Administracinė byla Nr. I-1514-365/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-02624-2011-1)
Procesinio sprendimo kategorija 11.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolės Sušinskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokato padėjėjui Gerardui Višinskiui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovei Gitanai Rumčikienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir A. V. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriui, M. L., E. V., A. V., B. K. dėl praleisto termino atnaujinimo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjos L. V. ir A. V. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti L. V. bei A. V. terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į joms tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį į A. V. iki 1940 07 22 nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, esančią Ignalinos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime, bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (t. 1, b. l. 1-7).
Pareiškėjos prašyme nurodė, kad L. V. (pavardė iki santuokos sudarymo Valiukaitė) senelis bei A. V. mirusio vyro J. V. tėvas A. V., J., gimęs (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 47,00 ha ploto žemės sklypą, esantį Ignalinos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) apylinkės, (duomenys neskelbtini) kaime, kuris 1940 07 22 buvo nacionalizuotas. Paaiškino, kad L. V., 2011 10 06 grįžusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą, nutarė kreiptis į archyvą, kad galėtų sužinoti koks yra jos giminės medis. Po pokalbio su archyvo darbuotoja, suprato, kad jos senelis galėjo turėti žemės ir nusprendė šias aplinkybes išsiaiškinti. 2011 10 10 kreipėsi į Utenos filialo Ignalinos nekilnojamojo turto registro skyrių, kurios darbuotojas patarė kreiptis į Ignalinos žemėtvarkos skyrių. Nuvykus į Ignalinos žemėtvarkos skyrių, iš jo darbuotojos atsitiktinai sužinojo, kad A. V. nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Iki minėto laiko niekas iš artimųjų niekuomet nėra užsiminę, kad A. V. turėjo žemės. Ta pati žemėtvarkos skyriaus darbuotoja nurodė vietą, kurioje buvo minėtas sklypas, išaiškino teisės aktų nuostatas ir galimybes atkurti nuosavybės teises į A. V. valdytą žemę. Tam, kad turėtų daugiau informacijos, nuvyko pas pusseserę N. R., kuri patvirtino, kad A. V. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo žemės. Iš Ignalinos žemėtvarkos skyriaus gavusi dokumentus patvirtinančius apie A. V. valdytą nuosavybę, įsitikino, kad jos gali atkurti nuosavybės teises į A. V. valdytą žemę, tačiau tam reikia teismo sprendimo atnaujinti praleistą terminą prašymui ir dokumentams pateikti. Svarbiomis termino prašymui ir dokumentams pateikti priežastimis nurodo faktą, kad apie A. V. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę sužinojo tik 2011 metais ir operatyviai pradėjo atkūrimo procesą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos žemėtvarkos skyrius su pareiškėjų prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (t. 1, b. l. 39-43) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime iki 1940 m. buvo išlikusi žemės valdymo rėžiais sistema (kaimas nebuvo išskirstytas į vienkiemius). Vadovaujantis 1998 04 23 Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau - Metodika), nuosavybės teisės į žemę savininkų turėtą į vienkiemius neišskirstytuose kaimuose atkuriamos pagal parengtus rėžinių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektus. (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas parengtas ir suderintas su institucijomis, nurodytomis Metodikoje. Suderintas projektas viešam visuomenės svarstymui buvo pateiktas nuo 2011 04 18 iki 2011 05 01. Projekto viešo svarstymo rezultatai įforminti protokolais. Suinteresuoti asmenys susipažinti su projektu, savo pastabas ir pretenzijas raštu galėjo pateikti Ignalinos žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjos pretenzijų nereiškė. Teismų praktikoje pareiškėjų prašomi terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Pareiškėjų nurodyta priežastis yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su pareiškėjų subjektyviu situacijos vertinimu bei jų pačių subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (bendrauti ar nebendrauti su giminėmis, domėtis ar nesidomėti atkūrimo procesu bei savo šeimos istorija ir buvusia turtine padėtimi). Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas nėra pateisinamas. Žinodamos apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai besirūpindamos savo interesais, pareiškėjos turėjo galimybę pasidomėti senelio turėta nuosavybe bei ginčyti (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą. Esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjos elgėsi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos. Tai įrodo, kad trūko paties asmens aktyvių veiksmų bei liudija apie pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą pasyvumą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovas palaikė prašyme išdėstytus reikalavimus, prašė prašymą tenkinti jame nurodytais motyvais. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo prašė atsižvelgti į pareiškėjos A. V. senyvą amžių - virš 80 metų, į tai, kad pareiškėja L. V. turi įgimtą širdies ligą, kad 2006 m. Vokietijoje jai buvo atlikta širdies operacija, o vėliau ji išvyko gyventi į JAV, todėl nutrūko ryšiai su giminėmis, be kurių nebuvo galima nustatyti visų aplinkybių dėl A. V. valdytos žemės. Pareiškėja A. V. 1991 - 2011 metais gyveno su sūnumi Lietuvoje.
Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovė su pareiškėjų prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. su pareiškėjų prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad yra A. V. sūnus ir L. V. brolis. Tikino, kad pareiškėjų atstovo paaiškinimai yra melas. Mama savo paveldėtą žemę atidavė L. V., o jam paliko atsiimti žemę iš tėvo pusės. Giminės, tvarkydami nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, tik jį įrašė į pretendentų sąrašą, nes žinojo, kad jis atsiima tėvo žemę, o sesuo atsiima motinos žemę. Neigė pareiškėjų skunde ir pareiškėjų atstovo teisminio nagrinėjimo metu nurodomas aplinkybes, kad namie nebuvo kalbama žemės susigrąžinimo klausimais. Sesuo atkūrė nuosavybės teises į motinos žemę ir ją pardavė.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta J. R. paaiškino, kad ji dirba Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo pavaduotoja. L. V. atėjo konsultuotis žemės nuosavybės atkūrimo klausimais. Jos su pareiškėja giminystės ryšiai nesieja. Konsultacijos metu išsiaiškino, kad ji domisi A. V. (duomenys neskelbtini) kaime turėta žeme. Iš kompiuterinių duomenų nustatė, kad į A. V. žemę pretendentų atkurti nuosavybės teises įrašytas E. V., kuris pasirodė esąs pareiškėjos brolis. Tai išgirdusi L. V. teigė nesuprantanti, kodėl brolis apie tai jai nieko nėra pasakojęs. Ji paaiškino L. V., kad žemės projektas dar nepatvirtintas ir sprendimai atkurti nuosavybės teises nėra priimti, todėl ji galėtų kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti terminą prašymui pateikti, teismui priėmus teigiamą sprendimą galėtų kreiptis į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta N. R. paaiškino, kad yra L. V. pusseserė. Patvirtino, kad žinojo apie senelių žemę, dėl kurios grąžinimo prašymo nėra padavusi. Giminės buvo nutarta, kad senelio žemė turėjo atitekti tik sūnums, todėl jos mamai šios žemės dalis nebepriklausė, be to mama savo žemės dalį gavo ištekėdama. Dėl šių aplinkybių nebepretendavo į senelio žemę. Iki 2005 m. su pareiškėjomis bendravo, tačiau į žemės susigrąžinimo reikalus nesikišo. Apie tai žinojo E. V. Pokalbis su L. V. apie A. V. valdytą žemę įvyko 2011 m. rudenį, kai L. V. buvo grįžusi į Lietuvą. Paaiškino, kad šiame žemės grąžinimo procese nedalyvauja. Minėtą rudenį L. V. kartu su savimi į JAV išsivežė ir savo mamą A. V.
Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. su pareiškėjų prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad yra pareiškėjos L. V. pusbrolis. Patvirtino, kad L. V. 2005 – 2006 metais buvo atvykusi į Lietuvą. Viešnagės metu pasiteiravus apie senelio valdytos žemės grąžinimą, L. V. atsakė, kad šiuos klausimus sprendžia brolis, t.y. V. žinojo, kad buvo sprendžiami nuosavybės teisių į senelio V. žemę atkūrimo klausimai.
Tretieji suinteresuoti asmenys M. L., E. V., B. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Prašymas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos L. V. ir A. V. siekia atkurti nuosavybės teises į L. V. senelio ir A. V. mirusio vyro J. V. tėvo A. V. iki 1940 07 22 nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, esančią Ignalinos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. pataisa, įsigaliojusi 2004 10 12 nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 12 31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 d. pataisa nustato, kad piliečiams, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Iš minėto įstatymo 10 str. 1 d. turinio seka, kad atnaujinti praleistą prašymo nuosavybės teisių atkūrimui padavimo terminą galima tik tuo atveju, jei nustatoma, kad pilietis įstatymo nustatytą prašymo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik nuo pareiškėjo valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios paduoti prašymą per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjos teismui pateiktame prašyme ir jų atstovas teismo nagrinėjimo metu teigė, jog pareiškėjos nežinojo apie V. - senelio ir atitinkamai vyro tėvo nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą. Apie galimybę atkurti teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą sužinojo tik 2011 m. iš trečiųjų asmenų, besidomėdamos giminės geneologiniu medžiu, ir iš giminaitės bei žemėtvarkos tarnybos darbuotojų gavusios patvirtinimą, kad A. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą. Pareiškėjų atstovas teisminio nagrinėjimo metu taip pat prašė atsižvelgti į pareiškėjų atitinkamai prastą sveikatos būvį ir senyvą amžių.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių (pvz., 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261‑505/2009). Tarpusavio ryšių stoka, nebendravimas nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, nepasidalijimas turima informacija bei dokumentais – subjektyvaus pobūdžio faktinės aplinkybės, priklausančios nuo asmens valios, jo siekio inicijuoti, puoselėti, stiprinti socialinius ryšius su giminaičiais, artimaisiais ir kitais visuomenės nariais (2009 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje A556-299/2009). Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas.
Pareiškėjos , kaip minėta, nurodė nežinojusios apie turėtą žemę. Nuosavybės teisių atkūrimo procesai vyksta daugiau nei 20 metų; pareiškėjos nenurodė aplinkybių, kurios trukdė per tokį laiko tarpą surinkti informaciją ir pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjų nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, paties pretendento pasirinkto elgesio nulemtos aplinkybės. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos, elgdamosi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui.
Apklausti teisminio nagrinėjimo metu asmenys – giminaičiai neigė pareiškėjų nurodomas aplinkybes, tvirtino (minėta), jog su pareiškėjomis buvo kalbėta ir pastarosios žinojo apie tai, kad sprendžiami nuosavybės teisių į V. turėtą žemę atkūrimo klausimai. A. V. nurodė , jog pareiškėja V. 2005-2006 metais pati sakė, jog klausimus susijusius su nuosavybės teisių į V. valdytą žemę atkūrimu sprendžia jos brolis E. V.. Todėl pareiškėjų nurodomas aplinkybes, jog nieko nežinojo apie vykstančius nuosavybės teisių atkūrimo procesus, teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių.
Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovė patvirtino, kad dėl A. V. valdytos žemės grąžinimo 1991 m. su prašymu kreipėsi D. O. V., taip pat nurodė ir kitus pretendentus, tarp kurių buvo ir pareiškėjų, atitinkamai sūnus ir brolis - E. V.. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas D. O. V. prašymas grąžinti žemę (t. 1, b. l. 50). Tuo metu abi pareiškėjos gyveno Lietuvoje, bendravo su giminėmis, nesirgo ir nebuvo tokio amžiaus, kuris trukdytų paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Byloje pateikti įrodymai, teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjos žinojo apie A. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės, esančios Ignalinos valsčiaus, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) kaime, egzistavimą, žinojo, kad jos grąžinimu rūpinsis E. V.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prašymo ir dokumentų padavimo terminą praleido dėl svarbių objektyvių priežasčių, jų nurodytos aplinkybės negali būti pripažintinos svarbiomis, todėl nėra pagrindo praleistam prašymo ir dokumentų padavimo terminui atnaujinti. Nenustačius objektyvių priežasčių, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujintas, nėra teisinio pagrindo tenkinti L. V. ir A. V. prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjų L. V. ir A. V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Nijolė Sušinskienė
Milda Vainienė
Gintaras Dzedulionis