Civilinė byla Nr. e2A-447-425/2024

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17409-2023-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                            2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autobazar“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9292-592/2024 pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Buying Solutions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobazar“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė MB „Buying Solutions“ prašė nutraukti 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuotoliniu būdu ieškovės su atsakove sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 392 Eur, o ieškovę įpareigojant grąžinti atsakovei prekes – žibintus ALFA ROMEO STELVIO BI XENON LED; taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ji iš atsakovei priklausančios internetinės parduotuvės www.srotas24.lt 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuotoliniu būdu užsakė žibintus ALFA ROMEO STELVIO BI XENON LED (užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), skelbimo ID (duomenys neskelbtini)). Gavusi prekę, ieškovė pamatė, kad abiejuose automobilių žibintuose yra stiklo šukės. Tai akivaizdžiai įrodo, kad prekės neįmanoma naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį. Prekė neatitiko užsakymo, turėjo defektų, kurie nebuvo nurodyti pateiktose prekės nuotraukose ir aprašyme. Ieškovė pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta nuotoliniu būdu, pirkėjui neturint realios galimybės apžiūrėti prekę, o atsakovės internetiniame skelbime pateikta informacija apie prekę neatitiko realios prekės būklės. 2023 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad abiejuose nupirktuose žibintuose yra stiklo šukių ir paklausė, kaip grąžinti prekes. Atsakovė atsakė, kad skelbime matosi stiklo šukės, todėl ieškovė gavo tai, ką užsakė. Vėliau ieškovė dar kelis kartus elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, taip pat ieškovės advokatai siuntė pretenziją, tačiau atsakovė neatsakė.

3.       Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino. 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi 2024 m. kovo 21 d.. sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas.

4.       Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prekių specifikacijos skiltyje buvo nurodyta, kad prekės yra naudotos. Prekių aprašyme nurodyta prekių būklė – „Dalys po išmontavimo geros būklės“. Skelbime buvo pateikta 15 prekių nuotraukų, kuriose aiškiai matyti nedideli stiklo gabaliukai žibintų vidinėje dalyje. Šiuo atveju ieškovei buvo suteikta informacija apie tai, kad: prekės yra naudotos ir dėl to ieškovė negali iš jų tikėtis tokių pačių savybių kaip ir naujų analogiškų prekių; po žibintų stiklu yra stiklo gabaliukai, kurie aiškiai matyti iš nuotraukų.

5.       Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad jos nurodomi trūkumai neleidžia įsigytų prekių naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Tiek iš skelbimo fotonuotraukų, tiek ir iš ieškovės pridėtų nuotraukų matyti, kad po viršutiniu žibintų stiklu yra keli mažyčiai stiklo gabaliukai. Šie stiklo gabaliukai neužstoja šviesos srauto, nesumažina apšvietimo, t. y. jie netrukdo žibintams funkcionuoti taip, kaip ir jie funkcionuotų nesant šių stiklo gabaliukų. Nėra požymių, kad patys žibintai būtų suskilę, apdaužyti, sulūžęs lęšis, LED juostelės ir pan.

6.       Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė netinkamai naudojasi savo tariamai pažeistų teisių gynimu. Ieškovė pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą tariamai pažeistų teisių gynimo būdą ir prašo priteisti už prekes sumokėtus pinigus. Ieškovė nepaaiškino ir neargumentavo, dėl kokių priežasčių pasirinkta tokia kraštutinė priemonė. Ieškovė nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kad prekių negalima naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį, kad jos neveikia ir kad negalima pašalinti stiklo gabaliukų. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrindė naudojamo tariamai pažeistų teisių gynimo būdo ir neįrodė, kad jos tariamai pažeistų teisių negalima apginti kitais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais.

7.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad stiklo duženos žėri ir atspindi šviesą, todėl važiuojantis automobilis su tokiais žibintais gali apakinti priešais važiuojantį automobilį, o tai gali baigtis autoįvykiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Skundžiamu

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovei parduotuose žibintuose jų įsigijimo metu jau buvo stiklo šukių, tačiau ginčas tarp šalių kyla dėl to, ar ieškovei buvo suteikta visa informacija apie prekės būklę ir trūkumus iki prekės įsigijimo.

