Civilinė byla Nr. e2-94-995/2023

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00312-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.4.2.5.; 2.4.4.1; 2.1.5.2.; 2.1.6.5.

 

 

 

 

P L U N G Ė S  a p y L I N K Ė s  t e i s m a s

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. kovo 6 d.

Palanga

 

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant Dainai Tiškienei,

dalyvaujant ieškovų A. B., V. B., R. S., namų savininkų bendrijos „Vilties takas“ atstovui advokato padėjėjui V. P.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MS Investment“ atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B., V. B., R. S., namų savininkų bendrijos „Vilties takas“ ieškinį (skundą) atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos , UAB „MS Investment“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, - Palangos miesto savivaldybės administracijai, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo pakeisti kadastrinius duomenis ir juos įregistruoti, arba neatlygintinio servituto nustatymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Ieškovų reikalavimų ir atsakovų argumentų į jį esmė

 

1.        Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (skundu) dėl žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo ir prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1SS-658-(7.22 E.), priimtą išankstinio ginčo sprendimo tvarka; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 2272 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ ir įpareigoti atsakovą UAB „MS Investment“ per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:113, esančio adresu Vilties takas 9 Palanga, naujus kadastro duomenis, atitinkančius Šventosios gyvenvietės detaliajame plane, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu, suprojektuotą 900 kv. m. ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41; arba 3) teismui netenkinus pirmo reikalavimo, nustatyti žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:113, esančio adresu Vilties takas 9 Palanga, servitutinėje zonoje S1 kelio servitutą (plotas 35 kv. m.) su teise žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:16, adresas Jūros g. 67, Palanga, ir žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:120, adresas Jūros g. 69 Palanga, bei žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:139, adresas Vilties takas 7A, Palanga, valdytojams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal Žemės sklypo servituto nustatymo planą, parengtą 2022 m. balandžio 1 d.  matininkų įmonės MB „Pajūrio matininkai“.

 

2.        Ieškovai ieškinyje ir dublike, taip pat ir ieškovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė šias aplinkybes:

 

2.1.        Ieškovai A. B. ir V. B. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:16, esantį adresu Jūros g. 67 Palanga, ieškovas R. S. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:120, esantį adresu Jūros g. 69 Palanga. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:139, esantis adresu Vilties takas 7A Palanga, priklauso Lietuvos Respublikai. Jis buvo suformuotas poilsio pastato, kurio unikalus Nr. 2598-6001-9010, eksploatacijai. Pastate esančių patalpų savininkai nuosavybės teisių į patalpas tinkamam įgyvendinimui įkūrė Namų savininkų bendriją „Vilties takas“, kuri juos atstovauja prieš kitus asmenis, organizuoja ir užtikrina šio poilsio pastato ir valstybinio žemės sklypo (Vilties takas 7A), kurį patalpų savininkai naudoja, priežiūrą ir tinkamą eksploataciją. Atsižvelgiant į tai, Namų savininkų bendrija „Vilties takas“ nagrinėjamoje byloje kaip ieškovė atstovauja poilsio pastate esančių patalpų savininkus. Atsakovei UAB „MS Investment“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (toliau – ir Ginčo sklypas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:113, esantis adresu Vilties takas 9, Palanga. 

 

2.2.        Ieškovai iki šiol į savo žemės sklypus (Vilties takas 7A, Jūros g. 67 ir 69) patekdavo iš Vilties tako per vietinės reikšmės privažiavimo kelią, einantį tarp žemės sklypų Jūros g. 65 A ir Vilties takas 9. 2022 m. vasario mėn. ieškovai pastebėjo, kad atsakovė UAB „MS Investment“ prie savo žemės sklypo (toliau - ginčo sklypas) iškėlė stendą su informacija, kuriame viešinamas pastato statybos techninis projektas Vilties takas 9 žemės sklype, iš kurio ieškovai suprato, jog ginčo sklypas suformuotas taip, kad minėtas pravažiavimo kelias jau patenka į ginčo sklypo plotą ir to kelio dalį ketinama užstatyti nauju pastatu. Tokiu būdu ieškovai netektų privažiavimo prie Vilties g. 7A, Jūros g. 67 ir 69 žemės sklypų.

 

2.3.        Ieškovai supratę, kad jų patekimą prie minėtų žemės sklypų riboja netinkamai suformuotas Ginčo sklypas, per savo atstovą 2022 m. vasario 23 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrių, prašydami pateikti informaciją apie tai, kaip buvo suformuotas ginčo sklypas (kadastro Nr. 2501/0010:113) ir, ar buvo atlikti šio žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimai; kodėl šis žemės sklypas buvo suformuotas, neatsižvelgiant į Šventosios gyvenvietės detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas), patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu, sprendinius, nes ginčo sklypas turėjo būti 9 arų ploto, o buvo suformuotas beveik 15 arų ploto ir ne tokios konfigūracijos kaip Detaliajame plane. Taip pat ieškovai paprašė pateikti administracinį sprendimą, patvirtinantį ginčo sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ir planą, kuriame būtų matyti pirminės jo ribos, bei administracinį sprendimą patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenis ir planą su patikslintomis ribomis.

2.4.        Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius (toliau – NŽT) 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. 16SD-496-(14.16.136 E.) atsakė, jog A. P. personalinė įmonė 2000 m. rugpjūčio 3 d. parengė 0,1466 ha ginčo sklypo, skirto nuosavybės teisių atkūrimui prie nuosavybės teise valdomų statinių, planą. Ant plano nurodyta − „Žemės sklypo ribų planas atliktas pagal Šventosios m. detalaus suplanavimo planą. Plano rengėjas – UAB „Palangos projektas“ Kvartalas Nr. 12 skl. 41“. Planas suderintas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriumi. Ant plano yra Palangos miesto vyr. architekto bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto Kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo derinimai, Ginčo sklypo ribos taip pat suderintos su rytinėje ir pietrytinėje gretimybėje esančių žemės sklypų tuometiniais naudotojais. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 2272 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ (toliau – ir Sprendimas) patvirtinti Ginčo sklypo duomenys, kurie nustatyti, kaip nurodyta šio įsakymo preambulėje, atsižvelgiant į Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinius. Duomenų, kodėl parengtas Ginčo sklypo planas dydžiu bei konfigūracija neatitinka Šventosios gyvenvietės detaliajame plane nurodytos informacijos, Palangos skyrius neturi. NŽT Palangos skyrius taip pat pridėjo sprendimą ir ginčo sklypo planą.

 

2.5.        Ieškovai, nesutikdami su tokiu atsakovės NŽT sprendimu išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, jį 2022 m. balandžio 16 d. apskundė atsakovės NŽT vadovui, prašydami jį panaikinti, nes ginčo sklypas buvo suformuotas, pažeidžiant galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Taip pat ieškovai prašė NŽT vadovo, jog, jei NŽT kompetencijos sprendimui panaikinti neturi, tai skubiai kreiptis į prokuratūrą, jog ši inicijuotų viešojo intereso gynimą ir šio administracinio sprendimo panaikinimą. Atsakovės NŽT vadovas, išnagrinėjęs ieškovų skundą, 2022 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 1SS-658-(7.22 E.) atsisakė jį tenkinti. NŽT nurodė, jog Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 31 d. iki 2000 m. spalio 25 d.) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. kovo 25 d. iki 2000 m. spalio 7 d.) 106 punkte buvo nustatyta, kad apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs miesto (rajono) mero (valdybos) pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų. Tvarkos 116 punkte nustatyta, kad sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena, o 1221 ir 1232 punktuose buvo nustatyta sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarka. Iš NŽT Palangos skyriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 471 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui“ V. P. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1466 ha žemės sklypą adresu Vilties takas 18, Palangos miestas. Duomenų, kad minėtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba neturi. Pagal Nekilnojamojo turto registro 4 straipsnio nuostatas visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

 

2.6.        Atsakovė NŽT pažymėjo, kad pagal Detaliojo plano sprendinius iš Vilties tako gatvės nėra numatyto privažiavimo į žemės sklypus, esančius adresu Jūros g. 69, Vilties g. 7A ir Jūros g. 65, Palangos mieste. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančią informaciją nustatyta, kad Vilties tako gatvės atšaka (kadastro žemėlapyje pažymėta, kaip kelio linijinis sluoksnis), vedanti prie pirmiau nurodytų žemės sklypų, kadastro žemėlapyje pažymėta ne toje vietoje, kurioje yra faktiškai naudojama, t. y. ši gatvės atkarpa nekerta ginčo sklypo. Ieškovai su tokia atsakovės NŽT pozicija nesutinka ir mano, kad NŽT 2022 m. gegužės 6 d.   sprendimas Nr. 1SS-658-(7.22 E.) yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovai teigia, kad atsakovė NŽT net nesuprato ginčo esmės, nes ginčas kilo ne dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į Ginčo sklypą, o dėl netinkamai, pažeidžiant teritorijų planavimo dokumento (Detaliojo plano) sprendinius, nustatytų ir administraciniu sprendimu, patvirtintų Ginčo sklypo kadastro duomenų (ribų, ploto ir t.t.), kurie užkerta kelią ieškovams patekti prie savo nuosavybės objektų ir tuo riboja jų nuosavybės teises į šiuos objektus. Sprendimu iš esmės buvo suformuotas 1466 kv. m. ploto ginčo sklypas, nes juo buvo patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys. Nors sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma, kad ginčo sklypo duomenys tvirtinami vadovaujantis Detaliuoju planu, tačiau jie neatitinka Detaliuoju planu suprojektuoto 900 kv. m. ploto žemės sklypo, kurio projektinis numeris 41, nei ploto, nei konfigūracijos, nei kitų parametrų, kas akivaizdžiai prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams. Kaip atsakovė NŽT ir nurodė savo 2022 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 1SS-658-(7.22 E.) sprendimo priėmimo metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas imperatyviai reikalavo, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkuriamos perduodant jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių, o sprendimu, pažeidžiant šią įstatyminę nuostatą, buvo suformuotas ir perduotas ginčo sklypas, kuris visiškai neatitiko Detaliojo plano sprendinių, t. y. 5.66 kv. m. didesnis.

 

2.7.         Ieškovai pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, jog žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Ieškovai daro išvadą, kad atsakovė UAB „MS Investment“, valdydama ir naudodama didesnio ploto, kitokios konfigūracijos ir kitokių parametrų Ginčo sklypą, nei suprojektuotas Detaliajame plane, kasdien pažeidinėja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą imperatyvą. Atsakovė UAB „MS Investment“ nesilaiko Detaliajame plane nustatyto reikalavimo valdyti ir naudoti Ginčo sklypą tik tokio dydžio, koks yra suprojektuotas Detaliajame plane. Atsakovė UAB „MS Investment“, plėtodama ūkinę veiklą savo privačiame Ginčo sklype, numatydama jame statybų plėtrą, prieštaraujančią Detaliojo plano sprendiniams, negali pažeisti visuomenės intereso, t. y. pažeisti esamos infrastruktūros, dėl kurios aplinkui Ginčo sklypą, esančių nekilnojamojo turto savininkai nebegalėtų patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų, patalpų, žemės sklypų. Detaliojo plano sprendiniai buvo patvirtinti būtent tokie, nes taip buvo suderinti privatūs interesai su visuomenės interesais, todėl savavaldžiauti ir nepaisyti Detaliojo plano sprendinių atsakovė UAB „MS Investment“ neturi nei įstatyminės, nei moralinės teisės. Atsakovė UAB „MS Investment“, 2021 m. liepos 14 d., įsigydama pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3933 ginčo sklypą, kaip nekilnojamojo turto plėtros objektą, žinojo, bent jau kaip verslininkė, kuriai keliami aukštesni reikalavimai, privalėjo žinoti, kad ginčo sklypas neatitinka Detaliojo plano sprendinių ir jo valdymas bei naudojimas yra įstatymų pažeidimas.

 

2.8.        Jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimo, ieškovai kaip alternatyvą savo problemos sprendimui mato kelio servituto nustatymą Ginčo sklypo dalyje, patenkančioje į esamo pravažiavimo plotą. Ginčo sklypas, kaip tarnaujantis daiktas, teisingiau jo dalis (35 kv. m.), būtų skirtas žemės sklypų Vilties takas 7A, Jūros g. 67 ir 69, Palanga, kaip viešpataujančių daiktų, valdytojams ir naudotojams naudotis teise važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis.

 

3.        Atsakovė NŽT pateikė paruošiamuosius procesinius dokumentus, kuriuose nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu jos atstovės išdėstytais argumentais. 

 

3.1.        Atsakovė NŽT nurodo, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje esančiais dokumentais nustatyta, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 471 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. P.“, piliečiui V. P. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1466 ha žemės sklypą adresu Vilties takas 18, Palangos mieste. Duomenų, kad minėtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba neturi. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro 4 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. A. P. personalinė įmonė 2000 m. rugpjūčio 3 d. parengė 0,1466 ha žemės sklypo Vilties tak. 9 (buvęs adresas Vilties tak. 18), Palanga, kadastro Nr. 2501/0010:113, skirto nuosavybės teisių atkūrimui prie nuosavybės teise valdomų statinių, planą. Plane nurodyta − „Žemės sklypo ribų planas atliktas pagal Šventosios m. detalaus suplanavimo planą. Plano rengėjas – UAB „Palangos projektas“ Kvartalas Nr. 12 skl. 41“. Planas buvo suderintas su tuometės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriumi. Pažymėtina, kad plane yra Palangos miesto vyr. architekto bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto Kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo derinimai, Žemės sklypo ribos taip pat suderintos su rytinėje ir pietrytinėje gretimybėje esančių žemės sklypų tuometiniais naudotojais. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 2272 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ patvirtinti Žemės sklypo duomenys, kurie nustatyti, kaip nurodyta šio įsakymo preambulėje, atsižvelgiant į Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinius. Duomenų, kodėl parengtas Žemės sklypo planas dydžiu bei konfigūracija neatitinka Šventosios gyvenvietės detaliajame plane nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba neturi.

 

3.2.        Atsakovė NŽT taip pat pažymi, kad pagal Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, sprendinius iš Vilties tako gatvės nėra numatyto privažiavimo į tris žemės sklypus, esančius adresu Jūros g. 69, Vilties g. 7A ir Jūros g. 65, Palangos mieste. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančią informaciją nustatyta, kad Vilties tako gatvės atšaka (kadastro žemėlapyje pažymėta, kaip kelio linijinis sluoksnis), vedanti prie pirmiau nurodytų žemės sklypų, kadastro žemėlapyje pažymėta ne toje vietoje, kurioje yra faktiškai naudojama, t. y., ši gatvės atkarpa nekerta Žemės sklypo ribos.

 

3.3.        Atsakovė NŽT taip pat akcentuoja, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu yra priskirta savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi, pagal priskirtas savarankiškas funkcijas klausimai dėl teritorijų planavimo, statybos leidimų išdavimo, vietinės reikšmės kelių priskirti Palangos miesto savivaldybės kompetencijai. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2022 m. kovo 30 d. raštu Nr. (4.12.E) D3-1542 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“, be kita ko, informavo Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių, jog yra gavusi pastato Vilties takas 7A, Palangoje, savininkų nusiskundimus dėl įvažiavimo į jų nuosavybės teise valdomą sklypą, kad gyventojai į savo sklypą patekdavo per esamą išvažinėtą privažiavimą žemės sklypo Jūros g. 65A rytinėje gretimybėje ir per žemės sklypo Vilties tak. 9, Palangoje, vakarinę dalį, tačiau nei žemės sklype Vilties tak. 9, nei Jūros g. 65A, Palangoje, nėra nustatytas kelio servitutas. 2022 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (4.12.E) D3-2106 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“ Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė informaciją, kad, atsižvelgdama į tai, jog detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami ar koreguojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 14 dalimi, Palangos miesto savivaldybės administracija artimiausiu laiku inicijuos Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą žemės sklype Jūros g. 65A, Palangoje, kurio tikslas padalinti žemės sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Atlikus Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą, taip pat bus galimybė išspręsti ir patekimo prie žemės sklypų Jūros g. 67, Jūros g. 69, Vilties takas 7A, Palangoje, klausimą.

 

4.         Atsakovė UAB “MS Investment” pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kurį prašo atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

4.1.        Atsakovė UAB “MS Investmen” procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu jos atstovas nurodė, kad nesutiktina su ieškinio teiginiais, kad skundžiamas atsakovės NŽT 2022 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1SS-658-(7.22 E.) yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidžia Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinius. Pastebi, kad iš Šventosios gyvenvietės detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, jog tarp šio teritorijų planavimo dokumento sprendinių nėra numatytas projektuojamų žemės sklypų ploto ir dydžio nustatymas. Iš Šventosios gyvenvietės detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad juo yra nustatytas teritorijos tvarkymo rėžimas (o ne teritorijoje esančių ir projektuojamų sklypų plotas). Iš teritorijos tvarkymo rėžimo šablono duomenų matyti, kad juo yra nustatomi skaidomi ir neskaidomi sklypai bei projektuojami pastatai. Ginčo atveju iš Kvartalo Nr. 12 brėžinio matyti, kad juo yra fiksuotas sprendinys dėl šio kvartalo sklypų neskaidymo ir nedidinimo bei Ginčo žemės sklype esančio pastato. Vadinasi formuojant sklypą ir atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, Ginčo žemės sklypas negali būti skaidomas. Kitų sprendinių šiuo teritorijų planavimo dokumentų nėra nustatyta. Atsakovė taip pat nurodo, jog Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais ginčo žemės sklypo plotas ir nustatytos nekintančios ginčo žemės sklypo ribos (konfigūracija), nebuvo nustatyta, kadangi iki šio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo ginčo sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir sklypo ribos nustatytos nebuvo. Atsakovė pažymi, kad tik atitinkamoje koordinačių sistemoje fiksavus žemės sklypo ribų posūkių taškus ir nustačius jų koordinates („x“ ir „y“ ašių atžvilgiu) yra galima nustatyti atitinkamo sklypo plotą ir tikslią lokalizaciją (konfigūraciją) kitų sklypų atžvilgiu.

 

4.2.        Atsakovė pastebi, kad darant hipotetinę prielaidą, jog Šventosios gyvenvietės detaliajame plane būtų nustatyti sprendiniai dėl žemės sklypų ploto ir konfigūracijos, tuomet tektų naikinti ir pačių ieškovų žemės sklypų kadastrinius duomenis ir juos atlikti iš naujo, kadangi šiuo metu nustatytos ieškovų sklypų ribos nesutampa su Šventosios gyvenvietės detaliajame plane fiksuotomis ribomis, skiriasi sklypų konfigūracija. Atitinkamai tektų spręsti ir klausimą dėl Šventosios gyvenvietės detaliajame plane projektuotų, bet dar nesančių (nepastatytų) pastatų nugriovimo, nes jie fiziškai randasi kitoje vietoje, nei nurodyta Šventosios gyvenvietės detaliajame plane.

 

4.3.        Atsakovė taip pat pažymi, kad tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, konfigūracijos ir ploto žemės sklypą prie šių statinių. Vadinasi net darant hipotetinę prielaidą, kad Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniais yra nustatytos konkrečios ginčo sklypo ribos ir plotas, tai dar nereiškia, kad priimant skundžiama administracinį aktą nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos būtent į tokio ploto žemės sklypą. Atsakovė taip pat pažymi, kad atkuriant nuosavybės teisę perduodamas yra sklypas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų prie statinių, t. y. perduodamas sklypas turi būti faktiškai naudojamas, prie statinių ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų. Ginčo atveju taip ir buvo padaryta, nes skundžiamu aktu nuosavybės teisės atkurtos buvo į faktiškai naudojamą sklypą, kuris yra prie nuosavybės teise turimo statinio ir, kuris yra teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, t. y. 2000 m. rugpjūčio 3 d. A. P. personalinės įmonės parengtame 0,1466 ha žemės sklypo, skirto nuosavybės teisių atkūrimui prie nuosavybės teise valdomų statinių, plane, kurį parengė – UAB „Palangos projektas“. Šis žemės sklypo ribų planas atliktas pagal Šventosios m. detalaus suplanavimo planą bei yra teritorijų planavimo dokumentas. Atsakovės nuomone, klausimas, atkurti nuosavybės teises į 9 arų ar 14,66 arų sklypą, sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kokio dydžio sklypą asmuo, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, valdė iki nacionalizacijos bei į tai, ar galima sklypą skaidyti (jei iki nacionalizacijos valdytas buvo mažesnis sklypas nei projektuojamas Šventosios gyvenvietės detaliojo plano numatytoje vietoje).

 

4.4.        Atsakovė taip pat mano, kad nėra galima kvestionuoti išskirtinai tik 2000 m. spalio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 2272 galiojimą, jei kartu nėra kvestionuojamas ir 2000 m. spalio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas Nr. 471 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui“, nes tai du neatsiejami sprendimai. Panaikinus tik 2000 m. spalio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 2272 galiojimą, bet palikus galioti 2000 m. spalio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. 471, jokie materialiniai teisiniai padariniai nekiltų.

 

4.5.        Atsakovė taip pat nurodo, kad darant hipotetinę prielaidą, kad egzistuotų pagrindas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 2272 panaikinimui, kyla klausimas, kaip reiktų įgyvendinti reikalavimą, įregistruoti naujus kadastro duomenis mažinant sklypo plotą iki 9 arų ir kaip tai galėtų apginti ieškovų deklaruojamą pažeistą teisę į patekimą prie jų žemės sklypo, kurią bandoma ginti reiškiamu reikalavimu. Pagal taip suformuluotą reikalavimą atsakov4s sklypo plotas gali būti sumažintas iš kitos sklypo pusės, nei ta, pro kurią šiuo metu į savo sklypus patenka ieškovai. Tai leidžia teigti, kad ieškovų reikalavimas yra ydingas (pernelyg abstraktus) ir nesusijęs su deklaruojamos pažeistos teisės gynimu, todėl teismas turėtų tokį reikalavimą atmesti.

 

4.6.         Atsakovė taip pat prašo atmesti ieškovų alternatyvų reikalavimą nustatyti servitutą jai priklausančio žemės sklypo dalyje, argumentuojant tuo, kad ieškovai neišnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovės teisių ir interesų, be to, ieškovai turi galimybę pasinaudoti kitu nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas taip pat prašė ieškinio reikalavimą dėl Apskrities viršininko įsakymo atmesti, suėjus ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintam naikinamajam terminui šį sprendimą skųsti, taip pat prašo atmesti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovę patikslinti kadastrinius duomenis. 

 

5.        Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovų ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo visiškai nesutinka, o dėl servituto nustatymo nesutinka dėl reikalavimo įvykdymo būdo, todėl ieškovams nepatikslinus reikalavimų, prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovų skundžiamas Apskrities viršininko įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas 2000 m. spalio 6 d., t. y. prieš dvidešimt dvejus metus, per tokį laikotarpį ieškovai turėjo suvokti, kad žemė Vilties g. 9, Palangoje, yra privati, todėl terminai Apskrities viršininko įsakymui ginčyti yra praleisti. Be to, galiojant 2021 m. liepos 14 d. atsakovės UAB „MS Investment“ turto įsigijimo notariniam sandoriui, nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimas, nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl toks ieškovų reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Taip pat trečiajam asmeniui yra neaišku, kodėl ieškovai reikalauja nustatyti servitutą būtent per nedidelį privatų žemės sklypą, esantį Vilties takas 9, nors šiai dienai yra 17992 ha valstybinis žemės sklypas, esantis Jūros g. 65A, Palangoje, unikalus Nr. 4400-4812-0694, ir privažiavimo klausimas galėtų būti išspręstas šio valstybinio žemės sklypo sąskaita.        

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

 

II.                      Faktinės bylos aplinkybės

 

6.        2000 m. kovo 21 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 38 buvo patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas (toliau –Detalusis planas).

 

7.        2000 m. rugpjūčio 3 d. A. P. personalinė įmonė parengė ginčo sklypo - 0,1466 ha žemės sklypo (dabartinis adresas - Vilties takas 9, Palangoje), skirto nuosavybės teisių atkūrimui prie nuosavybės teise valdomų statinių, planą. Plano rengėjas – UAB „Palangos projektas“ Kvartalas Nr. 12 skl. 41“. Žemės sklypo ribų planas atliktas pagal Šventosios miesto detalaus suplanavimo planą. Žemės sklypo planas suderintas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriumi. Ant plano yra Palangos miesto vyr. architekto bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto Kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo derinimai, ginčo sklypo ribos taip pat suderintos su rytinėje ir pietrytinėje gretimybėje esančių žemės sklypų tuometiniais naudotojais.

 

8.        2000 m. spalio 6 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2272 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ nuspręsta buvusiam savininkui atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1466 ha žemės sklypą adresu Vilties takas 18, Palangoje (ginčo sklypą).

 

9.        2000 m. spalio 16 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 471 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui“ V. P. nuosavybės teisės atkurtos, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1466 ha žemės sklypą adresu Vilties takas 18, Palangos mieste (Ginčo sklypas).

 

10.        Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovai A. B. ir V. B. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:16, esantį adresu Jūros g. 67 Palanga, ieškovas R. S. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:120, esantį adresu Jūros g. 69 Palanga. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:139, esantis adresu Vilties takas 7A Palanga, priklauso Lietuvos Respublikai. Jis buvo suformuotas poilsio pastato, kurio unikalus Nr. 2598-6001-9010, eksploatacijai. Pastate esančių patalpų savininkai nuosavybės teisių į patalpas tinkamam įgyvendinimui įkūrė Namų savininkų bendriją „Vilties takas“, kuri juos atstovauja prieš kitus asmenis, organizuoja ir užtikrina šio poilsio pastato ir valstybinio žemės sklypo (Vilties takas 7A), kurį patalpų savininkai naudoja, priežiūrą ir tinkamą eksploataciją. Atsižvelgiant į tai, Namų savininkų bendrija „Vilties takas“ nagrinėjamoje byloje kaip ieškovė atstovauja poilsio pastate esančių patalpų savininkus. Atsakovei UAB „MS Investment“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (toliau – ir Ginčo sklypas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:113, esantis adresu Vilties takas 9, Palanga, kurį atsakovė su žemės sklype esančiu nebaigtu statyti pastatu įsigijo 2021 m. liepos 14 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu; žemės sklypo kadastriniai duomenys nustatyti 2013 m. sausio 8 d..

 

11.        2022 m. sausio 10 d. patvirtinti ir pateikti išviešinimui naujo atsakovės statinio ginčo sklype statybos projektiniai pasiūlymai.

 

12.         2022 m. vasario 23 d. ieškovai kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydami pateikti informaciją apie tai, kaip buvo suformuotas ginčo sklypas ir ar buvo atlikti šio žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimai; kodėl šis žemės sklypas buvo suformuotas neatsižvelgiant į Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinius, nes ginčo sklypas turėjo būti 9 arų ploto, o buvo suformuotas beveik 15 arų ploto ir ne tokios konfigūracijos kaip Detaliajame plane.

 

13.        2022 m. kovo 15 d. raštu NŽT Palangos skyrius pateikė prašytus duomenis ir atsakė, jog neturi duomenų, kodėl parengtas ginčo sklypo planas dydžiu bei konfigūracija neatitinka Šventosios gyvenvietės detaliajame plane nurodytos informacijos.

 

14.        2022 m. kovo 30 d. raštu Nr. (4.12.E) D3-1542 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“, Palangos miesto savivaldybės administracija informavo NŽT Palangos skyrių, jog yra gavusi pastato Vilties takas 7A, Palangoje, savininkų nusiskundimus dėl įvažiavimo į jų nuosavybės teise valdomą sklypą, kad gyventojai į savo sklypą patekdavo per esamą išvažinėtą privažiavimą žemės sklypo Jūros g. 65A rytinėje gretimybėje ir per žemės sklypo Vilties tak. 9, Palangoje, vakarinę dalį, tačiau nei žemės sklype Vilties tak. 9, nei Jūros g. 65A, Palangoje, nėra nustatytas kelio servitutas.

 

15.        2022 m. balandžio 16 d. ieškovai apskundė NŽT vadovui 2022 m. kovo 15 d. NŽT Palangos skyriaus sprendimą, kartu prašydami skubiai kreiptis į prokuratūrą, jog ši inicijuotų viešojo intereso gynimą ir šio administracinio sprendimo panaikinimą.

 

16.        2022 m. gegužės 6 d. NŽT atsisakė tenkinti ieškovų 2022 m. balandžio 16 d. skundą. Nurodė, jog Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 31 d. iki 2000 m. spalio 25 d.) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių. Iš NŽT pateiktos informacijos nustatyta, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 471 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui“ V. P. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1466 ha žemės sklypą adresu Vilties takas 18, Palangos mieste. Duomenų, kad minėtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba neturi. Tuo atveju, jeigu ieškovai mano, kad tuometės Apskrities viršininko Žemės tvarkymo departamento Palangos žemėtvarkos skyriaus priimtu sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą žemės sklypą buvo pažeistos asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, tai ieškovai turi teisę minėtą sprendimą, atnaujinus apskundimo terminą, skųsti tiesiogiai teismui, t. y. pateikti skundą dėl sprendimo teisėtumo. NŽT taip pat pažymėjo, kad pagal Detaliojo plano sprendinius iš Vilties tako gatvės nėra numatyto privažiavimo į žemės sklypus, esančius adresu Jūros g. 69, Vilties g. 7A ir Jūros g. 65, Palangos mieste. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančią informaciją nustatyta, kad Vilties tako gatvės atšaka (kadastro žemėlapyje pažymėta, kaip kelio linijinis sluoksnis), vedanti prie pirmiau nurodytų žemės sklypų, kadastro žemėlapyje pažymėta ne toje vietoje, kurioje yra faktiškai naudojama, t. y. ši gatvės atkarpa nekerta Ginčo sklypo.

 

17.        2022 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (4.12.E) D3-2106 „Dėl žemės sklypo Jūros g. 65A, Palangoje“ Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė informaciją, kad artimiausiu laiku ji inicijuos Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą žemės sklype Jūros g. 65A, Palangoje, kurio tikslas padalinti žemės sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Atlikus Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą, taip pat bus galimybė išspręsti ir patekimo prie žemės sklypų Jūros g. 67, Jūros g. 69, Vilties takas 7A, Palangoje, klausimą.

 

III.                      Byloje kilusio ginčo esmė, teismo teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino (ne)praleidimo

  

18.        Ieškovai, siekdami patekimo (privažiavimo) prie savo nuosavybės teisės objektų, ir ginčydami atsakovės UAB „MS Investment“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo suformavimą, reiškia reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 2272 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ ir įpareigoti atsakovą UAB „MS Investment“ per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:113, esančio adresu Vilties takas 9 Palanga, naujus kadastro duomenis, atitinkančius Šventosios gyvenvietės detaliajame plane, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu, suprojektuotą 900 kv. m. ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41. 

19.        Atsakovės UAB „MS Investment“ atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti teisės aktuose nustatyto naikinamojo termino praleidimo pasekmes ir konstatuoti, kad ieškovai praleido nustatytą dešimties metų ginčijamo administracinio akto apskundimo terminą ir reikalavimą dėl jo panaikinimo atmesti.

 

20.        Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).

 

21.        Administracinių bylų teisenos įstatymo (nauja redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

 

22.        ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

 

23.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

 

24.        Atsakovės UAB „MS Investment“ atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovai negali ginčyti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 2272, nes yra suėjęs naikinamasis terminas tokių administracinių aktų ginčijimui. Ieškov

ų atstovas teigė, kad terminas skųsti minėtam administraciniam aktui nėra suėjęs, nes pažeidimas yra tęstinis, ir jo atstovaujamųjų teisės yra pažeidinėjamos kiekvieną dieną, todėl terminas skundui dėl administracinio akto pradedamas skaičiuoti tą kiekvieną dieną.

 

25.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

 

26.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu)  ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016).

 

27.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas minėtą teisės aiškinimą dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, sprendė, kad tam tikrose bylose (konkrečiu atveju buvo ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė) gali būti pripažįstama, jog administracinis sprendimas turėtų būti naikinamas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

 

28.        ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Pažymėtina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

 

29.        Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys, tačiau ieškovai nenurodė, o ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą naikinamąjį terminą.

 

30.        Nors nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė, kad terminas ginčyti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-658-(7.22E), turi būti pradedamas skaičiuojamas kiekvieną dieną, nes tai tęstinis pažeidimas, tačiau teismas, remdamasis pirmiau aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas vis dėlto sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019), nurodo, kad naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos.

 

31.        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-658-(7.22E) ginčija, 2022 m. gegužės 30 d. pareikšdami ieškinį Plungės apylinkės teisme, praėjus daugiau daugiau nei dešimt metų nuo skundžiamo akto priėmimo.

 

32.        Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis ir neatnaujintinas, taip pat į tai, kad procesinių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės, ieškovai kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuris priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų, panaikinimo, ir, todėl yra praleidę dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos, atmeta ieškovų reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-658-(7.22E), kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės piliečiui V. P., nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo. 

 

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

 

33.        Netenkinus ieškovų reikalavimo dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 2272 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovų ieškinyje formuluojamo, kaip išvestinio reikalavimo (t. y. įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus pagrindas yra skundžiamo administracinio akto neteisėtumas ir panaikinimas), kuriuo ieškovai prašo panaikinus pirmiau paminėtą jų skundžiamą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-658-(7.22E) sprendimą, įpareigoti atsakovę UAB „MS Investment“ per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:113, esančio adresu Vilties takas 9 Palanga, naujus kadastro duomenis, atitinkančius Šventosios gyvenvietės detaliajame plane, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu, suprojektuotą 900 kv. m. ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 41. 

 

Dėl NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo panaikinimo 

 

34.        Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 1SS-658-(7.22E), priimto išankstinio ginčo tvarka, kuriuo netenkintas pareiškėjo (ieškovo) A. B. skundas dėl žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo.

 

35.        Nustatyta, kad pareiškėjas (ieškovas) A. B. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių, prašydamas pateikti administracinį sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas), kurio kadastro Nr. 2501/0010:113, adresas Vilties takas 9 Palanga, kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ir planą, kuriame būtų matyti pirminės jo ribos, bei administracinį sprendimą patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenis ir planą su patikslintomis ribomis. Savo pareiškime A. B. nurodė, jog jis yra žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 2501/0010:116, adresas Palanga, Jūros g. 67, savininkas kartu su savo žmona V. B.. Iki šiol į savo žemės sklypą patekdavo iš Vilties tako per vietinės reikšmės privažiavimo kelią, einantį tarp žemės sklypo, Jūros g. 65 A, Palanga ir žemės sklypo. Žemės sklypo savininkai šiuo metu išviešino statybos projektą Vilties takas 9 žemės sklype, iš kurio A. B. pamatė, kad žemės sklypas suformuotas taip, kad minėtas pravažiavimo kelias jau patenka į šio žemės sklypo plotą ir to kelio dalį ketinama užstatyti nauju pastatu. Tokiu būdu privažiavimo netektų Vilties g. 7A, Jūros g. 69 ir Jūros g. 67 žemės sklypų savininkai (žr. 1 priedą). Pažymėtina, kad suformuotas Žemės sklypas neatitinka galiojančio detaliojo plano sprendinių (žr. 2 priedą). Jis detaliajame plane pažymėtas projektiniu Nr. 41 ir privalėjo būti suformuotas tik 9 arų, o dabar jo plotas yra daug didesnis (0.1466 ha), dėl ko neteko privažiavimo prie pastatų Vilties g. 7A, Jūros g. 69 ir Jūros g. 67 žemės sklypų savininkai (naudotojai).

 

36.        NŽT Palangos skyrius 2022 m. kovo 15 d. rašte Nr.16SD-496-(14.16.136 E.) pareiškėjui nurodė, kad A. P. personalinė įmonė 2000 m. rugpjūčio 3 d. parengė 0,1466 ha žemės sklypo, skirto nuosavybės teisių atkūrimui prie nuosavybės teise valdomų statinių, planą. Ant plano nurodyta - „Žemės sklypo ribų planas atliktas pagal Šventosios m. detalaus suplanavimo planą. Plano rengėjas – UAB „Palangos projektas“ Kvartalas Nr. 12 skl. 41“. Planas suderintas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriumi. Pažymėtina, kad ant plano yra Palangos miesto vyr. architekto bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto Kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo derinimai, Žemės sklypo ribos taip pat suderintos su rytinėje ir pietrytinėje gretimybėje esančių žemės sklypų tuometiniais naudotojais. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 2272 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ patvirtinti Žemės sklypo duomenys, kurie nustatyti, kaip nurodyta šio įsakymo preambulėje, atsižvelgiant į Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinius. Taip pat rašte nurodyta, kad duomenų, kodėl parengtas Žemės sklypo planas dydžiu bei konfigūracija neatitinka Šventosios gyvenvietės detaliajame plane nurodytos informacijos, Palangos skyrius neturi.

 

37.        Ieškovas A. B., nesutikdamas su tokiu NŽT sprendimu, 2022 m. balandžio 14 d. pateikė NŽT skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 2272 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“, kuriuo buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys ir apie kurio buvimą pareiškėjai sužinojo iš NŽT Palangos skyriaus atsakymo, kadangi žemės sklypas buvo suformuotas pažeidžiant galiojančio detaliojo plano, o jei NŽT tokios kompetencijos neturi, prašo ją skubiai kreiptis į prokuratūrą, kad ji inicijuotų viešojo intereso gynimą ir šio administracinio sprendimo panaikinimą.

 

38.        2022 m. gegužės 6 d. NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. M., pareiškėjo skundo netenkino.

 

39.         Ieškovai, nesutikdami su tokiu Institucijos sprendimu, kreipdamiesi į teismą, prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1SS-658-(7.22 E.), priimtą išankstinio ginčo sprendimo tvarka, kadangi jis nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovai teigia, kad NŽT nesuprato ginčo esmės, nes ginčas vyksta ne dėl piliečių nuosavybės teisės atkūrimo į ginčo sklypą, o dėl netinkamai, pažeidžiant teritorijų planavimo dokumento (Detaliojo) plano sprendinius, nustatytų ir administraciniu sprendimu, patvirtintų ginčo sklypo kadastro duomenų (ribų, ploto ir t. t.), kurie užkerta kelią ieškovams patekti prie nuosavybės objektų ir tuo riboja jų nuosavybės teises į šiuos objektus. Ieškovų nuomone, NŽT, gavusi ieškovų skundą, kad buvo pažeistas viešas interesas (panaikintas bendro naudojimo kelias, o valstybinės žemės sklypas nepagrįstai suteiktas daug didesnis, nei tai leido įstatymas), privalėjo kreiptis į prokuratūrą, tačiau to nepadarė.

 

40.        Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 2272 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ panaikinimo, praleidus procedūrinį naikinamąjį terminą šiam sprendimui skųsti, plačiau neanalizavus ieškovų siekiamo panaikinti sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl skundžiame sprendime NŽT pasisakytų argumentų, susijusių su šio sprendimo atitiktimi tuo metu galiojusiems teisės aktams, pagrįstumo, teismas nepasisako, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių kitų ieškovų argumentų, kiek tai nesusiję su skundžiamu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 2272

 

41.        Ieškovai savo nesutikimą su NŽT sprendimu, be kita ko, argumentuoja ir tuo, kad esant įteisintiems tokiems atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniams duomenims, kurie neatitinka Detaliojo plano sprendinių, buvo pažeistas viešasis interesas, nes iš esmės užkirsta galimybė naudotis bendrojo naudojimo keliu ne tik ieškovams, bet ir kitiems kelio naudotojams, o Institucija, turėdama pareigą kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, to nepadarė.

 

42.        Pažymėtina, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą, o tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, pavyzdžiui, ar visuomenė patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius, taip pat, ar dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas, ar nėra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo pažeidimo padarymo, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 40/2013). 

 

43.        Kaip matyti šioje byloje, ieškovai iš esmės remiasi vien formaliai įvardijamu viešuoju interesu, siejamu su būtinybe patekti į savo žemės sklypus jiems pageidaujamu būdu, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kodėl susiklosčiusi situacija turėtų būti vertinama kaip išimtinė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog naikinamasis terminas apskųsti administracinį aktą, praleistas dvigubai, ginčo žemės sklypas sandoriu perleistas atsakovei, kurios sąžiningumas nėra ginčijamas, kaip ir nėra ginčijamas atsakovės sudarytas sandoris dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo. Ginčo sklypas nėra teritorijoje, kuri būtų priskirta ypatingoms, saugomoms ar esminę reikšmę viešajam interesui turinčioms teritorijoms, minimoje teritorijoje žemės sklypas, atkuriant nuosavybės teises į jį, buvo perduotas neatlygintinai asmeniui pagal patvirtintus Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendinius, žemės sklypas buvo suformuotas ir jo kadastriniai duomenys patvirtinti dar 2000 m., žemės sklypo ribos suderintos su jo gretimybėje esančiais žemės sklypų tuometiniais naudotojais, taip pat ir suderintas su tuometės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriumi. Taigi vertinant byloje esančius duomenis ir susiklosčiusią situaciją, konstatuotina, kad atsakovė NŽT, patikrinusi ieškovų skunde nurodytus argumentus jos turimų duomenų kontekste, pagrįstai nesirėmė Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktu ir nesikreipė dėl viešojo intereso gynimo.

 

44.        Ieškovai taip pat nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Institucija net nesuprato ginčo esmės, tačiau teismas su tokiais ieškovų argumentais nesutinka. Priešingai nei nurodo ieškovai, ginčijamas sprendimas yra aiškiai motyvuotas, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) nustatytus reikalavimus, t. y., kad administraciniame sprendime būtų nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas), administracinio sprendimo apskundimo tvarka (7 punktas). NŽT sprendime nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklypu, įvardintos aktualios teisinio reglamentavimo nuostatos. Taip pat nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais motyvais vadovaujantis ieškovų skundas netenkinamas, išaiškinta pareiškėjui, kas kompetentingas yra spręsti klausimus dėl patekimo į jam nuosavybės teise valdomus objektus. Ieškovų paduotame prašyme atsakovei NŽT, vėliau skunde NŽT vadovui, ieškinyje bei dublike teismui išdėstyti argumentai patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimas ir jame išdėstyti motyvai ieškovui, kaip šio sprendimo adresatui, buvo aiškūs ir suprantami. Vadinasi, ieškovai galėjo realizuoti savo teisę į, jų nuomone, jų pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Tai patvirtina, kad ieškovų teisė žinoti ir suprasti priežastis, kodėl NŽT atsisako naikinti skundžiamą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 2272 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“, nebuvo suvaržyta ar nepagrįstai apsunkinta.

 

45.        Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstytą pirmiau, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo panaikinimo, todėl šis reikalavimas atmestinas.

 

Dėl servituto nustatymo

 

46.        Byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu. Ieškovai pareiškė alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:113, esančio adresu Vilties takas 9, Palanga, servitutinėje zonoje S1 kelio servitutą (plotas 35 kv. m.) su teise žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:16, adresas Jūros g. 67, Palanga, ir žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:120, adresas Jūros g. 69 Palanga, bei žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:139, adresas Vilties takas 7A, Palanga, valdytojams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal Žemės sklypo servituto nustatymo planą, parengtą 2022 m. balandžio 1 d. matininkų įmonės MB „Pajūrio matininkai“. Atsakovės ir trečiasis asmuo su tokiu ieškovų reikalavimų nesutinka.

 

47.        Byloje nėra ginčo dėl privažiavimo būtinumo prie ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, adresais Jūros g. 67, Palanga, Jūros g. 69, Palanga, bei Vilties takas 7A, Palanga, kadangi į šiuos sklypus, kuriame stovi ieškovų pastatai, šiuo metu patenkama iš Vilties tako, Palangoje (taip pat ir atsakovės UAB „MS Investmen“ sklypo dalimi). Byloje keliamas klausimas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti ieškovų prašomą kelio servitutą (teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku) per atsakovei UAB „MS Investment“ nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 2501/0010:113, ieškovams siekiant patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius Jūros g. 67, Jūros g. 69, Vilties takas 7A, Palangos m.. 

 

48.        CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

 

49.         CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017).

 

50.         Ieškovai prieš kreipdamiesi į teismą, į atsakovę UAB „MS Investment“ dėl servituto nustatymo nesikreipė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieškovams ir atsakovei UAB „MS Investment“ taikiai susitarti dėl servituto nustatymo nepavyko. Esant šioms aplinkybėms, iš esmės nėra pagrindo abejoti pirmosios sąlygos servitutui nustatyti buvimu, t. y. tai yra savininkai dėl servituto nustatymo nesutaria.

 

51.        Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).

 

52.         Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar, kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Taigi ieškovai privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Šioje byloje ieškovai reiškė alternatyvų reikalavimą nustatyti kelio servitutą, todėl jiems tenka pareiga pagrįsti prašomo nustatyti kelio servituto būtinumą, įrodyti, kad nėra jokios kitos galimybės be servituto nustatymo privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų. 

 

53.        Teisiniu aspektu matyti, kad ieškovai įrodinėja servituto nustatymą atsakovės UAB „MS Investment“ žemės sklype, kaip vienintelę galimybę jiems tinkamai naudotis savo žemės sklypais, tačiau teismo nuomone, bylos medžiaga teikia pagrindą daryti išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis, kad servitutas per atsakovės žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jų interesų įgyvendinimą ir, kad ieškovai reiškia reikalavimą leisti jiems naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jiems taip naudingiau ir patogiau. 

 

54.        Tiek atsakovė NŽT procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, taip pat tai patvirtinto ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas, kad artimiausiu laiku savivaldybė inicijuos Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą žemės sklype, esančiame Jūros g. 65A, Palangoje, kurio tikslas padalinti žemės sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, o atlikus Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą, taip pat bus galimybė išspręsti ir patekimo prie žemės sklypų Jūros g. 67, Jūros g. 69, Vilties takas 7A, Palangoje, klausimą. Teismo nustatyta, kad valstybei, kurios patikėtinė yra atsakovė NŽT, nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Jūros g. 65 A, Palangoje, unikalus Nr. 400-4812-0694, ir ieškovų galimybė, kaip nurodė trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės atstovas, patekti į savo nuosavybės teisės objektus, galėtų būti sprendžiamas būtent šio valstybinio žemės sklypo, o ne atsakovės privataus žemės sklypo sąskaita. Šios aplinkybės patvirtina, kad realiai egzistuoja ir kitoks patekimo prie ieškovų žemės sklypų klausimo išsprendimo būdas, nei servituto atsakovės UAB „MS Investment“ žemės sklypui nustatymas, todėl vien tai, kad ieškovams būtų patogiau į savo žemės sklypus ir jose esančius pastatus patekti pageidaujamu būdu, t. y. per atsakovei UAB „MS Investment“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį,

 

55.        Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme tiek atsakovė NŽT, tiek Palangos miesto savivaldybės atstovas siūlė ieškovams svarstyti galimybę dėl servituto nustatymo valstybiniame, o ne daug mažesniame atsakovės privačiame žemės sklype, tačiau ieškovai bei jų atstovas šios alternatyvos neanalizavo, atsisakė bent apsvarstyti šį siūlymą ir reikalavo teismo nustatyti servitutą pagal ieškovų ieškiniu pateiktą Žemės sklypo servituto nustatymo planą.

 

56.        Ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per atsakovei UAB „MS Investment“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, be kito ko, argumentuodami, jog ieškovai ilgą laiką faktiškai naudojosi pravažiavimo atkarpa, einančia per atsakovės žemės sklypo dalį, be to, atsakovė savo naujo statinio Ginčo sklype projekte yra numačiusi kelią toje žemės sklypo dalyje, kurioje ieškovai prašo servituto nustatymo, ir juo naudosis pati, todėl servituto nustatymas atsakovės teisių nepažeistų. 

 

57.        Sutiktina su ieškovų argumentais, kad faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, visgi vien tik realiai egzistuojančio kelio egzistavimas nepagrindžia servituto būtinybės. Nagrinėjamoje situacijoje, ta aplinkybė, jog tam tikrą laiką ieškovai į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus patekdavo važiuodami per atsakovės žemės sklypo dalį, kuri tuo metu atsakovės nebuvo naudojama, nesudaro pagrindo išvadai, jog būtent toje vietoje turi būti nustatomas kelio servitutas, juolab, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad pagal atsakovės dabartinius planus ta žemės sklypo atkarpa, kurioje ieškovai prašo nustatyti servitutą, numatyta atsakovės patekimui į jos žemės sklypą, todėl nustačius ieškovų prašomą servitutą toje žemės sklypo dalyje, atsakovės galimybės tvarkyti, prižiūrėti žemės sklypą (statyti dekoracijas, vazonus, įsiengti vartus) būtų apribotos, be to, teismui nustačius servitutą, atsakovė turėtų koreguoti jau suderinto ir patvirtinto techninio projekto sprendinius, be to, atsakovei gali tekti iš naujo gauti statybos leidimą, būtų stabdoma atsakovės planuojamų statybos darbų pradžia, dėl ko atsakovė patirtų nuostolius. Taigi atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė rengiasi pradėti statybos darbus, o dėl prašomo nustatyti servituto atsakovės planų įgyvendinimas gali užtrukti, atsakovė tikėtina patirtų nuostolių. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kurių, be kita ko, ieškovai nekvestionavo, patvirtina, kad ieškovų prašomas servitutas lemtų reikšmingus atsakovės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, teisių suvaržymus, susijusius su sklypo naudojimo galimybėmis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad esant galimybei spręsti patekimo į ieškovų sklypą klausimą per atsakovės žemės sklypo dalį, servituto nustatymas per atsakovės žemės sklypą neatitiktų pagrindinių servituto nustatymo principų – minimalaus savininko teisių suvaržymo, proporcingumo ir daiktų savininkų interesų pusiausvyros, o vien tik ieškovų akcentuojama aplinkybė, kad jie į savo žemės sklypus pagal nusistovėjusią tvarką patenka per esamą išvažinėtą privažiavimą per žemės sklypo, Vilties takas 9, Palangoje, vakarinę dalį, kirsdami atsakovės UAB „MS Investment“ žemės sklypo dalį, savaime nesudaro pagrindo nustatyti servitutą atsakovės UAB „MS Investment“ žemės sklypo dalyje, juolab, kad atsakovų ir trečiojo asmens siūloma galimybė ieškovams nusistatyti kelio servitutą per valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį Jūros g. 65, Palangos m., byloje nėra paneigta.

 

58.        Nors ieškovams ir tenka pareiga įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jiems priklausančių žemės sklypų naudojimo normalius poreikius, kad, siekdami įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų, tačiau ieškovai tokios pareigos neįvykdė. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovai į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nenustačius ieškovų prašomo kelio servituto, ieškovai negalės patekti į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus ir pastatus), o aplinkybė, jog kito privažiavimo kelio prie nuosavybės teisės valdomų objektų klausimo išsprendimas yra galbūt komplikuotesnis dėl vykstančių teisminių ginčų, susijusių su valstybiniu žemės sklypu, kurio dalimi buvo siūloma pasinaudoti, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutą per atsakovės žemės sklypo dalį, kadangi kelio servitutas nustatomas iškilus būtinumo, o ne patogumo poreikiui (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teisės į kelio servitutą būtinumas apima neišvengiamumą, t. y. aplinkybę, kad tinkamai naudotis nuosavybe viešpataujančiojo daikto savininkas negali kitaip kaip tik naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi konkrečioje vietoje (CK 4.121 straipsnis). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Nenustačius būtinybės nustatyti servitutą, šiuo nagrinėjamu atveju neaktualus tampa servituto atlygintinumą reglamentuojančių teisės normų taikymas.

 

59.        Esant pirmiau išdėstytiems argumentams, ieškovų alternatyvus reikalavimas nustatyti servitutą žemės sklypui (tarnaujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:113, esančio adresu Vilties takas 9 Palanga, servitutinėje zonoje S1 kelio servitutą (plotas 35 kv. m.) su teise žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:16, adresas Jūros g. 67 Palanga, ir žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:120, adresas Jūros g. 69 Palanga, bei žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), kurio kadastrinis Nr. 2501/0010:139, adresas Vilties takas 7A, Palanga, valdytojams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal Žemės sklypo servituto nustatymo planą, parengtą 2022 m. balandžio 1 d.  matininkų įmonės MB „Pajūrio matininkai“, ieškovų ieškinyje ir teismo posėdžio metu jų atstovo nurodytais argumentais, netenkinamas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

60.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

61.        Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne ieškovų naudai, todėl jie neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

62.        Atsakovė UAB “MS Investment” pateikė įrodymus apie 3630,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl iš ieškovų atsakovės naudai priteisiamas 3630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimas.

 

63.        Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba Palangos skyrius, trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 79, 93, 98 straipsniai).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 -270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškovų A. B., V. B., R. S., Namų savininkų bendrijos „Vilties takas“ ieškinį (skundą) atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriui, UAB „MS Investment“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Palangos miesto savivaldybės administracija, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo pakeisti kadastrinius duomenis ir juos įregistruoti, arba neatlygintinio servituto nustatymo, atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MS Investment“, juridinio asmens kodas  302848871, 3630,00 Eur (trys tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų ir 00 ct) iš ieškovų A. B., V. B., R. S., Namų savininkų bendrijos „Vilties takas“, iš kiekvieno lygiomis dalimis, t. y. po 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

 

 

Teisėja         Vaida Railienė