam įvykdyti
prievolę trečiajam asmeniui, įskaityti savo reikalavimą, turimą kitai prievolės
šaliai, nes tada trečiasis asmuo negautų prievolės įvykdymo. Nagrinėjamo ginčo
atveju šalys viena kitai turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, buvo
galimas įskaitymas, ir ginčijami sandoriai yra įskaitymo aktai (CK 6.130, 6.131
straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo
išvada, kad ieškovo ginčijamais sandoriais 674-oji GNSB, UAB „Kirtimų statyba“
neperleido kitiems asmenims ir neįskaitė nei ieškovo, nei konsorciumo „Gabija“ reikalavimų.
Pabrėžtina, kad ieškovas visiškai kitaip vertina ginčijamoms sutartims
analogiškas savo paties sudarytas su 674-ąja GNSB ir UAB „Kirtimų statyba“ sutartis
dėl skolinių įsipareigojimų (76 242 Lt, 22 120 Lt) ir nuosavybės teisių
perleidimo. Ieškovas, sudarydamas nurodytas sutartis, žinojo apie jungtinės
veiklos sutartį, tačiau jokių sutikimų iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių neprašė
ir negavo.
Teisėjų kolegija
nurodo, kad ieškovas, manydamas, kad dėl jungtinės veiklos sutartimi
konsorciumo „Gabija“ narių paskirto įgaliotinio UAB „Kirtimų statyba“ sudarytų
sandorių patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti, jog UAB „Kirtimų statyba“, o
ne 674-oji GNSB atlygintų nuostolius (CK 6.972 straipsnio 4 dalis). Teisėjų
kolegija pabrėžia, kad 674-oji GNSB nebuvo ir nėra konsorciumo „Gabija“ dalyvė,
ji įvykdė savo prievoles nurodytam konsorciumui pagal statybos rangos sutartį
Nr. 1/2000. Vadovaudamasi tuo, kas pirmiau pasakyta, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad ieškovas neturi teisės reikalauti panaikinti ginčijamas sutartis
dėl skolinių įsipareigojimų ir nuosavybės teisių perleidimo.
Dėl nurodytų
motyvų teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas,
reglamentuojančias prievolių įvykdymą, jungtinės veiklos (partnerystės) ir
statybos rangos civilinius teisinius santykius. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą
teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.
Iš byloje
pateiktų sąskaitų už teisinę pagalbą matyti, kad atsakovas 674-oji GNSB turėjo
708 Lt, atsakovai AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ – po 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už
atsiliepimų į ieškovo UAB „Santechnika“ kasacinį skundą parengimą.
Nepatenkinusi kasacinio skundo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo
ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio 8.14 punkte nustatytą dydį ir bylos sudėtingumą (atsakovų AB „Šilduva“,
UAB „Ainava“ atsiliepimai į kasacinį skundą iš esmės yra analogiški), priteisia
atsakovui 674-ajai GNSB 708 Lt, atsakovams AB „Šilduva“, UAB „Ainava“ – po 550
Lt už kiekvieną atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1,
2 dalimis,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 13
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui
674-ajai GNSB iš ieškovo 708 (septynis šimtus aštuonis) Lt bylinėjimosi
išlaidų, atsakovams AB „Šilduva“ ir UAB „Ainava“ iš ieškovo po 550 (penkis
šimtus penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Teodora Staugaitienė
|
|
|
Egidijus Laužikas
|
|
|
Antanas Simniškis
|