Civilinė byla Nr. e2-1112-557/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01156-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.10.5.2.16
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,
sekretoriaujant Renatai Kazlienei,
dalyvaujant ieškovei I. J.,
ieškovės atstovui advokatui Modestui Sriubui,
atsakovės atstovei R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vyriausybės įgaliotos institucijos – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VšĮ Marijampolės ligoninė,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės: a/ 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, b/ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė, jos atstovas bylos nagrinėjimo metu, palaikydami procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad dėl ieškovės mirusio tėčio J. R. sveikatai padarytos žalos (neturtinės) atlyginimo ieškovė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai 2021-07-15 pateikė prašymą Nr. SD-372 dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl paciento sveikatai padarytos žalos. Komisija 2021-09-24 sprendimu Nr. 56-167 nutarė, kad: a/ atlygintina žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotyje, nebuvo padaryta; b/ žala, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Marijampolės ligoninėje, buvo padaryta ir atitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas. Prašymą atlyginti žalą tenkino iš dalies, nustatė ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį – 13 200 Eur. Ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Ieškovės įsitikinimu, paciento sveikatos pakenkimas (šiuo atveju mirtis), kilo kaip pasekmė sveikatos priežiūros įstaigoje teiktų paslaugų – pavėluotos (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir uždelsto gydymo paslaugų teikimo bei jų organizavimo; 2020-(duomenys neskelbtini) Ligoninėje pacientui buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Komisijos išvadose nurodoma, kad kilusių komplikacijų – (duomenys neskelbtini), išsivysčiusios ūmaus (duomenys neskelbtini) pasėkoje, kurios sukėlė paciento mirtį, galima buvo išvengti. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nenustato konkretaus ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, neriboja neturtinės žalos atlyginimo dydžio maksimalios sumos ar pan. Anot ieškovės, komisijos paskaičiuotas neturtinės žalos dydis neatitinka aptariamos situacijos. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Eur suma, kuri jos manymu atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, ir todėl teismo prašo šią žalą priteisti iš atsakovės.
2. Atsakovės atstovė, bylos nagrinėjimo metu palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad „žalos be kaltės“ modelį įtvirtinančiose įstatymo PTŽSAĮ nuostatose (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), yra aiškiai nurodyta, kad Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais. Apraše yra apibrėžiamos neturtinės žalos dydžio ribos pagal tam tikrus kriterijus. Komisijos sprendime ir yra individualizuota, remiantis kokiais kriterijais buvo nustatytas atlygintinas neturtinės žalos dydis ieškovei. Nagrinėjamuoju atveju, ieškovės tėčiui mirus, ji jau buvo pilnametė, suaugusi moteris. Žalos atsiradimo metu ieškovė nebegyveno su tėčiu, buvo sukūrusi savo šeimą ir pati augino vaikus. Atsakovės teigimu, pagal Aprašo 16 punkto neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ieškovei skirti balų skaičių, lygų ar didesnį nei nustatytų balų vidurkis, nėra pagrindo. Komisija atsižvelgė į ieškovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus apie jos bendravimą su tėčiu ir rūpinimąsi vienas kitu, skyrė didesnį nei minimalų nurodytoje lentelės eilutėje numatytą balų skaičių. Atkreipė dėmesį, jog ieškovei Komisijos nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra išskirtinai mažesnis ar didesnis, nei kitose pagal faktines aplinkybes panašaus pobūdžio civilinėse bylose priteistų sumų dydis. Bylos nagrinėjimo metu atstovė taip pat pripažino, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl jos patirtų dėl tėčio mirties emocinių išgyvenimų ir kilusių psichologinių pasekmių sudarytų pagrindą padidinti Komisijos nustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydį 500 Eur.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės tėvui J. R. asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2020 m. (duomenys neskelbtini) teikė VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau – Kauno klinikos). VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stočiai pervežus pacientą iš VšĮ Marijampolės ligoninės į Kauno klinikas, jis tą pačią dieną Kauno klinikose mirė.
4. Ieškovė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 15 d. pateikė prašymą Nr. SD-372 dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė atlyginti 50 000 Eur neturtinę žalą. Komisija 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendime Nr. 56-167 nurodė, kad, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Marijampolės ligoninėje, paciento sveikatai buvo padaryta žala, kuri atitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 str. 6 d. nurodytas žalos atlyginimo sąlygas; pareiškėjos prašymą atlyginti žalą patenkino iš dalies.
5. Iš Komisijos sprendimo turinio matyti, kad Komisija atlygintinos neturtinės žalos dydį apskaičiavo vadovaudamasi Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Komisija, pildydama Aprašo 16 punkte pateiktą Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelę, eilutėje Nr. 2.1.1 „vaikas“ nurodė 100 balų, eilutėje Nr. 2.2 „Kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento ryšio artimumas ir glaudumas, kuris vertinamas atsižvelgiant į jų bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį“ – 30 balų, eilutėje Nr. 2.6.1 „Pacientas nesirgo liga ar sveikatos sutrikimu, kurie atsirado dėl žalos ir nuo kurių pacientas mirė“ – 2 balus. Iš viso ieškovei skirtų balų sumą (132) padauginusi iš balo vertės (100 Eur, Aprašo 16.2 papunktis), Komisija apskaičiavo, kad I. J. atlygintina neturtinė žala yra 13 200 Eur.
6. Ieškovė su Komisijos sprendimu dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nesutinka, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
7. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas; tai yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žalos atlyginimo tvarką, kai žala yra susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja PTŽSAĮ redakcija, kuri įtvirtino „žalos be kaltės“ modelį. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos nebeturi prievolės drausti civilinę atsakomybę, o PTŽSAĮ nustatytomis sąlygomis ir tvarka moka įmokas į sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti. Paciento sveikatai padaryta žala atlyginama iš minėtos sąskaitos lėšų. Komisija nustato, ar žala sveikatai buvo padaryta, nevertindami asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 str. 6 d.). Įstatymo nuostatose yra nurodyta, kad „Komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais <...>“ (PTŽSAĮ 24 str. 7 d.). LR Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aprašas detalizuoja įstatymo nuostatas, jame, pagal tam tikrus kriterijus, apibrėžiamos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos.
8. PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto „b“ papunktyje nurodyta, kad neturtinės žalos dydis mirties atveju yra nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Aprašo 16 punktą atlygintinos neturtinės žalos dydį Komisija nustato šia tvarka: 16.1. pagal šiame punkte pateiktą Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelę (toliau – lentelė) pagal kiekvieną kriterijų, kurį atitinka padaryta žala, skiria lentelėje nurodytus balus. Skiriant balus vertinama prašymo pateikimo dieną esanti paciento sveikatos būklė pagal paciento medicinos dokumentuose ir (ar) sprendimuose, kuriais nustatytas paciento neįgalumas, išlikusio darbingumo lygis ir (ar) specialieji poreikiai, nurodytą informaciją; 16.2. sudeda skirtus balus ir padaugina juos iš balo vertės, kuri lygi 100 eurų.
9. Aprašo 17 punkte numatyta: „Atlygintinos žalos dydis, išskyrus kai prašymą pateikė mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), nustatomas sudėjus Komisijos šiame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumas ir iš gautos sumos atėmus įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų išmokų, pašalpų ir pensijų, jeigu jos mokamos dėl žalos sukeltos paciento ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo arba paciento mirties, sumą, gautą ar gautiną tuo pačiu laikotarpiu kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Kai prašymą pateikė mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), žalos atlyginimo dydis lygus šiame skyriuje nustatyta tvarka nustatytos neturtinės žalos dydžio sumai.“
10. PTŽSAĮ 25 straipsnyje įtvirtinta, kad Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodoma, kad turi būti nustatyta ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala; ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir dėl to žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
11. Teismo įsitikinimu, aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas neeliminuoja bendrų civiliniame kodekse įtvirtintų materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, aptariamu atveju CK 6.284, 6.250 straipsnių nuostatų, taikymą.
12. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
13. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be kitų įstatymų nustatytų atvejų, pripažįstama fizinio asmens mirties atvejais – tokia nuostata išplaukia ne tik iš CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kurioje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama, jeigu ji padaryta atėmus gyvybę, bet ir iš CK 6.284 straipsnio 1 dalies. CK 6.284 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja būtent tų asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
14. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, yra pripažinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs <...>. Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Savo praktikoje kasacinis teismas taip pat akcentavęs ir tai, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009 ir kt.).
15. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
16. Iš nustatytų faktinių aplinkybių, kurias, teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, reikšminga itin detaliai atskleisti, matyti, kad:
16.1. ieškovės tėvas – J. R. 2020-(duomenys neskelbtini) apie 16.30 val. dėl stiprėjančio skausmo širdies plote, aukšto arterinio kraujo spaudimo ieškovės buvo atvežtas į Ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių; apie 16.20 val. pacientas be artimųjų įleistas į Ligoninės Priėmimo skyrių, priimtas prie „langelio“ ir kelioms minutėms slaugytojos buvo pakviestas į atskirą kabinetą, po ko iš karto nurodyta laukti gydytojos bendroje salėje, tačiau jokių veiksmų suteikti pagalbą laiku nesiimta.
16.2. Ligoninės pateiktuose medicinos dokumentuose fiksuojama, kad statistinė apskaitos kortelė pradėta pildyti 16.30 val. Sveikatos istorijos įdėtiniame lape „Gydytojų (kitų specialistų) įrašai“ bendrosios praktikos slaugytoja užpildė Pirminį paciento būklės vertinimą, kuriame pažymėta: kvėpavimo dažnis (toliau – KD) (duomenys neskelbtini), arterinio kraujo įsotinimas deguonimi (SpO2) (duomenys neskelbtini), AKS (duomenys neskelbtini) mmHg, širdies susitraukimų dažnis (toliau – ŠSD) (duomenys neskelbtini) k./min., temperatūra (duomenys neskelbtini)°C, (duomenys neskelbtini) balai, sąmoningas, būtinosios pagalbos kategorija III. P Gydytojų (kitų specialistų) įrašų lape uždėtas spaudas, kuriame įrašyta: 16:30 val. iškviestas vidaus ligų gydytojas. Sveikatos istorijoje yra EKG (uždėtas neteisingas datos spaudas 2020 (duomenys neskelbtini), turėtų būti 2020-(duomenys neskelbtini), užrašymo laiko nesimato), ant kurios ranka įrašyta: R. 16:32 val. Automatiniame EKG įvertinime anglų kalba užrašyta: neatitinkanti normos EKG, (duomenys neskelbtini)).
16.3. Duomenų apie gydytojo atliktą paciento apžiūrą, EKG vertinimą, reikiamo ištyrimo ir gydymo skyrimą nėra. Jokia medicininė pagalba pacientui suteikta nebuvo; ieškovei apie 19.00 val. paskambinus į Ligoninės Priėmimo skyrių ir išsakius nusiskundimus dėl pacientui reikiamų ir kvalifikuotų paslaugų per tokį ilgą laikotarpį neteikimo, pacientui 19.26 val. buvo pamatuotas spaudimas ir vėl liepta laukti. Ieškovė yra nurodžiusi, kad pacientas (ieškovės tėvas), kalbėdamas su ieškove telefonu pažymėjo, kad į jo priėmime išsakytus nusiskundimus dėl paslaugų neteikimo buvo atrėžta, kad „jei nepatinka laukti, gali važiuoti namo“.
16.4. Sveikatos istorijoje įraše nurodyta: pacientas J. R., g. (duomenys neskelbtini), atvyko 2020-(duomenys neskelbtini) 16:30 val., diagnozės: (duomenys neskelbtini). Klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). Anamnezė: (duomenys neskelbtini). Pastabos: 2020-(duomenys neskelbtini) 21:40 val. siunčiamas į Kauno klinikų kardiologijos reanimaciją, iškviesta GMP.
16.5. Marijampolės ligoninės Klinikinės diagnostikos skyriaus Klinikinės laboratorijos poskyrio tyrimų rezultatų lape buvo nurodyta: Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius, laboratoriniai tyrimai paimti: 2020-(duomenys neskelbtini)19:40 val., tyrimų atspausdinimo data: 2020-(duomenys neskelbtini) 21:00 val. Laboratorinių tyrimų rezultatai: (duomenys neskelbtini).
16.6. Apie 19.46 val. pacientas ieškovei pranešė, kad jam suleido vaistų ir stato lašelinę. Sveikatos istorijoje yra 2020-(duomenys neskelbtini) 20:07 val. pacientui užrašyta EKG (ranka įrašytas laikas 21:10 val.), automatiniame EKG įvertinime anglų kalba įrašyta: (duomenys neskelbtini), rekomenduojama stebėti subjektyvius simptomus (krūtinės skausmą) ir konsultuotis su kardiologu. Įdėtiniame gydytojo (kitų specialistų) įrašų lape vidaus ligų gydytoja įrašė (konsultacijos paskyrimo data ir laikas neįrašyti): reanimatologui konsultuoti dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo taktikos.
16.7. Apie 21.18 val. pacientas ieškovę informavo, kad jis bus skubiai gabenamas į Kauno klinikas, paminėjo, kad tirs kraujagysles. 2020-(duomenys neskelbtini) 21:20 val. gydytoja anesteziologė reanimatologė įrašų lape nurodė: ligonis sąmoningas, kontaktiškas, skundžiasi išlikusiu nežymiu maudimu širdies plote, skausmo pradžia apie 15 val. Objektyviai (duomenys neskelbtini). Diagnozė – (duomenys neskelbtini). Ligoniui indikuotina skubi angiografija. Suderinta su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologinės reanimacijos budinčia gydytoja ir gydytoju rezidentu, iškviesta Greitoji medicinos pagalba pervežimui. 2020-(duomenys neskelbtini) 21:23 val. vidaus ligų gydytojos išduotame Medicinos dokumentų išraše/siuntime (forma Nr. 027) LSMUL Kauno klinikų Kardiologinei reanimacijai nurodytas siuntimo tikslas: skubi konsultacija angiografijai ir tolimesnio gydymo taktikai nustatyti. Pažymėta, kad pacientas J. R., g. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta pagrindinė diagnozė - (duomenys neskelbtini). GMP kvietimo kortelės duomenimis, 2020-(duomenys neskelbtini) GMP stoties dispečerinė 21.20 val. priėmė GMP kvietimą iš įvykio vietos – Ligoninės, kvietimo priežastis – skubus pervežimas, pacientas J. R., į Kauno klinikas, diagnozės kodas – (duomenys neskelbtini), paciento būklė stabili, kontaktą su COVID-19 neigia. 21.21 val. GMP dispečerinė kvietimą perdavė pažangaus gyvybės palaikymo GMP brigadai, skubumo kategorija 1. GMP brigada į iškvietimo vietą išvyko 21.21 val., atvyko 21.28 val., paciento transportavimas pradėtas 21.36 val., į Kauno klinikas pacientas pristatytas 22.11 val.
16.7. Kauno klinikų išraše nurodoma, kad 2020 (duomenys neskelbtini)apie 22.20 val. pacientas atvežtas nesąmoningas, (duomenys neskelbtini), tačiau 23.30 val. nesant atsako į reanimacines priemones, konstatuota paciento mirtis.
16.8. Kauno klinikų 2020-(duomenys neskelbtini) išduotame Medicininiame mirties liudijime nurodoma pagrindinė liga, sukėlusi paciento mirtį – (duomenys neskelbtini), tiesioginė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini).
17. PTŽSAĮ nuostatose nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, ir privalo, be kita ko, vertinti, ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala bei ar pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo. Šiuo aspektu pasisakytina, jog:
17.1. visų pirma, pagal LR Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo nuostatų kontekste neišvengiama žala yra kai egzistuoja tokie kriterijai: ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių; liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių.
17.2. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikusi pacientui Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą, patvirtino Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-425-1/2020 patikrinimo išvadas 2021-06-04 ataskaitoje Nr. D17-101-(1.27) ir jos pagrindu 2021-06-04 priimtame įsakyme Nr. T4-127-(1.34) konstatavo, kad: a/ 2020-(duomenys neskelbtini) VšĮ Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje budėjusi vidaus ligų gydytoja laiku neapžiūrėjo paciento, kuris 16.30 val. bendrosios praktikos slaugytojos buvo priskirtas III skubiosios medicinos pagalbos kategorijai dėl stipraus krūtinės skausmo (7-8 balai) ir padidėjusio AKS ((duomenys neskelbtini) mmHg), gydytoja, apžiūrėjusi pacientą praėjus daugiau nei 3 val. nuo jo atvykimo (apie 19:25 val.), tinkamai neįformino paciento apžiūros medicinos dokumentuose (nepatikslino apžiūros laiko, neįrašė, kada paskyrė atlikti laboratorinius tyrimus, neinterpretavo gautų tyrimų rezultatų ir EKG, nenurodė laiko, kada buvo iškviestas konsultantas gydytojas anesteziologas reanimatologas), skyrė nepakankamą (duomenys neskelbtini) gydymą (nebuvo skirti intraveniniai opioidai, MMMH), neskyrė vaistų arterinei hipertenzijai koreguoti; b/ 2020-(duomenys neskelbtini) 21.20 val. gydytoja anesteziologė reanimatologė Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje apžiūrėjusi dėl stipraus krūtinės skausmo atvykusį pacientą ir patvirtinusi (duomenys neskelbtini) diagnozę bei suderinusi su LSMUL Kauno klinikų Kardiologinės reanimacijos gydytoja paciento perkėlimą dėl indikuotinos skubios angiografijos, tinkamai nesuorganizavo paciento transportavimo, t. y. užsakant GMP automobilį nenurodė, kad brigadoje turėtų būti gydytojas, atsižvelgiant į tai, kad pacientui vystėsi ūmus masyvus MI, pagalba pacientui buvo suteikta pavėluotai ir buvo tikėtinas būklės blogėjimas bei galimos komplikacijos ((duomenys neskelbtini)), nerekomendavo tinkamo MI gydymo tęsimo transportavimo metu ((duomenys neskelbtini)).
17.3. Komisija 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime Nr. 56 nurodė, kad kilusių komplikacijų – (duomenys neskelbtini), kurios sukėlė paciento mirtį, galima buvo išvengti: a/ laikantis skubios pagalbos savalaikiškumo (konsultuoti pacientą per 30 min., kas atliekama jį priskyrus III skubios pagalbos kategorijai); b/ laiku įvertinus akivaizdžius ūmaus (duomenys neskelbtini) požymius EKG; c/ laiku paskyrus ir įvertinus Tropinino I tyrimą (pagal „Dėl ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1078, ir jo pakeitimų“ kraujo tyrimas paimamas iš karto pacientui atvykus į stacionarinę ASPĮ, ir atsakymas turi būti gautas per 30-60 minučių nuo jo paėmimo); d/ paskyrus tinkamą (duomenys neskelbtini) gydymą; c/ laiku nukreipus pacientą specializuotam gydymui į įstaigą, atliekančią perkutanines koronarines intervencijas („Dėl ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1078, ir jo pakeitimų“, nustačius ūminį MI su ST pakilimu, po pirminio paciento būklės įvertinimo perkutaninę koronarinę intervenciją rekomenduojama atlikti per 2 valandas, o šiuo atveju tai užtruko beveik 6 val.).
17.4. Komisija padarė išvadas, kad žala Paciento sveikatai VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo padaryta, jos galima buvo išvengti, todėl žala atitinka atlygintinos žalos kriterijus, nurodytus Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje. Komisijos nuomone, Paciento sveikatos pakenkimas (šiuo atveju mirtis) kilo kaip pasekmė sveikatos priežiūros įstaigoje teiktų paslaugų – pavėluotos (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir uždelsto gydymo paslaugų teikimo bei jų organizavimo.
17.5. Komisija sprendime taip pat konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp Marijampolės ligoninės veiksmų (neveikimo), t. y. specialistams laiku ir tinkamai atlikus diagnostikos ir gydymo veiksmus, tinkamai suteikus paslaugas, laiku transportavus į Kauno klinikas, tikėtina, kad pacientas J. R. būtų turėjęs galimybę išvengti kritinio būklės pablogėjimo ir dėl ypač uždelsto reikiamo gydymo laiko lėmusios letalinės išeities. Nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų apie tai, kad Ligoninėje, nevertinant minėtos įstaigos (jų specialistų) kaltės, pacientui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir nėra jokių įrodymų, kad tai neišvengiama žala.
17.6. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, paneigiančių tiek akreditavimo, tiek žalos nustatymo komisijų išvadas bei sudarančių pagrindą spręsti dėl neišvengiamos žalos ar paciento tyčios ar dėl didelio neatsargumo, prisidėjusių prie žalos atsiradimo; todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti šių komisijų padarytomis išvadomis dėl žalos padarymo fakto ir atlygintinumo PTŽSAĮ įstatymo 24 straipsnio 6 dalies nuostatų kontekste.
18. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad, kaip jau buvo minėta, PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto „b“ papunktyje nurodyta, jog neturtinės žalos dydis mirties atveju yra nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi įstatymo leidėjas visgi numatė, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias aplinkybes, tuo tarpu Apraše neturtinės žalos dydžio mirties atveju nustatyti kriterijai, kurių (ne) taikymas ir įtaka skaičiuojamam žalos dydžiui neatskleidžia kitų svarbių aplinkybių, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos dydžio paskaičiavimui paciento mirties atveju.
19. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus; ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais. Tiek įstatyminiame reglamentavime, tiek suformuotoje kasacinio teismo praktikoje neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas svarbu yra tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl itin svarbus yra vertinimas individualių bylai svarbių neturtinės žalos padarymo aplinkybių ir kitų faktų, reikšmingų nustatant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju pažeistas labiausiai saugomas ir ginamas teisinis gėris – žmogaus sveikata / gyvybė. Ieškovė neteko biologinio tėvo, kuris ją užaugino, ją rūpinosi ir juos siejo artimi bei glaudūs ryšiai. Dėl netekties yra pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kuriuos ji siejo su bendra šeimos (senelių, tėvų, anūkų) ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą, palaikyti psichologinius, emocinius, dvasinius ir fizinius ryšius.
20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovės paaiškinimai apie jos ir jos šeimos bendravimą su mirusiuoju J. R. dažnumą, intensyvumą (ieškovė su vaikais matėsi su tėvu kiekvieną dieną, leido kartu laiką; J. R. komandiruočių metu nuolat bendravo telefonu), J. R. rūpinimąsi anūkais, jų glaudų bendravimą, ieškovės rūpinimąsi tėvu sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovę, jos šeimą su J. R. siejo itin glaudūs ir artimi ryšiai. Tokią teismo išvadą patvirtina ne tik pateiktos į bylą nuotraukos, iliustruojančios ieškovės, jos šeimos šiltus santykius su J. R., bet ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, pvz., kad būtent ieškovė nuvežė J. R. į Ligoninės Priėmimo skyrių, laukė jo už durų, skambino į Priėmimo skyrių, teiravosi dėl (ne)suteiktos pagalbos, suruošė ir atvežė jo daiktus (CPK 178 straipsnis). Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą komisijos ieškovės ir paciento ryšio (pagal lentelę 2.2 p. - 30 balų iš galimų 50 balų) vertinimo nelaikyti atitinkančiu faktinę situaciją. Vėlgi, Komisijos vertinime visiškai neatsispindi tai, kad dėl įvykio buvo papildomai pažeista ieškovės psichinė sveikata, kilo psichologinės pasekmės dėl netekties. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-07-02 ieškovė dėl nerimo, graudulio, nemigos po tėvo mirties kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gydytoją V. V., kuri nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini), skyrė vaistinius raminančius ir nerimą slopinančius preparatus: (duomenys neskelbtini). Pagal Aprašo Lentelės 2.4.1 p. „Dėl mirties patirti emociniai išgyvenimai sukėlė psichikos ir elgesio sutrikimą“ vertinami skiriant balus 5-10 intervalu, tačiau Komisija šių ieškovės kilusių psichologinių pasekmių dėl netekties nevertino. Taigi, jau vien šios teismo aptartos aplinkybės, kurios Komisijos buvo vertintos iš dalies arba iš viso liko neįvertintos, sudaro pagrindą spręsti dėl didesnio, nei priskaičiuota Komisijos, ieškovei priteistinos patirtos neturtinės žalos dydžio.
22. Teismo vertinimu, aptariama situacija, kuomet asmuo, besiskundžiantis stipriu krūtinės skausmu (skausmais širdies plote) patenka į ligoninės priėmimo skyrių ir jam nėra suteikiama savalaikė medicininė pagalba, daugiau kaip 3 valandas nesiimama paciento apžiūros, reikiamo ištyrimo ir pan., faktiškai sureaguojama į pacientą tik po ieškovės raginimų, galiausiai apžiūrėjus pacientą skiriamas nepakankamas gydymas, neužtikrinta tinkama medicininė pagalba ir jo transportavimo į Kauno kliniką metu, dėl ko pacientas po 7 valandų po kreipimosi medicininės pagalbos mirė, negali būti pateisinama, o laikytina daugiau nei šokiruojanti, neatlaikanti jokios kritikos ir be abejo vertintina kaip sukelianti stiprius išgyvenimus, sukrėtimą ir skausmą. Būtent tokie sveikatos sistemos atstovų neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis) sąlygojo ir sukėlė kritinį J. R. būklės pablogėjimą ir mirtį (CK 6.247 straipsnis). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms yra pagrindas išvadai dėl kaltės, pasireiškiančios didelio neatsargumo forma (CK 6.248 straipsnis). Ieškovė patyrė jai artimo ir brangaus asmens – tėvo netektį; akivaizdu, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis tėvo mirtis yra neišmatuojamas sukrėtimas ir didžiulis skausmas. Vėlgi, atsakovės nurodomi argumentai, kad ieškovė tėvui mirus buvo pilnametė, žalos atsiradimo metu ieškovė nebegyveno su tėvu, buvo sukūrusi savo šeimą ir pati augino vaikus, atsižvelgiant į nustatytą ieškovės su tėvu itin glaudų ryšį, nesudaro pagrindo ieškovės patirtą sukrėtimą, skausmą vertinti kaip mažesnį ar pan.
23. Taigi, reziumuojant išdėstytą, ieškovei neabejotinai yra padaryta didelė neturtinė žala (6.246 straipsnis, 6.250 straipsnis). Komisijos nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis vertintinas kaip nepakankamas atkurti ieškovės (mirusio paciento dukros) pažeistų teisių pusiausvyrą. Teismo nuomone, komisijos skirta pinigų suma realiai nekompensuoja patirtų išgyvenimų. Konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad teismai neturėtų suabsoliutinti kasacinio teismo praktikoje nustatytų sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi nustatant asmeniui priteistiną neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo formuojamą praktiką, bet ir į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, į specifinius kriterijus, suformuotus kasacinio teismo praktikoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).
25. Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nevienodas. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteisimas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 896 Eur (10 000 Lt) iki 43 443 Eur (150 000 Lt; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-244/2015 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimui kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010) priteisė ieškovei 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl motinos mirties iš sveikatos priežiūros įstaigos dėl netinkamo gydymo pacientės mirties atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008 tėvams už sūnaus netektį įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo priteista po 70 000 Lt. Kai žala dėl neatsargaus nusikaltimo buvo padaryta medicinos įstaigoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 30 d. nutartį byloje Nr. 2A-394/2004, kuria sužalotiems kūdikiams gydymo įstaigoje priteista neturtinės žalos suma kiekvienam jų buvo sumažinta iki 200 000 Lt, o jų tėvams – iki 50 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217- 690/2018, dėl neteisėtų gydymo įstaigos darbuotojų veiksmų mirusio vaiko tėvams neturtinei žalai atlyginti buvo priteista: vaiko motinai – 80 000 Eur, vaiko tėvui – 60 000Eur; kitose bylose priteista nuo 30 000 Eur (ir daugiau) neturtinės žalos kompensacija: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje e3K- 3-238-313/2019, mirusio sutuoktinio žmonai ir tėvo vaikams priteista po 30 000 Eur; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-781-330/2017, mirusio pilnamečio vaiko motinai priteista 32 000 Eur neturtinės žalos kompensacija, ir kt.
26. Kadangi nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių, pripažintina, kad teismų anksčiau priteistos neturtinės žalos sumos neatspindi bendrų pragyvenimo lygio ir ekonominių pokyčių. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.
27. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atstovo pozicija, kad teismų praktikoje priteistos neturtinės žalos kompensacijos ekonominei vertei įvertinti reikšminga vadovautis ir neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų – minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), kurios atitinkamą dydį skirtingu laikotarpiu patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Su MMA kitimu siejami statistiniai rodikliai yra reikalingi valstybės ekonominiams, socialiniams ir tarifų politikos sprendimams priimti, vertinant šalies ūkio išsivystymo lygį, rengiant šalies ūkio plėtros prognozes, tarptautiniam šalių palyginimui atlikti. Šiuo aspektu svarbu paminėti tai, kad viena iš esminių MMA didinimo priežasčių – infliacijos, besitęsiančio, nuolatinio bendro kainų augimo, kuris pasireiškia piniginio vieneto perkamosios galios nuolatiniu mažėjimu arba nuvertėjimu, padengimas, taip pat motyvacijos dirbti skatinimas bei siekis užtikrinti orų pragyvenimo lygį (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-03-09 rašte Nr. (11.12Mr-53)SD-12060).
28. Iš aukščiau teismo nurodytos teismų praktikos matyti, kad teismų priteistos neturtinės žalos dydis pacientų netekties atveju svyravo (skirtingais laikotarpiais) nuo 75 MMA iki 200 MMA, pvz.: jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas mirusio vaiko tėvams neturtinei žalai atlyginti priteisė: vaiko motinai – 80 000 Eur (200 vnt. MMA), vaiko tėvui – 60 000Eur (150 vnt. MMA), civilinėje byloje e3K-3-238-313/2019 mirusio sutuoktinio žmonai ir vaikams priteista po 30 000 Eur (75 vnt. MMA), Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-781-330/2017, mirusio pilnamečio vaiko motinai priteista 32 000 Eur neturtinės žalos kompensacija (84 vnt. MMA). Teismas, taikydamas analogijos principą nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į tai, kad Vyriausybė 2021 metams buvo patvirtinusi 642 Eur MMA (be mokesčių 468,41 Eur), atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei teismo padarytas išvadas, sprendžia, kad ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis, kuris atitinka proporcingumo, adekvatumo principus, yra 35 130,75 Eur (75 MMA x 468,41 Eur). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 35 130,75 Eur neturtinės žalos, likusioje dalyje ieškovės reikalavimai atmestini.
29. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5% dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2021-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai atmestų ir tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nors nagrinėjamu atveju teismas priteisė ne visą ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos sumą, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo esmę, būtų pagrįsta spręsti dėl visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidų (suteikta advokato pagalba) sumos priteisimo iš atsakovės (CK 1.5 straipsnis). Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 2 000 Eur jos patirtų advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės įgaliotos institucijos – Valstybinės ligonių kasos prie SAM (į. k. 191351679) ieškovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 35 130,75 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius šimtą trisdešimt eurų 75 centus) neturtinei žalai atlyginti, 5% dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 35 130,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2021-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič