|
Civilinė byla Nr. 2-1162/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.2
|
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 22 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės
Piškinaitės, Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „Superija“ atskirąjį skundą dėl Kauno
apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto
bylą uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“, civilinėje byloje Nr.
B2-368-605/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Superija“, trečiojo asmens su savarankiškais
reikalavimais akcinės bendrovės „Swedbank“ (Hansabankas), ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „Genys“, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, ieškovo Kauno apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda” ieškinius atsakovei
uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė:
Ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB
„Rikneda“, RAB „Senoji Baltija“, UAB „Genys“ kreipėsi į teismą prašydami
iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Baltijos žuvys“ dėl nemokumo.
UAB „Superija“
2008 m. balandžio 2 d. prašyme pakeisti buvusį ieškovą AB „Senoji Baltija“ į
ieškovą UAB „Superija“ nurodė, kad UAB „Superija“ pagal 2008 m. vasario 28 d.
reikalavimo perleidimo sutartį perėmė reikalavimą į UAB „Baltijos žuvys“ 1 512
210,08 Lt dydžio skolą. Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 11 d.
nutartimi pakeitė pradinį ieškovą AB „Senoji Baltija“ jo teisių perėmėju UAB
„Superija“.
AB banko
„Hansabankas“ (šiuo metu - AB „Swedbank“)
nurodė, kad 2008 m. balandžio 8 d. UAB „Baltijos žuvys“ pradelsta skola
bankui sudarė 657 457,24 Lt. Teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi bankas
įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais.
VSDFV
Klaipėdos skyrius nurodė, kad atsakovas nemoka įmokų į Valstybinio socialinio
draudimo fondą nuo 2008 metų, neteikia ataskaitų, todėl negalima nustatyti tikslaus
atsakovo skolos dydžio.
Kauno
apskrities VMI (pakeitusios pradinį ieškovą Klaipėdos apskrities VMI) prašyme
nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 90 470 Lt.
UAB „Genys“
ieškinyje nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 120 922,42 Lt
pagal rankpinigių sutartį ir 11 176,97 Lt už remonto paslaugas, iš viso – 132
099,39 Lt.
Ieškinį dėl
bankroto iškėlimo padavusi UAB „Rikneda“ 2009 m. birželio 1 d. pateikė teismui
atsisakymą nuo pareiškimo, motyvuodama tuo, kad atsakovas su ja atsiskaitė –
sumokėjo 23 765 Lt skolą (T. 4, b. l. 5-6). Teismas 2009 m. birželio 9 d. raštu
nurodė UAB „Rikneda“ pateikti pareiškimą, jog jai žinomos atsisakymo nuo
ieškinio pasekmės (t. 4, b. l. 35). Tokio pareiškimo teismui nepateikus, UAB
„Rikneda“ toliau buvo laikoma ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo padavusiu
asmeniu.
Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d.
nutartimi atsisakė iškelti UAB „Baltijos žuvys“ bankroto bylą. Išanalizavęs
ir įvertinęs UAB „Baltijos žuvys“ ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie
atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose
esminės reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę, pirmosios
instancijos teismas padarė išvadą, jog įmonė faktiškai yra moki. Įmonės mokumo
būseną patvirtina UAB „Baltijos žuvys“ 2009 m. gruodžio 31 d. preliminaraus
balanso bei kitų ūkinę ir finansinę padėtį atspindinčių papildomų dokumentų,
kuriuos, siekdamas įrodyti mokumo faktą, 2010 m. vasario 4 d. teismui pateikė
atsakovas, duomenys. Antai, kaip matyti iš 2009 m.
gruodžio 31 d. preliminaraus balanso, ilgalaikis įmonės turtas sudarė 5 113 220 Lt, trumpalaikis turtas - 3 101 203 Lt (iš viso bendrovė turėjo
turto už 8 214 423 Lt), nuosavo
kapitalo vertė - 5 819 683 Lt,
mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 2 394 740 Lt.
Be šių duomenų įvertinta ir UAB „Baltijos žuvys“ 2009 m. gruodžio 31 d.
preliminari pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje nurodoma, kad bendrasis
finansinių metų pelnas buvo 44 681 Lt, iš tipinės veiklos patirta 1 441 128 Lt
nuostolių, grynieji bendrovės nuostoliai sudarė 1 320 196 Lt.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Kauno
apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje
Nr. 2-114-436/2007 atsakovas trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“)
yra skolingas 285 364,41 Lt (tai
yra 223 747 Lt bei 60 707,24 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos
ir 910,61 Lt sumokėto žyminio mokesčio), tačiau ne 657 457,24 Lt. Be to, minėtame 2010 m. vasario 4 d. atsakovo
prašyme nurodyti UAB „Baltijos žuvys“ įvertinto turto duomenys patvirtina, kad pastato
- žuvies perdirbimo cecho, kurio unikalus Nr. 2197-0008-2014, priklausančio UAB
„Baltijos žuvys“, rinkos vertė 2010 m. sausio 29 d. buvo 1 950 000 Lt (UAB „Turto spektras“
pažyma „Apie turto vertės nustatymą“ Nr. 10-01-3-32), žvejybinių laivų su jiems
suteikta žuvų žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvota „LLB-1124“ ir „LLB-1100“,
esančių Liepojos jūrų uoste, Latvijoje bei laivo „IEVA“, esančio Klaipėdos
valstybiniame jūrų uoste, priklausančių atsakovei, vertė 2010 m. sausio 29 d.
buvo 2 100 000 Lt (UAB
„Euristika“ 2010 m. vasario 3 d. preliminari išvada „Dėl turto rinkos vertės
nustatymo“ EUR Nr. 100103 P). Tai, kad bendrovė vykdo veiklą ir šiuo metu
užsiima žuvų gavyba bei prekyba, patvirtina 2010 m. sausio mėnesio suvestinė,
kurioje nurodyta, kad už sausio mėnesį išrašyta sąskaitų klientams už 260 839,25 Lt.
Iš UAB „Baltijos žuvys“ 2009 m. gruodžio 31 d.
debitorių-kreditorių sąrašo matyti, kad bendra atsakovo pradelstų mokėjimų suma
sudaro 2 138 490,61 Lt, pradelstų
gautinų mokėjimų suma - 239 734,75 Lt. Be to, pagal 2010 m. sausio 29 d.
mokestinių prievolių likučių suderinimo aktą, kuris pateiktas prie prašymo
kartu su kitais papildomais dokumentais, atsakovas VMI skolingas 112 185,61 Lt,
o taip pat 27 424,10 Lt delspinigių, iš viso 139 609,71 Lt, t. y. 106 912,15 Lt mažiau nei nurodyta
minėtame debitorių-kreditorių sąraše.
Atskiruoju skundu
ieškovas UAB „Superija“ prašo Kauno
apygardos teismo 2010 m kovo 24 d. nutartį panaikinti ir iškelti UAB „Baltijos
žuvys“ bankroto bylą dėl nemokumo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas šioje byloje sprendimą priima ne pirmą kartą, o
ankstesnėje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas vengė pateikti įmonės
buhalterinės apskaitos dokumentus, įrodančius mokumą. Atsakovas per daugiau nei
septynis metus nuo skolų atsiradimo neatsiskaitė su kreditoriais ir vengė tai
daryti. Atsakovas ne vieną kartą kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos
iškėlimo, bet neįrodė, kad yra mokus ir gali atsiskaityti. Tuo tarpu visi
atsakovo teiginiai dėl turto buvimo ir jo kainos neatitinka tikrovės ir tai jau
yra įrodyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas
net šešis kartus nagrinėjo atsakovo bylą dėl įmonės restruktūrizavimo ir pasisakė
dėl atsakovo pastangomis vilkinamo teismo proceso (civilinės bylos Nr.
3K-1172/2003, 3K-3-469/2004, 3K-3-653/2004, 3K-3-519/2005, 3K-3-69/2006,
3K-3-496/2009). Atitinkamai ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui
pareikštas dar 2004 m. ir visą tą laiką kreditoriai negalėjo atgauti skolos iš
atsakovo, o teismas negalėjo priimti sprendimo dėl bankroto bylos įmonei
iškėlimo.
2. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi
atsakovui UAB „Baltijos žuvys“ iškėlė bankroto bylą, tačiau minėtą nutartį
Lietuvos apeliacinis teismas panaikino kaip neišsamią, nes nebuvo ištirtas
įmonės mokumas.
3. Skundžiamoje 2010 m. kovo 24 d. nutartyje teismas aptarė
tik atsakovo paskutiniu metu pateiktus ir ieškovams neperduotus dokumentus (UAB
„Turto spektras“ pažymą „Apie turto vertės nustatymą“ ir UAB „Euristika“ 2010
m. vasario 3 d. preliminarią išvadą „Dėl turto rinkos vertės nustatymo“),
tačiau neatsižvelgė į ieškovų pateiktus dokumentus, kuriuose išdėstyta, jog
visas vertinamas turtas įkeistas ieškovui AB „Swedbank“ ir kad šį turtą
įvertinti kita negu įkaito suma turi būti įkaito turėtojo sutikimas, kurio
atsakovas nei prašė, nei gavo.
4. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje
jau buvo konstatavęs, kad atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ buvo pradėjęs
pjaustyti vieną iš bankui įkeistų laivų „Ieva“, o Klaipėdos miesto apylinkės
prokuratūra 2008 m. spalio 23 d. pradėjo tyrimą pagal LR BK 246 straipsnio 1
dalį dėl įkeisto turto gadinimo. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, darytina išvada,
kad atsakovas teismui pateikė niekuo nepagrįstus įrodymus, siekdamas išvengti
įmonės bankroto ir vilkindamas skolų kreditoriams išmokėjimą.
5. Atsakovas pateikė 2010 m. sausio mėnesį išrašytas PVM
sąskaitas-faktūras, tačiau nepateikė PVM ataskaitos, iš kurios matytųsi, ar
įmonė realiai gali gauti šias sumas ir ar sąskaitas gavusios įmonės yra mokios,
ar pagal pateiktas sąskaitas sumokėtas PVM.
6. Teismas nekreipė dėmesio į faktą, kad atsakovas nemoka
socialinio draudimo įmokų ir neteikia ataskaitų VSDFV, o taip pat visiškai
nepasisakė dėl VSDFV kreditorinio reikalavimo lyg tokio ir nebūtų, nors VSDFV
Klaipėdos skyriaus ieškinyje nurodyta, kad atsakovas nemoka įmokų ir neteikia
ataskaitų nuo 2008 metų, todėl negalima tiksliai nustatyti įmokų skolos dydžio.
Atitinkamai tikėtina, kad atsakovas nemoka atlyginimų darbuotojams ar
paskaičiuoja ir sumoka jiems ne pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau teismas leidžia
tai daryti ir nereikalauja pateikti įrodymų.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį
palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi paskutiniais
žinomais atsakovo UAB „Baltijos žuvys“ pateiktais ūkinės-finansinės veiklos
rodikliais ir visikai neaišku, kuo vadovaudamasis apeliantas mano, jog
reikalinga gauti įkaito turėtojo sutikimą norint įvertinti įkeistą turtą.
Atitinkamai iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų aišku, kad dauguma parduotų prekių
buvo eksportuotos, todėl PVM neapmokestintos. Atsakovas nurodo, kad VSDFV
Klaipėdos skyriui nėra skolingas, nes yra registruotas VĮ Registrų centro Kauno
skyriuje, o įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui atvaizduotas teismui pateiktuose
dokumentuose. UAB „Superija“ atskirojo skundo motyvai visiškai nesusieti su
įmonės mokumu bei būtinų sąlygų įmonei iškelti bankroto bylą egzistavimu.
Atitinkamai 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB „Baltijos žuvys“ turėjo turto
už 8 214 423 Lt, o skolų 2 394 740 Lt, iš kurių 338 962,61 Lt nėra pradelstos
skolos, o atsižvelgiant į 2010 m. sausio 29 d. mokestinių prievolių suderinimo
aktą atsakovo skola VMI sumažėjusi 106 912,15 Lt, todėl pradelstos įmonės
skolos yra 1 948 865 Lt, todėl atsakovas yra mokus (LR Įmonių bankroto įstatymo
(toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d.).Vien UAB „Turto spektras“ ir UAB „Euristika“ 2010
m. sausio 29 d. ir 2010 m. vasario 3 d. įvertinto atsakovo turto vertė yra 4
050 000 Lt, o jau vien tai daugiau kaip du kartus daugiau nei UAB „Baltijos
žuvys“ pradelsti įsipareigojimai. Tuo tarpu UAB „Baltijos žuvys“ priklauso ir
kitokio turto, kurio teisinė registracija nevykdoma, finansinis turtas bei
skolininkų įsipareigojimai (turtas iš viso vertinamas 8 214 423 Lt). Bendrovė
2010 metų sausio mėnesį gavo 260 839,25 Lt pajamų, o 2009 metais gavo 1 076 215
Lt pajamų, ūkinė-finansinė veikla pelninga (į valstybės biudžetą apskaitė 1524
Lt pelno mokesčio).
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą tretysis asmuo „Swedbank“ AB prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį
panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo. Nurodo, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis nustatyta, jog UAB
„Baltijos žuvys“ sunkumai tęsiasi keletą metų, todėl negali būti laikomi
laikinais, todėl, trečiojo asmens nuomone, tai yra pakankamas ir teisėtas
pagrindas konstatuoti įmonės nemokumą kaip bankroto bylos iškėlimo prielaidą.
Atsakovas vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus „Swedbank“ daugiau kaip 3000
dienų ir iki skundžiamos nutarties priėmimo jų nėra įvykdęs. Be to, sprendžiant
įmonės mokumo klausimą, gali būti vertinamas tik įstatymų nustatyta tvarka į bendrovės
balansą įrašytas turtas, o galimo mokumo įrodymai kitiems asmenims išrašytų PVM
sąskaitų-faktūrų forma nepadengia atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir negali
būti pakankamu bei tinkamu įmonės mokumo įrodymu. Atitinkamai kasacinės
instancijos teismui nustačius, kad UAB „Baltijos žuvys“ negali būti iškelta
restruktūrizavimo byla, o įmonei iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos
neatsiskaičius su kreditoriais, inicijavusiais bankroto bylos iškėlimą,
atsakovas UAB „Baltijos žuvys“ nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas mokiu ir
bendrovei nepagrįstai atsisakyta iškelti bankroto bylą.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą VSDFV Kauno skyrius prašo
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti
klausimą iš esmės – iškelti UAB „Baltijos žuvys“ bankroto bylą. Nurodo, kad UAB
„Baltijos žuvys“ jau ne kartą kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos
iškėlimo, tačiau įrodyti, kad įmonė yra moki, nepavyko, o atsakovui
piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, bylos buvo vilkinamos ne vienerius
metus. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paduotas dar 2004 metais, o
UAB „Baltijos žuvys“ duomenys apie draudėją į duomenų bazę VSDFV Kauno skyriuje
iš VSDFV Klaipėdos skyriaus buvo gauti tik 2005 m. birželio 30 d.
perdavimo-priėmimo aktu ir jau pagal tuometinius duomenis įmonėje buvo 12
apdraustųjų ir skola sudarė 192 060,00 Lt sumą, o per visą laikotarpį
įsiskolinimas tiek įmonės kreditoriams, tiek valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžetui dėl nesumokėtų įmokų, baudų ir delspinigių tik augo. Tuo tarpu
siunčiant raginimus sumokėti įsiskolinimą, laiškai nuolat grįždavo su atžyma,
kad draudėjas nerastas, o atsakovas piktybiškai nepriimdavo korespondencijos.
Atsakovas nuolat nepateikdavo finansinių ataskaitų arba jas pateikdavo
pavėluotai, pateikdavo klaidingus pranešimus apie asmens priėmimą į darbą ar
atleidimą iš jo, į raginimus sumokėti įmokas, prašymus patikslinti ataskaitas
bei pateikti papildomus dokumentus draudėjas nereaguodavo, o nuo 2009 m. sausio
1 d. ataskaitos apie socialinio draudimo įmokas VSDFV Kauno skyriui iš viso
nebeteikiamos (socialinio draudimo įmokos paskutinį kartą sumokėtos 2008 m.
spalio 7 d., o atsakovo skola 2010 m. balandžio 1 d. yra 218 741,39 Lt ir tai
nėra galutinė įsiskolinimo suma). Be to, UAB „Baltijos žuvys“, nevykdydama savo
kaip draudėjos pareigų bei piktybiškai vengdama išsikelti bankroto bylą,
pažeidžia ir viešąjį interesą. Atsiliepime pažymima, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnio
4 dalies nuostatas įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę
priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią patyrė kreditoriai
dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos
iškėlimo, o nagrinėjamu atveju kreditoriai jau patyrė didelę žalą dėl nuolat
didėjančių įsiskolinimų, kai tuo tarpu įmonės vadovas jau ėmėsi veiksmų UAB
„Baltijos žuvys“ turtui mažinti (atsakovas buvo pradėjęs pjaustyti vieną iš
bankui įkeistų laivų).
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas
tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir
analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas
išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos
teismas nenustatė (CPK 329
str., 338
str.).
Vadovaujantis
ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad
yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti
darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė
kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba)
neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9
str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju prašoma
iškelti bankroto bylą UAB „Baltijos žuvys“, nustačius šios įmonės nemokumą.
Atitinkamai įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo
įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir
pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę
į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Kauno
apygardos teismas skundžiama 2010 m. kovo 24 d. nutartimi įvertinęs finansinius
UAB „Baltijos žuvys“ dokumentus konstatavo, kad UAB „Baltijos žuvys“ įsipareigojimai
neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė faktiškai
yra moki ir kelti jai bankroto bylą atsisakė. Tačiau, apeliacinės instancijos
teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju daryti kategorišką išvadą,
kad UAB „Baltijos žuvys“ yra moki įmonė, atsižvelgiant į skundžiamoje pirmosios
instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad
Lietuvos apeliacinis teismas jau 2010 m. vasario 18 d. nutartyje (T. 4, b. l.
166-173) nurodė, kad teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo
tuo atveju, jei egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios
pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Tuo tarpu faktiniam nemokumui
nustatyti esmės turi ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės
balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ir faktinis pakankamai didelių
pradelstų įsipareigojimų (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelsti
įsipareigojimai 2 138 490,61 Lt sumai)
ilgalaikis nevykdymas. Atitinkamai nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad
UAB „Baltijos žuvys“ jau ne kartą buvo bandoma kelti restruktūrizavimo bylą,
tačiau tai daryti buvo atsisakyta būtent dėl to, kad nustatyta, jog atsakovo
finansiniai sunkumai ne laikini, o nuolatinio pobūdžio, besitęsiantys keletą
metų, lemiantys vis blogesnę įmonės finansinę padėtį, konstatuotas įmonės
vadovo piktnaudžiavimas teise (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-519/2005,
3K-3-69/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 30
d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009 pažymėjo, kad tuo atveju,
jeigu įmonės finansiniai sunkumai tęsiasi keletą metų, tokie sunkumai teismo
gali būti pripažinti ne laikinais, bet nemokiais finansiniais sunkumais, kurie
paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone,
nagrinėjamu atveju UAB „Baltijos žuvys“ faktinio mokumo nustatymui svarbu ne
tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės
santykis, tačiau ypač objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti
apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš
dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta
nemokia balansinei turto vertei net ir viršijant pradelstų įsipareigojimų dydį.
Konkrečiu atveju minėtomis objektyvaus pobūdžio aplinkybėmis galėtų būti
duomenys apie realų atsakovo pradelstų įsipareigojimų vykdymą kreditoriams ar
pan. Atitinkamai, nors jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario
18 d. nutartyje pažymėta, kad teismas viešojo intereso užtikrinimo tikslu
turėtų imtis visų galimų priemonių išsiaiškinti ir įvertinti visas reikšmingas
aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą teisinį klausimą, tačiau iš
byloje esančių duomenų aišku, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas
skundžiamą nutartį, jokių pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme veiksmų
(ĮBĮ 9 str.), įskaitant veiksmus, siekiant išsiaiškinti realų pradelstų
įsipareigojimų bent dalinį vykdymą, apskritai neatliko, o taip pat nesiaiškino,
kodėl veiklą vykdanti įmonė neteikia privalomų finansinių ataskaitų. Be to,
nors į įmonės balansą apskaitytas ne tik registruotinas turtas, dėl kurio
atsakovas pateikė turto vertinimo ataskaitas (Pastatas – žuvies perdirbimo
cechas ir žvejybiniai laivai su jiems suteikta žuvų žvejybos kvota), tačiau
kito turto ir jo vertės įtakos atsakovo mokumui pirmosios instancijos teismas
nenustatinėjo ir nevertino. Be to, pats atsakovas nurodė, kad UAB „Euristika“
2010 m. vasario 3 d. išvada dėl turto rinkos vertės nustatymo EUR Nr. 100103
yra preliminari (T. 4, b. l. 163, 164), kurios LR Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymas iš viso nenumato. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas,
priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik preliminariu atsakovo turto
balansu (T. 4, b. l. 163 – 164), kurio patikslinimo atsakovas taip pat
nepateikė. Tiesa, atsakovas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė
dokumentys, kurie, atsakovo nuomone, patvirtina jo būklės pagerėjimą (dėl UAB
„Genys“ pretenzijų atsakovui atsisakymo, įsiskolinimo Kauno apskrities VMI
sumažėjimo, atsakovo veikos vykdymo ir pajamų gavimo), tačiau minėtus
dokumentus, visų pirma, nagrinėjamu atveju privalo įvertinti pirmosios
instancijos teismas. Iš kitos pusės, atkreiptinas dėmesys, kad patikslinto UAB
„Baltijos žuvys“ balanso atsakovas vėlgi nepateikė.
Tokiu
būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos
nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatinėjo ir vertino nagrinėjamu
atveju UAB „Baltijos žuvys“ mokumui reikšmės turinčias aplinkybes, dėl ko Kauno
apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl
bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n
u t a r i a :
Panaikinti
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto
bylos UAB „Baltijos žuvys“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo.
Teisėjai Konstantinas
Gurinas
Nijolė
Piškinaitė
Egidijus Žironas