Civilinė byla Nr. e2-12350-1070/2022
Teisminio proceso Nr.2-69-3-06571-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 24 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina,
sekretoriaujant E. V. ir A. K.,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei N. V. ir
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2581,26 Eur turtinės žalos atlyginimą, 129,42 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 1, l. 1-5).
2. Ieškovės procesiniuose dokumentuose (el. b. t. 1, l. 1-5, 130, 131) nurodoma, kad 2021 m. sausio 4 d. įvykio metu buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. V. priklausančiam butui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Įvykio metu Butas buvo apdraustas Būsto draudimu, vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė išmokėjo draudėjui 2581,26 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl trūkusio bendro naudojimo stovo. Pastato (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji turėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Atsakovė turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl 2581,26 Eur žalos atlyginimo, tačiau ši žala vis dar neatlyginta atsakovės. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad buvo atliekamos tik kasmetinės bendrojo naudojimo objektų bei šildymo sistemos punkto apžiūros, tačiau bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdynai, einantys per butus, nebuvo apžiūrimi. Todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė savo kaip namo administratorės pareigas, numatytas Statybos techniniame reglamente (toliau – STR) 1.07.03:2017 „Statinių techninės priežiūros ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11, 34, 35 punktuose. Atsakovei neatlyginus žalos ieškovės nurodytu terminu, iš atsakovės turi būti priteistos 129,42 Eur kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. ir 6 proc. metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1, 2 dalys, 6.261 straipsnis).
3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo procesiniuose dokumentuose prašo atmesti ieškinio reikalavimus (el. b. t. 1, l. 103-107, 136-139). Nurodo, kad 2021 m. sausio 4 d. atsakovės avarinėje tarnyboje buvo registruotas iškvietimas, nuvykus specialistams bute (duomenys neskelbtini), fiksuotas vandens pratekėjimas per įtempiamas lubas, virtuvės sienas. Antrame aukšte bute Nr. (duomenys neskelbtini) gedimų nebuvo nustatyta, galbūt buvo nesandarus karšto vandens stovas perdengime, vanduo buvo užsuktas. Aiškinantis avarijos aplinkybes buvo nustatyta, kad trūko namo bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdyno dalis, esanti perdengime tarp pirmo ir antro aukštų. 2022 m. sausio 7 d. avarija buvo likviduota, atlikus vamzdyno remonto darbus. Šiuo atveju reikšminga tai, kad 2021 m. gegužės 28 d. atsakovė atliko hidraulinius namo šildymo sistemos bandymus, kurių metu nebuvo nustatyta jokių sutrikimų, šildymo sezonas pradėtas 2021 m. spalio mėn., šildymo sezonui pasirengta tinkamai. 2020 m. spalio 16 d. atsakovei atlikus statinio apžiūrą nebuvo nustatyta namo šildymo sistemos defektų, gyventojai prieš įvykį nepateikė pranešimų apie netinkamą jos būklę, sistema funkcionavo tinkamai. Todėl atsakovė neturėjo objektyvių priežasčių atlikti šildymo sistemos remonto darbus iki avarijos. Atsakovė, laikydamasi Daugiabučio namo administravimo nuostatų, STR 1.03.07:2017, CK nuostatų nuolat tikrina namo būklę, nustato bei šalina defektus, pildo apie tai informaciją Statinio techninės priežiūros žurnale, statinio apžiūros aktuose, atsakovės pastatų ūkio valdymo sistemoje, atliktų darbų aktuose ir kituose dokumentuose. Atsakovė nevykdo savo iniciatyva vizualiai nematomų vamzdžių, esančių gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, apžiūrų, vykdo tokius darbus tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus atlikti tokius darbus, nes namo inžinerinė technika laikoma bendrąja daline visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Vien tai, kad atsakovė administruoja daugiabutį namą, nepašalina namo gyventojų atsakomybės už namo bendrojo naudojimo įrenginių priežiūrą. Nagrinėjamu atveju gedimo vieta buvo perdengime tarp pirmo ir antro aukštų, t. y. vizualiai nematomoje vietoje, prie kurios priėjimas galimas tik iš privačių butų praardžius sienas, butų apdailas. Atsakovė, neturėdama duomenų apie šildymo sistemos gedimus, neturėjo pagrindo organizuoti jos remontą. Atsakovė neturi pagrindo atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto be namo bendrasavininkų sutikimų. Atsakovė buvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek šiuo atveju buvo būtina. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliko nuolatinius namo būklės stebėjimus. Atsakovė prižiūrėjo visą namo šildymo sistemą, nes 2021 m. gegužės 28 d. atliktų hidraulinių bandymų metu nenustatyta jokių sutrikimų, šildymo sezonas buvo pradėtas 2020 m. spalį. Jei prieš įvykį būtų buvę kokių nors defektų, šildymo sistema name nebūtų veikusi nuo 2020 m. spalio.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V. gavo bylos procesinius dokumentus, tačiau nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį (el. b. t. 3, l. 7).
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokato padėjėja I. V. prašė patenkinti ieškinį visiškai ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Atstovė patvirtino faktines aplinkybes, nurodytas ieškinyje, papildomai paaiškino, kad žala buvo kompensuota dviem etapais: už namų turto sugadinimą (712 Eur) ir už buto remontą (1869,26 Eur). Lokalinė sąmata sudaryta pagal SISTELA programą. Atlygintos tiesioginės išlaidos, turėto trečiajam asmeniui remontuojant būstą ūkio būdu. Nagrinėjamu atveju suiro šildymo vamzdynas. Statinio techninės priežiūros žurnale buvo užfiksuoti formalūs įrašai, kad naujų defektų nepastebėta. Bendrą šilumos sistemą sudaro ir stovai, einantys per butus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad apžiūrėjo ir stovų būklę. Šilumos punktas yra rūsio patalpose. Vamzdynas nebuvo sumontuotas sienoje ar įmontuotas į plokštumą, jei jis būtų apžiūrėtas bute, avarijos galima buvo išvengti. Namas yra 1962 m. statybos, vamzdynų tarnavimo garantijos laikotarpis apie 30-40 m. Avarijos metu vamzdynai atitarnavo garantijos terminą, atsakovė turėjo įvertinti riziką dėl vamzdynų susidėvėjimo. Atsakovė turėjo iškelti klausimą dėl vamzdynų remonto, tada nusprendus butų savininkams, kad remontas nebūtinas, galima būtų pasakyti, kad atsakovė atliko visus būtinus veiksmus, bet šiuo atveju atsakovė nekėlė klausimo dėl vamzdynų remonto. Vien tai, kad vamzdis trūko perdangoje, neturi reikšmės, nes nėra duomenų, kad atsakovė apskritai stebėjo vamzdžius. Vamzdynai nebuvo užsandarinti ar paslėpti, jų būklė galėjo būti patikrinta ir nuspręsta, ar remontuoti tą sistemą, pristatyti rezultatus gyventojams ir organizuoti bendro naudojimo sistemos vamzdyno remontą. Bendrojo naudojimo vamzdyno sistema neatitiko mechaninio atsparumo reikalavimo. Atsakovei taikytini aukštesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Teisės aktai numato visos inžinerinės sistemos apžiūrą ir priežiūrą, todėl vien tai, kad vamzdynas truko perdangoje, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės. Vamzdynų apžiūra galėjo būti atlikta ir prieš šildymo sezoną, t. y. vasarą. Nėra duomenų, kiek ilgai vanduo tekėjo, šildymo sistema tuo metu veikė po spaudimu, nes buvo šildymo sezonas, nedraudžiama bute atlikti apdailą – įrengti įtempiamas lubas. Todėl buto savininkai nėra atsakingi bei prisidėję prie kilusios žalos.
6. Atsakovės atstovė N. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad hidrauliniai bandymai buvo atlikti 2020 m. gegužės mėn. prieš avariją, defektų nenustatyta. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad vandens pratekėjimai buvo visame bute. Atsakovės darbuotojai nustatė pratekėjimo vietą WC patalpoje, pradžia buvo viršutiniame bute ir perdengime tarp pirmo ir antro aukšto, t. y. antro buto lubose. Buto apdaila buvo įtempiamos lubos, jomis buvo uždengtos visos lubos, dėl to nebuvo įmanoma laiku pastebėti pratekėjimo. Jei nebūtų įtempiamų lubų, pratekėjimą galima būtų pamatyti anksčiau, galima būtų išvengti tokio dydžio žalos. Todėl atsakovė nesutinka, kad ji atsakinga dėl kilusios žalos. Vanduo tekėjo lengva čiurkšle, vadinasi ilgą laiką, dėl to pratekėjimas nebuvo pastebėtas laiku. Atsakovė nesutinka su virtuvės baldų sąmata, neaišku, kaip buvo atrinktas baldininkas, virtuvės spintelėse matyti dvi nedidelės žymės, kyla abejonių ar tai susiję su pratekėjimu. Neaišku, kodėl reikėjo keisti visus baldus, kurių kaina virš 1000 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad butas buvo suremontuotas prieš 2 metus. Galbūt įrenginėjant butą, galėjo būti pažeisti vamzdynai, dėl to matyti pratekėjimai įvairiose vietose (ir sienose, ir grindyse). Netikslinga buvo organizuoti vamzdynų remontą šildymo sezono metu. Vamzdis buvo patenkinamos būklės, nebuvo pratekėjimo iš jo, pratekėjimas įvyko staiga, vizualiai nematomoje vietoje. Atsitikus įvykiui (duomenys neskelbtini) bute turėjo būti pradaužyta skylė. Net jei atsakovės darbuotojai ir apžiūrėtų butą (duomenys neskelbtini), jie negalėtų apžiūrėti visų vamzdynų, nes bute buvo įrengtos įtemptos lubos.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V. paaiškino, kad neturi galimybių atsakyti į klausimus dėl draudiminio įvykio, nes nieko nežino apie jį. Jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) gyvena jo dukra E. V. ir jos draugas L. P.. Prieš metus jie remontavo Butą. Jiems vieną dieną kaimynai papasakojo, kad buvo užpiltas rūsys, jie kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini), pateikė informaciją, gavo žalos atlyginimą. Nuo gegužės iki rugpjūčio jie negyveno tame bute, nes buvo išgriautos sienos, grindys. Butas buvo užpiltas ir 2021 m. sausio 4 d., tuo metu ji gyveno tame bute. Remontas buvo vykdomas, nes prieš tai buvo užpiltas butas. Sausį trūko vamzdynas arba Bute, ar pas kaimyną. Prašo panaikinti paskirtą baudą už neatvykimą į anksčiau paskirtą teismo posėdį, nes ryte jis buvo Palangoje, ketino važiuoti į posėdį, bei pasijautė blogai, skambino nurodytu pranešime telefono numeriu, norėdamas pranešti apie savo sveikatos būklę, bet niekas neatsiliepė, neatvyko į teismo posėdį dėl blogos savijautos. Be to, trečiasis asmuo baigiamosios kalbos metu paprašė kompensuoti ir jo atvykimo į teismą išlaidas, nes dėl šios bylos turėjo vykti į Kauną keturis kartus, turėjo dėl to išlaidų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 4 d. buvo aplietas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. V. priklausantis butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 11 d. iki 2035 m. gruodžio 31 d. (el. b. t. 1, l. 73-75, 169). Tuo metu Bute gyveno liudytojais apklausti E. V. ir L. P..
9. 2021 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku trečiojo asmens dukra E. V. pranešė ieškovės darbuotojui, kad sausio 4 (pirmadienį) vakare per buto lubas ir sienas pradėjo bėgti vanduo. Jie nuėjo pas aukštesnio aukšto kaimynus, kurie teigė, kad pas juos vanduo nebėga. Tada buvo kreiptasi į namo avarinę tarnybą. Ši atvykusi ir apžiūrėjusi būstą negalėjo pasakyti, iš kur bėga vanduo, užsuko karštą vandenį visame name. Ryte sausio 5 dieną (antradienį) paryčiais 5 val. ryto atsikėlę pamatė, kad butas vėl užpiltas iki pat svetainės. Apie 8 val. atvyko „(duomenys neskelbtini)“ meistrai, kurie nustatė, kad vanduo bėga iš šildymo vamzdžio, teigė, kad avarinės meistras užsuko ne tą, ką reikėjo. Meistrai iki 13 val. sutvarkė gedimą. Sienos bei grindys ėmė atšokinėti ir byrėti, dėl apsemtų lubų perdegė lempos, nebeveikia užpilta skalbimo mašina, užpilti stalas svetainėje, durys. Laiške buvo nurodyta, kad dėl apliejimo bus reikalingas buto kapitalinis remontas (el. b. t. 3, l. 9).
10. Liudytoja E. V. parodė, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini). Butas buvo remontuojamas dėl 2021 m. sausį įvykusio įvykio birželio mėn. Prieš tai pas kaimynę buvo trūkęs vamzdys pertvaroje, užpylė R. V. buto vonią, svetainę, virtuvę, iki miegamojo. Atvažiavo atsakovės darbuotojai, aiškinosi, pažiūrėjo, pasakė, kad vamzdis trūko pertvaroje. Visą vasarą butas buvo remontuotas dėl to įvykio, kuris galėjo įvykti 2021 m. sausį. Bute buvo pjaustoma kažkas, žiūrėjo vamzdžius, daugiausiai darbų buvo atlikta pas kaimynę. Liudytoja pastebėjo užliejimą, kai išėjo ryte iš miegamojo ir pamatė vandens balioną įtempiamose lubose. Iškvietę avarinę iš karto, kai pamatė, avarinės darbuotojai atvažiavo po valandos. Po pirmo atvykimo vanduo buvo išbėgęs, todėl vanduo buvo užsuktas. Pastebėjo pratekėjimą svetainėje ant grindų, pamatė balioną iš įtempiamų lubų, nuėjo į vonią, ten buvo daugiausiai vandens. Vanduo nubėgo per visą vonios sieną ir per tą pačią sieną virtuvėje. Meistrai sakė, kad vamzdžio trūkimas buvo pertvaroje. Viskas iki tol bute buvo gerai, neįmanoma buvo pastebėti gedimų. Butas buvo tvarkingas, suremontuotas jo įsigijimo metu, tuo metu jau buvo įrengtos įtempiamos lubos, pratekėjimo vandens žymių nebuvo. Namo administratorius neprašė apžiūrėti buto, vonioje buvo metalinis senovinis vamzdynas, jis buvo atviras, nudažytas.
11. Liudytojas L. P. (liudytojos E. V. draugas) parodė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas iš kaimynės buto antrame aukšte. Pratrūko vonios vamzdis. Po to, kai Butas buvo užpiltas, jie pradėjo daryti remontą vasarą, nes reikėjo tvarkyti grindis. Tuo metu, kai Butas buvo užpiltas, jis atsikėlė ryte, pamatė nukarusias įtempiamas lubas, svetainė, sienos, virtuvė buvo apipilti. Paskambino į avarinę, jie atvažiavo, nuėjo pas kaimynę. Liudytojas taip pat buvo nuėjęs pas kaimynę, ten iš pradžių nieko nesimatė, bet atitraukus vonią buvo matyti, kad truko šildymo vamzdelis. Pertvaroje tarp aukštų buvo pratrūkęs vamzdis, jis šiek tiek matėsi, jie pakeitė ten vamzdį. Žala buvo padaryta įtemptoms luboms, šviestuvams, virtuvėje, vonioje, atšoko plytelės, užpylė virtuvę, svetainės grindis, tuo metu liudytojai miegojo. Vamzdis buvo keičiamas ir (duomenys neskelbtini), vamzdis buvo keičiamas iki pat rūsio. Buto dalyje vamzdis nebuvo pratrūkęs. Iš sistemos buvo išleistas vanduo, avarinės tarnybos darbuotojai pakeitė vamzdį. Administratorės darbuotojai iki tol vamzdžių Bute nebuvo apžiūrėję.
12. 2021 m. sausio 8 d. ieškovės buvo surašytas turto sunaikinimo ir sugadinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad kliento teigimu Butas užlietas trūkus bendram namo vamzdžiui (el. b. t. 1, l. 62, 68). Akte nurodyta, kad koridoriuje matosi dėmės ant pakabinamų lubų, vandens nubėgėjimai, dėmės ant sienų, iškilnotos laminuotos grindlentės; vonioje matosi sulietos lubos; virtuvėje sulietos lubos, sienos, atsilupę tapetai, iškilnotos laminuotos grindlentės; svetainėje iškilnotos grindlentės. Buvo sulieta bei neveikia skalbimo mašina, sulietas virtuvės baldų komplektas, išsiputusios atskiros jo dalys. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (el. b. t. 1, l. 6-55, 81, 82, 87-100).
13. Įvykio metu dėl užliejimo vandeniu sugedo skalbimo mašinos Whirpool AWE 6319 elektroninė valdymo plokštė, dėl to skalbimo mašina netaisytina (el. b. t. 1, l. 56). Buvus šioms aplinkybėms paskaičiuota 220 Eur nuostolio suma bei 20 Eur už mašinos pajungimą. 2021 m. sausio 15 d. pasiūlyme pasiūlyta sumontuoti baldų komplektą už 1180 Eur (el. b. t. 1, l. 76). Dėl virtuvės baldų sugadinimo ieškovė paskaičiavo 472 Eur nuostolio sumą dėl išbrinkusių atskirų dalių, nurodydama, kad baldų įsigijimo kaina 2020 m. sausio mėn. buvo 1180 Eur (el. b. t. 1, l. 69).
14. Iš lokalinės sąmatos, parengtos 2021 m. sausio 26 d. nustatyta, kad žalos pašalinimo darbai kainuos 2710,05 Eur, į šiuos darbus įeina baldų pernešimas, virtuvės baldų išrinkimas/surinkimas, grindų dangos ardymas, sienų tinko pertrynimas, įtempiamų lubų ardymas, šviestuvų keitimas, sienų apklijavimas apmušalais (tapetais), įtempiamų lubų įrengimas, grindjuosčių permontavimas, statybinių šiukšlių išvežimas, buto valymas po remonto (el. b. t. 1, l. 60).
15. Draudiminis įvykis įvyko dėl trukusio vamzdžio, buvusio perdangoje tarp buto (duomenys neskelbtini), ir buto (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 108, 109, 113, 140; t. 3, l. 3). Šios avarijos likvidavimo metu buvo atlikti tokie darbai kaip: plieninių vamzdžių pjaustymas, vidaus vamzdynų iš plieninių vandentiekių-dujotiekių vamzdžių ardymas, skylių iškalimas mūrkalčiu, esant 1 plytos sienos storiui; vandentiekio, šildymo ir suspausto oro vamzdynų iš plastikinių vamzdžių tiesimas, tvirtinant prie konstrukcijų ir kt. darbai (el. b. t. 1, l. 110).
16. Ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui R. V. 712 Eur išmoką 2021 m. sausio 29 d. ir 1869,26 Eur draudimo išmoką – 2021 m. vasario 1 d., iš viso – 2581,26 Eur (el. b. t. 1, l. 59, 67).
17. 2021 m. sausio 30 d. raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydama per 15 dienų atlyginti 2581,26 Eur žalą, nes ieškovė kaip sugadinto turto draudikė išmokėjo draudėjui 2581,26 Eur draudimo išmoką, o atsakovė yra atsakinga už įvykusį draudiminį įvykį (el. b. t. 1, l. 63). Atsakovė nesumokėjo ieškovei nurodytos sumos, todėl ši kreipėsi į teismą dėl 2581,26 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovė.
18. Kilus teisminiam ginčui, atsakovė pateikė į bylą 2020 m. spalio 16 d. statinio apžiūros aktą, iš kurio matyti, kad tuo metu vyko kasmetinė statinio (duomenys neskelbtini), apžiūra pagrindinių konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų ir gretimos aplinkos apžiūra, įvertinant jų būklės pokyčius pasibaigus šildymo sezonui ir nustatant remonto ir kitokio tvarkymo darbų poreikį (el. b. t. 1, l. 114). Iš šio akto matyti, kad buvo apžiūrėtos bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga (vandentiekio vamzdynai, lietaus nuotekų vamzdynai, nuotekų sistemos vamzdynai, šilumos punktas, siurbliai, karšto vandens ruošimo įrenginiai ir kt.). Akte nurodyta, kad vamzdynas, latakai ir lietvamzdžiai pažeisti korozijų, būtinas vandentiekio sistemos, lietaus nuvedimo sistemos dalių keitimas, remontas; šilumos punkte nenustatyta esminių defektų (el. b. t. 1, l. 114-119). Po 2021 m. sausio 4 d. įvykio buvo atlikta neeilinė statinio apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad šilumos punktas, siurbliai, karšto vandens ruošimo įrenginiai yra avarinės būklės, nesandarus vamzdynas, kad būtinas šildymo sistemos tinklų remontas, keitimas (el. b. t. 3, l. 4).
19. Atsakovė pateikė į bylą statinio techninės priežiūros žurnalų fragmentus, kuriuose fiksuoti šilumos įrenginių patikrinimai, buvusios avarijos, būtini atlikti darbai (el. b. t. 1, l. 120-123, 165, 166). Šie žurnalo fragmentai patvirtina, kad namo defektų patikra vyko nuo 2012 m. lapkričio 9 d. kas 1-2 mėnesius, kad prieš įvykusią avariją pastatas (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas paskutinį kartą 2020 m. lapkritį, tuo metu nebuvo nustatyta šildymo sistemos defektų.
20. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, toliau pasisako dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškinyje nurodytą turtinės žalos atlyginimą.
Dėl ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimą
21. CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
22. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
23. Pagal Nuostatų 7.1, 7.7 punktus administratorius privalo nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais; jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
24. Pagal STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
25. Š. R. STR 1.07.03:2017 34 punkte numatyta, kad nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus). Pagal STR 1.07.03:2017 35 punktą nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja naudotojas.
26. Namo būklei įvertinti atliekami periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 87.2 punktas).
27. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai) (STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 91 punktas).
28. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
29. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 6 dalis).
30. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto 2009 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-229 (toliau – Aprašas), 9 punkte įtvirtinta, kad pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatavimas) apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo, techninės apžiūros ir būsenos atkūrimo veiksmus (šio Aprašo 2 priedas).
31. Pagal Aprašo 20 punktą daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.
32. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos privalomų priežiūros (eksploatavimo) darbų bendrasis sąrašas, kuriame nurodytais techniniais veiksmais, statinio projekte (ar jo dalyje) bei šildymo ir karšto vandens sistemos komponentų gamintojų instrukcijose nurodytais veiksmais užtikrinama, kad pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos, nustatytai jų eksploatavimo trukmei, atitiktų statinio projekte (ar jo dalyje) numatytus reikalavimus, nustatytas šio Aprašo 3 priede.
33. Aprašo 3 priedo 5 lentelėje numatyti šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynų su valdymo ir uždarymo armatūra priežiūros (eksploatavimo) techniniai veiksmai, suskirstyti į prevencinę priežiūrą, korekcinę priežiūrą bei avarijų likvidavimą. Pagal šios lentelės duomenis prevencinės priežiūros metu vykdoma vandens slėgio, temperatūros ir debito kontrolė. Techninės apžiūros metu atliekama profilaktinė vamzdynų, balansinės (balansiniai ventiliai) ir uždaromosios armatūros bei įvadų hermetiškumo apžiūra; balansinės ir uždaromosios armatūros veikimo patikrinimas; koroduojančių vamzdyno vietų nustatymas; oro kamščių nustatymas; pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimas pagal gyventojų įgaliotinio pageidavimus, nepažeidžiant higienos normų; šildymo sistemos hidraulinis bandymas ir praplovimas atskirais stovais; karšto vandens sistemos praplovimas, nesandarios balansinės ir uždaromosios armatūros iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje arba iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą sutvarkymas; vamzdynų, balansinės ir uždaromosios armatūros dažymas ir ženklinimas nustatytose vietose; aklių, apsaugančių namo šildymo sistemą nuo padidinto slėgio lauko tinklų hidraulinio bandymo metu, įrengimas šilumos įvade prie įvadinių sklendžių. Šioje stadijoje atliekamas planinis vamzdynų, fasoninių dalių, balansinės ir uždaromosios armatūros (riebokšlių tepimas, paveržimas) smulkių defektų šalinimas ar keitimas (esant reikalui įrengimas), atsižvelgiant į jų gyvavimo trukmę.
34. Korekcinės priežiūros metu atliekamas vandens slėgio, temperatūros ir debito korekcija pagal stebėjimus; vartotojų nusiskundimus. Techninės apžiūros metu atliekamas vamzdynų, balansinės ir uždaromosios armatūros bei įvadų hermetiškumo apžiūra; balansinės ir uždaromosios armatūros veikimo patikrinimas; oro kamščių nustatymas; užsikimšimų vamzdynuose šalinimas; nutekėjimo iš atvirai paklotų arba sienose, perdangose bei pogrindiniuose kanaluose esančių šildymo ar karšto vandens tiekimo vamzdžių likvidavimas; slėgį, temperatūrą ir debitą reguliuojančių vožtuvų ir susijusios įrangos reguliavimas ar remontas. Korekcinės apžiūros metu atliekamas vamzdynų, sujungimų, fasoninių dalių, balansinės ir uždaromosios armatūros, dėl kurių normali Šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolė ir parametrų reguliavimas sutriko, remontas ar keitimas.
35. Avarijos likvidavimo atveju kaip pirmas veiksmas nurodytas avarijos priežasties nustatymas ir lokalizavimas; šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo nutraukimas (esant būtinumui); vamzdynų, balansinės ir uždaromosios armatūros remontas ar keitimas. Kaip antras veiksmas - šildymo ir karšto vandens sistemos paleidimas, derinimas, papildoma priežiūra (pagal poreikį). Trečias veiksmas - šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolė ir parametrų reguliavimo (slėgio, temperatūros ir debito) stebėjimas. Ketvirtas veiksmas - parametrų atstatymas (nustačius veikimo neatitikimus stebėjimo metu).
36. Aprašo 3 priedo 17 lentelėje nurodyti šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas. Tarp minėtų darbų nurodyti šildymo sistemos vamzdyno magistralių, atšakų ir stovų jungčių prie magistralių ir įrenginių (įskaičiuojant atjungiamąją ir balansavimo armatūrą) apžiūra ir būklės tikrinimas – 1 kartą per mėnesį šildymo sezono metu ir prieš šildymo sezoną (48 punktas), šildymo sistemos hidraulinis išbandymas – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą į metus (51 punktas), šildymo sistemos įrenginių (uždaromosios ir balansavimo armatūros bei kitų šildymo sistemos įrenginių, nepriskiriamų šilumos punkto įrenginiams) kapitalinis remontas arba pakeitimas – pagal poreikį ir atliekant šiame sąraše nurodytus remonto darbus (56 punktas), avarijų šildymo sistemoje (srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas, susidėvėjusių per 0,4 m ilgio vamzdžių pakeitimas) lokalizavimas ir likvidavimas – pagal poreikį (58 punktas), šildymo sistemoje susidėvėjusių daugiau nei 0,4 m ilgio vamzdžių pakeitimas – pagal poreikį (59 punktas), nuotėkio iš atvirai paklotų arba sienose, perdangose bei pogrindiniuose kanaluose esančių šildymo vamzdžių lokalozavimas (statybinės konstrukcijos išardymas, srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas ar iki 0,4 metrų ilgio vamzdžių pakeitimas) be atstatomųjų statybinės konstrukcijos ir apdailos darbų – pagal poreikį (60 punktas).
37. Aprašo 3 priedo 18 lentelėje nurodyti šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas. Tarp šildymo sistemos priežiūros minimalių darbų nurodyti: pastato vidaus šildymo sistemų, įskaitant žemų parametrų šilumos tinklus tarp šilumos punkto ir pastato, hidraulinis bandymas prieš šildymo sezono pradžią – 1 kartą per metus (37 punktas), avarijų šildymo sistemoje (srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas, susidėvėjusių iki 0,4 m ilgio vamzdžių pakeitimas) lokalizavimas ir likvidavimas – pagal poreikį (41 punktas), nuotėkio iš atvirai paklotų ar tarp karšto vandens sistema susijusių pastatų po žeme arba sienose, perdangose bei pogrindiniuose kanaluose esančių šildymo vamzdžių lokalizavimas (statybinės konstrukcijos išardymas, srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas ar iki 0,4 metrų ilgio vamzdžių pakeitimas) be atstatomųjų statybinės konstrukcijos ir apdailos darbų – pagal poreikį (42 punktas).
38. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.
39. Namo administratorei deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu esant visoms kitoms tokios atsakomybės kilimo sąlygoms gali atsirasti tik nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo kilusi grėsmė bendro naudojimo objektų išlikimui, žmonėms ar aplinkai arba nustačius, kad atsakovė neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1827-773/2019, 17 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė apskritai apžiūrėjo šildymo sistemą. Pasak ieškovės, atsakovė turėjo teisės aktuose numatytais terminais apžiūrėti ir namo gyventojų butuose buvusius vamzdynus. Atsakovei to nedarius, nebuvo laiku pastebėtas šildymo vamzdyno susidėvėjimas, nulėmęs avariją bei žalos, kurią atlygino ieškovė, atsiradimą.
41. Teismas, įvertinęs tai, kad 2020 m. spalio 16 d. statinio apžiūros akte nenurodyta, jog buvo apžiūrėta ir šildymo sistema (ne tik šilumos punktas), sprendžia, kad atsakovė iš tikrųjų nebuvo apžiūrėjusi šildymo sistemos magistralių, atšakų ir stovų jungčių prie magistralių ir įrenginių, esančių ne butų savininkams priklausančiuose butuose, bet bendrojo naudojimo patalpose, kaip tai numatyta teisės aktuose (žr. sprendimo 36 punktą).
42. Sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą, šiuo atveju reikšminga ir tai, kad teisės aktuose nenumatyta namo administratorės pareiga tikrinti šildymo sistemą sudarančius vamzdynus butuose, kad pagal teisės aktų reikalavimus butuose vamzdynai apžiūrimi, keičiami, remontuojami pagal poreikį (žr. sprendimo 36, 37 punktus). Byloje nustatyta, kad šildymo vamzdis trūko perdangoje, esančioje tarp pirmo ir antro aukšto, dėl to vandens pratekėjimą pastebėjo būtent pirmo aukšto gyventojai (t. y. liudytojais apklausti E. V. ir L. P.). Teismo vertinimu, jei vamzdis įtruktų atviroje dalyje, esančioje po vonia antro aukšto bute, labiau tikėtina, kad pratekėjimą pirmiausiai pastebėtų buto (duomenys neskelbtini), gyventojai, nes būtent iš jų buto buvo lokalizuojama avarija, ardant perdangą. Todėl laikytina, kad net tuo atveju, jei atsakovė ir apžiūrėtų bendrojo naudojimo patalpų vamzdynus (tarp jų – stovą, kurio dalis įtruko pirmo ir antro aukštų perdangoje), vamzdžio susidėvėjimo faktas nebūtų nustatytas, nes įtrukimo vieta buvo nematomoje vietoje.
43. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (šildymo sistemos vamzdynų bendrojo naudojimo patalpose neapžiūros) ir trečiojo asmens patalpų užliejimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, negali būti pagrindu tvirtinti, kad atsakovė apskritai neatsakinga dėl kilusios žalos. Liudytojos E. V. elektroniniame laiške nurodytos aplinkybės (žr. sprendimo 9 punktą), kad avarinė tarnyba buvo kviesta du kartus ir avarija likviduota tik po antro iškvietimo, kad buvo užsuktas ne tas vamzdis, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo kaip namo valdytojos pareigą nustatyti avarijos priežastį, laiku ją lokalizuoti ir likviduoti (Aprašo 3 priedo 5 lentelė, 17 lentelės 58 punktas, 18 lentelės 41 punktas). Atsakovės darbuotojams neįvykdžius minėtų privalomų veiksmų, daroma išvada, kad atsakovė nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos ir pašalinti grėsmė gyventojų turtui, ji maksimaliai nesumažino avarijos tikimybės, pastebėjusi defektus, taip pažeisdama Nuostatų 7.1, 7.7 punktus, STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ reikalavimų. Dėl to buvo sulietos ne tik Buto WC patalpos, vonios ir virtuvės lubos bei sienos, bet ir virtuvės baldai, skalbimo mašina, Buto grindys. Teismo vertinimu, jei atsakovės darbuotojai laiku nustatytų avarijos priežastį (šildymo, bet ne karšto vandens vamzdžio trukimą), ji būtų laiku lokalizuota ir likviduota, o padarytos žalos dydis būtų mažesnis.
44. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų ieškovei turi būti atlyginta žala, susijusi su baldų pernešimu, virtuvės baldų išrinkimu/surinkimu, grindų dangos ardymu, šviestuvų keitimu, laminuotų grindų dangų įrengimu, grindjuosčių permontavimu, statybinių šiukšlių išvežimu, buto valymu po remonto, įtempiamų lubų ardymu, įrengimu, bei 50 proc. išlaidų, susijusių su sienų tinko petryninimu, nuvalant dažus, tapetus, sienų vidinių paviršių apklijavimu apmušalais. Teismas, įvertinęs lokalinės sąmatos duomenis, sprendžia, kad iš atsakovės ieškovei turi būti priteista 90 proc. žalos, atlygintos trečiajam asmeniui dėl remonto darbų (t. y. 1682,33 Eur=1869,26 Eur×0,9), ir 712 Eur, atlygintų trečiajam asmeniui dėl virtuvės ir skalbimo mašinos sugadinimo, iš viso – 2394,33 Eur (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).
45. Teismas, tenkindamas iš dalies ieškinio reikalavimus, pasisako ir dėl atsakovės motyvų, kad prašomos atlyginti žalos dydis nepagrįstas. Visų pirma, žalos, susijusios su virtuvės baldų sugadinimu, atlyginimas buvo 472 Eur dydžio, o ne virš 1000 Eur kaip teigia atsakovės atstovė (žr. sprendimo 13 punktą). Tai, kad iš pateiktų byloje nuotraukų nėra gerai matomi virtuvės baldų sugadinimai, nepaneigia nustatytos žalos masto, nes šie baldai buvo apžiūrėti ieškovės specialisto įvykio vietoje tiesiogiai. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad už virtuvės baldams padarytą žalą buvo atlyginta nepagrįstai didelė suma.
46. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės motyvais, kad už kilusią žalą yra atsakingas ir Buto savininkas R. V., kadangi Bute buvo įrengtos įtemptos lubos, dėl kurių pratekėjimai buvo pastebėti per vėlai. Teisės aktuose nėra draudžiama atlikti Buto apdailą, įrengiant įtempiamas lubas. Juolab kad byloje liudytoja apklausta E. V. parodė, kad Butas buvo įsigytas trečiojo asmens jau suremontuotas ir su įtemptomis lubomis. Aplinkybė, kad Bute buvo įtemptos lubos, negali būti vertinama nei kaip nenugalima jėga, nei kaip nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
47. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 1, 2 dalimis, iš atsakovės ieškovei turi būti priteista 120,04 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų (2394,33 Eur×0,06/365 d.×305 d.).
48. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (2514,37 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiškos įvykdymo.
49. Patenkinus iš dalies ieškinio reikalavimus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (92,76 proc.), iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 121,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ((61+70,08)×0,9276). Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė į bylą jų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Todėl patenkinus ieškinį iš dalies, atsakovės ir trečiojo asmens prašymai dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinami (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
50. Trečiasis asmuo R. V. teismo posėdžio metu prašė panaikinti jam 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskirtą 100 Eur baudą, nurodydamas, kad jis negalėjo atvykti į Kauną iš Palangos į 2022 m. rugsėjo 5 d. paskirtą teismo posėdį dėl blogos savijautos. Jo paaiškinimais, jis skambino tą dieną gautuose dokumentuose nurodytu telefono numeriu, norėdamas pranešti apie tai, kad negali atvykti į teismo posėdį, tačiau niekas neatsiliepė. Įvertinus tai, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. bylą nagrinėjusi teisėja visą dieną posėdžiavo Kauno rūmuose, o ne Kaišiadorių rūmuose, labiau tikėtina trečiojo asmens nurodoma aplinkybė, kad jis skambino siekdamas pranešti apie savo sveikatos būklę, tačiau nei Kaune, nei Kaišiadorių rūmuose niekas neatsiliepė. Teismas vertina trečiojo asmens nurodomą aplinkybę (t. y. jo pablogėjusią sveikatos būklę) kaip svarbią neatvykimo į 2022 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdį priežastį. Todėl 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pritaikyta 100 Eur bauda panaikinama.
51. Valstybė šioje byloje turėjo 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 8,31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 96 straipsnio 1, 2 dalimis,
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti iš dalies ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2394,33 Eur žalos atlyginimą, 120,04 Eur kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, iš viso - 2514,37 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiolika Eur 37 ct), 6 (šešių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (2514,37 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 121,59 Eur (vieno šimtos dvidešimt vieno Eur 59 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Panaikinti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudą, pritaikytą 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,31 Eur (aštuonių Eur 96 31) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5662. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Svetlana Panina