Administracinė byla Nr. eA-501-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00424-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo V. M., dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinis skyrius ir V. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. SS-159 (toliau – ir Tarnybos sprendimas) ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. S-1 (toliau – ir Komisijos sprendimas). Pareiškėjas prašė panaikinus nurodytus sprendimus palikti galioti Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2018 m. lapkričio 16 d. priimtą sprendimą (toliau – ir Tarnybos 2018 m. sprendimas) be pakeitimų. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 14 d. gavo buvusio darbuotojo V. M. prašymą, kuriame jis išdėstė aplinkybes dėl jam nustatyto netekto darbingumo lygio. Prašyme V. M. nurodė, kad jam dirbant AB banke „Hermis“, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra pareiškėjas, apsaugos darbuotoju, 1995 m. lapkričio 11 d. įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, buvo sutrikdyta V. M. sveikata – šaudymo pratybų metu jis patyrė (duomenys neskelbtini) traumą. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tuometinė Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos V. M. nuo 2000 m. liepos 4 d. laikinai, o nuo 2002 m. spalio 17 d. – neterminuotai, nustatė 20 proc. netekto darbingumo lygį. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe V. M. atitinkamais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais buvo priteistos žalos atlyginimo piniginės kompensacijos. V. M., jo vertinimu, pablogėjus sveikatai dėl 1995 m. lapkričio 11 d. darbo metu patirtos (duomenys neskelbtini) traumos, kreipėsi į kompetentingas institucijas nustatyti galimai pasikeitusį darbingumo lygį. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos pažymoje DLN-2 Nr. 59 nurodyta, jog V. M. nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 17 d. nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis. Pagrindas – 2019 m. sausio 28 d. Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. 2040. Darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe. Pastarosios Tarnybos išduotos pažymos pagrindu V. M. pareiškėjui pateikė prašymą mokėti periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad V. M. ieškiniu atsakovui AB SEB bankui dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios sutrikdžius sveikatą, atlyginimo, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, civilinės bylos Nr. e2-67-1003/2021. Šios bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. spalio 20 d., Tarnybos atstovas pateikė teismui Tarnybos priimtus dokumentus, kurių pagrindu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2019 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SS-159 nustatyti, jog V. M. nustatytas (duomenys neskelbtini) yra susijęs būtent su 1995 metais pas pareiškėją įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe ir tuo pagrindu jam išdavė 2019 m. sausio 30 d. pažymą DLN-2 Nr. 59. Pareiškėjas, gavęs nurodytus dokumentus, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. SS-159 apskundė Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. S-1 skundo netenkino. Sprendime Komisija nurodė, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai V. M. nustatė darbingumo lygio priežastį „nelaimingas atsitikimas darbe“. Be to, Komisija sprendime nurodė, kad išnagrinėjus dokumentus nebuvo rasta medicininių duomenų, kad V. M. būtų diagnozuoti kiti susirgimai, kurie galėtų turėti įtakos (duomenys neskelbtini).

4.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, teikdamas skundą Komisijai, buvo nurodęs, jog Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai, nagrinėdami V. M. 2018 m. lapkričio 22 d. skundą, 2018 m. gruodžio 11 d. raštu kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Senojo bokšto“ kliniką, su prašymu patikslinti, ar dabartinį V. M. (duomenys neskelbtini) nulėmė tik 1995 metais nelaimingo atsitikimo darbe metu patirta trauma, ar įtakos turėjo ir amžiniai pakitimai bei kiti faktoriai. UAB „Senojo bokšto“ klinikos Tarnybai pateiktuose dokumentuose (Medicininių dokumentų išraše/siuntime) šį dokumentą sudariusi gydytoja E. K. nurodė, kad dabartinį V. M. (duomenys neskelbtini) nulėmė buvusi patirta (duomenys neskelbtini) trauma. Pareiškėjas akcentavo, jog nurodytą išvadą gydytoja padarė nuo nelaimingo atsitikimo darbe praėjus net dvidešimt trims metams.

5.       Pareiškėjo vertinimu, Tarnybos sprendime nurodytuose medicininiuose dokumentuose, kuriais jis grindžiamas, nėra nurodyta (aprašyta) objektyvaus priežastinio ryšio, galinčio be protingos abejonės įrodyti, kad V. M. (duomenys neskelbtini) lėmė išimtinai tik 1995 metais įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe. Nurodytuose medicininiuose dokumentuose yra nurodyta tik paties paciento gydytojui pateikta subjektyvi informacija, dėl ko jam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, V. M. gydanti gydytoja E. K., pateikdama atsakovui atsakymą dėl to, kas lėmė dabartinį V. M. (duomenys neskelbtini), vadovavosi išimtinai tik tuo, kad pacientui atliekami tyrimai rodo, jog jo (duomenys neskelbtini) blogėja, tačiau nesiaiškino tikrosios tokio (duomenys neskelbtini) blogėjimo priežasties, pvz., ar tai negali būti nulemta kokių nors kitų veiksnių, tokių kaip kad paciento patirtos kitos traumos, jo gyvenimo būdas, gyvenamoji ir (arba) darbo aplinka, natūralūs senatviniai procesai, gretutiniai susirgimai, ypač V. M. turimos (duomenys neskelbtini) ir pan. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai besąlygiškai rėmėsi gydytojos E. K. parengtu dokumentu, patys neatlikę jokio išsamaus savarankiško aplinkybių tyrimo/aiškinimosi, nepasitelkę jokių ekspertų ar konsultantų tam, kad būtų objektyviai nustatytos priežastys, lėmusios kardinalų V. M. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai netekto darbingumo lygio padidėjimą nuo 20 proc. 2002 metais iki 60 proc. 2019 metais, todėl nepagrįstai V. M. nustatė 40 proc. darbingumą dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“.

6.       Pareiškėjas pažymėjo, kad skunde Komisijai nurodė, jog, neatlikus išsamaus ir objektyvaus visų aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, nėra pagrindo sutikti su Tarnybos sprendimu, jog visą dabartinį V. M. (duomenys neskelbtini) lygį lėmė būtent išimtinai tik 1995 metais įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe ir kad tam įtakos neturėjo jokie kiti veiksniai. Pareiškėjo tvirtinimu, tam, kad būtų gautas atsakymas į klausimą, t. y., ar visą dabartinį V. M. (duomenys neskelbtini) lėmė būtent išimtinai tik 1995 metais įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, yra būtina atlikti išsamų nukentėjusiojo V. M. medicininių dokumentų (ligos istorijos) vertinimą už visą laikotarpį nuo tada, kai 2002 m. spalio 17 d. neterminuotai jam buvo nustatytas 20 proc. netekto darbingumo lygis iki 2018 m. spalio 17 d., kai jis UAB „Senojo bokšto“ klinikos siuntimu Nr. 164 buvo nukreiptas į Tarnybą darbingumo lygio nustatymui. Tokių aplinkybių vertinimas nebuvo atliktas, šio trūkumo neištaisė ir pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija.

7.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Komisija pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1A-171 patvirtinto Ginčų dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 21 punktą, skundui (prašymui) nagrinėti gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Šiuo atveju, netgi tuomet, kai pačios Komisijos, sudarytos pareiškėjo skundui (iš)nagrinėti, nariams kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar V. M. nustatytą (duomenys neskelbtini) lėmė tik 1995 metais įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, ir šios abejonės betarpiškai buvo išsakytos skundo nagrinėjimo metu, nebuvo imtasi jokių veiksmų/priemonių šių abejonių pašalinimui, nors tai turėjo ir privalėjo būti padaryta ir abejonės pašalintos (Aprašo 18, 21 p.), todėl Komisijos priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

8.       Pareiškėjas pažymėjo, kad trauma, dėl kurios, V. M. teigimu, ženkliai pablogėjo jo sveikata, buvo įvykusi prieš 23 metus, todėl sprendžiant klausimą dėl V. M. darbingumo lygio dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nagrinėdamas V. M. 2018 m. lapkričio 22 d. skundą, o vėliau ir Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, privalėjo išsireikalauti V. M. ligos ir (arba) sveikatos istorijas ir įvertinti visus juose esančius duomenis, o ne remtis paskirais, neinformatyviais, neatspindinčiais pilnos informacijos medicininių dokumentų išrašais. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į prieštaringus ir nenuoseklius medicininiuose dokumentuose esančius duomenis dėl V. M. diagnozuotų susirgimų, o būtent – 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. lapkričio 8 d. bei 2018 m. gruodžio 21 d. medicininių dokumentų išrašuose yra nurodytos tik šios dvi diagnozės: 1) „(duomenys neskelbtini)“, 2) „(duomenys neskelbtini)“, o bendrosios praktikos gydytojos Z. L. parengtame 2018 m. spalio 17 d. V. M. siutime į tarnybą Nr. 164 tarp pagrindinių diagnozių nurodyta nauja diagnozė – „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“. Bendrosios praktikos gydytoja siuntime į Tarnybą nurodė egzistuojant diagnozę (ligą), kurios medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodę V. M. gydę, jam tyrimus atlikę gydytojai specialistai, t. y. (duomenys neskelbtini) – gyd. E. K. (2018 m. spalio 3 d., 2018 m. gruodžio 21 d. medicinos dokumentų išrašai) ir gyd. J. V. (2018 m. lapkričio 8 d. medicinos dokumentų išrašas), todėl, pareiškėjo teigimu, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad 2018 m. spalio 17 d. V. M. siuntime į tarnybą darbingumo lygiui nustatyti buvo padarytas esminis pažeidimas nepagrįstai nurodant diagnozę (ligą), kurios nebuvo nustatę gydytojai–specialistai, ir kuris vėliau nurodytas kaip viena esminių priežasčių, dėl ko V. M. buvo nustatytas padidėjęs netekto darbingumo lygis. Pareiškėjas akcentavo, jog būtent nepagrįstai į 2018 m. spalio 17 d. siuntimą Nr. 164 įrašyta diagnoze vėliau vadovavosi Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nustatydamas V. M. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ (Aprašo 27.3 p.), todėl Tarnybos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nurodyto trūkumo neištaisė, nors turėjo tai padaryti.

9.       Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

10.       Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Tarnyba, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais kodais, ir nustato ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kurį iš esmės lemia ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tokią darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Aprašo 8 punktas, kuriame nurodyta, jog asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimai. Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Gydantis gydytojas atsakingas už siuntimo į Tarnybą informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijas – jas surašę gydytojai specialistai. Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių su gydymo procesu susijusių klausimų. Dėl šios priežasties Tarnyba neturi nei teisės, nei pareigos vertinti asmens sveikatos būklės ir pateikti išvadas priežastinio ryšio tarp diagnozuotos ligos ir darbingumo lygio priežasties. Atsakovo teigimu, V. M. darbingumo lygio vertinimas atliktas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų, todėl naikinti pareiškėjo nurodytus skundžiamus administracinius aktus nėra pagrindo.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. 

12.       V. M. pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog Tarnyba visiškai nesiaiškino tikrosios tokios (duomenys neskelbtini) priežasties ir tam nepasitelkė ekspertų ar konsultantų, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti pareigos mokėti jam periodinę kompensaciją, numatytą Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje, tuo atveju, jeigu nustatoma, kad darbuotojas neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo. V. M. teigimu, pareiškėjo ginčijami sprendimai priimti kompetentingų subjektų, juos priimant buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą.

II.

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, panaikino Tarnybos sprendimą ir Komisijos sprendimą, įpareigojo Tarnybą iš naujo atlikti V. M. pakartotinį darbingumo lygio vertinimą dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 607,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14.       Teismas vadovavosi Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu, 21 straipsnio 1 dalimi, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. Al-l/V-2 patvirtintų Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių 6, 9, 10 punktais, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3, 4 punktais ir patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 2, 13.1, 14, 16.1, 24, 26, 35, 41, 42 punktais, 38.1 punkto 3 dalimi, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 19, 21, 25, 31, 33 punktais, nustatė, kad Tarnyba, gavusi V. M. 2018 m. lapkričio 22 d. skundą dėl Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo, atliko pakartotinį V. M. darbingumo lygio dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ vertinimą. Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu V. M. darbingumo lygis buvo nustatytas tik dėl priežasties „ligos arba būklės“, t. y. buvo vertinami visi asmeniui diagnozuoti susirgimai, įskaitant (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimus. Šiaulių II teritorinis skyrius neatlikinėjo ir 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu nenustatė V. M. darbingumo lygio vertinimo dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“. Teismas nustatė, kad Tarnyba ginčijamame sprendime nurodė, jog medicininių kriterijų vertinimas dėl asmens darbingumo lygio dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ yra pagrįstas 1995 m. gruodžio 14 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje esantis V. M. Profesinio darbingumo netekimo pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėjui nuo 2002 m. spalio 17 d. buvo nustatyta profesinė liga, nustatytas 20 proc. netektas profesinis darbingumas dėl diagnozės (duomenys neskelbtini), pagrindas: 1995 m. gruodžio 14 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 ir 2002 m. spalio 17 d. ekspertizės aktas Nr. 4474. Teismas darė išvadą, kad 2002 m. spalio 17 d. nustatant netekto profesinio darbingumo lygį ir vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą, buvo atsižvelgiama į V. M. darbingumui įtaką padariusią traumą (diagnozė (duomenys neskelbtini)). 

15.       Teismas nurodė, kad iš Tarnybos sprendimo turinio matyti, jog Tarnyba, pakartotinai vertindama V. M. darbingumo lygį dėl priežasties nelaimingas atsitikimas darbe, kuris įvyko 1995 m. gruodžio 14 d., vadovavosi: 1) VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos (duomenys neskelbtini) E. K. 2018 m. spalio 3 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, kuriame pagrindinės diagnozės pagal TLK-10-AM nurodytos: (duomenys neskelbtini); 2) UAB „Senojo bokšto“ klinikos gydytojos L. išrašytu 2018 m. spalio 17 d. Siuntimu į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Nr. 164, kuriame pagrindinėmis diagnozės pagal TLK-10-M nurodytos: (duomenys neskelbtini); 3) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojos J. V. 2018 m. lapkričio 8 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, kuriame ligos pagrindine diagnoze pagal TLK-10-AM nurodyta (duomenys neskelbtini). 

16.       Teismas nustatė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai, nagrinėdami V. M. 2018 m. lapkričio 22 d. skundą ir pakartotinai vertindami V. M. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, 2018 m. gruodžio 11 d. raštu kreipėsi į UAB „Senojo bokšto“ kliniką, nurodydami, kad pateikti dokumentai yra neišsamūs (arba jų nepakanka), ir prašė patikslinti, ar dabartinį V. M. (duomenys neskelbtini) nulėmė tik 1995 metais nelaimingo atsitikimo darbe metu patirta trauma, ar įtakos turėjo ir amžiniai pakitimai bei kiti faktoriai. UAB „Senojo bokšto“ klinikos Tarnybai pateiktame dokumente (2018 m. gruodžio 21 d. Medicininių dokumentų išraše/siuntime) šį dokumentą sudariusi gydytoja E. K. nurodė pagrindinę ligos diagnozę (duomenys neskelbtini), rekomendacijose pažymėjo, kad dabartinį V. M. (duomenys neskelbtini) nulėmė buvusi patirta (duomenys neskelbtini) trauma.

17.       Teismas nurodė, kad Tarnyba, atlikdama V. M. pakartotinį darbingumo lygio vertinimą dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas darbe“ ir vertindama medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą, vertino V. M. darbingumui įtaką padariusias ligas, kurios buvo nustatytos praėjus daugiau negu 25 metams po nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos (Diagnozės pagal ligų kodus (duomenys neskelbtini)) ir šiuos susirgimus, kurie lėmė darbingumo lygio sumažėjimą (60 proc. netektas darbingumas) priežastiniu ryšiu siejo su 1995 m. įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe.

18.       Teismas nurodė, kad Tarnybos sprendimo turinys ir 2019 m. sausio 28 d. Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. NA-2040 patvirtina, kad Tarnyba priežastinį ryšį tarp V. M. darbingumo lygio sumažėjimo dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas darbe“ iš esmės grindė gydytojos E. K. 2018 m. gruodžio 21 d. Medicininių dokumentų išraše/siuntime nurodyta neinformatyvia rekomendacine išvada, kad dabartinį (duomenys neskelbtini) nulėmė buvusi patirta trauma. Šiame siuntime nėra išsamiai, pagrįstai ir motyvuotai atsakyta į Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. pateiktą užklausimą, kas lėmė V. M. (duomenys neskelbtini) (diagnozuotas ligas) – ar tik patirta trauma, ar turėjo įtakos ir amžiniai pakitimai bei kiti faktoriai.

19.       Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas) suteikia teisę Tarnybai, esant reikalui, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ir kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka (šio aprašo 13.1 p.). Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 161 punktą, nustatydama darbingumo lygį, jo priežastį ir terminą, Tarnyba turi teisę pasitelkti specialistų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo klausimams pagal jų kompetenciją spręsti, kitų reikalingų ekspertų.

20.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Tarnyba, atlikdama pakartotinį darbingumo lygio vertinimą dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, būtų atlikusi savarankišką išsamų aplinkybių tyrimą, išsireikalavusi V. M. medicininius dokumentus (asmens ambulatorines korteles, kitus papildomus medicininius dokumentus), pasitelkusi ekspertus ar konsultantus tam, kad objektyviai būtų nustatytos priežastys, lėmusios kardinalų V. M. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir atitinkamai netekto darbingumo lygio padidėjimą nuo 20 proc. 2002 metais iki 60 proc. 2019 metais bei objektyviai atsakyta į klausimą, ar V. M. (duomenys neskelbtini) lėmė tik 1995 metais nelaimingo atsitikimo darbe metu patirta trauma, ar įtakos turėjo ir amžiniai pakitimai bei kiti faktoriai. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba yra viešo administravimo subjektas, kurios kompetencijai priskirta teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti asmenims darbingumo lygį, susijusį su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, todėl Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi pareigą atlikti išsamų ir visapusišką aplinkybių tyrimą, objektyviai ištirti ir įvertinti pateiktus medicininius dokumentus, kad būtų užtikrintas priimamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

21.       Komisijos 2021 m. sausio 4 d. sprendimo turinys ir Komisijos pateikta medžiaga teismui leido vertinti, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo apsiribota tik tų pačių medicininių dokumentų, kuriuos vertino Tarnyba, vertinimu ir nebuvo imtasi jokių papildomų veiksmų (išsireikalauti papildomus medicininius dokumentus, pasitelkti ekspertus ir pan.), kad išsamiai ir pagrįstai atsakyti į pareiškėjo iškeltus skundo argumentus dėl Tarnybos sprendimo nepagrįstumo (Aprašo 18, 21 p.). Teismas, įvertinęs Komisijos sprendimo turinį, darė išvadą, kad jis neatitinka sprendimo pagrįstumui keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu, Komisijos sprendime nurodytas argumentas, kad „Komisija, išnagrinėjusi byloje Nr. 4085 esančius dokumentus, nerado medicininių dokumentų, kad pareiškėjui būtų diagnozuoti kiti susirgimai, kurie galėtų įtakoti (duomenys neskelbtini)“ yra objektyviai nepagrindžiantis ir neatsakantis į pareiškėjo skunde iškeltus argumentus dėl Tarnybos sprendimo nepagrįstumo bei objektyvaus ir išsamaus tyrimo neatlikimo. Be to, iš Komisijos pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija neišreikalavo V. M. papildomų medicininių dokumentų, o vertino tik tai, ką jai pateikė Tarnyba. Teismas darė išvadą, kad Komisijos sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Teismas darė išvadą, kad tiek Tarnybos sprendimo turinys, tiek Komisijos sprendimo turinys nėra išsamūs, sprendimų motyvai yra neaiškūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis, priimant ginčijamus sprendimus buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą (neišsireikalauti medicininiai dokumentai, nepasitelkti specialistai, ekspertai ir kt.), todėl teismas neturėjo pagrindo ginčijamų sprendimų laikyti teisėtais ir pagrįstais ir juos panaikino.

22.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas – klausimą išspręsti iš esmės, panaikinus nurodytus sprendimus, palikti galioti Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2018 m. lapkričio 16 d. priimtą sprendimą be pakeitimų, išeina už teismo kompetencijos ribų, nes teismas negali atlikti veiksmų, kuriuos pagal teisės aktuose apibrėžtas kompetencijas įgaliota atlikti Tarnyba, t. y. nustatyti asmens darbingumo lygį ir darbingumo lygio priežastį, todėl teismas atmetė šį pareiškėjo reikalavimą.

23.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodė, kad, patenkinus dalį pareiškėjo patikslinto skundo, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas vadovavosi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2 punktais ir darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo prašymą ir jo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 2/3 dalis skundo) priteisti 607,90 Eur (15 Eur žyminio mokesčio ir 592,90 Eur už teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidų.

III.

24.       Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu, prie kurio prisidėjo ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. M., prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25.       Atsakovas nurodo, kad Tarnybos sprendimas priimtas gavus V. M. 2018 m. lapkričio 22 d. skundą dėl Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. STS- 1958 pagrįstumo. Nors ir nebuvo ginčo dėl nustatytos profesinės ligos pagrįstumo, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius savo iniciatyva kreipėsi į gydymo įstaigą dėl papildomų medicininių duomenų pateikimo ir sprendimą priėmė vadovaudamasis papildomai gautos (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 21 d. konsultacijos išvada, kurioje nurodyta, kad „dabartinį (duomenys neskelbtini) nulėmė buvusi patirta (duomenys neskelbtini) trauma“. Atsakovas pasinaudojo suteikta diskrecijos teise ir nusprendė, kad duomenų objektyviam sprendimui priimti užtenka, todėl priėmė ginčijamą sprendimą. Atsakovas paaiškina, kad nesvarstė pasitelkti ekspertų išvadai gauti, nes tuo metu tam nebuvo objektyvios būtinybės ir toks pareiškėjo reikalavimas iškilo tik bylą nagrinėjant teisme.

26.       Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1908-602/2021 ir pažymi, kad dokumentas, kurio pagrindu pareiškėjui kyla prievolė mokėti žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui ir kuris yra būtinas žalos atlyginimui apskaičiuoti (Laikinojo įstatymo 13 str. 1 d.), yra Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažyma DLN-2 Nr. 59, kurioje yra užfiksuotas pasikeitęs trečiojo suinteresuoto asmens netekto darbingumo lygis, ir kurią, kreipdamasis dėl žalos atlyginimo, V. M. yra pateikęs pareiškėjui. Atsakovas daro išvadą, kad jis pareiškėjui neprivalo ir, nesant trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo, neturi teisės teikti kitokių dokumentų, nei reglamentuota DLN-2 formos pažyma, atsakovas, esant tik pareiškėjo reikalavimui, negali inicijuoti V. M. papildomo medicininio ištyrimo pasitelkiant ekspertus.

27.       Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir šioje administracinėje byloje siekia gauti įrodymus, reikalingus civilinėje byloje, nes, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas Šiaulių apylinkės teisme 2020 m. spalio 20 d. posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-67-1003/2021, gavęs dokumentus, kurių pagrindu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė 2019 m. sausio 28 d. ginčo sprendimą, po beveik dvejų metų, t. y. 2020 m. lapkričio 25 d., kreipėsi į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją – Komisiją. Tai, nepraleidžiant termino, sudarė formalų pagrindą skųsti tiek atsakovo, tiek ir Komisijos priimtus sprendimus. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalyku be kitų aspektų turėjo būti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1908-602/2021 pateiktas išaiškinimas dėl teisės normų taikymo, reglamentuojančių darbingumo lygio vertinimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, nors šios aplinkybės pagal pareiškėjo skunde nurodytą skundo pagrindą turėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku.

28.       Pareiškėjas AB SEB bankas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pačiai Tarnybai buvo neaišku bei kilo abejonių dėl V. M. pateiktų dokumentų išsamumo, pakankamumo, informatyvumo, kadangi kreipėsi į UAB „Senojo bokšto“ kliniką, nurodydama, jog pateikti dokumentai yra neišsamūs (arba jų nepakanka) ir prašė patikslinti, ar dabartinį V. M. (duomenys neskelbtini) nulėmė tik 1995 metais nelaimingo atsitikimo darbe metu patirta trauma, ar įtakos turėjo ir amžiniai pakitimai bei kiti faktoriai. Pareiškėjas sutinka su teismo vertinimu, kad Tarnyba priežastinį ryšį tarp V. M. darbingumo lygio sumažėjimo dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas darbe“ grindė gydytojos E. K. 2018 m. gruodžio 21 d. Medicininių dokumentų išraše / siuntime nurodyta neinformatyvia rekomendacine išvada, kad dabartinį (duomenys neskelbtini) nulėmė buvusi patirta trauma. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra argumentuota, kodėl teismo išvada dėl 2018 m. gruodžio 21 d. gydytojos E. K. rekomendacijos nepakankamo informatyvumo, išsamumo bei motyvuotumo yra nepagrįsta ar nemotyvuota. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-257-357/2019, kuria buvo atmestas V. M. apeliacinis skundas, buvo pritarta pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kurie, be kita ko, buvo grindžiami bendrosios praktikos gydytojos Z. L. liudijimu, jog V. M. (duomenys neskelbtini) priežasčių nustatymui reikalinga pasitelkti ekspertus, o taip pat, kad (duomenys neskelbtini) galėjo sąlygoti natūralūs sveikatos pokyčiai dėl amžiaus. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė teismo sprendimo argumentų, motyvų bei išvadų dėl Tarnybos ir Komisijos ginčijamų sprendimų nepakankamo išsamumo ir motyvuotumo, nepakankamo aiškumo ir pagrįstumo, dėl papildomų medicininių dokumentų neišreikalavimo, nepasitelkimo specialistų, ekspertų ir kt., todėl pareiškėjas neįrodė teismo sprendimo neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo.

30.       Pareiškėjas nesutinka su atsakovu, kad jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi siekia gauti įrodymus, reikalingus kitoje civilinėje byloje. Pareiškėjo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis. Atsakovas atsiliepime į skundą nenurodė jokių argumentų, kuriais grįstų tariamą pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu neprašė taikyti pareiškėjui baudą, todėl tik apeliaciniame skunde atsiradęs argumentas dėl tariamo pareiškėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, yra nepagrįstas, neįrodytas, deklaratyvus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teiginio, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, atsakovas nesusieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu.

31.       Pasisakydamas dėl atsakovo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1908-602/2021, pareiškėjas teigia, kad nurodomos bylos ginčo dalykas buvo netapatus, pirmosios instancijos teismo sprendimas niekaip neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1908-602/2021 pateiktiems išaiškinimams ir išvadoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

32.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą, be kita ko, sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Tarnybos sprendimą ir Komisijos sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Tarnybos sprendimas remiasi neinformatyvia rekomendacine medicinine išvada, kad Tarnyba neatliko savarankiško išsamaus aplinkybių tyrimo, be kita ko, panaikino tiek Tarnybos, tiek Komisijos sprendimą.

33.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog Tarnybos sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis papildomai gauta (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 21 d. konsultacijos išvada, kurioje nurodyta, kad „dabartinį (duomenys neskelbtini) nulėmė buvusi patirta (duomenys neskelbtini) trauma“. Pažymi, kad atsakovas pasinaudojo suteikta diskrecijos teise ir nusprendė, kad duomenų objektyviam sprendimui priimti užtenka, todėl priėmė ginčijamą sprendimą. Atsakovas paaiškina, kad nesvarstė pasitelkti ekspertų išvadai gauti, nes tuo metu tam nebuvo objektyvios būtinybės ir toks pareiškėjo reikalavimas iškilo tik bylą nagrinėjant teisme.

34.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35.       Kaip minėta, atsakovas teigia, kad Tarnybos sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis papildomai gauta (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 21 d. konsultacijos išvada, kurioje nurodyta, kad „dabartinį (duomenys neskelbtini) nulėmė buvusi patirta (duomenys neskelbtini) trauma“; kartu pažymi, jog atsakovas pasinaudojo suteikta diskrecijos teise ir nusprendė, kad duomenų objektyviam sprendimui priimti užtenka, todėl priėmė ginčijamą sprendimą. Taigi, iš esmės šios bylos dalykas yra tai, ar Tarnybos sprendimas, kaip administracinis aktas, yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis.

36.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad teismas, atlikdamas teisminę administracinio akto pagrįstumo kontrolę, privalo įvertinti aplinkybes, kurios sudarė faktinį sprendimo priėmimo pagrindą, inter alia (be kita ko) įrodymų liečiamumo, pakankamumo, leistinumo aspektais (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2968-415/2021). Vertindamas įrodymus, teismas yra saistomas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje išdėstytais imperatyvais, kuriuos savo praktikoje yra atskleidęs LVAT. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020).

37.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad gauta medicininė išvada nėra pakankama pagrįsti Tarnybos sprendimui, darė išvadą, jog atsakovas neatliko savarankiško išsamaus aplinkybių tyrimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas suteikia diskrecijos teisę atsakovui, nustatant darbingumo lygį, jo priežastį ir terminą, pasitelkti specialistų, tačiau vien tai, kad Tarnyba jų nepasitelkė, nesudaro teismui pagrindo vertinti, kad medicininio pobūdžio išvada yra nepakankama pagrįsti administraciniam aktui. Pirmosios instancijos teismas, norėdamas paneigti minėtos išvados neišsamumą (nepakankamumą), turėjo savo iniciatyva surinkti tam pakankamus įrodymus (ABTĮ 10 straipsnio 1 dalis), pvz., pasitelkti teismo ekspertus, specialistus ir pan., turinčius medicininių žinių, arba būdamas aktyvus išaiškinti pareiškėjui (ABTĮ 12 straipsnis), kad reikia pasitelkti teismo ekspertus, specialistus ir pan., turinčius medicininių žinių. To neatlikęs pirmosios instancijos teismas, neturėdamas medicininių žinių, padarė nepagrįstą išvadą, kad, esą, konsultacinė išvada yra nepakankama pagrįsti Tarnybos sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla, pirmosios instancijos teismui neatlikus ABTĮ numatytų pareigų, grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38.       Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

39.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti už trečiojo suinteresuoto asmens V. M. atstovo patirtas antrinės pagalbos teikimo išlaidas (60 Eur), netenkinamas, nes nėra detalizuota, už kokias konkrečias teisines paslaugas ir kokios instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis suinteresuotas asmuo V. M., tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis