Civilinė byla Nr. e3K-3-151-403/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18600-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.11; 3.3.1.20.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Č. patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž. dėl kelio servituto vietos pakeitimo ir atlyginimo dydžio už naudojimąsi servitutu nustatymo, negatorinio ieškinio tenkinimo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, ir dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus dėl to, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kurį patikslinusi prašė:

2.1.                      pakeisti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 0,9930 ha žemės sklype (tarnaujantysis daiktas), unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pagal R. T. individualios įmonės paruoštą žemės sklypo planą M 1:2000 patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha žemės sklypą (viešpataujantysis daiktas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto vietą, turinį, atlyginimą už naudojimąsi servitutu:

2.1.1.                      panaikinant Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 02-05-763 ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 0,9930 ha žemės sklype nustatytą 164 kv. m ploto kelio servitutą patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,7068 ha žemės sklypą;

2.1.2.                      ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyti naują 167 kv. m kelio servitutą patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal MB „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą;

2.1.3.                      nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantysis daiktas) nustatytas 167 kv. m ploto kelio servitutas patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (viešpataujantysis daiktas) yra atlygintinis, ir priteisti iš atsakovo atlyginimą už naudojimąsi nurodytu kelio servitutu kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 10 Eur kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą;

2.2.                      įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo jame esančią vielos tinklo, aptraukto plastiku, tvorą, ją laikančius kuoliukus ir medinius vartus, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 1 pažymėto taško „5“ iki plane pažymėto taško „1“ , o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo jame esančią vielos tinklo, aptraukto plastiku, tvorą atsakovo sąskaita; 

2.3.                      įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai pašalinti 180 tujų su išaugomis, pasodintų atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir augančių arčiau kaip 1 metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ planuose Nr. 4-1 ir Nr. 4-2 pažymėto taško „2“ iki planuose pažymėto taško „3“, o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti 180 tujų su išaugomis, pasodintų atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atsakovo sąskaita;

2.4.                      įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai pašalinti 25 tujas su išaugomis, pasodintas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir augančias arčiau kaip 1 m atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 2 pažymėto taško, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), iki plane pažymėto taško, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti 25 tujas su išaugomis, pasodintas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atsakovo sąskaita;

2.5.                      įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai pašalinti 79 tujas su išaugomis, pasodintas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bei 1 tują su išaugomis, pasodintą ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 2 pažymėto taško, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), iki plane pažymėto taško, kurio koordinatės (duomenys neskelbtini), o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti 79 tujas su išaugomis, pasodintas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bei 1 tują su išaugomis, pasodintą ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, atsakovo sąskaita;

2.6.                      įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai pašalinti 25 tujas su išaugomis, pasodintas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 3 pažymėto taško „2“ iki plane pažymėto taško „3“, o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti 25 tujas su išaugomis, pasodintas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atsakovo sąskaita;

2.7.                      įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atkarpoje nuo MB „Geolygis“ plane Nr. 3 pažymėto taško „2“ iki plane pažymėto taško „3“, esančią atsakovui priklausančią elektros energijos apskaitos prietaisų spintą (dėžutę), o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančią atsakovui priklausančią elektros apskaitos spintą (dėžutę) atsakovo sąskaita;

2.8.                      priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1000 Eur servituto vietos pakeitimo išlaidų atlyginimą;

2.9.                      priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 2709,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o su servituto vietos pakeitimu susijusių išlaidų ieškovui iš atsakovės priteisė ne 1000 Eur, bet 3000 Eur.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia pakeisti Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 02-05-763 nustatyto kelio servituto, kurio plotas 0,0164 ha, vietą ir turinį.

5.       Teismas vertino, kad ieškovės siekis jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą panaudoti maksimaliai produktyviai (įkuriant ūkininko sodybą specialistų parinktose vietose ar sklypą padalijant į du atskirus sklypus) yra natūralus ir suprantamas. Konstatavo, kad ieškovė jau yra įrengusi servitutinį kelią savo sklype pagal MB „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir pakeitus šiuo metu nustatyto kelio servituto vietą atsakovui tektų perkelti 4 suaugusius medžius ir įsirengti savo sklype maždaug 20 m ilgio įvažiavimą nuo jo žemės sklypo ribos iki jo šiuo metu naudojamo įvažiavimo. Vadovaudamasis pateiktomis fotonuotraukomis vertino, kad naujai ieškovės įrengtas kelias kokybės atžvilgiu iš esmės atitinka esamą servitutinį kelią. Laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju šalių, kaip daiktų savininkių, nuosavybės teisių gynimo pusiausvyra bus pasiekta esamą kelio servitutą (jo vietą sklype) pakeitus ir jo vietą nustačius pagal MB „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą, atsakovui atlyginant dėl tokio pakeitimo atsiradusius nuotolius.

6.       Teismas sutiko, kad neabejotinai nukentės atsakovo susikurta aplinka įrengiant naują įvažiavimą, atsakovas patirs tam tikrų nepatogumų organizuojant darbus, šių nepatogumų netektų patirti servitutą palikus toje pačioje vietoje, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 3000 Eur išlaidų, susijusių su servituto vietos pakeitimu, atlyginimą. Teismas laikėsi pozicijos, kad tokiu būdu išsprendus šalių ginčą (pakeitus servituto vietą ir atsakovui priteisus 3000 Eur išlaidų, susijusių su servituto vietos pakeitimu, atlyginimą) bus pasiekta daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyra, užtikrinant tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu, minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininkės teises.

7.       Teismas taip pat vertino, kad kompensacijos dydį tikslinga skaičiuoti atsižvelgiant į savivaldybės nustatytus, vertinant ir masinio vertinimo būdu nustatomas žemės sklypo kainas, žemės nuomos mokesčio tarifus. Iš viešai skelbiamų duomenų nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2022 m. gegužės 26 d. nustatė žemės mokesčio tarifus 2023 metams (procentais nuo žemės mokestinės vertės) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei žemės naudojimo būdą: žemės ūkio paskirties sklypams 0,6 proc. Iš viešai prieinamų registro duomenų nustatė, kad sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė yra 15 900 Eur. Taigi, viena kvadratinio metro mokestinė vertė per metus, taikant koeficientą 0,6 proc., būtų 0,96 Eur (15 900 Eur: 9930 kv. m × 0,6 ). Taigi, viso servituto metinė mokestinė vertė priklausomai nuo žemės paskirties sudarytų 160,32 Eur (167 kv. m × 0,96 Eur). Todėl ieškovės prašomą nustatyti 10 Eur mėnesinį kompensacijos dydį laikė pagrįstu, atitinkančiu protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

8.       Teismas pripažino ieškovės patikslinto ieškinio negatorinius reikalavimus dėl ieškovės žemės sklypo dalyje esančių ir atsakovui priklausančių elektros energijos apskaitos prietaisų spintos, vartų, tvoros ir pasodintų tujų, taip pat atsakovo sklype pasodintų tujų, nesilaikant 1 m atstumo iki ieškovės sklypo ribos, taip pat pagrįstais, todėl tenkino ir šią patikslinto ieškinio dalį. Tokios pozicijos laikėsi vertindamas, kad aplinkybė, jog, ieškovei įgyjant nuosavybės teise sklypą, jo dalyje jau buvo atsakovui priklausanti energijos apskaitos prietaisų spinta, vartai, tvora ir pasodintos tujos, nėra reikšminga sprendžiant, ar ieškovė turi teisę reikšti negatorinį ieškinį reikalaudama atkurti ne iki jos, bet iki ankstesnių sklypo savininkų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, kadangi žemės sklypo savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo ne tik iki ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, bet ir ieškovei įgijus šią teisę ir tebesitęsia iki šiol (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020).

9.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis teismas nusprendė pakeisti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantysis daiktas) pagal R. Teišerskio individualios įmonės paruoštą žemės sklypo planą M 1:2000 patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (viešpataujantysis daiktas) nustatyto kelio servituto vietą, turinį, atlygintinumą ir priteisti iš ieškovės atsakovui su servituto vietos pakeitimu susijusių išlaidų atlyginimą: a) panaikinant Kauno apskrities viršininko 2002 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 02-05-763 ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantysis daiktas) nustatytą 164 kv. m ploto kelio servitutą patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (viešpataujantysis daiktas); b) ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantysis daiktas) nustatant naują 167 kv. m kelio servitutą patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (viešpataujantysis daiktas) pagal MB „Geolygis“ 2021 m. rugsėjo 29 d. paruoštą servituto pakeitimo planą M 1:500; c) nustatant, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantysis daiktas) nustatytas 167 kv. m ploto kelio servitutas patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (viešpataujantysis daiktas) yra atlygintinis, ir priteisiant iš atsakovo atlyginimą už naudojimąsi nurodytu kelio servitutu kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 10 Eur kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą; d) priteisiant iš ieškovės atsakovui 3000 Eur išlaidų, susijusių su servituto vietos pakeitimu, atlyginimą, ir bylą dėl šių dalių grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.

10.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentais, kad, teismui sprendimu nustačius naują servitutą pagal MB „Geolygis“ paruoštą servituto pakeitimo planą, tarp naujo servituto ir viešpataujančiojo žemės sklypo susidaro tarpas. Tai lemia, kad sprendimu nustatytas servitutas neužtikrina atsakovui teisės patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Taip pat servituto pakeitimo plane tėra nurodytos posūkio taškų koordinatės, nėra pateikti kraštinių ilgiai tarp pateiktų koordinačių, kurie leistų realiai patikrinti ir įvertinti, ar prašomas nustatyti servitutas yra tokių matmenų ir tokio ploto, koks nurodomas ieškovės. Be to, ieškovės įrengtas naujo servituto kelias nėra tinkamas važiuoti transporto priemonėmis, kadangi pavasarį ir rudenį jis būna apsemtas apie 20–30 cm gylio vandeniu. Dėl nestabilaus grunto kelias yra neišvažiuojamas, netinkamas naudoti pagal savo tiesioginę paskirtį. Tuo tarpu esamas servitutinis kelias yra žvyruotas, patogus ir saugus, užtikrina netrukdomą ir saugų privažiavimą prie atsakovui priklausančio žemės sklypo.

11.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl servituto vietos pakeitimo, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias servitutas gali būti keičiamas, kai iš esmės pasikeičia aplinkybės arba atsiranda naujų, ir dėl to tampa neįmanoma arba labai sudėtinga įgyvendinti servituto suteikiamas teises. Šiuo atveju ieškovė kaip iš esmės pasikeitusias aplinkybes nurodo tai, kad nori įkurti ūkininko sodybą ir toje vietoje, kurioje šiuo metu yra ginčo kelio servitutas, statyti gyvenamąjį namą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, pakeisdamas servituto vietą pagal ieškovės siūlymą, neįvertino kitų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl liko neužtikrinti priešingos šalies – atsakovo teisėti interesai.

12.       Teisėjų kolegija sutiko, kad savininkas turi teisę spręsti, kaip jam naudotis nuosavybės objektu –žemės sklypu. Anot teisėjų kolegijos, nors ieškovė nori servituto vietoje statyti gyvenamąjį namą ir pasirinkti statybos vietą yra ieškovės teisė, tačiau kadangi toje vietoje yra servitutinis kelias, ta jos teisė yra ribota, nes ji turi užtikrinti galimybę servitutiniu keliu besinaudojančiam asmeniui patekti į savo žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, siekdama įgyvendinti savo teisę naudotis žemės sklypu savo nuožiūra, ieškovė prašo pakeisti servitutinio kelio vietą, sutinka įrengti naują kelią, atlyginti dėl to susidarančius nuostolius. Atsakovas teismo posėdyje taip pat sutiko, kad jam servitutinio kelio vieta nėra reikšminga, tačiau nesutikimą dėl jo pakeitimo motyvavo tuo, kad naujai įrengtas servitutinis kelias nėra lygiavertis esamam keliui.

13.       Sulyginusi byloje pateiktas esamo servitutinio kelio ir naujai įrengto kelio fotonuotraukas, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad iš jų akivaizdžiai matyti, jog naujas įrengtas kelias nėra lygiavertis esamam keliui. Kita vertus, teisėjų kolegija pripažino, kad fotonuotraukos nėra tinkamas įrodymas kelio kokybei nustatyti, nes, pirma, iš jų matyti tik bendras kelio vaizdas, nėra galimybių nustatyti, iš kokių ir ar tinkamų medžiagų sudarytas naujas kelias. Antra, tam, kad būtų galima nustatyti, ar kelias yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, t. y. važiuoti transporto priemonėmis, reikalingos specialios žinios. Anot teisėjų kolegijos, įrodymu, ar kelias yra įrengtas tinkamai, galėtų būti atitinkamo specialisto išvada.

14.       Taip pat teisėjų kolegija, susipažinusi su MB „Geolygis“ paruoštu servituto pakeitimo planu, nustatė, kad tarp naujo servituto ir viešpataujančiojo žemės sklypo susidaro tarpas. Taigi, akivaizdu, jog planas turi būti tikslinamas.

15.       Kolegija pažymėjo ir tai, kad, keičiant servitutą, išspręstinas klausimas dėl šalių interesų suderinimo, t. y. kaip ir kada ieškovė, prašanti pakeisti kelio servitutą, įrengs naują servitutinį kelią ir galės panaikinti esamą servitutinį kelią. Akivaizdu, jog ieškovė, nežinodama, ar bus patenkintas jos reikalavimas dėl servitutinio kelio pakeitimo, neturėjo pagrindo įrengti atitinkamą servitutinį kelią.

16.       Be kita ko, teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas neatlygintinį servitutą į atlygintinį, šios sprendimo dalies nemotyvavo, neįvertino aplinkybių, kad ieškovė įgijo nuosavybės teises į tarnaujantįjį žemės sklypą, kai jame jau buvo nustatytas esamas neatlygintinis servitutas, kad jis buvo nustatytas administraciniu aktu ir kad šioje byloje nebuvo nustatytas naujas servitutas, o sprendimu pakeistas esamo servituto turinys, kad naujoji savininkė ieškovė įgijo tokias pačias teises ir pareigas, kurias turėjo prieš tai buvęs tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo jos naudai 10 Eur mėnesinį atlyginimą už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi (kelio servitutu) siejo su teise gauti atlyginimą už nuosavybės teisių suvaržymą. Anot teisėjų kolegijos, ne mažiau svarbi aplinkybė, dėl kurios pirmosios instancijos teismas nepasisakė skundžiamame sprendime, yra ta, kad, pakeitus senojo servituto vietą ir atsakovui leidžiant naudotis naujai ieškovės įrengtu keliu, atsakovo padėtis yra bloginama tuo aspektu, jog naudotis naujai įrengtu keliu atsakovas negalės neatlygintinai, nors, naudojantis senuoju servitutu, jam tokia galimybė buvo suteikta.

17.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio dalis dėl servituto vietos pakeitimo, atlyginimo nustatymo už naudojimąsi servitutu bei atsakovui iš ieškovės priteisto servituto vietos pakeitimo išlaidų, kurios yra glaudžiai susijusios, atlyginimo pirmosios instancijos teismas tenkino nepagrįstai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnio reikalavimus ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

18.       Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimų pašalinti elektros energijos apskaitos prietaisų spintą, vartus, tvorą ir tujas, teisėjų kolegija nesutiko, kad elektros energijos apskaitos prietaisų spinta priklauso į bylą neįtrauktam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“, todėl teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų toks sprendimas negalioja dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovas, teigdamas, jog elektros skydinė nėra jo nuosavybė, šiam teiginiui pagrįsti laiku nepateikė jokių įrodymų ir šį klausimą iš esmės iškėlė tik apeliaciniame skunde. Nors ieškinys buvo tikslintas keletą kartų, atsakovas buvo susipažinęs su ieškinių turiniu ir pateikė atsiliepimus, tačiau ne tik juose, bet ir viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė teismui prašymo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ar bent AB „Energijos skirstymo operatorius“ į bylos nagrinėjimą įtraukti kaip trečiąjį asmenį.

19.       Teisėjų kolegija taip pat nepritarė atsakovo apeliacinio skundo argumentui, kad MB „Geolygis“ 2020 m. birželio 20 d. planuose pateiktiems duomenims yra taikoma leistina 30 cm paklaida, nes vietoje objektai buvo pamatuoti ne nuo įkaltų riboženklių, o nuo įregistruotų žemės sklypų ribų koordinačių. Kolegija nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktus kadastrinius matavimus, šių duomenis 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 75K-492-(14.7.110.) patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas. Kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534. Atliekant šiuos matavimus ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo suderintos su atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribomis. Duomenys buvo įregistruoti viešame registre, fiksuojant juos atitinkamomis koordinatėmis. Anot apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, byloje šalys neginčijo aplinkybės, kad apie nurodytų kadastrinių matavimų atlikimą 2017 m. ir kartu šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų suderinimą atsakovui buvo žinoma nuo 2017 m. Kolegija pažymėjo, kad jeigu atsakovas manė, jog jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, atliekant kadastrinius matavimus 2017 m. rugsėjo 11 d., buvo nustatytos netinkamai, jis savo pažeistas teises galėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tokie duomenys nepateikti.

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija svarbiu įrodymu laikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. TR-3600-(5.34E.), kuriame nurodyta, kad skyrius pakartotinai įvertino žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir jose nurodytus duomenis palygino su duomenimis, kurie buvo nustatyti faktinių duomenų patikrinimo metu, ir konstatavo, jog matininkas R. M. 2017 m. rugsėjo 11 d. kadastrinių matavimų metu teisingai nustatė bendrą žemės sklypų ribą. Kolegija pažymėjo, kad minėtame rašte atsakovui buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu jis mano, jog atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisėti, jis gali šias teises ginti teismine tvarka, taip pat turi teisę per 20 dienų šį raštą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad minėtas raštas būtų apskųstas ar būtų imtasi veiksmų dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo. Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais MB „Geolygis“ paruoštais planais, kadangi jie parengti pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruoti viešame registre ir nėra nuginčyti.

21.       Taip pat kolegija, pasisakydama dėl tujų, atsižvelgdama į atsakovo teiginį, kad jos buvo pasodintos 2003 metais, nurodė, jog medžių ir kitų augalų sodinimą prie kaimyninių žemės sklypų ribos nuo 1993 m. vasario 1 d. iki 2004 m. kovo 5 d. reglamentavo respublikinės statybos normos RSN 151-92 ‚,Miestų ir gyvenviečių sodybos“, vėliau iki 2010 m. spalio 1 d. – statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002. Taigi atsakovui sodinant tujas galiojo RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, jų 2.4 punkte buvo nurodyta, jog vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; vyšnios, slyvos – 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – 1 m. Ginčo atveju yra akivaizdu, kad atsakovo tujos pasodintos neleistinu atstumu.

22.       Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys atsakovui priklausantys objektai pažeidžia ieškovės teises ir teisių pažeidimas yra nuolatinis. Anot kolegijos, šiuo atveju nekeičia išvados ir tas faktas, kad, ieškovei įgyjant nuosavybės teise sklypą, jo dalyje jau buvo atsakovui priklausantys minėti objektai, kadangi žemės sklypo savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo ne tik iki ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, bet ir ieškovei įgijus šią teisę ir tebesitęsia iki šiol (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Teismai padarė proceso teisės normos (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto) pažeidimą, nes, priimdami sprendimą, nusprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

23.2.                      Teismai į bylos nagrinėjimą neįtraukė visų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas sprendimas, ir nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisių ir pareigų, tiesiogiai susijusių su AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančiu turtu. Negana to, teismai įpareigojo atsakovą AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantį turtą pašalinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nors pati AB „Energijos skirstymo operatorius“ į šią bylą apskritai nebuvo įtraukta.

23.3.                      Kad teismai nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, patvirtina tai, jog nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai teismai, netinkamai ištyrę ir įvertinę faktines aplinkybes dėl to, kam priklauso ginčo objektas – elektros apskaitos spinta, padarė ydingą išvadą, kad ji priklauso atsakovui, ir dėl to įpareigojo atsakovą pašalinti minėtą elektros apskaitos spintą iš ieškovės žemės sklypo. Teismai visiškai nepagrįstai ignoravo ir nevertino dar 2020 m. gruodžio 28 d. į bylą pateikto rašytinio įrodymo – 2006 m. lapkričio 29 d. techninių sąlygų dėl elektros įrenginių prijungimo prie akcinės bendrovės „VST“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) skirstomųjų elektros tinklų. Būtent šiame rašytiniame įrodyme nurodyta: „Naujojo Vartotojo elektros kabelį (tinklus) pakloti (įrengti) vadovaujantis „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimais, prieš tai įvykdžius šių techninių sąlygų punktus Nr. 3 ir Nr. 4, t. y. paklojus (pastačius) elektros tinklus iki apskaitos spintos, priklausysiančius akcinei bendrovei „VST“.“ 

23.4.                      Iš šio rašytinio įrodymo galima padaryti išvadą, kad tiek elektros tinklai iki elektros apskaitos spintos, tiek pati elektros apskaitos spinta yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybė, o elektros tinklai nuo elektros apskaitos spintos iki atsakovo objekto yra atsakovo nuosavybė. Jeigu elektros apskaitos spinta priklausytų atsakovui, jis turėtų tokią nuosavybę patvirtinančius dokumentus ar tokia nuosavybė būtų įregistruota viešuose registruose, tačiau šiuo atveju atsakovas tokių dokumentų neturi.

23.5.                      Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ieškovei šiuo metu priklausančio žemės sklypo buvusio savininko J. G. sutikimas šiuos tinklus tiesti jo žemės sklype pagal AB „VST“ 2006 m. lapkričio 29 d. technines sąlygas prijungti elektros įrenginius prie skirstomųjų elektros tinklų, tačiau teismai ir šį įrodymą ignoravo.

23.6.                      Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad elektros energetikos objektai ir įrenginiai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, statomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energetikos objektai ir įrenginiai projektuojami, įrengiami ir informacija apie įrengtus objektus ir įrenginius (techniniai ir buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. To paties įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose.

23.7.                      Ieškovė, teikdama ieškinį, o vėliau ir du sykius jį patikslindama, turėjo visas galimybes pasinaudoti viešai skelbiama informacija apie įrengtus objektus ir įrenginius ir, reikšdama reikalavimą dėl elektros apskaitos spintos pašalinimo, kaip atsakovę nurodyti šio įrenginio savininkę AB „Energijos skirstymo operatorius“, o ne atsakovą. Be to, ieškovei žinoma, jog iki elektros apskaitos spintos AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai yra nustatytas servitutas, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai, reikalui esant, galėtų patekti prie elektros apskaitos spintos. Taigi, ieškovė žinojo, o teismai turėjo suprasti ir negalėjo ignoruoti to, kad elektros apskaitos spinta nepriklauso atsakovui.

23.8.                      Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2012 m. rugsėjo 10 d. elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. 42030-12-K48213A kopija, kurioje buvo nurodyta, jog kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius priklauso atsakovui, o atvadas į KAS nuo elektros linijos, KAS, elektros energijos apskaitos skaitiklis ir automatinis jungiklis, t. y. pati elektros apskaitos spinta, priklausė tuometinei AB „LESTO“, kuri buvo reorganizuota į AB „Energijos skirstymo operatorius“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius įrodymus atsisakė priimti to visiškai nemotyvuodamas, nors atsisakydamas priimti rašytinius įrodymus priėmė sprendimą, sukeliantį teisinių pasekmių į bylą neįtrauktam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“.

23.9.                      Atsakovui savavališkai pašalinus elektros apskaitos spintą iš ieškovės nuosavybės, kaip tai nurodyta sprendime, būtų pažeistos AB „Energijos skirstymo operatorius“, kaip įrenginių savininkės, teisės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ turėtų teisę reikšti atsakovui ieškinį dėl nuosavybės teisių pažeidimo, o tai suponuoja naują ginčą ateityje.

23.10.                      Teismai nepagrįstai perkėlė elektros apskaitos spintos nuosavybės įrodinėjimo naštą atsakovui. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kam iš tiesų priklauso elektros apskaitos spinta, ir, tik nustatęs savininką, priimti sprendimą dėl ginčo objekto. Tačiau teismai šį faktą vertino deklaratyviai, netyrė ir nesiaiškino, kam iš tiesų priklauso elektros apskaitos spinta, nepagrįstai ignoravo rašytinius įrodymus ir atsakovo paaiškinimus, todėl priėmė neteisingus sprendimus.

23.11.                      Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasiūlė įtraukti kaip atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, dėl to, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, yra pagrindas konstatuoti, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės.

23.12.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė proceso teisės normos (CPK 17 ir 314 straipsnių) pažeidimą, nes nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo apeliaciniam teismui pateiktus rašytinius įrodymus.

23.13.                      Viena iš ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

23.14.                      Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

23.15.                      Atsakovui būtinybė pateikti naujus rašytinius įrodymus atsirado tada, kai pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: 1) AB „VST“ 2006 m. lapkričio 29 d. techninėmis sąlygomis dėl elektros įrenginių prijungimo prie akcinės bendrovės „VST“ skirstomųjų elektros tinklų bei 2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio savininko J. G. sutikimu šiuos tinklus tiesti jo žemės sklype pagal AB „VST“ 2006 m. lapkričio 29 d. technines sąlygas dėl elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų. Teismai šiuos įrodymus ignoravo, todėl atsakovui iškilo būtinybė teikti papildomus rašytinius įrodymus – 2012 m. rugsėjo 10 d. elektros tinklų nuosavybės ribų aktą Nr. 42030-12-K48213A, kad apeliacinės instancijos teismas būtų įtikintas, jog atsakovas nėra elektros apskaitos spintos savininkas ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ į bylą turėjo būti įtraukta kaip atsakovė ar bent jau suinteresuotas asmuo.

23.16.                      Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas surengė žodinį bylos nagrinėjimą ir iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje nutartimi pasiūlė pateikti šalims visus įrodymus, kurie turėtų reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Atsakovas pateikė rašytinį įrodymą – 2012 m. rugsėjo 10 d. elektros tinklų nuosavybės ribų aktą Nr. 42030-12-K48213A. Atsakovas laikė, kad šis įrodymas yra reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, nes jis papildomai patvirtina, kad atsakovas nėra ginčo objekto elektros apskaitos spintos savininkas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė pridėti šiuos rašytinius įrodymus prie bylos, nors, atsakovo vertinimu, buvo pagrindas pateiktą raštinį įrodymą pridėti prie bylos, ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nes būtent toks rašytinis įrodymas pagrindė, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, apibrėžtas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

23.17.                      Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pasiūlęs šalims pateikti papildomus įrodymus jų nurodomoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti ir specialiai šiems įrodymams ištirti paskyręs žodinį bylos nagrinėjimą, atsakovo pateikto rašytinio įrodymo nepridėjo prie bylos, nurodydamas, kad šis buvo pateiktas ne laiku, o ieškovės ieškinio reikalavimo patikslinimą ir naują parengtą servituto planą pridėjo prie bylos ir jį nagrinėjo.

23.18.                      Teismai taip pat pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 177, 183 ir 185 straipsnius). Teismai nepagrįstai ignoravo ir nevertino dar 2020 m. gruodžio 28 d. į bylą pateikto rašytinio įrodymo – 2006 m. lapkričio 29 d. techninių sąlygų dėl elektros įrenginių prijungimo prie akcinės bendrovės „VST“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) elektros tinklų. Būtent šiame rašytiniame įrodyme buvo nurodyta: „Naujojo Vartotojo elektros kabelį (tinklus) pakloti (įrengti) vadovaujantis „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimais, prieš tai įvykdžius šių techninių sąlygų punktus Nr. 3 ir Nr. 4, t. y. paklojus (pastačius) elektros tinklus iki apskaitos spintos, priklausysiančius AB „VST“.“ Jeigu teismai būtų tinkamai analizavę ir vertinę pateiktą rašytinį įrodymą arba bent jau būtų įtraukę į bylą AB „Energijos skirstymo operatorius“, šiuo metu galimai nebūtų priimtas sprendimas dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.

23.19.                      Teismai visiškai nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kad atsakovui priklausanti tvora yra pastatyta nepažeidžiant statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, ir visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo tvora yra pastatyta neteisėtai ir yra neįregistruota VĮ Registrų centre. Atsakovas tvorą pasistatė dar 2002 m. vasarą. Tvora yra ažūrinė, 50–150 cm aukščio vielos tinklas su 100–150 cm aukščio medžio tašeliais. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ priedo 1.2.2 punkte nustatyta, kad atsakovo 2002 m. vasarą pastatyta tvora žemės ūkio paskirties žemės sklype yra priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl tokiam statiniui (šiuo atveju ginčo tvorai) neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neatliekami statinio kadastriniai matavimai, statinys neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Statant tvorą galiojo 2002 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtintas 2002 m. balandžio 16 d. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kuriame nebuvo nustatyta, kad nesudėtingo statinio, t. y. tvoros be pamato, statybai reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas. Kadangi atsakovas tvorą statė 2002 m. vasarą, o ne 2008 metais, kaip teigia ieškovė, šio statinio statybos teisėtumui patikrinti turi būti taikomos jo statybos metu galiojusio 2002 m. balandžio 16 d. STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatos, o ne vėlesnės, kai tvora jau buvo pastatyta, teisės aktų nuostatos.

23.20.                      Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 25 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

23.21.                      Tvora atsakovo buvo statyta pagal 2002 m. kovo 14 d. kadastro žemėlapyje pažymėtas žemės sklypo ribas ir žemės sklype esančius riboženklius, neperžengiant sklypų ribos. Tvoros statymas buvo suderintas su tuo metu buvusiu gretimo žemės sklypo savininku, šis niekada nereiškė pretenzijų dėl pastatytos tvoros. Ieškovė žemės sklypą įsigijo 2013 m. rugpjūčio 6 d., todėl atsakovas objektyviai negalėjo gauti jokio rašytinio ieškovės sutikimo, nes statant tvorą ji nebuvo gretimo žemės sklypo savininkė. Ieškovė, įsigijusi žemės sklypą, taip pat 8 metus nereiškė jokių pretenzijų, susijusių su žemės sklypo savininko teisių pažeidimu. Toks ilgas laiko tarpas tik patvirtina faktą, kad jokios ieškovės teisės nebuvo ir nėra pažeistos.

23.22.                      Teismai, priimdami sprendimą, vadovavosi netaikytinais šiam ginčui teisės aktais. Ieškovės nurodytas teisės aktas RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kuriuo vadovavosi teismai, reglamentavo miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą, statymą ir įrengimą, o ne tvoros, kaip statinio, statymą žemės ūkio paskirties žemėje, todėl ginčo atveju ieškovės nurodytas teisės aktas neaktualus ir netaikytinas. Tuo metu, kada buvo statoma tvora, žemės sklype iš viso nebuvo jokių statinių, ūkininko sodyba suformuota gerokai vėliau, tai buvo tik žemės ūkio paskirties sklypas, todėl jai negalėjo ir neturėjo būti taikomos minėtos teisės akto normos.

23.23.                      Teismai nevertino ir nepasisakė dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl žemės sklypo ribų. Teismai nepagrįstai ignoravo atsakovo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašytinius įrodymus, susijusius su sklypų ribomis. Ignoravus daugybę šiurkščių matininko pažeidimų, nustatant žemės sklypo ribą, buvo pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai, nes atsakovo atžvilgiu ne tik buvo padaryti procesiniai pažeidimai atliekant matavimus – atsakovui kilo negrįžtamos pasekmės, nes jis yra įpareigotas pašalinti statinius ir želdinius vadovaudamasis neteisingai ir neteisėtai nustatyta žemės sklypo riba. Atsakovo manymu, šių aplinkybių ignoravimas yra įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

23.24.                      Teismai turėjo vadovautis 2001 m. nustatytomis ribomis, kurios yra įregistruotos VĮ Registrų centre ir galioja iki šiol, o ginčas dėl ribų yra kilęs dar 2017 m. Nors teismo posėdžių metu buvo išsamiai paaiškinta situacija dėl ginčytinų sklypų bendrų ribų, pateikta nemažai rašytinių šaltinių, planų, kuriuose aiškiai atsispindi priešinga ieškovės pateiktiems įrodymams informacija, teismai vadovavosi išskirtinai tik ieškovės pateiktais įrodymais. Ieškovės teismui pateiktuose sklypo planuose minima sklypo dalis yra ginčytina, o ribos nėra aiškios, nes 2001 m. ir 2017 m. nustatytos bei riboženkliais pažymėtos ribos kertasi.

23.25.                      Atsakovas, tik gavęs 2021 m. rugsėjo 30 d. patikslintą ieškinį, sužinojo, kad ribos, kurias matininkas, atlikdamas matavimus 2017 m., žadėjo tikslinti, buvo vienašališkai, nesuderinus su faktinio naudojimo ribomis, įregistruotos VĮ Registrų centre 2018 m., neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesutiko su naujai nustatytomis ribomis, nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei pateikė raštiškas pastabas matininkui. Atliekant kadastrinius matavimus atsakovas buvo suklaidintas ir dėl kadastrinių matavimų laiko. Matininkas R. M. 2017 m. sklypų ribas pažymėjo ne paskelbtą matavimų dieną, o prieš savaitę. Paskelbtą matavimų dieną nedalyvavo ir ieškovė bei jos sutuoktinis, tačiau žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte jų parašai jau buvo.

23.26.                      Atsakovas 2021 m. spalio 22 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos paaiškinimo dėl vienašališkai nustatytų naujų ribų ir 2021 m. gruodžio 3 d. gavo raštišką atsakymą, kuriame Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės skyrius rašte 2021 m. gruodžio 3 d. „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1845-(5.59 E) pripažino matininko pažeidimus ir konstatavo, kad 2017 m. nebuvo atlikti matavimai nuo pradinių geodezinių punktų, o sklypų riboženkliai buvo atstatyti naudojant netinkamą koordinačių sistemą. Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausiasis specialistas A. K., tikrindamas matininko R. M. paruoštą kadastro bylą, pastebėjo, kad matininkas, žymėdamas sklypų ribas, naudojo perskaičiuotas VĮ Registrų centro koordinates, ir akcentavo, kad anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženkliams atstatyti nenaudotinos VĮ Registrų centro perskaičiuotos koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, kadangi pagal šias koordinates atstatant žemės sklypo riboženklius vietovėje gali atsirasti žemės sklypo ribų nesutapimų.

23.27.                      Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus darbuotojai 2022 m. vasario 24 d. atliko patikrinimą, jo metu buvo nustatytas 2001 m. išlikusio ir 2017 m. naujai įtvirtintų riboženklių nesutapimas. Šio patikrinimo metu buvo išsiaiškinta, kad matininkas R. M. savo ruoštoje kadastro byloje nėra pateikęs privalomo dokumento – ėjimo schemos, kuri patvirtintų, kad 2017 m. buvo atlikti matavimai pradiniais geodeziniais punktais, kuriais buvo vadovautasi atliekant 2001 m. matavimus. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai šio patikrinimo metu konstatavo, kad nėra atstatyti visi riboženkliai, kurie turėjo būti atstatyti atliekant 2017 m. matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad matininkas R. M. 2017 m. matavimų metu pažeidė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, III skyriaus 2 skirsnio 30 punktą.

23.28.                      Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius kreipėsi su prašymu į matininką R. M. atlikti žemės sklypų bendros ribos kadastrinius matavimus, pradiniais punktais naudojant tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktus, kaip ir atliekant ankstesnius žemės sklypų kadastrinius matavimus 2001 m. (vietinė Kauno miesto koordinačių sistema), ir, atstačius riboženklius, atlikti kontrolinius kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS. Matavimų metu nustatytus duomenis buvo prašoma pateikti iki 2022 m. kovo 15 d. Tačiau 2022 m. kovo 16 d. buvo gautas matininko R. M. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame matininkas nurodė, kad neradus artimų punktų matavimai buvo nutraukti, ribų atkurti nepavyko.

23.29.                      Nors matininkas galutinai pripažino, kad jis 2022 m. nerado geodezinių punktų ir negalėjo atkurti ribų, kurios turėjo būti atkurtos 2017 m., tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateikė raštą, kuriame padarė prieštaraujančią ankstesniems Nacionalinės žemės tarnybos raštams išvadą, kad matininkas R. M. 2017 m. rugsėjo 11 d. kadastrinių matavimų metu teisingai nustatė bendrą žemės sklypų ribą. Taigi susidarė situacija, kai, esant aiškiam nukrypimui nuo teisės normų nustatant žemės sklypo ribas, šiuos pažeidimus ignoravo tiek ieškovė, tiek Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius, tiek ir teismai.

23.30.                      Apeliacinės instancijos teismas byloje svarbiu įrodymu laikė tik vienintelį Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštą, tačiau minėto rašto logika ir turinys yra visiškai priešingi esamai faktinei situacijai, nes: 1) 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštas prieštarauja teismui pateiktam matininko R. M. 2022 m. kovo 15 d. raštui „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame matininkas pripažino, kad negali atlikti matavimų, kuriuos privalomai turėjo atlikti dar 2017 m. Taigi šiuo raštu matininkas pripažino, kad 2017 m. šių matavimų neatliko; 2) 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštas prieštarauja teismui pateiktam matininko R. M. 2018 m. vasario 19 d. raštui „Dėl pastabų nustatant kadastrinius matavimus“ ir su raštu pateiktam planui, kurį jis teikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriui ir kuriame nurodė: „Gautos pastabos iš A. Ž. Ribos nesutampa su esančiomis tvoromis. Prašau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus priimti sprendimą dėl tolimesnės kadastrinių matavimų eigos“; 3) remiantis 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštu negalima daryti išvados, kad 2017 m. riba buvo suderinta su 2001 m. nustatyta faktinio naudojimo riba. Šiame rašte nėra teiginio, kad riba buvo suderinta, tai gali patvirtinti tik ribų parodymo-paženklinimo aktas su besiribojančių sklypų savininkų parašais, tačiau šio atsakovas nėra pasirašęs; 4) šiame rašte akcentuojama, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius pasisako tik dėl vienos bendros sklypų ribos, tačiau Kauno rajono skyrius šiame rašte nepasisako dėl abiejų bendrų sklypo ribų, nors gretimi sklypai ribojasi dviem kraštinėmis, kurių ribos nesutampa (viena riba sutampa neviršydama leistinos 30 cm paklaidos, kita riba nesutampa virš 60 cm).

23.31.                      Teismai vadovavosi išskirtinai tik ieškovės pateiktais įrodymais. Nė vienas atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas nebuvo aptartas ar bent paminėtas abiejų instancijų teismų sprendimuose, nors daugiau nei akivaizdu, kad matavimai buvo atlikti neteisėtai, viešai pripažinus padarytas matininko klaidas. Teismai, nepagrįstai ignoravę ginčą dėl sklypo ribos ir šio ginčo neišsprendę, negalėjo spręsti dėl tvoros, vartų ar tujų padėties, nes tokia situacija vienareikšmiškai sukuria teisinį neapibrėžtumą atsakovo atžvilgiu.

23.32.                      Taip pat teismai neįvertino, kad nagrinėjamu atveju kadastriniams matavimams taikytina 60 cm paklaida, kaip tai nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. TR-3600-(5.34 E.) „Dėl pavedimo vykdymo“, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas. Todėl teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovui priklausantys objektai (tvora, vartai), ieškovės užfiksuoti nuo 1 cm iki 22 cm tariamai jai priklausančiame žemės sklype, neviršija įstatymo įtvirtintų matavimo paklaidų.

23.33.                      Ieškovė įrodinėjo, jog 104 tujos patenka į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pateikdama MB „Geolygis“ 2020 m. birželio 20 d. planą. Matydamas, kad ieškovė vadovaujasi aiškiai tikrovės neatitinkančiais planais dėl tujų padėties sklypuose, atsakovas į bylą pateikė UAB „Archigrupė“ matininko A. S. parengtą 2023 m. sausio 11 d. situacijos schemą, kurioje atsakovo pasodintos tujos auga nuo 17 cm iki 92 cm atstumu nuo bendros žemės sklypų ribos ir patenka tik į atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas. Pabrėžtina, kad abiejų šalių matininkai vadovavosi 2017 m. nustatytomis ribomis. Tačiau teismai šiuos įrodymus apskritai ignoravo, nors šalys į bylą pateikė vienas kitam prieštaraujančius įrodymus, kurie turi vienodą įrodomąją vertę. Teismai nepasisakė ir nenagrinėjo nei ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, kuriais ji siekė įrodyti pateikto negatorinio ieškinio pagrįstumą, nei pašalino byloje esančius prieštaravimus tarp įrodymų, o galiausiai nepasisakė dėl tų įrodymų, kuriais rėmėsi tenkindami ieškinį ir įpareigodami atsakovą pašalinti minėtus objektus (tvora, kuoliukai, vartai ir tujos), įrodomosios reikšmės.

23.34.                      Teismai netinkamai kvalifikavo teisinį ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatymo ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį, ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014). Taigi, sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; jei tai įvyko iki valstybinės žemės privatizavimo ar ją privatizuojant, tai ar susitarimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, reikalavimus; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusią ar sutartą ribą; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Jeigu teismas nusprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).

23.35.                      Nors teismai pripažino, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba pagal pateiktus dokumentus yra neva aiški, nes tokia riba yra įregistruota VĮ Registrų centre ir nėra nuginčyta, tačiau iš šalių teikiamų rašytinių dokumentų akivaizdu, kad tarp šalių vis dar yra ginčas dėl sklypo ribos ir, kol šis ginčas nėra išspręstas, statinių ir želdinių pašalinimas nėra teisinga ir proporcinga priemonė šiam ginčui išspręsti.

23.36.                      Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatyti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014). Ieškovei nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl gretimų sklypų ribų nustatymo ir byloje nustačius, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, teismai neturėjo pagrindo tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui perkelti tvorą ir želdinius iki ieškovės nurodytos ribos.

23.37.                      Teismai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose dėl pernelyg griežtos ir neproporcingos nuosavybės teisių gynimo priemonės taikymo. Teismai išimtinai rėmėsi ieškovės pateiktais MB „Geolygis“ 2020 m. birželio 20 d. planuose duomenimis ir paprasčiausiai įpareigojo atsakovą visus objektus šalinti, bet visiškai nevertino to, kad net jei ir konstatuotinas pažeidimas, ar ieškovės prašoma taikyti priemonė nėra per griežta.

23.38.                      Sprendžiant klausimą, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taikė pagrįstas ir proporcingas priemones teisingumui užtikrinti, svarbu atsižvelgti į tai, kad: 1) byloje buvo nustatyta, jog ieškovė faktiškai neeksploatuoja ginčo žemės sklypo, jame nevykdo jokios ūkinės veiklos; 2) byloje yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti ieškovės neprižiūrimas žemės sklypas, augančios daugiametės žolės, ypač dalyje prie bendros šalių žemės sklypų ribos. Ieškovės krūmai įaugę į atsakovo gyvatvorę, o nuo vėjo nešamų piktžolių apsaugo būtent minima gyvatvorė; 3) atsakovo žemės sklype auganti tujų gyvatvorė prižiūrima, jos šakos užima tik jo sklypo erdvę, taigi nėra reikšminga, ar gyvatvorė pasodinta 50 cm, ar 100 cm nuo sklypo ribos; 4) atsakovas į bylą pateikė planą, kuriame pažymėta tujų padėtis ginčytinos 2017 m. vienašališkai įregistruotos ribos atžvilgiu. Vienoje sklypo kraštinėje tujos auga 84–92 cm nuo sklypo ribos, kitoje sklypo kraštinėje tujos auga 17–31 cm nuo sklypo ribos. Šis planas neginčijamai patvirtina, kad po 2017 m. matavimų sklypų ribos pasikeitė tujų atžvilgiu, lyginant su pateikta topografine nuotrauka, kuri buvo daryta 2004 m. ir taip pat pateikta pirmosios instancijos teisme dar bylos pradžioje; 5) įvertinus matavimų paklaidą, tvora, vartai ir tujos yra įrengti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir tinkamu atstumu nuo sklypo ribos; 6) tvora, vartai ir tujos atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo baigti įrengti 2003 metais, su buvusiu ieškovės žemės sklypo savininku atsakovą siejo draugiški santykiai, šalys sutarė ir gretimo žemės sklypo savininkas neprieštaravo dėl atsakovo įrengtos tvoros, vartų ir tujų. Šie objektai čia stovėjo aštuoniolika metų iki ieškovei pareiškiant patikslintą ieškinį. Tačiau besiribojantį žemės sklypą įgijusi ieškovė siekė perkelti kelio servitutą į kitą vietą ir, atsakovui nesutikus, ji iškėlė klausimą dėl jam nuosavybės teise priklausančios tvoros, vartų ir tujų, kurios nei ieškovei, nei prieš tai buvusiam besiribojančio žemės sklypo savininkui netrukdė; 7) dėl bendrų žemės sklypo ribų tarp šalių yra kilęs ginčas. Kad ribos viena kitą uždengia, užfiksuota 2022 m. vasario 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto FD-572-(14.7.141.) schemoje bei matininko R. M. 2018 m. vasario 19 d. raštu „Dėl pastabų nustatant kadastrinius matavimus“ pateiktame plane, kurį jis teikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriui ir rašte kėlė klausimą: „Gautos pastabos iš A. Ž. Ribos nesutampa su esančiomis tvoromis. Prašau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus priimti sprendimą dėl tolimesnės kadastrinių matavimų eigos“. Minėti rašytiniai šaltiniai patvirtina, kad žemės sklypų ribos neaiškios, nebuvo suderintos su faktiškai naudojamomis ribomis ir 2001 m. riboženkliais pažymėtomis ribomis.

23.39.                      Apeliacinės instancijos teismai skirtingai nagrinėja analogiškos situacijos bylas, taip nukrypdami nuo suformuotos teismų praktikos. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-92-259/2022, spręsdamas įsiterpusios į gretimą sklypą tvoros pašalinimo klausimą, nusprendė, kad parinkus ieškovės nuosavybės teisių gynimo būdą įpareigojant atsakovą pašalinti keletą centimetrų už naujai pažymėtos sklypus skiriančios ribos atsakovų tvoros elementų, toks įpareigojimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, ekonomiškumo principams, kartu suponuotų esminį bylos šalių teisių gynimo disbalansą atsakovo nenaudai. Šią nutartį 2022 metais priėmė ta pati teisėja, kuri nagrinėjo ir atsakovo apeliacinį skundą, tačiau padarė prieštaringas išvadas. Nors atsakovo tvora galimai yra įsiterpusi į ieškovės žemės sklypą tik 0,04–0,25 cm atstumu, tačiau tas pats teismas vertino bylos aplinkybes skirtingai, visiškai ignoruodamas suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose.

24.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Atsakovas, gindamasis nuo šioje byloje ieškovės jam pareikšto reikalavimo pašalinti iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atsakovui priklausančią elektros energijos prietaisų apskaitos spintą tuo pagrindu, kad ši nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, privalėjo įrodyti šią faktinę aplinkybę, pateikdamas teismui tai patvirtinančius dokumentus (rašytinius įrodymus). Atsakovui to nepadarius, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva už atsakovą rinkti įrodymus, kurie galimai patvirtintų atsakovo reiškiamų atsikirtimų pagrįstumą.

24.2.                      Nors atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad jis daugybę kartų teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose tariamai nurodė, jog nėra elektros apskaitos spintos savininkas ir neturi bei negali disponuoti jam nepriklausančiu turtu, tokie kasacinio skundo teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovas, atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės, teismui tiek 2021 m. lapkričio 5 d. pateiktame atsiliepime į ieškovės 2021 m. rugsėjo 30 d. patikslintą ieškinį, tiek 2022 m. gruodžio 1 d. pateiktame atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nenurodė, kad nėra ieškinyje nurodytos elektros energijos prietaisų apskaitos spintos savininkas, ir neteikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šios elektros energijos prietaisų apskaitos spintos savininkas yra kitas asmuo. Priešingai, atsiliepimo 24 punkte atsakovas nurodė, jog pakeitus kelio servitutą jis realiai netektų galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir jame įrengta infrastruktūra, neturėtų galimybės patekti prie elektros skydinės ir patirtų atsiliepimo 16 punkte nurodytas išlaidas. Atsiliepimo 16 punkte atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovui priklausanti tvora, tujos ir elektros apskaitos prietaisų spinta yra ieškovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, nes jis būtų priverstas keisti projektus, atlikti žemės tvarkymo darbus, todėl patirtų 2000 Eur projekto parengimo ir elektros skydinės perkėlimo bei nutiesimo iki jos požeminės elektros linijos išlaidų. Be to, atsiliepimo 7 punkte atsakovas akcentavo, kad požeminės elektros linijos projektavimo darbai ir dalis jos nutiesimo darbų buvo finansuoti jo lėšomis.

24.3.                      Atsakovas visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį, kuris truko 2,5 metų, nė viename teismui teiktame dokumente nenurodė, kad su ieškovės reikalavimu įpareigoti jį pašalinti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo elektros energijos prietaisų apskaitos spintą (dėžę) jis nesutinka dėl to, kad nėra jos savininkas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti atsakovo kasaciniame skunde minimo juridinio asmens – AB „Energijos skirstymo operatorius“. Šį argumentą atsakovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, pradėjo naudoti apeliacinės instancijos teisme, teikdamas naujus rašytinius įrodymus, kuriais disponavo viso proceso metu ir kurių neteikė pirmosios instancijos teismui. Dėl to toks atsakovo procesinis elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir sudaryti teisinį pagrindą pakeisti ar panaikinti žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus.

24.4.                      CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Atsakovas, turėdamas pagrindo manyti, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens, šiuo atveju AB „Energijos skirstymo operatorius“, teisėms arba pareigoms, privalėjo pateikti teismui motyvuotą prašymą dėl jo įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje. Tačiau tokio prašymo atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė.

24.5.                      CPK 45 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas yra nustatęs procesinę galimybę, netgi bylos nagrinėjimo metu, pakeisti netinkamą bylos šalį tinkama. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Tokio prašymo nei atsakovas, nei jo atstovė teismui taip pat niekada nereiškė.

24.6.                      Atsakovas nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai ignoravo ir nevertino atsakovo dar 2020 m. gruodžio 28 d. į bylą pateiktų 2006 m. lapkričio 29 d. techninių sąlygų dėl elektros įrenginių prijungimo prie AB „VST“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) skirstomųjų tinklų ir buvusio žemės sklypo savininko J. G. sutikimo, nes šie dokumentai tariamai patvirtina AB „VST“ ir jos teisių ir pareigų perėmėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teisę į skundžiamuose sprendimuose minimą elektros energijos prietaisų apskaitos spintą (dėžutę). Byloje nėra ginčo, kad šie dokumentai buvo pateikti atsakovo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau J. G. 2008 m. balandžio 11 d. rašytiniame sutikime nėra nieko kalbama apie jokias elektros energijos prietaisų apskaitos spintas ar tuo labiau nuosavybės teises į jas. Jame nėra duotas sutikimas J. G. priklausančiame žemės sklype, kuris šiuo metu priklauso ieškovei, statyti kokius nors įrenginius, susijusius su elektros energijos tiekimu į atsakovui priklausantį sklypą ar jos apskaita. Sutikime tik nurodyta, kad J. G. sutinka, jog per jo žemės sklypą būtų vedama 0,4 KW elektros kabelių linija į atsakovo sklypą. Sutikime nėra nurodyta, kad J. G. sutinka, jog 0,4 KW elektros linija į atsakovo sklypą būtų vedama pagal AB „VST“ 2006 m. lapkričio 29 d. technines sąlygas.

24.7.                      AB „VST“ 2006 m. lapkričio 29 d. techninėse sąlygose dėl elektros įrenginių prijungimo prie AB „VST“ skirstomųjų tinklų nėra kalbama apie jokias elektros energijos prietaisų apskaitos spintas ar tuo labiau nuosavybės teises į jas. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad paminėtos AB „VST“ išduotos prisijungimo sąlygos ar kokia nors jų dalis būtų buvusios įgyvendintos. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo teismui pateiktais dokumentais, neturėjo jokio teisinio pagrindo bet kokiu procesiniu statusu į šią bylą įtraukti AB „VST“ teisių ir pareigų perėmėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“. Tai reiškia, kad teismas jokio procesinio pažeidimo nepadarė.

24.8.                      Atsakovo kasaciniame skunde cituotoje Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorinių pastotes ir juose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas, lankančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais. Iš šios normos akivaizdu, kad tam tikri elektros įrenginiai, neišskiriant ir elektros apskaitos prietaisų spintų, gali priklausyti ne tik elektros energijos tiekėjui, bet ir vartotojui, šiuo atveju atsakovui.

24.9.                      Remiantis kasacinio teismo praktika, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ neįtraukimo į šį procesą net ir tuo atveju, jeigu kasacinis teismas padarytų išvadą, kad atsakovo nurodytų dokumentų pakanka išvadai apie AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teises į byloje minimą elektros energijos prietaisų apskaitos spintą (dėžę) padaryti. Skundžiami teismų procesiniai sprendimai neturi tiesioginės įtakos AB „Energijos skirstymo operatorius“ materialiosioms teisėms ir pareigoms ir jais nėra modifikuota AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisinė padėtis, t. y. nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos (ir pan.) AB „Energijos skirstymo operatorius“ materialiosios teisės ir pareigos.

24.10.                      Jeigu ir paaiškėtų, kad byloje minima elektros energijos prietaisų apskaitos spinta (dėžė) priklauso ne atsakovui, o AB „Energijos skirstymo operatorius“, vykdydamas teismo priimtą procesinį sprendimą atsakovas turėtų ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančią atsakovo naudojamos elektros energijos suvartojimo apskaitos prietaisų spintą perkelti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą arba į valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį prie Meškeriotojų g., gavęs tam valstybinės žemės valdytojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos – sutikimą. Abiem atvejais atsakovas turėtų iš nurodytos elektros energijos apskaitos prietaisų spintos savininko, jeigu būtų nustatyta, kad tai ne atsakovas, gauti technines sąlygas, pagal jas paruošti nurodytos spintos iškėlimo projektą, jį suderinti su jos savininku ir paskui jį įgyvendinti, kaip tai nustato Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 9 dalis.

24.11.                      Akivaizdu, kad atsakovo naudojamų elektros energijos apskaitos prietaisų spintos faktinės vietos pakeitimas negali turėti įtakos jos savininko, jeigu būtų nustatyta, jog ji priklauso ne atsakovui, materialiosioms teisėms ir pareigoms. Todėl ši aplinkybė negalėtų būti teisiniu pagrindu panaikinti šią skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį ir ją perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes tai neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

24.12.                      Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kuriais jis disponavo nuo pat proceso pradžios, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, padarydamas CPK 314 straipsnio pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas priimti naujus įrodymus gali tik egzistuojant nors vienai iš minėtoje normoje įtvirtintų sąlygų: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba 2) kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. jau po proceso pirmosios instancijos teisme užbaigimo. Remiantis kasacinio teismo praktika, dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024 ir kt.). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant, pagal CPK 314 straipsnį, nauji įrodymai gali būti priimami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024 ir kt.). Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, apeliaciniame skunde, kai prašoma priimti naujus įrodymus, turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę kartu su apeliaciniu skundu.

24.13.                      Šiuo atveju atsakovo kasaciniame skunde minimą 2012 m. rugsėjo 10 d. elektros tinklų nuosavybės ribų aktą Nr. 42030-12-K48213A, kurį apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti CPK 314 straipsnio pagrindu, atsakovas pateikė kartu su savo 2023 m. balandžio 18 d. apeliaciniu skundu. Todėl apeliaciniame skunde privalėjo nurodyti motyvus, pagrindžiančius naujų įrodymų pateikimo būtinybę, ir įrodymus, patvirtinančius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų ar vienos iš jų egzistavimą. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas ne tik nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimą, bet ir neargumentavo naujų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybės, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų bent jau teoriškai neleidusios atsakovui tokių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui.

24.14.                      Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateiktu 2012 m. rugsėjo 10 d. elektros tinklų nuosavybės ribų aktu Nr. 42030-12-K48213A disponavo nuo pat proceso pradžios, todėl kliūčių jį pateikti pirmosios instancijos teismui nebuvo. Taip pat šio rašytinio įrodymo pirmosios instancijos teismas priimti neatsisakė ir negalėjo atsisakyti, nes atsakovas jo šiam teismui, ieškovės manymu, tyčia, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, neteikė, taip bandydamas sukurti siurprizinę situaciją apeliacinio proceso metu. Atsakovas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui tik AB „VST“ 2006 m. lapkričio 29 d. technines sąlygas dėl elektros įrenginių prijungimo prie AB „VST“ skirstomųjų tinklų, o teismui teikiamuose atsiliepimuose į ieškovės patikslintą ieškinį deklaruodamas savo nuosavybės teisę į byloje minimą elektros energijos prietaisų apskaitos spintą (dėžutę), negalėjo pagrįstai tikėtis, t. y. turėti teisėtų lūkesčių, kad nurodyto dokumento pagrindu teismas konstatuos, jog minėta elektros energijos prietaisų apskaitos spinta priklauso ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“, nes tai patvirtinančių duomenų techninėse sąlygose nėra.

24.15.                      Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismai šioje byloje padarė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus. Nesutiktina su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad teismai tariamai nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktomis AB „VST“ 2006 m. lapkričio 29 d. techninėmis sąlygomis dėl elektros įrenginių prijungimo prie AB „VST“ skirstomųjų tinklų, nes, kaip minėta, jose nėra duomenų apie minėtos elektros energijos prietaisų apskaitos spintos (dėžutės) priklausomybę.

24.16.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai ignoravo faktinę aplinkybę, jog atsakovo tvora buvo pastatyta 2002 m. vasarą, nepažeidžiant jos statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad viso proceso metu atsakovas teigė, jog ginčo tvorą jis statė ant sau ir šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos, turėdamas tam ankstesnio žemės sklypo savininko J. G. sutikimą. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo argumentą įvertino ir argumentuotai atmetė, nurodydamas, jog atsakovo dėstomos pozicijos dėl jam priklausančios tvoros pastatymo nepatvirtina jokie teismui pateikti ir bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, nes į bylą yra pateiktas tik J. G. sutikimas dėl elektros kabelio tiesimo per jo žemės sklypą.

24.17.                      Be to, teismas įpareigojo atsakovą pašalinti jam priklausančią tvorą iš ieškovei priklausančio žemės sklypo ne dėl to, kad būtų nustatęs, jog tvora pastatyta pažeidžiant jos statymo metu galiojusią tvarką, bet dėl to, kad atsakovo tvora yra svetimame, jam nepriklausančiame, kaimyniniame žemės sklype. Šiai pozicijai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas tų pačių argumentų.

24.18.                      Pažymėtina, kad atsakovo atstovė, sakydama baigiamąją kalbą pirmosios instancijos teisme, sutiko, jog atsakovui priklausančios tvoros statybai turi būti taikomas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Dėl to tarp šalių ginčo nėra. Tačiau šis teisės aktas nesuteikė teisės statyti tvoros ant kaimyninių žemės sklypų ribos, neturint kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo, o tuo labiau statyti tvorą svetimame sklype. Nurodyto statybos techninio reglamento 21.2 punkte buvo nustatyta, kad statyti nesudėtingą statinį, taip pat ir tvorą, galima tik statytojo nuosavybės teise ar kitais įstatymų pagrindais valdomame žemės sklype. Todėl nepagrįsti atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad tvoros be pamato statybai ant kaimyninių žemės sklypų ribos nebuvo reikalingas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas. Galimybė statyti tvorą ant kaimyninio žemės sklypo ribos ir tik gavus jo savininko rašytinį sutikimą atsirado tame pačiame statybos techniniame reglamente tik nuo 2004 m.

24.19.                      Pažymėtina, kad atsakovas, viso proceso metu melagingai deklaruodamas, jog ginčo tvorą jis statė ant jam ir šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos, pripažino, kad ginčo tvorą statė neturėdamas tuometinio kaimyninio žemės sklypo savininko J. G. rašytinio sutikimo, t. y. neteisėtai, nes jokiu laikotarpiu teisės aktuose nebuvo nustatyta galimybė tvorą statyti ant žemės sklypų ribos turint tik žodinį kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą.

24.20.                      Nereikšmingais taip pat laikytini atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad ginčo tvorą jis statė ant kaimyninių žemės sklypų ribos pagal 2002 m. kovo 14 d. kadastro žemėlapyje pažymėtas žemės sklypo ribas ir žemės sklype esančius riboženklius, nes viso šio proceso metu atsakovas niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad ginčo tvorą jis būtų statęs sau nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Be to, kasaciniame skunde (99 punkte) iš esmės pripažįstama, kad atsakovui priklausanti tvora yra ieškovei priklausančiame žemės sklype.

24.21.                      Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad teismai negalėjo vadovautis respublikinėmis statybos normomis RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, nes jos reglamentavo miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimą, statymą ir įrengimą, o ne tvoros, kaip statinio, statymą žemės ūkio paskirties žemės sklype. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas nurodytomis respublikinėmis statybos normomis nesivadovavo. Jomis visiškai pagrįstai ir teisėtai vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, bet vertindamas atsakovo pasodintų augalų pasodinimo, o ne tvoros pastatymo teisėtumą svetimame žemės sklype. Būtent respublikinių statybos normų RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ 2.4 punkte buvo reglamentuojami vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos.

24.22.                      Atsakovas kasaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad teismai nevertino ir nepasisakė dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl žemės sklypų ribos. Tokia kasacinio skundo argumentacija neatitinka skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 30 punkte nurodė, jog atsakovas su ieškovės reikalavimu įpareigoti jį pašalinti tvorą, vartus, tujas ir elektros apskaitos prietaisų spintą nesutinka dėl to, kad, jo manymu, 2017 metais atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovas į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, jog jis reiškė pastabas Nacionalinei žemės tarnybai dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktų kadastrinių matavimų ir jų metu nustatytos šalims priklausančių žemės sklypų ribos, tačiau, nesutikdamas su kadastrinių matavimų metu nustatytomis ir viešame registre įregistruotomis žemės sklypo ribomis, į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo arba kadastrinių matavimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais nesikreipė ir jų teismine tvarka neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas šį atsakovo argumentą taip pat vertino ir dėl jo pasisakė skundžiamos nutarties 41–42 punktuose. Pasisakydamas dėl deklaratyvaus ir įrodymais nepagrįsto atsakovo teiginio apie tariamą ginčą tarp ieškovės ir atsakovo dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribos, kurio realiai nėra ir iš esmės niekada nebuvo, apeliacinės instancijos teismas vertino ir paskutinį atsakovo į bylą pateiktą rašytinį įrodymą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. TR-3600-(5.34E.). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo raštu buvo konstatuota, jog matininkas R. M. 2017 m. rugsėjo 11 d. kadastrinių matavimų metu teisingai nustatė bendrą žemės sklypų ribą.

24.23.                      Kasaciniame skunde atsakovas bando manipuliuoti Nacionalinės žemės tarnybos tarpiniais raštais, t. y. 2021 m. gruodžio 3 d., 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. kovo 16 d. raštais, nurodydamas tik tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašto logika yra priešinga esamai faktinei situacijai. Vertinant šiuos kasacinio skundo teiginius, svarbu pažymėti, kad kasaciniame skunde nepateikiama argumentacija, kodėl nuo 2017 m. rugsėjo mėn. atsakovas, žinodamas apie nustatyta tvarka atliktus ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, per ilgesnį nei 6 metų terminą nesikreipė į teismą nei dėl nurodytų kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, nei dėl kaimyninių žemės sklypų ribos nustatymo. Atsakovas, per šį procesą atstovaujamas ir profesionalių teisininkų – advokatų, nesinaudojo savo procesine teise pareikšti priešieškinį ieškovei, reikšdamas reikalavimą teismui nustatyti ieškovei ir atsakovui priklausančių žemės sklypų ribą. Taip pat kasaciniame skunde nėra paaiškinama, kodėl atsakovas nustatyta tvarka neskundė Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašto Nr. TR-3600-(5.24E.), jeigu manė, kad šio rašto logika yra priešinga faktinei situacijai.

24.24.                      Kasacinio praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad, taikant CK 4.45 straipsnio 1 dalį, kilusį žemės sklypų savininkų ginčą paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Atsakovo kasaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, tariamai pripažino, jog tarp bylos šalių yra ginčas dėl jų sklypus skiriančios ribos, nes toks teiginys iš esmės prieštarauja skundžiamų procesinių sprendimų turiniui.

24.25.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: i) kad jis yra turto savininkas; ii) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir kt.). Vadovaujantis tokia kasacinio teismo formuojama praktika, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo kasacinio skundo teiginiai, kad esant tokiai faktinei situacijai ne atsakovas, o ieškovė, paduodama ieškinį, turėjo reikšti ir reikalavimą dėl jai ir atsakovui priklausančių žemės sklypų ribos, kuri ieškovei yra visiškai aiški, nustatymo.

24.26.                      Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad nagrinėdami šį ginčą teismai turėjo atsižvelgti į tai, jog byloje nagrinėjamu atveju kadastriniams matavimams taikoma 60 cm paklaida. Ši atsakovo minima paklaida taikoma tik žemės sklypų formavimo (pertvarkymo) procese iš esmės sprendžiant žemės sklypų persidengimo klausimą, jeigu toks egzistuoja. Šį procesą užbaigus ir nustatytą žemės sklypų ribą įregistravus viešame registre, jokios paklaidos jai nėra ir negali būti taikomos. Priešingu atveju bet kurio žemės sklypo savininkas neribotą laiką turėtų teisę padidinti jam priklausantį žemės sklypą, pastumdamas tvorą į kaimyninį žemės sklypą. Kadangi bet kuri matavimų paklaida galėtų būti taikoma tiek į vieną, tiek į kitą pusę, toks įsiterpimas galėtų siekti net 120 cm, o tai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, nustatantį, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai.

24.27.                      Teismai pagrįstai nustatė, kad tiek atsakovui priklausanti tvora ir vartai, tiek jo naudojama elektros energijos prietaisų apskaitos spinta (dėžutė), tiek ir dalis tujų (104 vnt.) yra ne atsakovui, bet ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad dėl to ieškovė negali naudotis jai priklausančio žemės sklypo dalimi ir taip yra pažeidžiamos jos, kaip žemės sklypo savininkės, nuosavybės teisės, nustatytos CK 4.40 straipsnyje.

24.28.                      Vertinant teismų parinkto ieškovės nuosavybės teisių gynimo būdo proporcingumą, pažymėtina, kad teismų sprendimais atsakovas nėra įpareigotas nei nugriauti tvorą su vartais, nei nugriauti savo naudojamos elektros energijos prietaisų apskaitos spintą (dėžę), nei sunaikinti skundžiamuose sprendimuose minimas tujas. Atsakovas šiuos daiktus įpareigotas saugiai perkelti nuo kaimyninio žemės sklypo ribos. Toks įpareigojimas yra proporcingas padarytam ieškovės nuosavybės teisių pažeidimui.

24.29.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismai taikė neproporcingą ieškovės nuosavybės teisių gynimo būdą, kadangi ieškovė neeksploatuoja jai priklausančio žemės sklypo ir jame nevykdo ūkinės veiklos. Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gyvena Kaune, tačiau nuo 2018 m. nuosekliai siekia įkurti ūkininko sodybą sau priklausančiame ginčo žemės sklype ir pradėti ten ūkininkauti, atlikdama daugybę aktyvių veiksmų.

24.30.                      Atsakovo kasaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika negali būti taikoma šioje byloje, nes šios bylos ir atsakovo nurodytų bylų aplinkybės nėra analogiškos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasaciniame teisme nagrinėjamos bylos ribų

25.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26.       Kasaciniu skundu nagrinėjamoje byloje skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktos nepakeistos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis buvo patenkintas ieškovės negatorinis ieškinys, keliant klausimą dėl absoliutaus bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis atsakovas buvo įpareigotas perkelti ieškovės sklype esančią įvadinę elektros energijos suvartojimo apskaitos spintą, negaliojimo dėl to, kad teismai nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

27.       Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad teismai byloje padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, nes, įpareigodami jį perkelti elektros energijos apskaitos prietaisų spintą, nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – AB „Energijos skirstymo operatorius“ – materialiųjų teisių ir pareigų. Šis kasaciniame skunde nurodomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas iš esmės yra susijęs ir su kitais kasaciniame skunde nurodytais argumentais, t. y. apeliacinės instancijos teismo padarytu CPK 314 straipsnio pažeidimu, nepagrįstai atsisakius priimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo elektros energijos apskaitos prietaiso savininkas yra AB „Energijos skirstymo operatorius“, bet ne atsakovas. Atsakovo teigimu, teismai visiškai nepagrįstai ignoravo ir nevertino dar 2020 m. gruodžio 28 d. į bylą pateikto rašytinio įrodymo – 2006 m. lapkričio 29 d. techninių sąlygų dėl elektros įrenginių prijungimo prie akcinės bendrovės „VST“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) skirstomųjų elektros tinklų, kuriame nurodyta: „Naujojo Vartotojo elektros kabelį (tinklus) pakloti (įrengti) vadovaujantis „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimais, prieš tai įvykdžius šių techninių sąlygų punktus Nr. 3 ir Nr. 4, t. y. paklojus (pastačius) elektros tinklus iki apskaitos spintos, priklausysiančius akcinei bendrovei „VST“.“ Atsakovui būtinybė pateikti naujus rašytinius įrodymus (2012 m. rugsėjo 10 d. elektros tinklų nuosavybės ribų aktą Nr. 42030-12-K48213A) atsirado tada, kai pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo atsakovo į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu – AB „VST“ 2006 m. lapkričio 29 d. techninėmis sąlygomis dėl elektros įrenginių prijungimo prie AB „VST“ skirstomųjų elektros tinklų. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

28.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodomose nagrinėjamoje byloje esančiose 2006 m. lapkričio 29 d. techninėse sąlygose dėl elektros įrenginių prijungimo prie akcinės bendrovės „VST“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) skirstomųjų elektros tinklų aiškiai nurodyta, jog nuosavybės ir turto eksploatavimo riba yra įvadinėje apskaitos spintoje elektros skaitiklyje ant elektros kabelio, pakloto į vartotojo vidaus elektros tinklus, prijungimo gnybtų.

30.       Vadinasi, į bylą atsakovas buvo pateikęs įrodymą, kad jam nuosavybės teise priklauso į jo elektros tinklus paklotas elektros kabelis, kuris prijungtas prie įvadinėje apskaitos spintoje esančio skaitiklio, bet ne įvadinė apskaitos spinta ir joje esantis skaitiklis. Kadangi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, šio įrodymo teismui nepakako, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo susiklostė CPK 314 straipsnyje reglamentuota situacija – naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šio įrodymo priėmimas buvo svarbus ir tuo aspektu, kad juo atsakovas grindė absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (nusprendimą dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų), kurį apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti savo iniciatyva.

31.       Dėl atsakovo kasacinio skundo argumento, jog teismai byloje padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, nes, įpareigodami jį perkelti elektros energijos apskaitos prietaisų spintą, nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – AB „Energijos skirstymo operatorius“ – materialiųjų teisių ir pareigų, teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais teismui svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019, 27 punktas). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016, 29–32 punktai).

32.       Tačiau teismui tinkamai neįvertinus atsakovo tinkamumo klausimu ir nusprendus dėl materialiojo ieškovo reikalavimo, pagal kurį atsakovas neturi pareigos atsakyti, aktualus tampa CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį aukštesnės instancijos teismas privalo patikrinti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 37 punktas).

33.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuojama, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus sprendimo negaliojimo pagrindus taiko ir kasacinis teismas, spręsdamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo. Todėl absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų pagal CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis patikrinimas yra ir kasacijos pagrindas pagal CPK 346 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2005).

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad, pagal CPK 266 straipsnį, draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

36.       Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė teigia, jog atsakovo naudojamų elektros energijos apskaitos prietaisų spintos faktinės vietos pakeitimas negali turėti įtakos jos savininko, jeigu būtų nustatyta, jog ji priklauso ne atsakovui, materialiosioms teisėms ir pareigoms. Ieškovės teigimu, jeigu paaiškėtų, kad byloje minima elektros energijos prietaisų apskaitos spinta (dėžė) priklauso ne atsakovui, o AB „Energijos skirstymo operatorius“, vykdydamas teismo priimtą procesinį sprendimą atsakovas turėtų ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančią savo naudojamą elektros energijos suvartojimo apskaitos prietaisų spintą perkelti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą arba į valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį prie Meškeriotojų g., gavęs tam valstybinės žemės valdytojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos – sutikimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad akivaizdu, jog įvadinės elektros energijos suvartojimo apskaitos spintos perkėlimas tiesiogiai susijęs su AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teisių į šią spintą paklotą kabelį pasikeitimu – praradimu nuosavybės teisės į dalį kabelio arba tokios teisės įgijimu į naujai paklotą kabelį, priklausomai nuo to, į kurią pusę minėta spinta būtų perkelta.

38.       Sprendžiant dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo, reikia įvertinti, ar poveikį daro visas sprendimas ar tik tam tikros jo dalys. Nustačius, kad tik konkreti sprendimo dalis daro poveikį materialiosioms teisėms ir pareigoms, naikintina tik ta sprendimo dalis ir byla grąžintina dėl jos nagrinėti iš naujo.

39.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančią, teismo vertinimu, atsakovui priklausančią, elektros energijos apskaitos prietaisų spintą, o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti šią spintą atsakovo sąskaita. Taip pat yra pagrindas panaikinti ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, ir dėl šios sprendimo dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų

40.       Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

41.       Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).

42.       Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

43.       Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-378/2015).

44.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė, be kita ko, įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo jame esančią vielos tinklo, aptraukto plastiku, tvorą, ją laikančius kuoliukus, medinius vartus, tujas su išaugomis, kurių dalis auga ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, dalis – atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, bet auga mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, ir vieną tują su išaugomis, kuri auga ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Ieškovė prašė pripažinti jai teisę pašalinti minėtas tujas su išaugomis atsakovo sąskaita, jeigu atsakovas per 1 mėnesį jų nepašalintų.

45.       Vadinasi, ieškovė reiškė negatorinį ieškinį, kuriuo prašė priimti sprendimą, kurį įvykdžius būtų atkurta iki jos subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusi padėtis. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji yra su atsakovo sklypu besiribojančio žemės sklypo, kuriame (šalia kurio ribos ar (ir) ant ribos) yra objektai, kuriuos prašo įpareigoti atsakovą saugiai pašalinti, savininkė, o savo teisių pažeidimą grindė tuo, kad dėl jos žemės sklype esančių atsakovui nuosavybės teise priklausančių objektų ji negali naudoti šių objektų užimtos žemės sklypo dalies pagal paskirtį. Subjektinės nuosavybės teisės pažeidimą, susijusį su atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, bet mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos augančiomis tujomis su išaugomis ir viena tuja su išaugomis, kuri auga ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, ieškovė grindė tuo, kad tujos pasodintos ir auga pažeidžiant teisės aktais nustatytą 1 metro atstumą iki gretimo (ieškovės) žemės sklypo ribos.

46.       Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas patenkino pirmiau minėtus ieškovės reikalavimus. Taip pat prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad, įvertinus matavimų paklaidą, tvora ir vartai įrengti, tujos pasodintos atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir tinkamu atstumu nuo sklypo ribos. Atsakovo teigimu, teismai bylą išnagrinėjo vertindami susiklosčiusią padėtį pagal ieškovės nurodomas neteisingai, pažeidžiant teisės aktus nustatytas ieškovės ir atsakovo žemės sklypų bendras ribas. Kadangi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog žemės sklypų ribos neaiškios, jos nebuvo suderintos su faktiškai naudojamomis ribomis ir 2001 metais riboženkliais pažymėtomis ribomis, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jų žemės sklypų bendrų ribų, ieškovei nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl sklypų bendrų ribų nustatymo, teismai neturėjo pagrindo tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui perkelti tvorą ir želdinius iki ieškovės nurodytos ribos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

47.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovas neginčija, kad šalių ginčą teismai sprendė vadovaudamiesi ieškovės pateiktais MB „Geolygis“ paruoštais planais, parengtais pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruoti viešame registre (VĮ Registrų centre) ir nėra nuginčyti. Kadangi CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, bylą nagrinėję teismai pagrįstai rėmėsi jais. Byloje nenustatyta ir atsakovas nenurodo, kad šie duomenys būtų ginčijami teisme.

48.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodomu argumentu, kad atsakovo nurodoma kadastriniams matavimams taikoma 60 cm paklaida taikoma tik žemės sklypų formavimo (pertvarkymo) procese iš esmės sprendžiant žemės sklypų persidengimo klausimą, jeigu toks egzistuoja. Šį procesą užbaigus ir kadastrinių matavimų duomenis įregistravus viešame registre, jokios paklaidos nebegali būti taikomos. Kaip minėta pirmiau, pagal CK 4.262 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

49.       Kaip minėta šios nutarties 43 punkte, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti, be kita ko, kad jo teisės yra pažeistos. Paprastai negatorinis ieškinys reiškiamas tada, kai dėl pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, savininkas praranda galimybę naudoti nuosavybės teisės objektą pagal paskirtį ar tokia galimybė iš esmės suvaržoma. Nors bylą nagrinėję teismai procesiniuose sprendimuose neakcentavo, kaip pasireiškia ieškovės teisių pažeidimas, kurį ji prašo pašalinti įpareigojant atsakovą saugiai iškelti iš jos žemės sklypo atsakovui nuosavybės teise priklausančius vartus, tvorą ir tujas, akivaizdu, kad dėl ieškovės žemės sklype esančių atsakovui nuosavybės teise priklausančių objektų ji negali naudoti šių objektų užimtos žemės sklypo dalies pagal paskirtį, todėl ieškovės subjektinė nuosavybės teisė yra pažeidžiama ir turi būti ginama.

50.       Ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo įrodymo aspektu kitaip vertintini ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovą saugiai pašalinti tujas su išaugomis, augančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, bet mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, ir vieną tują su išaugomis, kuri auga ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos.

51.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas žemės sklypo savininko teisių pažeidimo, susijusio su gretimame žemės sklype arti sklypo ribos ar ant sklypų ribos augančiais medžiais, krūmais ir kitais augalais (CK 4.42 straipsnis), skirtingai nei žemės sklypo savininko teisių pažeidimo, susijusio su gretimame žemės sklype ar ant sklypų ribos vykdomomis statybomis (CK 4.103 straipsnis), tiesiogiai nesieja su teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti negatorinį ieškinį dėl subjektinės nuosavybės teisės, kurios pažeidimas siejamas su gretimame žemės sklype arti sklypo ribos ar ant sklypų ribos augančiais medžiais, krūmais ar kitais augalais, gynimo, ieškovas, be kita ko, privalo įrodyti, kad jo subjektinė nuosavybės teisė yra pažeista. Tai, kad byloje nustatoma, jog medžiai, krūmai ar kiti augalai auga ant sklypų ribos ar gretimame žemės sklype tokiais atstumais nuo sklypo ribos, kurie neatitinka nustatytų teisės aktuose, nėra pagrindas pripažinti, kad negatorinį ieškinį pareiškusio ieškovo subjektinė nuosavybės teisė yra pažeista.

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjo įtvirtintą specifinį sklypo savininko teisių į gretimame žemės sklype arti sklypų ribos ar ant sklypų ribos augančius medžius, krūmus ar kitus augalus įgyvendinimą ar su tokiais augalais susijusį pažeistos subjektinės nuosavybės teisės gynimą suponuoja medžių, krūmų ir kitų augalų ypatumai, pasireiškiantys, be kita ko, tuo, kad iš jų gali būti formuojami atitvarai (gyvatvorės), užtikrinant gretimų sklypų savininkų privatumą, sklypo, jame esančių statinių, kito turto ir net žmonių saugumą, taip pat gali būti gaunama nauda iš augalų duodamų vaisių, dalį kurių, kaip nustatyta CK 4.42 straipsnyje, turi teisę tam tikrais atvejais pasisavinti ne tik augalų, bet ir gretimo sklypo savininkas.

53.       Pažymėtina, kad augalai, skirtingai nei statiniai, natūraliai vystosi, didėja, plėsdamiesi teritorijoje, kurioje auga, dėl to gali būti pažeidžiamos gretimų sklypų savininkų teisės ypač tais atvejais, kai augalai nėra tinkamai prižiūrimi ribojant jų užimamą plotą, aukštį ir pan.

54.       Bylą nagrinėję teismai procesiniuose sprendimuose nenurodė, kaip pasireiškia ieškovės teisių pažeidimas, kurį ji prašo pašalinti įpareigojant atsakovą saugiai iškelti ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos augančią tują su ataugomis ir tujas su išaugomis, augančias atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Ir atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė nenurodo, kaip šiuo atveju pasireiškia jos teisės pažeidimas.

55.       Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad jo žemės sklype auganti tujų gyvatvorė prižiūrima, jos šakos užima tik atsakovo sklypo erdvę, todėl nėra reikšminga, ar gyvatvorė pasodinta 50 cm, ar 100 cm nuo sklypo ribos; byloje buvo nustatyta, kad ieškovė faktiškai neeksploatuoja ginčo žemės sklypo, jame nevykdo jokios ūkinės veiklos; byloje yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti ieškovės neprižiūrimas žemės sklypas, augančios daugiametės žolės, ypač dalyje prie bendros šalių žemės sklypų ribos; ieškovės sklype esantys krūmai įaugę į atsakovo tujų gyvatvorę, o nuo vėjo nešamų piktžolių atsakovo sklypą apsaugo būtent ši gyvatvorė. Bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių nevertino, nenustatinėjo, ar dėl to, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos auga tujos, taip pat dėl to, kad ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos auga tuja, yra pažeidžiamos ieškovės, kaip žemės sklypo, besiribojančio su atsakovo žemės sklypu, savininkės, teisės.

56.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos augančias tujas su ataugomis, taip pat ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos augančią tują su ataugomis, o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei teisę pašalinti šias tujas su ataugomis atsakovo sąskaita. Taip pat yra pagrindas panaikinti ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, ir dėl šios sprendimo dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

57.       Ieškovė už atsiliepimą į kasacinį skundą patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato Aido Venckaus 2024 m. kovo 28 d. PVM sąskaita faktūra, serija ADV, Nr. 00040, advokato A. Venckaus 2024 m. balandžio 4 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas, serija LAA, Nr. 1201475). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 3504,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo už advokato teisinę pagalbą. Pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ 2024 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija APB24, Nr. 0052, ir AB „Luminor“ banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį šios sąskaitos apmokėjimą). Taip pat atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio (AB „Swedbank“ 2024 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 201).

58.       Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl tujų su išaugomis, pasodintų atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir augančių arčiau kaip vieno metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, taip pat dėl elektros energijos apskaitos prietaisų spintos pašalinimo perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo dalis ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria paliktos nepakeistos Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimo dalys, kuriomis pirmosios instancijos teismas nusprendė:

„Įpareigoti atsakovą A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis, saugiai pašalinti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) tujų su išaugomis, pasodintų atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir augančių arčiau kaip 1 (vieno) metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo mažosios bendrijos „Geolygis“ planuose Nr. 4-1 ir Nr. 4-2 pažymėto taško „2“, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini) iki planuose pažymėto taško „3“, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini), o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei R. Č., gimusiai 1965 m. kovo 15 d., teisę pašalinti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) tujų su išaugomis, pasodintų atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir augančių arčiau kaip 1 (vienas) metras nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo mažosios bendrijos „Geolygis“ planuose Nr. 4-1 ir Nr. 4-2 pažymėto taško „2“, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini) iki planuose pažymėto taško „3“, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini), atsakovo sąskaita.

Įpareigoti atsakovą A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis, saugiai pašalinti 25 (dvidešimt penkias) tujas su išaugomis, pasodintas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir augančias arčiau kaip 1 (vieno) metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo mažosios bendrijos „Geolygis“ plane Nr. 2 pažymėto taško, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini) iki plane pažymėto taško, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini), o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei R. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), teisę pašalinti 25 (dvidešimt penkias) tujas su išaugomis, pasodintas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir augančias arčiau kaip 1 (vieno) metro atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo mažosios bendrijos „Geolygis“ plane Nr. 2 pažymėto taško, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini) iki plane pažymėto taško, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini), atsakovo sąskaita.

Įpareigoti atsakovą A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis, saugiai pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atkarpoje nuo mažosios bendrijos „Geolygis“ plane Nr. 3 pažymėto taško „2“, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini) iki plane pažymėto taško „3“, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini), esančią, atsakovui priklausančią, elektros energijos apskaitos prietaisų spintą (dėžutę), o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei R. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), teisę pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atkarpoje nuo mažosios bendrijos „Geolygis“ plane Nr. 3 pažymėto taško „2“, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini) iki plane pažymėto taško „3“, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini), esančią, atsakovui priklausančią, elektros apskaitos spintą (dėžutę), atsakovo sąskaita.

Įpareigoti atsakovą A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis saugiai pašalinti 1 (vieną) tują su išaugomis, pasodintą ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo mažosios bendrijos Geolygis“ plane Nr. 2 pažymėto taško, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini) iki plane pažymėto taško, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini), o atsakovui to nepadarius, pripažinti ieškovei R. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), teisę pašalinti 1 (vieną) tują su išaugomis, pasodintą ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atkarpoje nuo mažosios bendrijos Geolygis“ plane Nr. 2 pažymėto taško, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini) iki plane pažymėto taško, kurio koordinatės - (duomenys neskelbtini) atsakovo sąskaita“, ir dėl šių sprendimo dalių perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė

        Algirdas Taminskas

        Agnė Tikniūtė