Civilinė byla Nr. e2-296-962/2021

                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04818-2020-5

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                     2.6.18.2; 2.6.8.8; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6  d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Ugnies valdovų statyba“ atstovams vadovui S. V., advokatei Ramunei Ramanauskienei,

atsakovės S. Š. atstovui advokatui Vidui Adomaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Ugnies valdovų statyba“ ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. Š.

Teismas

 n u s t a t ė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė mažoji bendroji (toliau – MB) „Ugnies valdovų statyba“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės S. Š. 1 700,00 Eur skolą, 55,42 Eur delspinigius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinyje bei dublike ieškovė nurodė ir atstovas mažosios bendrijos (toliau - MB) „Ugnies valdovų statyba“ vadovas S. V. paaiškino, kad 2019 m. spalio 9 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį ieškovė turėjo atlikti 32 m2 lauko terasos montavimo darbus bei papildomus darbus, t. y. bėginio metro apvadinio laipto sumontavimą, lietaus nuvedimo sistemos pravalos įleidimą, lauko gėlių vazono įmontavimą. Darbai turėjo būti atlikti adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartą 1 700,00 Eur kainą ieškovui už atliktus darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Terasos montavimo darbai ir papildomi darbai pilnai buvo atlikti 2019 m. spalio 21 d. Terasos montavimo darbus ieškovas atliko tinkamai ir laiku, bet atsakovė vengė pasirašyti sutartį, vėliau ją nusiuntus, padarė sutarties pataisymus, tačiau vis tiek nepasirašė, taip pat vengė priimti PVM sąskaitą faktūrą Nr. UVS19/10/09 ir darbų priėmimo aktą, nepriiminėjo registruotų paštu siųstų reikalavimų apmokėti sąskaitą. Sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2019 m. lapkričio 22 d., tačiau iki šios dienos nėra atsiskaityta ir šiai dienai atsakovė ieškovei yra skolinga 1 700,00 eurų. Kadangi rašytinė sutartis taip ir buvo atsakovės nepasirašyta, delspinigių suma ieškovei nėra tokia reikšminga, šio reikalavimo atsisako. 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovė ieškovei elektroniniu paštu atsiuntė 2019 m. lapkričio 26 d. Defektinį aktą. Tačiau ieškovui užbaigus darbus trečiasis asmuo V. Š. neturėjo jokių pretenzijų ieškovui. Kai ieškovas paskambino užsakovui V. Š. dėl apmokėjimo, tai pastarasis pasakė, jog 1 700 Eur atsiskaitymui su ieškovu jis yra perdavęs atsakovės atstovui S. M. Ieškovas ne kartą skambino S. M., kuris žadėjo atsiskaityti grįžęs iš atostogų Turkijoje. Tačiau S. M. grįžus iš atostogų, atsirado 2019 m. lapkričio 26 d. defektinis aktas, į kurio sudarymą ieškovas nebuvo pakviestas. Po Defektinio akto gavimo ieškovas ir atsakovė per jos atstovą S. M. telefonu ne kartą bendravo, susitiko vietoje, ieškovas atsakovei paaiškino, kad tai, ką atsakovė nurodo kaip defektus 2019 m. lapkričio 26 d.  Defektiniame akte yra leistini nuokrypiai, kurie susidarė dėl to, jog užsakovo patiekta darbams atlikti medžiaga buvo nekalibruota mediena, kurios obliavimui iki tinkamo lygio teko sugaišti itin daug laiko. Atsakovės 1 700 Eur įsiskolinimas yra apskaitytas ieškovo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Jokio pranešimo apie tai, kad 2020 m. sausio 10 d. vyks susitikimas dėl netinkamai atliktų darbų ieškovės vadovas iš atsakovės advokato negavo, tą patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, pranešimas nebuvo siųstas paštu, su ieškovu nesusisiekta telefonu. Atsakovė turėjo įsitikinti tuo, jog ieškovas 2019 m. gruodžio 23 d. Pranešimą ir 2020 m. sausio 10 d. aktą tikrai gavo, ir tik tuomet samdyti kitus asmenis atlikti neva tai demontavimo ir remonto darbus, neva tai, ieškovo paliktiems defektams pašalinti. Sutartyje medžiagas įvardijo ne tokias, kaip susitarė, bet pagal faktą, nes tarėsi dėl kalibruotos medienos, o buvo patiekta nekalibruota. Darbus pradėjo panaudodamas savo polius, tačiau visa kita medžiaga, išskyrus dar 2 rulonus lipnios guminės tarpinės, buvo patiekta užsakovų, pirkta iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AV Projects“. Už ieškovo panaudotas savo medžiagas yra atsiskaityta.

II. Atsakovės argumentai

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime bei triplike nurodė ir 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas pastoviai buvo raginamas vykdyti darbus bei taisyti trūkumus, kurių buvo begalė. 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovė ieškovui nusiuntė defektinį aktą, kuriame nurodė ir išdėstė atlikto darbo trūkumus. Ieškovo atlikti darbai nebuvo priimti. Kadangi įstatymas užsakovo pareigą atsiskaityti su rangovu sieja su tinkamai atliktų darbų perdavimu, o šiuo atveju darbai nėra nei tinkamai atlikti, nei perduoti užsakovui, todėl užsakovas neturi pareigos atsiskaityti su rangovu už netinkamai atliktus ir vis dar neperduotus darbus. Nors ieškovės vadovas ir buvo informuotas apie nustatytus trūkumus, su jais nesutiko, apsiribodamas abstrakčiomis nesutikimo frazėmis. Siekiant pašalinti bet kokias abejones bei spekuliacijas dėl nustatytų defektų, vykdant bendradarbiavimo tarp šalių sutartiniuose santykiuose pareigą, ieškovui buvo siūloma atvykti į objektą (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 10 d., 10 val., su tikslu pakartotinai nustatyti, įvertinti visus atlikto darbo defektus bei juos pašalinti (arba susitarti dėl defektų pašalinimo terminų). Pranešime buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei nustatytu terminu ieškovas neatvyks, atsakovė laikys, kad ieškovas nesiekia spręsti ginčo geranoriškai ir atsakovė naudosis įstatyme nustatytais savo pažeistų teisių gynybos būdais, vienas iš kurių, neapsiribojant kitais teisių gynybos būdais, yra perduoti atlikti darbus (pašalinti defektus) tretiesiems asmenims ir reikalauti atlyginti jų pašalinimo išlaidas iš ieškovo. Sutarta data ir laiku ieškovas į objektą neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių, tačiau vis tiek siekia nesąžiningai prisiteisti tariamą skolą už netinkamai atliktus darbus. Ieškovui 2020 m. sausio 10 d. neatvykus į objektą, vyko trūkumų nustatymo procedūra, kurio metu buvo sudarytas defektų aktas. Ieškovas trūkumų nepašalino, į objektą kviečiamas nustatyti trūkumus neatvyko, kas laikytina atsisakymu pašalinti trūkumus. Po defektų nustatymo ieškovui nevykdant bendradarbiavimo pareigos bei nepašalinus nustatytų trūkumų, atsakovė kreipėsi į kelis subjektus su prašymu pateikti pasiūlymus kiek kainuotų trūkumų pašalinimas ir su tuo susijusių darbų atlikimas. UAB „AV Project“ pasiūlyme nurodė trūkumų šalinimo kainą 2 146,29 Eur, T. Š. pasiūlyme nurodė trūkumų šalinimo kainą – 1 800,00 Eur. Buvo pasirinktas pigesnis T. Š. pasiūlymas, už trūkumų šalinimą atsakovė sumokėjo T. Š. 1 800,00 Eur. Šiai dienai trūkumai yra pašalinti ir atsakovė neturi jokios prievolės apmokėti ieškovui už netinkamai atliktą darbą, dėl ko ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Ieškovė neturi teisės reikalauti netesybų, nes tarp šalių nėra pasirašytas susitarimas dėl netesybų. Ieškovo pateikta sutartis niekada nebuvo atsakovės pasirašyta, ji nebuvo derinta prieš ieškovui atliekant darbus, todėl ja remtis, o taip pat ir reikalauti delspinigių priteisimo, ieškovė negali. Kalbėdami telefonu šalys jokiu būdu nesitarė ir nesusitarė dėl sutarties pasirašymo, nes absoliučiai nebuvo suderinta šalių valia dėl sutarties turinio. Nesant aiškiai išreikštos valios, kaip vieno iš būtinų sutarčiai sudaryti elementų, negali būti jokios kalbos apie tai, kad tarp šalių buvo pasirašyta ar suderinta sutartis tomis sąlygomis, kurios nurodytos kartu su dubliku pateiktame priede. Tas patas pasakytina ir apie atliktų darbų aktą – vien tai, kad jis buvo atsiųstas, nereiškia, kad apskritai vyko atliktų darbų perdavimo - priėmimo procedūra, o juo labiau nepatvirtina, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Ieškovui 2019 m. lapkričio 14 d. pateikus atliktų darbų aktą, atsakovė 2019 m. lapkričio 18 d. elektroniniu paštu informavo ieškovą, kad terasos darbai atlikti su defektais ir jų sąrašas bei ištaisymo terminai bus pateikti per 5 darbo dienas. Tai, kad terasa buvo su defektais, ieškovui buvo nurodyta ir 2019 m. lapkričio 17 d. vykusio susitikimo metu. Iš to seka, kad 2019 m. lapkričio 14 d. bei vėliau atsiųsti iš ieškovo pusės ir vienašališkai primesti sutartis ir atliktų darbų aktas negali ir negalėjo sukurti papildomų pareigų atsakovei, įskaitant ir prievolę atsiskaityti už netinkamai atliktus darbus. Ieškovės vadovas teigia, kad neva defektiniame akte nurodyti nuokrypiai yra leistini, kadangi jie susidarė dėl to, kad užsakovo pateikta darbam atlikti medžiaga buvo nekalibruota mediena, tačiau jis niekada jokių pretenzijų apie tai, kad užsakovo pateikta darbams atlikti mediena yra netinkama ir/ar nekokybiška, nereiškė ir net neinformavo. Užsakovo pateikta mediena buvo kokybiška ir tinkama atlikti aptartą darbą. Tuo atveju, jei pats ieškovas neturi kompetencijos tinkamai atlikti darbą, su šios kompetencijos nebuvimu susijusi rizika negali būti perkelta atsakovei. Ieškovas nutyli kitus nustatytus defektus - medienos susukimą su ne tam skirtais varžtais, ne visur sudėta guminė tarpinė juosta, kreivas laiptų sudėjimas, dėl ko teko iš naujo perrinkti visą terasą. Buhalterinis skolos apskaitymas neįrodo bei neturi nieko bendra sprendžiant klausimą ar darbai buvo tinkamai atlikti ar ne.

4.       Atsakovės S. Š. atstovas advokatas Vidas Adomaitis palaikė atsakovės poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Trečiojo asmens argumentai

5.       Trečiasis asmuo V. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad draugas patarė ieškovo įmonę terasos gamybai, susitiko pas juos namuose, apsitarė. Rezultatas netenkino, trūkumų ieškovas netaisė. Projekto nebraižė, aptarė susitikę vietoje, sutarė kainą. Po pagrindine terasos dalimi trinkelių nėra, trinkelės turi nuolydį. Terasa, taisant nekokybiškai atliktus darbus, buvo demontuota dalimis, buvo likę tik į žemę įkalti kuolai. Po stogu demontavo visą terasą – visas lentas, iki žemės buvo apie 1,5 metro, į lauką išeiti negalėjai, nes kristum į duobę. 100 proc. buvo viskas išardyta, nuo A iki Z nuardyta terasa ir ant trinkelių visa gulėjo, po to vėl visa sudėta. Polių išimtų nematė, mano, kad karkasas buvo nuimtas. Situacijos nefiksavo, nes nematė tam reikalo. Ar terasos lentas pakeitė naujomis lentomis – nežino, atliekų neliko. Jis pats kokybės po defektų šalinimo netikrino, pasitiki pažįstamais, kurie sakė, kad po T. Š. atliktų darbų viskas gerai. Medžiagas pirko jis, atvežė arba įmonė, arba pats S.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Juridinių asmenų registro duomenų išrašas patvirtina, kad MB „Ugnies valdovų statyba“ vadovas yra S. V.

7.       Byloje pateikta 2019 m. spalio 9 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. UVS19/10/09, kuri yra nepasirašyta atsakovės. Atsakovė pateikė Paslaugų teikimo sutartį Nr. UVS19/10/09 su ranka įrašytomis korekcijomis, kurią po darbų atlikimo – 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovė ieškovei siuntė elektroniniu paštu (rangovas, kaip teigia pagal patiekimo faktą, buvo nurodęs „nekalibruota mediena“, o užsakovė ištaisė į „kalibruota mediena“, taip pat atsakovė koreagavo Sutarties sąlygas dėl kokybės, terminų, delspinigių dydžio ir mokėjimo sąlygų).

8.       Ieškovė atsakovei išrašė 2019 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą 1 700 Eur sumai už lauko terasos montavimo darbus, sąskaita įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas atsakovės nepasirašytas.

9.       2019 m. lapkričio 17 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovas prašė ne vėliau, kaip iki 2019 m. lapkričio 19 d. pateikti pastabas, kitaip bus laikoma, kad pastabų nėra ir atsiųsti ieškovui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo ir 2019 m. lapkričio 27 d. pateikto Defektinio akto, nurodė, kad jis neargumentuotas, prašė padengti įsiskolinimą, siuntė raginimus. 2019 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku atsakovė siuntė ieškovei pakoreguotą sutartį pataisymui, nurodė, kad terasa įrengta su defektais.

10.       Byloje pateiktas 2019 m. gruodžio 23 d. atsakovės atstovo Pranešimas ieškovui apie tai, kad 2020 m. sausio 10 d. 10.00 val. siūloma ieškovės atstovui atvykti į objektą pakartotinai nustatyti, įvertinti visus atlikto darbo defektus bei juos pašalinti. Pranešimas išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 23 d. 16.15 val., 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu apžiūrai pateiktas atsakovės atstovo kompiuterio ekrane išsiųstų laiškų sąrašas, kuriame matomas minėto laiško išsiuntimas ieškovei. Ieškovė pateikė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad elektroniniame pašte (duomenys neskelbtini) kataloge „Gautieji“ nėra laiškų, gautų 2019 m. gruodžio 23 d. – 2019 m. gruodžio 24 d. iš siuntėjo vidas.adomaitis@gmail.com ir vidas@lawpartners.lt.

11.       Atsakovė pateikė 2020 m. vasario 13 d. UAB „AV Projects“ pasiūlymą S. Š. dėl terasos defektų šalinimo darbų už 2 146,29 Eur, nurodyti darbai: Terasos medžio plastiko lentelių demontavimo darbai, nuolydžio koregavimas, prilimpančios apsauginės juostos uždėjimas, terasos konstruktyvo taisymas, laiptų konstruktyvo taisymas, terasos medžio plastiko lentelių montavimas. Taip pat atsakovė pateikė 2020 m. vasario 25 d. T. Š. Pasiūlymą už 1 800 Eur atlikti darbus: Terasos demontavimas, broko pašalinimas ir taisymas, sumontavimas. Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas patvirtina, jog 2020 m. balandžio 20 d. S. Š. sumokėjo T. Š. 1 800 už terasos demontavimo ir montavimo darbus.

12.       Nors šalys rašytinės Sutarties nepasirašė, faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

13.       Statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, todėl jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Taip pat ir vadovaujantis Kasacinio teismo praktika, ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

14.       Byloje kilo ginčas dėl atliktų terasos montavimo darbų kokybės. Ieškovė teigia, kad visus darbus atliko tinkamai, o atsakovės nurodomi defektai yra leistini nuokrypiai. Atsakovė teigia, jog darbai atlikti nekokybiškai, todėl visiškai atsisako mokėti už atliktus darbus, trūkumus ištaisiusiam rangovui yra sumokėjusi 1 800 Eur, taigi, nurodo, kad dar ir patyrė 100 Eur nuostolius.

15.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).

16.       Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad ieškovas darbus atliko, t. y. terasą įrengė, tik, atsakovės teigimu, darbai atlikti nekokybiškai, dėl ko ieškovės įrengta terasa buvo demontuota ir įrengta iš naujo kito rangovo. Atsakovė už darbus ieškovei visiškai nesumokėjo, nors nurodo, jog darbai atlikti su trūkumais dalyje dėl netinkamų varžtų, ne visur sudėtos hidroizoliacinės medžiagos, netinkamos nuolydžių vietos, lentų tarpų nelygumo ir tarpų tarp trinkelių bei terasos.

17.       Trūkumai laikomi esminiais, kai darbo rezultato negalima naudoti pagal paskirtį, kurių iš viso negalima pašalinti ar kurių pašalinimui reikia daug išlaidų. Neesminiai yra tokie trūkumai, kurių pašalinimui nereikia daug išlaidų ir dėl kurių daiktą galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovas darbus ginčo objekte baigė 2019 m. spalio mėnesį, T. Š. terasą tvarkė 2020 m. balandžio mėn., tuo laikotarpiu terasa buvo naudojama, teismas sprendžia, jog trūkumai negali būti laikomi esminiais. Kai trūkumai yra neesminiai, tai užsakovas turi teisę pasirinkti savo interesų įgyvendinimo priemones reikalaujant iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Tačiau, sutiktina su ieškovės pozicija, jog jeigu užsakovas mano esant rangovo darbų trūkumus, tai pirmiausia, jie turi būti tinkamai nustatyti ir apie tai tinkamai turi būti informuotas rangovas.

18.       Svarbia aplinkybe byloje teismas laiko tai, kad naujasis rangovas T. Š. darbus vykdė, kai nagrinėjama civilinė byla jau buvo iškelta, nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas 2020 m. kovo 24 d., su 2020 m. kovo 25 d. Teismo įsakymu atsakovei įteiktas 2020 m. kovo 31 d. T. Š. nurodė, kad darbus vykdė savaitė laiko iki kvito išdavimo (kvito išdavimo data - 2020 m. balandžio 20 d.). Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes, jau bylai esant teisme, tinkamai fiksuoti defektus iki T. Š. darbų atlikimo, dar kartą apie juos tinkamai informuoti ieškovą, tačiau to nepadarė.

19.       Šalys bei liudytojai skirtingai aiškino aplinkybes dėl terasos demontavimo (išardymo). Atsakovė teigė, jog terasa buvo išardyta, visas viršus išardytas, daugiau nematė, nesekė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. Š. parodė, kad terasa buvo demontuota, buvo likę tik į žemę įkalti kuolai. Po stogu demontavo visą terasą – visas lentas, iki žemės buvo apie 1,5 metro, į lauką išeiti negalėjai, nes kristum į duobę. 100 proc. buvo viskas išardyta, nuo A iki Z nuardyta terasa ir ant trinkelių visa gulėjo, po to vėl visa sudėta. Polių išimtų nematė, mano, kad karkasas buvo nuimtas. Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad nuardė po kelias lentas, ne visą terasą vienu metu, karkaso neišmontavo, tik pareguliavo. Liudytojas S. M. teigė, kad visa terasa buvo demontuota, visos lentos nuimtos, perdarytas karkasas, visgi į klausimą, ar matė demontuotus polius, atsakė, kad nematė. Liudytojas N. J. taip pat teigė, jog buvo perdaryta visa terasa, visos lentos išsuktos ir prisuktos, tačiau pats to nematė, visas aplinkybes dėl terasos demontavimo žino tik iš savo darbdavio S. M. Jokių demontuotos (visiškai išardytos) terasos fotonuotraukų ar kitų patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog terasa buvo visiškai demontuota (išardyta). Atsakovė pateikė tik kelias fotonuotraukas, kuriose fiksuota darbų eiga. Tačiau trečiasis asmuo teigė, jog buvo duobė, į kurią buvo galima įkristi, terasa nuardyta ir gulėjo ant trinkelių, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Be to, net jeigu, kaip teigia atsakovė, terasa ir būtų visiškai (ar iš dalies) demontuota, perdaryta, tai savaime nepatvirtina defektų fakto, kai defektai nėra tinkamai nustatyti ir užfiksuoti.  

20.       Nagrinėjamu atveju buvo surašyti du defektiniai aktai. Pirmasis Defektinis aktas surašytas 2019 m. lapkričio 26 d., jį pasirašė S. Š. ir jame nurodyti tokie defektai: 1. Terasos plokštuma neišlaikyta viename horizontaliame lygyje; 2. Ties pirmąja kolona laipto kampas pakyla į viršų apie 10 mm; 3. Tarp terasos karkaso ir apdailinių lentų ne visur sudėta guminė tarpinė juosta; 4. Laiptai įrengti kreivai; 5. Tarp terasos lentų ne vienodi tarpai. Šis defektinis aktas elektroniniu paštu išsiųstas ieškovei. Vėliau, t. y. 2020 m. sausio 10 d. surašytas antrasis, naujojo rangovo T. Š. pasirašytas Defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d., 10 val. (duomenys neskelbtini), atliekama objekto apžiūra, defektus konstatuoja T. Š., į objekto apžiūrą ir defektų nustatymo/nenustatymo procedūrą neatvyko MB „Ugnies valdovų statyba“ atstovas. Apžiūros metu konstatuoti šie defektai/trūkumai: 1. Terasos plokštumos įrengtos ne horizontaliai palei vitrinas ir su nuolydžiu į namo pusę; 2. Tarp terasos karkaso ir apdailinių lentų ne visur sudėtina guminė tarpinė juosta; 3. Terasos šoninių lentų esantys tarpai (tarpai tarp lentų) yra nevienodi; 4. Terasoje esantys laiptai akivaizdžiai įrengti kreivai, į viršų pakilę apie 3 centimetrus; 5. Terasa susukta netinkamais sraigtais, kurie naudojami ne medžiui o metalui.

21.       Teismas pažymi, kad abu Defektiniai aktai surašyti tinkamą kvalifikaciją neturinčių asmenų. Pirmąjį Defektų aktą pasirašė pati atsakovė, o antrąjį – terasos demontavimo ir montavimo darbus atlikęs (t. y. atsakovės nurodomus trūkumus šalinęs) T. Š. Bylos duomenimis, nei atsakovė S. Š., nei naujas rangovas T. Š. reikiamos kvalifikacijos, suteikiančios teisę vertinti bei duoti išvadas nustatant terasų montavimo darbų trūkumus, neturėjo, o teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. Š. patvirtino, kad ir praktikos tame neturi, tai jo pirmas surašytas Defektinis aktas. T. Š., kaip ir ieškovas, užsiima terasų montavimo darbais, tačiau bylos duomenimis nėra asmuo, turintis kompetenciją vertinti kito rangovo atliktus darbus ir konstatuoti trūkumus. Priešingų įrodymų nepateikta. Be to, teismas sprendžia, jog T. Š. surašytas defektinis aktas yra surašytas suinteresuotumą turinčio asmens (kaip naujojo rangovo), todėl visa tai kelia abejonių dėl defektinių aktų pagrįstumo ir objektyvumo. 

22.       Nė vienu iš dviejų defektų nustatymo kartų, ieškovės atstovas nedalyvavo. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, jog ieškovei elektroniniu paštu buvo siunčiamas pranešimas apie susitikimą objekte 2020 m. sausio 10 d. 10.00 val., siekiant nustatyti defektus, tačiau ieškovės atstovas neatvyko. Ieškovės atstovas kategoriškai neigė gavęs pranešimą, visgi objektyvių duomenų, kad elektroninis laiškas nepasiekė ieškovės, nepateikta, to nepaneigia ieškovės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kadangi tuo atveju, jeigu laiškas būtų ištrintas iš ieškovės pašto dėžutės (bei iš elektroninio pašto šiukšliadėžės), antstolio nustatytos faktinės aplinkybės būtų tokios pat – laiško nerasta. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovė nepaneigė, jog jai buvo pranešta apie 2020 m. sausio 10 d. susitikimą. Visgi tai, nepašalina abejonių dėl defektinių aktų pagrįstumo ir objektyvumo ir savaime nepatvirtina juose nurodytų defektų. 2020 m. sausio 10 d. defektų aktas nebuvo išsiųstas ieškovei. Nustatant defektus 2019 m. lapkričio 26 d. ieškovas taip pat nedalyvavo (nebuvo ir kviečiamas).

23.       Be to, teismas Defektinių aktų trūkumais laiko tai, jog juose nurodyti trūkumai (defektai) nurodomi labai abstrakčiai, be jokios skaitinės išraiškos. Be to, neatlikta jokia defektų nustatymo fiksacija – fotonuotraukomis ar video medžiaga, kurioje būtų aiškiai matyti Defektiniuose aktuose nurodyti trūkumai jų nustatymo metu. Teismas kritiškai vertina ir atsakovės pateiktus Defektinius aktus toje dalyje, kiek jie neatitinka vienas kito ir neatitinka kitos bylos rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų.

24.       Pati atsakovė (jos atstovas) nurodo, kad sudarant abu Defektinius aktus dalyvavo tie patys asmenys – S. M., N. J., 2020 m. sausio 10 d. – ir T. Š. Nors, atsakovės bei liudytojo N. J. teigimu, jis dalyvavo abu kartus, turi specialių išsilavinimą, yra atestuotas specialistas (ypatingų statinių statyba, priežiūra), visgi dėl nežinomų priežasčių, šis asmuo nebuvo įvardintas, kaip dalyvavęs nustatant defektus, kai 2020 m. sausio 10 d. Defektiniame akte netgi yra atskira grafa – „Defektus konstatuoja“ – jis čia nenurodytas. Abejonės dėl N. J. kyla ir dėl to, kad atsakovė jokiuose procesiniuose dokumentuose niekaip nebuvo užsiminusi apie šį asmenį, jo dalyvavimą sudarant Defektinius aktus ir tik prieš 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdį, t. y. bylai jau daugiau kaip metus (1,5 m) esant nagrinėjamai teisme, atsakovė išreiškė prašymą apklausti į teismo posėdį jau atvykusį liudytoją N. J., nurodant, kad jis dalyvavo abiejų Defektinių aktų sudarymo metu. Jeigu N. J. ir dalyvavo sudarant Defektinius aktus, jam turėjo būti suprantama svarba ir būtinybė išsamiai nurodyti defektus, nurodyti skaitines išraiškas, kai kalbama apie kreivumą, nevienodumą, pakilimą į viršų ir atlikti foto (video) fiksavimą. Juolab, kad Defektų nustatymo procedūroje nedalyvavo rangovas ir jau žinant, kad yra iškilęs ginčas (atsakovės teigimu, ieškovės atstovas vengė taisyti trūkumus).  

25.       Defektais yra laikomi tokie trūkumai, dėl kurių daikto negalima naudoti pagal paskirtį. Esminiai yra tokie trūkumai, kai darbo rezultato negalima naudoti pagal paskirtį, kurių iš viso negalima pašalinti ar kurių pašalinimui reikia daug išlaidų. Kiti trūkumai teismų praktikoje aiškinant CK 6.665 straipsnio normą yra neesminiai. Tai yra tokie trūkumai, kurių pašalinimui nereikia daug išlaidų ir dėl kurių daiktą galima naudoti pagal paskirtį.

26.       Iš byloje pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atsakymo į ieškovo atstovės advokatės 2021 m. rugsėjo 14 d. užklausą matyti, jog atskiro patvirtinto statybos techninio reglamento, skirto tik terasų projektavimui ar statybai, nėra. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus. Taigi, atmesti atsakovės bei liudytojų S. M., N. J. ir T. Š. argumentai, jog ieškovas atliko darbus netinkamai, nes nesilaikė STR reikalavimų.

27.       Vertinant skirtumus tarp abiejų Defektinių aktų, matyti, kad 2019 m. lapkričio 26 d. Defektiniame akte nurodyta, kad „Tarp terasos lentų nevienodi tarpai“. Teismo posėdžio metu liudytojas N. J. nurodė, kad nevienodi tarpai buvo grindų dalyje. 2020 m. sausio 10 d. Defektiniame akte nurodyta „Terasos šoninių lentų esantys tarpai (tarpai tarp lentų) yra nevienodi“. Taigi, iš Defektinių aktų visiškai nėra aišku, kurioje vietoje ir kokia apimtimi (kiek lentų) su nevienodais tarpais nustatyta, kokia skaitine išraiška vertinamas nevienodumas ir ar tai nepatenka į tolerancijos ribas, todėl teismui nėra pagrindo daryti išvados dėl šioje dalyje nustatyto defekto, kadangi ši aplinkybė nėra įrodyta jokia bylos medžiaga. Šis defektas jo nustatymo metu nėra niekaip užfiksuotas, kad būtų galima įsitikinti defekto tikrumu ir jo apimtimi, o grindžiamas vien atsakovės ir jos liudytojų teiginiais. Be to, liudytojas N. J. nurodė, kad tarpai tarp lentų būtini, juos reguliuoja tvirtinimo detalės. Ieškovas paaiškino, jog medžio-plastiko kompozitas reaguoja į aplinkos temperatūrą, vandenį. Nuo šilumos plečiasi, nuo šalčio – traukiasi ir jei neturės kur išbėgti susikaupusiam vandeniui, ir vandeniui virtus į ledą, gali atsirasti terasos lentų sproginėjimai (įtrūkimai). Tam ir tvirtinami tokių lentų tvirtinimo klipsai, kurie reguliuoja, neleidžia išsiklaipyti lentoms jų plėtimosi ar susiaurėjimo atvejais. Tam tikrose, daugiausiai šalčio gaunančiose vietose lentos galėjo susiaurėti, ko pasėkoje atsirado vizualiai tarp tų lentų milimetru ar dviem didesnis tarpas nei tarp tų lentų, kurias minusinė temperatūra paveikė mažiau, pavyzdžiui, tas, kurios po stogu, ar tas kurios arčiau namo. Aptariamos medžiagos (medžio-plastiko kompozito) reagavimą į aplinkos temperatūrą patvirtino ir liudytojas T. S. Be to, byloje nėra įrodyta, kokį standartą turi atitikti tarpai tarp laiptų, kokios galimos tolerancijų ribos. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys nepatvirtina nevienodų tarpų tarp lentų, teismui nėra pagrindo tai laikyti defektu (trūkumu).

28.       Analogiškai pasisakytina ir apie 2019 m. lapkričio 26 d. Defektiniame akte nurodytus defektus: „Ties pirmąja kolona laipto kampas pakyla į viršų apie 10 mm“; „Laiptai įrengti kreivai“. 2020 m. sausio 10 d. Defektiniame akte nurodyta: „Terasoje esantys laiptai akivaizdžiai įrengti kreivai, į viršų pakilę apie 3 centimetrus.“ Šie defektai taip pat jų nustatymo metu nėra niekaip užfiksuoti, kad būtų galima įsitikinti jų tikrumu. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas N. J. nurodė, kad laiptas pakilęs į viršų 1 cm, o kodėl akte nurodyta 3 cm, nežino, nes akto neskaitė. Nėra aišku, ką reiškia formuluotė „akivaizdžiai kreivai“, kokia kreivumo skaitinė išraiška, kokia apimtis ir nėra aišku, kodėl atliekant matavimus, juolab, minėta, jau esant ginčui ir nedalyvaujant rangovui, niekaip nefiksuojami nustatyti trūkumai. Ieškovas kategoriškai nesutinka su nurodomu defektu, teigia, jog tai yra leistini nuokrypiai, kurie negali būti laikomi trūkumais, be to, sąlygoti objekto savybių (trinkelių nuolydis, didesnis, nei terasos nuolydis). Nurodo, kad terasa pakyla į viršų ties kampu apie 10 mm, kas yra tik vizualinė pasekmė dėl privalomo kiemo trinkelių nuolydžio. Arčiau namo jo nėra, toliau nuo namo yra, nes terasa žemėja ir ieškovės vadovas tai patikrino bei užfiksavo 2021 m. gegužės 3 d. antstolio R. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Sutiktina su ieškovės atstovu, jog jeigu atsakovės namo trinkelės žemėtų į kitą pusę, tokia situacija nesusidarytų. Šiuo atveju, nesutapo terasos žemėjimo kryptis ir trinkelių žemėjimo kryptis bei terasos ir trinkelių žemėjimo skaitinės išraiškos. Nėra ginčo, jog trinkelių leistinas nuolydis didesnis, nei terasos nuolydis, labiau tikėtina, kad vizualinis laiptų kreivumas yra trinkelių nuolydžio pasekmė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad gulsčiuku, ar lazeriu būtų konstatuotas laipto pakilimas 1 cm (10 mm), laikytina, jog tai yra ne pakilimas, o tarpas tarp laipto apatinės briaunos ir nekalibruotų kiemo trinkelių, todėl teismas daro išvadą, jog aptariamas defektas nėra įrodytas.

29.       2019 m. lapkričio 26 d. Defektiniame akte nurodyta, kad „Terasos plokštuma neišlaikyta viename horizontaliame lygyje“. 2020 m. sausio 10 d. Defektiniam akte nurodyta: „Terasos plokštumos įrengtos ne horizontaliai palei vitrinas ir su nuolydžiu į namo pusę“. Viena vertus, šalių bei liudytojų parodymais byloje nustatyta (ir teismas laiko, kad tarp šalių nėra ir ginčo), kad terasa (ir trinkelės) privalo turėti nuolydį. Tą patvirtino ne tik ieškovas, bet ir atsakovės liudytojai (S. M., N. J.). Kita vertus, jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina, ar buvo ir koks buvo fiksuotas nuolydis, be to, į kurią pusę eina nuolydis. Ieškovas kategoriškai nesutinka su nurodomu defektu, teigia, jog terasos plokštuma privalo turėti nuolydžius ir jie buvo leistini, o į kurią pusę eina nuolydis, priklauso nuo faktinės objekto specifikos. Liudytoju apklaustas UAB „MDS terasos“ savininkas T. S. nurodė, kad nuolydis gali būti formuojamas įvairiai, jei yra vandeniui kur nubėgti, tai nesvarbu į kurią pusę – nuo namo ar link namo, tai priklauso nuo situacijos objekte. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog aptariamas defektas taip pat nėra įrodytas.

30.       Tiek 2019 m. lapkričio 26 d. Defektiniame akte, tiek 2020 m. sausio 10 d. Defektiniame akte nurodyta: „Tarp terasos karkaso ir apdailinių lentų ne visur sudėta guminė tarpinė juosta“. Ieškovės atstovas paaiškino, kad guminę juostą (tarpinę) jam turėjo patiekti užsakovai, tačiau nepatiekė. Taip pat ieškovas nurodė, kad du rulonus savo juostos sunaudojo, ją sudėdamas toje terasos dalyje, kuri nėra po stogu (kur patenka lietus), neva taip buvo sutarta su S. M. ir V. Š. Ieškovo atstovė elektroniniu laišku kreipėsi į A. Z., UAB „AV Projektai“ įmonės atstovą, dėl ginčo objekte panaudotų varžtų ir apsauginės juostos. Atsakyme dėl Ferax apsauginės juostos nurodyta, kad „ji yra skirta naudoti medinėms, aliuminėms ar metalinėms sijoms viršutinėje dalyje, kur yra sąlytis su terasinėmis lentomis. Juosta suformuoja stogelį vandeniui ir lašai mažiau kontaktuoja su konstrukcija; apsaugo sijos ilgaamžiškumą, slopina garsą tarp sijos ir terasinės lentos“. Ieškovės atstovė elektroniniu laišku taip pat kreipėsi į T. S., UAB „MDS terasos“ įmonės atstovą, gautas atsakymas, kad „Ferax juosta yra rekomendacinio pobūdžio klijuojama juosta, kad medinė konstrukcija tarnautų ilgiau ir (arba) atliktų amortizacinę funkciją. Bet reikalavimo ją naudoti nėra. Pamatų juostos negalima prilyginti specialiai klijuojamai, nes po ja gali kauptis vanduo. Su klijuojama nėra tarpo“. Be to, į ieškovės atstovės užklausą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos atsakė, kad individualaus gyvenamojo namo lauko terasų montavimui nėra patvirtinto atskiro statybos techninio reglamento, skirto tik terasų projektavimui ar statybai. Atsakovė užklausė UAB „Statybų projektų valdymas“, ar būtina naudoti hidroizoliacinę medžiagą ant medinių gulekšnių, dedant ant jų WPC (medžio plastiko kompozito) lentas ir kodėl. Gautame atsakyme nurodyta, kad „teisės aktuose nėra nustatytas privalomas reikalavimas dėl hidroizoliacijos montavimo ir tai yra  užsakovo ir rangovo susitarimo reikalas. Visais atvejais yra rekomenduojamas hidroizoliacinės medžiagos sudėjimas, nes jis pailgina medienos ilgaamžiškumą, užtikriną apsaugą nuo hidropoveikio, todėl visada rekomenduoja užsakovams rinktis terasos montavimo darbus naudojant hidroizoliacinės medžiagas“.

31.       Taigi, vertinant abiejų šalių pateiktus atsakymus į užklausas, kurių nė vienas neturi didesnės įrodomosios galios CPK 197 straipsnio prasme, darytina išvada, jog atsakovės įvardintas kaip defektas – ne visur sudėta guminė tarpinė juosta, yra rekomendacinio pobūdžio, neprivalomas, todėl negali būti laikomas nei defektu, nei trūkumu. Pažymėtina ir tai, jog naujasis terasos rangovas T. Š. taip pat nesudėjo guminės tarpinės juostos. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog jis sudėjo ne limpančią hidroizoliacinę plėvelę.

32.       Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus.

33.       Taigi, tuo atveju, jeigu hidroizoliacija būtų privaloma, net jeigu užsakovas reikiamos medžiagos nepateiktų, rangovas turėtų sudėti ją savo iniciatyva, lėšomis ir kt. bei pareikalauti išlaidų atlyginimo. Šiuo atveju, minėta, hidroizoliacija buvo rekomendacinio pobūdžio, todėl aptariamas defektas atsakovės įvardintas nepagrįstai.

34.       2020 m. sausio 10 d. Defektiniame akte kaip defektas nurodyta tai, kad „Terasa susukta netinkamais sraigtais, kurie naudojami ne medžiui, o metalui“. Ieškovės atstovė elektroniniu laišku kreipėsi į A. Z., UAB „AV Projektai“ įmonės atstovą, dėl ieškovo ginčo objekte panaudotų varžtų. Atsakyme nurodyta, kad savisriegis A2 gali būti naudojamas su aliuminio, kompozito ar medienos sijomis. Nepastebėjo, kodėl netiktų pritvirtinti klipsams prie konstrukcijos. Nurodė, kad nors jis ir turi grąžtelį pradžioje, problemų nesukelia. Ieškovas taip pat pateikė 2021 m. spalio 8 d. UAB „Brolis Timber“ (įmonė, prekiaujanti Suomijos gamintojo Lunawood produkcija, tame tarpe ir Lonacomp terasų lentomis, kurios buvo montuojamos užsakovės S. Š. objekte) atsakymą į klausimą, ar galima Lonacomp termomedienos ir plastiko kompozito lentas ant vakuuminiu būdu impregnuotos pušies gulekšnių montuoti nerūdijančio plieno A2 3,9x45 sraigtais, ar montavimas tokio tipo sraigtas būtų grubus nusižengimas gamybinėms rekomendacijoms ar tai yra leistina? Atsakyme nurodyta, kad tai nėra grubus pažeidimas, tai yra leistina. Pagal Lunawood TWPC montavimo gidą parašyta, kad varžtai nerūdijančio plieno – 4.2x45 sraigtais. Ieškovo pasirinkti sraigtai tik 3mm trumpesni, kas įtakos neturi ir negali padaryti. Ieškovės atstovė elektroniniu laišku kreipėsi į T. S., UAB „MDS terasos“ įmonės atstovą, dėl tvirtinimo detalių montuojant terasą. Gautas atsakymas, kad „varžtas, esantis fotonuotraukoje gali būti naudojamas į medinę konstrukciją ir tokio tipo varžtas dažnai komplektuojamas kartu su WPC terasų fiksatoriais“. Atsakovė užklausė UAB „Statybų projektų valdymas“, ar galima užklausoje nurodyto tipo sraigtus Nr. 1 ir Nr. 2 (abu) naudoti tvirtinant WPC (medžio plastiko kompozito) lentų tvirtinimo elementus prie medinio karkaso gulekšnių? Jei ne, kodėl? Gautame atsakyme nurodyta, kad „sraigtas Nr. 1 priekyje turi didesnius „sparnelius“, todėl gręžiant jį į medinį paviršių, išgręžiama didesnė skylė, kas turi neigiamos įtakos terasos lentų stabilumui ir tvirtumui. Pagal įprastai keliamus reikalavimus, sraigtai Nr. 1 negali būti naudojami tvirtinant WPC (medžio plastiko kompozito) lentų tvirtinimo elementus prie medinio karkaso gulekšnių. Tuo atveju, jei terasos karkasas yra iš metalo, į kurį būtų prisukamos medžio kompozito lentos, tuomet turi būti naudojamas sraigtas, nurodytas paveikslėlyje Nr. 1. Kokybės požiūriu, jei būtų medžio kompozito lentos prie medinio karkaso gulekšnių pritvirtintos sraigtais, pavaizduotais paveikslėlyje Nr. 1, tai toks darbas negalėtų būti traktuojamas kaip tinkamai atliktas“. Ieškovas teismo posėdžio metu apžiūrai pateikė kelių skirtingų terasų gamintojų tvirtinimo elementus, plombuotas dėžes, kuriose varžtai skirti terasoms ir juos išpakavus, matyti, kad komplektuojamas grąžtelis. Visgi pastarąją aplinkybę teismas vertina taip, jog priklausomai nuo to, koks yra terasos karkasas (iš metalo, ar medžio) ir turi būti darbus atliekančio meistro pasirenkami sraigtai. Nors terasos montavimo darbai buvo vykdomi iš užsakovo medžiagų, tame tarpe ir varžtai, visgi CK 6.648 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trukumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą. Vadovaujantis CK 6.659 straipsnio 2 dalyje, rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, - per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagos visumą, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, viešojoje erdvėje esančią informaciją, sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju po kompozicinėmis lentomis buvo mediena, turėjo būti naudojami specialiai tam skirti varžtai. Ieškovas pripažino, kad naudojo varžtus su sraigteliu. Tačiau bylos duomenys yra pakankami daryti išvadą, jog tokie varžtai, kuriuos naudojo ieškovė ginčo objekte, paprastai skirti tvirtinimui į metalą, pateikta fotonuotrauka ginčo objekte ieškovės naudotų išimtų sraigtų. Liudytoju apklaustas UAB „MDS terasos“ savininkas T. S. nurodė, kad varžtai yra diferencijuojami pagal tai, kam jie skirti – tvirtinimui į medį, ar metalą. Teismas pripažįsta, jog aptariamas defektas yra įrodytas, todėl šioje dalyje ieškinys yra nepagrįstas ir atsakovė turi teisę atsisakyti apmokėti už aptariamus darbus, reikalauti šio defekto ištaisymo ar taisymo išlaidų pašalinimo kainos. Ieškovas yra pateikęs atliktų darbų išskaidymą pagal operacijas, lentų montavimo kaina sudaro 159,58 Eur (99,20 Eur + 60,38 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad netinkami varžtai prieš juos pakeičiant tinkamais, turėjo būti išimti, po to vėl susukti tinkami, teismas minėtą (nepagrįstai prašomą priteisti) sumą didina 1,5 karto ir sprendžia, jog ieškinio reikalavimai mažintini 239,37 Eur, šioje dalyje ieškinys atmetamas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 460,63 Eur (CPK 177, 178, 185 straipsniai).   

Dėl delspinigių

35.       Ieškovo atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad viename iš pirmųjų posėdžių, reikalavimo dėl priteistinų delspinigių atsisakė. Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad reikalavimo dėl delspinigių priteisimo gali ir atsisakyti, nes tai sudaro nereikšmingą ieškovo reikalaujamos priteisti sumos dalį. Tačiau prašymo dėl atsisakymo nuo reikalavimo šioje dalyje teismui neformulavo, teismas tokio prašymo nepriėmė, neklausė kitos šalies nuomonės. Teismas nelaiko, kad ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė, jog atsisako reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, kadangi, minėta, tai buvo tik ieškovės atstovės pasvarstymas į tai, jog kita šalis aptariamą reikalavimą ginčija, nesant rašytinio susitarimo dėl delspinigių.

36.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 55,42 Eur dydžio delspinigių (netesybas), kurias kildina iš jo pateiktos Sutarties 4.3. punkto. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Ieškovo pateikta sutartis nebuvo šalių pasirašyta, todėl jos pagrindu reikalauti delspinigių priteisimo ieškovas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius, nepagrįstas, todėl atmetamas.

Dėl palūkanų priteisimo

37.       CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). 

38.       Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 ir 3 d.).

40.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 39 Eur žyminis mokestis, 1 694 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 290,40 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Viso ieškovė patyrė 2 023,40 Eur.

41.       Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 4 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

42.       Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos detalizuotos, pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

43.       Atsakovės atstovas prašė įvertinti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei dalyje dėl išlaidų, patirtų konstatuojant faktines aplinkybes, nes tam nebuvo būtinumo. Įrodymais CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme yra pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Bylai teisingai išspręsti reikšmingi faktiniai duomenys gali būti nustatyti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis – CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) tokių priemonių sąrašas. Viena iš įrodinėjimo priemonių laikytinas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas, todėl teismui nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė nepagrįstai naudojosi tokia įrodymų rinkimo forma ir patirtų išlaidų nelaikyti bylinėjimosi išlaidomis. Be to, visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra daugiau nei dvigubai mažesnės už atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

44.       Ieškinio reikalavimai tenkinti 83 proc., atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 679,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 816 Eur. Įskaičius priešines sumas, iš atsakovės ieškovei priteistina 863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

45.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 42,22 Eur, proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 35,04 Eur, o iš ieškovės – 7,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).

46.       Ieškovė pateikė duomenis, kad yra sumokėjusi 49,00 Eur žyminį mokestį (10 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimą ir 39 Eur už ieškinį). CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad tuo atveju, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai, tai jis visas arba jo dalis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis pirmiau nurodytomis įstatyminėmis nuostatomis, ieškovei grąžinama 10,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

        patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti iš atsakovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „Ugnies valdovų statyba“, juridinio asmens kodas 304923707, 1 460,63 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų 63 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 460,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 863,42 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Ugnies valdovų statyba“, juridinio asmens kodas 304923707, valstybei 7,18 Eur (septynis eurus 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

        Priteisti iš atsakovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 35,04 Eur (trisdešimt penkis eurus 04 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

        Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei mažajai bendrijai „Ugnies valdovų statyba“, juridinio asmens kodas 304923707, 10,00 Eur (dešimties eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai 2020 m. sausio 25 d. mokėjimo pavedimu.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                         Indrė Petrokienė