Civilinė byla Nr. e2A-1615-601/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00696-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2; 2.6.9; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-155-592/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei LITGRID dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Windfarm Akmenė Two“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių vėjo parkas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę išduoti ieškovei išankstines prijungimo sąlygas ieškovės įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo pagal ieškovės 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą (prašyme nurodoma jo sudarymo data – 2022-09-12), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. ji pateikė atsakovei prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas (toliau – IPS) vėjo jėgainių, kurių bendra leistina generuota galia 180 MW, prijungimui prie elektros perdavimo tinklo, pateikiant dvi prisijungimo alternatyvas: į Gintalų Transformatorių pastotę; arba į naujai statomą transformatorių pastotę, 330 kV, ant žemės sklypo kadastro Nr. 3213/003:22. Šiame prašyme ieškovė pažymėjo, kad sutinka „gauti prijungimą, kuriam taikomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo ribojimai“. 2022 m. spalio 13 d. atsakovė pateikė atsakymą į prašymą, kuriame nurodė, kad prašymo tenkinti negali, „kadangi perdavimo tinklo pralaidumas gamintojo pageidaujamose prijungimo vietose nepakankamas norimos galios elektrinei prijungti“. 2022 m. spalio 27 d. ieškovė, atsižvelgdama į 2022 m. spalio 25 d. atsakovės paaiškinimus, pateikė naują prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas vėjo jėgainių, kurių bendra leistina generuota galia 120 MW, prijungimui prie elektros perdavimo tinklo tose pačiose vietose kaip ir pirminiame prašyme. 2022 m. gruodžio 8 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą, kuriame nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. telefoninio pokalbio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės patikslintas prašymas bus atmestas, nes po patikslinto prašymo pateikimo atsakovė pasirašė ketinimų protokolą su neatskleistu trečiuoju asmeniu gretimoje įmonės planuojamoje vėjo jėgainių teritorijoje. Šiuo prašymu ieškovė taip pat paprašė pateikti paaiškinimus. 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovė pateikė atsakymą į patikslintą prašymą, nurodydama, kad patikslinto prašymo tenkinti negali „kadangi perdavimo tinklo pralaidumas gamintojo pageidaujamoje prijungimo vietoje nepakankamas pageidaujamos galios elektrinei prijungti“. Jokios informacijos, pagrindžiančios atsakovės pozicijos teisėtumą, atsakovė nepateikė.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė nesilaikė objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminacinių principų. Atsakovė nuslėpė informaciją nuo ieškovės apie egzistuojančius pralaidumus ir pažeidė teisės aktų reikalavimus, neišduodama išankstinių prijungimo sąlygų 120 MW galiai, nors ieškovė prašė išduoti išankstines sąlygas pagal atsakovės technines galimybes ir atsakovė tokią pareigą turėjo. Atsakovė pažeidė savo įsipareigojimą suteikti išankstines prijungimo sąlygas, esant mažesniam nei ieškovės prašomas, elektros perdavimo tinklo pralaidumui. Atsakovė sutiko gauti išankstines prijungimo sąlygas ir mažesniam galingumui nei 180 MW. Tai atitinkamai sukūrė pareigą atsakovei išduoti išankstines prijungimo sąlygas ir mažesniam nei 180 MW galingumui, t. y. išduoti išankstines prijungimo sąlygas bet kokiam mažesniam galingumui, kuris yra atitinkamoje vietoje esamuoju laiku prieinamas.
4. Atsakovė neteisėtai neišdavė ieškovei išankstinių prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygų, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.161 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo įpareigoti atsakovę išduoti išankstines prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas pagal ieškovės pirminį prašymą.
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovės prašymo pateikimo momentu laisvas oro linijos Šiauliai - Viskali, atšakos į Telšius pralaidumas buvo apie 120 MW. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo pateiktu prašymu dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo pageidavo gauti sąlygas net 180 MW vėjo elektrinių parko prijungimui, akivaizdu, jog esami atitinkamos perdavimo tinklo linijos pralaidumai nebuvo pakankami ieškovės pageidaujamos galios elektros gamybos įrenginių prijungimui. Apie pralaidumų nepakankamumą ieškovės pageidaujamos galios vėjo elektrinių prijungimui ieškovė buvo informuota 2022 m. spalio 13 d. raštu. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Windfarm Akmenė Two“ išreiškė pageidavimą gauti išankstines prijungimo sąlygas 100 MW elektros gamybos įrenginių prijungimui, taip pat į tai, kad jos pageidaujamų prijungti įrenginių leistina generuoti galia yra mažesnė už esamą laisvą tinklo pralaidumą, UAB „Windfarm Akmenė Two“ prašymo pagrindu jai buvo išduotos 2022 m. spalio 13 d. išankstinės prijungimo sąlygos Nr. 22SD-4160. 2022 m. lapkričio 30 d. tarp atsakovės ir UAB „Windfarm Akmenė Two“ buvo sudarytas ketinimų protokolas. Atsakovė išduodama gamintojų prašomus dokumentus taiko principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“.
6. Atsakovė pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos, reguliuojančios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių teisinius santykius, įskaitant išankstinių prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas, yra imperatyvaus pobūdžio ir nuo jų nukrypti negalima. Atsakovė pateiktą prašymą dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo vertina išimtinai pagal pateikto prašymo duomenis ir neturi jokios teisės savo iniciatyva išduoti išankstinių prijungimo sąlygų mažesnei galiai negu buvo prašoma, kas lemtų neatitikimą tarp pateikto prašymo ir operatoriaus faktiškai išduoto dokumento ir suteiktų nepagrįstą pranašumą vienam konkrečiam ūkio subjektui.
7. Atsakovė paaiškino, jog 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojo „proveržio paketas“, kurio sudėtyje įsigaliojo ir naujos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) redakcijos, įtvirtinančios visiškai naują teisinį reguliavimą. Naujai įsigaliojęs įstatyminis reguliavimas sudaro sąlygas prijungti gamintojų elektros gamybos įrenginius su tam tikrais leistinos generuoti galios ribojimais bei įtvirtina dispozicijas, kurios tiesiogiai nukreipia į Tvarkos aprašą, kuriame turėtų būti įtvirtinti pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir kriterijai. Dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių užsitęsusių Tvarkos aprašo tvirtinimo procedūrų atnaujintas Tvarkos aprašas patvirtintas tik 2023 m. kovo 6 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-254.
8. Trečiasis asmuo UAB „Windfarm Akmenė Two“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra nepagrįstas – jame pateikiama pozicija iš esmės yra grindžiama prielaidomis, deklaratyviais ir/ar tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Ieškovė ieškiniu bando sukurti įspūdį apie tariamą atsakovės ir UAB „Windfarm Akmenė Two“ nesąžiningumą bei veiksmų neteisėtumą, tačiau nepateikia ir objektyviai negali pateikti šiuos deklaratyvius teiginius patvirtinančių įrodymų, kadangi jie paprasčiausiai neegzistuoja.
9. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovė išnagrinėjo ieškovės 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą dėl galimybės prijungti 180 MW vėjo elektrinių parką ir, remdamasi teisės aktų reikalavimais bei techninėmis galimybėmis (tuo metu laisvas tinklo pralaidumas siekė 120 MW), priėmė teisėtą ir pagrįstą 2022 m. spalio 13 d. sprendimą. Pirmas prašymas nebuvo tenkintas tuo pagrindu, kad objektyviai neegzistavo galimybės prijungti būtent tokio galingumo – t. y. 180 MW vėjo elektrinių parką – tam buvo būtinos papildomos investicijos. Šio pirmo atsakovės sprendimo ieškovė neskundė bei neginčija jo net ir šioje byloje. Atsakovės pirmas sprendimas yra galiojantis, privalomas ir vykdytinas. Teisinis reglamentavimas nenumatė galimybės pagal 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą išduoti IPS mažesnei nei prašyta galiai. Ieškovė ieškinyje nenurodė nė vienos imperatyvios teisės normos, kurią atsakovė neva pažeidė nagrinėdama 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą ir priimdama 2022 m. spalio 13 d. sprendimą, o savo reikalavimą įpareigoti atsakovę išduoti IPS pagal 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą grindžia neaktualiu CK 6.161 straipsniu.
10. Taip pat nurodo, kad UAB „Windfarm Akmenė Two“ reikiamas administracines procedūras dėl prisijungimo prie elektros perdavimo tinklo pradėjo anksčiau nei ieškovė, nes ji dar 2022 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti IPS 100 MW vėjo elektrinių parko prijungimui (ir šio prašymo pagrindu IPS buvo išduotos 2022 m. spalio 14 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Byloje kilus ginčui, ar teisme nagrinėtinas ieškovės ieškinys (ar ieškinio reikalavimas gali sukelti teises ir pareigas), teismas pažymėjo, kad EEĮ 22 straipsnio 91 dalis (redakcija ginčo prašymo padavimo metu) nustatė, kad ketinimų protokolas pasirašomas tik su tuo asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad neturėdamas IPS asmuo negali realizuoti teisės sudaryti ketinimų protokolą, o vėliau negalėtų realizuoti ir teisės reikalauti prijungti jo kaip gamintojo elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, todėl dėl tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų negavus IPS, toks asmuo turi teisę kreiptis dėl tariamai pažeistų teisių gynimo (CPK 5, 185 straipsniai).
13. Gamintojų elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų procedūros, įskaitant gamintojų ir perdavimo tinklo operatoriaus teises ir pareigas, reglamentuotos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – EEĮ), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (toliau – AIEĮ) ir LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 (toliau – Tvarkos aprašas).
14. Teismas sprendė, kad nei Tvarkos apraše, nei kituose teisės aktuose ieškovės ginčo prašymo pateikimo metu atsakovei nebuvo suteikta teisė išduoti IPS mažesnei galiai, nei prašyme išduoti IPS nurodyta numatoma įrengti elektros energijos gamybos pajėgumų įrengtoji galia, t. y. nagrinėjamu atveju vietoj ieškovės prašomos 180 MW galios išduoti IPS mažesnei galiai – 120 MW. Dėl tokio teisinio reguliavimo nagrinėjamoje byloje neturi esminės teisinės reikšmės aplinkybė - ieškovė pildė prašymą IPS gauti pagal Aprašo 1 priedo formą ar pagal operatoriaus interneto svetainėje pateikto prašymo IPS gauti formą. Pažymėjo, kad ieškovės į bylą pateikto 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymo IPS gauti eilutėje „Nepakankant elektros tinklų galios ir pralaidumų įrenginių prijungimui, pageidauju:“ žyma „gauti prijungimą, kuriam taikomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai“ vienareikšmiškai nepatvirtina atsakovės pareigos spręsti, kokį konkretų IPS išduoti ieškovei, nes ieškovė reiškia sąlyginį ir ne konkretų prašymą. Kaip matyti, vėliau - 2022 m. spalio 27 d. – ieškovė patikslino duomenis, jog prašo išduoti IPS 120 MW galiai. Nors, kaip minėta, 2022 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė jau išdavė IPS 49,6 MW galiai trečiajam asmeniui UAB „Telšių vėjo parkas“ pagal jo 2022 m. birželio 29 d. prašymą, taip pat atsakovė 2022 m. spalio 13 d. išdavė trečiajam asmeniui UAB „Windfarm Akmenė Two“ IPS vystyti 100 MW galiai pagal jo 2022 m. rugsėjo 15 d. prašymą (ši galia atitiko pralaidumą). Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovės vėlesnis prašymas išduoti IPS 120 MW galiai nelaikytinas 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymo sudėtine dalimi, nes dar 2022 m. spalio 13 d. atsakymu atsakovė nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymo tenkinti negali, „kadangi perdavimo tinklo pralaidumas gamintojo pageidaujamose prijungimo vietose nepakankamas norimos galios elektrinei prijungti“.
15. Taigi, vadovaudamasis ginčo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu, teismas iš esmės sutiko su atsakovės argumentais, kad ji, vykdydama ginčo metu jai teisės aktais numatytas pareigas bei siekdama sudaryti visiškai vienodas sąlygas visiems be išimties gamintojams ir jų nediskriminuoti, taip pat atsižvelgdama į didžiulę konkurenciją tarp rinkos dalyvių ir į tai, kokie yra perdavimo tinklo pralaidumai (galimybės priimti privačių asmenų elektros gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją į tinklą yra ribotos ir nepatenkina visų suinteresuotų asmenų poreikio), išduodama gamintojų prašomus dokumentus pagrįstai taikė principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“. Atsakovė visus gamintojus, pateikusius prašymus dėl IPS išdavimo arba ketinimų protokolo sudarymo, pastato į eilę pagal atitinkamo prašymo pateikimo laiką. Atitinkamai teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų nepagrįstumo ir neteisėtumo, atsisakant išduoti ieškovei IPS pagal 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą, todėl netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovę išduoti ieškovei IPS pagal ieškovės 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą (prašyme nurodoma jo sudarymo data – 2022-09-12).
16. Pažymėjo, kad remiantis šio sprendimo 43 ir 44 punktuose nurodytais aiškinimais ir vertinimais teismas neturi pagrindo daryti išvadų, kad pagal ginčo metu buvusį teisinį reglamentavimą atsakovė teikė klaidinančią informaciją, neskelbė aktualios informacijos apie perdavimo tinklo pralaidumus, neskaidriai skirstė ribotus elektros perdavimo tinklo pralaidumus, vilkino prašymų dėl IPS išdavimo nagrinėjimą ar nesilaikė nediskriminavimo principo. Dėl diskriminavimo principo teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Telšių vėjo parkas“ turėjo teisminį ginčą dėl ketinimų protokolo sudarymo, taip pat atsakovė reikalavo papildomų duomenų iš Komisijos apie trečiąjį asmenį UAB „Windfarm Akmenė Two“. Be to, teisminio nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė yra gavusi iš atsakovės IPS, susijusių su kitais objektais, – tai leidžia labiau tikėti, jog ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė diskriminavo ieškovę (CK 1.5 straipsnis).
I. Apeliacinio skundų ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime ignoravo, kad ieškovė (įmonė) savo prašyme, pateiktame pagal tipinę operatoriaus parengtą prašymo formą, aiškiai pažymėjo, kad sutinka gauti sąlygas ir bet kokiam mažesniam elektros gamybos įrenginių galingumui nei jos prašomas (180 MW apimtyje), todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė ieškovei išduoti išankstines sąlygas. Pagal atsakovės parengtą prašymų dėl išankstinių sąlygų išdavimo formą prašymą teikiantis subjektas turi teisę pažymėti „varnelę", kad „nepakankant elektros tinklų galios ir pralaidumų įrenginių prijungimui" sutinka gauti prijungimą, kuriam „taikomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo ribojimai“. Taigi, vertinanti šią formuluotę lingvistiškai yra akivaizdu, kad pirmoji sakinio dalis: „nepakankant elektros tinklų galios ir pralaidumų įrenginių prijungimui", labai aiškiai nurodo apie situaciją tinkle, kuomet pralaidumai yra nepakankami asmens pageidaujamo galingumo elektros gamybos įrenginiams prijungti, o antra sakinio dalis, jog toks gamintojas sutinka „gauti prijungimą, kuriam taikomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo ribojimai“ reiškia gamintojo pageidavimą tokioje situacijoje gauti prijungimo sąlygas mažesniam galingumui nei jo maksimalus prašomas. Todėl teismo išvada, kad tokia formuluotė vienareiškimiškai nepatvirtina įmonės pozicijos yra nepagrįsta;
17.2. operatorius sąmoningai nukrypo nuo Apraše buvusios standartinės prašymo formos, nes teisė teikti sąlyginį prašymą buvo numatyta įstatyme. EEĮ (redakcija, galiojusi 2022-10-13 kuomet buvo neteisėtai atsisakyta įmonei išduoti išankstines sąlygas) 22 str. 31 d. numatė, kad operatorius gali pasiūlyti elektros energijos gamintojui prijungimo, kuriam būtų taikomi eksploatavimo ribojimai arba gamintojas gali padengti išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu (tinklo pralaidumų išplėtimui) ir tuomet ribojimai gamintojui nėra taikomi: „šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai nedraudžia tinklų operatoriui riboti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi Tarybos patvirtinti eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje arba 39 straipsnio 2 dalyje. Jeigu elektros energijos gamybos įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi". Atitinkamai, remiantis EEĮ nuostatomis, atsakovė, gavusi ieškovės prašymą išduoti išankstines sąlygas 180 MW galingumo įrenginių prijungimui prie perdavimo tinklo, bet atsižvelgdama į tai, kad laisvas prieinamas pralaidumas tuo metu buvo 120 MW, t. y. mažesnis nei ieškovės maksimalus prašomas, turėjo pareigą išduoti išankstines sąlygas 120 MW apimtyje (su prijungimo ribojimais);
17.3. atsakovė pati savo veiksmais patvirtino, kad jos parengtoje prašymo išduoti išankstines sąlygas formoje nurodyta galimybė išduoti išankstines sąlygas su prijungimo ribojimais būtent ir reiškia pareigą jai išduoti išankstines sąlygas ir mažesniam galingumui nei ieškovės tuo metu prašomas, atsižvelgiant į aktualią perdavimo sistemos pralaidumų situaciją. Po to, kai ieškovė 2022-09-13 pateikė prašymą išduoti išankstines sąlygas, kitą dieną (2022-09-14) atsakovės darbuotoja parašė el. laišką ieškovei, prašydama patikslinti, ar ieškovė sutinka gauti prijungimo sąlygas su prijungimo ribojimais, ar visgi siekia gauti atsakymą apie nepakankamą tinklų galią ir pralaidumą su nurodytu investicijų poreikiu (pažymėti tik vieną), nes savo prašyme ieškovė buvo pažymėjusi abi sąlygas, į ką ieškovė tą pačią dieną atsakė, kad sutinka gauti prijungimą, kuriam taikomi pajėgumų arba eksploatavimo ribojimai;
17.4. atsakovės pozicija, kad ji esą neturi pareigos išduoti išankstines sąlygas su prijungimo ribojimais (mažesniam galingumui nei prašomas), nes tai, nors ir numatyta įstatyme, bet nėra detalizuota Apraše - yra paneigta aktualios kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-01-09 nutartis byloje Nr. e3K-3-26-611/2025) bei pačios atsakovės veiksmu įmonės atžvilgiu;
17.5. teismo pateiktas išaiškinimas, kad teismo vertinimu atsakovė neturėjo pareigos išduoti išankstines prijungimo sąlygas mažesniam įrenginiu galingumui nei ieškovės maksimalus prašomas, sukuria prielaidas neskaidriam perdavimo sistemos pralaidumu skirstymui. Ieškovės prašymo dėl išankstinių sąlygų išdavimo metu Aprašas numatė pareigą atsakovei viešai interneto tinklapyje skelbti informaciją apie prieinamus perdavimo sistemos pralaidumus, tačiau atsakovė šios pareigos nevykdė, t. y. tokios informacijos tuo metu (šiuo metu ji jau yra viešinama) viešai nebuvo;
17.6. atsakovės bei teismo palaikyta pozicija, jog sąlyginis prašymas dėl išankstinių sąlygų išdavimo yra neįmanomas, reiškia tai, kad ieškovė buvo įtraukta į absurdiška, užtęsta prašymų dėl išankstinių sąlygų išdavimo teikimo ir tikslinimo procesą, kurio rezultatas - be jokio teisėto pagrindo ieškovės prarasta geresnė padėtis prijungimo prie perdavimo sistemos procese nei trečiojo asmens ir konkuruojančio subjekto - UAB „Windfarm Akmenė Two“ (toliau – WAT), nors ieškovės prašymas pateiktas dviem dienom anksčiau. Pagal atsakovės poziciją, jeigu nuo prašymo dėl išankstinių sąlygų pateikimo dienos iki atsakovės atitinkamo sprendimo dienos, laisvi pralaidumai tampa bent 1 MW mažesni nei gamintojo prašomi, toks prašymas iškarto turi būti atmetamas. Atmetus tokį prašymą, subjektas yra priverstas teikti naują prašymą ir per 30 dienų nuo naujo prašymo pateikimo dienos, pralaidumai vėlgi gali sumažėti ir jeigu jie vėlgi tampa bent 1 MW mažesni nei prašomi, toks prašymas turėtų būti ir vėl atmetamas. Toks prašymų dėl išankstinių sąlygų išdavimo, atmetimo ir tikslinimo procesas gali išsitęsti į nesibaigiantį procesą, neatitinkantį jokių protingumo ir efektyvumo reikalavimų;
17.7. teismas skundžiamame sprendime taip ir nepaaiškino, ką teismo vertinimu reiškia atsakovės parengtoje prašymų dėl išankstinių sąlygų išdavimo formoje numatyta galimybė/pasirinktis „nepakankant elektros tinklų galios ir pralaidumų įrenginių prijungimu" gauti „prijungimą prie perdavimo sistemos su prijungimo ribojimais", kas neatitinka efektyvaus, prasmę teisės aktams suteikiančio teisės aiškinimo;
17.8. ieškovė yra įsitikinusi, kad teisės aktų pažeidimai, atsakovės nesilaikymas Apraše numatytų terminų, taip pat trečiojo asmens (WAT) - nepagrįstai įgyta pirmenybė ieškovės atžvilgiu, konkuruojant dėl pralaidumų toje pačioje perdavimo sistemos pralaidumų zonoje, nėra susiklostęs atsitiktinumas. Ieškovės vertinimu visų šių aplinkybių pagrindu, yra pagrindas pripažinti atsakovės veiksmus diskriminuojančiais ir tenkinti Ieškinio reikalavimus;
17.9. išankstinės prijungimo sąlygos yra privalomos, siekiant pereiti prie kitų prijungimo prie perdavimo tinklo etapų, todėl atsakovės atsisakymas jas išduoti sukelia ieškovei neigiamas teisines pasekmes, kurias ieškovė yra priversta ginti šioje byloje pareikštu.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo: 1) nutraukti bylą CPK 293 str. 3 p. įtvirtintu pagrindu; 2) netenkinus pirmojo prašymo, atmesti apeliantės UAB „Žvirblonių žalioji energija“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; 3) priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
18.1. atsakovė atkreipia dėmesį, kad 2022-07-08 įsigaliojo vadinamasis „proveržio paketas“, kurio sudėtyje buvo ir atnaujintos redakcijos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas. Atnaujintos redakcijos EEĮ pirmą kartą buvo įtvirtinta operatoriaus teisė vertinti saulės ir vėjo generacijos nesutapimą ir prie perdavimo tinklo faktiškai jungti dvigubai daugiau galios. Nors EEĮ nėra pateikiamas sąvokos „prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai“ apibrėžimas, tačiau šios sąvokos esmė gali būti atskleista per sisteminį EEĮ nuostatų vertinimą ir aiškinimą. Remiantis EEĮ 31 str. 22 d., „Pralaidumų rezervavimo tvarka, atsižvelgiant į Tarybos nustatytus pagrįstus principus ir (ar) kriterijus, gali būti diferencijuojama pagal asmenų ir (ar) įrenginių grupes, elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių įrengtosios galios ar prijungimo taške suteikiamos leistinos generuoti galios dydį, taip pat pagal esamu laisvu elektros tinklu pralaidumu dalį, kai, įvertinus prie tinklo prijungtu elektriniu, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą, gali būti nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 31 dalyje ir 482 straipsnio 3 dalyje numatyti prijungimo pajėgumu arba eksploatavimo apribojimai. Taryba užtikrina, kad Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatomi prijungimo pajėgumu arba eksploatavimo apribojimai būtu nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką“. Savo ruožtu EEĮ 22 str. 31 d. numato, kad: „Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai nedraudžia tinklų operatoriui riboti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi Tarybos patvirtinti eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje arba 39 straipsnio 2 dalyje. Jeigu elektros energijos gamybos įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi“. Pateiktų teisės normų analizė leidžia daryti šias, tinkamam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui reikšmingas išvadas: 1) įstatymų leidėjas įtvirtino operatoriaus teisę (ne pareigą) diferencijuoti pralaidumų rezervavimo tvarką, be kita ko, atsižvelgiant į generacijos į tinklą nevienalaikiškumą; 2) aukščiau pateiktos teisės normos suteikia teisę operatoriui, pasinaudojusiam galimybe skaičiuoti pralaidumus vertinant generacijos nevienalaikiškumą, taikyti prijungimo generacijos ir eksploatavimo apribojimus, arba, kalbant paprastai, pagal nustatytus principus ir kriterijus riboti elektros gamybą saulės ir vėjo elektrinėse; 3) priešingai nei traktuoja apeliantė, sąvoka „prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai“ neabejotinai reiškia ne tinklų naudotojo teisę ir operatoriaus pareigą išduoti išankstines prijungimo sąlygas mažesnei galiai nei buvo prašoma, atsižvelgiant į esamus laisvus pralaidumus, tačiau elektros energijos gamybos ribojimų taikymą; 4) konkrečios ribojimų apimtys ir principai yra nustatomi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - Taryba) tvirtinamame pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše bei privalo būti skaidrūs ir nediskriminaciniai. Atitinkamai, EEĮ yra įtvirtintos tik bendrosios taisyklės, tuo tarpu konkretūs ribojimai, vienodai taikomi visiems rinkos dalyviams, yra įtvirtinami pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše;
18.2. EEĮ nuostatas detalizuojantis LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas buvo patvirtintas Tarybos 2023-03-06 nutarimu Nr. O3E-254 (2023 Aprašas), įsigaliojo tik 2023-03-07, t. y. jau po apeliantės prašymo pateikimo. Būtent 2023 Aprašo nuostatos konkrečiau detalizavo aptariamus prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus, jų taikymo principus, apimtis ir kitas, aktualias EEĮ teisės normas įgyvendinančias nuostatas;
18.3. atsakingi atsakovės specialistai, reaguodami į aukščiau šiame atsiliepime detalizuotus reguliacinius pokyčius, iškart po „proveržio paketo“ įsigaliojimo, be kita ko, parengė atnaujintas standartinių prašymų formas ir per klaidą patalpino jas atsakovės interneto svetainėje. Taigi susiklostė situacija, kuomet nesant būtino poįstatyminio reguliavimo, dėl techninių aplinkybių buvo paviešintos atnaujintos, Tarybos nepatvirtintos standartinės prašymų formos, kuriomis spėjo pasinaudoti keli rinkos dalyviai, įskaitant apeliantę. Tačiau jokie teisės aktai niekada nenustatė galimybių išduoti išankstines prijungimo sąlygas mažesnei galiai nei prašo pareiškėjas. Prašymo šablonas neatitiko teisinio reguliavimo, todėl jis negali sukurti jokių teisių ar pareigų;
18.4. apeliantės tiesiogiai lyginamos teisės normos skiriasi ir pagal teisinio reguliavimo metodą. Apeliantės minima EEĮ 22 str. 9 d. 12 p. nuostata yra imperatyvi ir nustato privalomą pareigą tinklų naudotojui, siekiančiam sudaryti ketinimų protokolą su elektros tinklų operatoriumi, pateikti tam tikrus dokumentus, tuo tarpu bylos nagrinėjimui aktualios EEĮ 22 str. 31 d., tiek EEĮ 31 str. 22 d. nuostatos įtvirtina operatoriaus teisę taikyti ribojimus;
18.5. apeliantė nepagrįstai reikalauja jos atžvilgiu taikyti teisės aktuose apskritai nenumatytus ribojimus, pati tokių ribojimų taikymo principų nedetalizuodama ir klaidingai aiškindama visą įstatyminį reguliavimą, nukreiptą į generacijos ribojimų taikymą;
18.6. nei ginčo laikotarpiu galiojusi EEĮ redakcija, nei 2022 Aprašas nenumatė galimybės operatoriui savo iniciatyva išduoti išankstines prijungimo sąlygas mažesnei galiai nei buvo prašoma. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, jog elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo procedūros patenka į viešosios teisės reguliavimo dalyką. Nors civilinėje teisėje galioja dispozityvumo principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, viešojoje teisėje vadovaujamasi priešingu principu - „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Taigi nesant aiškaus reglamentavimo, nustatančio operatoriaus galimybę savo iniciatyva išduoti išankstines prijungimo sąlygas kitai galiai nei buvo pateiktas prašymas, atsakovė objektyviai negali elgtis priešingu teisei, tačiau palankiu vienam konkrečiam ūkio subjektui būdu;
18.7. apeliantė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei skunde nepateikė jokių teisės normų, suteikiančių teisę elektros tinklų operatoriui išduoti išankstines prijungimo sąlygas mažesnei galiai, o vienintelis jos argumentas yra atsakovės dėl suklydimo paskelbta prašymo forma, skirta ateityje įsigaliosiančiam teisiniam reguliavimui, taip pat akivaizdžiai klaidingas teisinio reguliavimo traktavimas.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Windfarm Akmenė Two“ apeliacinės instancijos teismo prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
19.1. apeliantė (ieškovė) neginčijo atsakovės 2022 m. spalio13 d. sprendimo neišduoti IPS sprendimo vėjo jėgainių, kurių bendra leistina generuota galia yra 180 MW, prijungimui prie elektros perdavimo tinklo. Šis sprendimas galiojantis ir vykdytinas;
19.2. 2022 m. Aprašo 1 priede (t. y. tuo metu galiojančiame teisės akte) pateikta prašymo išduoti IPS forma, apskritai nenumatė tokių opcijų pasirinkimo galimybių (ir tokio pasirinkimo pasekmių). 2022 m. Apraše nebuvo numatyta galimybė, kurią teigia apeliantė, kad atsakovė neva turėjo, - išduoti IPS mažesnei, nei prašyme nurodytai, elektrinės galiai. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo jokios 2022 m. Aprašo nuostatos, leidžiančios teigti kitaip. Be to, tai atitiko ieškovės pirmo prašymo pasirinktą opciją - „gauti atsakymą apie nepakankamą tinklų galią ir pralaidumą su nurodytu investicijų poreikiu“;
19.3. teisės aktų nuostatos, reguliuojančios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių teisinius santykius, įskaitant IPS, yra imperatyvaus pobūdžio ir nuo jų nukrypti negalima. Atsakovė privalėjo vadovautis aukščiau paminėtais teisės aktais, priimdama sprendimus pagal ieškovės prašymus. Būtent tokios pozicijos laikėsi ir pati ieškovė savo ieškinyje. Aktualaus reguliavimo imperatyvumas reiškia, kad viskas, kas nėra tiesiogiai aptarta taikytinuose teisės aktuose, yra draudžiama („draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“);
19.4. teismas įvertino objektyvią faktinę aplinkybę, jog apeliantės prašomos 180 MW laisvos galios tinkle nebuvo, todėl prašomai galiai IPS negalėjo būti išduodamos (nepriklausomai nuo to, koks prašymas pildytas);
19.5. anksčiau laiko atsakovės paskelbtoje formoje nurodyta opcija - „gauti prijungimą, kuriam taikomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai“ - teisiškai apskritai buvo neįgyvendinama, t. y. niekinė, nes tik 2023 m. buvo priimtas Aprašas, kuriame buvo įtvirtinti iš esmės nauji elektros perdavimo tinklo pralaidumų skaičiavimo principai, nustatytos naujos procedūros, be kita ko, elektrinių generacijos (t. y. prijungimo ir eksploatavimo) ribojimų galimybės ir sąlygos, tuo tarpu 2022 m. Apraše nebuvo nustatyti ribojimai, jų taikymo sąlygos ir pan.;
19.6. net ir 2023 m. Apraše nėra nustatytos galimybės išduoti IPS mažesnei, nei prašyme nurodytai galiai. Tai, kad prijungimo / eksploatavimo ribojimai neturi nieko bendra su Ieškovės įsivaizduojama galimybe išduoti IPS „mažesniam galingumui nei prašomas“ pagrindžia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika. LVAT 2025-05-07 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-968/2025 buvo vertinamas 2024-06-11 redakcijos Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tam tikrų nuostatų teisėtumas. Šiame sprendime LVAT, be kita ko, vertindama „ribojimų galimybes“ pasisakė, jog: „Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pareiškėjas iš esmės klaidingai vertina, kad Tvarkos aprašo 33 punkto reglamentavimo sritis išimtinai apima tik minėtoje EEĮ 31 straipsnio 21 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV- 2397 redakcija) nuostatoje minimus santykius. Ginčijamose Tvarkos aprašo 33.3 ir 33.5 papunkčiuose minimi ribojimai referuoja i šio norminio administracinio akto 26 punktą ir susijusias nuostatas, kurių pareiškėjas nekvestionuoja ir kurios, be kita ko, yra grindžiamos EEĮ 31 straipsnio 22 dalimi (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), numatančia, jog „pralaidumų rezervavimo tvarka <...> gali būti diferencijuojama pagal asmenų ir (ar) įrenginių grupes <...>. Leidžiama nustatyti ir taikyti prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus, nulemtus perkrovų elektros tinkle ir (arba) energetikos sistemos balanso (elektros energijos gamybos ir suvartojimo santykio) galimybių, ir (arba) saulės ir vėjo energijos generacijos sutapties, taip pat mažinti apribojimų apimtis, esant tinklų naudotojo įsipareigojimui kartu su elektros gamybos įrenginiais įrengti energijos kaupimo įrenginius. Konkrečios šių apribojimų apimtys, jų taikymo atvejai, etapai ir principai, taip pat reikalavimai energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengimas leidžia sumažinti ribojimus, techniniams parametrams, detalizuojami Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše <...>.“. Prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi, be kita ko, jeigu elektros energijos gamybos įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu (EEĮ 22 str. 31 d. (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija)
19.7. atsakovė savo internetiniame puslapyje skelbė elektros perdavimo tinklo žemėlapį su galimos generacijos į 110 kV elektros perdavimo linijas, ir kartu jame buvo nurodyta, kad „gamintojų prijungimo prie 330 kV elektros perdavimo tinklo galimybės kiekvienu atveju nagrinėjamos individualiai“ (dėl pastarojo ir kilęs ginčas). Apeliaciniame skunde ieškovė pripažįsta, kad buvo sudarytos sąlygos jos „atstovams sužinoti tokią informaciją telefonu ar el. paštu ir jomis ji pasinaudojo; be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantei, pateikus užklausimus atsakovei, informacija būdavo teikiama objektyviai operatyviai tiek el. paštu, tiek raštu. Tai įrodo, kad atsakovė skaidriai teikė informaciją ieškovei apie laisvus tinklo pralaidumus;
19.8. apeliantė nepagrįstai kaltina Teismą, neva Sprendime nepasirėmus contra proferentem taisykle (CK 6.193 str. 4 d.), kuri numato, kad „kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai“. Pažymėtina, kad dar ieškinyje pati apeliantė nurodė, kad teisės aktų nuostatos, reguliuojančios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių elektros energijos išteklių santykius, įskaitant IPS, yra imperatyvaus pobūdžio ir nuo jų nukrypti negalima. Be to, nei prašymas išduoti IPS, nei IPS net nėra sutartis;
19.9. apeliantė vis dėlto nenurodo nei vienos imperatyvios teisės normos, kurią atsakovė neva pažeidė nagrinėdama apeliantės pirmą prašymą.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Telšių vėjo parkas“ apeliacinės instancijos teismo prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
20.1. sprendžiant prašymo išduoti IPS formų konkurencijos klausimą, imperatyvų teisinį reguliavimą dėl IPS išdavimo tvarkos ir sąlygų atitinka būtent ta prašymo forma, kuri oficialiai patvirtinta teisės akte, t. y. Apraše. Net apeliaciniame skunde pati apeliantė pripažįsta, kad atsakovė nukrypo nuo Apraše nustatytos formos, kurioje nebuvo numatyta teisė teikti sąlyginį prašymą (Apeliacinio skundo 31 p.). Aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu šios formos nebuvo identiškos, skyrėsi dėl besikeičiančio teisinio reglamentavimo, negali būti vertinama taip, kad interneto svetainėje paskelbtoje formoje nurodyta sąlyga sukūrė apeliantei papildomas teises, o atsakovei – pareigas;
20.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-378/2025), kaip ir šioje byloje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas dėl galimybės taikyti prijungimo arba eksploatavimo ribojimus tuo metu, kai EEĮ ribojimų taikymo galimybę numatė, tačiau ji nebuvo detalizuota poįstatyminiame teisės akte, šiuo atveju - Apraše. Kasacinis teismas sprendė, kad ribojimų taikymas nėra įmanomas nesant aiškaus jų įtvirtinimo teisės aktuose, šiuo atveju, poįstatyminiame teisės akte – Apraše;
20.3. apeliacinio skundo argumentas, neva teismas sprendime privalėjo užpildyti teisės spragą ad hoc, taip pat šiuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, kaip apeliantės cituojamoje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jei tam tikri santykiai teisėkūros subjekto laiku nesureguliuojami, reiškia teismo galimybę, tačiau ne pareigą juos sureguliuoti ad hoc. Šiuo atveju, teismas neturėjo tokios galimybės, nes dėl taikytinų teisės normų specifikos nebuvo įmanoma taikyti teisės analogijos ar bendrųjų teisės principų, o pats EEĮ šiuo atveju taip pat negalėjo būti taikomas tiesiogiai, nes jo 31 straipsnio 21 dalies blanketinė teisės norma aiškiai nurodė, kad prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi būti nustatyti Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais apraše, tvirtinamame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos;
20.4. teisės aktai nesuteikia teisės pačiam tinklo operatoriui Litgrid (atsakovei) spręsti dėl to, kokios galios elektrinę tinklų naudotojui prijungti prie elektros perdavimo tinklo;
20.5. byloje kilęs ginčas yra dėl imperatyvių teisės normų taikymo ir aiškinimo, o ne sutarčių aiškinimo, todėl akivaizdu, kad teismas neturėjo jokios pareigos ir net galimybės taikyti contra proferentem taisyklės (nutarties 19.8 punktas) šioje byloje;
20.6. nėra įrodymų, kad apeliantė buvo diskriminuojama prijungimo prie perdavimo sistemos procese. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo taip pat siekė pralaidumų toje pačioje perdavimo tinklo linijoje ir jų negavo. Tai tik parodo, kad į ribotus elektros perdavimo tinklo pralaidumus pretendavo ne tik apeliantė, bet ir kiti subjektai, kurie taip pat pralaidumų negavo. Šioje byloje akivaizdu, kad apeliantė IPS negavo, nes jų prašė didesnei galiai nei buvo laisvi perdavimo tinklo pralaidumai toje linijoje, į kurią savo elektrinę siekė prijungti apeliantė. Esant įrodytoms objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių IPS apeliantei negalėjo būti išduotos, nėra pagrindo spręsti dėl diskriminacijos apeliantės atžvilgiu egzistavimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinis skundas atmetamas.
22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
23. Nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. atsakovė gavo apeliantės (ieškovės) UAB „Žvirblonių žalioji energija“, pagal atsakovės parengtą formą ir patalpintą savo internetinėje svetainėje, kuri neatitiko 2022 m. Aprašo standartinės formos, prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas dėl planuojamų vystyti 180 MW galios vėjo elektrinių prijungimo su dviem pageidaujamomis alternatyvomis: prijungimas į 330 kV statomą naują transformatorių pastotę arba prijungimas į esamą Gintalų Transformatorių pastotę (toliau – prašymas). Šio prašymo 3 punkte („nepakankant elektros tinklų galios ir pralaidumų įrenginių prijungimui, pageidauju“), apeliantė pažymėjo abi nurodytas sąlygas, t. y. 1) „gauti atsakymą apie nepakankamą tinklų galią ir pralaidumą su nurodytu investicijų poreikiu“; 2) „gauti prijungimą, kuriam taikomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai“.
24. Apeliantės prašymo pateikimo momentu laisvas oro linijos Šiauliai - Viskali, atšakos į Telšius pralaidumas buvo apie 120 MW, t. y. perdavimo tinklo linijos pralaidumai nebuvo pakankami ieškovės pageidaujamos galios (180 MW) elektros gamybos įrenginių prijungimui, todėl 2022 m. spalio 13 d. raštu atsakovė informavo apeliantę, kad negali išduoti išankstinių prijungimo sąlygų dėl pralaidumo elektros perdavimo tinkle trūkumo.
25. 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovė gavo ir trečiojo asmens UAB „Windfarm Akmenė Two“ prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas dėl planuojamų vystyti 100 MW įrengtosios galios vėjo elektrinių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų 330 kV oro linijos Šiauliai - Viskali, atšakos į Telšius. Ieškovės ir trečiųjų asmenų pageidaujami prijungimo taškai yra toje pačioje oro linijoje (atšaka į Telšius). Kadangi UAB „Windfarm Akmenė Two“ pageidaujamų prijungti įrenginių leistina generuoti galia (100 MW) yra mažesnė už esamą laisvą tinklo pralaidumą (120 MW), todėl šiai bendrovei buvo išduotos 2022 m. spalio 13 d. išankstinės prijungimo sąlygos Nr. 22SD-4160. 2022 m. lapkričio 30 d. tarp atsakovės ir UAB „Windfarm Akmenė Two“ buvo sudarytas ketinimų protokolas.
26. 2023 m. sausio 16 d. apeliantė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę išduoti apeliantei išankstines prijungimo sąlygas ieškovės įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo pagal ieškovės 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą.
Dėl ginčo esmės
27. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo (skundo esmė), kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė turėjo pareigą, pagal apeliantės pateiktą prašymą, kuris pateiktas pagal atsakovės parengtą prašymo formą, ir kuriame apeliantė sutiko gauti prijungimą, kuriam taikomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai, išduoti IPS elektros gamybos įrenginių prijungimui prie tinklo mažesniam galingumui (tuo metu buvusiam tinklų pralaidumui - 120 MW), negu buvo prašoma prašyme (180 MW).
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.
29. Byloje nėra ginčo, kad, apeliantės prašymo išduoti IPS metu, elektros perdavimo tinklo pralaidumas (apie 120 MW) neatitiko apeliantės prašyme nurodytos IPS elektros gamybos įrenginių prijungimo galios (180 MW). Taip pat nėra ginčo, kad atsakovė negali išduoti IPS didesnei galiai, negu yra laisvas elektros perdavimo tinklo pralaidumas.
30. Pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, įrenginių prijungimą prie elektros perdavimo tinklo reglamentuoja specialieji Elektros energetikos įstatymas ir juos detalizuojantis Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas (Aprašas). Nagrinėjamoje byloje taikytinos Elektros energetikos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi tiek prašymo pateikimo, tiek atsisakymo išduoti IPS metu, t. y. nuo 2022 m liepos 8 d. iki 2022 m. spalio 15 d.) ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-832 patvirtinto Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (2022 m. Aprašas) nuostatos, reglamentuojančios IPS gavimo tvarką.
31. EEĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio gamintojų elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, 1 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, tinklų operatorius parengia ir, suderinęs su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, savo interneto svetainėje skelbia naudojimosi elektros tinklais tvarką. Ši tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, ūkinės veiklos aplinkybes. Pagal EEĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą, parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą privalo gamintojas, gavęs išankstines prijungimo sąlygas.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad EEĮ 22 straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, kuri parengti konkrečią naudojimosi elektros tinklais tvarką suteikia tinklų operatoriui ir Tarybai, todėl iki, kol nebuvo priimtas (patvirtintas) atnaujintas Aprašas, galiojo 2022 m. Aprašas.
33. 2022 m. Aprašo 1 priede yra pateikta prašymo, išduoti išankstines prijungimo sąlygas gamintojo elektros energijos gamybos pajėgumų prijungimui prie elektros perdavimo tinklo, forma, kurioje nėra jokių sąlygų susijusių su galimybe gauti įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, kuriems taikomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai. Pažymėtina, kad šis priedas yra sudedamoji 2022 m. Aprašo dalis, kuris yra patvirtintas Tarybos, kaip numato EEĮ. Tuo tarpu apeliantė, siekdama sau palankaus sprendimo, remiasi pateiktu prašymu, kurį parengė atsakovo darbuotojai ir skubotai patalpino savo internetinėje svetainėje, ir kuris nėra patvirtintas Tarybos, kaip tai numato EEĮ. Taigi, nors apeliantės prašymas ir buvo užpildytas pagal atsakovės parengtą formą (su papildomomis sąlygomis), tačiau šiai prašymo formai nesant patvirtintai Tarybos, prašyme nurodytos papildomos sąlygos negali būti taikomos ir negali būti jomis vadovaujamasi priimant sprendimą dėl IPS išdavimo. Tokiu būdu atsakovė (operatorius) pagrįstai vadovavosi 2022 m. Aprašo nuostatomis, kuriose galimybių prijungti įrenginius prie elektros tinklų, taikant tam tikrus ribojimus (šiuo atveju išduoti IPS mažesnei galiai, negu apeliantės prašyme nurodyta galia), nėra numatyta. Tai, kad atsakovės darbuotojai į savo internetinę svetainę įkėlė nepatvirtintą Tarybos prašymo formą, kuri neatitiko 2022 m. Aprašo, nereiškia, jog priimant sprendimą dėl IPS išdavimo turėjo būti vadovaujamasi šio prašymo sąlygomis.
34. Pažymėtina, kad tik 2023 m. Apraše, kuris Tarybos buvo patvirtintas 2023 m. kovo 6 d., atsirado nuostata, kad tinklų naudotojas prašyme gauti išankstines prijungimo sąlygas privalo nurodyti, ar esant nepakankamam tinklų pralaidumui prijungimo vietoje, pageidauja gauti prijungimo paslaugą su perdavimo tinklo plėtra, padidinančia tinklo pralaidumą prijungimo vietoje ir be apribojimų, nurodytų Aprašo 26.1 papunktyje (2023 m. Aprašo 14 punktas). O 2023 m. Aprašo 1 priede yra pateikta prašymo, išduoti išankstines prijungimo sąlygas gamintojo elektros energijos gamybos pajėgumų prijungimui prie elektros perdavimo tinklo, forma, kurioje taip pat nėra jokių sąlygų susijusių su galimybe gauti įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, kuriems taikomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai. Šio priedo 4 punkte nurodyta „Nepakankant elektros perdavimo tinklo pralaidumų pageidaujamoje prijungimo vietoje, įrenginių prijungimui prašau/neprašau ___________ (įrašyti vieną) išduoti išankstines prijungimo sąlygas su perdavimo tinklo plėtra padidinančia tinklo pralaidumą prijungimo vietoje“. Taigi, nei 2022 m. Apraše, nei 2023 m. Apraše nebuvo ir nėra galimybių prijungti įrenginius prie elektros tinklų, taikant tam tikrus (apeliantės nurodomus) ribojimus (išduoti IPS mažesnei galiai, negu apeliantės prašyme nurodyta galia). Priešingai, šiuo atveju aiškiai pasisakyta, kad nepakankant elektros perdavimo tinklo pralaidumų, yra tik galimybė gauti prijungimo paslaugą su perdavimo tinklo plėtra, o ne prašyti kažkokių kitokių sąlygų.
35. Apeliantė nepagrįstai atsakovės pareigą išduoti išankstines sąlygas 120 MW apimtyje (su prijungimo ribojimais) sieja su EEĮ 22 straipsnio 31 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad „šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai nedraudžia tinklų operatoriui riboti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi Tarybos patvirtinti eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje arba 39 straipsnio 2 dalyje. Jeigu elektros energijos gamybos įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi“. Taigi, ši įstatymo nuostata (jos formuluotė) neįpareigoja atsakovės (tinklų operatoriaus) taikyti tam tiktus ribojimus, t. y. tai numatyta teisė, o ne pareiga. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad: 1) šia norma atsakovei suteikiama teisė, pasinaudojus galimybe skaičiuoti pralaidumus, vertinant generacijos nevienalaikiškumą, taikyti prijungimo generacijos ir eksploatavimo apribojimus, t. y. pagal nustatytus principus ir kriterijus riboti elektros gamybą saulės ir vėjo elektrinėse; 2) sąvoka „prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai“ reiškia ne tinklų naudotojo teisę ir operatoriaus pareigą išduoti išankstines prijungimo sąlygas mažesnei galiai nei buvo prašoma, atsižvelgiant į esamus laisvus pralaidumus, tačiau elektros energijos gamybos ribojimų taikymą; 3) tai tik bendroji taisyklės, tuo tarpu konkretūs ribojimai, vienodai taikytini visiems rinkos dalyviams, yra įtvirtinti tik 2023 m. Apraše. Taigi, ši įstatymo nuostata nepatvirtina to, kad atsakovė turėjo pareigą, pagal apeliantės prašymą (prašymas išduoti IPS 180 MW apimtyje) 2022 metais išduoti IPS 120 MW apimtyje.
36. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl jos galimo diskriminavimo išduodant IPS. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantės nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų jos atžvilgiu atliktus diskriminacinius veiksmus (neveikimą). Apeliantės nurodoma aplinkybė - atsakovės nesilaikymas Apraše numatytų terminų, - laikytina nepagrįsta, nes apeliantės 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymas buvo išspręstas 2022 m. spalio 13 d., t. y. per 30 dienų, kaip ir numatė 2022 m. Aprašas. Antra, apeliantės nurodomos aplinkybės, kurios nėra susiję su 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymo išsprendimu (t. y. vėlesnės), nėra reikšmingos ir negali būti pagrindu pareikšto reikalavimo tenkinimui. Trečia, byloje nustatyta, kad apeliantei nebuvo išduotos IPS, nes ji prašyme prašė išduoti IPS didesnei galiai, nei buvo laisvi pralaidumai elektros tinkle, t. y. IPS neišduotos dėl objektyvių priežasčių, kurias sąlygojo būtent pačios apeliantės prašyme pateikti duomenys, o ne atsakovės apeliantei individualiai pritaikytos kažkokios sąlygos. Ketvirta, tuo pat metu trečiasis asmuo UAB „Telšių vėjo parkas“ taip pat siekė prijungti savo įrenginius prie to pačios elektros perdavimo tinklo linijos, tačiau dėl nepakankamo pralaidumo taip pat negavo prisijungimo.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
27. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės (ieškovės) priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
29. Atsakovė prašo priteisti 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidas (už advokatės suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) (CPK 98 straipsnis).
30. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
31. Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis). Patirtos išlaidos turi būti susijusios su nagrinėjama byla, pagrįstos ir būtinos (akivaizdžiai neperteklinės).
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio dydį už advokato suteiktas teisines paslaugas, todėl jos mažintinos iki 3 036 Eur (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2 335,90 Eur x 1,3).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvirblonių žalioji energija“ (juridinio asmens kodas 305715303) atsakovei akcinei bendrovei LITGRID (juridinio asmens kodas 302564383) 3 036 Eur (tris tūkstančius trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas