Civilinė byla Nr. 2A-609-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00111-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. U. ir trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nektonas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. B2-85-567/2018 pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos skundus dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bei pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą dėl įpareigojimo bankroto administratoriui atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byla (jos dalis) apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-110-407/2019 dalis, kuriomis panaikintos Vilniaus apygardos teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje klaidingai nurodyta – Vilniaus miesto apylinkės teismo) 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalys, kuriomis, tenkinus pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento skundą, panaikinti BUAB ,,Ūrus“ ir Ko 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 6-uoju darbotvarkės klausimu, 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 4.9-uoju, 6-uoju, 7-uoju ir 10-uoju klausimais, ir ši bylos dalis nutraukta, bei šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti BUAB ,,Ūrus“ ir Ko 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6-uoju darbotvarkės klausimu, 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 4.9-uoju, 6-uoju, 7-uoju ir 10-uoju klausimais, apeliacine tvarka skundė tik atsakovas G. U. ir trečiasis asmuo BUAB „Nektonas“. Taigi šioje nutartyje aprašomi, analizuojami bei vertinami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, kurie susiję tik su nurodytais Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apskųstais BUAB ,,Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimų nutarimais.
3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi iškelta atsakovės UAB ,,Ūrus“ ir Ko bankroto byla; atsakovės UAB ,,Ūrus“ ir Ko veikla – atliekų surinkimas ir tvarkymas.
4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Teismas 2016 m. spalio 6 d. rezoliucija įtraukė departamentą į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas teismo prašė:
4.1. panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 4.9-uoju darbotvarkės klausimu (neleisti bankroto administratoriui naudoti įmonės lėšų, reikalingų pavojingų atliekų aikštelei (duomenys neskelbtini), prižiūrėti ir saugoti (faktinėms išlaidoms apmokėti)), ir perduoti šį klausimą kreditoriams svarstyti iš naujo arba priimti sprendimą;
4.2. įvertinti 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 6-uoju, 7-uoju ir 8-uoju darbotvarkės klausimais (vykdyti jau nutrauktą ir nebegaliojančią sutartį, suteikti UAB „Nektonas“ įgaliojimus veikti BUAB „Ūrus“ ir Ko vardu, organizuojant ir atliekant tarptautinius atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), vežimus, pagal įgaliojimo projektą, perduoti UAB „Nektonas“ naudoti transporto priemones, tvarkant atliekas), teisėtumą;
4.3. panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 10-uoju darbotvarkės klausimu (neteikti paraiškos Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenims patikslinti), ir perduoti šį klausimą kreditoriams svarstyti iš naujo arba išspręsti iš esmės;
4.4. panaikinti 2016 m. gruodžio 1 d. vykusiame BUAB ,,Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą patvirtinti 20 900 Eur administravimo išlaidų sumą, įskaitant mokamus mokesčius (iš jų – 6 460 Eur atlyginimas administratoriui), visam bankroto procesui, t. y. laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo arba teismui išspręsti iš esmės.
5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad 2017 m. kovo 3 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėja surašė privalomąjį nurodymą Nr. (17-KE)-5, kuriuo bankroto administratoriui buvo nurodyta iki atliekų perdavimo tvarkytojams imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų sutvarkyta BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorija, užtikrinta teritorijos apsauga nuo pašalinių asmenų patekimo į ją. 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas papildomai leisti bankroto administratoriui naudoti įmonės lėšas, reikalingas pavojingų atliekų aikštelei (duomenys neskelbtini), prižiūrėti ir saugoti, tačiau kreditorių susirinkimas 2017 m. gegužės 12 d. nutarimu, priimtu 4.9-uoju darbotvarkės klausimu, nutarė nepritarti pasiūlymui. Šiuo metu įmonės teritorija neaptverta nuo pašalinių asmenų, pavojingų atliekų talpyklos sukrautos ant žemės ir jas gali pasiekti pašaliniai asmenys, dėl tokio nesaugaus ir neteisėto įmonės pavojingų atliekų laikymo kyla reali ypatingos ekologinės situacijos grėsmė.
6. 2017 m. sausio 9 d. pranešimu Nr. B-4 BUAB „Ūrus“ ir Ko administratorius informavo UAB „Nektonas“, kad 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 2016/05/25-1 nutraukta. Pasikeitus administratoriui naujas administratorius UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras siūlė, o kreditoriai 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimais, priimtais 6-uoju, 7-uoju ir 8-uoju darbotvarkės klausimais, nepagrįstai nusprendė vykdyti jau nutrauktą ir nebegaliojančią sutartį, suteikti UAB „Nektonas“ naudoti atsakovės transporto priemones, reikalingas tvarkant atliekas – atlikti tarptautinius atliekų vežimus BUAB „Ūrus“ ir Ko vardu.
7. 2017 m. gegužės 12 d. vykusiame atsakovės BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 10-uoju darbotvarkės klausimu dėl duomenų teikimo Atliekų tvarkytojų valstybės registrui – nepagrįstas ir naikintinas, kadangi neatitinka šio registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-86, 19 punkto.
8. 2016 m. gruodžio 1 d. BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 6-uoju darbotvarkės klausimu, buvo patvirtinta 20 900 Eur įmonės administravimo išlaidų suma visam bankroto procesui, iš jų 6 460 Eur atlyginimas administratoriui. Tačiau bankroto administratorius, teikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, neįvykdė pareigos motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos ir kodėl toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti BUAB „Ūrus“ ir Ko administravimą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-6-00002-15 nustatyta, kad UAB „Ūrus ir Ko laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. surinko, tačiau neišvežė utilizuoti ar neperdavė kitiems tvarkytojams daugiau nei 2 800 t atliekų, iš jų apie 1 990 t pavojingų, jas laikė pažeisdama aplinkosaugos ir priešgaisrinius reikalavimus, dėl to kilo grėsmė aplinkai ir visuomenei. Atsirado kitų sunkių padarinių, kadangi buvo užterštas paviršinis gruntas, kurio neutralizavimui ir visiškam sukauptų atliekų sutvarkymui pagal skaičiavimo metodiką gali reikėti virš 7 000 000 Eur. Kadangi prie administravimo išlaidų priskirtinos ir atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos, todėl 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 6-uoju darbotvarkės klausimu, patvirtinta 20 900 Eur administravimo išlaidų suma yra akivaizdžiai per maža.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu, be kita ko, iš dalies patenkino Lietuvos Respublikos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento skundą ir :
9.1. panaikino 2016 m. gruodžio 1 d. BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimo nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų patvirtinimo ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo;
9.2. panaikino 2017 m. gegužės 12 d. BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimo nutarimą 4.9-uoju darbotvarkės klausimu (neleisti bankroto administratoriui naudoti įmonės lėšų, reikalingų pavojingų atliekų aikštelei (duomenys neskelbtini), prižiūrėti ir saugoti (faktinėms išlaidoms apmokėti)), ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo;
9.3. atmetė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento skundo dalį dėl reikalavimo priimti sprendimą leisti bankroto administratoriui naudoti BUAB „Ūrus“ ir Ko lėšas pavojingų atliekų aikštelei (duomenys neskelbtini), prižiūrėti ir saugoti (faktinėms išlaidoms apmokėti);
9.4. panaikino 2017 m. gegužės 12 d. BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimo nutarimus 6-uoju, 7-uoju ir 8-uoju darbotvarkės klausimais (vykdyti 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartį, suteikti UAB „Nektonas“ įgaliojimus veikti BUAB „Ūrus“ ir Ko vardu, organizuojant ir atliekant tarptautinius atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), vežimus, pagal pridedamą įgaliojimo projektą, perduoti UAB „Nektonas“ naudotis transporto priemones, reikalingas tvarkant atliekas);
9.5. panaikino 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 10-uoju darbotvarkės klausimu (neteikti paraiškos Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenims patikslinti ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo), o skundo dalį dėl reikalavimo priimti sprendimą teikti paraišką Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenims patikslinti atmetė.
10. Teismas nutarė panaikinti 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu ir perdavė šį klausimą įmonės kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas, kad patvirtinta 20 900 Eur administravimo išlaidų suma, įskaitant mokamus mokesčius (iš jų atlyginimas bankroto administratoriui – 6 460 Eur), visam bankroto procesui nėra pagrįsta realiais poreikiais ir skaičiavimais, nepateikti duomenys, pagrindžiantys išlaidų dydį bei galimas likusių atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo sąnaudas.
11. Teismas panaikino 2017 m. gegužės 12 d. nutarimą 4.9-uoju darbotvarkės klausimu ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas, kad tai, jog kreditoriai ginčijamu nutarimu nepritarė pasiūlymo projektui papildomai leisti administratoriui naudoti įmonės lėšas, reikalingas pavojingų atliekų aikštelei (duomenys neskelbtini), prižiūrėti ir saugoti, nereiškia, kad bankroto administratorius neturi pareigos imtis veiksmų ir užtikrinti, kad iki atliekų perdavimo tvarkytojams būtų sutvarkyta BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorija bei užtikrinta teritorijos apsauga nuo pašalinių asmenų patekimo į ją. Kadangi administratorius nepateikė įrodymų, kad ėmėsi tokių veiksmų, teismas šį klausimą kreditoriams perdavė spręsti iš naujo.
12. Teismas panaikino kreditorių susirinkimo 2017 m. gegužės 12 d. nutarimus, priimtus 6-uoju, 7-uoju ir 8-uoju darbotvarkės klausimais. Teismas nurodė, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko bei UAB ,,Nektonas“ 2016 m. gegužės 26 d. paslaugų teikimo sutartis yra vienašališkai nutraukta BUAB „Ūrus“ ir Ko administratoriaus pranešimu. Vienašalio sutarties nutraukimo UAB ,,Nektonas“ neginčijo, taip pripažindama teisines pasekmes. Tai, kad naujasis BUAB „Ūrus“ ir Ko administratorius siūlė, o kreditoriai nusprendė vykdyti jau nutrauktą ir nebegaliojančią sutartį, taip pat suteikti UAB „Nektonas“ įgaliojimus naudoti ir transporto priemones, nereiškia, kad BUAB „Nektonas“ gali vykdyti nutrauktą sutartį, nes sutarties nutraukimas atleido abi šalis nuo jos vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas panaikino kreditorių susirinkimo 2017 m. gegužės 12 d. nutarimą, priimtą 10-uoju darbotvarkės klausimu, ir perdavė jį svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo, nurodydamas, kad jis neatitinka Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-86. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimui nesuteikta teisė nevykdyti teisės aktų reikalavimų dėl atliekas tvarkančios įmonės paraiškos padavimo, pasikeitus registro objekto duomenims ir informacijai. Teismas perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nes tai yra kreditorių susirinkimo prerogatyva.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Trečiasis asmuo BUAB ,,Nektonas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalį dėl 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 6-uoju, 7-uoju ir 8-uoju darbotvarkės klausimais. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi bankroto administratorė UAB „Simpatija“ buvo atstatydinta ir atsakovės bankroto administratoriumi paskirtas D. B.. 2016 m. gruodžio 7 d. bankroto administratorius D. B. pranešimu informavo apeliantę BUAB ,,Nektonas“, kad nuo 2017 m. sausio 9 d. vienašališkai nutraukia su ja pasirašytą sutartį dėl apeliantės netinkamo sutarties vykdymo. Apeliantė 2016 m. gruodžio 19 – 29 d. raštais siekė bendradarbiauti su atsakovės bankroto administratoriumi ir įvykdyti sutartį. Tačiau bankroto administratorius, neatsakydamas į raštus, nesirašydamas teikiamų dokumentų, netinkamai vykdė sutarties nuostatas bei sąmoningu neveikimu trukdė jos įgyvendinimui ir 2017 m. sausio 9 d. pranešimu Nr. B-4 informavo, jog sutartis vienašališkai nutraukiama. Apeliantė 2017 m. sausio 17 d. raštu nurodė, jog nesutinka su atsakovės vardu veikiančio administratoriaus D. B. sprendimu vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį.
14.2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi bankroto administratorius D. B. buvo atstatydintas ir atsakovės bankroto administratore paskirta UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras. Naujoji bankroto administratorė, susipažinusi su dokumentais ir įvertinusi situaciją, palaikė apeliantės 2017 m. sausio 17 d. rašte išdėstytus argumentus, todėl susisiekė su apeliante dėl sutarties įgyvendinimo. Tokiu būdu iš esmės buvo atšauktas buvusio bankroto administratoriaus priimtas sprendimas nutraukti sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, jog apeliantė neginčijo vienašališko sutarties nutraukimo, tuo pripažindama jos teisines pasekmes, paneigia nurodytos faktinės aplinkybės. Netgi atvirkščiai, apeliantė BUAB ,,Nektonas“ visais įmanomais būdais siekė kuo efektyvesnio sutarties įgyvendinimo.
14.3. Įstatymai nedraudžia sutartinių teisinių santykių šalims pripažinti negaliojančiu (atšaukti) anksčiau priimtą sprendimą dėl sutarties nutraukimo ir susitarti dėl sutarties atnaujinimo ar vykdymo, o tai šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Tokiu atveju, esmine tampa abiejų šalių valia, kuri šiuo konkrečiu atveju sutampa – šalys nori atnaujinti sutartį bei jos vykdymą, prisiimdamos atitinkamas teises ir pareigas. Jeigu šalys siekia išsaugoti sutartį ir ją vykdyti, o ne nutraukti, nėra jokio pagrindo laikyti sutartį nutraukta ir negaliojančia. Vadovaujantis favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principu, sutartis privalo būti aiškinama tokiu būdu, kuris leistų sutartį išsaugoti, o ne pripažinti nebegaliojančia.
15. Atsakovas G. U. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą, be kita ko, visiškai atmetant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento skundą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Vilniaus apygardos teismas priimtą sprendimą panaikinti 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, ir perduoti ši klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo iš esmės grindė vieninteliu motyvu, t. y. konstatuodamas, kad vien įmonės dydis savaime neįrodo administravimo sąmatos pagrįstumo ir dydžio bei atlyginimo administratoriui pagrindimo. Kuo remiantis teismas priėjo tokios išvados iš esmės lieka neaišku, nes nėra visiškai pagrindžiama, kodėl kreditorių priimtas sprendimas yra neteisėtas. Tokiu būdu teismas pažeidė nustatytus sprendimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o neturėdamas aiškių motyvų, apeliantas iš esmės negali įgyvendinti savo teisių į apeliaciją.
15.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus 2017 m. sausio 9 d. pranešimą, kad nuo 2017 m. sausio 9 d. vienašališkai nutraukiama 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartis, nes iš viso nevertino sutarties pažeidimo fakto (buvo toks ar ne) bei šio pažeidimo kvalifikavimo (esminis ar ne), t. y. ar sutartis buvo nutraukta esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikantis sutartyje nustatytos tvarkos. Teismas iš esmės nevertino ir nemotyvavo, kodėl yra būtinumas taikyti būtent kraštutinę priemonę – sutarties nutraukimą, nevertino toliau sekusių įvykių ir šalių veiksmų – valios, tokiu būdu paneigdamas sutarčių laisvės principą, leidžiantį šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, įskaitant savo valia spręsti klausimą dėl sutarties tęsimo (sutarties nutraukimo atšaukimo).
15.3. 2017 m. kovo 27 d. UAB „Nektonas“ pateikė BAUB „Ūrus“ ir ko darbų atlikimo paskaičiavimus, o 2017 m. balandžio 7 d. informavo, kad UAB „Nektonas“ teikiant paslaugas BUAB „Ūrus“ ir Ko, būtų reikalingos krovininės transporto priemonės, priekabos atliekų gabenimui į užsienį ar tvarkytojams Lietuvoje.
15.4. 2017 m. gegužės 12 d. BUAB „Ūrus” ir Ko kreditorių susirinkimo 6-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nusprendė 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Ūrus“ ir Ko bei UAB „Nektonas“ dėl atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), sutvarkymo, vykdyti toliau, 7-uoju klausimu nusprendė suteikti UAB „Nektonas“ įgaliojimus veikti BUAB „Ūrus“ ir Ko vardu, organizuojant ir atliekant tarptautinius atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), vežimus, pagal pridedamą įgaliojimo projektą, 8-uoju klausimu nusprendė perduoti UAB „Nektonas“ naudojimui transporto priemones, reikalingas tvarkant atliekas: Scania P 94-D, MAN TGA, GRAAFF P Al 1/72; automobilių perdavimo ir naudojimosi sąlygas derinti su BUAB „Ūrus” ir Ko kreditorių susirinkimo pirmininku.
15.5. Nors 2017 m. gegužės 12 d. BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimo 6-uoju klausimu kreditoriai lingvistiškai nusprendė vykdyti 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartį toliau, tačiau turinio prasme iš esmės naujai aptartomis sąlygomis, 2017 m. kovo 27 d. UAB „Nektonas“ pateikus naujus darbų atlikimo paskaičiavimus, sutarus dėl tokiai sutarčiai taikytinų sąlygų, t. y. kad bus taikomos 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutarties sąlygos (tęsiama sutartis), savo turinio prasme šalys sudarė naują sutartį. Bankroto procedūras reglamentuojančios normos nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo motyvai, kad BUAB „Nektonas“ neginčijo vienašališko sutarties nutraukimo, neturi jokios teisinės reikšmės dėl vėliau kreditorių priimto sprendimo.
16. Trečiasis asmuo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo trečiojo asmens BUAB ,,Nektonas“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
16.1. Motyvai, kad po bankroto administratoriaus D. B. pranešimo apie sutarties nutraukimą sekė eilė raštų, kuriuose buvo derinami tolimesni sutarties vykdymo veiksmai, yra atmestini kaip nepagrįsti. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai. Nagrinėjamu atveju BUAB „Nektonas“, siūlydama bankroto administratoriui tartis ir negaudama tinkamo atsakymo, delsė kreiptis į teismą, dėl to pasikeitusių aplinkybių rizika teko pačiai šaliai.
16.2. Kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, sutarties šalis gali taikyti atitinkamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Šiuo atveju sutarties šalis taikė sutartyje numatytą teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje nurodytu pagrindu.
17. Atsakovė I. Š. prašo atsakovo G. U. ir trečiojo asmens BUAB ,,Nektonas“ apeliacinius skundus tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas, priimdamas sprendimą panaikinti kreditorių susirinkimo 2017 m. gegužės 12 d. nutarimą vykdyti 2016 m. balandžio 25 d. paslaugų teikimo sutartį ir suteikti UAB „Nektonas“ įgaliojimus veikti BUAB „Ūrus“ ir Ko vardu, nesigilino į BUAB „Ūrus“ ir Ko ir BUAB „Nektonas“ valią, jų tikslus, veiklos specifiką, į tai, kad minėtos sutarties su UAB „Nektonas“ tikslas yra tęsti komercinę veiklą siekiant abipusės naudos šalims.
18. Atsakovės BUAB ,,Ūrus“ ir Ko bankroto administratorė prašo trečiojo asmens BUAB „Nektonas“ ir atsakovo G. U. apeliacinius skundus vertinti teismo nuožiūra. Nurodė, kad administratorė yra suinteresuota kuo sklandesniu ir greitesniu bankroto procesu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribas.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.
21. Kadangi skundžiami kreditorių susirinkimų nutarimai ir pirmosios instancijos teismo sprendimas priimti galiojant ĮBĮ, todėl šio įstatymo nuostatos taikomos ir apeliaciniam procesui.
Dėl apeliacijos ribų
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties dalį ir bylos dalį perduodamas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad visi Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nutraukė bylą, konstatuodamas, kad departamentas neturi teisinio suinteresuotumo, suteikiančio teisę skųsti BUAB ,,Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimo nutarimus, yra susiję su jo, kaip trečiojo asmens, teisėmis ir vykdyta, šiuo metu – jo teisių perėmėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vykdoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veikla ir atitinkamai – su viešojo intereso apsauga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, turėjo teisę skųsti BUAB ,,Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimo nutarimus, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo tikrinti departamento apskųstų nutarimų teisėtumą.
23. Atsižvelgiant į tai, antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nevertinami apelianto G. U. apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento teisė skųsti BUAB ,,Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimų nutarimus.
24. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pirmosios instancijos teismo prašė: 1) panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 4.9-uoju darbotvarkės klausimu, ir perduoti šį klausimą kreditoriams svarstyti iš naujo arba priimti sprendimą; 2) įvertinti 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 6-uoju, 7-uoju ir 8-uoju darbotvarkės klausimais, teisėtumą; 3) panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 10-uoju darbotvarkės klausimu, ir perduoti šį klausimą kreditoriams svarstyti iš naujo arba išspręsti iš esmės; 4) panaikinti 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta 20 900 Eur administravimo išlaidų suma, ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo arba teismui išspręsti iš esmės; 5) panaikinti 2017 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo arba priimti sprendimą.
25. Pažymėtina, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 8-uoju darbotvarkės klausimu, ir 2017 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu, iš esmės tais pačiais argumentais prašė panaikinti ne tik Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, tačiau ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutarimą, priimtą 8-uoju darbotvarkės klausimu, panaikino; 2017 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu, panaikino ir perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-110-407/2019 nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, pritardamas teismo išvadoms dėl minėtų nutarimų neteisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019 šią Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Todėl teisėjų kolegija, iš naujo apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, nepasisako dėl 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 8-uoju darbotvarkės klausimu, ir 2017 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi ši bylos dalis yra išspręsta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties dalimi.
26. Taigi nagrinėjamos bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis, tenkinus Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento skundą, panaikintas BUAB ,,Ūrus“ ir Ko 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 6-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 4.9-uoju, 6-uoju, 7-uoju ir 10-uoju darbotvarkės klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu
27. BUAB „Ūrus“ ir Ko 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 6-uoju darbotvarkės klausimu, balsų dauguma nutarta patvirtinti 20 900 Eur įmonės administravimo išlaidų sumą, įskaitant mokamus mokesčius (iš jų 6 460 Eur atlyginimas bankroto administratoriui), visam įmonės bankroto procesui, t. y. laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki BUAB „Ūrus“ ir Ko išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
28. Pareiškėjas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė nurodytą nutarimą panaikinti ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo arba teismui išspręsti iš esmės. Pareiškėjas nesutikimą su nurodytu kreditorių susirinkimo nutarimu grindė tuo, kad bankroto administratorius, teikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, neįvykdė pareigos motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos ir kodėl toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti įmonės administravimą. Be to, patvirtinta administravimo išlaidų suma akivaizdžiai yra per maža, kadangi dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko neteisėtų veiksmų buvo užterštas paviršinis gruntas, kurio neutralizavimui ir visiškam sukauptų atliekų sutvarkymui, pagal aktualią skaičiavimo metodiką, gali reikėti virš 7 000 000 Eur lėšų.
29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – panaikino BUAB „Ūrus“ ir Ko 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6-uoju darbotvarkės klausimu, ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyto iš naujo. Teismas konstatavo, kad patvirtintos administravimo išlaidos nėra pagrįstos realiais poreikiais ir skaičiavimais, nepateikti duomenys, pagrindžiantys jų dydį, neįvertintos galimos atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo sąnaudos. Vien bankrutuojančios įmonės dydis, teismo vertinimu, savaime neįrodo administravimo sąmatos pagrįstumo bei nepagrindžia administratoriaus atlyginimo.
30. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis, kurioje nustatomas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Taigi ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus; atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui atlikti administravimo procedūras ir netrikdyti bankroto bylos nagrinėjimo eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
32. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d.) nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį. Svarbu tai, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės. Bankroto administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Bankroto administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011, kt.).
33. 2016 m. gegužės 1 d. pasikeitusia ĮBĮ 36 straipsnio redakcija administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pakeitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis nustatymo tvarka ir toliau buvo palikta kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į išlaidų rekomendacinius dydžius. Tokia teismo nutartis pripažįstama galutine ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).
34. 2015 m. spalio 15 d. priimto ĮBĮ 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio 3 dalis nustatė, kad ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimai įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 1 d., o 5 dalis – kad šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Paminėto įstatymo 5 dalies formuluotės lingvistinis, loginis bei sisteminis aiškinimas patvirtina, kad naujesnės redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio taikymui yra aktualus įmonės bankroto proceso – bankroto procedūrų visumos, pradžios momentas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2013-381/2016). Šiuo atveju nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija netaikytina, kadangi UAB „Ūrus“ ir Ko bankroto procedūros pradėtos anksčiau, t. y. pareiškimas dėl UAB „Ūrus“ ir Ko bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2016 m. sausio 18 d., atitinkamai 2016 m. vasario 1 d. teismo nutartimi pareiškimas priimtas, 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmasis kreditorių susirinkimas gali teisingai nustatyti administravimo išlaidų sąmatą tik įvertinęs konkrečius duomenis apie tokių išlaidų poreikį ir galimus dydžius. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, teikiančiam tokių išlaidų poreikį kreditorių susirinkimui tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams – už elektrą, sunaudotą vandenį, šildymą ir t. t.). Kreditorių susirinkimo nutarime dėl būsimų įmonės administravimo išlaidų tvirtinimo turi būti nustatytos atskiros išlaidų rūšys ir jų dydžiai. Tai gali būti padaryta tiek tvirtinant atskiras išlaidų rūšis į ateitį visam įmonės bankroto procesui tvirta suma, tiek ir periodinėmis sumomis, pavyzdžiui, mėnesiui ir pan. Pagal administratoriaus pateiktus ir pagrįstus paskaičiavimus kreditorių susirinkimas patvirtina administravimo išlaidas iš anksto, bet ne po jų patyrimo ir remdamasis išlaidų sąmata administratorius vykdo bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011).
36. Nagrinėjamu atveju ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pritarta kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlymui patvirtinti 20 900 Eur administravimo išlaidų sumą (iš jų atlyginimas administratoriui – 6 460 Eur) visam bankroto procesui. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, iš 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo protokolo ir kitų į bylą pateiktų dokumentų nėra galima nustatyti, ar administravimo išlaidų sąmata buvo apskaičiuota, įvertinus konkrečius duomenis apie išlaidų poreikį ir jų galimus dydžius. Įmonės administravimo išlaidos nėra pagrįstos įmonės būklės bei veiklos dokumentais. Nėra aišku, kokios konkrečiai išlaidos buvo įtrauktos į sąmatą, ar bent dalis patvirtintų išlaidų apėmė užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo sąnaudas, įvertinus aplinkybę, kad sąmatos tvirtinimo metu jau buvo duomenų apie poreikį tvarkyti BUAB „Ūrus“ ir Ko atliekas ir dėl jų netinkamo laikymo šalinti kilusius padarinius. Taigi vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2016 m. gegužės 1 d., pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nusprendė panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą perduoti svarstyti iš naujo kreditorių susirinkimui, kuris turi nurodytą išimtinę kompetenciją.
37. Pažymėtina, kad atsakovas G. U. apeliaciniame skunde nepateikė konkrečių argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Skunde deklaratyviai nurodyta, kad ginčijama teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota, todėl apriboja apelianto teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą, t. y. panaikino ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą dėl to, kad sąmata yra visiškai nepagrįsta.
Dėl 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 4.9-uoju darbotvarkės klausimu
38. BUAB „Ūrus“ ir Ko 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 4.9-uoju darbotvarkės klausimu, atmestas administratoriaus siūlytas nutarimo projektas dėl turto priežiūros, t. y. papildomai leisti administratoriui naudoti įmonės lėšas, reikalingas pavojingų atliekų aikštelės (duomenys neskelbtini), priežiūrai ir saugojimui (apmokėti faktines išlaidas).
39. Pareiškėjas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė nurodytą nutarimą panaikinti ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo arba teismui priimti sprendimą. Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. kovo 3 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėja surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui nurodoma imtis veiksmų ir užtikrinti, kad iki atliekų perdavimo tvarkytojams būtų sutvarkyta BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorija bei užtikrinta teritorijos apsauga nuo pašalinių asmenų patekimo į ją. Šiuo metu teritorija neaptverta nuo pašalinių asmenų, pavojingų atliekų talpos sukrautos ant žemės ir jas gali pasiekti pašaliniai asmenys, dėl tokio pavojingų atliekų itin nesaugaus ir neteisėto laikymo kyla reali ypatingos ekologinės situacijos grėsmė. Pareiškėjo teigimu, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 4.9-uoju darbotvarkės klausimu, sudaromos palankios sąlygos tokiai situacijai susidaryti.
40. Pirmosios instancijos teismas panaikino 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 4.9-uoju darbotvarkės klausimu, ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; atmetė skundo dalį dėl reikalavimo priimti sprendimą leisti administratoriui naudoti įmonės lėšas pavojingų atliekų aikštelės priežiūrai ir saugojimui (faktinių išlaidų apmokėjimui). Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas papildomai leisti administratoriui naudoti įmonės lėšas, reikalingas pavojingų atliekų priežiūrai ir saugojimui, savaime nereiškia, kad galima nevykdyti privalomojo nurodymo. BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų dėl pavojingų atliekų aikštelės priežiūros ir saugojimo, kad ši teritorija yra prižiūrima ir saugoma, todėl šį klausimą tikslinga perduoti spręsti iš naujo kreditorių susirinkimui, kuriam turi būti pateikta išsami informacija apie pavojingų atliekų aikštelės (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir saugojimą.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko priklausančių atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), priežiūros ir saugojimo pagal Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 3 d. surašytą privalomąjį nurodymą Nr. (17-KE)-5 ir tokių išlaidų pagrįstumas bei apmokėjimas iš įmonės administravimo išlaidų jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
42. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento prevencinį ieškinį atsakovei UAB „Ūrus“ ir Ko, 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4980-734/2015, be kita ko, uždraudė atsakovei UAB „Ūrus“ ir Ko laikyti pavojingąsias atliekas atsakovės eksploatuojamoje pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovę UAB „UAB „Ūrus“ ir Ko per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas (duomenys neskelbtini), saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams; jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimo atsakovė neįvykdys, įpareigojo ieškovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą savo lėšomis visas (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas lėšas išieškant iš atsakovės UAB „UAB „Ūrus“ ir Ko.
43. Vilniaus apygardos teismas, 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-343-258/2016, išnagrinėjęs ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir atsakovės UAB „Ūrus“ ir Ko apeliacinius skundus, nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-34806-910/2017, įsiteisėjusia 2017 m. rugsėjo 26 d., buvo tenkintas antstolės B. P. pareiškimas, nutariant taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomajame rašte Nr. e2-4980-734/2015 numatytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. leisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui perduoti visas (duomenys neskelbtini), saugomas įmonės pavojingąsias atliekas pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
45. Šios bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad privalomo nurodymo Nr. (17-KE)-5 BUAB „Ūrus“ ir Ko neatliko. Šiuos veiksmus už bankrutuojančią įmonę atliko pareiškėjas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris šiuo tikslu 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarė apsaugos paslaugų sutartį su UAB saugos tarnyba „Argus“. Remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-34806-910/2017, kuria buvo leista taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomajame rašte numatytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. leisti departamentui visas (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Ūrus“ ir Ko, pareiškėjas viešo pirkimo būdu 2017 m. lapkričio 21 d. sudarė su UAB „AV investicija“ pirkimo – pardavimo sutartį dėl pavojingų atliekų sutvarkymo paslaugos suteikimo (atliekų pasvėrimo, perpakavimo, vežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams, neaiškios sudėties atliekų perpakavimo tolimesniam laikinam saugojimui).
46. 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. sausio 8 d. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymus įtraukti jį į BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių sąrašą su 291 431,41 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad departamentas šias išlaidas, be kita ko, patyrė savo lėšomis sumokėdamas UAB saugos tarnybai „Argus“ bei UAB „AV investicija“ už įmonės atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), saugojimą ir tvarkymą.
47. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-85-567/2018 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimus tenkino iš dalies – priteisė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai iš BUAB „Ūrus“ ir Ko administravimo išlaidų 291 431,41 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1025-823/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
48. Teismai sprendė, kad nurodytų išlaidų nebuvo galima išvengti, BUAB „Ūrus“ ir Ko laiku neįvykdžius įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo ir turint nesutvarkytas atliekas, keliančias pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Teismai nurodė, kad išlaidos, kurių priteisimo iš bankrutuojančios bendrovės prašė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, atitiko išlaidų priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms kriterijus – išlaidos atsirado po nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tokios rūšies išlaidos taip pat pateko į ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios išlaidų priskirtinumą administravimo išlaidoms, apimtį, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas būtent iš bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidų. Teismų procesiniuose sprendimuose pažymėta, kad visas išlaidas, susijusias su už bankrutuojančią bendrovę įvykdytais veiksmais, departamentas pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo jų nepriteisti.
49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui pačiam atlikus veiksmus, susijusius su BUAB „Ūrus“ ir Ko priklausančių atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), priežiūra ir saugojimu, taip pat įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi iš įmonės administravimui skirtų lėšų departamentui priteisus išlaidas, atsiradusias atliekant šiuos priverstinius veiksmus, BUAB „Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimui nebeliko pagrindo spręsti dėl leidimo bankroto administratoriui papildomai naudoti įmonės lėšas, reikalingas pavojingų atliekų aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) priežiūrai ir saugojimui. Atitinkamai, teismui nebeliko pagrindo vertinti tokio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, todėl nurodyta bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 6-uoju, 7-uoju darbotvarkės klausimais
50. BUAB „Ūrus“ ir Ko 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 6-uoju darbotvarkės klausimu, nutarta 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/05/25-1 dėl atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Ūrus“ ir Ko ir UAB „Nektonas“, vykdyti toliau. Kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 7-uoju darbotvarkės klausimu, nutarta suteikti UAB „Nektonas“ įgaliojimus veikti BUAB „Ūrus ir Ko“ vardu, organizuojant ir atliekant tarptautinius atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), vežimus pagal įgaliojimo projektą.
51. Pirmosios instancijos teismas panaikino BUAB „Ūrus“ ir Ko 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 6-uoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimais. Teismas konstatavo, kad tai, jog pasikeitus įmonės bankroto administratoriui, naujasis administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ siūlė, o kreditoriai nusprendė vykdyti jau nutrauktą ir nebegaliojančią sutartį, suteikti UAB „Nektonas“ naudojimuisi transporto priemones, reikalingas tvarkant atliekas, suteikti UAB „Nektonas“ įgaliojimus veikti BUAB „Ūrus“ ir Ko vardu, organizuojant ir atliekant tarptautinius atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), vežimus, pagal įgaliojimo projektą, savaime nereiškia, kad BUAB „Nektonas“ gali vykdyti nutrauktą sutartį, nes sutarties nutraukimas pagal teisines pasekmes atleido šalis nuo sutarties vykdymo.
52. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantai G. U. ir BUAB „Nektonas“ nurodo, kad naujasis BUAB „Ūrus ir Ko“ bankroto administratorius iš esmės atšaukė ankstesnio administratoriaus priimtą sprendimas nutraukti 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartį, todėl teismas negalėjo panaikinti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo. Net ir pripažinus, kad sutarties nutraukimas negalėjo būti atšauktas, teismas turėjo pagrindą spręsti, kad kreditoriai nusprendė sudaryti naują sutartį naujai aptartomis sąlygomis, kadangi 2017 m. kovo 27 d. UAB „Nektonas“ pateikė BUAB „Ūrus ir Ko“ naujus darbų atlikimo paskaičiavimus. Taigi kreditoriai bet kokiu atveju buvo išreiškę valią vykdyti sutartį.
53. Apeliacinių skundų motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo spendimo panaikinti BUAB „Ūrus ir Ko“ 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 6-uoju ir 7-uoju darbotvarkės klausimais. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016/05/25-1 dėl atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), vykdymas (tęsimas) buvo paremtas sąlyga, kad UAB „Nektonas“ atliekų vežimui bus perduotos BUAB „Ūrus ir Ko“ priklausančios transporto priemonės: SCANIA P-94-D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); MAN TGA 18.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); GRAAFF P-A11/72, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Svarbu tai, kad BUAB „Ūrus ir Ko“ 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkime 8-uoju darbotvarkės klausimu buvo atskirai sprendžiama dėl įvardintų transporto priemonių perdavimo UAB „Nektonas“ naudojimui tvarkant UAB „Ūrus ir Ko“ atliekas. Nors kreditorių susirinkimas pritarė dėl šių transporto priemonių perdavimo UAB „Nektonas“, tačiau kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalimi 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 8-uoju darbotvarkės klausimu, panaikino, iš esmės konstatavęs kreditorių teisių pažeidimą. Taigi paslaugų teikimo sutarties vykdymas tapo negalimas dėl minėtos pagrindinės sąlygos faktinio pripažinimo negaliojančia.
54. Be to, po ginčijamų nutarimų priėmimo dienos įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nektonas“ (civilinės bylos Nr. B2-747-459/2017). Nors apeliacinį skundą šioje byloje BUAB „Nektonas“ vardu pateikė bankroto administratorius, tačiau skunde nėra nurodyta, ar bankrutuojanti įmonė turi realias galimybes tvarkyti kitos bankrutuojančios įmonės atliekas, neaišku, ar BUAB „Nektonas“ kreditorių susirinkimas pritarė šios įmonės veiklos vykdymui. Pažymėtina ir tai, kad po ginčijamų nutarimų priėmimo dienos, kaip minėta, dalį atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), sutvarkė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, pasitelkdamas UAB „AV investicija“, o išlaidos už šių atliekų tvarkymą buvo priteistos iš BUAB „Ūrus ir Ko“ administravimui skirtų lėšų. Dėl šios aplinkybės šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties vykdymas tapo neaktualus.
55. Esant įvardintoms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria BUAB „Ūrus ir Ko“ 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 6-uoju bei 7-uoju darbotvarkės klausimais, panaikinti. Kiti skundų argumentai dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nėra reikšmingi teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl jų atskirai pasisakyti.
Dėl 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 10-uoju darbotvarkės klausimu
56. Pirmosios instancijos teismas panaikino 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo 10-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą neteikti paraiškos Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenims patikslinti ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, o pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priimti sprendimą teikti tokią paraišką registrui atmetė.
57. Teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas neatitinka Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-86, 19 punkto. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimui nėra suteikta teisė nevykdyti teisės aktų reikalavimų dėl atliekas tvarkančios įmonės paraiškos padavimo, pasikeitus registro objekto duomenims ir informacijai. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, kadangi tai yra kreditorių susirinkimo prerogatyva.
58. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka skundžiami gali būti tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti įgyvendinant kreditorių susirinkimo kompetenciją ir kurie turi privalomą galią įmonės kreditoriams bei administratoriui. Tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017, kt.).
59. Nagrinėjamu atveju pagrindas patikslinti BUAB „Ūrus“ ir Ko, kaip atliekų tvarkytojo, duomenis kilo iš imperatyvaus teisinio reguliavimo – minėtų Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklių. Esant teisiniam reguliavimui, kuris nustato atliekas tvarkančios įmonės pareigą teikti registrui duomenis, tokiai pareigai vykdyti kreditorių susirinkimo pritarimo nereikia. Be to, toks klausimas nėra susijęs su įstatyme numatytos kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimu ir negali sukelti kreditoriams materialiųjų teisinių padarinių, t. y. nėra susijęs su įmonės turtu ir kreditorių reikalavimais. Pažymėtina ir tai, kad ne kreditoriai (jų susirinkimas ar komitetas) atstovauja bankrutuojančiai įmonei, o bankroto administratorius, kuriam ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis nustato pareigą ir išimtinę teisę teikti duomenis apie bankrutuojančią įmonę įvairių registrų tvarkytojams ir kitoms valstybės įstaigoms. Todėl kreditorių susirinkimo nutarimas, ginčijamu 10-uoju darbotvarkės klausimu, bankroto administratoriaus galėtų būti vertinamas tik kaip rekomendacinis, o ne įpareigojantis.
60. Kadangi 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 10-uoju darbotvarkės klausimu, apskundimas nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas turėjo šią skundo dalį atsisakyti priimti remdamasis CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tačiau teismas šią Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento skundo dalį priėmė ir išnagrinėjo, t. y. nutarimą panaikino ir perdavė klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo. Atsižvelgiant į tai, nurodyta skundžiama teismo sprendimo dalis panaikinama ir byla pagal pareiškėjo skundą dėl 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 10-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
61. Esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalis, kuriomis panaikinti BUAB ,,Ūrus“ ir Ko 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 4.9-uoju ir 10-uoju darbotvarkės klausimais, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti. Teismo sprendimo dalis, kuriomis panaikintas BUAB ,,Ūrus“ ir Ko 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 6-uoju darbotvarkės klausimu, ir panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 6-uoju bei 7-uoju darbotvarkės klausimais, palikti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo G. U. ir trečiojo asmens BUAB „Nektonas“ prašymų priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad pagal bylos procesinę baigtį yra pagrindas kiekvienam dalyvaujančiam asmeniui palikti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes tai iš esmės atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
63. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Be to, po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka pakartotinai, bylos procesinė baigtis iš esmės nepasikeitė, t. y. buvo patenkinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimai panaikinti skundžiamus BUAB ,,Ūrus“ ir Ko kreditorių susirinkimų nutarimus arba buvo pripažinta, kad yra pagrindas bylos dalį nutraukti, konstatavus kreditorių kompetencijos nebuvimą arba aplinkybę, kad klausimas yra išspręstas. Taigi nėra pagrindo perskirstyti byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
64. Atsakovų G. U. ir trečiojo asmens BUAB „Nektonas“ apeliaciniai skundai iš esmės atmesti, šios bylos procesinė baigtis nepakito, todėl jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Atitinkamai iš šių asmenų yra pagrindas priteisti 14,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. pažyma).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalis, kuriomis, tenkinus pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento skundą, panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūrus“ ir Ko 2016 m. gruodžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 6-uoju darbotvarkės klausimu, ir 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 6-uoju bei 7-uoju darbotvarkės klausimais, palikti nepakeistas.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo dalis, kuriomis, tenkinus pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento skundą, panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūrus“ ir Ko 2017 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 4.9-uoju ir 10-uoju darbotvarkės klausimais, ir šią bylos dalį nutraukti.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,13 Eur (septynis eurus 13 ct) ir iš trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nektonas“, juridinio asmens kodas 135234423, administravimui skirtų lėšų 7,13 Eur (septynis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė