Civilinė byla Nr. e2-3623-545/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06777-2022-2 

 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4.;

2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 

2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.7; 3.1.7.8

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

2023 m. balandžio 17 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovo SIA „JMJ Tirdzniecibas Grupa“ atstovui advokatui Vytautui Dargiui

atsakovo UAB „Nermonas“  atstovui direktoriui N. Š.

teismo posėdyje, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės SIA „JMJ Tirdzniecibas Grupa“ ieškinį atsakovei UAB „Nermonas“ dėl skolos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

n u s t a t ė:

ieškovė SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“ (Latvija) j.a.k. 40003577869, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Nermonas“ j.a.k.302615657,  prašydama priteisti iš atsakovės 3 452,40 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 78 Eur žyminio mokesčio, 27 Eur už vertimą, 2980 Eur advokato išlaidų, viso 3085 Eur (b.l.11-13, dok-6767; b.l. 54-55, dok-52103; b.l. 56, dok-51698). 

Ieškinyje (b.l. 11-13, dok- 6767) bei ieškovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2021-04-27 d.  atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl prekių (cinkuotų, suvirintų plieninių grotelių, standartinių tvirtinimo elementų rinkinio, viršutinės tvirtinimo elemento dalies) įsigijimo bei jų transportavimo paslaugų suteikimo. Šalims suderinus prekių kiekį, kainą ir pristatymo terminus, ieškovė 2021-08-18 d.  išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią mokėtina suma – 4 452,40 Eur. Ieškovės teigimu, ji tinkamai ir laiku įvykdė šalių susitarimą, pardavė prekes ir pristatė jas atsakovei, tačiau atsakovė su ieškove atsiskaitė tik iš dalies – sumokėjo 1 000 Eur ir liko skolinga ieškovei 3 452,40 Eur.

Atsakovė UAB „Nermonas“ j.a.k.302615657,   pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės 78 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 363 Eur antstolio išlaidų (b.l. 14-15, dok-62641; b.l.51, dok-42689).

Atsiliepime (b.l. 14-15, dok-62641) bei atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad elektroniniu paštu gavo iš ieškovės sąskaitą, kurią apmokėjo, tačiau po to ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas, kad ieškovė pinigus pervedė ne į tą sąskaitą. Tuomet į atsakovę kreipėsi ieškovės skolų išieškojimo įmonė, kuri vėl pateikė tokią pačią ieškovės išrašytą sąskaitą su užsienietiška ieškovės banko sąskaita. Atsakovei paprašius, skolų išieškojimo įmonė patvirtino atsiųstos sąskaitos autentiškumą. Atsakovės teigimu, ji yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl ieškinys turi būti atmestas.

Ieškinys atmestinas

       Nustatytos faktinės byloje aplinkybės

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra ūkio subjektai, ieškovė veiklą vykdo Latvijoje, o atsakovė – Lietuvoje. Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl prekių (cinkuotų, suvirintų plieninių grotelių, standartinių tvirtinimo elementų rinkinio, viršutinės tvirtinimo elemento dalies) įsigijimo ir jų transportavimo paslaugų suteikimo. Ieškovė sutiko parduoti atsakovės užsakytas prekes ir suteikti transportavimo paslaugas tuo atveju, jei atsakovė 100 procentų apmokės išankstinę sąskaitą- 4307,40 Eur sumoje.

Kaip nustatyta byloje, atsakovė elektroniniu paštu gavo iš ieškovės 2021-08-02 d.  išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4307,40 Eur, kurią 2021-08-06 d. mokėjimo pavedimu apmokėjo, pervesdama ieškovei į Ispanijoje esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)- 4 307,40 Eur sumą, kas įrodo atsakovės pateiktą teismui 2021-08-02 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Atsakovė nurodė, kad 2021-08-02 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovė apmokėjo, gavo būtent iš ieškovės elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuri priklauso ieškovei.

Bylos duomenimis, iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2021-08-04 d. atsakovė iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gavo elektroninį laišką, kuriame buvo prašoma pinigus už prekes pervesti į įmonės banko sąskaitą Ispanijoje, šį prašymą motyvuojant administracinėmis priežastimis, o 2021-08-05 d. iš tos pačios elektroninio pašto dėžutės atsakovė gavo laišką, kuriuo buvo atsiųsta 2021-08-02 d. išankstinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeistais banko duomenimis (sąskaitoje nurodyta sąskata Nr. (duomenys neskelbtini), esanti CAIXABANK S.A banke).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021-08-16 d. ieškovei siųstu elektroniniu laišku atsakovė nurodė, kad visus laiškus gavo iš ieškovės pašto dėžutės, tačiau paspaudus „atsakyti“ pamatė elektroninį adresą (duomenys neskelbtini). Tame pačiame elektroniniame laiške atsakovė nurodė atsakovei, jog mano, kad jie buvo apgauti („I think we have been spamed“).

Ieškovės teigimu, ji atsakovei niekada nėra siuntusi nurodyto elektroninio laiško ir sąskaitos, kuri, ieškovės įsitikinimu, yra suklastota, ginčo sąskaita Ispanijos banke ieškovei nepriklauso, atsakovė tapo internetinių sukčių auka.

Taigi, byloje iš elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad šalys suprato, kad tapo internetinių sukčių taikiniu, ko pasiekoje 2021-08-02 d. neegzistuojančios išankstinės sąskaitos gautos el.paštu pagrindu iš atsakovės neteisėtai buvo išviliota 4 307,40 Eur suma, kuri buvo pervesta į ieškovei nepriklausančią banko sąskaitą Ispanijoje, kaip tinkamas išankstinis atsiskaitymas už ieškovės parduotas atsakovei prekes ir suteiktas transportavimo paslaugas.

Po šio šalių el.susirašinėjimo, atsakovei siekiant gauti užsakytas prekes ir transportavimo paslaugas iš ieškovės, pastaroji už parduotas prekes ir suteiktas jų transportavimo paslaugas 2021-08-18 d.  išrašė atsakovei išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (proforma) dėl 4452,40 Eur su atsakovės darbuotojo ranak padaryti sąskaitoje įrašu apie prievolės atsikaityti pripažinimą (b.l.53, dok47241).

Bylos duomenimis, 2021-08-18 d. mokėjimo nurodymu atsakovė sumokėjo ieškovei už nurodytas prekes ir paslaugas -1000 Eur ir gavo užsakytas prekes bei transporto paslaugas, ką patvirtina 2021-08-18 d. važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-08-18 d. CMR važtaraštis, kurį pasirašė atsakovės gamybos vadovas J. L.

Atsakovė byloje neginčija prekių gavimo fakto, tačiau nurodė, kad už prekes visiškai atsiskaitė ir nėra jos kaltės dėl įsilaužymo į ieškovės elektroninę pašto dėžutę, vėliau 1000 Eur dydžio avanso sumą sumokėjo į ieškovės sąskaitą Latvijos banke  Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu gauti užsakytas prekes, nes ieškovė nepripažino mokestinės prievolės įvykdymo į Ispanijos banko sąskaitą kaip tinkamą atsiskaitymą ir nurodė, kad jei negaus tinkamo atsiskaitymo, atsakovė užsakytų prekių negaus.

Tuo tarpu ieškovės teigimu, atsakovė likusios skolos nesumokėjo ir liko skolinga ieškovei 3 452,40 Eur (4 452,40 Eur – 1 000 Eur), rizika tinkamai atsiskaityti tenka atsakovei, po internetinių sukčių įsibrovimo į el.pašto dėžutę nustatymo fakto, šalys iš naujo susitarė dėl atsiskaitymo, atsakovė sutiko antrą kartą sumokėti už užsakytas prekes ieškovei, į jos sąskaitą Latvijos banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu, tarp šalių kili ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymo, t.y. kas prisiims neigiamas pasekmes, kai šalys tapo internetinių sukčių aukomis.

Bylos teisinis įvertinimas

Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-15 d. nutartimi civ.byloje Nr. e2A-990-524/2022 buvo vertinama, kad atsakovei 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškuose kaip siuntėją („Nuo“) „K. V. JMJ TG [mailto:(duomenys neskelbtini)]“, dar nereiškia, jog šie laiškai buvo atsiųsti ieškovės, t. y. iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuri priklauso ieškovės darbuotojui K. V., kadangi nagrinėjamu atveju siuntėjo el. pašto adresas, kurį rodė atsakovei, galėjo būti suklastotas. Taip pat vien tai, kad atsakovei paspaudus „Atsakyti“ jai rodė kitą el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini), ką atsakovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. el. laiške patvirtino ieškovei, dar nereiškia, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškus ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo ne iš ieškovės, kadangi, kaip minėta, tarp šalių vykęs susirašinėjimas galėjo būti perimtas įsilaužus ir į ieškovės el. pašto paskyrą, iš kurios el. laiškai galėjo būti išsiųsti atsakovei. Norint nustatyti, kuri šalis šiuo atveju turėtų prisiimti neigiamus padarinius, iš esmės turėtų būti nustatyta, ar 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškai ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo atsiųsti iš ieškovės el. pašto paskyros, ar iš trečiojo asmens. Jei apgaulingi laiškai atsakovei buvo atsiųsti iš ieškovės el. pašto paskyros, tai atsakomybę turėtų prisiimti ieškovė, o jei el. laiškai buvo atsiųsti trečiojo asmens, tai atsakomybę turėtų prisiimti atsakovė.

Be to, atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė sąskaitą faktūrą su ispaniška banko sąskaita pateikė skolų išieškojimo įmonei, kuri atsakovei atsiuntė el. laišką ir patvirtino sąskaitos faktūros autentiškumą. Ieškovė nurodo, kad skolų išieškojimo įmonė, atstovavusi ieškovei, niekada ir jokia forma nėra siuntusi sąskaitos faktūros su banko sąskaitos Ispanijoje rekvizitais.....atsakovė, skirtingai nei kitų el. laiškų, el. laiškų iš skolų išieškojimo įmonės kopijų į bylą nepateikė ir atsiliepime į ieškinį bei apeliaciniame skunde tik cituoja el. laiškus. Siekiant teisingai atskleisti bylos esmę....būtina pasiūlyti šalims pateikti nurodomus dokumentus iš skolų išieškojimo bendrovės ir pasiūlyti pateikti duomenis dėl banko sąskaitos Ispanijoje, siekiant teisingai nustatyti, ar tokią sąskaitą ieškovė turi.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, reaguodamas į Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-15 d. nutartį civ.byloje Nr. e2A-990-524/2022  2022-12-23 d. raštu ieškovės SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“ prašė nurodyti, ar ieškovė ketina teismo prašyti skirti ekspertizę nagrinėjamoje byloje? Jei taip, kokią eksperto kandidatūrą siūlytumėte; kokia ekspertizės numatoma kaina, ekspertizės atlikimo laikas, terminai; klausimai ekspertui; eksperto sutikimas atlikti ekspertizę.

Taip pat ieškovės prašė nurodyti, ar ji turi banko ar kitos mokėjimo sistemos sąskaitą Ispanijoje.

Atsakovės UAB „Nermonas“ prašė pateikti papildomus rašytinius įrodymus, t. y. atsakovės atsiliepime nurodytos skolų išieškojimo bendrovės atsakovei siųstų sąskaitų kopijas ir ekrano nuotraukas patvirtinančias atsakovės susirašinėjimą su skolų išieškojimo bendrove (b.l. 34).

Ieškovė, vykdant teismo įpareigojimą pateikė teismo rašytinius paaiškinimus (b.l. 35, dok-4883), kuriuose nurodė, kad teismas įpareigodamas ieškovę pateikti ekspertizę dėl įsilaužymo į pašto serverius, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei. Ieškovė neturi nei faktinio nei teisinio intereso dėl ekspertizės atlikimo. Ieškovė pateikė visus dokumentus įrodančius atsakovės skolą ir neturi nieko bendro su atsakovės atliktu, iki šiol nepagrįstu mokėjimu tretiesiems asmenims. Ieškovės nuomone, įrodinėjimo pareigą turi ne ieškovė, o atsakovė, kadangi ji teigia apie įsilaužymą į pašto serverius. Be to, ieškovė nurodė, kad jokio banko ar kitos mokėjimo sąskaitos Ispanijoje niekada neturėjo ir šiuo metu neturi. Analogiškai ieškovė nurodė ir prašyme (b.l.38, dok-15776).

Atsakovė, vykdant teismo įpareigojimą, pateikė teismui pranešimą (b.l. 36, dok-6512), kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės 2023-01-09 rašytininiais paaiškinimais; UAB „Nermonas“ 2021-08-04 nėra gavęs laiško iš el. pašto (duomenys neskelbtini) (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia; UAB „Nermonas“ niekada nėra gavęs el. laiškų iš el. pašto (duomenys neskelbtini), o  tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas; pagal garso įrašą telefoninio pokalbio tarp SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa” direktoriaus M. G. ir UAB „Nermonas“ darbuotojo R. D., akivaizdu, kad galimai ieškovo darbuotojai siuntė netikrus dokumentus ir atsakovas nėra atsakingas už ieškovo netinkamą elgesį. Tai seka iš pokalbio vertimo:

-UAB „Nermonas“ R. D. : „Kaip taip gavosi, kad praeitą kartą išsišvietė šita ispaniška sąskaita, čia kas? kokie?“;

-SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa”: „Nu taigi čia, kaip ir mūsų susirašinėjimo viduryje, kokie tai interneto, nu kaip, sukčiai, perima tokius, taip, mes kreipėmės į tas tarnybas mūsų, jie mums pasakė taip, ten net pažįstamas dirba, vadovas, jis man pasakė taip, tą savaitę kai aš jiems skambinau, jis man pasakė, kad šią savaitę tu penktas kuris skambini dėl šito klausimo, šiuo metu tai aktuali problema, mes su savo susirašinėjumu dabar, kiekviename susirašinėjime dabar raudonais skaičiais ir raidėmis rašome, mes turime sąskaitas tik Latvijoje ir jokiu būdu neturime...“;

-UAB „Nermonas“ R. D. „Supratau“.

Šiame pranešime atsakovė akcentavo, kad liudytojas R. D. gali patvirtinti, kad kalbant su ieškovės direktoriumi pastarasis patvirtino, kad turi problemų su el. paštu ir visuose laiškuose Klientas rašo raudonai, kad neturi sąskaitų kitose šalyse, tuo tarpu UAB „Nermonas“ nei vienam Klientui nesiuntė ir nesiunčia jokių el. laiškų su raudonomis raidėmis ir skaičiais, bei paaiškinimais apie turimas sąskaitas. UAB „Nermonas“ neturi jokių aktualių problemų dėl el. pašto ir nesikreipė į jokias tarnybas ir draugus dėl pagalbos, nes neturi tam pagrindo.

Savo teiginiams patvirtinti atsakovė pateikė kompiuterio ekrano el. laiškų nuotraukas (print screen) ir prašė prijungti prie bylos:

1.       2021-05-12 el. laiško iš (duomenys neskelbtini) nuotrauką;

2.       2022-08-04 el. laiško iš (duomenys neskelbtini) nuotrauką;

3.       Pašto dėžutės dvi nuotraukos iš kurių matosi nuoseklus susisrašinėjimas su el. pašto vartotoju (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini);

4.       Verdikts laiškų pašto dėžutėje nuotrauka;

5.       Verdikts laiško su sąskaita nuotrauka;

6.       Verdiks atsiųsta ieškovo sąskaita failas „Nermonas parveidotais rekins“;

7.       Verdiks laiškų nuotraukos;

8.       Pokalbio garso įrašas tarp UAB „Nermonas“ darbuotojo R. D. SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa”, kurios patvirtina pranešime nurodytas aplinkybes.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė grindė atsikirtimą į ieškinį ir garso įrašu, kuris yra tinkama įrodinėjimo priemonė civilinėje byloje (LAT 2015-11-24 d. nutartis baudž.byloje Nr. 2K-491-303/2015, 2019-04-25 d. nutartis civ.byloje Nr.e3K-106-421/2019 ).

Apklaustas 2023-03-14 d. teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. L. parodė, kad kalbant su ieškovės direktoriumi pastarasis prisipažino, kad būta įsilaužymo į ieškovės el.pašto dėžutę ir teigė liudytojui, kad tokių atvejų buvo daug.

Taigi, šie įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad elektroninio pašto adresas(duomenys neskelbtini) priklauso ieškovės darbuotojui K. V., su kuriuo atsakovė elektroniniu paštu susirašinėjo derindama prekių įsigijimą. Būtent ir iš šio el.pašto atsakovei buvo išsiųstas el.laiškas, kurį  paspaudus „atsakyti“ jai rodė kitą el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini) su internetinių sukčių suklastota sąskaita, kurią atsakovė apmokėjo joje nurodytais rekvizitais, laikydama, kad tai yra ieškovės tikri finansiniai dokumentai.

Apklaustas 2023-03-14 d. teisminio nagrinėjimo metu liudytojas K. V. parodė, kad jis el.paštu susirašinėjo su atsakove. Užsakant prekes atliekamas išankstinis apmokėjimas į Latvijoje esantį banką, kitų šalių bankuose bendrovė neturi sąskaitų. Jis negalįs paaiškinti, kas įsilaužė į jo el.pašto dėžutę.

Teismas sutinka su teismų, nagrinėjusių šią bylą argumentu, kad sudarydamos verslo sutartis, informacija įmonės dažnai keičiasi elektroniniu paštu. Tuo gali pasinaudoti sukčiai – jie įsilaužia į elektroninių paštų paskyras ir perima susirašinėjimą. Vėliau nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose informuojama, kad pasikeitė įmonės duomenys ir atsiskaityti už prekes ar paslaugas reikia pervedant pinigus į kitas apgaulinguose laiškuose nurodomas bankų sąskaitas.

Nagrinėjamu atveju taip ir atsitiko, bylos duomenų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad išsilaužta buvo būtent į ieškovės elektroninę pašto dėžutę iš (duomenys neskelbtini) ir iš jo atsakovei išsiųsta suklastota ginčo sąskaitą nuspaudus mygtuką „atsakyti“. Garso įrašas patvirtina, kad ieškovės direktorius M. G. pripažino, kad buvo tokių atvejų buvo ir daugiau (5), todėl visuose laiškuose rašo raudonu šriftu, kad neturi sąskaitų kitose šalyse. Vadinasi, jei įsilaužymo į ieškovės el.paštą nebūtų, nebūtų pagrindo ieškovės atstovui šio fakto pripažinti ir įspėti klientus raudonu šriftu, kad neturi sąskaitų kitose šalyse, išskyrus Latvijoje.

Dar daugiau, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė atlikus paiešką socialiniuose tinkluose LinkedIn, Facebook, Twitter, Instagram, taip pat paiešką Google sistemoje, nepavyko nustatyti jokių Līga Buholce, SIA „Verdikts“, reg. Nr. 40103807451, darbuotojos atsiuntusios atsakovui ieškovo sąskaita su ispaniška ieškovo banko sąskaita duomenų, o SIA „Verdikts“, reg. Nr. 40103807451, (skolinė bendrovė) remiantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) arba GDPR atsisakė suteikti duomenis. Atsakovės atstovo teigimu, Latvijos Respublikos advokatai paaiškino, kad negali sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutarties, kadangi prašomi gauti duomenis apie fizinį asmenį, nebus naudojami Latvijos Respublikos teismuose ir teisinės paslaugos nebus teikiamos Latvijos Respublikos teritorijoje. Nurodė, prašyti teismo per užsienio reikalų ministeriją gauti duomenis; Līga Buholce, SIA „Verdikts“, reg. Nr. 40103807451, darbuotoja, 2021 m. gruodžio 27 d. atsiuntė atsakovui ieškovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) su joje nurodyta ispaniška ieškovo banko sąskaita.  Atsakovė pateikė teismui antstolio S. M. 2023-02-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksavo faktines aplinkybes, kad Līga Buholce, SIA „Verdikts“, reg. Nr. 40103807451, darbuotoja, 2021 m. gruodžio 27 d. atsiuntė atsakovui ieškovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) su joje nurodyta ispaniška ieškovo banko sąskaita (b.l.51, dok-42689).

Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė ėmėsi visų jai prieinamų priemonių, kad liudytoja L. B. būtų nustatyta ir apklausta teisminio nagrinėjimo metu, tačiau ir teismui kviečiant nurodyta liudytoja per Zoom programą neprisijungė apklausai paaiškinti dėl suklastotos sąskaitos gavimo aplinkybių (b.l. 45-48). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovai paaiškino, kad minėtą liudytoją pažįsta, tačiau jos duomenų teismui neteikė, nes šią liudytoją prašė apklausti atsakovė.

Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). CK 6.256 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Be to, pagal CK 6.200 str. 1-2 d. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

Remiantis CK 6.63 str. 2 p. skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.205 str.). CK 6.213 str. 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str.1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad atsakovė neatsiskaitė už prekes ir suteiktas transporto paslaugas, tačiau teismas su tuo nesutinka.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.).

Byloje esančiais ir aprašytais teismo sprendime įrodymų visuma sprendžia, kad būtent ieškovė turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl to, kad atsakovė gavo suklastotą sąskaitą būtent iš ieškovės el.pašto, ko pasekoje atsakovė apmokėjo už prekes ir suteiktas transportavimo paslaugas į nepriklausančią ieškovei banko sąskaitą Ispanijoje, todėl ieškinys atmestinas.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad po internetinio sukčiavimo fakto nustatymo šalys sudarė naują susitarimą dėl apmokėjimo tvarkos už prekes bei transportavimo paslaugas, pagal kurį atsakovės darbuotojas įrašu sąskaitoje įsipareigojo apmokėti dar kartą skolos sumą, tačiau jau į ieškovės sąskaitą Latvijos banke. Teismas svarstydamas šį ieškovės argumentą pažymi, kad jei teismas vertina, kad būtent ieškovė turi prisiimti neigiamas atsiskaitymo pasekmes, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus šiuo pagrindu, nes 2021-08-05 d. atsakovė apmokėjo 100 proc. išankstinę sąskaitą-4 307,40 Eur, o 2021-08-18 d. mokėjimo nurodymu-1000 Eur.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodymus, patvirtinančius tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas teigianti, o ne neigianti šalis (CPK 178 str.) (LAT 2015-02-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumą pateiktais ir išdėstytais teismo sprendime įrodymais, o atsakovė jų pagrįstumą paneigė (CPK 178 str.).

Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013; Vilniaus apygardos teismo 2022-05-03 d. nutartis civ.byloje e2A-741-656/2022).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007). 

Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė patyrė 78 Eur žyminio mokesčio, 27 Eur už vertimą, 2980 Eur advokato išlaidų, viso 3085 Eur (b.l.11-13, dok-6767; b.l. 54-55, dok-52103; b.l. 56, dok-51698).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Atsakovė patyrė 78 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą bei 363 Eur antstolio išlaidų (b.l. 14-15, dok-62641; b.l.51, dok-42689).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, iš ieškovės priteistina 78 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą  ieškovės naudai (CPK 79 str. , 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Be to, CPK 88 str. 1 d. 9 p. numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovės priteistina 363 Eur antstolio išlaidų ieškovės naudai CPK 88 str.1 d. 9 p., 93 str. 1 d. ).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,48 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 301 str., teismas,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“ (Latvija) j.a.k. 40003577869, 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur) antstolio išlaidų atsakovės UAB „Nermonas“ j.a.k.302615657, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                         Rima Bražinskienė