Civilinė byla Nr.2A-1508-619/2013

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00316-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.1; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 16 d.

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės

rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo UAB „Bema“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. (teisių perėmėja L. M.), M. B., A. V. ieškinį atsakovui UAB „Bema“, trečiajam asmeniui V. P. dėl įpareigojimo panaikinti kliūtis naudotis servitutiniu keliu ir

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

ieškovai patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 161-164) prašė įpareigoti atsakovą per 14 darbo dienų pašalinti kliūtis naudotis Servitutu S3, nugriaunant servitutinio kelio užtvaras bei netrukdyti ieškovams naudotis šiuo servitutiniu keliu Servituto S3 sąlygomis. Nurodė, kad ieškovams dalinės nuosavybės teise priklauso 6.8752 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 1999 09 02 tarp atsakovo ir Utenos apskrities viršininko administracijos sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu 99 metams  išnuomotas atsakovui. 2007 m. vasario 23 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-248 Žemės sklypui nustatytas Servitutas S3, kuriuo leista kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m. pločio žemės sklype esančiu keliu. L. M. ir M. B. be žemės sklypo dalių taip pat priklauso 0,7578 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia atsakovo nuomojamo žemės sklypo ir į kurį galima patekti vieninteliu būdu – naudojantis servitutiniu keliu.  Be to, servitutiniu keliu naudojasi ir  gretimų sklypų savininkai. Kadangi atsakovas minėtą keliuką užtvėrė rakinama metaline kelio užtvara, ieškovai negali juo naudotis, todėl remiantis CK 1. 138 str., 4.98 str. prašė ieškinį tenkinti. 

              Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (t.1, b.l. 172-175) nurodė, kad žemės sklypu naudojasi 1999-09-20 Žemės nuomos sutarties Nr. 62/99-0053 ir 2002-05-16 Papildomo susitarimo pagrindu, nuomos sutartis galioja iki 2098 m., atitinka visus CK 4.165 str. reikalavimus ir yra ilgalaikė nuoma. Sklype įkurta poilsio bazė „Papartis“. Šiam žemės sklypui Utenos apskrities viršininko įsakymu yra nustatyti trys servitutai - Servitutas S1, Servitutas S2, Servitutas S3, iš kurių S1 ir S2 yra privalomi pagal LR Žemės įstatymo 21 str. 10 p..  Servitutas S3, dėl kurio kilo ginčas, nėra privalomas pagal įstatymus ir teisė į šį servitutą yra ginčo dalykas. Servitutai yra aprašomojoje registro duomenų dalyje, bet jų nėra registro duomenų grafinėje dalyje (nėra nurodyti žemės sklypo plane), esant tokiai situacijai, remiantis CK 4.121 str. servitutas S3 suteikia teisę naudotis esamu vidiniu jų nuomojamo žemės sklypo keliu, tačiau nėra apibrėžta kas ir kokia apimtimi servitutu gali naudotis, kadangi viršininko įsakyme nėra nurodytas viešpataujantis daiktas, taigi nežinomas ir servituto turėtojas. Ieškovai be teisinio pagrindo suteikė žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) „viešpataujančio žemės sklypo“ statusą, nors byloje nėra jokių duomenų, kad šis sklypas yra įregistruotas registre kaip viešpataujantis daiktas. Be to, tas kelias veda į jų poilsio bazę, o jokių išvažiavimų į kaimyninius sklypus iš šio kelio nėra. Teigė, kad ieškovai pateikė klaidinančią informaciją apie galimybes patekti į jų sklypą, nurodė, kad jų sklypas ribojasi su keliu Molėtai - Pabebrusė, Pagaluonė, iš šio kelio jie patenka į savo sklypą, o iš servitutinio kelio, dėl kurio kilęs ginčas, įvažiavimo į jų sklypą nėra. Be to, suteikus teisę ieškovams naudotis servitutiniu keliu ir juo vežti iškirstą medieną, būtų žlugdomas atsakovo vykdomas turizmo verslas, kadangi būtų trikdoma poilsiautojų ramybė, teršiama gamta, ieškovų siekiai ir vykdoma veikla yra nesuderinama su atsakovo nuomojamo sklypo rekreacine paskirtimi.

2. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį dėl įpareigojimų panaikinti kliūtis naudotis servitutiniu keliu patenkino, įpareigojo atsakovą UAB „Bema“ netrukdyti ieškovams ir kitiems asmenims naudotis servitutu S3 2007-02-23 Utenos apskrities viršininko įsakyme Nr. 14-248 nustatyta apimtimi ir pašalinti esamas kliūtis - kelio užtvaras. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovų J. M. ir M. B. žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovo nuomojamu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).  2007-02-23 Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 14-248 atsakovo nuomojamam sklypui be kitų servitutų nustatytas servitutas S3, kuriuo leidžiama kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, kurio plotas 0,2400 ha, tačiau nei viešpataujantis daiktas, nei servituto S3 turėtojas administraciniame akte nenurodyti. Nurodė, kad kelias, dėl kurio naudojimo byloje kilo ginčas, su ieškovų sklypu nesiriboja, jis nuo ieškovų sklypo ribos artimiausioje vietoje yra nutolęs apie 2 m. Sklypo atkarpoje nuo punkto Nr. 13 iki punkto Nr. 5, kuri apima ir ribą su ieškovų žemės sklypu, pravažiavimų į šalia esančius sklypus nėra. Remdamasis CK 4.111 str. 1 d. – CK 4.113 str., Žemės įstatymo 23 str., teismas konstatavo, kad Utenos apskrities viršininko įsakymu nustatytas servitutas suteikia teisę įsakyme nurodyta apimtimi keliu naudotis neapibrėžtam ratui asmenų, nes jo paskirtis  tenkinti viešus poreikius. Dėl nurodyto, atsakovas UAB „Bema“ įpareigotinas netrukdyti ieškovams ir kitiems asmenims naudotis nustatytu servitutu S3 2007-02-23 (CK 1.137 str. 2 d.).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Bema“ (t.2, b.l 25-28) prašo panaikinti priimtą sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas, kuriame nurodoma, kad teismas pažeidė  materialinės ir procesinės teisės normas, grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovai gynė ne viešąjį interesą, o savo pažeistas teises, kadangi jie negali patekti į sklypą kitokiu būdu, tik per servitutinį kelią S3. Teismas nusprendė, kad servitutinis kelias nesiriboja su ieškovų sklypu, nes jie turi galimybę atlikti miško tvarkymo darbus, įvažiuodami į savo žemės sklypą iš kelio Molėtai – Pabebrusė – Užuožeriai – Pagalonė, kur jų žemės sklypas su šiuo keliu ribojasi keliasdešimt metrų riba. Nors ieškovai neįrodė, kad atsakovas pažeidė jų teises patekti į kitą sklypą, tenkino  ieškinį, tuo apgindamas nepažeistas teises, vadovaudamasis vien tik viešo intereso gynimu. Kadangi ieškinys nebuvo grindžiamas viešo intereso gynimu, atsakovui atimta teisė atsikirsti į argumentus dėl viešo intereso, tuo pažeistos atsakovo teisės, toks intereso pažeidimas nebuvo nagrinėjamas ir teismo posėdžio metu. Mano, jog yra nepagrįsta teismo išvada, kad Įsakyme nenurodžius viešpataujančio daikto, servituto paskirtis yra tenkinti viešus poreikius. Teismas viešą interesą turėjo ginti ne abstrakčiai, bet nustatyti kokias neapibrėžto rato asmens teises pažeidė atsakovas. Kelias S3 baigiasi taške 2 ir juo negalima patekti niekur, juo labiau prie rekreacinių teritorijų ar kultūros paveldo objektų.

2. Teismas apsiribojo teiginiu, kad įsakymas priimtas atsižvelgiant į Miežonių kadastro vietovės projektą, teisėtas ir galiojantis. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įsakymas yra galiojantis. Priimdamas įsakymą apskrities viršininkas turėjo vadovautis ir LR Vyriausybės 2004 m. spalio 14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis „Žemės servituto nustatymo administracijos aktų taisyklėmis“, kuriame nurodomi tokiam įsakymui keliami reikalavimai, tame tarpe – nurodyti tarnaujančio žemės sklypo servituto vietą ir ribas, tarnaujančio žemės sklypo savininkus, viešpataujančio daikto savininkus, sąlygą, kad per 3 mėn. nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas ir pan.. Visa tai nebuvo padaryta, todėl įsakymas neatitinkantis teisės normų reikalavimų. Įsakyme nėra pažymėtas joks teritorijų planavimo dokumentas, nežiūrint tai, teismas sprendime paminėjo, kad įsakymas priimtas atsižvelgiant į „Miežonių kadastro vietovės projektą“, nors šio dokumento nėra byloje, todėl teismas neturėjo juo remtis. Įsakyme taip pat paminėtas J. T. 2007-02-20 paaiškinimas, kaip įsakymo priedas, tačiau teismas jo nepareikalavo. Be to, po sprendimo priėmimo atsakovas kreipėsi į Miežonių kadastro vietovės projekto autorę, kuri 2011-10-27 raštu atsakovė, jog servitutas S3 įtrauktas netikslingai ir jis išbrauktinas.

Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą ieškovai nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti. Apeliantui nuomos sutarties pagrindu naudojantis žemės sklypu, tenka ir žemės sklypui nustatyti apribojimai. Kadangi ieškinys buvo dėl trukdymo naudotis servitutu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ir nesprendė klausimo dėl servituto nustatymo pagrįstumo. Servitutas yra įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre, todėl jo pagrįstumo, teisėtumo klausimai turi būti nagrinėjami administraciniame teisme. Nustačius servitutą ieškovams buvo suteikta teisė naudotis servitutiniu keliu, taigi, nepriklausomai nuo to, atsakovas neturi teisės kliudyti šiuo servitutu. Tai, kad kitu keliu ieškovai negali patekti į kitą jiems priklausantį sklypą ir išvežti malkų, tik papildomas argumentas, patvirtinantis faktą, kad apeliantas trukdo naudotis nustatytu servitutu. Vien tai, kad atsakovas įrengė kelio užtvaras, trukdo naudotis keliu, tokiu būdu apeliantas pažeidė jam kaip žemės klypo nuomininkui tenkančias pareigas. Apeliantas neneigia, kad jis neleidžia kitiems asmenims naudotis keliu. Mano, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų nepriimti naujų įrodymų, pateiktų su apeliaciniu skundu, nes jie neatitinka CPK 314 str. reikalavimų, be to, nauji įrodymai nėra reikšmingi klausimo išsprendimui, nes byloje neginčijamas Servituto nustatymo pagrįstumo klausimas. Prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme ieškovų J. M., M. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro po 453,75 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Nustačius aplinkybę, kad ieškovas J. M. 2013 01 30 mirė, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartimi pakeistas ieškovas J. M. jo teisių perėmėja L. M.. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas apgynė ieškovų nepažeistas teises (CPK 5 str.), o remdamasis tik viešo intereso gynimu, ieškinys nebuvo grindžiamas viešo intereso pažeidimu, todėl atsakovui buvo atimta teisė atsikirsti į argumentus dėl viešo intereso pažeidimo ir tuo buvo pažeistos atsakovo teisės.   

Vienas iš servituto nustatymo pagrindų yra administracinis aktas. Šiuo pagrindu servitutas gali būti nustatytas tik įstatymo numatytais atvejais (CK 4.124 str. 1 d.). Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuojami Žemės įstatymo 23 str.. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko 2007-02-23 įsakymu Nr. 14-248 žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovams yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m. pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S3, servitutas yra įregistruotas nekilnojamo turto registre, todėl šalims jis sukelia iš servituto nustatymo kylančias teises ir pareigas (t.1, b.l. 14-15). Šio žemės sklypo nuomininkas yra atsakovas, su kuriuo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis 1999-09-20, Susitarimas, 2002-05-16, plotas 6.8752, nuo 1999-09-20 iki 2098-09-20 (t.1, b.l. 50-53). Ieškovai, būdami taip pat 0,7578 ha žemės sklypo savininkai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2., b.l. 2-4), esančio šalia žemės sklypo (kuriam nustatytas servitutinis kelias), procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsakovas neleisdamas ieškovams naudotis servitutiniu keliu, užkirsdamas kelią patekti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų, yra užtvėręs servitutinį kelią rakinama metaline tvora, kurią laiko užrakinęs, tokiu būdu pažeidžia jų teises. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį konstatavo, kad servitutas privačios žemės sklype yra nustatytas administraciniu aktu, nagrinėjamu atveju toks servitutas suteikia teisę įsakyme nurodyta apimtimi naudotis servituto keliu neapibrėžtam asmenų ratui, jo paskirtis – tenkinti viešuosius poreikius, aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, o servituto būtinumo ieškovams ar kitiems asmenims įvertinimas nėra šios bylos dalykas. Teismo vertinimu, trukdydamas ieškovams ir kitiems asmenims naudotis kelio servitutu, atsakovas pažeidžia CK 1.137 str. 2 d., 3 d., todėl yra įpareigotinas pašalinti esamas kliūtis – kelio užtvaras. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija sutinka. Pažymėtina, kad ieškovų ieškinys (patikslintas ieškinys) nebuvo grindžiamas viešo intereso pažeidimu, o buvo motyvuojamas jų teisių pažeidimu, kuris susideda iš to, kad atsakovas yra užtvėręs servitutinį kelią metaline tvora, tokiu būdu trukdydamas ieškovams naudotis servitutiniu keliu. Faktą, kad atsakovas yra įrengęs kelio užtvaras ir tokiu būdu trukdo naudotis servitutiniu keliu, patvirtina byloje esantys įrodymai, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas pažeidė jam kaip žemės sklypo nuomininkui tenkančias pareigas. Utenos apskrities administracijos 2009-06-30 rašte Dėl informacijos pateikimo (t.1, b.l. 23-24) pažymėta, kad servitutas S3 nustatytas naudotis tiek nuomojamo sklypo, tiek gretimų žemės sklypų savininkams. Trukdymas naudotis servitutiniu keliu ir yra ieškovų teisių pažeidimas (CK 4.117-4.12 str.; CK 1.137 str. 2 d.). 

Nesutikina su apelianto pozicija, kad nepagrįsta teismo konstatuota prielaida, kad Įsakymas dėl servituto nustatymo yra teisėtas ir galiojantis, nes šis įstatymas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Apelianto pateiktas į bylą rašytinis įrodymas – projekto autorės J. T. raštas, kuriame nurodyta, kad servitutas S3 įtraukas netikslingai nedaro įtakos ginčo išsprendimui,  nepatvirtina, kad servitutas nustatytas nepagrįstai (t.2, b.l. 31). Pažymėtina, kad apeliantas neginčijo ir nėra pateikta įrodymų, kad būtų nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka Utenos apskrities viršininko 2007-02-23 įsakymas Nr. 14-248 dėl servituto nustatymo, nebuvo reiškiamas reikalavimas panaikinti nustatytą servitutą, todėl nagrinėdamas bylą pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų ribose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo klausimų, susijusių su servituto S3 nustatymo pagrįstumu, administracinio akto, kurio pagrindu nustatytas servitutas, teisėtumo klausimo.

Dėl išdėstyto, apelianto skundas atmestinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovai J. M., M. B. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė kiekvienas po 453,75 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t., b.l. 48-54), atmetus skundą, iš atsakovo šios išlaidos priteistinos (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu  teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Bema“ ieškovei L. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 453,75 Lt, ieškovei M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 453,75 Lt išlaidų, jų patirtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

                                                                                                                                                                                  Andrutė Kalinauskienė

Teisėjai                                                                                           Andžej Maciejevski

                                                                      Alma Urbanavičienė