Civilinė byla Nr. e2A-160-368/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01276-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.9.2; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.1.14.7; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 24 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egrina“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egrina“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sostransa“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Egrina“ 3 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal žodinį susitarimą 2020 m. gruodžio 1 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos, pagal žodinį susitarimą su atsakovės vadove N. K., į UAB „Egrina“ banko sąskaitą pervedė 3 000 Eur sumą. Pavedimo paskirtyje nurodė, jog tai yra „avansinis mokėjimas“. Pinigus paskolino tam, kad atsakovė padengtų skolas tiekėjams. Atsakovė žadėjo po 1-2 savaičių pinigus grąžinti. Bankinio pavedimo paskirtyje atsakovės vadovės reikalavimu buvo nurodyta jog tai yra avansinis mokėjimas. Po to, kai 2022 m. vasario 22 d. ieškovo atstovas atsakovei pateikė pretenziją dėl skolos grąžinimo, atsakovės įgaliota darbuotoja pateikė ieškovui taikos sutarties projektą, pagal kurį atsakovė sutiko grąžinti tik 1 500,00 Eur skolą, išmokant ją grynais pinigais, tačiau ieškovas su tokiu taikos sutarties projektu nesutiko. 2022 m. kovo 8 d. ieškovo atstovas gavo tuščią elektroninį laišką iš UAB „Egrina“ direktorės N. K., prie kurio pridėtas priedas – bankinis pavedimas „avansinio mokėjimo grąžinimas“ į ieškovo sąskaitą 250 Eur sumai. Ieškovas šiuos pinigus pervedė atgal, nurodydamas „grąžinami pinigai gauti per klaidą“.
3. Atsakovė UAB „Egrina“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinio atsakovei UAB „Egrina“ netenkinti. Nurodė, kad ieškovas buvo UAB „Sostransa“ direktoriumi ir akcininku. 2021 m. pradžioje ieškovas prasitarė, kad jo vadovaujama bendrovė persikels į naujas patalpas, kurias būtina pertvarkyti ir pagaminti bei sumontuoti jose papildomus langus, plastikines duris, garažo vartus, taip pat pateikė preliminarius išmatavimus. Atsakovė paskaičiavo nurodytų daiktų kainą, kuri ieškovui tiko, ir susitarė, kad pervedus avansinį mokėjimą, bus pradėta gaminti produkcija. Ieškovo pervesta suma yra avansas UAB „Sostransa“ užsakymo vykdymui, kuris iš dalies buvo įvykdytas, tačiau nesumontuotas dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių. Sutiko grąžinti dalį avansinio mokėjimo, nors pagaminti daiktai yra atsakovės sandėlyje ir kitur jų negali panaudoti, todėl pasiūlė geranoriškai sudaryti taikos sutartį ir ieškovui grąžinti dalį avansinio mokėjimo. Nepanaudoto avanso likutis yra 570,00 Eur, o pagamintų daiktų pardavimo kaina yra 2 430,00 Eur. Atsakovė buvo gavusi UAB „Sostransa“ raštą, kuriuo iš atsakovės buvo pareikalauta pervesti nepanaudotą 3 000,00 Eur avanso likutį į UAB „Sostransa“ sąskaitą.
4. Trečiasis asmuo UAB „Sostransa“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. vasario ieškovas, būdamas UAB „Sostransa“ direktoriumi, vedė derybas dėl naujų patalpų nuomos ir papildomo įrengimo bei pritaikymo įmonės poreikiams. Nuo 2021 m. kovo pradžios naujos patalpos buvo išnuomotos ir jose UAB „Sostransa“ vykdė veiklą iki 2021 m. liepos mėnesio. Naujos patalpos buvo įrenginėjamos pagal UAB „Sostransa“ poreikius – keičiamos durys, langai, įvažiavimo vartai, todėl daro prielaidą, jog ieškovas, kaip atskaitingas trečiojo asmens asmuo, pervedė atsakovei avansinį mokėjimą už langų, durų ir/ar vartų gamybą ir montavimą.
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 4 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino priteisti iš atsakovės UAB „Egrina“ 3 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas už suteiktą advokato pagalbą ieškovui Š. K.
6. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinto ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs ginčo šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio, neišsprendęs ginčo sumos pervedimo laikotarpiu su ieškovu susijusio juridinio asmens UAB „Sostransa“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, klausimo, kuris raštiškai yra pareiškęs pretenziją atsakovei dėl to paties dalyko – ieškovo reikalaujamos sumos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad byloje yra nustatytos esminės ginčui reikšmingos aplinkybės bei įrodyta sąlygų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą visuma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu teismas ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Egrina“ 3 000,00 Eur sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 836,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo Š. K. nauda; priteisė iš ieškovo Š. K. 333,75 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės UAB „Egrina“ naudai.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės apskaitą tvarkančio finansininko pažyma rodo, kad ieškovo 2020 m. gruodžio 1 d. pervesta 3 000,00 Eur suma į atsakovės apskaitą buvo įtraukta ir užpajamuota kaip „avansas“. Teismas vertino, kad nesant kitokių įrodymų, leidžiančių tvirtinti buvus tarp ginčo šalių paskoliniams teisiniams santykiams, laikytina, jog ieškovas neįrodė, kad 3 000,00 Eur sumą paskolino atsakovei.
9. Teismas įvertinęs atsakovės argumentą, kad ieškovo pervesti ginčo pinigai buvo skirti patvirtinti užsakymą, kurį pateikė ieškovas, kaip UAB „Sostransa“ vadovas, sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad tarp ginčo šalių buvo susiformavę prekių pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos deklaruoti gaminiai – plastikiniai langai, durys, pagal ieškovo pateiktus matavimus buvo pagaminti ir sandėliuojami pas atsakovę Byloje nėra duomenų, kad atsakovės nurodyta ieškovo avansinio mokėjimo dalis – 2 430,00 Eur, yra panaudota atsiskaitant su tiesioginiu gaminių gamintoju, kad atsakovės deklaruojami pagaminti gaminiai yra jos sandėlyje. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovė neįrodinėjo, kad po gaminių pristatymo į Panevėžį, ragino ieškovą minėtus gaminius atsiimti; neteikė PVM sąskaitos faktūros dėl galutinio atsiskaitymo. Apie tai, kad ieškovo užsakyti gaminiai yra atsakovės sandėlyje ir likęs nepanaudotas avansinio mokėjimo likutis, atsakovė nurodė tik gavusi ieškovo atstovo pretenzijas dėl skolos.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Sostransa“ 2022 m. kovo 9 d. prašymu kreipėsi į UAB „Egrina“ dėl 3 000,00 Eur sumos grąžinimo bendrovei, kurią ieškovas, kaip UAB „Sostransa“ atskaitingas asmuo, pervedė 2020 m. gruodžio mėn. už prekes ir/ar paslaugas, reikalaudama ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 18 d. pervesti nepanaudotą avansinį mokėjimą į nurodytą UAB „Sostransa“ sąskaitą. 2022 m. kovo 23 d. UAB „Egrina“ pateikė UAB „Sostransa“ vadovui atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovo užsakymu yra pagamintos prekės už 2 430,00 Eur sumą, kurios sandėliuojamos Panevėžyje, jų niekas neatsiėmė, ir nurodė, kad liko nepanaudota avansinio mokėjimo dalis, kurią perves į UAB „Sostransa“ sąskaitą. Atsakovė nepanaudoto avansinio mokėjimo trečiajam asmeniui nepervedė ir nepareikalavo, kad UAB „Sostransa“ atsiimtų gaminius. Teismas pažymėjo, kad aiškinantis 250,00 Eur pinigų sumos pervedimo ieškovui aplinkybes, atsakovė nenurodė, kodėl būtent ieškovui pervedė minėtą sumą, nors kaip aiškino atsakovės vadovas, 250,00 Eur sumą pervedė vadovaudamiesi 2022 m. kovo 9 d. UAB „Sostransa“ prašymu. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes padarė išvadą, jog tikėtina, kad jokio realaus suinteresuotumo trečiasis asmuo UAB „Sostransa“ šioje situacijoje neturėjo ir sprendė, kad nėra pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų. Teismas konstatavo, kad 3 000,00 Eur suma atsakovei buvo pervesta be teisinio pagrindo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.242 straipsnio nuostatomis privalo būti grąžinta ieškovui, kuris prašė priteisti nors ir kitokiu, ieškovo neįrodytu, pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Egrina“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovas ieškinio dalyką suformulavo kaip prašymą priteisti iš atsakovės pastarajai paskolintą pinigų sumą (3 000 Eur), kurios ji negrąžino, o kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė aplinkybes, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovei paskolino 3 000 Eur, reikalingus atsakovei padengiant skolas tiekėjams, šias lėšas atsakovė žadėjo grąžinti per 1-2 savaites. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu reikalavimą grindė paskolos sutartinių teisinių santykių su atsakove faktu, ieškinio netikslino, nenurodė naujų aplinkybių.
11.2. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovei kaip paskola ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo pasirinktą ieškinio reikalavimą dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas nėra aplinkybės, patvirtinančios, kokie santykiai šalis siejo su trečiuoju asmeniu UAB “Sostransa“. Ieškovas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovei perduoti kaip paskola ir, kad atsakovė įsipareigojo juos grąžinti.
11.3. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas neįrodė paskolinių santykių tarp šalių egzistavimą ir padarė išvadą, kad nesant įrodytų paskolos teisinių santykių, nėra ir teisinės prievolės grąžinti paskolą. Tačiau teismas ieškinį tenkino kitu pagrindu – atsakovei neįrodžius sutartinio (prekių pirkimo–pardavimo) teisinio pagrindo gauti iš ieškovo 3 000 Eur sumą – ir vertino tai kaip atsakovės nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.242 straipsnis).
11.4. Paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai. Bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui.
11.5. Byloje ieškovas laikėsi pozicijos, kad ginčo šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti ieškovui, tačiau savo reikalavimo negrindė faktinėmis aplinkybėmis, kad pinigus atsakovei pervedė be teisinio pagrindo, todėl tokios aplinkybės nesudarė įrodinėjimo byloje dalyko ir pirmos instancijos teismui nekilo pareiga tokias aplinkybes tirti ir vertinti. Teismas konstatavęs, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo – tarp šalių egzistavusių paskolos teisinių santykių, nesant šalies reikalavimo grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą, remdamasis ieškinyje nenurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo.
11.6. Ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų kaip paskolos grąžinimo, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito, ieškovo neįrodinėto teisių gynimo būdo – be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Toks pirmos instancijos teismo veikimas nelaikytinas šalių santykių teisiniu kvalifikavimu. Teismas tokio pobūdžio bylose nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese. Ieškovas byloje buvo atstovaujamas advokato, tačiau jis nepasinaudojo teise keisti ieškinio pagrindą.
11.7. Teismo išvada dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo neatitiko ieškovo įrodinėto faktinio ieškinio pagrindo, todėl teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį jame nenurodytu faktiniu pagrindu, pažeidė šalių dispozityvumo, rungimosi civiliniame procese principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13 straipsniai), draudimą peržengti ieškinio ribas reglamentuojančias teisės normas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Pagal bendrąją taisyklę, nuo kurios nukrypti nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, apsisprendimo teisė dėl prašomo taikyti teisių gynimo būdo priklauso išimtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos. Ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės jo pakeisti.
11.8. Šioje byloje turi būti taikoma kaip teismo precedentas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259- 381/2021 ir ieškinys turėjo būti atmestas šio precedento pagrindu.
11.9. Teismas į sprendime aprašomą atsikirtimų santrauką neįtraukė atsakovės ir jos atstovo nurodomų esminių argumentų dėl ieškovo pareikšto reikalavimo teisėtumo ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl esminių atsakovės ir jos atstovo atsikirtimų argumentų nepasisakė bei nenurodė, kodėl tuos argumentus atmeta (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tai laikytina ne tik proceso pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalies), bet ir absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
11.10. Atsakovė teismui teikė argumentus, jog tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) tenką išskirtinai tik ieškovui, o jam neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, ieškinys turi būti atmestas, jeigu atsakovė ginčija egzistavus paskoliniams santykiams. Teismas sprendime nenurodė kodėl aukščiau nurodytus atsakovės argumentus atmetė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Teismas padaręs sprendime išvadą, kad nesat kitokių įrodymų, leidžiančių tvirtinti buvus tarp šalių paskoliniams teisiniams santykiams, laikytina, jog ieškovas neįrodė, kad 3 000 Eur sumų paskolino atsakovei, ieškinį privalėjo atmesti.
11.11. Nepagrįstas praturtėjimas yra savarankiškas teisių gynimo būdas. Subsidiarus nepagrįsto praturtėjimo instituto pobūdis nesudaro pagrindo jo taikyti šioje byloje, kadangi galima identifikuoti šalis siejusius teisinius santykius ir jais grindžiamus tiesioginius teisių gynimo būdus.
11.12. Šiuo atveju negalima teigti, kad turtas įgytas be jokio pagrindo, kadangi bylos duomenys patvirtina faktą, jog tarp šalių vyko bendravimas ir to bendravimo pasėkoje ieškovas pervedė atsakovei 3 000 Eur, kaip teigia ieškovas – kaip paskolą. Atsakovė teigia, kad ji gavo šiuos pinigus už būsimas paslaugas. Byloje nustatyta, kad ieškovas pervedė atsakovei 3 000 Eur, mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis – „avansas“. Nesutinka su skundžiamo sprendimo 15 punkte teismo padaryta išvada, jog vertinant atsakovės teiginius, kad ieškovo pervesti ginčo pinigai buvo skirti užsakymo, kurį pateikė ieškovas, kaip UAB „Sostransa“ vadovas, patvirtinimui, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad tarp ginčo šalių buvo susiformavę prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
11.13. Ieškovas grįsdamas savo reikalavimą nurodė, kad avansinis mokėjimas buvo skirtas užtikrinti atsakovės skolų tiekėjams padengimą, tačiau savo argumento nekonkretizavo. Ieškovas, tuo metu būdamas UAB „Sostransa“ vadovas, turėjo suprasti, kad „avansas“ yra pinigų suma už kažkokius būsimus daiktus ar paslaugas, o ne paskola. Atsakovė taip ir teigia, kad šalis siejo būtent rangos santykiai ir už gautą avansą buvo užsakyti ir pagamintos durys, langai bei vartai naujoms UAB „Sostransa“ administracinėms patalpoms. Tai, kad 2020–2021 metais keitėsi UAB „Sostransa“ direktoriai ir akcininkai ir jiems galimai nebeaktualios atsakovės pagamintos prekės, nėra jokios atsakovės atsakomybės. Todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad lėšas atsakovė gavo be jokio pagrindo, nes tokių duomenų byloje nėra.
11.14. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl kitų šalių teiginių. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas neatliko tiek pareigos nustatyti ir ištirti esmines, turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes (CPK 265 straipsnio 1 dalis), tiek skundžiamo sprendimo motyvuose neatliko išsamaus tarp šalių susiklosčiusių materialinių santykių teisinio vertinimo. Savo išvadas pirmosios instancijos teismas turėjo argumentuoti ir jas pagrįsti bylos duomenimis, nurodyti, kokiais įrodymais remiantis konkrečios išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi.
11.15. Pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, nes dėl atsakovės esminių atsikirtimų pagrindu nurodytų argumentų iš viso nepasisakė arba pasisakė pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus. Tokio turinio teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje neaptarta ir neįvertinta abiejų ginčijamo teisinio santykio šalių faktinių bei teisinių argumentų įrodomoji reikšmė, aiškiai neatitinka baigiamajam teismo dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalis) ir dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisingu, teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Be to, visiškas argumentų teismo sprendime nebuvimas užkerta kelią atsakovei atlikti teisinį vertinimą ir pateikti apeliaciniam teismui argumentus ar teismo išvada dėl ieškinio tenkinimo iš tiesų yra teisėta ir pagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo.
11.16. Teismas padaręs išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad tarp ginčo šalių buvo susiformavę prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei. Ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti ieškovui, tačiau savo reikalavimo negrindė faktinėmis aplinkybėmis, kad pinigus atsakovei pervedė be teisinio pagrindo, todėl tokios aplinkybės nesudarė įrodinėjimo byloje dalyko, o tai reiškia, kad teismui nekilo pareiga tokias aplinkybes tirti ir vertinti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Teismas konstatavęs, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo – tarp šalių egzistavusių paskolos teisinių santykių, nesant ieškovo reikalavimo grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą, remdamasis ieškinyje nenurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo. Teismas sprendimą priėmė byloje nesant jokių faktinių ar teisinių bylos aplinkybių apie nepagrįstą praturtėjimą ir nesant ieškovo prašymo ir reikalavimo priteisti minėtos sumos nepagrįsto praturtėjimo ar kokiu nors kitu neįrodytu pagrindu.
11.17. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, padarė neteisingas išvadas, tenkindamas ieškovo ieškinį, dėl ko netinkamai išaiškino bei pritaikė ir materialinės teisės normas, pažeidė pareigą visapusiškai ir išsamiai ištirti faktines aplinkybes, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
11.18. Teismas sprendimą priteisti 3000 Eur sumą CK 6.242 straipsnio nuostatomis negrindė absoliučiai jokiomis byloje esančiomis tokį pagrindą įrodančiomis aplinkybėmis. Sprendimą teismas grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teismo procese. Todėl pirmos instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo bei rungimosi principus. Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Š. K. prašo atmesti apeliantės 2024 m. sausio 26 d. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9980-1136/2023; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo Š. K. naudai iš apeliantės UAB „Egrina“, kurios sudaro 1 400 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių dispozityvumo, rungimosi civilinėje byloje principus, draudimą peržengti ieškinio ribas reglamentuojančias teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas išnagrinėjo bylą išsamiai, atitinkamai vertino pateiktus įrodymus į civilinę bylą pagal savo vidinį įsitikinimą, nepažeidė jokių materialiųjų teisės normų ir jas taikė tinkamai. Įstatymui neįpareigojant ieškovui ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jeigu šis pagrindas ir būna nurodytas, tai nesaisto teismo, priimant sprendimą, nes ieškinio teisinio pagrindo nustatymas yra teisės taikymo ir aiškinimo sritis, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir, ar jis nurodytas teisingai.
12.2. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 1 d., mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į atsakovės banko sąskaitą 3 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansinis mokėjimas“, vertino byloje esančius įrodymus ir sprendė, ar šių lėšų atsiradimas buvo pagrįstas, ar ne. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad atsakovė nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės deklaruoti gaminiai pagal ieškovo pateiktus matavimus buvo pagaminti ir sandėliuojami pas atsakovę, jog ieškovo avansinio mokėjimo dalis, kuri nurodyta atsakovės atsiliepime – 2 430,00 Eur, yra panaudota atsiskaitant su tiesioginiu gaminių gamintoju, jog atsakovė neįrodinėjo, kad ragino ieškovą minėtus gaminius atsiimti, neteikė PVM sąskaitos faktūros dėl galutinio atsiskaitymo, konstatavo, kad 3 000 Eur suma atsakovei buvo pervesta be jokio teisinio pagrindo ir vadovaujantis CK 6.242 straipsnio nuostatomis privalo būti grąžinta ieškovui, kuris prašė priteisti nors ir kitokiu, ieškovo neįrodytu, pagrindu.
12.3. Prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Nagrinėjamu atveju, ieškovui neįrodžius esminių paskolos sutarties sąlygų (CK 6.870 straipsnis), tačiau byloje nustačius ginčo lėšų pervedimo apeliantei faktą, buvo vertinami apelianto argumentai dėl ginčo lėšų gavimo aplinkybių ir sprendžiama, ar byloje nustatytas teisinis pagrindas leido apeliantei gauti ginčo lėšas. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl pervestų lėšų grąžinimo, apeliantei kilo pareiga įrodyti kokiu teisėtu pagrindu pastaroji ginčo pinigų ieškovui negrąžina, t. y. įrodyti pinigų turėjimo teisėtą pagrindą, kylantį iš vienokių ar kitokių teisinių santykių. Remiantis tuo, buvo nustatytas šalių ginčo siejusių teisinių santykių pobūdis, taip pat, išspręstas ginčo sumos pervedimo laikotarpiu su ieškovu susijusio juridinio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad byloje yra nustatytos esminės ginčui reikšmingos aplinkybės bei įrodytos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą visuma.
12.4. Teismas priimdamas sprendimą, nors ir spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes nesirėmė bei nekvalifikavo ieškovo nurodyto teisinio pagrindo – paskolinių santykių, turėjo teisę nurodyti kitą teisinį ieškinio pagrindą savo iniciatyva. Teismas šalių santykį kvalifikavo ir vertino kaip nepagrįsto praturtėjimo institutą, tačiau tai nėra laikoma ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas, kadangi ieškovo esmė yra susigrąžinti iš apeliantės pinigines lėšas. Todėl apeliantės argumentai, kad buvo pažeisti šalių dispozityvumo, rungimosi civilinėje byloje principai, draudimas peržengti ieškinio ribas reglamentuojančias teisės normas yra nepagrįsti.
12.5. Nesutiktina su apeliante, kuri teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą peržengdama ieškinio reikalavimo ribas. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, teismas nustatęs, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai, įvykdė įstatyme (CPK 3 straipsnyje) nustatytą pareigą – tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, t. y. šiam šalių santykiui taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, neperžengdamas ieškinio ribų.
12.6. Atsižvelgiant į aktualią formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos vertinimu, apeliantei nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės buvo vertintinos taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237 straipsnis). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, ir tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir pagrįstai sprendė tarp šalių susidariusią situaciją, todėl teismo sprendimas priteisti iš apeliantės ieškovui ginčo sumą yra teisėtas.
12.7. Nesutinka su apeliantės teiginiu, jog šioje byloje teismas turėjo taikyti teismo precedentą sukurtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, kuriuo remiantis ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas. Šiuo atveju, bylos iš esmės yra skirtingos pagal šalių santykius ir jų faktines aplinkybes. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų reikalavęs grąžinti paskolintus pinigus (priešingai nei šioje byloje) iki kreipimosi į teismą dienos, o svarbiausiai, bylos šalis siejo darbiniai santykiai, kadangi atsakovas buvo ieškovo darbdavys. Ieškovas turėjo teisę veikti trečiojo asmens vardu, kas jau rodo trečiojo asmens suinteresuotumą bylos baigtimi ieškovo naudai. Šioje byloje, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad 3 000 Eur buvo pervesti kaip atsiskaitymas už trečiajam asmeniui suteiktas paslaugas, o ne suteikta paskola, kadangi nebuvo vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų. Todėl, šioje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės nesudarė pakankamo pagrindo taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų.
12.8. Priešingai, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-9980-1136/2023, ieškovas ne kartą posėdžio metu yra pasakęs, jog pervesti pinigai yra apeliantės gauti be jokio teisinio pagrindo, šalių nesiejo jokie darbiniai santykiai, teismas vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, jog vis dėlto pinigų suma buvo perduota kitai šaliai, tačiau tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, o šalių ginčą reikėjo tinkamai kvalifikuoti, kas iš esmės nekeičia ieškovo reikalavimo – susigrąžinti jam priklausančias pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, šioje civilinėje byloje negali būti taikomas teismo precedentas, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės, šalių santykiai ir įrodinėjamos aplinkybės.
12.9. Priešingai nei teigia atsakovė, naujausioje teismų praktikoje yra nurodoma, kad tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023 68 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas tinkamai priėmė sprendimą, neperžengdama ribų, vadovaudamasi aktualiausia teismų praktika, kadangi ieškovas negalėjo apginti savo pažeistų teisių kitais būdais, todėl teismas tinkamai kvalifikavo šalių ginčo santykius, aiškino teisės normas ir taikė jas ginčo santykiui.
12.10. Teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo sąlygų visetas. Pirma, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas perdavė apeliantei ginčo sumą, kas reiškia, kad apeliantė yra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų. Antra, dėl šios priežasties ieškovo turtas sumažėjo ginčo suma, kas atitinka apeliantės praturtėjimą. Trečia, apeliantė praturtėjo, nes ieškovas jai perdavė aukščiau nurodytą sumą, tai yra, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir apeliantės praturtėjimo. Ketvirta, nėra teisinio pagrindo apeliantės praturtėjimui, nes ji neįrodė, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Penkta, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, pareiškus ieškinį. Šešta, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas būtų prisiėmę nuostolių atsiradimo riziką. Septinta, ieškovas negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais.
12.11. Apeliantei nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstai įvertintos taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad ieškovas, pervesdamas 3 000 Eur apeliantei, šia suma savo turtą sumažino ir patyrė 3 000 Eur nuostolį, o apeliantė šia suma praturtėjo, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, todėl teismo sprendimas priteisti iš apeliantės minėtą sumą ieškovui yra teisėtas, nes apeliantė privalo grąžinti ieškovui tai, ką įgijo nesant tam teisėto pagrindo. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir taikė materialinės teisės normas, ištyrė nuosekliai esančius į bylą pateiktus abiejų šalių įrodymus, ko pasėkoje padarė pagrįstą išvadą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 1 d. Š. K. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB „Egrina“ sąskaitą 3 000,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansinis mokėjimas“. Iš UAB „Egrina“ dokumento Įplaukų operacijos nustatyta, kad ieškovo pervesta į UAB „Egrina“ sąskaitą 3 000 Eur suma įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą kaip gautas avansinis mokėjimas.
15. 2022 m. vasario 22 d. Š. K. atstovas pateikė atsakovei UAB „Egrina“ pretenziją dėl skolos grąžinimo. Iš ieškovo atstovo ir atsakovės atstovės susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, kad 2022 m. vasario 25 d. atsakovės atstovė pateikė ieškovui pasiūlymą pusę reikalaujamos sumos sumokėti grynais ir 2022 m. kovo 2 d. pateikė ieškovo atstovui taikos sutarties projektą, kuriame nurodytos sąlygos, jog kreditorius atsisako savo reikalavimo dalyje dėl 1 500 Eur, o debitarė įsipareigoja 1 500 Eur sumokėti grynais kreditoriui. 2022 m. kovo 8 d. UAB „Egrina“ mokėjimo nurodymu Nr. 61,137 pervedė į Š. K. banko sąskaitą 250,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansinio mokėjimo grąžinimas“. 2022 m. kovo 10 d. UAB „Egrina“ pateikė Š. K. atstovui pranešimą dėl pretenzijos, nurodydama, jog yra gavusi iš UAB „Sostransa“ įpareigojantį dokumentą dėl 3 000,00 Eur nepanaudoto avanso grąžinimo UAB „Sostransa“. 2022 m. kovo 15 d. Š. K. mokėjimo nurodymu Nr. 140 pervedė į UAB „Egrina“ sąskaitą 250,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „grąžinami pinigai gauti per klaidą“. Byloje nėra ginčo, kad pinigų pervedimo į atsakovės sąskaitą metu, ieškovas buvo UAB „Sostransa“ vadovu.
Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškinio reikalavimo ribų (ne)peržengimo
16. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau byloje nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, todėl ieškinį patenkino nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu ir ieškovui iš atsakovės priteisė be teisinio pagrindo pravestą 140 376,46 Eur sumą.
17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nepagrįstas praturtėjimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas šalių ginčo santykius neperžengė ieškinio ribų, kadangi ieškovas negalėjo apginti savo pažeistų teisių kitais būdais.
18. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
19. Nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma. Ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau šalių nurodytas ieškinio ir priešieškinio, jei pareikštas, teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Jeigu bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas pateiktus byloje įrodymus ir ginčo esmę, nustato, kad ieškinio faktinis pagrindas įrodo esant kitokio pobūdžio, nei teigia ieškovas, santykius (pvz., ne paskolos, o investavimo, jungtinės veiklos, bendros nuosavybės kūrimo ar kt.) ir ieškovo pasiūlytas teisinis ginčo kvalifikavimas yra netinkamas, todėl keistina byloje įrodinėtinų aplinkybių visuma, tai jis turi siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui, o prireikus ir keisti ieškinio faktinį pagrindą. Jeigu šalis nesinaudoja šiomis teismo teikiamomis galimybėmis teikti naujus įrodymus, teismas, taikydamas, jo nuomone, tinkamiausią ginčo teisinį kvalifikavimą, sprendžia, ar išlikusi tokia pat įrodinėtinų aplinkybių visuma įrodo esant šalies pareikštą reikalavimą pagrįstą. Jei faktinės aplinkybės neįrodytos, o jų visuma, kurią įrodinėjo ieškovas, skiriasi nuo tų, kurios atitiktų tikrąjį tų santykių kvalifikavimą iš esmės, tai teismas turi teisę reikalavimo netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).
20. Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia tiek ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, tiek atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, taigi ieškovas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovei perduoti kaip paskola ir kad atsakovė įsipareigojo juos grąžinti. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 3 000 Eur ieškovas atsakovei pervedė į sąskaitą banke, mokėjimo paskirtyje nurodęs „avansinis mokėjimas“, tačiau atsakovė neigia, jog pinigai jai pervesti kaip ieškovo suteiktos paskolos dalykas ir teigia, kad ieškovas sumokėjo avansą už pradėtą gaminti produkciją trečiojo asmens UAB „Sostransa“ įrenginėjamoms išsinuomotoms patalpoms. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pinigus paskolino atsakovei, jog atsakovė padengtų savo turimas skolas tiekėjams, o ne dėl to, kad tuo metu ieškovo vadovaujamai UAB „Sostransa“ buvo reikalinga keliantis į naujas patalpas pagaminti ir sumontuoti jose papildomus langus, plastikines duris ir garažo vartus.
22. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).
23. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, tačiau byloje nustatytas faktines aplinkybes teisiškai kvalifikavo kitaip ir patenkino reikalavimą kaip atsakovės nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita, atsakovei neįrodžius sutartinio teisinio pagrindo gauti iš ieškovo 3 000 Eur sumą.
24. Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota, joje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą).
25. Taigi bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jeigu atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą ir kt.).
26. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui.
27. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas laikėsi pozicijos, jog ginčo šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti ieškovui. Taigi faktinis ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovas grindė savo materialųjį teisinį reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 000 Eur sumą, buvo siejamas su šalių paskolos teisiniais santykiais, nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat laikėsi pozicijos, kad atsakovė negrąžindama paskolintos sumos, savo naudai įgijo svetimą, t. y. ieškovui priklausantį turtą.
28. Ieškovas formuluodama ieškinio dalyką ir pagrindą, rėmėsi mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimų paskirtimi („avansinis mokėjimas“) bei jo nurodomomis aplinkybėmis, kad jis atsakovei pinigus paskolino pagal šalių žodinį susitarimą, kad atsakovė galėtų padengti savo turimas skolas tiekėjams, todėl turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Kita vertus, pažymėtina tai, kad, nors ieškovas nurodė tarp šalių buvusius paskolos teisinius santykius, jo tikslas buvo įrodyti egzistuojančią atsakovės pareigą grąžinti pinigus (nesvarbu, ar kylančią iš paskolos teisinių santykių, ar nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu).
29. Pabrėžtina tai, kad pati atsakovė, kuri yra tiesioginė ginčo teisinių santykių dalyvė ir kuriai yra žinomos piniginių lėšų pervedimo jai aplinkybės bei šių lėšų gavimo pagrindas, byloje įrodinėjo tai, kad jos ir ieškovo dėl ginčo lėšų nesiejo paskolos teisiniai santykiai. Tačiau iki ieškovui kreipiantis ieškiniu į teismą, gavusi ieškovo atstovo 2022 m. vasario 22 d. pretenziją, kurioje ieškovas bankiniu pavedimu pervestą atsakovei 3 000 Eur sumą įvardija kaip paskolintą sumą, atsakovė sutiko grąžinti pusę reikalaujamos sumos ir parengė 2022 m. kovo 3 d. taikos sutarties projektą bei pateikė ieškovui, su kuriuo ieškovas nesutiko.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovas byloje įrodinėjo, kad ginčo šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, tačiau atsakovei šioje konkrečioje byloje nebuvo apribotos galimybės įrodinėti kitus ginčo piniginių lėšų pervedimo ir gavimo pagrindus. Jau minėta, kad nepagrįsto instituto taikymo atveju pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka būtent atsakovui. Atsakovė šiuo atveju tiek duodama paaiškinimus, tiek teikdama į bylą įrodymus siekė įrodyti, kad ginčo piniginės lėšos jai buvo pervestos kaip avansas už gaminamus langus, duris, garažo vartus naujoms patalpos, į kurias UAB „Sostransa“ ketino įsikelti, t. y. atsakovė neigė paskolos gavimo iš ieškovo faktą ir įrodinėjo, jog ginčo lėšos jai buvo pervestos kitais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės gintis nuo reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo ir teikti teismui paaiškinimų, vertinami kaip nepagrįsti. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių kitų aplinkybių, nei tos, kuriomis grindė savo atsikirtimus pirmosios instancijos teisme, taip pat kitų ginčo piniginių lėšų gavimo pagrindų, nei tie, kuriuos buvo nurodžiusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
31. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 68 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad paskolos santykius reglamentuojančių teisės normų taikymas neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, pagrįstai šalių teisinių santykių kvalifikavimui taikė taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą.
33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, prieina prie išvados, kad, ieškovui šiuo konkrečiu atveju neįrodžius esminių paskolos sutarties sąlygų (CK 6.870 straipsnis), tačiau nustačius ginčo lėšų pervedimo atsakovei faktą, įvertinus atsakovės atsikertant į ieškinį nurodytas ginčo lėšų gavimo aplinkybes, o atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos (CK 6.237 straipsnis). Pagal ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą bei atsakovės atsikirtimus į ieškinio reikalavimus toks teisinis ginčo kvalifikavimas neišėjo iš bylos nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo teisinių santykių kvalifikavimas priklauso ne šalių, o teismo kompetencijai, taip pat į byloje pateiktų procesinių dokumentų, teismo posėdyje ginčo šalių duotų paaiškinimų turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišėjo už ieškinio ribų, patenkinęs ieškovo reikalavimą kitu nei ieškinyje nurodytas teisiniu pagrindu. Kadangi pirmosios instancijos teismas vertino tik šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei neperžengė ieškovo reikalavimo, į kurį atsakovė turėjo visas procesines galimybes pateikti atsikirtimus, ribų, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas šioje byloje priėmė siurprizinį sprendimą tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Atsakovei buvo suteikta galimybė pirmosios instancijos teismo proceso metu pateikti įrodymus ir teikti paaiškinimus dėl šalis siejusių santykių pobūdžio ir jų kvalifikavimo (šia galimybe atsakovė naudojosi, įrodinėdama kitus ginčo piniginių lėšų gavimo teisinius pagrindus), kaip to reikalaujama pagal EŽTT praktiką (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 15 d. protokoline nutartimi buvo nustatęs atsakovei terminą pateikti duomenis apie iš ieškovo gautų 3 000 Eur įskaitymą ir gautų lėšų panaudojimą, tačiau atsakovė duomenų, kad gautos lėšos būtų panaudotos atsiskaitymui su atsakovės nurodytų gaminių (skirtų trečiojo asmens naujoms patalpoms) tiekėjais (gamintojais) į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė šalių rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis).
34. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų precedentų civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, nes kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, patvirtinančiomis paskolos teisinių santykių egzistavimą (taip yra nagrinėjamoje byloje), teismas neturi teisės nurodytų teisinių santykių kvalifikuoti kaip nepagrįsto praturtėjimo, nes taip parenkamas kitas civilinių teisių gynimo būdas ir peržengiamos ieškinio ribos, todėl šiuo atveju ieškinys negalėjo būti patenkintas.
35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
36. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos kasacinio teismo nutartys yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Pastebėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 ieškinį dėl paskolos grąžinimo reiškė ieškovas, kuris buvo atsakovo darbuotojas, t. y. šalis siejo darbiniai santykiai, šioje byloje buvo nustatyta, kad atsakovas neturėjo poreikio skolintis pinigų iš ieškovo. Taip pat šioje byloje nustatyta, kad ieškovas turėjo teisę veikti trečiojo asmens vardu (padėdavo darbuoti tėvo ūkyje) ir konstatuota, kad nebūtų galima teigti, kad trečiasis asmuo neturėjo finansinių sunkumų ir galėjo iš karto atsiskaityti už atsakovo suteiktas grūdų pervežimo paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pinigus pervedė atsakovui kaip atsiskaitydamas už trečiajam asmeniui suteiktas paslaugas, o ne kaip suteiktą paskolą, todėl neįrodžius esminių paskolos sutarties sąlygų (CK 6.870 straipsnis) ieškinius šiuo pagrindu atmetė. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinį pareiškė ieškovas, kuris nebuvo atsakovės darbuotojas, ir byloje nėra pakankamų įrodymų, kad ieškovas pinigus pervedė atsakovei kaip trečiojo asmens atstovas už trečiajam asmeniui gaminamus gaminius. Atsižvelgiant į tai, pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis nelaikytina teismo precedentu nagrinėjamoje byloje ir ja apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja.
Dėl be pagrindo įgyto turto (piniginių lėšų) grąžinimo
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
39. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovas išdėsto atsiliepime į ieškinį ir pateikia šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus. Teismas pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus turi kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti, kokiu pagrindu gautas turtas ir ar kyla prievolė jį grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).
40. Atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ginčo piniginės lėšos buvo pervestos esant teisėtam pagrindui, nes šalys tarėsi dėl šių lėšų pervedimo. Be to, subsidiarus nepagrįsto praturtėjimo instituto pobūdis nesudaro pagrindo jo taikyti šioje byloje, kadangi galima identifikuoti šalis siejusius teisinius santykius ir jais grindžiamus tiesioginius teisių gynimo būdus. Šalis siejo rangos santykiai, ir už gautą iš ieškovo avansą buvo užsakyti ir pagaminti gaminiai: durys, langai ir vartai naujoms UAB „Sostransa“ administracinėms patalpoms. Trečiasis asmuo UAB „Sostransa“ šių aplinkybių nepaneigė. Tai, kad keitėsi UAB „Sostransa“ akcininkai ir vadovai, ir jiems galimai nebeaktualios atsakovės pagamintos prekės, atsakovė neturi būti už tai atsakinga. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovė lėšas iš ieškovo gavo be jokio teisinio pagrindo.
41. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teikė atsikirtimus, įrodinėdama, kad ieškovas pervedė 3 000 Eur sumą kaip avansą už trečiajam asmeniui UAB „Sostransa“ užsakytus pagaminti gaminius. Kaip įrodymus pateikė 2022 m. kovo 9 d. UAB „Sostransa“ prašymą dėl pervestų 3 000 Eur grąžinimo bendrovei, kurią ieškovas, kaip atskaitingas asmuo pervedė 2020 m. gruodžio mėnesį už prekes/paslaugas, o atsakovė 2022 m. kovo 23 d. pateikė trečiajam asmeniui UAB „Sostransa“ atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovo užsakymu yra pagamintos prekės už 2 430,00 Eur sumą, kurios sandėliuojamos Panevėžyje, jų niekas neatsiėmė, ir nurodė, kad liko nepanaudota avansinio mokėjimo dalis, kurią perves į UAB „Sostransa“ sąskaitą.
42. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 3 000 Eur, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas lėšas į atsakovės sąskaitą pervedė, kaip trečiojo asmens UAB „Sostransa“ atstovas būtent už pagamintus gaminius. Nors atsakovė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį argumentų, pažymėtina, kad trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, jog ieškovas iš UAB „Sostransa“ sąskaitos į savo sąskaitą pervedė bendrovės lėšas, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, be to vien šių lėšų pervedimas į ieškovo sąskaitą nepatvirtintų, kad ieškovas pervedamas iš savo sąskaitos lėšas į atsakovės sąskaitą jas pervedė kaip avansą už trečiojo asmens naudai užsakytus pagaminti gaminius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė, kad tarp šalių buvo susiformavę prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
43. Į bylą trečiasis asmuo UAB „Sostransa“ yra pateikęs 2021 m. kovo 8 d. su UAB „Kamida NT“ sudarytą Patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Sostransa“ nuo 2021 m. kovo 15 d. išsinuomojo iš UAB „Kamida NT“ administracinės ir gamybinės paskirties negyvenamąsias patalpas bei atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas būdamas UAB „Sostransa“ vadovu vedė derybas dėl patalpų nuomos. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčui aktualus mokėjimo pavedimas atliktas 2020 m. gruodžio 1 d., t. y. prieš tris mėnesius iki patalpų nuomos sutarties sudarymo, todėl mažai tikėtina, kad dar nesant sudarytai patalpų nuomos sutarčiai būtų užsakinėjami būtent šioms patalpoms pritaikomi gaminiai.
44. Pati atsakovė nepateikė į bylą jokio paaiškinimo, kodėl iki ieškovui kreipiantis 2022 m. vasario 22 d. pretenzija į atsakovę dėl 3 000 Eur grąžinimo, jei, kaip teigia turėjo užsakytus gaminius, dėl atsiėmimo du metus delsė kreiptis tiek į trečiąjį asmenį, tiek į ieškovą. Taip pat pati atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neatskleidė aplinkybių, kodėl ji iki ieškovui kreipiantis į teismą sutiko ieškovui grąžinti pusę reikalaujamos sumos, o vėliau į ieškovo sąskaitą pervedė 250 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė apskritai būtų užsakiusi iš kitų tiekėjų arba pati pagaminusi ir šiuos gaminius laikiusi savo sandėlyje.
45. Pažymėtina, jei atsakovė trečiojo asmens užsakymu ir pagamino gaminius (nors tokių įrodymų byloje nėra), tai niekaip nepagrindžia ginčo lėšų iš ieškovo gavimo teisinio pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis) ir neturi jokios įtakos atsakovės ir ieškovo tarpusavio teisiniams santykiams.
46. Byloje nesant patikimų duomenų, kad ieškovas 3 000 Eur būtų pervedę į atsakovės sąskaitą kaip trečiojo asmens UAB „Sostransa“ atstovas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas 3 000 Eur atsakovei pervedė be jokio teisinio pagrindo, juo labiau, kad atsakovė neįrodė, jog būtų ieškovui suteikusi, kokias nors paslaugas.
47. Atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovas kaip trečiojo asmens UAB „Sostransa“ atstovas trečio asmens interesais būtų sumokėjęs avansą už užsakytus gaminius, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias lėšas priteisė ieškovui iš atsakovės.
Dėl sprendimo motyvavimo
48. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nepasisakė dėl esminių atsakovės ir jos atstovo atsikirtimų argumentų bei nenurodė, kodėl tuos argumentus atmetė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
49. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl nepakankamo skundžiamo teismo sprendimo motyvavimo. Kitaip nei tvirtina apeliantė, teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 11 punkte ir kituose punktuose yra aptartos byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis teismas grindė savo išvadas. Skundžiamo sprendimo 18–21 punktuose teismas įvertino apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, atsižvelgė į apeliantės ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus.
50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ištyrė ir įvertino aktualias byloje kilusio ginčo teisiniam kvalifikavimui faktines aplinkybes, susijusias su paskolos santykiais bei su nepagrįstu praturtėjimu bei pagrįstai taikė CK normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo teisinius santykius. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas aprašomojoje dalyje nenurodė visų atsakovės atstovo nurodytų argumentų dėl ieškinio pagrįstumo, nesudaro prielaidų sutikti su apeliantės pozicija dėl skundžiamo teismo sprendimo nemotyvavimo ar, juo labiau, dėl šios priežasties jį panaikinti (CPK 328 straipsnis).
Dėl įrodymų vertinimo
51. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui.
52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.
53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių ginčo pobūdį ir esmę, sudarė galimybę apeliantei pateikti įrodymus, aktualius sprendžiant dėl nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai, tinkamai, atsižvelgęs į faktinį reikalavimo pagrindą, kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir neperžengė ieškinio reikalavimo ribų, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.
56. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui atlygintos jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 400 Eur išlaidas.
57. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11. punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą yra 1,3, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, šiuo atveju apskaičiuojant didžiausias ieškovui galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas, taikytinas 2023 m. trečiąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 2 018,20 Eur, o didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 2 623,66 Eur (2 018,20 Eur x 1,3). Ieškovo prašomos priteisti 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija didžiausių Rekomendacijų pagrindu priteistinų sumų, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovui Š. K. iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Egrina“, juridinio asmens kodas 305453954, 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Lina Muchtarovienė
Birutė Simonaitienė