Civilinė byla Nr. 2-23675-1097/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18381-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei,

atsakovui E. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui E. U. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-119-6878 pagal atsakovo E. U. prašymą priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 3 300 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė atsakovui iš ieškovės 2 661,08 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, 2 000 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių), o kitą atsakovo prašymo dalį atmetė.

2.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. U., nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ir prašydama atmesti E. U. reikalavimą dėl piniginių sumų priteisimo bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015 m. balandžio 16 d. apdailininku. 2020 m. sausio 1 d. šalys susitarė, kad ieškovė mokės atsakovui 1 010 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį. Ieškovės teigimu, ji yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu, todėl Darbo ginčų komisijos išvada, jog ieškovė yra atsakovui skolinga, yra nepagrįsta. Ieškovės teigimu:

3.1.                      Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nėra sumokėjusi atsakovui viso darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį. Laikotarpiu, kai buvo rengiamas atsiliepimas Darbo ginčų komisijai dėl atsakovo pareikšto reikalavimo, ieškovė sumokėjo atsakovui buvusią 196,62 Eur darbo užmokesčio skolą už 2020 m. gruodžio mėnesį. Tuo tarpu Darbo ginčų komisija, priteisdama tariamai nesumokėtą darbo užmokesčio sumą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovui už 2020 m. gruodį apskaičiuotas 336,67 Eur darbo užmokestis yra nurodytas prieš mokesčius, o atskaičius mokesčius išmokėtina suma – 196,62 Eur, kuri ir buvo atsakovui sumokėta 2021 m. balandžio 20 d.

3.2.                      Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra skolinga atsakovui 4 556,64 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ši kompensacija, t. y. 2 661,08 Eur suma atskaičius mokesčius, buvo visa sumokėta atsakovui. Šią aplinkybę, ieškovės teigimu, patvirtina 2020 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštis, kuriame nurodyta, jog atsakovui priklauso išmokėti 2 857,70 Eur, o išmokėta suma – 2 661,08 Eur. Likusi suma buvo 196,62 Eur darbo užmokesčio ir šią nepriemoką ieškovė sumokėjo atsakovui 2021 m. balandžio 20 d.  

4.       Ieškovė nurodė, kad jei būtų nustatyta, jog ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakovu, sprendžiant dėl netesybų priteisimo pagal DK 147 straipsnį, turėtų būti atsižvelgiama į nesąžiningus atsakovo veiksmus ir nustatytas proporcingas bei sąžiningumo principą atitinkantis delspinigių dydis. Pats atsakovas prašyme Darbo ginčų komisijai nurodė, kad apie darbo sutarties nutraukimą sužinojo 2020 m. gruodžio mėnesio gale, kas patvirtina, jog sutartis nutraukta 2020 m. gruodžio 28 d. atsakovo prašymu. Tačiau į Darbo ginčų komisiją atsakovas kreipėsi tik 2021 m. balandžio 7 d. Atsakovo prašymas Darbo ginčų komisijai tariamai parengtas 2021 m. kovo 25 d., t. y. likus kelioms dienoms iki senaties termino, kai atsakovas būtų apskritai paradęs teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Taigi atsakovas, žinodamas apie galimai pažeistas teises, sąmoningai laukė tris mėnesius, kad galėtų reikalauti kiek įmanoma didesnės apimties netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Dėl to netesybų suma turėtų būti mažinama iki vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio. Vienas mėnuo yra pakankamas laikotarpis atsakovui kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

5.       Atsakovas E. U. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovui iš ieškovės: 1 100 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 4 665,30 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nors darbo sutartyje nustatytas 1 010 Eur dydžio darbo užmokestis, tačiau atsakovas nuolat būdavo komandiruotėse, todėl su dienpinigiais atlyginimas sudarydavo apie 2 300 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Atsakovas (duomenys neskelbtini) dirbo dar ir 2020 m. gruodžio 1–9 dienomis, tačiau 2020 m. gruodžio 28 d. prisijungęs prie Sodros paskyros sužinojo, kad yra atleistas iš darbo. Atsakovas neteikė ieškovei rašytinio prašymo dėl išėjimo iš darbo savo noru ir tik žodžiu buvo informavęs darbdavį, jog norėtų išeiti iš darbo. Toks žodinis informavimas nesuteikia darbdaviui teisės nurodyti, jog darbuotojas išėjo iš darbo savo noru ir apie atleidimą iš darbo darbuotojo neinformuoti. Ieškovė nesumokėjo atsakovui darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. Ieškovė Darbo ginčų komisijos posėdžiuose nepagrįstai teigė, kad šiuo laikotarpiu atsakovas nebuvo komandiruotėje užsienyje (Švedijoje), nes atsakovas šiuo laikotarpiu buvo komandiruotėje Švedijoje, kur atliko apdailos darbus. Šią aplinkybę patvirtina Darbo ginčų komisijai teiktos namo, kuriame buvo atliekami darbai, nuotraukos, atsakovui el. paštu siųsti brėžiniai apdailos darbams atlikti, kelto bilietai. Atsakovo teigimu, ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną, todėl Darbo ginčų komisija pagrįstai paskaičiavo 4 665,30 Eur netesybų. Šių netesybų nėra jokio pagrindo mažinti. Taip pat atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteisiamas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes apie atleidimą iš darbo atsakovas sužinojo atsitiktinai prisijungęs prie Sodros paskyros ir tai lėmė stiprius atsakovo neigiamus išgyvenimus, jis prarado galimybę anksčiau ieškotis kito darbo, patyrė finansinius nuostolius, dėl neteisėto atleidimo patyrė nestabilumo ir nesaugumo jausmą, tai turėjo neigiamos įtakos atsakovo šeimai.  

6.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta, ką, ieškovės atstovės teigimu, patvirtina pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kasos išlaidų orderis Nr. 114, detali ataskaita apie sumokėtas įmokas Sodrai per nurodytą laikotarpį. Tai, kad su atsakovu atsiskaityta, patvirtina aplinkybė, jog nuo sumokėto darbo užmokesčio buvo sumokėti privalomi mokesčiai. Su atsakovu atsiskaityta išmokant grynuosius pinigus. Sumokėjo ieškovės vadovė atsakovui namų aplinkoje, todėl išmokant grynuosius pinigus atsakovas nepasirašė kasos išlaidų orderio Nr. 114, o ieškovės vadovė pasitikėjo atsakovo pažadu pasirašyti vėliau. Taip pat ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas įmonėje (duomenys neskelbtini) nebedirbo nuo 2020 m. gruodžio 10 d., ką ir pats atsakovas patvirtino Darbo ginčų komisijos bylos nagrinėjimo metu. Be to, atsakovas nereiškia reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl su tuo susijusios aplinkybės nėra aktualios. Pažymėjo, kad atsakovas neneigė aplinkybės, jog pats žodžiu kreipėsi į ieškovę dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas nepagrįstai įrodinėja, jog jo darbo užmokestis buvo didesnis nei nurodytas darbo sutartyje, nes dienpinigiai nėra prilyginami darbo užmokesčiui, o darbo sutartyje nurodytas 1 010 Eur darbo užmokestis; darbo sutartis yra nenuginčyta. Taip pat ieškovės atstovė nurodė, kad prašomos priteisti netesybos yra neproporcingo dydžio. Turi būti atsižvelgiama į nesąžiningą atsakovo elgesį, kai jis delsė kreiptis į Darbo ginčų komisiją, siekdamas didesnių netesybų.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovas prašė remtis rašytine darbo ginčo bylos medžiaga ir nurodė, kad sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Prašė palikti galioti tokį sprendimą, kokį buvo priėmusi Darbo ginčų komisija, ir priteisti Darbo ginčų komisijos priteistas sumas, o ieškovės reikalavimus atmesti.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.  

8.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

9.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas E. U. 2015 m. balandžio 15 d. darbo sutarties Nr. 16 pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) apdailininku (b. l. 54–59). Darbo sutartis buvo keičiama, susitariant dėl keičiamo darbo užmokesčio. Iš pateiktos 2020 m. gegužės 21 d. darbo sutarties Nr. 52 matyti, kad atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) glaistytoju / dažytoju, o darbdavys įsipareigojo mokėti 1 010 Eur darbo užmokestį (b. l. 42–43). Aplinkybę, kad atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), o darbo sutartimi įtvirtintas 1 010 Eur darbo užmokestis, pripažino abi šalys, atsakovas ją patvirtino ir savo atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu (b. l. 155). Atsakovas darbo sutarties neginčija.  

10.       2020 m. gruodžio 28 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį – darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties (b. l. 62). Atsakovas paties darbo sutarties nutraukimo fakto ir laiko – 2020 m. gegužės 28 d. – neginčija, tačiau procesiniuose dokumentuose nurodė, kad rašytinio prašymo dėl atleidimo iš darbo ieškovei nepateikė, jokių su atleidimu iš darbo susijusių dokumentų nepasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nekelia klausimo dėl jo atleidimo iš darbo 2020 m. gruodžio 28 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį teisėtumo, nereikalauja pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, o taip pat savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teiktuose paaiškinimuose pripažino, jog žodžiu buvo įspėjęs (duomenys neskelbtini) apie norą išeiti iš darbo ir nuo 2020 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) nebedirbo, laikytina neginčijama ir pripažintina nustatyta aplinkybė, kad darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2020 m. gruodžio 28 d.

11.       Tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl atsiskaitymo už darbą, atleidus atsakovą iš (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimu Nr. DGKS-2008 darbo byloje Nr. APS-119-6878 darbuotojo E. U. prašymas tenkintas iš dalies ir nuspręsta iš darbdavio (duomenys neskelbtini) darbuotojui E. U. išieškoti 2 661,08 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį ir 2 000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, prašydama atmesti atsakovo E. U. reikalavimus dėl piniginių sumų priteisimo kaip neteisėtus ir nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės teigimu, ji yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės 1 100 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 4 665,30 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti ir palikti tokias priteistas sumas, kaip buvo priteisusi Darbo ginčų komisija. Taigi, nagrinėjamu atveju kilo šalių ginčas dėl darbdavio (ne)atsiskaitymo su darbuotoju, atleidus jį iš darbo, t. y. dėl darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, delspinigių ir neturtinės žalos atlyginimo (ne)priteisimo.

Dėl darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas

12.       Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už jo atliktą darbą darbo užmokestį įtvirtinta DK 32 straipsnio 1 dalyje. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

13.       Darbuotojas E. U. prašė priteisti iš darbdavio (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Darbo ginčų komisija 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 2 661,08 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Darbdavys (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamas atmesti darbuotojo reikalavimą dėl darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo. Darbdavys gindamas savo subjektinę teisę pareikštu ieškiniu iš esmės prašo pripažinti, jog su darbuotoju yra atsiskaityta ir darbuotojui priklausiusios mokėti sumos atsakovui yra sumokėtos.

14.       Iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų (darbo laiko apskaitos žiniaraščių, priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių, 2021 m. balandžio 19 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas) matyti, kad už 2020 m. gruodžio mėn. atsakovui buvo priskaičiuota 2 857,70 Eur priklausomo išmokėti darbo užmokesčio (b. l. 63–68, 70, 166). Pastarąją už 2020 m. gruodžio mėnesį apskaičiuotą mokėti 2 857,70 Eur (atskaičius mokesčius) (4 893,31 Eur neatskaičius mokesčių) sumą sudaro 336,67 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 7 dirbtas dienas ir 4 556,64 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (b. l. 166). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina ir pačios ieškovės dokumentuose fiksuota, kad ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, turėjo sumokėti atsakovui 2 857,70 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

15.       Byloje pateikti atsakovo sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovui paskaičiuotos sumos buvo mokamos pavedimais į sąskaitą – išmokėta 2 478,53 Eur atlyginimo ir komandiruotpinigių už spalio mėnesį, 2 166,53 Eur avansas, atlyginimas ir komandiruotpinigiai už lapkričio mėnesį (b. l. 30-33). Priskaitymų-išskaitymų žiniaraštis už 2020 m. gruodžio mėnesį patvirtina, kad ieškovė, apskaičiavusi atsakovui mokėtiną 2 857,70 Eur sumą, žiniaraštyje fiksavo, jog išmokėta 2 661,08 Eur ir likusi 196,62 Eur skola (b. l. 68). 2021 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 308433 patvirtina, kad jau nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, (duomenys neskelbtini) sumokėjo atsakovui 196,62 Eur atlyginimą už 2020 m. gruodžio mėnesį (b. l. 69). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teismui pateikė 2020 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 114, kuriame nurodyta, jog atsakovui E. U. išmokėta 2 661,08 Eur darbo užmokesčio (b. l. 162, 167). Atsižvelgdama į tai, ieškovė tvirtina, kad yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu ir sumokėjusi jam visą 2 857,70 Eur sumą. Taigi, byloje nėra ginčo dėl suskaičiuotos mokėtinos sumos dydžio, tačiau kilo ginčas dėl fakto – ar išmokėta atsakovui 2 661,08 Eur dydžio priskaičiuotos mokėtinos sumos dalis.    

16.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė ir pateikta medžiaga nėra pakankama nustatyti, jog ieškovė būtų sumokėjusi atsakovui 2 661,08 Eur priklausiusią mokėti sumą (CPK 178 straipsnis): 

16.1.                      Atsakovo banko sąskaitos išrašas, suformuotas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 19 d., patvirtina, kad paskutinis (duomenys neskelbtini) mokėjimas banko pavedimu atsakovui atliktas 2020 m. gruodžio 11 d. sumokant atlyginimą ir komandiruotpinigius už lapkritį (b. l. 33). Taigi, banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad apskaičiuotos priklausančios išmokėti darbo užmokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos dalis (2 661,08 Eur) atsakovui banko pavedimu į sąskaitą išmokėta nebuvo.

16.2.                      Ieškovė, įrodinėdama, jog su atsakovu atsiskaitė ir nurodytą sumą sumokėjo grynaisiais pinigais, bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė 2020 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 114, kuriame nurodyta, jog atsakovui E. U. išmokėta 2 661,08 Eur darbo užmokesčio (b. l. 162, 167). Iš pateikto dokumento matyti, kad jis nėra pasirašytas gavėjo atsakovo, todėl negali patvirtinti realaus grynųjų pinigų perdavimo gavėjui fakto (CPK 185 straipsnis). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu aiškino šią aplinkybę, nurodydama, jog šiuos grynuosius pinigus sumokėjo ieškovės vadovė atsakovui namų aplinkoje, todėl, išmokant grynuosius pinigus, atsakovas nepasirašė kasos išlaidų orderio Nr. 114, o ieškovės vadovė pasitikėjo atsakovo pažadu pasirašyti vėliau. Teismas tokius paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją, pabrėždamas, jog šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti į bylą pateikti įrodymai. Atsakovas neigia gavęs iš ieškovės grynųjų pinigų, o bylos medžiagoje pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad įprastai pinigai buvo mokami ne grynaisiais, o pavedimu. Be to, darbdavys, būdamas atsakingas už darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, darbo sutarties vykdymą, darbo užmokesčio mokėjimą, šias pareigas privalo vykdyti skaidriai, laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Galioja prezumpcija, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Už visų darbdavio veiksmų padarinius yra atsakingas pats darbdavys pagal įstatymą. Dėl to ieškovė, jos teigimu, išmokėdama grynuosius pinigus ir nepateikdama jų gavėjui pasirašyti kasos išlaidų orderio, prisiėmė su tuo susijusią riziką dėl padarinių. Papildomai abejonių dėl realaus nurodytos sumos išmokėjimo atsakovui kelia ir tai, kad kasos išlaidų orderį Nr. 114 ieškovė pateikė tik ginčo nagrinėjimo teisme metu – nėra aišku, kodėl toks reikšmingas įrodymas nebuvo pateiktas Darbo ginčų komisijai.

16.3.                      Ieškovės tvirtinimu, aplinkybę, kad atsakovui buvo sumokėta 2 661,08 Eur suma, patvirtina tai, jog nuo šios sumos sumokėti visi priklausantys mokesčiai, ką įrodo Informacijos apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 19 d. išraše fiksuotos aplinkybės, jog draudžiamosios atsakovo pajamos 2020 m. gruodžio 1 d. – 2020 m. gruodžio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) – 4 893,31 Eur, sumokėta valstybinio socialinio draudimo įmokų suma – 1 143,56 Eur (b. l. 37, 38), taip pat Apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per 2020 m. gruodžio 28 d. – 2020 m. gruodžio 28 d., sąrašas, kuriame nurodoma, jog atsakovo draudimo pabaiga 2020 m. gruodžio 28 d., draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma – 4 893,31 Eur, įmokų suma – 1 143,56 Eur (b. l. 159, 168). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad buvo sumokėti priklausantys mokesčiai nuo visos apskaičiuotos mokėtinos darbuotojui sumos, nepatvirtina ir neįrodo nurodytos darbuotojui mokėtinos sumos, už kurią mokesčiai sumokėti, sumokėjimo darbuotojui fakto, ypač atsižvelgiant į tai, jog šią reikšmingą aplinkybę ieškovė įrodinėja darbuotojo nepasirašytu kasos išlaidų orderiu.

17.       Nenustačius, kad ieškovė būtų realiai sumokėjusi atsakovui visą apskaičiuotą mokėtiną darbo užmokestį už gruodžio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nesumokėta 2 661,08 Eur suma priteistina atsakovui iš ieškovės (suma nurodyta atskaičius mokesčius).

18.       Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčo komisijos sprendimu, taip pat nurodo, kad nepagrįstai nustatyta darbo užmokesčio skola už 2020 m. gruodžio mėnesį, nes, ieškovės teigimu, Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į tai, jog atsakovui už 2020 m. gruodžio mėnesį apskaičiuotas 336,67 Eur darbo užmokestis yra nurodytas prieš mokesčius, o mokėtina suma atskaičius mokesčius yra 196,62 Eur, ir ji buvo sumokėta atsakovui jau vykstant ginčui 2021 m. balandžio 20 d. mokėjimo pavedimu. Teismas atmeta šiuos argumentus, kaip neatitinkančius Darbo ginčų komisijos sprendimo turinio ir bylos medžiagos. Kaip matyti iš pačios ieškovės sudaryto ir pateikto priskaitymų-išskaitymų žiniaraščio už 2020 m. gruodžio mėnesį (b. l. 68), pati ieškovė apskaičiavo, kad atsakovui mokėtina suma yra 4 893,31 Eur neatskaičius mokesčių, 2 857,70 Eur priklauso išmokėti, sumokėta 2 661,08 Eur ir 196,62 Eur liko skola. Nėra ginčo dėl to, kad ši pačios ieškovės apskaičiuota 196,62 Eur skola sumokėta jau vykstant ginčo nagrinėjimo procesui Darbo ginčų komisijoje – ką patvirtina 2021 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymo kopija (b. l. 69). Darbo ginčų komisija priteisė 2 661,08 Eur sumą, nenustačiusi, jog ji būtų atsakovui išmokėta. Kaip minėta pirmiau šiame sprendime, ir teismas nenustatė, jog ši suma būtų išmokėta atsakovui. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad ginčo dėl atsakovui priklausančių mokėti sumų skaičiavimo nėra – iš esmės remtasi pačios ieškovės skaičiavimais. Ginčas kilo dėl fakto – ar buvo realiai išmokėta atsakovui 2 661,08 Eur suma, o ieškovė šią aplinkybę įrodinėjo kasos išlaidų orderiu, dėl kurio jau pasisakyta pirmiau šiame sprendime.

19.       Atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį ir palikti priteistas tokias sumas, kokias buvo priteisusi Darbo ginčų komisija, vis dėlto procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, atsakovo teigimu, jo vidutiniu darbo užmokesčiu turėtų būti laikoma ne darbo sutartimi aptarta 1 010 Eur suma, o realiai kas mėnesį gauta apie 2 300 Eur suma. Nors atsakovas pripažino, kad darbo sutartyje buvo susitarta dėl 1 010 Eur darbo užmokesčio, ir darbo sutarties neginčijo, tačiau nurodė, jog jis nuolat būdavo komandiruotėse ir darbo užmokestis su dienpinigiais sudarydavo apie 2 300 Eur. Atsakovas nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir buvo komandiruotėje Švedijoje, ką, atsakovo teigimu, patvirtina el. laiškas, kuriuo jam siųsti brėžiniai (b. l. 79-80), namo, kuriame atlikti darbai, fotonuotrauka (b. l. 81), kelto bilietai, kurie patvirtina kelionę iš Švedijos į Lietuvą 2020 m. gruodžio 11 d. (b. l. 82).

20.       Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus ir pateiktus įrodymus, sprendžia nesant pagrindo nustatyti, jog atsakovui mokėtinas darbo užmokestis už 2020 m. gruodžio mėnesį apskaičiuotas neteisingai ar neatitinka darbo sutarties sąlygų.

21.       Vadovaujantis DK 107 straipsnio 2 ir 3 dalimis, darbuotojo komandiruotės metu paliekamas jo darbo užmokestis bei mokami dienpinigiai. Dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018, 11 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis). Taigi, komandiruotės metu mokami dienpinigiai nėra prilyginami darbo užmokesčiui. Be to, bylos medžiaga nepatvirtina atsakovo nurodomos aplinkybės, jog jis būtų buvęs darbdavio (duomenys neskelbtini) nurodymu siųstas į komandiruotę Švedijoje ir atlikęs ten darbines funkcijas 2020 m. gruodžio mėnesį (CPK 178, 185 straipsniai). Pateiktas el. laiškas yra be teksto, jo siuntimo priežastis nenurodyta, o vien prisegtas brėžinys nepatvirtina, jog laiškas siųstas atsakovui, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojui, siunčiant jį į komandiruotę (b. l. 79-80). El. laiškas siųstas 2020 m. gruodžio 9 d., t. y. atsakovo nurodytam komandiruotės laikotarpiui baigiantis, todėl abejotina, ar jis gali patvirtinti jau įvykusios komandiruotės aplinkybę. Pateiktos pastato fotonuotraukos nėra pakankamos identifikuoti nei fotografavimo laiką, nei objekto buvimo vietą, nei tai, kokie darbai jame ir kieno buvo atliekami (b. l. 81). Kelto bilietai patvirtina atsakovo kelionę iš Švedijos į Lietuvą 2020 m. gruodžio 11 d. (b. l. 82), tačiau neatskleidžia ir neįrodo šios kelios priežasčių, tikslų bei aplinkybių. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė vadovautis rašytine bylos medžiaga, naujų įrodymų nepateikė ir prašymų juos renkant neformulavo, taip pat kelis kartus pabrėžė, jog prašo vadovautis ir palikti viską taip, kaip buvo nusprendusi Darbo ginčų komisija, o pastaroji sprendime taip pat buvo pripažinusi komandiruotės aplinkybę neįrodyta (b. l. 13).  

Dėl netesybų

22.       DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pažeidė nurodytą savo pareigą ir, atleidžiant atsakovą iš darbo 2020 m. gruodžio 28 d., nesumokėjo atsakovui 2 661,08 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies, o 196,62 Eur skolą sumokėjo tik 2021 m. balandžio 20 d. Neatlikus pareigos visiškai atsiskaityti su darbuotoju nutraukiant darbo sutartį, ieškovei taikytinos teisės aktuose įtvirtintos pasekmės. Susidarius situacijai, kad darbdavys neatsiskaitė su atsakovu, nesumokėjo jam visų priklausančių sumų, yra pagrindas spręsti dėl netesybų priteisimo iš darbdavio (DK 147 straipsnis).

24.       DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

25.       Nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisija nustatė, kad šalys buvo susitariusios dėl 145 kronų (14,22 Eur) valandinio darbo užmokesčio. Darbo sutartyje buvo konkrečiai aptartos darbo užmokesčio mokėjimo atsakovui sąlygos ir sutarta, jog bus mokamas 1 010 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Atsakovas iš darbo (duomenys neskelbtini) atleistas 2020 m. gruodžio 28 d., tačiau, kaip minėta, nenustatyta, jog ieškovė būtų sumokėjusi atsakovui 2 661,08 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, o 196,62 Eur ieškovės apskaitoje nurodyta skola atsakovui sumokėta 2021 m. balandžio 20 d. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti iš atsakovo 4 665,30 Eur netesybų, paskaičiuotų iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, tačiau teismo posėdžio metu prašė priteisti dydžius, kuriuos buvo priteisusi Darbo ginčų komisija, t. y. 2 000 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių).

26.       Kaip minėta, netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos 2020 m. gruodžio 28 d. ir negali būti didesni nei už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu šis 6 mėnesių terminas jau suėjęs. Ieškovė ieškinyje prašė mažinti netesybas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas delsė kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir tai, ieškovės teigimu, laikytina nesąžiningu elgesiu siekiant padidinti priteistinas netesybas. Ieškovės nuomone, vienas mėnuo yra pakankamas laikotarpis atsakovui kreiptis į Darbo ginčų komisiją, todėl netesybų suma turėtų būti sumažinta bent jau iki vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio.

27.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių, jam vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi darbo kodekse nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). DK 147 straipsnio 2 dalis, pirma, nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017). Skiriama sankcija turi atitikti proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.  

28.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, vertina, jog sprendžiant dėl darbdaviui taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: faktiniai ieškovės ir atsakovo darbo santykiai truko nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. Ieškovės skolos dydis, kurį nustatė teismas, yra  2 661,08 Eur. Atsakovas pripažįsta ir patvirtina, kad apie atleidimą iš darbo (duomenys neskelbtini) sužinojo 2020 m. gruodžio pabaigoje, tačiau į Darbo ginčų komisiją dėl sumų priteisimo atsakovas kreipėsi tik 2021 m. balandžio 7 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priteisti įstatymo nustatytą sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką taikant šešių mėnesių terminą, teismo vertinimu, būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu netesybos mažintinos priteisiant 2 000 Eur netesybų sumą (neatskaičius mokesčių), tokiu būdu užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą, laikantis DK 24 straipsnyje įtvirtinto sąžiningumo principo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 

29.       Atsakovas, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Darbo ginčų komisija šį prašymą atmetė. Atsakovas Darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, tačiau atsiliepime į ieškinį prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu atsakovas šio prašymo nebepalaikė, prašydamas palikti priteistas tokias sumas, kurias buvo priteisusi Darbo ginčų komisija.

30.       Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

31.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

32.       Pagal kasacinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo ar neatsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).

33.       Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178–185 straipsniai).

34.       Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tenkinti atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindo nėra, nes atsakovo teiginiai dėl tokios žalos dydžio neparemti jokiais rašytiniais įrodymais, yra hipotetinio pobūdžio ir deklaratyvūs (CPK 178 straipsnis). Nors atleidimas iš darbo savaime sukelia tam tikrų įtampų, neigiamų psichologinių aspektų ir išgyvenimų, tačiau, minėta, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinės vertybės pažeidimą būtinos visos CK 6.245 – 6.249 straipsniuose įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos, o žalos buvimo, priežastinio ryšio atsakovas šiuo atveju neįrodė. Atsakovas, keldamas reikalavimą priteisti neturtinę žalą, remiasi itin bendro pobūdžio teiginiais, deklaratyviai nurodo patyręs neigiamų išgyvenimų, tačiau nepateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas. Šios bylos kontekste svarbu tai, kad atsakovas pripažino, jog 2020 m. gruodį žodžiu kreipėsi į darbdavį, nurodydamas, kad norėtų nutraukti darbo sutartį. Be to, atleidimo iš darbo atsakovas neginčijo. Šiame kontekste nėra pagrindo manyti, kad atleidimas iš darbo atsakovui buvo netikėtas, sukrėtęs jį ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra pateikta konkrečių įrodymų tam tikrai neturtinei žalai pagrįsti, teismas sprendžia, jog netesybų priteisimas yra pakankama satisfakcija atsakovui, todėl atsakovo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36.       Šioje byloje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad ieškinį, ginčydama dalį Darbo ginčų komisijos sprendimo, pateikė ieškovė, o atsakovas nurodyto sprendimo neskundė ir neginčijo. Atsižvelgus į tai, kad darbdavio, reiškusio ieškinį dėl pripažinimo jį esant atsiskaičiusį su darbuotoju, ieškinys atmetamas, teismui pripažinus, jog darbdavys liko atsakovui skolingas, neatsiskaitė atleisdamas iš darbo, vertintina, jog byla išspręsta atsakovo – darbuotojo – naudai, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tokią procesinę šios bylos baigti. Dėl to ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimas jam iš ieškovės nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

37.       Pagal DK 231 straipsnio 7 dalį, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini) 2 661,08 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 08 ct) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (suma nurodyta po mokesčių), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) netesybų (suma nurodyta prieš mokesčius).

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. DGKS-2008 darbo byloje Nr. APS-119-6878 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė