Administracinė byla Nr. eA-3410-629/2021
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00491-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) 2020 m. spalio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. Z. ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo O. G. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) pagrindu priimtą Utenos AVPK viršininko 2020 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 89-TE-183 „Dėl V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas);
1.2. grąžinti pareiškėją į ankstesnes Utenos AVPK Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – ir Zarasų RPK) Reagavimo skyriaus vyr. patrulio pareigas;
1.3. priteisti pareiškėjui kompensaciją už priverstinės pravaikštas nuo nušalinimo iš vidaus tarnybos dienos (nuo 2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Pareiškėjo įsitikinimu, jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, o Įsakyme ir Išvadoje nepakankamai pagrįsta jo kaltė, jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti ir individualizuoti. Teigė, kad Išvadoje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas, nustatęs akivaizdžius teisei priešingos veikos požymius, siekdamas išvengti tariamų neigiamų pasekmių bei turėdamas tikslą tai nuslėpti, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas ištirti teisės pažeidimą ir pažeidėjus patraukti atsakomybėn. Atsakovas neperžiūrėjo vaizdo įrašo, rėmėsi tik telefoninių pokalbių fragmentais, neatsižvelgė į visą pokalbių kontekstą, neįvertino pareiškėjo ir kartu su juo dirbusios, į įvykio vietą vykusios ir vaizdo įrašą žiūrėjusios pareigūnės V. G. tarnybiniuose pranešimuose bei A. S. parodymuose užfiksuotų duomenų, įrodančių, kad negauta duomenų apie tai, jog transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo, nebuvo matyti A. S. automobilio apgadinimų, nebuvo duomenų apie tyčinius ir/ar chuliganiškus veiksmus turint tikslą apgadinti automobilį (t. y. jeigu automobilis ir buvo apgadintas, tai buvo padaryta netyčia), neįvertino A. S. parodymų, kad jis pats atsisakė rašyti pareiškimą. Po tarnybinio patikrinimo atlikimo jokie tyrimai nebuvo pradėti, nors Išvadoje nurodyta, kad nustatyti akivaizdūs nusikalstamos veikos požymiai. Nesant nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, negalimas ir bandymas juos nuslėpti.
3. Pareiškėjas tvirtino, kad jis neturėjo tikslo nuslėpti įvykį, kuriame dalyvavo jo vardu registruotas automobilis, todėl jokiems asmenims nepadarė įtakos, nesiekė naudos sau. Todėl Išvadoje kaltinimai pareiškėjui, kad jis veikė savo interesais, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nedarė jokios neigiamos įtakos su įvykiu susijusiems asmenims, todėl nepažeidė teisės normų. Be to, jeigu ir buvo padaryti kokie nors Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso pažeidimai, tai nesudaro pagrindo konstatuoti tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą (šio kodekso 11 p.).
4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog iš Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties Nr. S6-303RN matyti, kad techninių priemonių panaudojimas jo atžvilgiu buvo sankcionuotas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. Nėra duomenų, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie pareiškėją pasitvirtino, t. y. ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nebuvo pradėtas, taigi, apie pareiškėją surinkta informacija turėjo būti nedelsiant sunaikinta (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 7 d.). Tokios informacijos (telefoninių pokalbių) panaudojimas praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo informacijos gavimo laikytinas neteisėtu, kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys negalėjo būti naudojami tiriant pareiškėjo veiklą.
5. Pareiškėjas manė, kad Išvada parengta iš esmės pažeidžiant pagrindines tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisykles, todėl Įsakymas, priimtas Išvados pagrindu, naikintinas. Išvada yra vienpusiška, neobjektyvi, neinformatyvi, abstrakti, nepagrįsta objektyviu visų aplinkybių įvertinimu. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis charakterizuojamas gerai, neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, ne kartą buvo skatintas už savo, kaip pareigūno, veiklą, tariamai jo padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių. Išvadoje nemotyvuota, kodėl buvo nuspręsta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, ir pasiūlyta jam skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Tyrimas pradėtas ir pareiškėjas patrauktas atsakomybėn praėjus daugiau nei metams nuo įvykių, nors iš Išvados akivaizdu, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai apie jo veiksmus sužinojo iš karto, kadangi klausėsi jo pokalbių nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. Pareiškėjas pastebėjo, kad pareigūnas O. G. elgėsi iš esmės analogiškai, tačiau jo atžvilgiu tarnybinė atsakomybė nebuvo taikoma. Atsakovas galbūt laukė, kol sueis tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, ir todėl nepritaikė minėtam pareigūnui jokių poveikio priemonių. Be to, pareiškėjas teigė, jog jam paskirta tarnybinė nuobauda – pašalinimas iš tarnybos – yra aiškiai per griežta, kadangi bausmės tikslai galėjo būti pasiekti skyrus švelnesnę nuobaudą.
6. Atsakovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
7. Atsakovas paaiškino, kad, konstatuodamas pareiškėjo neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, be kitų įrodymų, jis rėmėsi išslaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis (telefono pokalbiais). A. S., paprašytas pateikti vaizdo įrašą (kuriame užfiksuotas E. ir E. P. administracinis nusižengimas) jo nepateikė, todėl tikrintojas neturėjo galimybių peržiūrėti šį įrašą. Kita vertus, pareiškėjo akcentuotas vaizdo įrašas neturi reikšmės ir įtakos jam skirtai nuobaudai. Atsakovas teigė, kad jis tarnybinio patikrinimo metu nevertino klausimo dėl A. S. automobilio apgadinimo išsprendimo civiline tvarka, kadangi tai nedaro įtakos pareiškėjo neteisėtų veiksmų įvykdymui. Pareigūno vardo pažeminimo faktui įrodyti pakanka visumos pareiškėjo neteisėtų veiksmų: jis padarė įtaką A. S. apsisprendimui, kad šis atsisakytų rašyti pareiškimą policijai dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo; pareiškėjas po tarnybos 2019 m. spalio 9 d. apie 20 val. ne tarnybos metu, neuniformuotas, nuvyko pas J. P. bei jos sūnus E. ir E. P., savavališkai paėmė jiems nuosavybės teise priklausantį automobilį, tačiau dar deklaruotą pareiškėjo vardu („Renault“) ir išsivežė į savo garažą; telefonu bei susitikdamas su J. P. ir jos sūnumis E. ir E. P., pastariesiems pats bei per A. S. ir A. V. darė psichologinį spaudimą, kad šie atlygintų A. S. nors dalį padarytos žalos.
8. Atsakovas neginčijo, kad esant automobilio pardavimo ir perdavimo naujam savininkui faktui, net ir teisės pažeidimo padarymas su pareiškėjo vardu deklaruotu automobiliu pareiškėjo interesams jokios įtakos negali turėti, tačiau pabrėžė, kad šios aplinkybės nepaneigia, jog pareiškėjas veikė savo interesais. Išvadoje detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, konstatuota, kad jo veika buvo priešinga tarnybos ir užimamų pareigų interesams, o būtent: pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija ne pagal jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. priešingai įstatymų nustatytiems tikslams (uždaviniams); žinodamas, kad galbūt padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo išaiškinimui ir atskleidimui, bet priešingai – ėmėsi neteisėtų veiksmų (nuvykęs pas J. P. bei jos sūnus E. ir E. P., elgėsi agresyviai, suėmė už dėvimų drabužių ir, supurtęs E. P., reikalavo pastarųjų atlyginti A. S. padarytą turtinę žalą ir, darydamas šiems asmenims psichologinį spaudimą, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems, prieštaraujant tiek J. P., tiek E. ir E. P., iš kiemo savavališkai paėmė automobilį „Renault“, paaiškinęs, kad automobilį grąžins, kai A. S. bus atlyginta žala; vėliau pats bei per kitus, Išvadoje minimus, asmenis pareiškėjas reikalavo, kad šie atlygintų A. S. nors dalį padarytos turtinės žalos, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems), kad toks pažeidimas nebūtų atskleistas, siekdamas sau tariamos naudos – išvengti tariamų nemalonumų tarnyboje. Atsakovas pažymėjo, kad Išvadoje nurodytas pareiškėjo neteisėtas elgesys kildinamas iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant sau ir kitam naudos, padarant korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią neteisėtą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, ir pasinaudojimo tarnybos metu gauta informacija, veikiant taip ir siekiant tokių tikslų, kurie yra priešingi nustatytiems principams (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 str. 2 d.) bei numatytoms pareigoms (šio įstatymo 25 str. 1 d. 1–2 p.). Tokie kalti pareigūno veiksmai griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl pripažintini pareigūno vardo pažeminimu.
9. Atsakovo įsitikinimu, Utenos AVPK viršininkas, atsižvelgęs į Išvadą, turėjo prerogatyvą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – už pareigūno vardo pažeminimą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad būtų saugomas visas sistemos autoritetas visuomenėje ir tarp pareigūnų, formuojamas visuomenės ir pareigūnų teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. Z. skundą.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 7 d. dirbo Zarasų RPK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. nuo 8 val. iki 20 val. Zarasų mieste ir rajone kartu su vyresniąja tyrėja V. G. dirbo operatyvinės grupės sudėtyje.
12. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) 2019 m. spalio 9 d. 7.45 val. užregistruotas A. S. pranešimas, kad jam priklausančio automobilio dureles galbūt apgadino neblaivus asmuo, darydamas dureles; per dieną peržiūrės jam pateiktą vaizdo medžiagą ir praneš dėl pareiškimo rašymo; po nakties pastebėjo, kad yra apgadintas jo automobilis (duomenys neskelbtini), apgadinta iš chuliganiškų paskatų; spėja, kad tai galėjo padaryti kompanija, kuri buvo susirinkusi vakar apie 12 val. nakties, triukšmavo prie jų namo; yra įrengtos vaizdo kameros, kurios galėjo užfiksuoti pažeidėjus.
13. Reaguojant į A. S. pranešimą, į įvykio vietą buvo išsiųstos pajėgos (pareiškėjas ir V. G.). Kaip matyti iš PRĮR duomenų bei Zarasų RPK reagavimo skyriaus viršininko A. J. 2020 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo Nr.89-PR2-3427, dėl minėto įvykio tyrimas nebuvo atliekamas, o visa medžiaga perduota į archyvą.
14. Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų bazės duomenis, nuo 2019 m. gegužės 30 d. pareiškėjo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini). Pagal 2019 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, šį automobilį „Renault“ 2019 m. spalio 7 d. iš pareiškėjo nusipirko E. P., tačiau savo vardu automobilio teisės aktų nustatyta tvarka neperregistravo.
15. Utenos AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 24 d. pavedimu pagal Utenos AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau – ir IVT skyrius) vyriausiosios tyrėjos R. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, buvo atliktas kriminalinės žvalgybos duomenų išslaptinimas, su tikslu juos panaudoti pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo ir vyresniojo tyrėjo O. G. galbūt padarytų korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas galbūt piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
16. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2020 m. spalio 21 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurią patvirtino Utenos AVPK viršininkas. Išvadoje nurodyta, be kita ko, kad pareiškėjas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, t. y. 2019 m. spalio 9 d. dirbdamas Zarasų RPK operatyvinėje grupėje, ir pagal tarnybos pobūdį būdamas atsakingas už teisės pažeidimų prevenciją ir ištyrimą, reaguodamas į 2019 m. spalio 9 d. 7.45 val. PRĮR registruotą A. S. pranešimą dėl jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimo, iš A. S. pateiktos vaizdo medžiagos nustatęs, kad 2019 m. spalio 9 d. apie 0.00 val. galbūt neblaivūs E. ir E. P., konfliktuodami su kitais asmenimis, sukėlė muštynes ir pareiškėjo vardu vis dar deklaruotu, tačiau jau parduotu automobiliu „Renault“ apgadino A. S. priklausantį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, t. y. nustatęs akivaizdžius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187, 2811, 284 straipsniuose arba Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481, 488 straipsniuose, požymius, siekdamas išvengti tariamų neigiamų pasekmių, dėl to, jog jo vardu deklaruotas automobilis „Renault“ dalyvavo minėtame įvykyje bei turėdamas tikslą tai nuslėpti, nesiėmė jokių reikiamų veiksmų šiems teisės pažeidimams ištirti ir patraukti atsakomybėn teisės pažeidėjus; įkalbinėdamas A. S. nerašyti pareiškimo dėl automobilio apgadinimo, padarė įtaką A. S., dėl to šis atsisakė rašyti pareiškimą dėl automobilio apgadinimo. Po to, 2019 m. spalio 9 d. apie 20 val., ne tarnybos metu, neuniformuotas, nuvyko pas J. P. bei jos sūnus E. ir E. P., kur agresyviai elgdamasis, suėmė už dėvimų drabužių ir, supurtęs E. P., reikalavo atlyginti A. S. padarytą turtinę žalą ir, darydamas šiems psichologinį spaudimą, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems, prieštaraujant tiek J. P., tiek E. ir E. P., iš kiemo savavališkai pasiėmė automobilį „Renault“, paaiškinęs, kad automobilį grąžins, kai A. S. bus atlyginta žala. Po to, pats bei per A. S. ir A. V., telefonu bei susitikimų su J. P. ir E. bei E. P. metu, reikalavo, kad šie atlygintų A. S. nors dalį padarytos turtinės žalos, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo veika buvo priešinga tarnybos ir užimamų pareigų interesams: jis pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija ne pagal jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, veiklą reglamentuojančius teises aktus, t. y. priešingai įstatymų nustatytiems tikslams (uždaviniams); žinodamas, kad galbūt buvo padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo išaiškinimui ir atskleidimui, bet, priešingai, ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad toks pažeidimas nebūtų atskleistas, siekdamas sau tariamos naudos – išvengti tariamų nemalonumų. Pareiškėjas tokiais neteisėtais veiksmais sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 17 straipsnio 1 dalyje numatytą bei duotą pareigūno priesaiką; pažeidė Statuto 21 straipsnio 1 ir 3 punktus, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, 27 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnį, 166 straipsnio 1 punktą, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V-1066 patvirtinto Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius, aprašo (toliau – ir Pareigūnų kompetencijų aprašas) 2.4 papunkčio, 3 punkto 3.1 papunkčio, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1, 2.2.1, 2.2.3 papunkčių, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 punkto, 6.1, 6.8 papunkčių, Utenos AVPK viršininko 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 89-V-44 patvirtinto Zarasų RPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (toliau – ir Vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymas) 6.1, 6.3, 6.7, 6.12 papunkčių reikalavimų. Aptariamas pareiškėjo neteisėtas elgesys kildinamas iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant sau ir kitam naudos, padarant korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią neteisėtą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu ir pasinaudojimu tarnybos metu gauta informacija, veikiant taip ir siekiant tokių tikslų, kurie yra priešingi nustatytiems principams (Policijos įstatymo 4 str. 2 d.) bei numatytoms pareigoms (Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1–2 p.). Tokie kalti pareigūno veiksmai griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl pripažintini pareigūno vardo pažeminimu. Vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Tvarkos aprašo 24 punktu, pasiūlyta, be kita ko: tarnybinį patikrinimą baigti; pripažinti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, už pareigūno vardo pažeminimą atleisti jį iš vidaus tarnybos ir nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. 16 val.
17. Utenos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, Išvada, ginčijamu 2020 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 89-TE-183 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos 2020 m. spalio 27 d.
18. Teismas, išanalizavęs byloje esančius dokumentus, pastebėjo, kad Išvadoje nurodant A. S. automobilio pavadinimą (duomenys neskelbtini) buvo padarytas rašymo apsirikimas, o minimas apgadintas automobilis yra A. S. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini).
19. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Pažymėjo, kad 2019 m. spalio 9 d. 7.45 val. PRĮR užregistruotas A. S. pranešimas, V. G. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime, pareiškėjo 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. spalio 9 d. apie 8 val. policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatytas A. S. priklausančio automobilio apgadinimas. A. S. pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo kameros, kurios galėjo užfiksuoti pažeidėjus Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnams tapo žinoma, kad A. S. priklausančio automobilio apgadinimas buvo užfiksuotas filmavimo kamera, įrengta ant namo (duomenys neskelbtini), apimančia ir aikštelę, kurioje stovėjo automobilis. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 2.2.1 papunktį, pareiškėjas privalėjo nedelsiant peržiūrėti ir paimti aktualaus laikotarpio vaizdo įrašus, tačiau to nepadarė, o pavedė A. S. susisiekti su kameros savininku, gauti vaizdo įrašą bei jį atvežti į policijos komisariatą. Nurodytos aplinkybės patvirtina Išvados teiginius, kad našta imtis priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, peržiūrėti ir paimti aktualaus laikotarpio vaizdo įrašus be pagrindo buvo perkelta pranešusiam apie įvykį A. S..
20. Teismo vertinimu, pateiktų telefono pokalbių garso įrašų turinys (atspausdintas ir išverstas į lietuvių kalbą), 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybinis pranešimas, E. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. apklausos protokole ir Išvadoje užfiksuotas jo paaiškinimas patvirtina Išvadoje nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas, reaguodamas į 2019 m. spalio 9 d. registruotą A. S. pranešimą dėl automobilio apgadinimo, iš A. S. pateiktos vaizdo medžiagos nustatė, jog galbūt neblaivūs E. ir E. P., 2019 m. spalio 9 d. apie 0.00 val., konfliktuodami su kitais asmenimis, sukėlė muštynes ir pareiškėjo vardu registruoto automobilio durelėmis apgadino šalia stovėjusį A. S. priklausantį automobilį, pasišalino iš įvykio vietos. Byloje pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, kad jokio įvykio aplinkybių tyrimo jis neturėjo atlikti, nes nenustatė teisei priešingos veikos. Telefoninių pokalbių išrašai patvirtina, kad pareiškėjas įvykio aplinkybes aiškiai suvokė kaip teisei priešingą veiką, dėl kurios gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas ar administracinio nusižengimo teisena, atitinkamai įforminant procesinius dokumentus. O būtent: telefoniniuose pokalbiuose su O. G. (Protokole pokalbiai Nr. 1879, 1885), A. V. (Protokole pokalbiai Nr.1843, Nr.1853), J. P. (Protokole pokalbis Nr.1881), E. P. (Protokole pokalbis Nr.1919) pareiškėjas aiškiai įvardija, kad buvo sugadintas svetimas turtas – automobilis, kad Renault automobiliu atvažiavę asmenys buvo galbūt neblaivūs, viešoje vietoje sukėlė muštynes ir kad jis dėl įvykio turi priimti sprendimą. Pareiškėjas pasakė A. V., kad jeigu jie ne (t. y. jeigu P. A. S. nesumokės pinigų už padarytą automobiliui žalą), tada jis (t. y. A. S.) rašys pareiškimą ir tada ikiteisminis tyrimas jiems, nes ten labai konkrečiai matosi viskas, video įraše (Protokole pokalbis Nr. 1853, jo garso įrašas voice_2544306108_20191009204854: 0 min. 44 sek. – 1 min. 15 sek.); pareiškėjas telefonu pasakė E. P., kad jam pradėti ikiteisminį tyrimą penkios minutės, jis būtų vakar pradėjęs, jeigu jis neatpažintų savo mašinos; jau būtų vakar pradėta (Protokole pokalbis Nr. 1919, jo garso įrašas voice_2544553435_20191010122723: 3 min. 8–18 sek.).
21. Teismas akcentavo, jog pateikti telefono pokalbių išrašai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas siekė išvengti tariamų neigiamų pasekmių dėl to, jog jo vardu deklaruotas automobilis „Renault“ dalyvavo minėtame įvykyje. Tai patvirtina šios frazės: pokalbyje su O. G. pareiškėjas nurodė, kad automobilis deklaruotas būtent jo vardu – „jinai neperrašyta, tame ir reikalas, būtų ji perrašyta, (...), supranti, tegu jie ten daužo ją“ (Protokole pokalbis Nr. 1879); pasakė J. P., kad reikia, jog A. S. neparašytų; pareiškėjui tas pats, jis tiktai dėl to, kad automobilis registruotas jo vardu (Protokole pokalbis Nr. 1881, jo garso įrašas voice_2544412881_20191010091556: 0 min. 38–55 sek.), kad jis vakar įkalbėjo A. S., kad nerašytų, nes automobilis jo (t. y. pareiškėjo) vardu (tas pats pokalbis Nr. 1881, jo garso įrašas: 1 min. 13–20 sek.); pasakė E. P., kad jis (pareiškėjas) būtų vakar pradėjęs ikiteisminį tyrimą, jeigu jis neatpažintų savo automobilio; jau būtų vakar pradėta, bet kadangi tas automobilis jo vardu deklaruotas, jis nenori, kad šitas įvykis būtų ant jo (Protokole pokalbis Nr. 1919, jo garso įrašas voice_2544553435_20191010122723: 3 min. 8–27 sek.).
22. Teismo vidiniu įsitikinimu, bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėjas padarė įtaką A. S., kad šis nerašytų pareiškimo dėl automobilio apgadinimo. A. S. telefonu pasakė pareiškėjui: „tai vis dėlto norėčiau parašyti pareiškimą, jei yra galimybė, aš ir filmuotą“ (Protokole pokalbis Nr. 1838, jo garso įrašas voice_2544251891_20191009185336: 0 min. 23–27 sek.); pareiškėjas pasakė A. V., kad jis susitarė su S., jisai sakė, jam užtektų kokių kelių šimtų eurų (Protokole pokalbis Nr. 1853, jo garso įrašas voice_2544306108_20191009204854: 0 min. 45–50 sek.), nes jeigu ne, tada jis rašys pareiškimą (tas pats pokalbis Nr. 1853, jo garso įrašas: 1 min. 2–5 sek.); pareiškėjas pasakė J. P., kad jis vakar įkalbėjo A. S., kad nerašytų, nes automobilis jo (t. y. pareiškėjo) vardu (Protokole pokalbis Nr. 1881, jo garso įrašas voice_2544412881_20191010091556: 1 min. 13–20 sek.), pokalbyje su O. G. (Pakalbis Nr.1879) užfiksuota, kad A. S. buvo atvykęs parašyti pareiškimą, pareiškėjas teigė, jog svarbu padengti skolą (atlyginti žalą), kad nukentėjęs nerašytų pareiškimo bei nurodė tarpininkausiąs dėl žalos atlyginimo; pokalbyje su J. P. (Pokalbis Nr.1881) pareiškėjas nurodė, kad A. S. parašė tokį raštelį, kad pagalvos iki šiandien (t. y. 2019 m. spalio 10 d.) dviejų valandų; vaizdo medžiaga yra policijoje ir ji niekam nerūpi, jeigu A. S. neparašys pareiškimo, tai šis įvykis tuo ir baigsis; pokalbyje su E. P. (Pokalbis Nr.19109) pareiškėjas nurodė sumokėti A. S. iki vakaro, nes jis pradės dirbti ir privalės priimti pareiškimą (A. S.) ir pradėti teiseną arba nutraukti teiseną. Nurodyti duomenys prieštarauja A. S. paaiškinimui, užfiksuotam 2020 m. rugsėjo 28 d. apklausos protokole, bei teismo posėdyje duotiems parodymams, kad jis pats nusprendė nerašyti pareiškimo, neįtakojamas pareiškėjo, vaizdo įraše pamatęs įvykio aplinkybes, todėl teismas A. S. paaiškinimus pripažino atmestinais.
23. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. J. P., E. P. ir E. P. apklausos protokoluose užfiksuoti jų paaiškinimai, 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareiškėjas neuniformuotas nuvyko pas minėtus asmenis ir, agresyviai elgdamasis, reikalavo iš pastarųjų atlyginti A. S. padarytą turtinę žalą, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, pareiškėjas, prieštaraujant minėtiems asmenims, iš kiemo savavališkai paėmė automobilį „Renault“, paaiškinęs, kad automobilį grąžins, kai A. S. bus atlyginta žala. Pareiškėjo paaiškinimai bei teismo posėdyje liudytoja apklaustos J. P. parodymai, kad pareiškėjas į J. P. namus atvyko jos iniciatyva ir automobilį paėmė jos paprašytas, buvo atmesti, nes jos teiginiai prieštaravo kitiems byloje surinktiems anksčiau išvardytiems įrodymams, o taip pat telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotoms aplinkybėms: pokalbių su A. V. metu (Pokalbiai Nr.1842 ir Nr.1843, fiksuoti įvykio dieną 19.21 ir 19.26 val.) pareiškėjas nurodo, kad nuvažiuos pas P. ir atims įvykyje dalyvavusį automobilį, o po to spręs, ką daryti; iš pokalbio su O. G. (Pokalbis Nr.1879) matyti, kad J. P. prievartinį automobilio paėmimą vertino kaip vagystę ir ketino dėl vagystės rašyti pareiškimą policijai. 2020 m. rugsėjo 28 d. J. P., E. P. ir E. P. apklausos protokoluose užfiksuoti jų paaiškinimai, pareiškėjo pokalbis telefonu su E. P. (Protokole pokalbis Nr. 1919, jo garso įrašas voice_2544553435_20191010122723: 0 min. 14–24 sek., 3 min. 8–11 sek., 4 min. 0–15 sek.), 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybinis pranešimas patvirtina Išvadoje nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas susitikimų su minėtais asmenimis metu bei telefonu reikalavo, jog jie atlygintų A. S. nors dalį padarytos turtinės žalos, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolą arba pradėti ikiteisminį tyrimą.
24. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas minėtais veiksmais (neveikimu) nevykdė savo, kaip policijos pareigūno, pareigų, t. y. neatskleidė tikėtino teisės pažeidimo, nesiėmė priemonių, kad toks pažeidimas būtų atskleistas, bet, priešingai, ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad toks pažeidimas nebūtų atskleistas, siekdamas sau tariamos naudos – išvengti tariamų nemalonumų, veikė tyčia. Aptariamas neteisėtas pareiškėjo elgesys Išvadoje teisingai kildintas iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pripažintas pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėjas minėtais neteisėtais veiksmais (neveikimu) sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą bei duotą pareigūno priesaiką; pažeidė Statuto 21 straipsnio 1 ir 3 punktus, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, 27 straipsnio 1 dalį, Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nevykdė Pareigūnų kompetencijų aprašo 2.4 papunkčio, 3 punkto 3.1 papunkčio, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1, 2.2.1 papunkčių, Etikos kodekso 5 punkto, 6.1, 6.8 papunkčių, Vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.7, 6.12 papunkčių reikalavimų.
25. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. S6-303RN sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – pareiškėjo elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. Ši teismo nutartis priimta pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2019 m. rugsėjo 20 d. teikimą Nr. S4-243RN, siekiant gauti duomenų apie pareiškėjo tikėtiną piktnaudžiavimą tarnyba, t. y. tikėtinai vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, kad išslaptinti telefono pokalbių įrašai buvo panaudoti atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant Išvadą. Teismas, atsižvelgdamas į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, nusprendė, kad išslaptinti telefono pokalbių įrašai buvo panaudoti teisėtai, atliekant tarnybinį patikrinimą.
26. Teismas pabrėžė, kad tais atvejais, kai atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Asmens atleidimas iš tarnybos vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis, tokių pasekmių taikymui neturi įtakos ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas. Taigi pareiškėjo argumentai, susiję su galiojančių tarnybinių nuobaudų nebuvimu, teigiama charakteristika, paskirtai tarnybinei nuobaudai neturi teisinės reikšmės.
27. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas ir kompensacijos priteisimo.
III.
28. Pareiškėjas V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
29. Pareiškėjas mano, kad teismas nepaisė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies nuostatų, formaliai pritarė atsakovo teiginiams, rėmėsi neleistinais įrodymais. Tvirtina, kad Išvada iš esmės grindžiama kriminalinės žvalgybos būdu gautais duomenimis apie pareiškėjo veiksmus, kurių panaudojimo tarnybinio nusižengimo tyrime teisėtumo teismas iš esmės nepatikrino. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog kriminalinės žvalgybos duomenys buvo išslaptinti ir panaudoti tiriant pareiškėjo veiklą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime aptartų sąlygų, pavyzdžiui, kad atsakovas kreipėsi į atsakingą prokurorą ir gavo jo sutikimą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinti ir panaudoti tiriant tarnybinį nusižengimą; kad atsakovas, po prokuroro sutikimo gavimo ir prieš priimdamas sprendimą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, kreipėsi į sudarytą specialiąją ekspertų komisiją ar asmenį, atsakingą už įslaptintos informacijos apsaugą, su prašymu pateikti išvadą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo. Atsakovo nurodyti dokumentai (2019 m. rugsėjo 20 d. prašymas dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, prokurorės 2019 m. rugsėjo 20 d. teikimas teismui, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis ir kt.) nepatvirtina, kad, išslaptinant kriminalinės žvalgybos duomenis, buvo laikomasi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes minėti dokumentai susiję tik su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu, pradėjimu bei fiksavimu. Pareiškėjas pakartoja ir tai, kad šiuo atveju kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys turėjo būti nedelsiant sunaikinti (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 7 d.). Be to, pareiškėjo vertinimu, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautoje informacijoje nėra duomenų apie jo galbūt padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, požymių turintį tarnybinį nusižengimą.
30. Pareiškėjas tvirtina, kad priimti sprendimą dėl tyrimo buvo ne jo, bet kartu dirbusios vyresniosios pareigūnės teisė ir pareiga. Teismas nepagrįstai neįvertino V. G. tarnybinių pranešimų, iš kurių akivaizdu, jog nebuvo teisės pažeidimo, dėl kurio reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo tyrimą. Iki šiol ginčo aplinkybių pagrindu nebuvo pradėta administracinio nusižengimo ar baudžiamoji teisena.
31. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu. Pažymi, kad automobilis „Renault“ iš brolių P. buvo paimtas nepadarant jokių neteisėtų veiksmų, jų motinos J. P. iniciatyva. Apklausiant J. P. bei E. ir E. P., dalyvavo trys policijos pareigūnai, nors tai ir nepaminėta protokoluose. Protokolų dėl prastos rašysenos neįmanoma perskaityti, be to, E. ir E. P. yra neraštingi, todėl J. P. bei E. ir E. P. negalėjo patvirtinti protokoluose užfiksuotų paaiškinimų teisingumo. Teismas objektyviai neištyrė šių aplinkybių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas iš esmės pripažino, jog teisės pažeidimų darymas su pareiškėjo vardu registruotu automobiliu negalėjo turėti neigiamos įtakos pareiškėjo interesams. Taigi, nepagrįsta teigti, jog pareiškėjas veikė savo interesais.
32. Pareiškėjas teigia, kad Išvadoje nenurodyti objektyviai nustatyti faktai, juos susiejant su teisės normomis, pagrindžiantys, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Tokie argumentai nenurodyti ir Įsakyme. Teismas nepasisakė dėl šios aplinkybės. Pareiškėjo nuomone, atsakovas apie tariamai neteisėtus pareiškėjo veiksmus žinojo nuo pat pradžių (tai patvirtina telefoninių pokalbių klausymasis), todėl jis turėjo nedelsiant imtis priemonių tokiems pareiškėjo veiksmams sustabdyti, tačiau to nepadarė, neteisėtai saugojo garso įrašus ilgiau nei 9 mėnesius ir tik tada pradėjo tarnybinį patikrinimą. Aplinkybės, kad atsakovas nedelsiant nesustabdė tariamai neteisėtų pareiškėjo veiksmų, taip pat kad atsakovas ne kartą skatino pareiškėją už jo, kaip pareigūno, veiklą, leidžia manyti, kad pareiškėjo veiksmai nesukėlė pasekmių, o tyrimas pradėtas galbūt siekiant su juo susidoroti dėl kažkokių kitų aplinkybių. Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, kad atsakovas analogiškus O. G. veiksmus vertino kitaip. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad jam skirta tarnybinė nuobauda yra aiškiai per griežta, neatitinka bendrųjų tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principo ir bausmės tikslų.
33. Atsakovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
34. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas paaiškina, kad jis Išvadoje sprendė tik klausimus, susijusius su pareiškėju, o kiti pareigūnai nėra susiję su tarnybinės nuobaudos paskyrimu ir šia byla, todėl nėra pagrindo atsakyti į pareiškėjo argumentus dėl kitų pareigūnų veiksmų vertinimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos – teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo
146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
37. Pastebėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimus. Šiame kontekste akcentuotina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. S6-303RN sankcionavo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – pareiškėjo elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. Ši teismo nutartis priimta pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2019 m. rugsėjo 20 d. teikimą Nr. S4-243RN, siekiant gauti duomenų apie pareiškėjo tikėtiną piktnaudžiavimą tarnyba (Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d.). 2019 m. spalio 9 d. Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotas A. S. pranešimas apie jam priklausančio automobilio apgadinimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad pareiškėjas tą pačią dieną nuvyko pas E. ir E. P., elgėsi agresyviai, darė jiems psichologinį spaudimą, grasino ir kt., reikalaudamas atlyginti A. S. padarytą turtinę žalą, ir, prieštaraujant E. ir E. P. bei jų motinai J. P., savavališkai iš kiemo pasiėmė automobilį „Renault“. Vėliau pareiškėjas telefonu reikalavo E. ir E. P. atlyginti A. S. padarytą žalą, buvo pakartotinai susitikęs su minėtais asmenimis. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas Utenos AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 24 d. pavedimu, pagal Utenos AVPK IVT skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją. Šiame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, buvo atliktas kriminalinės žvalgybos duomenų išslaptinimas, siekiant šiuos duomenis panaudoti pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo ir vyresniojo tyrėjo O. G. galbūt padarytų korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2020 m. spalio 21 d., o ginčijamas Įsakymas priimtas 2020 m. spalio 27 d.
39. Ginčo faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjui tarnybinė atsakomybė pritaikyta, atleidžiant jį iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų, atsižvelgus į duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys (telefoninių pokalbių garso įrašai) apie pareiškėjo padarytas veikas buvo išslaptinti bei perduoti atsakovui tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti. Taigi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkta informacija apie pareiškėjo padarytas veikas, atsakovo vertinimu, sudarė faktines prielaidas pradėti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą ir atleisti jį iš vidaus tarnybos. Todėl atsižvelgiant į pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamoje byloje pirmiausia reikalinga išspręsti kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų apie pareiškėją (jo veiksmus) panaudojimo atliekant tarnybinį patikrinimą ir atleidžiant jį iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų teisėtumo klausimą.
40. Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalyje (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnis (įskaitant jo 1 dalį) vėliau buvo papildytas nuostatomis apie mažareikšmių tarnybinių nusižengimų vertinimą (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3177 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 9 d.).
41. Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
42. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; perkėlimas į žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos.
43. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka. Vėlesnėje Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-2575 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Vidaus tarnybos statuto redakcijoje nebeliko nuostatų apie informaciją, pateiktą Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.
44. Kita vertus, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2234 redakcija) įtvirtinta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Vėlesnėje to paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalies redakcijoje (2020 m. kovo 31 d. įstatymo Nr. XIII-2827 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Kriminalinės žvalgybos informacija apie organizuoto nusikalstamumo, korupcinio, savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudota turto tyrimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą atlikti.
45. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (1 p.). Šio aprašo 24 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 p. nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti panaudojama atliekant tarnybinį patikrinimą Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
46. Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).
47. Dėl procedūrų, taikomų siekiant nustatyti, ar asmuo pažemino pareigūno vardą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad institucija turi pareigą tinkamai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiantis galima daryti išvadą, jog tam tikra kalta pareigūno veika buvo pažemintas pareigūno vardas. Paprastai svarbu išsiaiškinti šiuos aspektus: ar nebuvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų (svarbiausiais šios teisės elementais laikytinas pranešimas apie tai, jog asmuo yra įtariamas padaręs galimai neteisėtą veiką, kuri gali būti vertinama, kaip pareigūno vardo pažeminimas bei asmens teisė pateikti savo paaiškinimus); ar tyrimą atliko nešališkas subjektas; ar atlikus tyrimą, priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas. Šiuo atveju taip pat turi būti taikomas atleidimo iš tarnybos pagal aptariamą pagrindą terminas, kuris atitinka terminą, nustatytą tarnybinių nuobaudų skyrimui (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015). Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 1 punktą, šis teisės aktas reglamentuoja tarnybinių patikrinimų atlikimą ir dėl pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo. Taigi, atsižvelgiant į pareigūno vardo pažeminimo esmę ir pobūdį, asmens veiksmai, kuriais pažeminamas pareigūno vardas, prilygintini tarnybiniam nusižengimui, o teisinių pasekmių pritaikymas už šiuos veiksmus – tarnybinei atsakomybei plačiąja prasme.
48. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš aptartų nuostatų matyti, jog tarnybinės atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statutą pagrindas – tarnybinis nusižengimas ar kiti veiksmai, kuriais pažeminamas pareigūno vardas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo ar kitos veikos, kuria pažeminamas pareigūno vardas, sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės taikymas apima tam tikrą konkrečiais pradžios ir pabaigos momentais, etapais ir terminais apibrėžtą procedūrą, kurios metu pradėjus tarnybinį patikrinimą, tam tikrų duomenų, kuriuos gali sudaryti ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gauta informacija, pagrindu tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigūno kaltė, ir kurios pabaigoje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą ar inter alia (be kita ko, įskaitant) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Taigi siekiant pritaikyti tarnybinę atsakomybę, leidžiama naudotis ir vertinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka pateiktą informaciją.
49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje kriminalinės žvalgybos informacija apibrėžiama kaip kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys. Pagal minėtą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį leidžiama pasinaudoti ne visa kriminalinės žvalgybos informacija, o tik informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką.
50. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1475 redakcija), korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – tai kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.
51. Taikant tarnybinę atsakomybę pagal Vidaus tarnybos statutą, Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalis ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis turi būti taikomos kartu. Taigi pagal šiose teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą, kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti išslaptinami ir panaudojami taikant tarnybinę atsakomybę pagal Vidaus tarnybos statutą. Kitokio pobūdžio tarnybinių nusižengimų (neturinčių korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių) tyrimui Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta informacija negali būti naudojama.
52. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime pažymėjo, kad, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį tarnybiniams nusižengimams tirti gali būti panaudota tik išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija, kuri pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, aiškinamą kartu su šio įstatymo 2, 4, 8–15 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, yra suprantama kaip Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta informacija apie kriminalinės žvalgybos objektus (inter alia galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys), kuri renkama siekiant įgyvendinti specialius kriminalinės žvalgybos uždavinius, kaip antai: išaiškinti nusikalstamas veikas ar vykdyti jų prevenciją, nustatyti asmenis, rengiančius, darančius ar padariusius nusikalstamas veikas, užtikrinti žvalgybos subjektų vidaus saugumą; ši informacija renkama Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais bei techninėmis priemonėmis ir tik esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui, inter alia, kai turima ar gaunama duomenų apie tam tikrą rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą arba apie šias veikas darančius ar padariusius asmenis, kai vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio.
53. Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą kartu su įtvirtintuoju kitose minėtose šio įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo, Prokuratūros įstatymo (2003 m. balandžio 22 redakcija), Baudžiamojo proceso kodekso, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatose, nurodė, kad kriminalinės žvalgybos informacija, kuri pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį suprantama kaip kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys, turi būti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, ir ši informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus tik esant visoms ginčijamoje Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms minėtoms sąlygoms, kurios kartu suponuoja ir atitinkamos procedūros etapus:
53.1. kai pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį (su 2016 m. birželio 30 d., 2018 m. gruodžio 20 d. pakeitimais) atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą iš surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos matyti, kad galimai buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas apie tai informuoja atitinkamos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, numatytos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija), vadovą, kuris pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį turi teisę spręsti dėl įslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus;
53.2. kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį nusprendęs, jog iš turimos kriminalinės žvalgybos informacijos matyti, kad galimai buvo padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija), požymių turintis tarnybinis nusižengimas, kreipiasi į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodytą specialiai įgaliotą prokurorą, kad gautų jo sutikimą dėl minėtos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo tiriant tokį nusižengimą;
53.3. įgaliotas prokuroras, siekdamas užtikrinti teisėtumo reikalavimą pagal Prokuratūros įstatymo (2003 m. balandžio 22 d. redakcija) 2 straipsnio 1, 2 dalis, prieš duodamas tokį sutikimą turi visapusiškai įvertinti gautą kriminalinės žvalgybos informaciją ir galimybes panaudoti ją baudžiamajame procese pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalį; be to, prokurorui iš Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies kyla pareiga turimos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu įvertinti ir tai, ar ši informacija yra pakankama tarnybiniams nusižengimams tirti ir gali būti laikoma informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, kuri galėtų būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus; įgaliotas prokuroras kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę nuspręsti, ar duoti minėtą sutikimą;
53.4. gavęs prokuroro sutikimą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinti ir panaudoti tiriant tarnybinius nusižengimus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, prieš priimdamas sprendimą pagal ginčijamą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, kreipiasi į sudarytą specialiąją ekspertų komisiją ar asmenį, atsakingą už įslaptintos informacijos apsaugą, ir prašo pateikti išvadą dėl minėtos kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 str. 10 d., 14 str.);
53.5. nors kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui kyla pareiga gauti minėtos specialiosios ekspertų komisijos ar asmens, atsakingo už įslaptintos informacijos apsaugą, išvadą, ši išvada jo nesaisto; minėtas vadovas pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį turi teisę, gavęs prokuroro sutikimą, priimti galutinį sprendimą dėl minėtos įslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus.
54. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pabrėžė, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas atskiras kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo konkrečiu tikslu atvejis, t. y. ši informacija gali būti naudojama tik tarnybiniams nusižengimams tirti. Vadinasi, ir sprendžiant klausimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį taikomas reikalavimas užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Sistemiškai aiškinant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą šio įstatymo 5 straipsnio (su 2013 m. gruodžio 23 d., 2018 m. rugsėjo 27 d. pakeitimais) 1, 6, 8, 9 dalių, 7 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste, pažymėta, kad ir išslaptinant kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, siekiant panaudoti ją tiriant tarnybinius nusižengimus, turi būti laikomasi minėtose Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatose įtvirtintų žmogaus teisių apsaugos garantijų. Asmuo, manantis, jog pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį panaudojus apie jį surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją apie galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę apskųsti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui arba prokurorui, o jų sprendimus – apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 9 d. (2013 m. gruodžio 23 d., 2018 m. rugsėjo 27 d. redakcijos)); asmuo, kurio atžvilgiu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, turi teisę, šiai informacijai tapus viešai (t. y. ją išslaptinus), reikalauti jam pateikti apie jį surinktus minėtus duomenis (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 6 d.). Valstybės tarnautojas (pareigūnas), apie kurį Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka slapta buvo renkama informacija, panaudojus tokią informaciją tiriant jo korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalį turi teisę kreiptis į šioje dalyje nurodytą teismą (teisėją) ir kelti tokio šios išslaptintos informacijos panaudojimo teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo klausimus bei ginčyti tokios informacijos kaip įrodymo priimtinumą.
55. Konstitucinis Teismas, be kita ko, nurodė, kad teismas (teisėjas), pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, 109 straipsnį, konstitucinį teisinės valstybės principą, vykdydamas teisingumą ir spręsdamas ginčą dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos, inter alia dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, privalo kiekvienu atveju teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, t. y. visapusiškai įvertinti bylos procese esančių interesų pusiausvyrą, – viena vertus, įvertinti valstybės teisėtą siekį tinkamai pritaikyti tarnybinę atsakomybę konstitucinius reikalavimus valstybės tarnybai ir valstybės tarnautojams (pareigūnams) pažeidusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams), kita vertus, įvertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo teisėtumą, inter alia tai, ar siekiamų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis ir ar tokios procedūros metu nebuvo pažeistos konstitucinės asmens teisės ar laisvės, inter alia jo teisė į privataus gyvenimo apsaugą ar teisė stoti į valstybės tarnybą, be kita ko, įstatymų nustatyta tvarka panaudojant jo tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais apie asmenį slapta kitų įgaliotų valstybės institucijų surinktą ir teisės aktų nustatyta tvarka išslaptintą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Konstituciją teismas (teisėjas) nėra ir negali būti vien pasyvus proceso stebėtojas; jis privalo kiekvienu konkrečiu atveju imtis visų įmanomų priemonių tiesai byloje nustatyti, teisingam ir objektyviam sprendimui priimti, kartu užtikrindamas Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuodamas teisės viršenybę bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Be to, pagal Konstituciją valstybės tarnautojui (pareigūnui) turi būti suteikta veiksminga apsauga nuo galimos valdžios įstaigų savivalės tiriant jo tarnybinį nusižengimą ir reali galimybė pasinaudoti tokio tyrimo metu galimai pažeistų savo konstitucinių teisių ir laisvių teismine gynyba, inter alia Konstitucijos 22 straipsnyje garantuojama savo teisės į privataus gyvenimo ir susirašinėjimo neliečiamumo apsauga ir 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, ginčijant inter alia išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos, perduotos pagal ginčijamą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, kaip įrodymo naudojimo tiriant jo korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą teisėtumą, būtinumą ir proporcingumą.
56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės tik nurodė, jog techninių priemonių panaudojimas pareiškėjo atžvilgiu buvo sankcionuotas teismo, pacitavo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatą ir nusprendė, kad išslaptinti telefono pokalbių įrašai teisėtai panaudoti atliekant tarnybinį patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas plačiau nenagrinėjo pareiškėjo nesutikimo su kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimu argumentų, be kita ko, kad tokia informacija buvo panaudota delsiant, nesilaikant Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimo atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą teisėtumo klausimą išsprendė formaliai, nevisapusiškai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (be kita ko, įrodymų leistinumo aspektu) bei pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla turi būti nagrinėjama aspektais, kurie iš esmės nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir kurių ištyrimui gali būti tikslinga gauti papildomus įrodymus, paaiškinimus, siekiant nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
57. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, netinkamai įvykdė savo pareigą motyvuoti priimamą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d.) ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu ginčas nėra išsprendžiamas galutinai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė
Veslava Ruskan