10.       Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovė prekes įsigijo internetu, todėl tiesiogiai apžiūrėti jas ir nustatyti įsigyjamų prekių kokybę prieš jas įsigyjant ji negalėjo. Prekių skelbime buvo nurodyta, kad prekės yra naudotos, tačiau nebuvo nurodyta, kad žibintuose yra stiklo šukių. Teismas vertino, kad, priešingai nei teigia atsakovė, iš skelbime patalpintų žibintų nuotraukų nėra akivaizdžiai matyti, kad žibintuose yra stiklo šukių. Nuotraukose galima įžiūrėti mažus baltus taškelius, tačiau ieškovė jų galėjo ir nepamatyti, juo labiau negalėjo spręsti, kad tai yra stiklo šukės.

11.       Nors atsakovė byloje akcentuoja, kad šiuo atveju ieškovės įsigyti žibintai buvo naudoti, tačiau, vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad pirkėjui gali būti parduodama netinkamos kokybės prekė. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina ir tai, kad stiklo šukės žibintuose nėra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, todėl toks prekės trūkumas negali būti pateisinamas vien tik ankstesniu jos naudojimu.

12.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybę, kad žibintų negalima naudoti pagal jų paskirtį, ieškovė įrodinėja specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, kad priekiniai žibintai neatitinka automobilio gamintojo keliamų kokybės reikalavimų dėl pašalinių galimai stiklo šukių buvimo žibintų vidinėse ertmėse; automobilio eksploatacijos metu stiklo šukės nuolatos judės žibinto vidinėje dalyje, tuo pačiu gadins žibinto vidinius paviršius bei optikos elementus, todėl šie žibintai nėra tinkami eksploatacijai. Atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų ar teiktų pagrindą abejoti byloje pateiktos specialisto išvados teisingumu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai), taip pat neprašė skirti teismo ekspertizę daiktų kokybei nustatyti, nors teismas posėdžio metu išaiškino tokią teisę.

13.       Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovė byloje įrodė, jog šiuo atveju žibintų trūkumai yra esminiai, todėl, yra pagrindas taikyti ieškovės reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir tenkinti pareikštą ieškinį – nutraukti tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją – ieškovei iš atsakovės priteisti 1 392 Eur žibintų kainą, o ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovei žibintus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Autobazar“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės ieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos sugrąžinimo ir įpareigojimo grąžinti daiktus; o netenkinus apeliacinio skundo sumažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas.

14.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstas išvadas tiek dėl ieškovės įsigytų prekių netinkamos kokybės, tiek dėl akivaizdžių trūkumų vizualaus nesimatymo iš nuotraukų, kadangi byloje esančios foto nuotraukos bei šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė turėjo visas galimybes pamatyti stiklo šukes žibintų viduje apžiūrinėdama prekių skelbimo fotonuotraukas, juo labiau kad ieškovė yra verslininkė ir jai taip pat keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

14.2.       Apeliantė pabrėžia ir tai, kad prekių skelbime buvo raginama įdėmiai apžiūrėti Prekių nuotraukas. Prekių aprašyme nurodoma: „Naudotos prekės turi pabraižymų ir naudojimo žymių. Visada patikrinkite nuotraukose pateiktų prekių būklę, tai tikros parduodamos dalies nuotraukos. Prekė gali turėti įlenkimų, įbrėžimų, korozijos žymių ar panašių atributų. Gali turėti smulkių pažeidimų, pavyzdžiui, pažeistas laikiklis, jungtis, tai matosi nuotraukose. Visada suderinkite dalių numerius ir atidžiai peržiūrėkite nuotraukas prieš pirkdami dalį, jei reikia daugiau informacijos apie šią dalį, susisiekite su mumis“.

14.3.       Taigi, ieškovė buvo įspėta atidžiai apžiūrėti prekių nuotraukas, o kilus klausimams – kreiptis į atsakovę dėl papildomos informacijos. Tačiau iš ieškovės pateiktų paaiškinimų galima suprasti, kad ieškovė įdėmiai neapžiūrėjo prekių nuotraukų, taip pat nesikreipė į atsakovę dėl informacijos patikslinimo. Be to, ieškovė, būdama verslininkė, turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga bei pastabėti prekių viduje esančius svetimkūnius – stiklo šukes.

14.4.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino byloje pateikto šalių susirašinėjimo po prekių įsigijimo. 2023-09-14 ieškovės vadovas rašė atsakovei: „Sveiki, kaip grazinti si uzsakyma? Abiejuose zibintuose yra stiklo sukiu“. 2023-09-18 atsakovė atsakė į šį laišką: „Sveiki skelbime matosi stiklo sukes. Jus gavot tai kas uzsaket“. Ieškovė neneigė šio fakto, o netrukus pateikė kitą grąžinimo priežastį: „Sveiki, zibintai yra neoriginalus ir remontuoti, todel aprasymas neatitinka realybes. Kaip grazinti uzsakyma?“. Taigi, ieškovė neneigė, kad stiklo šukės matėsi skelbime, o netrukus pateikė kitą priežastį prekių grąžinimui, tačiau galiausiai į teismą kreipėsi dėl stiklo šukių buvimo žibintuose. Toks ieškovės elgesys nėra laikytinas nuosekliu ir rodo, kad ieškovė ieškojo įvairių priežasčių, kad grąžintų prekes, dėl kurių įsigijimo ieškovė, tikėtina, paprasčiausiai persigalvojo. Pastebėtina, kad ieškovė įsigijo naudotus žibintus, o tai bei tai, kad prekės turėjo stiklo šukių, atsispindėjo prekių kainoje. Ieškovė nepateikė įrodymų, už kokią kainą žibintus ji įsigijo vėliau. Negana to, byloje nebuvo pagrindo remtis ir 2024-05-05 techninės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) bei prilyginti jį ekspertų išvadoms, kadangi jis parengtas verslo subjekto, tokias paslaugas teikiančio už užmokestį, o Akto išvados prieštarauja bendrai logikai. Akte nurodoma, kad stiklo šukės eksploatuojant nuolatos judės žibintuose ir braižys kitas žibintų dalis. Tačiau iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad stiklo šukės yra nusėdusios ant plastmasinio žibinto korpuso. Tuo tarpu paties lęšio stiklo šukės neliečia ir neturi galimybių jų braižyti ar užstoti apšvietimo lauką. Tai, kad žibintai neatitinka gamintojo reikalavimų nereiškia, kad jie nėra tinkami eksploatuoti, t. y. naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Dar kartą primename, kad prekės yra naudotos, todėl ieškovė negalėjo iš jų tikėtis tokio paties veikimo, kaip ir iš naujų analogiškų prekių.

14.5.       Taigi, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų siekiant nustatyti, ar ieškovė buvo tinkamai informuota apie prekių trūkumus ir ar apie tokius trūkumus ji galėjo ir turėjo žinoti, jeigu būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga. Skundžiame sprendime teismas ne tik neįvertino visų įrodymų, bet ir netinkamai taikė ir aiškino CK 6.327 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi nevertino, ar ieškovė, būdama verslininkė, pagal visą skelbime pateiktą informaciją, galėjo ir turėjo žinoti apie prekių trūkumus. Šie procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

14.6.       Kartu apeliantė pabrėžia ir tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi už atsiliepimo į pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą išlaidas ieškovė patyrė 2024 metų II ketvirtį, todėl šiuo atveju imamas 2023 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 2110,30 Eur. Todėl maksimali suma, kuri galėjo būti paskaičiuota už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą sudaro 844,12 Eur (2110,30 Eur x 0,4). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti reikalavimai nebuvo patenkinti – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo patenkintas ir bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Todėl atsakovės pagrįstu įsitikinimu, šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės neturėjo būti priteistos.

15.       Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.1.       Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovės dėstomi argumentai turėtų būti atmesti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei darė pagrįstas išvadas.

15.2.       Šioje byloje yra įrodyta, kad atsakovės parduotos prekės yra su trūkumais, kurie nėra nei natūralus prekės nusidėvėjimas, nei leidžia prekę naudoti pagal paskirtį. Atsakovė nepaneigė į bylą pateiktų įrodymų, taip pat neteikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktą Aktą.

15.3.       Kartu ieškovė pabrėžia ir tai, jog maksimalus rekomenduotinas priteisti išlaidų dydis: už atsiliepimą – 5 045,50 Eur (2,5 X 2 018,20 Eur); už prašymą – 211,03 Eur (0,1 X 2 110,30 Eur); už vieną atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui valandą 211,03 Eur (0,1 X 2 110,30 Eur). Taigi, ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti ne tik neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, bet yra taip pat ženkliai mažesnės negu rekomenduotinas maksimalus dydis, juo labiau kad atsiliepimo į atsakovės prieštaravimą parengimas negali būti vertinamas, kaip įprasto prašymo rengimas,

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl civilinę bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Ginčo nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės

17.       Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina ir dėl to ginčas, kad šalys buvo sudariusios naudotų transporto priemonės dalių (žibintų) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas/tarpininkas UAB „Autobazar“ pardavė, o pirkėjas MB „Buying Solutions“ nusipirko šias prekes – ALFA ROMEO STELVIO BI XENON LED žibintus už 1 392 Eur. Sutartis buvo sudaryta ieškovei apsiperkant atsakovės internetinėje parduotuvėje, fiziškai neapžiūrinti įsigyjamų prekių.

18.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje taip pat nustatyta ir tai, kad ieškovė prekes įsigijo iš atsakovės internetinės parduotuvės šių prekių fiziškai neapžiūrėjusi, o gavusi prekes kreipėsi el. laiškais ir 2023-10-25 Pretenzija dėl sumokėtų lėšų grąžinimo, kadangi prekės yra neoriginalios, žibintai yra remontuoti, juose yra šukių. Atsakovė viso civilinio proceso metu neneigė, jog ieškovei parduotose prekėse yra stiklo šukių, tačiau tvirtino, jog šie defektai ieškovei buvo matomi iš internetinėje parduotuvėje buvusių prekių foto nuotraukų, dėl ko yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė priėmė sprendimą įsigyti būtent tokios kokybės žibintus. Taip pat atsakovė pabrėžia, jog byloje nėra įrodyta, jog žibintų nėra galimybės naudoti pagal paskirtį, kaip tą tvirtina ieškovė.

19.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prekių įsigijimo metu ieškovė neturėjo realioos galimybės iš internetinio skelbimo foto nuotraukų nustatyti, jog maži balti taškeliai yra stiklo šukės, kurios, be kita ko, nėra natūralus prekės nusidėvėjimas. Todėl, atsižvelgdamas dar ir į ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, jog tokios būklės prekė negali būti naudojama pagal paskirtį, darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą teisių gynimo būdą ir nutraukti tarp šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat taikyti dvišalę restituciją.

Teisinis ginčo vertinimas

20.       Pirmiausia pažymėtina tai, kad CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Aptariamo straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Be to, CK 6.331 straipsnyje numatyta, jog jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti tam tikros rūšies, modelio, dydžio, spalvos ar pagal kitokius požymius apibūdinamus daiktus (daiktų asortimentas), tai pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (1,2 dalys). Papildomai pabrėžtina, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Kartu pastebėtina, jog kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 29 punktas).

21.       Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238- 421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

23.       Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys patvirtina, kad ieškovė siekė įsigyti konkrečias automobilio detales - žibintus. Šių prekių įsigijimas buvo esminis ieškovės siekis, todėl ji ieškojo konkretaus tipo ir modelio žibintų. Tokia situacija patvirtina, jog ieškovė turėjo tikslą panaudoti įsigyjamas detales. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės tinkamų naudoti žibintų įsigijimas buvo esminis sutarties sudarymo tikslas.

25.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kad ginčo prekių internetiniame skelbime ji buvo nurodžiusi aplinkybę, jog žibintų viduje yra stiklo šukių, o matomi balti taškeliai yra stiklo šukės. Tokia situacija, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo sutikti su atsakove ir spręsti, jog iš foto nuotraukų, kurios buvo patalpintos internetiniame skelbime bei kurį vertino ieškovė rinkdamasi prekes, galima aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti, jog maži balti taškeliai yra būtent stiklo šukės.

26.       Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog automobilio žibintuose esančios stiklo šukės negali būti pripažįstama, kaip natūralus bei įprastas tokios prekės nusidėvėjimas, ką patvirtina skundžiamame sprendime nurodoma ir pirmiau aptarta šiuo klausimu formuojama teismų praktika.

27.       Taigi, nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadas, jog ieškovė, įsigydama žibintus iš atsakovės internetinėje parduotuvėje, turėjo tikslą įsigyti konkrečius automobilio žibintus, neturėjo realių galimybių identifikuoti matomų baltų taškelių, kaip stiklo šukių, esančių žibintų viduje, kadangi prekės aprašyme tokia informacija pateikta nebuvo, o tokia situacija, kai automobilio žibinto viduje yra stiklo šukių, negali būti pripažįstama natūraliu automobilio žibintų nusidėvėjimu. Atsakovė turėjo realią galimybę informuoti pirkėją-ieškovę apie automobilio žibintuose esančios stiklo šukes, nes tai nėra natūralus bei įprastas tokios prekės nusidėvėjimas.

28.       Išdėstytų išvadų visuma sudaro pagrindą visiškai pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ieškovės reikalavimas taikyti nurodomą jos teisių gynybos būdą (sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas) yra pagrįstas.

29.       Pirmiau išdėstyto vertinimo nekeičia apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog neva ieškovė pirminiais el. laiškais faktiškai sutiko su stiklo šukių trūkumu bei ėmė reikšti naujas pretenzijas dėl prekių neoriginalumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, gavusi žibintus iš atsakovės, 2023-09-14 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad abiejuose nupirktuose žibintuose yra stiklo šukių bei paklausė atsakovės, kaip grąžinti prekes. Vėliau ieškovė išties atsakovei siųstuose el. laiškuose nurodė, kad žibintai nėra originalūs, yra remontuoti ir neatitinka realybės. Be to, ieškovė 2023-10-25 Pretenzijoje atsakovei aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad „gavus prekę nustatyta, kad abiejuose automobilių žibintuose yra stiklo šukės, kas akivaizdžiai įrodo, kad prekės neįmanoma naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį, t. y. prekė yra su kritiniais defektais bei nėra originali“. Tokios aplinkybės, priešingai nei tvirtina atsakovė, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė faktiškai sutiko su stiklo šukių buvimu įsigytuose žibintuose. Priešingai, išdėstytos ir pačios atsakovės nurodomos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nuo prekių gavimo momento iškart kreipėsi į atsakovę dėl prekių grąžinimo, teikė atsakovei Pretenziją bei kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodomos esminės aplinkybės yra susijusios būtent su stiklo šukių buvimu automobilio žibintuose.

30.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė viso proceso metu buvo nuosekli dėl įsigytų prekių trūkumų, o stiklo šukių buvimas automobilio žibinto viduje nėra nei natūralus prekės nusidėvėjimas, nei tokios prekės originalumo patvirtinimas, juo labiau kad apie tokio tipo svetimkūnių buvimo prekėje faktą atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai informavusi nebuvo (tokia informacija nebuvo pateikta prekės skelbime ar konkrečiai įvardinta pirkėjai). Taigi, nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių visuma, priešingai nei nurodo atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė persigalvojo ar keitė savo poziciją dėl įsigytų prekių defektų ar kokybės.

31.       Kartu reikšminga ir tai, kad ieškovė, siekdama pagrįsti reiškiamą reikalavimą į bylą pateikė ir Techninės ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog priekiniai žibintai neatitinka automobilio gamintojo keliamų kokybės reikalavimų dėl pašalinių galimai stiklo šukių buvimo žibintų vidinėse ertmėse; automobilio eksploatacijos metu stiklo šukės nuolatos judės žibinto vidinėje dalyje, tuo pačiu gadins žibinto vidinius paviršius bei optikos elementus, todėl šie žibintai nėra tinkami eksploatacijai. Taigi, ieškovė ėmėsi papildomų veiksmų ir teikė papildomus įrodymus, kuriais grindė reiškiamą reikalavimą. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, nesutikdama su ieškovės pateikta išvada, tvirtina, kad tokią išvadą parengė pelno siekiantis verslo subjektas, dėl ko joje nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo remtis. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų ieškovės teiktus įrodymus, neteikė, taip pat neprašė skirti teismo ekspertizę daiktų kokybei nustatyti, nors pirmosios instancijos teismas posėdžio metu išaiškino tokią teisę. Taigi šioje byloje atsakovės reiškiami deklaratyvūs nesutikimo su byloje esančiais įrodymais, kurie nėra paneigti įstatymo nustatyta tvarka, argumentai nesudaro pagrindo nevertinti ieškovės pateiktų įrodymų ar pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi.

32.       Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai taikė sutarties nutraukimą, kaip ieškovės teisių gynybos būdą, bei atitinkamai taikė restituciją.  

33.       Papildomai pastebėtina, kad, nepaisant to, jog abi šalys yra juridiniai asmenys, tačiau iš ieškovės, vien tuo pagrindu, kad ji yra juridinis asmuo, neturi būti reikalaujama turėti specialiųjų žinių bei gebėjimų kiekvienoje situacijoje, įskaitant ir tas, kuriose juridinis asmuo atlieka savo, kaip įmonės, buitinių poreikių užtikinimo veiksmus. Aplinkybė, jog juridiniam asmeniui yra taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, negali paneigti atsakovės, kaip savo srities profesionalo, atsakomybės bei pareigų užtikrinti vykdomos veiklos atitikimą teisės aktų nuostatoms, o taip pat užtikrinti parduodamų prekių kokybę, jei skelbime nėra aiškių ir konkrečių pastabų (informacijos) dėl atitinkamų prekės trūkumų.

34.       Apeliantė, kaip vieną iš esminių apeliacinio skundo argumentų nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pernelyg didelę bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovei, kadangi už atsiliepimo į pareiškimą parengimą apskaičiuota suma viršija nustatytus maksimalius dydžius.

35.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteisė 32 Eur žyminį mokestį, 3 146 Eur išlaidas už advokato pagalbą, 363 Eur išlaidas už specialisto išvadą. Ieškovė jai suteiktas teisinės advokato pagalbos išlaidas apmokėjo 2023-11-21 (dalinis mokėjimas už ieškinio parengimą 1 210 Eur), 2024-04-04 (atsiliepimo į pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimas ir parengimas 1 331 Eur), 2024-05-07 (procesinių dokumentų parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui, dalyvavimas teismo posėdyje 605 Eur). Nors apeliantė nesutinka su ieškovei priteistų išlaidų dydžiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ieškinio parengimo maksimali suma teisinių paslaugų apmokėjimo metu sudarė 5 000 Eur. Taigi, net vienos iš ieškovei teiktų teisinių paslaugų dalies suma neviršija pirmosios instancijos teismo priteistos visos bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl ko šiuo atveju nėra pagrindo keisti ar mažinti priteistos sumos dydį.

36.       Kartu pastebėtina ir tai, jog, priešingai nei tvirtina apeliantė, atsiliepimo į pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimas, nėra vien įprasto procesinio prašymo ar kito dokumento, kuriame dėstomas prašymas, parengimas, kadangi ieškovės teiktame atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra dėstomi argumentai, susiję su ginčo aplinkybėmis ir bylos eiga, taip pat įrodymų vertinimu ir materialiniu reikalavimu, todėl tokio atsiliepimo parengimas šioje byloje, priešingai nei tvirtina atsakovė, negali būti prilyginamas įprasto dokumento, kuriame teikiamas prašymas, parengimui. Taigi, įvertinus visų ieškovei suteiktų teisinių paslaugų turinį bei apimtį, parengtų dokumentų ir suteiktų teisinių paslaugų maksimalius įkainius bei šios civilinės bylos eigą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo mažinti ieškovei pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas.

37.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, ir, remdamasis įrodymų visuma, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistinos ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 2 178 Eur (už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme rengiant teismui teikiamus dokumentus, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Buying Solutions“ (juridinio asmens kodas 306264515) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobazar“ (juridinio asmens kodas 304428396) 2 178 (dviejų tūkstančių šimto septyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                 Laimantas Misiūnas