Administracinė byla Nr. eAS-558-1047/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00600-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir atsakovas) 2025 m. vasario 18 d. raštą
Nr. R8-560 (toliau – ir 2025 m. vasario 18 d. raštas) ir įpareigoti atsakovą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 4 p.) atitinkamai įgyvendinti įstatymų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 str. 2 d. 7–8 p., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 str. 2 d. 1, 6–10, 13 p.), 2024 m. gruodžio 17 d. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 „Dėl Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo 2–5, 12, 17, 29–30 punktų bei 2022 m. lapkričio 15 d. patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2–4, 6.5, 6.6–6.8, 6.10, 7–9, 10.1, 13.6–13.8, 14.1, 15.3–15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 punktų nuostatas bei tinkamai išnagrinėti 2025 m.
sausio 22 d. pareiškėjo kreipimąsi dėl sąžiningumo iš naujo arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas Regionų administraciniame teismui 2025 m. vasario 19 d. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą vykdyti įstatymus bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo (administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025). Minėtoje byloje teismas nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau 2025 m. kovo 14 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą skundo trūkumų visiškai ir tinkamai nepašalino, nepašalinti skundo trūkumai yra esminiai, todėl nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eAS-484-575/2025, kurį išnagrinėjus ir nutarus panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas būtų grąžinamas nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI3-9183-809/2025. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad Regionų administraciniame teisme yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nutarė pareiškėjo skundą atsisakyti priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) nagrinėti tam pačiam teismui.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas pažeidė jo teisę į teisminę gynybą.
Pareiškėjas 2025 m. gegužės 12 d. pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą „dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo“ ir „priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m.
balandžio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies
6 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas Regionų administraciniame teismui 2025 m. vasario 19 d. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero 2025 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą vykdyti įstatymus bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo (administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025). Pareiškėjo atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eAS-484-575/2025. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas vertino, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir grąžinti jo skundą nagrinėti tam pačiam teismui.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2015, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-415/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-573-789/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-120-629/2025).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjas
2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono mero 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą įgyvendinti įstatymus ir iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-9183-809/2025 pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties,
2025 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-484-575/2025 Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
Taigi Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-9183-809-2025 pareiškėjo skundą (pareiškimą) laikė nepaduodu (dėl šios nutarties pareiškėjas buvo padavęs atskirąjį skundą), taigi pareiškėjo skundas (pareiškimas) teisme nebuvo priimtas, todėl pareiškėjui nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos neigiamos prielaidos kreiptis į teismą. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus nepakeistą Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartį pagal pareiškėjo skundą dėl Mažeikių rajono savivaldybės mero 2025 m. vasario 18 d. rašto Nr. R8-560, administracinė byla nebuvo iškelta.
Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo reikalavimą grąžinti jo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės, tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tam, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) būtų nagrinėjamas iš esmės, jis pirmiausia turi būti priimtas nagrinėti, o pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, priimant Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį, nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos sąlygos, t. y. teismo žinioje nebuvo pirmosios instancijos teismo nurodytos analogiško turinio administracinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas 2025 m. gegužės 12 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą „dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo“ ir „priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.
ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies
5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m.
birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
ABTĮ
110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. V. skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Beata Martišienė
Dalia Višinskienė